Byla 2A-912-896/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. D., L. O., A. D., G. D., S. T. ir I. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-876/2018 pagal ieškovo R. V. ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu atsakovams L. O., A. D., J. D., G. D., S. T. ir I. Ž. ir atsakovų L. O., A. D., J. D., G. D., S. T. ir I. Ž. priešieškinį ieškovui R. V. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas R. V. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2012 m. balandžio 2 d. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu Šakių r. sav., ( - ) panaudos sandorį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų J. D., G. D., I. Ž., L. O., S. T. bei A. D., apsimestiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo ir sandoriui taikyti teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomą.
  2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti 7 783,85 Eur nuostolius - mokestį už žemės nuomą, kurį būtų gavę išnuomoję žemę ūkininkui A. Š., jei ieškovas nebūtų žemės užsėjęs žieminiais kviečiais, kurių derlius nuimamas tik rugpjūčio mėn.
  3. Atsakovai nurodė, kad sudarytas sandoris su ieškovu nebuvo apsimestinis. Sutarties tekstą paruošė ir atsakovams pasirašyti pateikė pats ieškovas. Ieškovas šį sandorį įstatymų nustatyta tvarka 2012 m. balandžio 2 d. įregistravo VĮ Registrų centro duomenų bazėje, todėl jis negalėjo nežinoti apie neva apsimestinio sandorio sudarymą. 14 000 Lt (4 054,68 Eur) per metus nuomos mokesčio už sklypo nuomą atsakovai iš ieškovo nėra gavę. Tokių įrodymų nepateikė ir pats ieškovas. 2012 balandžio 2 d. panaudos sutartis buvo sudaryta penkerių metų terminui, todėl ji pasibaigė 2017 m. balandžio 2 d.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš ieškovo R. V. 3 891,92 Eur nuostolių atlyginimo atsakovams L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž. proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise turimą žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio adresu Šakių r. sav., ( - ) dalį; priteisė iš ieškovo R. V. 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovo R. V. atsakovams L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž. 1 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės Editos Marijos Šlapikienės pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo R. V. atsakovams L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato Petro Butkevičiaus pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš ieškovo R. V. 28,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas R. V. nuo 2002 m. kovo 12 d. nuomos ar panaudos pagrindais naudojosi 37,9700 ha ploto žemės sklypu, kuris šiuo metu priklauso atsakovams. 2002 m. kovo 12 d. sudaryta neatlygintinos nuomos sutartis su žemės savininkais, kuri galiojo iki 2012 m. kovo 12 d. 2012 m balandžio 2 d. buvo sudaryta panaudos sutartis, kuri galiojo iki 2017 m. balandžio 2 d. Ieškovas, tikėdamasis ir tolimesnio bendradarbiavimo ir neturėdamas pagrindo manyti, jog sutartis dėl žemės sklypo nebus pratęsta, 2016 m. rudenį apsėjo sklypą žieminiais žiemkenčiais, derlių planavo nuimti 2017 m. rugsėjo mėnesį, tai yra pasibaigus sutarties terminui. 2017 m. vasario mėnesį ieškovas gavo pranešimą iš atsakovo, jog panaudos sutartis nebus pratęsiama.
  3. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta privačios žemės panaudos sutartis nebuvo sudaryta kitam sandoriui pridengti, todėl nėra apsimestinis sandoris. Teismas ieškovo, atsakovų ir liudytojų paaiškinimais nustatė, jog pats ieškovas buvo panaudos sutarties iniciatorius. Liudytojos L. S. ir V. V. dalyvavo sudarant žemės panaudos sutartį, pačios parengė sutarties tekstą, tarėsi kokiomis sąlygomis bus sudaryta sutartis, o atsakovai šią panaudos sutartį tik pasirašė. Ieškovas yra patyręs ūkininkas, turintis didelės ūkininkavimo patirties, ieškovas gerai suvokia panaudos ir nuomos esmę, skirtumus, šių sutarčių vykdymo tvarką ir pasekmes. Šią privačios žemės panaudos sutartį ieškovas pats įregistravimo VĮ Registrų centre. Ieškovas visą sutarties laikotarpį žemės sklypą naudojo pagal tikslinę jo paskirtį, vykdė jame ūkinę veiklą, tinkamai jį prižiūrėjo ir juo naudosi. Į teismą ieškovas kreipėsi tik besibaigiant sutarties terminui, kuomet sužinojo, jog atsakovai planuoja žemės sklypą išnuomoti kitam asmeniui ir su juo panaudos sutarties toliau nebepratęsti. Šalių pasirašytoje 2012 m. balandžio 2 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartyje nebuvo sąlygų, nustatančių panaudos gavėjui (ieškovui) pirmumo teisę sudaryti naują sutartį. Panaudos sutartis taip pat nenustatė sutarties atnaujinimo ar pratęsimo sąlygų. Apie sutartinių santykių pasibaigimą ieškovą atsakovai iš anksto informavo 2017 m. kovo 6 d. raštu, kuriame nurodė, kad pasibaigus žemės sklypo panaudos sutarties terminui, žemės sklypą išnuomos kitam asmeniui. Ieškovas savo teises ėmėsi ginti tik tuo metu, kai sutartis jam tapo nenaudinga, kai jis negalėjo pasinaudoti jam naudingomis teisėmis. Tuo tarpu apie 15 (penkiolika) metų visos sutarčių sąlygos jį tenkino, pretenzijų nereiškė, nors per visą šį laikotarpį jo teisės galimai buvo pažeidžiamos.
  4. Atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad sudarant panaudos sutartį nei ieškovas, nei atsakovai dėl sandorio esmės neklydo, o ieškovo apsisprendimą ginčyti sudarytą sandorį nulėmė tai, jog ieškovas norėjo nusiimti savo derlių po sutarties pasibaigimo termino. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodė, kad sudarant sandorį nebuvo suklysta dėl sandorio esmės, dalyko ar kitų esminių sąlygų. Ieškovas ir atsakovai bylos nagrinėjimo metu norėjo sudaryti taikos sutartį ir nuo sutarties pasibaigimo dienos, išnuomoti ieškovui žemės sklypą iki kol jis nusiims derlių, tačiau šalims susitarti nepavyko. Šiuo metu tarp šalių sudaryta privačios žemės panaudos sutartis yra jau pasibaigusi, ieškovas savo derlių nusiėmė ir išsinuomoti pirmumo teise žemės sklypo nepageidauja. Teismas konstatavo, kad pasibaigusios sutarties pripažinimas negaliojančia dėl apsimestinio sandorio negaliojimo pagrindų, tai yra ieškinio patenkinimas, šiuo atveju nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
  5. Teismas, nustatęs, kad ieškovas turėjo teisę žemės sklypu neatlygintinai naudotis iki 2017 m. balandžio 2 d., tačiau savo derlių nusiėmė ir žemės sklypą atlaisvino tik 2017 m. spalio 1 d., sprendė, jog atsakovams turi būti kompensuoti nuostoliai, tai yra negautos pajamos, kuriuos jie būtų gavę, jei būtų turėję galimybę šį žemės sklypą išnuomoti už pasiūlytą kainą.
  6. Atsakovai prašė priteisti žemės sklypo nuomos mokestį iš ieškovo už visus 2017 metus, tai yra 7 783,85 Eur (205 Eur x 37,97 ha), tačiau ieškovas nesutiko sumokėti už visus metus bei siūlė atsakovams apmokėti už tą laikotarpį, kuriuo jis faktiškai ir naudojosi žemės sklypu. Teismas sprendė, jog atsakovai neįrodė, kad žemės sklypo negalėjo išnuomoti nuo rugsėjo–spalio mėnesio, nepateikė jokių duomenų apie tokio sandorio negalimumą (domėjosi tokia galimybe, buvo pateikę tokius pasiūlymus, tačiau šie buvo atmesti). Posėdžio metu ieškovas pats patvirtino, jog jis nuomotųsi žemę metams nuo rugsėjo iki kitų metų rugsėjo. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad atsakovams nuostoliai turi būti priteistini už šešis mėnesius, nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. spalio 1 d., tai yra už tą laikotarpį, už kurį ieškovas faktiškai ir naudojosi žemės sklypu, o žala apskaičiuojant pagal atsakovams pasiūlytą didžiausią nuomos kainą, kurią ieškovas taip pat sutiko mokėti atsakovams, tai yra 205 Eur / 1 ha. Teismas sprendė, kad atsakovams proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį turi būti priteista 3 891,92 Eur (205 Eur x 37,97 ha / 12 mėn. x 6 mėn.) nuostolių, tai yra negautų pajamų.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovai L. O., A. D., J. D., G. D., S. T., I. Ž., atstovaujami advokatės Editos Marijos Šlapikienės, prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą dalyje dėl 3 891,92 Eur nuostolių atlyginimo ir iš ieškovo R. V. atsakovų naudai priteisti 7 783,85 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti iš ieškovo atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas priteisė nuostolius už 6 mėn., kuriuos ieškovas neteisėtai naudojosi atsakovų žemės sklypu už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. spalio 1 d. ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad būtent dėl tokio ieškovo savavališko sklypo naudojimo dabar jį išnuomoti atsakovai galės tik pavasarį, kai prasidės sėja. Paprastai žemė nuomojama nuo sėjos iki sėjos, todėl nuo 2017 m. balandžio 3 d. atsakovai planavo sudaryti žemės nuomos sutartį su ūkininku A. Š., o už metus pasiūlyta nuomos kaina buvo 7 783,85 Eur. Tai patvirtino byloje esantis įrodymas - 2017-02-15 šio ūkininko pasiūlymas nuomotis atsakovams priklausantį žemės sklypą iki metų pabaigos už 7 783,85 Eur. Ieškovas žemės sklypą atlaisvino tik nuo spalio mėnesio, kai sėti žieminius kviečius jau buvo per vėlu, todėl dabar nuo spalio mėn. iki balandžio mėnesio ginčo žemės sklypas bus nenaudojamas, ko pasėkoje atsakovai negaus jokių pajamų. Pajamų netekimas yra tiesioginė ieškovo neteisėtų veiksmų pasekmė. Todėl ieškovas turi atlyginti 7 783,85 Eur dydžio žalą, kadangi būtent tokią sumą atsakovai būtų gavę už žemės nuomą vienam ūkiniam sezonui.
    2. Ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis teisminio proceso metu. Ieškovas pats pasiūlė pasirašyti taikos sutartį, kurios 1 p. įsipareigojo sumokėti 7 400,00 Eur nuomos mokestį iki 2017 m. rugsėjo 5 d. Taikos sutartis buvo pasirašyta ir atsakovai tikėjosi, kad ieškovas ją vykdys, atsakovai informavo ūkininką A. Š., kad jam sklypo nenuomos, atsakovai nesirūpino kitais potencialiais nuomininkais 2017 metų sezonui. 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovams pateikus teismui tvirtinti taikos sutartį, ieškovas pateikė prašymą jos netvirtinti, o teismas šį prašymą išsprendė tik 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuria atsisakė tvirtinti taikos sutartį. Todėl teismas sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovai neįrodė kad žemės sklypo negalėjo išnuomoti nuo rugsėjo–spalio mėn., ir nepateikė jokių duomenų apie tokio sandorio negalimumą bei tai, kad ieškovas pats patvirtino, jog jis nuomotųsi žemę metams laiko nuo rugsėjo iki rugsėjo.
    3. Laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovams buvo uždrausta nuomoti žemę, buvo panaikintos 2017 m. rugsėjo 27 d., o įsiteisėjo tik nuo 2017 m. spalio 5 d., kai rudens sėjos laikotarpis jau buvo pasibaigęs. Ši teismo nutartimi nustatyta laikinoji apsaugos priemonė buvo įregistruota VĮ Registrų centras duomenų bazėje, todėl tai buvo reali kliūtis išnuomoti turtą tretiesiems asmenims. Teismas šios aplinkybės, priteisdamas atsakovams nuostolius, nenagrinėjo ir į ją neatsižvelgė, kaip ir neatsižvelgė į tai, jog atsakovai prarado bet kokią galimybę ir patys susimažinti nuostolius, galimai užsodinant sklypą grūdinėmis kultūromis ar bulvėmis, nes tik po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turėjo realią galimybę tinkamai paruošti žemę sėjai: patręšti, aparti, supirkti sėklą, nes anksčiau, esant pasirašytai taikos sutarčiai, šių veiksmų atlikimu nesirūpino.
    4. Teismas nepagrįstai atsakovų patirtus nuostolius sumažino iki 3 891,92 Eur vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nuostolius priteisė tik už 6 mėnesius. Nuomos kainą teismas nustatė pagal 2017-02-15 ūkininko A. Š. duotą pasiūlymą, tačiau, apskaičiuojant atsakovams padarytus nuostolius, šia pasiūlyta kaina teismas jau nesivadovavo. Ieškovas taikos sutartyje atsakovams ketino sumokėti 7 400,00 Eur.
    5. Atsakovai už priešieškinį sumokėjo 175,00 Eur žyminį mokestį, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, žyminio mokesčio už priešieškinį priteisimo klausimo neišsprendė.
  1. Ieškovas R. V., atstovaujamas advokato Mindaugo Skruibio, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1011.1. Apeliantai elgiasi nesąžiningai ir siekia ieškovo sąskaita nepagrįstai praturtėti. Teismui atsisakius patenkinti ieškovo ieškinį dėl panaudos sandorio pripažinimo apsimestiniu, laikytina, kad ieškovas turėjo teisę ginčo sklypu naudotis nemokamai iki 2017 m. balandžio 2 d. Ieškovas ginčo sklypu naudojosi tik iki 2017 m. spalio mėnesio. Todėl teismo išvada priteisti nuostolius už 6 mėn. yra logiška ir pagrįsta.

1111.2. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieškovui atlaisvinus žemės sklypą jie galėjo sklypą išnuomoti tik sekančių metų pavasarį. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad konkurencija Šakių rajone dėl dirbamos žemės nuomos yra pakankamai didelė. Šią aplinkybę patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo. Šią aplinkybę taip pat akcentavo ir priimdamas sprendimą ja rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

1211.3. Dėl atsakovų veiksmų, kuriais ieškovas buvo priverstas pasirašyti minimą „taikų susitarimą“, ieškovas kreipėsi į prokuratūrą ir pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie tai atsakovai buvo informuoti 2017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu. To paties posėdžio metu pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi atsisakė tvirtinti atsakovų pateiktą „taikų susitarimą“. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo ne visas reikšmingas faktines aplinkybes, o buvusioje situacijoje jie neturėjo nei mažiausio pagrindo galvoti, kad „taikos sutartis bus vykdoma“ ir turėjo pakankamai laiko arba surasti potencialius nuomininkus arba patiems dirbti ginčo žemės sklypą. Pagal susitarimo penktą punktą ieškovas ginčo žemės sklypu galėjo naudotis iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Po šio termino (derliaus nuėmimo) atsakovai ginčo žemės sklypu būtų galėję disponuoti savo nuožiūra. Be to, atsakovams žalos atlyginimas buvo priteistas už laikotarpį, nurodytą „taikiame susitarime“.

1311.4. Atsakovų pateiktame pasiūlyme buvo nurodyta daug didesnė nuomos kaina (30 755,70 Eur už trejus metus) ir visiškai kitokios nuomos sąlygos. Todėl ieškovas atsisakė sudaryti nuomos sutartį ir pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15Dėl bylos esmės

  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų kaltės pažeidus sutartinio bendradarbiavimo principą ir nuostolių dydžio.
  2. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino atsakovų priešieškinį. Teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai pažeidė sutartinio bendradarbiavimo principą, todėl abiejų šalių atžvilgiu yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovai neįrodė, jog negalėjo išnuomoti sklypo nuo 2017 m. rudens.
  3. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai vertino atsakovų pareigas vykdant sutartį, be to, teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai galėjo sklypą išnuomoti ir nuo 2017 m. rudens.
  4. Nustatyta, kad V. J. T., D. B., A. D., J. D., V. D., G. D. ir A. O. bei nuomininkas R. V. 2002 m. kovo 12 d. buvo sudarę privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojai nemokamai išnuomojo nuomininkui 37,9700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu: Šakių r. sav., ( - ) iki 2012 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 14-15). Nuomos sutratis įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centras (1 t., b.l. 16-18). R. V. ir L. O., A. D., J. D., G. D., V. D., D. B., S. T. bei I. Ž. 2012 m. balandžio 2 d. sudarė privačios žemės panaudos sutartį, pagal kurią panaudos davėjai perdavė panaudos gavėjui neatlygintinai naudotis 37,9700 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu adresu: Šakių r. sav., ( - ) (1 t., b. l. 22-23). Sutartis įreigstruota Valstybės įmonėje Registrų centras (1 t., b.l. 24-25). V. D. 2017 m. sausio 18 d. padovanojo jam nuosavybės teise priklausančią 225/3797 dalį žemės sklypo savo broliui J. D. (2 t., b. l. 90 - 94). R. V. buvo išsiųstas pranešimas apie panaudos sutarties nepratęsimą bei tarp šalių dėl sutarties vyko susirašinėjimas 2017 m. vasario – kovo mėnesiais (1 t., b. l. 27-33). Ginčo sklype ieškovas R. V. buvo pasėjęs žieminius kviečius. (1 t., b. l. 34).

16Dėl šalių bendradarbiavimo pareigos

  1. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė mišrią ieškovo ir atsakovų kaltę dėl susidariusios situacijos. Teismas nurodė, kad atsakovai nesielgė sąžiningai, nes 2016 m. rudenį neinformavo ieškovo apie tai, kad sutartis nebus pratęsta, o ieškovas, 15 metų naudojęsis žeme, galimai turėjo teisėtą lūkestį, kad ir toliau žeme galės naudotis.
  3. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; taip pat šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio.
  4. Pažymėtina, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).
  5. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas žemės sklypu naudojosi 15 metų. Tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytos dvi sutartys – viena 10 metų laikotarpiui, kita 5 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartys nebuvo pratęsiamos kasmet, jos buvo su aiškiai nustatytu terminu, be to, sutartys buvo skirtingos. Tai leidžia spręsti, kad tarp šalių nebuvo susiklostę sutarties pratęsimo „pagal nutylėjimą“ santykiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog besibaigiant 2002 m. sutarčiai, 2011 m. rudenį šalys viena kitą būtų informavusios apie sutartinių santykių tęsimą, keitimą ar pan. 2012 m. sutartyje nebuvo nustatyta atsakovų pareiga informuoti ieškovą apie sutarties nepratęsimą. Ta ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis 2016 m. lapkritį buvo susitikęs su vienu iš atsakovų ir pastarasis patvirtino, jog bus pratęsti sutartiniai santykiai, su nuostolių atsiradimu neturi priežastinio ryšio, nes akivaizdu, kad ieškovas jau iki 2016 m. lapkričio buvo pasėjęs žieminius kviečius. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovai likus dviem mėnesiams iki sutarties pabaigos informavo ieškovą apie tai, kad sutartis nepratęsta. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas nebuvo informavęs atsakovų, kokias kultūras sės 2017 m. derliui. Todėl atsakovai galėjo pagrįstai tikėtis, kad bus sėjami, pvz., vasariniai kviečiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra nustatyta atsakovų kaltė, jie tinkamai vykdė sutartį, neturėjo pareigos informuoti ieškovą apie sutartinių santykių nepratęsimą, todėl nepažeidė bendradarbiavimo pareigos. Atsakovams negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl nėra pagrindo mažinti atsakovų patirtų nuostolių dydį.

17Dėl nuostolių dydžio

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog negalėjo išnuomoti sklypo nuo 2017 m. rudens iki 2018 m. pavasario, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo žalą, apskaičiuotą pagal nuomos kainą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. spalio 1 d. Teismas nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemė yra naudinga ir rudenį, tai patvirtina ieškovo veiksmai, kad žemės sklypą žieminiais kviečiais jis užsėjo būtent rudenį, o derlių nuėmė kitų metų vasaros pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žemės sklypas gali būti naudojamas ištisus metus ir rudenį taip pat yra tinkamas naudoti žemės ūkio produktų gamybai.
  2. Nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismo (šiuo metu- Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai) 2017 m. kovo 29 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl draudimo atsakovams sudaryti žemės sklypo panaudos ar nuomos sandorius ir juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre (t. 1, b.l. 39-40). Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi laikinoji apsaugos priemonė panaikinta. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 5 d.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai iki 2017 m. spalio 5 d. negalėjo išnuomoti žemės sklypo ar rengtis jo išnuomojimui, pvz., ieškoti nuomininko, nes negalėjo prognozuoti, kada bus panaikinta laikinoji apsaugos priemonė.
  4. Spręstinas klausimas dėl atsakovų galimybės išnuomoti žemės sklypą 2017 m. rudenį.
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonei galiojant iki spalio 5 d., žemės sklype negalėjo būti atlikti sėjos darbai, nes žemės sklypas nebuvo išnuomotas naujam nuomininkui, paruoštas sėjai. Todėl darytina išvada, kad žemės sklypas, nespėjus atlikti rudeninės sėjos, iki kito pavasario neturėjo ekonominės vertės, ir atsakovų galimybė jį išnuomoti buvo apribota.
  6. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovai 2017 m. pavasarį, turėdami pasiūlymą iš kito ūkininko, negalėjo sudaryti nuomos sutarties.
  7. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog po 2017 m. spalio 5 d. jie patys domėjosi žemės sklypo išnuomojimu, teikė pasiūlymus, tačiau šie buvo atmesti.
  8. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma.
  9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK1.5 straipsnis), konstatuoja, jog tiek apeliantai, tiek ieškovas nagrinėjamu atveju nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir sprendžia, jog dėl žalos atsiradimo kaltos abi šalys. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad mišrios kaltės institutas palieka teismo diskrecijai spręsti, ar paties nukentėjusiojo kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti kaltininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).
  10. Nesant atsakovų kaltės dėl sutartinių santykių pasibaigimo su ieškovu, teismui nustačius, kad atsakovų galimybės žemės sklypą išnuomoti buvo apribotos dėl sezoninių sąlygų, tačiau atsakovams neįrodžius, kad jie dėjo pastangas žemės sklypą išnuomoti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abi šalys atsakingos dėl susidariusios situacijos, jog žemės sklypas nebuvo išnuomotas nuo 2017 m. spalio 5 d. Nustačius, jog dėl žalos atsiradimo yra mišri kaltė, kuri pasireiškė abiejų šalių vienoda apimtimi, laipsniu, forma, yra pagrindas priteisti iš ieškovo pusę (50 proc.) atsakovų negautų pajamų už 6 mėnesių laikotarpį (2017 m. rudens – 2018 m. pavasario sezonas), t.y. 1945,92 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai (93 str. 2 d.). Ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas 75 proc. dalimi. Darytina išvada, kad atsakovų reikalavimų ir atsikirtimų į jiems pareikštus reikalavimus patenkinta 87,5 proc.
  2. Ieškovas turėjo 1857 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurias sudarė 57 Eur žyminis mokestis ir 1800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovų ieškovui priteistina 12,50 proc. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 225 Eur.
  3. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis 2100 Eur išlaidas už advokatės Editos Marijos Šlapikienės teisinę pagalbą bei 1000 Eur už advokato Petro Butkevičiaus teisinę pagalbą. Be to, atsakovai turėjo 225 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti. Iš ieškovo priteistina 1837,50 Eur už advokatės Editos Marijos Šlapikienės teisinę pagalbą ir 875 Eur už advokato Petro Butkevičiaus teisinę pagalbą.
  4. Iš ieškovo priteistina 75 proc. (proporcingai patenkintai priešieškinio daliai), t.y. 131,25 Eur dalis žyminio mokesčio.
  5. Apeliacinis skundas tenkintas 50 proc. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys paliktinos prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

19Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

20Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

21Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas ( - ) 5837,89 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 89) nuostolių atlyginimo atsakovams L. O., asmens kodas ( - ) A. D., asmens kodas ( - ) J. D., asmens kodas ( - ) G. D., asmens kodas ( - ) S. T., asmens kodas ( - ) I. Ž., asmens kodas 4530705253, proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise turimą žemės sklypo, unikalus numeris: ( - ), esančio adresu: Šakių r. sav., ( - ) dalį.

22Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas ( - ) 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas ( - ) atsakovams L. O., asmens kodas ( - ) A. D., asmens kodas ( - ) J. D., asmens kodas ( - ) G. D., asmens kodas ( - ) S. T., asmens kodas ( - ) I. Ž., asmens kodas ( - ), 1837,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 50) bylinėjimosi išlaidų advokatės Editos Marijos Šlapikienės pagalbai apmokėti.\

24Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas ( - ) L. O., asmens kodas ( - ) A. D., asmens kodas ( - ) J. D., asmens kodas ( - ) G. D., asmens kodas ( - ) S. T., asmens kodas ( - ) I. Ž., asmens kodas ( - ), 875 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato Petro Butkevičiaus pagalbai apmokėti.

25Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas ( - ) L. O., asmens kodas ( - ) A. D., asmens kodas ( - ) J. D., asmens kodas ( - ) G. D., asmens kodas ( - ) S. T., asmens kodas ( - ) I. Ž., asmens kodas ( - ), 131,25 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 25 ct) žyminį mokestį.

26Priteisti valstybei iš ieškovo R. V. 28,75 Eur (dvidešimt aštuonis eurus septyniasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT047300010041649650, „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660).

27Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas R. V. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 5... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovai L. O., A. D., J. D.,... 10. 11.1. Apeliantai elgiasi nesąžiningai ir siekia ieškovo sąskaita... 11. 11.2. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieškovui atlaisvinus žemės sklypą... 12. 11.3. Dėl atsakovų veiksmų, kuriais ieškovas buvo priverstas pasirašyti... 13. 11.4. Atsakovų pateiktame pasiūlyme buvo nurodyta daug didesnė nuomos kaina... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Dėl bylos esmės
        1. Tarp šalių kilo ginčas dėl... 16. Dėl šalių bendradarbiavimo pareigos
          1. Įstatymų... 17. Dėl nuostolių dydžio
            1. Pirmosios instancijos... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų
              1. Bylinėjimosi... 19. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą... 21. Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas ( - ) 5837,89 Eur (penkis... 22. Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas ( - ) 5 (penkis) procentus... 23. Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas ( - ) atsakovams L. O., asmens kodas... 24. Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas ( - ) L. O., asmens kodas ( - ) A.... 25. Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas ( - ) L. O., asmens kodas ( - ) A.... 26. Priteisti valstybei iš ieškovo R. V. 28,75 Eur (dvidešimt aštuonis eurus... 27. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....