Byla 2A-189-601/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovės K. T. atstovėms L. T. ir advokatei D. Žvingilienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Vladai Banevičienei, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Linai Tilvikaitei, atsakovei M. S. ir jos atstovui advokatui L. Meškiui, atsakovės R. N.-Jakelaitienės ir trečiojo asmens T. J. atstovei advokatei A. Kargaudienei, tretiesiems asmenims R. S. ir T. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. N.-Jakelaitienės ir trečiojo asmens T. J., atsakovės M. S., atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2103-530/2009 pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, KAVA, M. S., R. N.-J., tretiesiems asmenims, R. S., O. S., T. J. ir Kauno m. 12 notarų biuro notarei D. Valaitienei dėl pažeistų teisių gynimo ir Kauno m. valdybos sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė teismo prašė (t. 4, b. l. 95-102): 1) panaikinti Kauno m. valdybos 2000-05-16 sprendimo Nr. 615 1.3.p., kuriuo patvirtintas 600 kv. m. žemės sklypo ( - ), detalusis planas; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-06-11 įsakymą Nr. 02-01-4906 ir 2004-06-11 sprendimą Nr. 5006 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. S. ir neatlygintino jai žemės sklypo 600 kv. m. suteikimo ( - ), Kaune, unikalus Nr.( - ) 3) pripažinti negaliojančia 2004-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 7781) sudarytą tarp M. S. ir R. N.-J. dėl 0,0600 ha žemės ( - ), kadastrinis Nr.( - )ir taikyti restituciją; 4) priteisti iš atsakovų turėtas teismo išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, kad 1998-01-21 įsakymu Nr. 01-299 ir 1998-01-21 sprendimu Nr. 1191 K. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos senelio S. P. nuosavybės teise ( - ) turėto 0,98 ha žemės sklypo ¼ dalį (sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo 1996-09-30 buvusio sklypo ribos buvo parengtos pagal S. P. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančius dokumentus: Kauno valstybinio archyvo 1993-04-30 pažymą Nr. P-83 ir sklypų išplanavimo schemą), t. y. į 0,2450 ha ir suteikta neatlygintinai ( - ) 1900 kv. m. žemės sklypas gyvenamajam namui statyti. 2000-05-16 Kauno m. valdyba nusprendė patvirtinti naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms į žemę atkurti, detaliuosius planus, tame tarpe 1200 kv.m. žemės sklypo ( - ), ir 600 kv. m. žemės sklypo ( - ), kurių paskirtis - namų valdai. Pastarasis sklypas ribojasi su ieškovės žemės sklypu. 2004-06-11 KAVA įsakymo ir sprendimo pagrindu (1 t., b. l. 71, 72) M. S. įgijo žemės sklypą, esantį ( - ), kurį 2004-06-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t., b. l. 64-67) perleido R. N.-J. Iš ieškovės užsakymu IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ nubraižyto sklypo plano, atsižvelgiant į archyvo pažymą bei 1996-09-30 parengtą planą, matyti, jog ieškovei atkuriant nuosavybės teises šalia jos sklypo buvo numatytas pravažiavimas, kurio vietoje Kauno m. valdybos 2000-05-16 sprendimu Nr. 615 suprojektuotas naujas 600 kv. m. žemės sklypas ( - ) (2004-06-11 sprendimu suteiktas M. S. kaip sklypas ( - )), kuris įeina į S. P. iki 1940 m. valdytą žemės sklypą (maždaug apie 1,25 aro). Nežiūrint to, kad ieškovės nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas 1998-01-21 KAVA įsakymo ir sprendimo pagrindu nebuvo iki galo išspręstas (iki šiol nėra priimtas administracinis aktas dėl likusios ieškovei priklausančios dalies (550 kv. m. žemės) atkūrimo kitu įstatyme numatytu būdu) 2000-05-16 Kauno m. valdyba nusprendė patvirtinti naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms į žemę atkurti, detaliuosius planus, tame tarpe 600 kv. m. žemės sklypo ( - ). Remiantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau tekste-Atkūrimo įstatymo) 12 str. 1 d. 3 p. (2002-04-02 įstatymo Nr. IX-832 red.) teismas laikė, jog detalusis planas dėl žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn asmenims galėjo būti tvirtinamas tik visiškai išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei klausimą. Nors ginčijamų 2004-06-11 apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-4906 bei sprendimo Nr. 5006 dėl žemės sklypo suteikimo M. S. priėmimo metu jau galiojo Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas (red. 2002-04-02 Nr. IX-832), kur neliko apribojimų dėl grąžinamo sklypo dydžio, teismas laikė nepagrįstais atsakovo KAVA atstovės argumentus, jog pagal Atkūrimo įstatymą pretendentams miesto teritorijoje galėjo būti grąžintas tik vienas sklypas, o grąžinimas ieškovei likusios žemės sklypo dalies reikštų naujo sklypo suteikimą. Teismas nurodė, jog nuosavybės teisių atstatymas yra vientisas procesas ir jeigu pretendentui, turinčiam realią galimybę atkurti nuosavybės teises į visą turėtą žemės sklypą, o tokia galimybė egzistavo nuo 2002 m. balandžio 2 d. priimtų Atkūrimo įstatymo pakeitimų, privalu buvo laikytis ne tik Atkūrimo įstatymo reikalavimų, bet ir nepažeisti LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintos nuosavybės neliečiamumo nuostatos (Konstitucinio teismo 2001-04-02 nutarimas), todėl laikė, jog neišsprendus ieškovei nuosavybės teisių atkūrimo ir negrąžinus jai visos priklausančios grąžinti žemės, KAVA nebuvo teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises į šią žemę ekvivalentine natūra. Ginčo žemė nebuvo užstatyta, ir negalėjo būti valstybės išperkama (LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-147/2008, 2000 m. sausio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-20/2000). Vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 1 str. bei Detaliųjų planų taisyklių ir LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d., 2 d., teismas sprendė, jog būtina derinti detalųjį planą su kitais gretimų sklypų naudotojais, t. y. ieškovei reikalinga buvo ne tik pranešti apie rengiamą detalųjį planą bet ir derinti jį su ja, kaip greta esančio žemės sklypo savininke, o nagrinėjamu atveju, apie detalaus plano rengimą ieškovė nebuvo informuota. Teismas konstatavo, jog Kauno m. valdybos 2000-05-16 sprendimo Nr. 615 dalis, susijusi su 600 kv. m. žemės sklypo ( - ) detaliojo plano tvirtinimu ir KAVA administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės M. S. suteikiant jai 600 kv.m. ( - ), žemės sklypą, prieštarauja įstatymams ir poįstatyminiams aktams, tuo pačiu pažeidžia ir ieškovės teises, todėl panaikino Kauno m. valdybos 2000-05-16 sprendimo Nr. 615 1.3. punktą, KAVA 2004-06-11 įsakymą Nr. 02-01-4906 ir 2004-06-11 sprendimą Nr. 5006. Ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančia 2004-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. S. ir R. N.-J. dėl 0,0600 ha žemės ( - ). Teismas netaikė sąžiningo įgijėjo gynimą reglamentuojančių CK 4.96 str. normų dėl atsakovės M. S. sąžiningumo vertinimo, nes nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja specialusis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, pagal kurį pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros turi būti užbaigtos, nepaisant to, ar turtas, grąžintinas teisėtiems savininkams, yra valdomas kitų asmenų. Dėl atsakovės R. N.-J. sąžiningumo, teismas sprendė, jog ieškovės atstovės paaiškinimais ir liudytojo V. J. parodymais nustatyta, kad atsakovės R. N.-J. šeima aktyviais veiksmais siekė įsigyti papildomą 6 arų žemės sklypą ir tai buvo žinoma KAVA žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui P. S., todėl laikė labiau tikėtina tai, jog prieš įsigyjant ginčo sklypą atsakovė R. N.-J. buvo informuota apie tai, kad į šio sklypo dalį pretenduoja ieškovė, ir kad jai nuosavybės teisė į S. P. iki 1940 m. valdytą žemės sklypą nėra pilnai atkurta. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog R. N.-J. negalima laikyti sąžininga šio turto įgijėja (jai buvo žinoma, kad į jos perkamą sklypą pretenduoja kitas asmuo ir įvertinant teismo nustatytą aplinkybę, kad žemės sklypas M. S. buvo suteiktas neteisėtai) todėl ginčijamą sutartį panaikino kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms, taikant restituciją. Teismas laikė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kad apie dalies privažiavimo prie ieškovei suteikto žemės sklypo ( - ) neliko, ji sužinojo tik 2005 m. liepos mėn., atsiėmus užsakytą žemės sklypo ( - ) toponuotrauką, iš gautų registro duomenų sužinojo jog S. P. turėto žemės sklypo dalyje buvo suformuotas naujas sklypas ir jis paskirtas ekvivalentine natūra kitam asmeniui, ieškovei atsirado pagrindas ginčyti ne tik administracinius aktus, bet ir sklypo pirkimo pardavimo sandorį, labiau atitinka bylos aplinkybes ir teisės aiškinimo aspektus 2004-09-06 LAT priimtoje nutartyje c. b. Nr. 3K-3-404/2004, kurioje išaiškino, kad nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme, LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, kai sprendžiamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų, susijusių su tuo individualiu administraciniu aktu, netaikomas, ir toks ginčas nagrinėjamas pagal civilinio proceso taisykles, o bendras ieškinio senaties terminas yra 10 m., tokiu būdu teismas sprendė, jog ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškinį patenkinus iš atsakovų ieškovei priteisė 1000 Lt advokato išlaidas (1 t., b. l. 166), 500 Lt išlaidas, susijusios su žemės sklypo parengimu, ir 193,20 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6Apeliaciniu skundu atsakovė R. N.-J. ir tretysis asmuo T. J. prašo panaikinti 2009-10-28 sprendimą ir ieškovės reikalavimus atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo: 1) ieškovė nepagrindė, kokiais teisės aktais remiantis gali būti panaikintos nuosavybės teisės į laisvos valstybinės žemės fondo ribose suformuotą ir detaliuoju planu patvirtintą ginčo žemės sklypą; 2) kiti pretendentai į S. P. žemę, tarp jų ir O. S., patvirtino, kad ginčo žemės sklypas iki 1940 m. nebuvo S. P. valdose, tai buvo valdiška žemė, ką patvirtina ištrauka iš „( - ) plano, padaryto 1930 - Vytauto Didžiojo -metais žemės tvarkymo departamento matininko M. N.“); 3) iš projektinių sprendimų ir detaliųjų planų nematyti, jog ieškovei atkuriant nuosavybės teises į S. P. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, šalia jai paskirto žemės sklypo buvo numatytas pravažiavimas, be to, ieškovė neginčijo jai suteikto žemės sklypo ribų; 4) teismas, naikindamas viešojo administravimo institucijų sprendimus, bei jų pagrindu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, taikė dvigubą restituciją, todėl įvykdžius teismo sprendimą, ginčo žemės sklypas taps valstybės žemės dalimi, t. y. bus priskiriamas valstybės išperkamai žemei, į kurią yra negalimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra; 5) teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis prieštaringais liudytojų parodymams dėl S. P. žemės sklypo ribų, kurie iš esmės nepatvirtino, kam priklausė ginčo žemės ruožas; 6) teismas neteisingai vertino liudytojo P. S. parodymus, dėl atsakovių nesąžiningumo, kadangi 1999 m. rengiant detalųjį planą jis žemėtvarkos tarnyboje nedirbo, ir dirbti čia pradėjo tik 2003 m. vasarą, kitų įrodymų, kurie leistų abejoti atsakovės ir trečiojo asmens sąžiningumu ieškovė nepateikė ir teismas nenustatė; 7) aplinkybė, jog R. N.-J. pažįsta gretimų žemės sklypų savininkus, negali būti vertinama kaip jos nesąžiningumas; 8) teismas nepagrįstai netaikė ABTĮ nustatyto 30 d. ieškinio senaties termino administraciniams aktams apskųsti, kadangi tarp šalių kilęs administracinio pobūdžio ginčas, 2000-05-16 sprendimas patvirtina administracinius teisinius santykius, todėl gali būti skundžiamas ABTĮ nustatytais terminais, ką patvirtino ir specialioji teisėjų kolegija 2007-11-07 nutartimi spręsdama klausimą dėl šios civilinės bylos teismingumo, o kadangi ieškovė ieškinį pateikė praėjus septyneriems metams po to, kai Kauno miesto valdybos sprendimas buvo priimtas, t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui, yra pagrindas ieškinį šioje dalyje atmesti; 9) nepagrįsti ieškovės argumentai, jog apie ginčijamą sprendimą ji sužinojo tik 2006-03-09, gavusi raštą Nr. 2-128, ir prieštarauja jos pačios byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams (ieškovės pateiktam 2005-08-02 prašymui Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, prašant neleisti parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti sklypo, esančio ( - )), be to, ieškovė reikalavimus dėl detalaus plano panaikinimo pareiškė tik 2007 m. gegužės 15 d. pateikdama patikslintą ieškinį, o ne 2006 m. liepos 10 d., pateikdama ieškinį, nors jame mini ginčijamą sprendimą;

7Apeliaciniu skundu atsakovė M. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2103-530/2009 panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo: 1) teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovei 1998-01-21 KAVA įsakymo ir sprendimo pagrindu nebuvo visiškai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, kadangi 1998-01-21 ieškovei suteikus naują 0,19 ha žemės sklypą, dar vieno žemės sklypo ji gauti neturėjo teisės, nes tuo metu galioję teisės aktai nenumatė galimybės pretendentams atkurti nuosavybės teises daugiau nei į vieną naują žemės sklypą, todėl laikytina, jog Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimo priėmimo metu nuosavybės teisiu atkūrimo i ieškovės senelio valdytą žemę klausimas buvo išspręstas (ieškovei nuosavybės teisės į žemės sklypą yra visiškai atkurtos), tačiau iki šiol nėra iki galo įvykdytas, nes dėl 550 kv. m. žemės išpirkimo būdo ieškovė į kompetentingas institucijas nesikreipė, 1998-01-21 įsakymo neginčijo; 2) panaikinus ginčijamus administracinius aktus, ginčo sklypas negalėtų būti perduotas ieškovei nuosavybės teise, kadangi jos atžvilgiu galioja 1998-01-21 įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo; 3) kadangi ginčo žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas 2000-05-16, jis priskiriamas prie valstybės išperkamos žemės, neatsižvelgiant į tai, kad suprojektuotas ieškovei grąžintinos žemės dalyje (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.); 4) apie rengiamą ginčo žemės sklypo detalųjį planą visuomenė (taigi ir ieškovė) buvo informuota vietinėmis visuomenės informavimo priemonėmis (skelbimu 1999 m. gegužės 26 d. laikraštyje „Kauno diena“), tuo metu galioję teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė būtinybės asmeniškai informuoti gretimų sklypų savininkus apie detaliojo plano rengimą, ką patvirtina ir ieškovės 1900 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ) padalijimo detaliojo plano brėžinys, kuris, vadovaujantis galiojusiais teisės aktais, taip pat nebuvo derintas su greta esančių žemės sklypų savininkais; 5) apeliantė M. S. žemės sklypą ( - ) nuosavybėn įgijo galiojančių administracinių aktų pagrindu, jos sąžiningumas bylos metu nebuvo paneigtas, be to ieškovė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties metu ar bet kuriuo kitu metu nebuvo ginčo žemės sklypo savininkė, todėl neturi teisės išreikalauti šio nekilnojamojo daikto; 6) teismas nepagrįstai

Nutarė

8panaikinti 2004-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį, nesiaiškindamas kokiu pagrindu ji gali būti pripažinta negaliojančia arba niekine ir nenurodydamas jokių motyvų; 7) teismas nepagrįstai netaikė ABTĮ nustatyto 30 d. ieškinio senaties termino administraciniams aktams apskųsti (LAT 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2005, 2000-09-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-856/2000), apie ( - ) suformuotą sklypą ieškovė sužinojo 2005 m., nors reikalavimus dėl detalaus plano panaikinimo pareiškė tik 2007-05-15, pateikdama patikslintą ieškinį, nors 2006-07-10 pateiktame ieškinyje šį sprendimą mini.

9Atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2103-530/2009 ir priimti naują sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Motyvuose nurodo: 1) teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei nebuvo visiškai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, atsižvelgiant į Valdybos 2000 m. gegužės 16 d. sprendimo priėmimo metu galiojusias LR piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatas, ieškovei nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo pilnai išspręstas - perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas, neviršijantis Vyriausybės nustatyto dydžio (0,2 ha), o ieškovei pasirinkus kompensavimo būdą, likusi žemės sklypo dalis būtų išpirkta valstybės (LAT 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-399/2008, 2009 m. vasario 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-8/2009), ieškovė įsakymo neginčijo, todėl laikytina, kad ji sutiko, kad likusi žemės sklypo, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos natūra, dalis būtų išpirkta valstybės, be to, šios žemės dalies grąžinimas natūra pagal tuo metu galiojusias Atkūrimo įstatymo nuostatas nebuvo numatytas, todėl nuosavybės teisių atkūrimas natūra buvo baigtas (LAT 2009 m. birželio 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-184/2009) ir Kauno miesto savivaldybės valdyba turėjo pagrindą traktuoti ginčo žemę kaip valstybės išperkamą ir formuoti kitus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui; 2) sprendžiant ginčą, teismas privalėjo taikyti ir aiškinti teisės aktų nuostatas, galiojusias ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu. Atkūrimo įstatyme nebuvo nustatytas reikalavimas žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui formuoti būtent buvusio savininko turėtos žemės ribose, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Valdybos sprendimo priėmimo metu ginčo žemės sklypas nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, be to ieškovė neturėjo teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teisių į visą išlikusią buvusiam savininkui priklausiusią žemę natūra, todėl Valdybos sprendimu patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas ieškovės teisių nepažeidė; 3) teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi LAT 2000 m. sausio 27 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-7-20/2000 bei 2008 m. kovo 4 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-147/2008, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos; 4) teismas, panaikindamas Valdybos sprendimą, nenurodė jokių teisės aktų pažeidimų, kurie buvo padaryti detaliojo plano tvirtinimo metu; 5) teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovei buvo būtina ne tik pranešti apie rengiamą detalųjį planą, bet ir jį suderinti su greta esančio žemės sklypo savininke, kadangi ieškovė turėjo galimybę dalyvauti detaliojo plano svarstymo su visuomene procedūroje (buvo išspausdintas skelbimas spaudoje), reikšti savo pastabas ar pretenzijas, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, be to, liudytojas V. J. patvirtino, kad detaliojo plano rengimo metu bendravo su ieškove ir informavo ją apie tai, jog ginčo teritorijoje yra formuojamas sklypas; 6) apie ginčijamą Valdybos sprendimą ir apie jo turinį ieškovė žinojo jau pateikdama ieškinį teismui, t. y. 2006 m. liepos 10 d, nors reikalavimą dėl šio administracinio akto panaikinimo pareiškė tik 2007 m. gegužės 14 d., pateikdama patikslintą ieškinį; 7) ieškovė praleido terminą ginčyti Valdybos sprendimą, kuris yra administracinio teisinio pobūdžio, nes administraciniam aktui ginčyti privalo būti taikomas ABTĮ 33 str. numatytas vieno mėnesio terminas, o ne bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (LAT 2008 m. vasario 25 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-134/2008).

10Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė K. T. prašo apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Motyvuose nurodo: 1) ieškovė buvo apgauta, nusprendus panaikinti numatomą pravažiavimą tarp ieškovei priklausančio ir ginčo žemės sklypų, nors numatytas pravažiavimas buvo pagrindu sumažinti ieškovei grąžintino sklypo dydį ir grąžinti natūra ne 2000 kv.m., bet tik 1900 kv.m.; 2) atkūrus nuosavybės teises į 1900 kv.m. žemės sklypą, jokių kompensacijų ieškovei nebuvo išmokėta, nėra atsiskaityta ir neatkurta nuosavybės teisės į ieškovei dar papildomai priklausantį 0,055 ha žemės plotą, todėl neteisėtai ir nepagrįstai M. S. ekvivalentine natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. P. iki 1940 m. priklausiusią žemę, neišsprendus iki galo ieškovei nuosavybės teisės atkūrimo klausimo; 3) ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. jau buvo galima atkurti nuosavybės teises į visą žemę mieste, kadangi neliko apribojimų dėl grąžinamo sklypo dydžio, nuo 2002-04-21 ieškovei turėjo ir galėjo būti grąžinta natūra visa S. P. valdytos žemės jai priklausanti dalis; 4) aplinkybė jog ieškovė nereiškė reikalavimo KAVA dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nedaro ieškinio reikalavimų nepagrįstais; 5) 2004-06-25 sutartis yra pasekmė neteisėtai priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. S., todėl teismui panaikinus administracinius aktus, kaip išvestinis reikalavimas naikintina ir sutartis; 6) nepagrįstas apeliantų teiginys, jog pritaikius restituciją, ginčo žemės sklypas bus priskiriamas valstybės išperkamai žemei, ar konkreti žemė yra reikalinga valstybės reikmėms ir todėl išpirktina, sprendžia atitinkamos institucijos, tačiau žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisę siekia atkurti ieškovė, neatlygintinai, ekvivalentine natūra suteiktas kitam asmeniui, sąlygoja išvadą, kad jis nėra reikalingas valstybės reikmėms (2000-05-16 sprendimo Nr. 615 1.3 p.) (LAT 2000 m. sausio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-20/2000, 2008 m. kovo 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-147/2008), jei žemė nėra valstybės išperkama, pirmenybę atkurti nuosavybės teises turi sklypo savininkas ar po savininko mirties įsigijęs teisę kitas asmuo (LAT 2000 m. sausio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-20/2000); 7) liudytojai patvirtino, kad ginčo žemė yra S. P. valdyto žemės sklypo ribose, apeliantai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, trečiojo asmens O. S. paaiškinimai nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo; 8) teismas pagrįstai pripažino atsakoves nesąžiningomis įgijėjomis, kadangi joms buvo žinoma, kad į ginčo sklypą atkurti nuosavybės teises natūra pretenduoja ieškovė, jų nesąžiningumą patvirtino ir liudytojas V. J.; 9) M. S. nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji 2004-06-11priėmus ginčijamą administracinį aktą, po 14 dienų ginčo žemės sklypą perleido atsakovei R. N.-J., kuriai apie pretendentę (ieškovę) į ginčo sklypą taip pat buvo žinoma (LAT 2005-12-28 nutartis c. b. Nr. 3K3-668/2005); 10) iš skelbimo turinio, matyti, jog jis nebuvo informatyvus, jog ruošiamas būtent ginčo sklypo detalusis planas; 11) ieškovė nepraleido senaties termino kreiptis į teismą ir ginčyti administracinius aktus bei sandorius, kadangi jai apie priimtus ginčijamus administracinius aktus nebuvo pranešta ir įteikti aktai;

11KAVA atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo patenkinti atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-28 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį ir papildomą ieškinį atmesti kaip nepagrįstus. Motyvuose nurodo: 1) administraciniams teisės aktams ginčyti ir apskųsti turi būti taikomos ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėn. terminas; 2) nesant neginčijamo archyvinio dokumento, kuriuo remiantis būtų galima tiksliai nustatyti buvusio žemės savininko S. P. turėto žemės sklypo ribas, teismas nepagrįstai panaikino administracinius aktus, susijusius su 600 kv. m. sklypo suformavimu ir nuosavybės teisių į jį atkūrimu; 3) ieškovė neskundė 1998-01-21 įsakymo bei sprendimo, kuriais jai buvo atkurtos nuosavybės teisės ir pati nepasirinko kompensavimo būdo už 550 kv. m. žemę; 4) vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1, 2 p., 2000-05-16 sprendimu Nr. 615 ieškovei neatlygintinai suteikus naują žemės sklypą Kauno m., kita ieškovei tenkanti žemė negalėjo būti grąžinta nei natūra, nei antru žemės sklypu; 5) remiantis šiuo metu galiojančiomis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., 12 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, net jei visas ginčo žemės sklypas pateiktų į iki 1940 m. S. P. buvusio sklypo ribas, jis būtų išperkamas iš ieškovės; 6) panaikindamas administracinius aktus teismas nenurodė teisės aktų nuostatų, kurias KAVA pažeidė atkuriant nuosavybės teises ieškovei ir atsakovei; 7) detaliojo plano, patvirtinto Kauno m. valdybos 2000-05-16 sprendimu, rengimo, paskelbimo ir derinimo procedūros buvo atliktos teisės aktų nustatyta tvarka, be to aplinkybę, jog rengiamo detaliojo plano nereikia derinti su gretimai esančių sklypų savininkais, patvirtina ieškovės žemės sklypo Samylų g. 1a detalusis planas, kurio pati ieškovė nederino su ( - ) savininke.

12Apeliaciniai skundai tenkintini.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

14Byloje nustatyta, kad 1998 m. sausio 21 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 01-299 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teisę ieškovei K. T. į senelio S. P. nuosavybės teise ( - ) turėto 0,98 ha žemės sklypo ¼ dalį – 0,02450 ha., suteikiant neatlygintinai K. T. ( - ) 1900 kv. m. naują žemės sklypą gyvenamajam namui statyti; 550 kv. m. žemės išpirks valstybė, pretendentei pasirinkus kompensavimo būdą (1 t., b. l. 25). 1998 m. sausio 21 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 1191 ieškovei K. T. nuspręsta atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,245 ha žemės, perduodant neatlygintinai naują 0,19 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (1 t., b. l. 164). 2000 m. gegužės 16 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 615 „Dėl žemės sklypų ( - )skirtų nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkurti, detaliųjų planų patvirtinimo“ nuspręsta patvirtinti naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms į žemę atkurti, detaliuosius planus: <...> 600 kv. m. žemės sklypo, kurio paskirtis – namų valdai <...> (1.3 p.) (1 t., b. l. 12). 2004 m. birželio 11 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-4906 ir Kauno apskrities sprendimu Nr. 5006 atsakovei M. S. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,06 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,06 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (toliau – ginčo žemė) (1 t. b. l. 71, 72). 2004 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė M. S. 0,06 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Kaune, perleido atsakovei R. N.-J. (1 t., b. l. 64-67). Klausimas dėl 550 kv. m. žemės, kurią išpirkti įsipareigojo valstybė, pretendentei pasirinkus kompensavimo būdą, iki dabar nėra išspręstas.

15Bylos ginčo esmė – neišsprendus ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo klausimo (neatkūrus nuosavybės teisių į S. P. iki 1940 m. priklausančią žemę), 2004 m. birželio 11 d. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės atsakovei M. S. ekvivalentine natūra.

16Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovei M. S. atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemę buvo pažeistos įstatymo nuostatos, ar ginčo žemė buvo priskirta valstybės išperkamai. Kurio asmens interesai prioritetiškai turi būti ginami, priklauso nuo žemės sklypo suteikimo kitiems asmenims teisėtumo.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėtose civilinėse bylose nutartyse ne vieną kartą yra pažymėjusi, kad jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę, negalima traktuoti, jog tai yra valstybinis laisvos žemės fondas. Lietuvos Respublikos Seimui 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei nuosekliai tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – įstatymas), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėjamose bylose spręsdamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, nuosekliai formavo teismų praktiką ta linkme, kad tol, kol asmens nuosavybės teisių atkūrimo klausimas nėra išspręstas, nekilnojamasis turtas, dėl kurio vyksta teisminiai ginčai, negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008).

18Pažymėtina, kad vertinant tam tikro administracinio akto teisėtumą, būtina jį vertinti to akto priėmimo metu galiojusių norminių aktų kontekste, t. y. ar akto priėmimo metu buvo pažeisti įstatymai ar poįstatyminiai aktai ar ne. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d., 3 d. (galiojęs 1998 m. sausio 21 d. ieškovei atkuriamos nuosavybės teisės metu) numatė, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą, kurio Kaune maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha. Šio Įstatymo 5 str. 5 d. numatė, kad, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šio Įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numatė, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir perduodamas neatlygintinai nuosavybėn. Esant nurodytoms įstatymo nuostatoms, darytina išvada, kad Kauno apskrities viršininko administracija visiškai pagrįstai 1998 m. sausio 21 d. įsakyme nurodė, kad likusi negrąžinta ieškovei 550 kv. m. žemės dalis bus išpirkta valstybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 550 kv. m. likusi ieškovei negrąžinta žemės dalis, pagal tuo metu galiojusį įstatymą, tapo valstybės išperkama žeme, nes įstatymas nesuteikė ieškovei teisės gauti antrą žemės sklypą miesto teritorijoje, o numatė šios žemės išpirkimą. Toks atkuriamos žemės ploto ribojimas galiojo iki 2002 m. balandžio 2 d. (padaryti įstatymo pakeitimai). Taigi nustačius, kad ginčijamo 2000 m. gegužės 16 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 615, dėl patvirtinto, 600 kv. m. žemės sklypo ( - ), detalaus plano, priėmimo metu, ieškovei likusios atkurti nuosavybės teise dalis - 550 kv. m., buvo priskirta valstybei išperkamai žemei, nėra jokio įstatyminio pagrindo tvirtinti, jog šis administracinis aktas pažeidė ieškovės teises.

19Be to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog ginčyti 2000 m. gegužės 16 d. Kauno miesto valdybos sprendimą Nr. 615 dėl patvirtinto, 600 kv. m. žemės sklypo ( - ), detalaus plano, taikytinas 1 mėnesio skundo padavimo terminas, o ne 10 m. ieškinio senaties terminas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reguliuojamas viešosios teisės normomis, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Šį procesą reglamentuoja specialiuose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2005, 2008 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 3K-3-134/2008). Kauno miesto valdyba priimdama sprendimą „Dėl žemės sklypų ( - ) skirtų nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkurti, detaliųjų planų patvirtinimo“, kuriuo nuspręsta patvirtinti naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms į žemę atkurti, detaliuosius planus: <...> 600 kv. m. žemės sklypo, kurio paskirtis – namų valdai <...> (1.3 p.), vykdė viešo administravimo, o ne ūkinę-komercinę veiklą, todėl jo individualaus pobūdžio akto apskundimui taikytini specialiuose įstatymuose numatyti terminai, o ne ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos. Tiek įstatyme (19 str. 1 d.), tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (33 str. 1 d.) administraciniam aktui apskųsti nustatytas 30 dienų terminas. Reikalavimą dėl Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 615 1.3 p. panaikinimo ieškovė teismui pateikė 2007 m. gegužės 15 d. (3 t. b. l. 8-9), o apie priimtą sprendimą sužinojo 2006 m. kovo mėnesį (iš 2006-03-09 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus rašto), t. y. apskundimo terminą praleido 14 mėnesių. Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. numatyta, kad pareiškėjo prašymu teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Tačiau ieškovė neprašo atnaujinti termino skųsti administracinį aktą, tvirtindama, kad taikytinas CK numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių galima būtų konstatuoti, jog yra pagrindas atnaujinti terminą administraciniam aktui ginčyti, todėl tai taip pat yra pagrindas ieškovės ieškinį šio reikalavimo dalyje atmesti.

20Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai dėl 2004 m. birželio 11 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-4906 ir Kauno apskrities sprendimo Nr. 5006 atsakovei M. S. atkurti nuosavybės teisės, perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn 0,06 ha žemės sklypą, esantį ( - ), teisėtumo yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apskrities viršininkas priimdamas šiuos administracinius aktus elgėsi neteisėtai yra nepagrįsta, padaryta netinkamai aiškinant įstatymą. Įstatymo (galiojusio šių ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu) 12 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose, yra užimta žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Kadangi 2000 m. gegužės 16 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 615, tikslu atkurti nuosavybės teises į žemę, patvirtintas, 600 kv. m. žemės sklypo ( - ), detalus planas, kurio paskirtis namų valda, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamais administraciniais aktais atkurta nuosavybės teisė atsakovei M. S. į žemę, kuri buvo valstybės išperkama, todėl nėra pagrindo panaikinti šiuos administracinius aktus, nes jie priimti laikantis tuo metu galiojusių įstatymų.

21Nenustačius pagrindų naikinti ieškovės ginčijamų administracinių aktų, nėra pagrindo svarstyti išvestinio reikalavimo – pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,06 ha žemės, nes jos neteisėtumas gali būti kvestionuojamas tik pripažinus, jog atsakovei (pardavėjai) buvo neteisėtai atkurta nuosavybės teisė į šią žemę.

22Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinių skundų argumentai ir atsikirtimai dėl kitų bylos aplinkybių nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

23Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas (CPK 330 str.), todėl priimtas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

24Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.). Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 213,50 Lt (193,2 Lt iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir 20,30 Lt apeliacinės instancijos teisme). Atsakovės R. N.-J. turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: 8 230 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, 254 Lt žyminis mokestis už apeliacinius skundus, viso 8 484 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (byla vyko ilgiau nei 3 metus, advokatė dalyvavo nuo bylos pradžios, parašyti du apeliaciniai skundai, dalyvavo apeliacinio teismo posėdžiuose iki 1 val. laiko) sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už advokato teisines paslaugas mažintinos iki 7 000 Lt, todėl viso priteistina 7 254 Lt turėtų išlaidų. Atsakovės M. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: 2 922 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, 132 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 73,96 Lt atvykimo į teismo posėdžius išlaidos (3 t., b. l. 58-59, 132). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (byla vyko daugiau 3 metų, advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, parašytas apeliacinis skundas, dalyvavo apeliacinio teismo posėdyje iki 1 val. laiko, advokato atstovavimo teisme imamas atlygis viršija rekomendacijose nustatytą) sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už advokato teisines paslaugas mažintinos iki 1 700 Lt, todėl viso priteistina 1 905,96 Lt turėtų išlaidų.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., n u s p r e n d ž i a :

26Apeliacinius skundus patenkinti.

27Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

28Panaikinti 2006 m. spalio 16 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės K. T., a. K. ( - ) gyv. ( - ), prašymu, areštuoti atsakovės R. N.-J., a. k. ( - ) gyv. ( - ), vardu registruotą 0,0600 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Kaunas, unikalus Nr. ( - ), uždraudžiant bet kokias statybas šiame sklype.

29Priteisti iš ieškovės K. T., a. k. ( - ) 7 254 Lt (septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt keturis litus) atsakovei R. N.-J., a. k. ( - ) ir 1 905,96 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus penkis litus 96 ct) atsakovei M. S., a. k. ( - ) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

30Priteisti iš ieškovės K. T., a. k. ( - ) 213,50 Lt (du šimtus trylika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė teismo prašė (t. 4, b. l. 95-102): 1) panaikinti Kauno m. valdybos... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį... 6. Apeliaciniu skundu atsakovė R. N.-J. ir tretysis asmuo T. J. prašo panaikinti... 7. Apeliaciniu skundu atsakovė M. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo... 8. panaikinti 2004-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį, nesiaiškindamas kokiu... 9. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 10. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė K. T. prašo apeliacinius skundus... 11. KAVA atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo patenkinti atsakovų ir... 12. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Byloje nustatyta, kad 1998 m. sausio 21 d. Kauno apskrities viršininko... 15. Bylos ginčo esmė – neišsprendus ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo... 16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 18. Pažymėtina, kad vertinant tam tikro administracinio akto teisėtumą, būtina... 19. Be to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog... 20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai dėl 2004 m. birželio... 21. Nenustačius pagrindų naikinti ieškovės ginčijamų administracinių aktų,... 22. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinių skundų argumentai ir... 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas... 24. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1... 26. Apeliacinius skundus patenkinti.... 27. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimą... 28. Panaikinti 2006 m. spalio 16 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos... 29. Priteisti iš ieškovės K. T., a. k. ( - ) 7 254 Lt (septynis tūkstančius du... 30. Priteisti iš ieškovės K. T., a. k. ( - ) 213,50 Lt (du šimtus trylika litų...