Byla 2-86-876/2014
Dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. B., atsakovų atstovui advokato padėjėjui T. R., trečiojo asmens atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, išnagrinėjo V. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. D., D. D., trečiaisiais asmenimis byloje esant Jurbarko rajono I-o notarų biuras notarei R. P., VĮ Valstybės žemės fondas, O. M., S. J., dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Nustatė

2ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. ( - ) 1 priedo 11 punktą dėl ( - ) 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo; panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. ( - ); pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pradavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o S. D. ir D. D. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) ir taikyti restituciją.

3Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. ieškovės tėvas B. G. B. iš likviduojamos ( - ) įsigijo 48/100 dalis pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 2019,11 kv.m., esančias ( - ) B.G. B. jam priklausančią remonto dirbtuvių dalį (48/100) 2012 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutartimi perleido dukrai (ieškovei) V. B., kuri šiuo metu ir yra 48/100 dalių remonto dirbtuvių savininkė. Ieškovei priklausančių remonto dirbtuvių dalies patalpomis naudojasi jos šeimos valdoma UAB „( - )“, užsiimanti metalo laužo supirkimu, patalpose yra sandėliuojamas, rūšiuojamas ir vėliau sunkiasvoriais sunkvežimiais išvežamas metalo laužas. Likusią 52/10 remonto dirbtuvių dalį nuosavybės teise valdo atsakovas S. D., kuris su ieškove yra pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), bendrasavininkai. Prie pastato – remonto dirbtuvių nuo pat jo pastatymo buvo numatytas ir įrengtas privažiavimas betonu sutvirtintu keliu, kuriuo buvo naudojamasi likviduojamai žemės ūkio bendrovei priklausiusį statinių kompleksą išpardavus atskiriems pirkėjams. Įsigiję remonto dirbtuves, šiuo keliu privažiavimui prie patalpų naudojosi remonto dirbtuvių bendrasavininkai S. D. ir B.G. B. bei greta esančio pastato-sandėlio, unikalus Nr. ( - ), savininkė S. J.. Ieškovės tėvas B.G. B., prieš padovanojant jam priklausančias 48/100 dalis pastato – remonto dirbtuvių V. B., iš matininkų sužinojo, jog nėra galimybės suformuoti žemės sklypo apie jam priklausančią pastato – metalo dirbtuvių dalies, nes nėra galimybės numatyti kelio, kuriuo būtų galima naudotis privažiavimui prie formuojamo sklypo. Šiuo klausimu B.G. B. 2012 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyrių, kuriame 2012 m. spalio 26 d. buvo organizuotas susirinkimas dėl kelio nustatymo projektuojant sklypus laisvoje valstybinėje žemėje. V. B. 2012 m. lapkričio 22 d. gavus Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 32SP-(41.32.104)-995 su pridėtu 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolu, tapo žinoma, jog minėtas kelias, kuris buvo skirtas privažiavimui prie jai priklausančios remonto dirbtuvių dalies ir kuriuo buvo nuolat naudojamasi, yra įtrauktas į S. D. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribas, kuris buvo suformuotas žemėtvarkos projekto metu, vykdant Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. ( - )“ bei Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. ( - )“ pagrindu 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas S. D.. Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolo išvadoje buvo pripažinta, jog ieškovė neturi realaus privažiavimo prie jai priklausančios pastato – remonto dirbtuvių dalies, buvo pasiūlyta suinteresuotiems asmenims spręsti dėl servituto S. D. žemės sklype nustatymo, o nesutarus gražiuoju kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo atsakovui S. D. priklausančiame žemės sklype arba dėl S. D. priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimo sudarant sąlygas ieškovei V. B. privažiuoti prie jai priklausančios pastato, unikalus Nr. ( - ), dalies.

4Ieškinyje nurodoma, kad išsamiai susipažinus su nurodytais administraciniais aktais, kurių pagrindu atsakovui S. D. buvo suformuotas ir parduotas žemės ūkio paskirties 1,45 ha sklypas, akivaizdžiai matosi, jog sklypo projektas parengtas pažeidžiant žemės sklypo projektų rengimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Žemės reformos žemėtvarkos projekto metu atsakovui S. D. 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant ieškovės V. B. teises bei teisėtus interesus, tai yra į suformuoto žemės sklypo ribas nepagrįstai buvo įtrauktas betonu grįstas kelias, kuris buvo vienintelis privažiavimas ieškovei prie jai priklausančio pastato – remonto dirbtuvių dalies. Tokiais neteisėtais veiksmai buvo atimta teisė ieškovei ateityje formuoti valstybinės žemės sklypą apie jai priklausančio pastato – remonto dirbtuvių dalį.

5Ieškinyje nurodoma, kad Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta įstatymų leidėjo nuostata, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registro įrašyta jo tiesioginę paskirtį. Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Nekilnojamojo turto registre pastato – remonto dirbtuvių tiesioginė paskirtis nurodyta – gamybos, pramonės. Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. ( - ) 1 priedo 11 punkte nurodyta, jog pretendentui S. D. pirkti iš Lietuvos Respublikos valstybės suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties sklypas. Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr. ( - )“ nurodyta, jog parduodamas piliečiui S. D. 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 363. Šie duomenys patvirtina faktą, jog prie pastato – remonto dirbtuvių, kurių tiesioginė paskirtis yra gamybos, pramonės, suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą. Nurodoma, kad prie pastato – remonto dirbtuvių žemės sklypas apskritai negalėjo būti formuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu, kadangi pastato paskirtis buvo ne žemės ūkio, o gamybos, pramonės. Tokiu atveju žemės sklypas prie remonto dirbtuvių galėjo būti formuojamas parengiant detalųjį planą.

6Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad panaikinus nurodomus administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovui S. D. suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir leista jį pirkti, pripažintina negaliojančia ir jų pagrindu 2009 m. gruodžio 18 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė, pardavė, o sutuoktiniai S. D. ir D. D. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Nurodoma, kad ( - ) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu atsakovui S. D. suformuojant ir leidžiant pirkti ginčo žemės sklypą buvo pažeista esminė žemės įstatyme įtvirtinto reikalavimo, keliamo formuojant žemės sklypą nuostata – jog prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, todėl atsakovai S. D. ir D. D. negali būti laikomas sąžiningu įgiėju. Atsakovai ginčo žemės sklypo savininkais tapo niekinio sandorio pagrindu. Žemės reformos įgyvendinimo proceso metu valstybinė nuosavybė į žemę buvo perduota atsakovų nuosavybės ir šio proceso normos yra imperatyvaus pobūdžio pagal savo prasmę ir esmę, todėl imperatyvo pažeidimas negali sukurti teisėtų pasekmių, todėl atsakovai S. D. ir D. D. nelaikytini sąžiningais įgijėjais objektyviąja prasme. Pripažinus neteisėtai suformuoto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir administracinius aktus, kuriais buvo suformuotas žemės sklypas ir leista jį įsigyti S. D., negaliojančiais, taikytina dvišalė restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintino į pirmykštę padėtį. (t. 1 b.l. 88-93).

7Atsakovų S. D. ir D. D. atstovas advokato padėjėjas T. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad prašo taikyti ieškinio senatį V. B. reikalavimams panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. ( - )“ 1 priedo 11 punktą dėl ( - )kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. ( - )“, bei atmesti ieškinį dėl praleisto administracinių aktų ginčijimo termino.

8Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė žinojo, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - )., žinojo jo ribas, taip pat žinojo visus ieškinyje prašomus panaikinti individualius administracinius aktus: tiek Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. ( - ), tiek Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. ( - ). Šią aplinkybė patvirtina ieškovės pateikiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolas. Į teismą dėl minėtų individualių administracinių aktų panaikinimo ieškovė kreipėsi 2012 m. gruodžio 20 d. ieškiniu, tai yra praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo sužinojimo apie ginčijamus individualius administracinius aktus, todėl yra praleidusi vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos minėtam aktui ginčyti. 2012 m. spalio 26 d. buvo pripažintas faktas, kad V. B. neturi kito realaus privažiavimo prie savo pastato dalies, todėl jai pasiūlyta šią situaciją spręsti arba kreipiantis dėl servituto nustatymo arba dėl žemės sklypo ribų pakeitimo. Ieškovė savo teisių negynė operatyviai, ir dar du mėnesius nesikreipė į teismą.

9Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį dėl praleisto administracinių aktų ginčijimo termino, kaip išvestinis reikalavimas atmestinas ir ieškovės prašymas pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat yra prašoma atsakovą laikyti sąžiningu įgijėju, kuris neturi specialiųjų žinių dėl to, ar žemės sklypas suformuotas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir vadovautis CK 4.96 str. 2 d., kuri numato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 12 punkte numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato matininkai arba matininkai ekspertai.

10Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nurodo, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant žemės sklypo projektų rengimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Su tokia ieškovės pozicija atsakovai nesutinka. Jai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriuje 2012 m. spalio 26 d. vykusio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad ieškovė savo pažeistas teises turi teisę ginti kreipdamasi į teismą ir prašydama nustatyti kelio servitutą žemės sklype. Ieškovė nenurodė aplinkybių, kodėl nesirenka šio teisių gynimo būdo, o vietoj to prašo panaikinti individualius administracinius aktus ir pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, atsakovui suformuotas žemės sklypas yra suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nes jame yra numatyta galimybė privažiuoti prie kelio teritorijos. Pažymima, kad ieškovei nepriklauso nuosavybės teisė į žemės sklypą po jos valdomu pastatu, šis žemės sklypas nėra suformuotas, todėl negalima teigti, kad ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausančio pastato dalį. Iš žemės sklypo plano M 1:5000 matyti, kad žemės sklypui Nr. 354 (juo naudojasi ieškovė) yra suteikta galimybė patekti į kelią Ž-18 (gretimybės 10-11). Be to, patenkinus ieškovės ieškinį nebūtų apgintos jos neva pažeidžiamos teisės, nes panaikinus teisės aktus, nėra nurodoma, kokiu būdu prašoma užtikrinti patekimą į ieškovei priklausančią pastato dalį, nėra nurodoma, kokios žemės sklypo ribos turėtų būti formuojamos, nėra prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suformuoti ieškovės teises apginančios žemės sklypo ribas.

11Atsiliepime taip pat nesutinka su nuostata, kad žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai yra žemės sklypas negalėjo būti formuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu, kadangi pastato paskirtis yra ne žemės ūkio, o pramonės , gamybos. Nurodoma, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, o atsakovui nuosavybės teise priklausančiame pastate, unikalus Nr. ( - ), yra pastatas – sandėlis, kurios paskirtis – kita (pagalbinio ūkio), todėl žemės sklypas yra suformuotas toks, koks yra būtinas eksploatuoti žemės ūkio paskirties sandėliui su pagalbinėmis patalpomis. Tai patvirtina pridedamas VĮ „Registrų centro“ Tauragės filialo pažymėjimas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, pažyma apie statinio (jo dalies) paskirties pakeitimą, kurioje nurodyta, kad atsakovas pakeitė 52/100 pastato – remonto dirbtuvių paskirtį į žemės ūkio paskirties sandėlį su pagalbinėmis patalpomis. Atsakovas žemės sklype turi nuosavybės teise statinį, naudojamą žemės ūkio veiklai, nes minėto pastato – remonto dirbtuvių atsakovui priklausančioje dalyje yra patalpa – sandėlis, kurios paskirtis – kita (pagalbinio ūkio). Žemės reformos įstatyme nėra imperatyviai nurodyta, kad statinio paskirtis turi būti žemės ūkio veikla, minėtoje normoje yra reikalavimas statinį naudoti žemės ūkio veiklai, todėl žemės sklypo suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Vien formalus argumentas, kad 52/100 dalies pastato paskirtis nėra žemės ūkio, nors jame esanti patalpa yra kitos (pagalbinio ūkio) paskirties, pažeistų asmens teisę įsigyti naudojamą valstybinės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis. (t. 1, b.l. 46-51, 107-112, 115-116).

12Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pateikto ieškinio netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutinka, kad ieškovė šiuo metu neturi kito realaus privažiavimo prie nuosavybes teise turimos pastato, unikalus Nr. ( - ), 48/100 dalies, tačiau nesutinka su tuo, kad privažiavimo klausimas būtų sprendžiamas ieškinyje pateiktais sprendimo būdais, tai yra naikinti atsakovo S. D. nuosavybės teisę į įgytą turtą iš valstybės 1,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).

13Atsiliepime nurodoma, kad Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. ( - )“ 1 priedo 11 punkto, kuriuo ( - ) 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte pretendentui S. D. suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, nurodo, kad šis žemės sklypas yra suformuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba. Žemės reformos žemėtvarkos projekte rengimo ir įgyvendinimo metu S. D. pateikė prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis vykdo veiklą, susijusią su žemės ūkio produkcijos gamyba. Šis straipsnis nereglamentuoja specifinių reikalavimų statiniams, reikalingų žemės ūkio produkcijos gamybai. Todėl atsakovų nuomone, nėra teisinio pagrindo naikinti šį įsakymą, kuriuo buvo suformuotas 1,45 ha žemės sklypas apie atsakovo nuosavybės teise turimą ir naudojamą žemės ūkio paskirties gamybai statinio, unikalus Nr. ( - ), 52/100 dalį.

14Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. ( - )“ bei šio įsakymo pagrindu sudaryta 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )., yra Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. ( - )“ išdava, tai yra teisėtu pagrindu paruošto teisinio akto pagrindu paruošti kiti teisiniai aktai ir atlikti procedūriniai administraciniai bei turtu disponavimo veiksmai. Todėl nėra pagrindo jų naikinti.

15Atsiliepime nurodoma, kad formuojant S. D. žemės sklypą buvo paliktas šio sklypo rytinėje pusėje 50,5 m ilgio ir 10 m, pločio laisvos valstybinės žemės ruožas, esantis tarp vietinės reikšmės kelio „Šilinė – Vencloviškiai“, skirtas suformuoti privažiavimą prie būsimos žemės sklypo prie ieškovės pastato dalies. Šis žemės ruožas, neturintis jokios dangos, gali būti tinkamas važiuoti žemės ūkio transportui, o kitam transportui – išimtinais atvejais (priklausomai nuo metų sezono ir metereologinių sąlygų). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriuje 2012m. spalio 11 d. dalyvaujant ieškinio šalims, buvo svarstytas klausimas dėl privažiavimo kelio nustatymo prie ieškovei priklausančios pastato dalies. 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolu siūlyta šalims susitarimo būdu nustatyti servitutą formuojant ieškovei sklypą. Tarnyba ir dabar laikosi tos pačios nuostatos, kad kelio servituto nustatymas yra pakankamas problemos sprendimas dėl privažiavimo prie ieškovės statinio dalies. Ieškovė nedisponuoja žemės sklypu apie savo pastato dalį, todėl ji privalėtų vadovaujantis Vyriausybės 1999 m.kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatomis susiformuoti ir įsigyti žemės sklypą nuosavybėn statinio eksploatacijai bei atsižvelgiant į sklypo formą spręsti klausimą dėl servituto nustatymo arba laikino pasinaudojimo svetimu žemės sklypu susisiekimui, kol pasigerintų numatyto privažiavimui žemės ruožo gruntą, tinkamą važiuoti įvairiam transportui. (t. 1,b.l. 61-63, 119-122).

16Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Valstybės žemės fondas sutinka, kad ieškovė šiuo metu neturi kito realaus privažiavimo prie nuosavybės teise turimo pastato, bet prieštarauja tam, kad privažiavimo prie turimo pastato dalies klausimas būtų sprendžiamas naikinant Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. ( - ). Atsiliepime nurodoma, kad ( - )kadastro vietovėje 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte pretendentui S. D. suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo metu S. D. pateikė prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis vykdo veiklą, susijusią su žemės ūkio produkcijos gamyba. Šis straipsnis nereglamentuoja kokių taip specifinių reikalavimų statiniams, reikalingų žemės ūkio produkcijos gamybai, tik nurodo, kad tokie statiniai yra naudojami žemės ūkio gamybai. Valstybės Žemės fondas mano, kad nėra teisinio pagrindo naikinti 2007 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. ( - )“ 1 priedo 11 punktą dėl ( - ) kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo“, kuriuo buvo suformuotas 1,45 ha žemės sklypas prie atsakovo nuosavybės teise turimo ir naudojamo žemės ūkio produkcijos gamybai statinio, unikalus Nr. ( - ), 52/100 dalies.

17Atsiliepime nurodoma, kad atsakovui žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl tikslinant šio sklypo plotą kadastriniais matavimais yra galimybė nustatyti kelią, jo plotą išimant iš atsakovo turimo žemės sklypo ploto, trūkstamą žemės plotą kompensuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ . Atsiliepime taip pat nurodoma, kad CK numato galimybę pasinaudoti svetimu žemės sklypu susisiekimui. Šių teisės normų įgyvendinimui asmenys turi disponuoti nuosavybės teise konkrečiais suformuotais žemės sklypais. Ieškovė nedisponuoja žemės sklypu prie nuosavybės teise turimo pastato dalies, todėl mano, šiuo atveju ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ nuostatomis turėtų susiformuoti ir įsigyti žemės sklypą, reikalingą statinio eksploatacijai bei spręsti klausimą dėl servituto nustatymo. (t. 1, b.l. 137-139).

18Trečiasis asmuo S. J. pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2007-10-11 įsakymo Nr. ( - )“ 1 priedo 11 punktą Jurbarko rajono Skirsnemunės seniūnijos Vytėnų kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo; panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2009-12-07 įsakymą Nr. ( - ); pripažinti negaliojančia 2009-12-18 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o S. D. ir D. D. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Pilies II k., Skirsnemunės sen., Jurbarko raj., ir taikyti restituciją.

19Ieškinyje nurodoma, kad jai sužinojus apie šios civilinės bylos nagrinėjimą, reiškia savarankiškus reikalavimus, tiesiogiai susijusius su ginčo objektu. Tokiu būdu bus užtikrinama galimybė jai apginti savo interesus, padėti ieškovei apginti jos interesus bei išspręsti ginčus viename procese. Ieškinyje nurodoma, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Pastatas yra pastatytas ant valstybinės žemės. Vienintelis privažiavimas prie pastato, kuriuo ji visą laiką naudojosi yra betonu sutvirtinta kelias, kuris buvo nutiestas prieš daug metų ir skirtas būtent privažiavimui prie Ūkininkų kooperatinės bendrovės „( - )“ pastatų komplekso. Šiuo keliu taip pat naudojosi V. B. ir S. D., kurie yra įsigiję likviduotos Ūkininkų kooperatinės bendrovės „( - )“ buvusių remonto dirbtuvių pastatą. 2012 m. nusprendė kreiptis dėl žemės sklypo aplink jai priklausantį pastatą suformavimo, tačiau matininkas pasakė, kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypą, nes nėra galimybės numatyti kelio, kuriuo būtų galima privažiuoti prie formuojamo sklypo. Po 2012 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyriuje organizuoto susirinkimo, 2012 m. lapkričio 22 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 32SP-(14.32.104)-995 su pridėtu 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolu, oficialiai sužinojo, jog minėtas kelias, kuris buvo skirtas privažiavimui prie jai priklausančio pastato – sandėlio ir remonto dirbtuvių pastato, priklausančio V. B. ir S. D., bei kuriuo buvo nuolat naudojamasi, yra įtrauktas į S. D. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribas, kuris buvo suformuotas žemėtvarkos projekto metu, vykdant Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymą NR. ( - )“ bei Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. ( - )“ pagrindu 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas sutuoktiniams S. D. ir D. D..

20Ieškinyje nurodoma, kad S. D. suformuoto sklypo riba yra šalia jos pastato vakarinės sienos, ko pasekoje, yra paliktas per mažas atstumas nuo žemės sklypo ribos iki pastato sienos ir tai trukdo naudotis sienoje įrengtomis durimis, kai prie durų privažiuojama transportu. Be to, buvusį betonu sutvirtintą kelią įtraukus į S. D. suformuoto žemės sklypo sudėtį, ji prarado galimybę privažiuoti prie pastato. Nors 2012 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos susirinkimo protokole nurodyta, kad prie jai priklausančio pastato privažiavimas yra, tačiau faktiškai norėdama privažiuoti prie pastato, ji greta esančioje valstybinėje žemėje – pievoje kelis šimtus metrų turėtų pilti naują kelią. Dėl kelio tiesinimo didelės darbų kainos to padaryti jai būtų neįmanoma, be to, neaišku, ar būtų leidžiama valstybinėje žemėje tiesti kelią. Iš priešingos pusės tiesti kelią būtų neįmanoma dėl ten esančių privačių žemės sklypų.

21Ieškinyje nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto metu atsakovui S. D. 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant jos teises bei teisėtus interesus, tai yra į suformuoto žemės sklypo ribas nepagrįstai buvo įtrauktas betonu grįstas kelias, kuris buvo vienintelis privažiavimas prie jai priklausančio pastato – sandėlio. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina 2004 m. sklypo planas, kuriame nurodytas privažiavimas prie pastatų, kurie plane pažymėti sutartiniai žymėjimais – taškeliais. Po to, kai šie privažiavimai buvo įtraukti į S. D. suformuoto sklypo ribas, naujame žemės sklypo plane jie netikėtai išnyko, net nebuvo nustatyti jokie kelio servitutai. Ji, kaip ir ieškovė liko be privažiavimų prie jiems priklausančių pastatų. Tokiais neteisėtais veiksmais buvo apribota teisė naudoti nuosavybės teisės objektą bei atimta teisė ateityje formuoti valstybinės žemės sklypą apie jai priklausantį pastatą – sandėlį. Norint atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėti, nėra kito teisinio būdo kaip tik panaikinti šį žemėtvarkos projekto autoriaus neteisėtai suformuotą žemės sklypo projektą.

22Nurodoma, kad ginčijamo valstybinės žemės sklypo projekto formavimas buvo atliktas nesilaikant tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 20 punkte nurodyto reikalavimo, kuriame nurodyta, jog žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad būtų galima racionaliai naudoti žemė ir kad nepablogėtų ekologinės, rekreacinės šių teritorijų sąlygos ir galimybės ūkinei veikslai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams bei 29 punkte įtvirtinto reikalavimo, įpareigojančio prie kiekvieno žemės sklypo palikti privažiavimo kelią arba nustatyti žemės servitutą. Deja, S. D. formuojant žemės sklypą šios teisės normos nebuvo laikomasi dėl ko buvo pažeisto jos teisės bei teisėti interesai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybinės žemės ūkio paskirties 1,45 ha sklypas S. D. suformuotas nepagrįstai didelis. Žemės sklypai po pastatais ir prie jų privalo būti formuojami tokio ploto, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pagal paskirtį statinio eksploataciją. Atsakovams priklausančio pastato eksploatacijai tikrai nebuvo pagrindo suformuoti 1,45 ha žemės sklypą, tuo tarpų gretimų pastatų savininkams ir valstybinės žemės naudotojams paliekant teisę ateityje susiformuoti ir vėliau įsigyti kelis kartus mažesnius valstybinės žemės sklypus nei buvo suformuota S. D.. Panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovui S. D. suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir leista jį pirkti pripažintina negaliojančia ir jų pagrindu sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis.

23Ieškinyje nurodoma, kad ji yra praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio terminą, todėl prašo jį atnaujinti, nes terminą praleido ne dėl aplaidaus elgesio, o dėl objektyvių priežasčių. Nurodo, jog visą laiką buvo įsitikinusi, jog kilęs ginčas dėl privažiavimo prie pastatų išsispręs gražiuoju, tarpininkaujant ar kitaip padedant Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus darbuotojams. Tik sužinojusi apie teisme pradėtas ginčo procesą, suprato, kad be teismo įsikišimo problema neišsispręs. Ji yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo ir nežino teisinio reguliavimo ypatumų. Apie tai, kad kreipimuisi į teismą yra nustatyti terminai, sužinojo neseniai. Termino atnaujinimas nepažeistų kitų asmenų interesų, priešingai bus sudaryta galimybė apginti ne tik jos pažeistus privačius interesus, bet ir viešąjį interesą, kuris buvo pažeistas nesilaikius valstybinės žemės sklypų formavimo taisyklių. (t. 2, b.l. 118-123).

24Ieškovė V. B. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens ieškinį, kuriame nurodo, kad visiškai sutinka su ieškiniu, nes S. J. ir jos materialusis ir procesinis interesas šioje byloje yra tapatūs. (t. 2, b.l. 149-150).

25Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens ieškinį, kuriame nurodo, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-460-4/2002 trečiasis asmuo įgijo nuosavybės teisę į pastatą – sandėlį, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). 2012 m. spalio 9 d. ieškovė rašytiniu prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie jos pastato – sandėlio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, tarnybos Jurbarko skyrius 2012 m. lapkričio 14 d. ieškovei išdavė leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tai yra sudarė teisines sąlygas jai formuoti žemės sklypą apie nuosavybės teise turimą pastatą – sandėlį bei tokį sklypą teisėtai disponuoti nuomos pagrindu arba įsigyjant jį iš valstybės nuosavybėn. Šiai dienai trečiasis asmuo nepateikė suformuoto žemės sklypo kadastro bylos tarnybos Jurbarko skyriui, kuri būtų pagrindas teigti apie ieškinyje keliamas problemas dėl žemės sklypo ribų ir įvažiavimo.

26Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo praleido teisės aktais nustatytus terminus ginčyti administracinius aktus. Sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, svarbus yra momentas, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Tarnybos Jurbarko skyriuje 2012 m. spalio 11 d. trečiasis asmuo, veikdamas per įgaliotinį V. D., dalyvavo susirinkime dėl privažiavimo per atsakovo S. D. žemės sklypą, prie savo statinio klausimo išsprendimo. Žinojo arba galėjo žinoti gaudama ataskaitas per savo įgaliotinį. Tarnybos Jurbarko skyrius 2012 m. lapkričio 20 d. raštu trečiąjį asmenį tiesiogiai buvo informuota apie vykusio pasitarimo rezultatus, jai pateikiant protokolo kopijas, todėl ji tikrai gavusi šį raštą sužinojo apie galimai pažeistus jos interesus ir galėjo laiku ginčyti Tauragės apskrities viršininko įsakymus. Trečiasis asmuo nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima terminą atnaujinti, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

27Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo savo ieškinį grindžia tik subjektyviai, nepateikia realių faktinių įrodymų apie galimai per arti esančias atsakovo sklypo ribas prie jos pastato ir įvažiavimo nebuvimo į planuojamą formuoti žemės sklypą. Trečiasis asmuo nepateikė teismui užsakovo ir vykdytojo sutartį, kuria remiantis būtų galima teigti, kad tikrai matininkas atliko matavimus ir nustatė faktą, kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypą apie jos pastatą – sandėlį bei numatyti privažiavimą. (2 t., b.l. 153-163).

28Atsakovų S. D. ir D. D. atstovas advokato padėjėjas T. R. atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo S. J. savo ieškinyje pati pripažino, kad praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams reikšti bei prašo senaties terminą atnaujinti. Atsakovų nuomone, nėra jokio teisinio ar kito pagrindo minėtam senaties terminui atnaujinti, kadangi S. J. apie visą faktinę situaciją puikiai viską žino nuo to laiko, kai atsakovams buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, be to, S. J. turi net kelis privažiavimus prie savo pastato. Nurodoma, kad trečiasis asmuo savo neva pažeistų teisių negynė operatyviai, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Atsižvelgiant į atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį dėl praleisto administracinių aktų ginčijimo termino, kaip išvestinis reikalavimas atmestinas ir trečiojo asmens prašymas pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodoma, kad trečiojo asmens S. J. ieškinys su savarankiškais reikalavimais, kuris pareikštas byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pažymima, kad trečiojo asmens padėtis ir galimybės privažiuoti prie jai priklausančio pastato pagal faktinę situaciją skiriasi nuo ieškovės faktinės situacijos, kadangi galimybės privažiuoti prie S. J. pastato yra net kelios. Ši pozicija skiriasi ir dėl to, jog trečiojo asmens ir ieškovės pastatai stovi skirtingose vietose. (3 t., b.l. 9-12).

29Trečiasis asmuo Valstybės įmonės Valstybės žemės fondas pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens ieškinį, kuriame nurodo, kad trečiojo asmens reikalavimus panaikinti priimtus Tauragės apskrities viršininko administracinius teisės aktus, atmestinas dėl ieškovės praleistų terminų juos skųsti. Trečiojo asmens prašymu teismas ieškinio padavimo terminus gali atnaujinti tik jeigu bus pripažinta, kad terminas kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, praleistas dėl svarbios priežasties. Valstybės žemės fondo nuomone, trečiasis asmuo nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima įstatymo nustatytą ir ieškovės praleistą terminą kreiptis į tesimą atnaujinti.

30Atsiliepime nurodoma, kad 2012 m. spalio 9 d. ieškovės rašytiniu prašymu kreipėsi į Tarnybos Jurbarko skyrių išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato – sandėlio. . 2012 m. lapkričio 14 d. trečiajam asmeniui buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tai yra sudarė teisines sąlygas suformuoti žemės sklypą prie pastato – sandėlio bei suformuotą žemės sklypą įsigyti iš valstybės arba išsinuomoti. Šiai diena trečiasis asmuo nepateikė suformuoto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo bylos, iš kurios būtų matyti, kad rengė ieškovei žemės sklypo prie nuosavybės teise turimo pastato – sandėlio formavimo ir pertvarkymo projektą. (3 t., b.l. 19-20).

31Ieškinį, priešieškinį tenkinti visiškai.

32Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. ieškovės tėvas B. G. B. įsigijo 48/100 dalis pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ). 2012 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutartimi B.G. B. jam priklausančią dirbtuvių dalį padovanojo savo dukrai V. B., kuri šiuo metu ir yra 48/100 dalių remonto dirbtuvių savininkė. Likusią 52/100 remonto dirbtuvių dalį nuosavybės teise valdo atsakovai Saulius ir D. D., kurie su ieškove yra pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), bendrasavininkai. Ieškovės tėvas B.G. B. prieš padovanojant jam priklausančias 48/100 dalis pastato – remonto dirbtuvių ieškovei, pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo jam suformavimo. Siekiant suformuoti sklypą jam matininkai nurodė, kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypo apie jam priklausančią pastato – metalo dirbtuvių dalį, nes nėra galimybės numatyti kelio, kuriuo būtų galima naudotis privažiavimui prie formuojamo sklypo. 2012 m. rugpjūčio 24 d. B.G. B. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyrių, kuriame buvo organizuotas susirinkimas dėl kelio nustatymo projektuojant sklypus laisvoje valstybinėje žemėje. Ieškovei gavus 2012 m. lapkričio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 20 raštą Nr. 32SP-(14.32.104)-995 su pridėtu 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolu, tapo žinoma, kad kelias, kuris buvo skirtas privažiavimui prie jai priklausančio remonto dirbtuvių dalies ir kuriuo buvo nuolat naudojamasi, yra įtrauktas į S. ir D. D. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribas. Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolo išvadoje buvo pripažinta, jog ieškovė neturi realaus privažiavimo prie jai priklausančios pastato – remonto dirbtuvių dalies. Trečiasis asmuo S. J. pateiktame ieškinyje nurodė, kad formuojant žemės sklypą S.D. D. buvo pažeisti ir jos interesai, tai yra jai nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis , unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). 2012 m. ji kreipėsi dėl žemės sklypo suformavimo, jai buvo paaiškinta, kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypą, nes nėra galimybės numatyti kelio, kuriuo būtų galima privažiuoti prie formuojamo sklypo. Trečiasis asmuo nurodo, kad S.D. D. suformuoto sklypo riba yra šalia jos pastato vakarinės sienos, yra paliktas per mažas atstumas nuo žemės sklypo ribos iki pastato sienos ir tai trukdo naudotis sienoje įrengtomis durimis, kai prie durų privažiuojama transportu.

33Iš 2012 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus susirinkimo protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl kelio nustatymo prie V. B. nuosavybės teise priklausančio pastato dalies ir prie S. J. pastato. Šiame protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvavę asmenys konstatavo faktą, kad V. B. neturi kito realaus kelio privažiavimo prie savo pastato dalies, siūloma suinteresuotiems asmenims spręsti dėl servituto nustatymo S. D. žemės sklype bendru sutarimu; nesusitarus dėl servituto nustatymo žemės sklype, siūloma kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype teismo keliu arba dėl žemės sklypo ribų pakeitimo, sudarant sąlygas važiuoti prie pastato, kitu realiu keliu; taip pat pripažintas faktas, kad prie S. J. pastato privažiavimas yra. Dėl per arti prie statinio esamos S. D. žemės sklypo rytinė ribos ginčą siūloma spręsti teismo keliu. (t. 1, b.l. 12-14). Dėl ieškinio senaties termino

34Atsakovų atstovas savo atsiliepimuose nurodo, kad ieškinys turi būti atmestas, nes yra suėjęs ieškinio senaties terminas, tačiau teismas nesutinka su tokiu ieškovų atstovo vertinimu.

35Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad skundas, prašymas teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsakovų atstovas nurodo, kad šalys apie įstatymo normoms galimai prieštaraujančius administracinius aktus tapo žinoma 2012 m. rugpjūčio 24 d., su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2012 m. gruodžio 21 d. Formaliai atrodytų, jog 30 dienų terminas buvo pažeistas, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad po to, kai buvo sužinota apie galimai pažeistas teises, ieškovė kreipėsi į kompetetingą instituciją dėl ginčo sprendimo, kad paaiškėjęs faktas būtų išspręstas. Iš bylos duomenų matyti, kad susirinkimo protokolas, kuriame buvo konstatuota būtinybė kreiptis į teismą, gautas 2012 m. lapkričio 22 d., o ieškinys teisme gauta 2012 m. gruodžio 21 d. Tad teismas laiko, kad ieškinio senaties terminas nebuvo pažeistas.

36Atsakovų atstovas nurodo, kad ieškovei dar iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo žinoma, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, žinojo jo ribas, taip pat žinojo prašomus panaikinti administracinius aktus, nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi B.G. B. dėl jo pažeistų teisių. Vadinasi, darytina išvada, kad ieškovės tėvas ir ieškovė apie jų pažeistus interesus sužinojo 2012 m. rugpjūčio mėn. bei kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybą tikėjosi, kad susiklosčiusią situaciją bus galima išspręsti paprastesniu, ne teisminiu keliu, nesuvokė savo teisių pažeidimo mąsto, bei pagrįstai tikėjosi, kad jų interesai gali būti užtikrinti Nacionalinės žemės tarnybos priimtais sprendimais. Ieškovės ir trečiojo asmens interesų pažeidimas tiksliai buvo konstatuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus susirinkime, o apie šių teisių pažeidimą ieškovė V. B. sužinojo, gavusi vykusio surinkimo protokolą. (1 t., b.l. 11-14). Iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas jai buvo išsiųstas 2012 m. lapkričio 20 d. (1 t., b.l. 11), tad ieškovė pagrįstai nurodo, kad ji raštą su protokolu gavo 2014 m. lapkričio 22 d. Šią dieną ieškovė laiko sužinojimu apie jos pažeistas teises ir teismas sutinka su šiuo argumentu, nes gavus susirinkimo protokolą, ieškovei tapo aišku, jog dėl ginčo turi kreiptis į teismą, ką ir padarė 2012 m. gruodžio 21 d., tai yra nepraleidusi 30 d. termino.

37Trečiasis asmuo S. J. taip pat pateikė ieškinį su savarankiškais reikalavimais. Savo ieškinyje trečiasis asmuo nurodė, kad yra praleidusi 30 d. skundo padavimo terminą ir prašė jį atnaujinti. S. J. nurodė, kad terminą praleido ne dėl aplaidaus elgesio, o dėl objektyvių priežasčių. Ji buvo įsitikinusi, kad kilęs ginčas dėl privažiavimo prie pastatų išsispręs gražiuoju, tarpininkaujant ar kitaip padedant Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams. Tik sužinojusi apie vykstančius teisminius ginčus suprato, kad ginčas be teismo sprendimo neišsispręs. Teismas priimdamas ieškinį atnaujino prašomą terminą, nes būtent buvo atsižvelgta į susiklosčiusią situaciją. Teismas laiko, kad S. J. turėjo pagrindo manyti, kad ginčas gali išsispręsti be teisminių ginčų, dėl ko buvo surengtas susirinkimas Nacionalinėje žemės tarnyboje. Netrukus po to, buvo pradėtas teisminis procesas pagal ieškovės V. B. ieškinį, tad S. J. neturėdama teisinių žinių, turėjo pagrindo manyti, kad galbūt vykstantis procesas apgins ir jos interesus. Tik, kai asmuo teismo iniciatyva buvo įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu ir jam pasitarus su advokatu, ji nusprendė prisidėti prie pateikto ieškinio reikalavimų ir apginti savo interesus. Teismas laiko, kad šios aplinkybės laikytinos objektyviomis bei atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus teismas laiko, kad S. J. reikalavimams netaikytinas ieškinio senaties terminas.

38Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl administracinių aktų panaikinimo, tai yra teismas turi nustatyti, ar valstybės institucijų priimti aktai yra teisėti, ar ne. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2010 m. kovo 30 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. E. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-141/2010). Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas klausimas būtent dėl valstybės institucių administracinių aktų teisėtumo, kas parodo, jog šioje byloje yra ginamas ir viešas interesas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt. byloje Nr. 3K-7-38/2008). Taigi tai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. Teismas turi suderinti ieškinio senaties termino nustatymu siekiamą tikslą – įtvirtinti stabilumą nuosavybės teisiniuose santykiuose tam, kad be pakankamo pagrindo negalėtų būti užginčytos nuosavybės teisės, - ir siekti teisingumo bei teisėtumo nuosavybės teisiniuose santykiuose. Teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių – teisingas nuosavybės įgijimas ar stabilumas nuosavybės santykiuose – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje. Jeigu konstatuojama, kad teisingumas turinčiuose viešąjį interesą nuosavybės atkūrimo santykiuose nusveria nuosavybės stabilumo siekį, tokiu atveju netgi ieškinio senaties termino praleidimas, ypač nežymus, nėra kliūtis teismui išspręsti teisingo nuosavybės teisių įgijimo klausimą.

39Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog šioje byloje laikytina, kad ieškovė V. B. ieškinio senaties termino nepraleido, o S. J. jį praleido nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl laikytina, kad tai nėra kliūtis išspręsti teisingo nuosavybės teisių įgijimo klausimą. Dėl administracinių aktų teisėtumo

40Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas dėl atsakovams suformuoto žemės sklypo ribų kilo 2012 m., kai paaiškėjo, jog ieškovė negali privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato dalies privažiavimu, kuriuo buvo ilgą laiką naudojamasi, nes šis privažiavimas buvo įtrauktas į atsakovams suformuotą žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus susirinkimo metu buvo pripažintas faktas, kad V. B. 48/100 pastato, unikalus Nr. ( - ), savininkė neturi kito realaus kelio privažiuoti prie savo pastato dalies. Tuo pačiu protokolu buvo pasiūlyta spręsti dėl servituto nustatymo atsakovų žemės sklype bendru susitarimu, o jiems nesusitarus kreiptis į teismą. Tai pat buvo pripažintas faktas, kad prie trečiojo asmens S. J. pastato, unikalus Nr. ( - ), privažiavimas yra, tačiau dėl per arti prie statinio esamos S. D. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), rytinės ribos siūlyta ginčą spręsti teismo keliu. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad ginčo klausimus ribų atstatyti administracine tvarka be savininkų sutikimo nėra galimybės, todėl šis klausimas nagrinėtinas teismine tvarka.

41Ieškovė ieškinyje nurodo, kad administraciniai aktai, kurių pagrindu atsakovams buvo suformuotas ir parduotas žemės ūkio paskirties 1,45 ha sklypas, parengtas pažeidžiant žemės sklypo projektų rengimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Byloje yra pateiktas trečiojo asmens S. J. ieškinys su savarankiškais reikalavimais, kuriame nurodoma, kad formuojant žemės sklypą atsakovams taip pat buvo pažeisti ir jos interesai, nes šiuo metu ji neturi privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato dalies, taip pat yra paliktas per mažas atstumas nuo žemės sklypo ribos iki pastato sienos ir tai trukdo naudotis sienoje įrengtomis durimis, kai prie durų privažiuojama transportu.

42Ieškovė nurodo, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto metu įtraukus į atsakovams suformuoto sklypą vienintelį privažiavimą, yra apribotos ieškovės teisės ateityje formuoti valstybinės žemės sklypą. Atsakovų S.ir D. D. atstovas nurodė, kad reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, nes ieškovė nesikreipė dėl servituto nustatymo, be to ieškovei yra numatyta galimybė privažiuoti prie kelio teritorijos. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nurodė, kad formuojant atsakovams žemės sklypą buvo paliktas šio sklypo rytinėje pusėje 50,5 m. ilgio ir 10 m pločio laisvos valstybinės žemės ruožas, esantis tarp vietinės reikšmės kelio „Šilinė – Vencloviškiai“, skirtas suformuoti privažiavimą prie būsimo žemės sklypo prie ieškovės pastato dalies. Be to nurodoma, kad buvo siūlyta šalims susitarimo pagrindu nustatyti servitutą formuojant ieškovei sklypą.

43Teismas laiko, jog formuojant atsakovams žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, priimti administraciniai teisės aktai pažeidžia kitų asmenų interesus, todėl naikintini. Byloje Nacionalinės žemės tarnybos protokolu yra konstatuota, jog ieškovė V. B. neturi privažiavimo prie jais nuosavybės teisei priklausančio pastato dalies. Tokia situacija susiklostė, nes formuojant atsakovams žemės sklypą, į šio sklypo ribas buvo įtrauktas privažiavimas, kuriuo iki to laiko naudojosi ir ieškovė, ir trečiasis asmuo. Atsakovai nurodė, jog ieškovė neišnaudojo visų galimybių kitais būdais užtikrinti savo interesus, tačiau teismas laiko, jog net ir ėmusis priemonių dėl servituto nustatyto, nebūtų užtikrinami visų proceso dalyvių interesai. Iš byloje esančio susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovai kategoriškai nesutiko tartis dėl servituto nustatymo, tokią savo poziciją jie išsakė ir teisme. Atsakovai S. ir D. D. savo atsiliepime nurodė, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad dėl privažiavimo buvo susitarta žodžiu, tai yra ieškovės sutuoktinis buvo nurodęs, kad jis pasidarys kelią kitoje vietoje. Atsiliepime atsakovai nurodo, kad iš žemės sklypo plano M1:5000 (1 t., b.l. 29) matyti, kad žemės sklypui Nr. 354 (kuriuo naudojasi ieškovė) yra suteikta galimybė pateikti į kelią Ž-18 (gretimybės 10-11). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo metu atsakovų nurodytoje vietoje yra trečiajam asmeniui O. M. priklausantis žemės sklypas (1 t., b.l. 22-23), kas pašalina galimybę net svarstyti apie kito kelio įsirengimą.

44Nacionalinės žemės tarnybos protokole konstatuojama, kad trečiajam asmeniui S. J. privažiavimas prie jos pastato dalies yra. Nors pats trečiasis asmuo savo ieškinyje ir teismo posėdžio metu teigė, jog yra apribotos jos privažiavimo galimybės, tačiau tiek Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, tiek apklaustas liudytojas matininkas G. S. nurodė, kad privažiavimas yra ir ši aplinkybė netrukdo formuoti žemės sklypą trečiajam asmeniui. Teismo posėdžio metu parodyta byloje esančiame plane (3 t., b.l. 23) Nr. 1,2,3 pažymėtą kelią, taip pat byloje yra pateiktos šio privažiavimo fotonuotraukos (3 t., b.l. 24-25). Taigi trečiasis asmuo nenuginčijo aplinkybės, jog prie jai priklausančio pastato yra privažiavimas, tad teismas laiko, jog šis jos argumentas nepagrįstas. Iš pateiktų privažiavimo fotonuotraukų galima matyti, kad trečiojo asmens netenkina palikto privažiavimo kokybė, tačiau negalėtų būti laikytina pagrindiniu argumentu dėl reikalavimų tenkinimo.

45Teismas sutinka su trečiojo asmens išsakytais argumentais, jog atsakovams suformuoto sklypo riba yra per arti pastato, kas apsunkina šio pastato eksploatavimą. Tai, kad atsakovams S. ir D. D. suformuoto sklypo riba yra per arti, konstatuota Nacionalinės žemės tarnybos susirinkimo metu bei pasiūlyta rytinės ribos ginčą spręsti teisminiu keliu. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas matininkas G. S. nurodė, kad privažiavimas yra apsunkintas ir tai pažeidžia trečiojo asmens interesus. Liudytojas nurodė, kad jo nuomone, riba turėjo būti pažymėta toliau, taip užtikrinant pastato tinkamą eksploatavimą. Taigi teismas laiko, kad formuojant ginčo žemės sklypą nebuvo užtikrintas tinkamos sąlygos pastatui eksploatuoti, kas neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų.

46Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakyme Nr. ( - ) nurodoma, kad šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 1998 m. balandžio 23 d. Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“. Šis teisės aktas yra poįstatyminis teisės aktas, kuriuo įgyvendinamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 5 str. nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos. Vyriausybės nutarimo Nr. 385 „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo“ 5.2.2. dalyje nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis fizinis ir juridinis asmuo, žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoja fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingus žemės sklypus.

47Šie teisės akai parodo, kad projektuojant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą šį projektą atliekantis asmuo privalėjo numatyti, suprojektuoti žemės sklypus, kurie yra būtini V. B. ir trečiojo asmens S. J. turimiems pastatams eksploatuoti, neatsižvelgiant į tai, kad tuo metu ieškovė ir trečiasis asmuo nebuvo kreipėsi dėl žemės sklypų jiems suformavimo, tai yra projekto rengėjas privalėjo užtikrinti sklandų ir netrukdomą jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimą.

48Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ 20.4. dalyje nurodoma, kad kadastro vietovėje žemėtvarkos projektą rengiantis autorius patikrina, ar prie visų patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia asmenų, kuriems suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašą, jame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį, bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo. Iš Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. ( - ) matyti, kad šio projekto autorė yra N. K., kuri proceso metu buvo apklausta. Teismo posėdžio metu N. K. nurodė, kad jai rengiant projektą ji matė, kad nėra privažiavimo prie ieškovės pastato, tačiau tame pastate buvęs asmuo, kurį ji įvardijo kaip Bakšį, jai nurodė, kad jam nereikia kelio, nes jis ketina įsigyti žemės sklypą iš O. M. ir ten įsirengs kelią. Liudytoja N. K. įvardino, kad tai buvo susitarimas, kurio jai pakako dėl žemės sklypo suformavimo. N. K. teigė, kad toks žemės sklypo formavimas nepažeidžia teisės aktų, tačiau ji negalėjo įvardinti teisės aktų, kurie reglamentuoja žemės sklypų formavimo procedūrą. Tai, kad buvo žodinis susitarimas su ieškovės tėvu, ar jos sutuoktiniu, nurodė ir atsakovai duodami paaiškinimus, tačiau teismui nebuvo pateiktas šį susitarimą patvirtinantys duomenys, nebuvo nurodyti argumentai, jog toks susitarimas atitinka įstatymų reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius pateikė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, kuriame yra tik S. D. parašas. (3 t., b.l. 108). Taip pat jie paaiškino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktu žemės sklypo ribų paženklinimo metu dalyvauja esamas ir būsimas ženklinamo sklypo savininkas ir gretimų žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys. Tuo tarpu atsakovui S. D. ženklinant žemės sklypą, ieškovai V. B., trečiasis asmuo S. J., tiek prieš tai buvęs savininkas Z. B. nebuvo gretimų žemės sklypų savininkas ar jų įgaliotais asmenimis, todėl jų dalyvavimas nebuvo galimas pagal teisės aktus. (3 t., b.l. 107-108). Teismas sutinka su atsakovo išsakytu argumentu, jog ieškovė ir trečiasis asmuo tuo metu nebuvo sklypų savininkai, tačiau tai neleidžia pripažinti, jog žemės sklypo ribos buvo nustatytos teisėtai ir nepažeidžiant kitų proceso dalyvių interesų. Kaip jau buvo nurodyta, teisės aktuose yra numatyta užtikrinti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą valdančių asmenų interesą. Tad tam, kad būtų užtikrinta ieškovės ir trečiojo asmens interesai, užtenka vien to fakto, kad jie turi nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Teisės aktuose imperatyviai nurodoma, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą privalo suprojektuoti žemės sklypą reikalingą eksploatuoti pastatams. Atitinkamai suprojektavus tokį žemės sklypą, projekto autorius privalo patikrinti ar prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, nustatyti servitutai. Nustačius, jog privažiavimo nėra, privalo teikti pasiūlymus dėl kelių suprojektavimo, ar servituto nustatymo. Šių teisės aktų reikalavimai parodo, jog jau vykdant žemės reformos žemėtvarkos projektą, šio projekto autorė privalėjo numatyti privažiavimus, servitutus, o jiems nesant apie tai informuoti suinteresuotus asmenis. Taip pat šių nesklandumų galėjo būti išvengta, jei būti laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 385 „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo“ 15 dalyje numatyto žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo su visuomene, nustatyta tvarka žemėtvarkos skyriui organizuojant, bei dalyvaujant žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui. Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog toks svarstymas buvo organizuotas, atitinkamai ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo atimta galimybė susipažinti su projektu ir išsakyti savo pastabas. Atitinkamai teismas sutinka, jog ieškovės teisės buvo pažeistos ne tik nepaliekant privažiavimo prie nuosavybės teise naudojamo pastato, tačiau jai yra apribota galimybė suformuoti žemės sklypą, kurį ji norėtų įsigyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ankstesnis sklypo savininkas B. G. B. buvo pateikęs prašymą Nacionalinės žemės tarnybai dėl žemės sklypo jam suformavimo. (3 t., b.l. 13-16). Ieškovė nurodė, kad į vietą atvykęs matininkais jai nurodė, kad sklypo suformuoti nėra galimybių, nes nėra privažiavimo. Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo ieškovės argumentu. Pagal anksčiau nurodytus teisės aktus matyti, kad formuojant žemės sklypą, turi būti numatyti privažiavimai. Šiuo atveju yra konstatuota, kad privažiavimo nėra, kas akivaizdžiai leidžia suprasti, jog formuojant žemės sklypą privažiavimas yra būtina, o nesklandumai kyla, kai nėra numatytas privažiavimas.

49Kaip matyti nagrinėjamu atveju, teisės aktų reikalavimų visiškai nebuvo laikomasi. Apie tai, kad ieškovė neturi privažiavimo, ji nebuvo informuota, pati kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą dėl ginčo išsprendimo, kur tik buvo konstatuotas, jog privažiavimo nėra. Tesimas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog ( - ) kadastro vietovės žemės reformos Žemėtvarkos projektas buvo vykdomas nesilaikant įstatymų reikalavimų, dėl ko buvo pažeisti ieškovės V. B. interesai, todėl šie administraciniai teisės aktai naikintini.

50Vieni pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, teigia, kad asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur). Šių fundamentalių teisės principų svarbą yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylos Nr. 3K-3-905; Nr. 3K-3-512; Nr. 3K-7-4/2007; Nr. 3K-3-338/2007, ir kt.).

51Pažymėtina, kad aukščiau paminėti teisės aktai yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta alternatyvų galimybė, todėl jų privalu laikytis. Žemėnaudų formavimas yra reglamentuotas eile teisės aktų, todėl šio ginčo atveju tiek Tauragės apskrities viršininko administracija, tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė N. K. privalėjo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra teisinga priimtus individualius teisės aktus naikinti.

52Atsakovų argumentai, jog ieškovė gali susiformuoti privažiavimą ir dėl to jų buvo susitarta, teismas laiko, jog įstatymas nenumato tokios alternatyvos, kad būtų žodinis susitarimas dėl būsimo privažiavimo susiformavimo, tuo tarpu tai, kad ieškovė šiuo metu neturi privažiavimo yra konstatuota Nacionalinės žemės tarnybos (1 t., b.l. 12-14). Bylos duomenys patvirtina, kad iškilusį ginčą sprendė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (t.1. b.l. 12-14). Minimos institucijos, pripažino ieškovės ir trečiojo asmens teisių pažeidimą.

53Ieškovės ieškinyje nurodytas argumentas, jog prie pastato, kurio paskirtis yra gamybos, pramonės, suformuotas žemės ūkio paskirties sklypas neteisėtai, yra neteisingas. Atsakovai pateikė duomenis, jog jų pastato dalies paskirtis buvo pakeista į žemės ūkio paskirties sandėlį su pagalbinėmis patalpomis, šis statinis buvo pripažintas tinkamais naudoti. Šie pakeitimai buvo atlikti dar 2006 m., jie yra nenuginčyti. (1 t. b.l. 57-58), kas leidžia daryti išvadą, kad galėjo būti formuojamas žemės ūkio paskirties pastatas.

54Atsakovai nurodo, kad ieškovės ieškinys netenkintinas, nes ieškovė pirmiausia turėjo išnaudoti galimybes pateikdama reikalavimą dėl servituto nustatyto ir tai būtų pakankamas situacijos sprendimo būdas. Teismas nesutinka su tokiu aiškinimu, nes ieškovas kreipdamasis į teismą turi teisę pats formuluoti reikalavimus ir pasirinkti tokį savo teisių gynybos būdą, kuris geriausiai atitiktų jo interesus. Šiuo atveju teismas nustatė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus ne tik dėl ieškovei nepalikto privažiavimo, tačiau ir dėl trečiojo asmens pažeistų interesų per arti esančios sklypo sienos. Šiuo atveju negalime neabejotinai tvirtinti, kad iškilęs ginčas galėtų išsispręsti tik nustačius servitutą, ir kad toks sprendimas atitiktų visų proceso dalyvių interesus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai ne kartą pabrėžė, jog jie nesutinka dėl servituto nustatymo per jų sklypą. Antra, net ir nustačius teismui servitutą, akivaizdu, kad esant tokiems proceso dalyvių tarpusavio santykiams, tai būtų priežastis galimiems kitiems ginčams kilti. Kitu atveju teismas laiko, jog jeigu būtų keliamas reikalavimas dėl servituto nustatymo, tai neatitiktų pačių atsakovų intereso, nes jeigu būtų nepažeidžiant teisės aktų tinkamai atliktas žemėtvarkos projektas, atsakovams galimai būtų suprojektuotas žemės sklypas, kuriame nebūtų būtinybės projektuoti servituto, o tai geriau atitiktų pačių atsakovų interesus.

55Pripažinus, kad S. D. ir D. D. žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant administracinius teisės aktus, šie aktai pripažintini neteisėtais bei naikintini, tad ieškinio reikalavimas dėl nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties dalies, kuria perleistas žemės sklypas, pripažinimo negaliojančia tenkintinas.

56Sąžiningo įgijimo prezumpcija, restitucija

57Panaikinus administracinį teisės aktą ir pripažinus sandorį negaliojančiu, teismas toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 str.). CK 1.80 str. 4 d. nustato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 str. 1, 2, 3 dalyse numatytus atvejus. Pagal LAT formuojamą vienodą teismų praktiką sąžiningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Neturėjimas teisės perleisti daiktą yra įgijėjo teisių atsiradimo kliūtis. Jei asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu.

58Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, pripažįstamas nesąžiningu įgijėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylą skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3223/2006). Kriterijais, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant įgijėjo sąžiningumo klausimą, yra pripažįstami sutarčių sudarymo laikas, šalių gyvenamoji vieta, giminystės ryšiai, įgijėjo veiksmai po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-274/2005).

59Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Teisės klausimas yra tai, ar teisingai teismai aiškino sąžiningumo sąvoką susiklosčiusiuose santykiuose, kai turtą perleido skolininkas, siekdamas išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriumi ar asmeniu, reiškiančiu turtines pretenzijas į ginčo turtą.

60Atsakovų S. D. ir D. D. nesąžiningumą rodo atlikto sandorio aplinkybės. Labai svarbu tai, kad įsigyjant sklypą, nustatant jo ribas atsakovams buvo žinoma aplinkybė, kad privažiavimas prie šiuo metu ieškovei priklausančios pastato dalies yra per betonu grįstą kelią, kuris formuojant sklypą buvo įtrauktas į jų žemės sklypą. Tad esant tokiai situacijai būdami rūpestingi ir atsakingi jie privalėjo įsitikinti, ar toks sklypo suformavimas nepažeidžia ieškovų interesų, numatyti, ar nekils ateityje dėl to nesklandumų. Atsakovai nurodo, kad jie žodžiu susitarė su ieškovės sutuoktiniu, kuris nurodė, kad jis pasidarys kitą privažiavimą ir esamas jam nereikalingas. Tačiau atsakovai nepasidomėjo, ar toks, jų teigimu, žodinis susitarimas yra teisėtas ir atitinkantis įstatymų reikalavimus, net nesirūpino šio susitarimo įteisinti oficialesne, pvz. rašytine, forma. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. B. bei B. G. B. nurodė, kad jie su atsakovais nesitarė dėl privažiavimo, jiems nebuvo žinomos aplinkybės apie tai, kad jų naudojamas privažiavimas yra atsakovų žemės sklype. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai prieš atliekant sklypo matavimus suvokė, kad į jų sklypo ribas įtraukiamas kelių asmenų naudojamas privažiavimas, tačiau nesidomėjo šių veiksmų teisėtumu, nesiėmė priemonių, kad situacija būtų išspręsta teisingai ir nepažeistų kitų asmenų interesų. Atsakovai privalėjo suprasti, kad privažiavimo įtraukimas į jiems formuojamą sklypą gali sukelti neaiškumų kitiems tuo pačiu privažiavimų besinaudojantiems asmenims, tačiau nesiėmė priemonių informuoti apie šią situaciją kitų asmenų, arba siekiant išvengti kilsiančių nesklandumų, negavo rašytinių dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti savo sąžiningumą. Dėl šių aplinkybių Saulius ir D. D. negali būti pripažinti sąžiningais įgijėjais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai turėjo žinoti, kad į formuojamo žemės sklypo ribas įeina privažiavimas, kuriuo naudojasi ir kiti asmenys, todėl turėjo suprasti, kad šį privažiavimą įtraukiant į jiems nuosavybės teise priklausantį plotą, gali būti pažeisti kitų asmenų interesai. Tačiau atsakovai priešingai nei šioje situacijoje būtų elgiąsis atidus ir rūpestingas bei atsargus žmogus tokiomis aplinkybėmis, susiformavo žemės sklypą. Dėl šių aplinkybių S.ir D. D. negali būti pripažinti sąžiningais įgijėjais, todėl taikytina restitucija. 1,75 ha žemės sklypas išreikalautinas iš S.ir D. D. ir perduotinas valstybei, o atsakovams grąžintina jų sumokėta 4800 Lt suma.

61LR CK 4.96 str. 2 d. numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejį, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tuo tarpu iš nesąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas visais atvejais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sąžiningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Neturėjimas teisės perleisti daiktą yra įgijėjo teisių atsiradimo kliūtis. Daiktą perleidžiantis asmuo gali neturėti teisės perleisti daikto, jeigu jo pardavimą draudžia ar riboja imperatyviosios įstatymo nuostatos. Asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Administracinio akto pagrindu civilines teises ar pareigas įgyjantis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu ne tik dėl to, kad atliko kaltus ar priešingus teisei veiksmus. Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis (LAT 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007, 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008). Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

62Kadangi ieškinys buvo patenkintas, iš atsakovų turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 str. nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1200 Lt (3 t., b.l. 76-77) atstovavimo išlaidų ir 144 Lt žyminio mokesčio. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (iš kiekvieno po 448 Lt). Trečiasis asmuo patiekė duomenis apie patirtas 600 Lt atstovavimo išlaidas (3 t., b.l. 78-79) ir 144 Lt žyminio mokesčio, kurios priteistino iš atsakovų lygiomis dalimis (po 248 Lt iš kiekvieno). Taip pat valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos dokumentų įteikimo išlaidos – 303, 14 Lt (iš kiekvieno po 101, 05 Lt). .

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Nutarė

64ieškinį, priešieškinį tenkinti visiškai.

65Panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. ( - ) 1 priedo 11 punktą dėl ( - ) kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo.

66Panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2009 n, gruodžio 7 d. įsakymą Nr. ( - )“.

67Pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o S. D. ir D. D. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

68Taikyti restituciją natūra, ir įpareigoti panaikinti S. D. ir D. D. nuosavybės teisių į 1,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre bei perduoti šiuos žemės sklypus į laisvos žemės fondą.

69Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovų S. D., D. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis 1200 Lt (tūkstantį du šimtus Lt) atstovavimo išlaidų, bei lygiomis dalimis 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt) sumokėto žyminio mokesčio.

70Priteisti trečiajam asmeniui S. J. iš atsakovų S. D., D. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis 600 Lt (šešis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų, bei lygiomis dalimis 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt) sumokėto žyminio mokesčio..

71Priteisti iš atsakovų S. D., D. D., Nacionalinės žemės tarnybos lygiomis dalimis 303, 14 Lt (tris šimtus tris Lt 14 cnt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu iš kiekvieno po 101 Lt 05 cnt. (šimtą vieną Lt. 05 cnt.), į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

72Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Tauragės... 3. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. ieškovės tėvas... 4. Ieškinyje nurodoma, kad išsamiai susipažinus su nurodytais administraciniais... 5. Ieškinyje nurodoma, kad Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta... 6. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad panaikinus nurodomus administracinius... 7. Atsakovų S. D. ir D. D. atstovas advokato padėjėjas T. R. pateikė... 8. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina,... 9. Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą taikyti... 10. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nurodo, kad atsakovui priklausantis žemės... 11. Atsiliepime taip pat nesutinka su nuostata, kad žemės sklypas suformuotas... 12. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Atsiliepime nurodoma, kad Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d.... 14. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Tauragės apskrities viršininko 2009 m.... 15. Atsiliepime nurodoma, kad formuojant S. D. žemės sklypą buvo paliktas šio... 16. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas pateikė... 17. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovui žemės sklypas yra suformuotas atliekant... 18. Trečiasis asmuo S. J. pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Tauragės... 19. Ieškinyje nurodoma, kad jai sužinojus apie šios civilinės bylos... 20. Ieškinyje nurodoma, kad S. D. suformuoto sklypo riba yra šalia jos pastato... 21. Ieškinyje nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto metu atsakovui... 22. Nurodoma, kad ginčijamo valstybinės žemės sklypo projekto formavimas buvo... 23. Ieškinyje nurodoma, kad ji yra praleidusi Administracinių bylų teisenos... 24. Ieškovė V. B. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens ieškinį, kuriame... 25. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius... 26. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo praleido teisės aktais nustatytus... 27. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo savo ieškinį grindžia tik... 28. Atsakovų S. D. ir D. D. atstovas advokato padėjėjas T. R. atsiliepime... 29. Trečiasis asmuo Valstybės įmonės Valstybės žemės fondas pateikė... 30. Atsiliepime nurodoma, kad 2012 m. spalio 9 d. ieškovės rašytiniu prašymu... 31. Ieškinį, priešieškinį tenkinti visiškai. ... 32. Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. ieškovės tėvas B. G. B.... 33. Iš 2012 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio... 34. Atsakovų atstovas savo atsiliepimuose nurodo, kad ieškinys turi būti... 35. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad skundas,... 36. Atsakovų atstovas nurodo, kad ieškovei dar iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo... 37. Trečiasis asmuo S. J. taip pat pateikė ieškinį su savarankiškais... 38. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl... 39. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog šioje byloje laikytina,... 40. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas dėl atsakovams suformuoto žemės... 41. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad administraciniai aktai, kurių pagrindu... 42. Ieškovė nurodo, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto metu įtraukus į... 43. Teismas laiko, jog formuojant atsakovams žemės sklypą buvo pažeistos... 44. Nacionalinės žemės tarnybos protokole konstatuojama, kad trečiajam asmeniui... 45. Teismas sutinka su trečiojo asmens išsakytais argumentais, jog atsakovams... 46. Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakyme Nr. ( - )... 47. Šie teisės akai parodo, kad projektuojant ( - ) kadastro vietovės žemės... 48. Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio... 49. Kaip matyti nagrinėjamu atveju, teisės aktų reikalavimų visiškai nebuvo... 50. Vieni pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota... 51. Pažymėtina, kad aukščiau paminėti teisės aktai yra imperatyvaus... 52. Atsakovų argumentai, jog ieškovė gali susiformuoti privažiavimą ir dėl to... 53. Ieškovės ieškinyje nurodytas argumentas, jog prie pastato, kurio paskirtis... 54. Atsakovai nurodo, kad ieškovės ieškinys netenkintinas, nes ieškovė... 55. Pripažinus, kad S. D. ir D. D. žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant... 56. Sąžiningo įgijimo prezumpcija, restitucija... 57. Panaikinus administracinį teisės aktą ir pripažinus sandorį... 58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad asmuo, kuriam... 59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sąžiningumas konkrečioje... 60. Atsakovų S. D. ir D. D. nesąžiningumą rodo atlikto sandorio aplinkybės.... 61. LR CK 4.96 str. 2 d. numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti... 62. Kadangi ieškinys buvo patenkintas, iš atsakovų turi būti priteistos... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas... 64. ieškinį, priešieškinį tenkinti visiškai.... 65. Panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. (... 66. Panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2009 n, gruodžio 7 d. įsakymą... 67. Pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo... 68. Taikyti restituciją natūra, ir įpareigoti panaikinti S. D. ir D. D.... 69. Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovų S. D., D. D., Nacionalinės žemės... 70. Priteisti trečiajam asmeniui S. J. iš atsakovų S. D., D. D., Nacionalinės... 71. Priteisti iš atsakovų S. D., D. D., Nacionalinės žemės tarnybos lygiomis... 72. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...