Byla e2-1546-435/2019
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Ingai Dvareckaitei, dalyvaujant ieškovui J. P. A., jo atstovei advokatei D. V., atsakovui J. A., jo atstovei advokatei N. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. A. ieškinį atsakovui J. A. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1 050,18 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–5).

5Ieškovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovo sutuoktinė V. A. A. ( - ) mirė. Palikėja 2013 m. balandžio 22 d. buvo sudariusi testamentą, pagal kurį jo sūnus atsakovas J. A. paveldėjo ½ dalį jai priklausiusio buto adresu Kaune, ( - ). Paaiškino, jog sekančią dieną po sutuoktinės mirties ieškovas paėmė 1 000 Eur vartojimo kreditą laidotuvių išlaidoms padengti. Nurodė, kad pinigus iš karto atidavė atsakovui, kad jis turėtų lėšų motinos laidotuvėms. Ieškovas nurodė, jog nežino, kiek kainavo laidotuvės, kadangi viskuo rūpinosi jo sūnus. Paaiškino, jog ieškovas nežinojo, kad jo sutuoktinė testamentu savo buto dalį paliko vienam sūnui J. A.. Nurodė, kad laidotuvių išlaidos yra dengiamos iš paveldėto turto. Šiuo atveju ieškovas sutuoktinės turto nepaveldėjo, nes velionė testamentu viską paliko atsakovui, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur sumą, kuri buvo skirta sutuoktinės laidojimo išlaidų apmokėjimui. Paaiškino, kad atsakovas nemoka mokesčių už jam priklausančią buto dalį. Ieškovas nurodė, kad po sutuoktinės mirties už šildymą yra sumokėjęs 41,65 Eur, UAB „Namų priežiūros centras“ – 51,70 Eur, o UAB „Kauno švara“ – 7 Eur. Iš viso sumokėjo 100,35 Eur. Kadangi pusė buto priklauso atsakovui iš jo turėtų būti priteista pusė ieškovo sumokėtos sumos, t. y. 50,18 Eur.

6Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 40–43), nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, jo atstovė paaiškino, jog atsakovo tėvai J. P. A. ir V. A. A. santuokoje įsigijo butą adresu Kame, ( - ), tačiau butas buvo registruotas motinos vardu. Nurodė, kad V. A. A. 2013 m. balandžio 22 d. surašė testamentą, kuriuo savo buto dalį paliko atsakovui. Paaiškino, kad atsakovas, priėmęs motinos palikimą įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį buto adresu ( - ) ir pareigą mokėti mokesčius. Nurodė, kad ieškovas atsakovo apie jo daliai tenkančius mokesčius neinformavo, jokių sąskaitų atsakovui neperdavė, pakeitė durų spynas ir neleido lankytis bute be ieškovo sutikimo. Be to, ieškovas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė kreditorinių reikalavimų atsakovui, todėl jam nebuvo žinoma apie motinos mirties dieną buvusias skolas. Šiuo atveju pats ieškovas pasirinko apmokėti pateiktas sąskaitas, todėl ieškovo prašoma priteisti 50,18 Eur mokesčių dalis yra nepagrįsta. Paaiškino, jog V. A. A. laidotuves organizavo ir ją palaidojo atsakovas. Nurodė, jog nesutinka su ieškovo teiginių, kad jis atsakovui laidotuvėms davė 1 000 Eur, nes ieškovas bei atsakovo brolis laidotuvėse tik dalyvavo, tačiau prie jų finansiškai neprisidėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur sumą, kurią jis paėmė iš kredito įstaigos yra nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tuos pinigus panaudojo laidotuvėms.

8Teismas konstatuoja:

9ieškinys tenkinamas iš dalies.

10Byloje nustatyta, kad ieškovas J. P. A. ir V. A. A. 1964 m. sausio 11 d. sudarė santuoką (b. l. 6). V. A. A. vardu yra registruotas butas adresu Kaune, ( - ) (b. l. 15–16). V. A. A. 2013 m. balandžio 22 d. surašė testamentą (b. l. 8–9). V. A. A. ( - ) mirė (b. l. 7). 2018 m. balandžio 9 d. ieškovas su UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas (b. l. 10–14). Atsakovas su UAB „Sielų upė“ 2018 m. balandžio 10 d. sudarė laidojimo paslaugų sutartį (b. l. 48). V. A. A. palikimą 2018 m. balandžio 19 d. priėmė atsakovas J. A. (b. l. 8–9). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius sprendimu UAB „Sielų upė“ pervedė 240,58 Eur vienkartinę išmoką (b. l. 45, 47). Kauno miesto savivaldybė UAB „Sielų upė“ pervedė 304 Eur laidojimo pašalpą (b. l. 46). Atsakovas už laidojimo paslaugas ir laidotuvių ceremoniją UAB „Sielų upė“ sumokėjo 1 894,60 Eur (b. l. 50). Atsakovas UAB „Rimargava“ už gedulingus pietus sumokėjo 357 Eur (b. l. 49). Byloje yra pateiktos sąskaitos už butui adresu Kaune, ( - ) suteiktas komunalines paslaugas ir jų apmokėjimai (b. l. 17–28). Byloje pateikta mokesčių suvestinė už 2018 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius (b. l. 93). Taip pat pateikta V. A. A. kapavietės fotonuotrauka (b. l. 51).

11Byloje buvo apklausti liudytojai G. A. ir L. N..

12Dėl laidojimo išlaidų priteisimo

13Byloje nustatyta, kad V. A. A. 2013 m. balandžio 22 d. surašė testamentą, kuriuo savo turtą paliko atsakovui (b. l. 8–9). Paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto adresu Kaune, ( - ). Ieškovas nurodė, kad sekančią dieną po sutuoktinės mirties paėmė 1 000 Eur kreditą jos laidotuvėms ir pinigus atidavė atsakovui. Kadangi ieškovas po sutuoktinės mirties nieko nepaveldėjo, o laidojimo išlaidos gali būti dengiamos iš paveldėto turto, tai prašo minėtą sumą priteisti iš testamentinio įpėdinio atsakovo. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieškovas 1 000 Eur jam nedavė, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų prisidėjęs prie laidotuvių ir panaudojęs joms minėtą sumą.

14Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

15Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

16Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas už laidojimo paslaugas ir laidotuvių ceremoniją UAB „Sielų upė“ sumokėjo 1 894,60 Eur (b. l. 50) bei 357 Eur UAB „Rimargava“ už gedulingus pietus (b. l. 49). Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius sprendimu UAB „Sielų upė“ buvo pervesta 240,58 Eur vienkartinė išmoka, o Kauno miesto savivaldybė UAB „Sielų upė“ pervedė 304 Eur laidojimo pašalpą (b. l. 45–47). Taigi, neskaičiuojant vienkartinės išmokos ir laidojimo pašalpos, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovas laidotuvėms išleido 2 251,60 Eur. Byloje esanti 2018 m. balandžio 9 d. ieškovo su UAB „SB lizingas“ sudaryta vartojimo kredito sutarties kopija patvirtina, jog ieškovas sekančią dieną po sutuoktinės mirties paėmė 1 000 Eur kreditą (b. l. 10–14). Ieškovas jo atstovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad šią sumą ieškovas paėmė laidotuvėms ir perdavė atsakovui. Tai patvirtino ir liudytojas atsakovo brolis G. A., tačiau šio liudytojo parodymai vertinami kritiškai, kadangi apie perduotus atsakovui pinigus jam pasakė pats ieškovas, pinigų perdavimo momento liudytojas nematė, be to, liudytoja L. N. ir jis pats patvirtino, kad jo santykiai su atsakovu nėra geri, jie nebendrauja apie 2–3 metus, nes susipyko dėl žemės. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų vedęs netinkamą gyvenimo būdą ar linkęs skolintis (anksčiau ėmęs kreditus). Be to, kreditas buvo paimtas sekančią dieną po sutuoktinės mirties. Ieškovas patvirtino, kad tuo metu neturėjo pinigų, ir kad prisidėtų prie laidotuvių paėmė kreditą, kurį atidavė laidotuves organizavusiam sūnui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad mirus ieškovo sutuoktinei ir atsakovo motinai, jų santykiai buvo geri, tai patvirtino ir pačios šalys bei liudytojai. Atsakovas neigia, kad ieškovas jam davė 1 000 Eur laidotuvėms, kadangi šių pinigų jam nereikėjo, jis turėjo savų lėšų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tuometinę atsakovo turtinę padėtį, iš kur jis turėjo apie 2 251,60 Eur laidotuvėms. Pažymima, kad byloje apklausta liudytoja atsakovo dukra L. N. patvirtino, jog ji finansiškai taip pat prisidėjo prie močiutės laidotuvių ir skyrė apie 600 Eur duobkasių paslaugoms apmokėti, giedoriams, bažnyčiai, transportui, morgui bei maistui. Liudytoja teigė, kad prie laidotuvių taip pat prisidėjo ir jos brolis, tačiau kiek jis skyrė laidotuvėms pasakyti negalėjo. Nors liudytoja tvirtino, kad visus su laidotuvėmis susijusius reikalus tvarkė bei apmokėjo jos tėvas, tačiau negalėjo patvirtinti, jog ieškovas atsakovui nedavė pinigų ir prie laidotuvių neprisidėjo. Atsakovo dukra L. N. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jos skirti 600 Eur buvo ne parama tėvui, o prisidėjimas prie laidotuvių, nes tėvo finansinės padėtis tuo metu buvo gera, jis gaudavo apie 1 000 Eur atlyginimą, galėjo turėti santaupų, tačiau kokį darbą dirbo tėvas ir kur tokius pinigus uždirbo pasakyti nesugebėjo, taip pat nepatvirtino ir aplinkybės, jog tėvas turėjo santaupų. Teismas pažymi, kad tuometinės savo finansinės padėties nepagrindė ir atsakovas, nenurodė kokia pinigų suma sudarė santaupos, iš kur jas sukaupė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepaaiškino ir nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, turėtas pajamas ir santaupas V. A. A. mirties metu, laikoma, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis tuo metu buvo tokia gera, kad jis turėjo apie 2 251,60 Eur ir jam nereikėjo papildomų lėšų laidotuvių išlaidoms apmokėti. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių, jų atstovų ir liudytojų paaiškinus, šalių tarpusavio santykius testatorės mirties metu, kredito paėmimo laiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas 1 000 Eur kreditą paėmė ne asmeniniams poreikiams tenkinti, bet siekdamas prisidėti prie sutuoktinės laidotuvių.

17Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012 ir kt.). Pagal šalyje susiklosčiusias ilgalaikes tradicijas ir papročius, visuomenėje yra įprasta, kad mirusįjį laidoja jo artimieji, t. y. artimiausi kraujo ryšiais susiję asmenys, arba kartu su juo gyvenę asmenys (mirusiojo sutuoktinis), o laidojimo išlaidų klausimas išsprendžiamas bendru sutarimu.

18Nagrinėjamu atveju ieškovas yra mirusiosios V. A. A. sutuoktinis, o atsakovas – sūnus. Nors šalys pripažino, kad palikėjos laidotuvių organizavimu rūpinosi atsakovas, tačiau byloje nustatyta, kad prie laidotuvių finansiškai prisidėjo ir ieškovas, duodamas atsakovui 1 000 Eur. Teismas pažymi, kad ieškovas, kaip palikėjos sutuoktinis, taip pat turi moralinę pareigą prisidėti prie laidotuvių, tačiau jam nieko nepaveldėjus, laikoma, kad atsakovas laidotuvėms skyrė savo asmenines lėšas. Šiuo atveju vienintelis palikėjos paveldėtojas pagal testamentą yra atsakovas, todėl neatsižvelgiant į tai, kad paveldimą turtą sudaro tik ½ dalis buto adresu Kaune, ( - ), ieškovas turi teisę iš paveldėtojo atsakovo atgauti laidojimo išlaidas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto (CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes kitu atveju, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur sumą laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

19Dėl komunalinių mokesčių priteisimo

20Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 50,18 Eur, kuriuos jis sumokėjo UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Kauno švara“ ir AB „Kauno energija“ už laikotarpiu nuo 2018 metų kovo iki gegužės mėnesio suteiktas paslaugas butui adresu Kaune, ( - ). Nurodė, jog atsakovui priklauso ½ dalis minėto buto, todėl jis privalo susimokėti mokesčius už savo dalį buto. Atsakovas neprieštaravo, kad jis kaip pusės buto savininkas privalo mokėti mokesčius, tačiau nurodė, jog ieškovas atsakovo apie jo daliai tenkančius mokesčius neinformavo, jokių sąskaitų atsakovui neperdavė, pakeitė durų spynas ir neleido lankyti bute be ieškovo sutikimo. Be to, ieškovas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė kreditorinių reikalavimų atsakovui, todėl jam nebuvo žinoma apie motinos mirties dieną buvusias skolas.

21Kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis). Bendraturtis privalo prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymo, nepriklausomai nuo naudojimosi šiuo objektu fakto. Bendraturčiui nevykdant šios pareigos, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie patyrė, atlyginimą (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Nebent kiti bendraturčiai yra sudarę tokiam bendraturčiui, kuris neprisideda prie bendro daikto išlaikymo, objektyvias kliūtis naudotis bendru daiktu. Tokiais atvejais, jeigu būtų nustatyta, kad bendraturtis neturi galimybės dėl kitų bendraturčių veiksmų naudotis bendru daiktu, egzistuotų pagrindas atsisakyti ginti bendraturčių, kliudančių kitam bendraturčiui įgyvendinti nuosavybės teisę į bendrą daiktą, teisę į nuostolių atlyginimą (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis). Nors atsakovas teigė, kad ieškovas jam neperdavė jokių sąskaitų už suteiktas butui paslaugas, pakeitė durų spynas ir neleido lankyti bute be ieškovo sutikimo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju atsakovas neįrodė, kad ieškovas trukdo jam įgyvendinti nuosavybės teisę į buto dalį, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti dalį išlaidų butui išlaikyti.

22CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

23Byloje esančios sąskaitos už butui adresu Kaune, ( - ) suteiktas komunalines paslaugas patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Kauno švara“ ir AB „Kauno energija“ sumokėjo 100,35 Eur (b. l. 17–28). V. A. A. ( - ) mirė (b. l. 7). Palikėja 2013 m. balandžio 22 d. testamentu ½ dalį buto adresu Kaune, ( - ) paliko savo atsakovui, kuris palikimą priėmė 2018 m. balandžio 19 d. (b. l. 8–9). Kaip matyti, ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovo už 2018 m. kovo mėnesį, kai jo sutuoktinė dar buvo gyva. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad prašoma priteisti 25,97 Eur sumos dalis už kovo mėnesį būtų palikėjos įsiskolinimas, kurį ieškovas privalėjo padengti, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių. Priešingai, byloje esančios sąskaitos patvirtina, kad jokių įsiskolinimų UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Kauno švara“ ir AB „Kauno energija“ šeima neturėjo. Pažymima, kad ir pats ieškovas prieš atsakovui priimant palikimą (2018 m. balandžio 19 d.) neinformavo jo apie palikėjos kreditorius. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad ieškovas ir jo sutuoktinė buvo buto bendrasavininkai, jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Kadangi kovo mėnesį V. A. A. dar buvo gyva, todėl mokesčiai už minėtą mėnesį buvo mokami jų abiejų, neatsižvelgiant į tai, kuris iš sutuoktinių juos faktiškai sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį mokesčių už kovo mėnesį (25,97 Eur), nesant duomenų, kad tai velionės skola, laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas.

24Byloje esantys faktiniai duomenys liudija, jog 2018 m. balandžio–gegužės mėnesiais ieškovas už atsakovui priklausiančio buto dalį sumokėjo 24,21 Eur komunalinių mokesčių ir kitų paslaugų, atsakovas to neginčijo, bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad priėmęs palikimą jis įgijo pareigą mokėti dalį mokesčių ir jei reikės juos sumokės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei atsakovo paveldėto turto ½ dalį, ieškovo reikalavimas dėl dalies mokesčių (2018 m. balandžio–gegužės mėnesiais) priteisimo tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteisiama 24,21 Eur suma.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

27Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį (b. l. 29–30) ir 500 Eur išlaidas už advokatės suteiktas paslaugas (b. l. 113–115), kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Bendra bylinėjimosi išlaidų suma, kuria patyrė ieškovas yra 524 Eur.

28Tenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies (74 procentais; byloje buvo du reikalavimai, vienas patenkintas 100 proc., kitas –48 proc.), ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama išlaidų suma sudaro 387,76 Eur (524 Eur x 74 proc. / 100 proc. = 387,76 Eur).

29Atsakovas byloje patyrė 400 Eur išlaidas už advokatės suteiktas paslaugas (b. l. 92), kurios taip pat neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, atsakovui, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams (26 procentai), iš ieškovo priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 104 Eur (400 Eur x 26 proc. / 100 = 104 Eur).

30Valstybė šioje byloje patyrė 6,71 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (74 procentai) atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 4,97 Eur, o ieškovui – 1,74 Eur. Šiuo atveju išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovo nepriteisiamos, nes jam tenkanti išlaidų dalis yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

Nutarė

32ieškinį tenkinti iš dalies.

33Priteisti ieškovui J. P. A., asmens kodas ( - ) iš atsakovo J. A., gimusio ( - ), 1 024,21 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt keturių eurų 21 ct) skolą ir 387,76 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas.

34Priteisti atsakovui J. A., gimusiam ( - ), iš ieškovo J. P. A., asmens kodas ( - ) 104 Eur (vieno šimto keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

35Priteisti iš atsakovo J. A., gimusio ( - ), valstybei 4,97 Eur (keturių eurų 97 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

36Kitą ieškinio dalį atmesti.

37Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 5. Ieškovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovo... 6. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l.... 7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, jo atstovė paaiškino, jog atsakovo tėvai... 8. Teismas konstatuoja:... 9. ieškinys tenkinamas iš dalies.... 10. Byloje nustatyta, kad ieškovas J. P. A. ir V. A. A. 1964 m. sausio 11 d.... 11. Byloje buvo apklausti liudytojai G. A. ir L. N..... 12. Dėl laidojimo išlaidų priteisimo... 13. Byloje nustatyta, kad V. A. A. 2013 m. balandžio 22 d. surašė testamentą,... 14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176... 15. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą... 16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas už laidojimo paslaugas ir... 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.59 straipsnio 2... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra mirusiosios V. A. A. sutuoktinis, o atsakovas... 19. Dėl komunalinių mokesčių priteisimo... 20. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 50,18 Eur, kuriuos... 21. Kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto... 22. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas... 23. Byloje esančios sąskaitos už butui adresu Kaune, ( - ) suteiktas komunalines... 24. Byloje esantys faktiniai duomenys liudija, jog 2018 m. balandžio–gegužės... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta,... 27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo 24 Eur žyminį... 28. Tenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies (74 procentais; byloje buvo du... 29. Atsakovas byloje patyrė 400 Eur išlaidas už advokatės suteiktas paslaugas... 30. Valstybė šioje byloje patyrė 6,71 Eur išlaidas už procesinių dokumentų... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 32. ieškinį tenkinti iš dalies.... 33. Priteisti ieškovui J. P. A., asmens kodas ( - ) iš atsakovo J. A., gimusio (... 34. Priteisti atsakovui J. A., gimusiam ( - ), iš ieškovo J. P. A., asmens kodas... 35. Priteisti iš atsakovo J. A., gimusio ( - ), valstybei 4,97 Eur (keturių eurų... 36. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 37. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno...