Byla e2-2048-944/2018
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Erikai Mosteikaitei, Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovo V. M. atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, atsakovės UAB „Gaivilė“ atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei UAB „Gaivilė“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2018-03-08 Andriaus Preikšos IĮ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: 1.1. V. M. priskirti atskirai naudotis 413 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „A“ ir 25 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksu „C“; UAB „Gaivilė“ priskirti atskirai naudotis 366 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „B“ ir 23 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksu „C“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys ginčo žemės sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Paaiškina, kad su parengti žemės sklypo naudojimosi planu atsakovė nesutinka, atitinkamai parengė savo planą, tačiau jis neatitinka ieškovo interesų, todėl buvo kreiptasi į teismą. Teigia, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka yra teisinga, sąžininga, racionali, proporcinga bei tinkamai įgyvendina bendraturčių derinimo principą. Teigia, kad pagal ieškovo parengtą planą, kiekvienam iš bendrasavininkų būtų priskiriama didesnė dalis asmeniniam naudojimui. Ieškovo nuomone, atsakovas pageidauja didesnės dalies bendro naudojimo žemės sklypo ne privažiavimui prie pastato, bet automobilių apsisukimui, tačiau reikšminga akcentuoti tai, kad ginčo sklypas yra Kauno miesto senamiesčio zonoje, kurioje gatvių (kelių) plotis gali būti ir siauresnis už normatyviniais dokumentais reglamentuojantį plotį, o automobilių vietų parkavimo skaičiui taikomi mažesni reikalavimai ir mažesni koeficientai nei nustatyta teritorijų planavimo ar statybos dokumentuose. Pažymi, kad ieškovo žemės sklypo dalyje jau ir taip yra nustatyti du servitutui, tokiu būdu ieškovas patiria ekonominius praradimus. Pažymi, kad ieškovo naudojimosi tvarka yra aiškesnė, patogesnės naudojimui, nei atsakovės pateikta laužytos ir lanko formos konstrukcijos teritorija.

5Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Topolinija“ 2017-08-01 parengtą žemės sklypo planą naudojimo tvarkai nustatyti (M 1:500), pagal kurį: UAB „Gaivilė“ ir V. M. bendrai naudosis 102 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; V. M., atskirai vienas naudosis 384 kv.m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; UAB „Gaivilė“ atskirai viena naudosis 342 kv.m plotos žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog jo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra geriausia ir racionaliausia. Tačiau, atsakovės nuomone, ieškovas to neįrodė, todėl atsakovės pasiūlyta naudojimosi tvarka yra optimali. Atsakovė teigia, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka neatitinka turimų nuosavybės teise priklausančių dalių. Pažymi, kad atsakovei ieškovas priskiria naudotis vieno metro pločio žemės sklypo rėžiu, kurio iš esmės dėl tokios konfigūracijos nėra galimybės naudoti. Atsakovės teikiamas siūlymas atitinka tiek šalims priklausančias dalis, tiek kiekviena iš šalių turi galimybę racionaliai naudotis visomis žemės sklypo dalimis.

6Ieškovas dubliku nurodė, kad jo siūloma naudojimosi tvarka iš esmės yra racionalesnė ir optimalesnė nei atsakovo, atitinka visus teismų praktikoje taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus. Pažymėjo, kad pagal teismų praktikoje formuojamus kriterijus, pripažįstame, kad kuo didesnis sklypo plotas turi būti paliekamas kiekvienam bendraturčiui. Ieškovo vertinimu jos siūloma naudojimosi tvarka artima šalių turimai nuosavybės daliai. Ieškovo nuomone, 1 metro žemės sklypo ploto priskyrimas statiniui 3MG, taip pat yra pakankamas, atitinka protingumo, teisėtumo kriterijus, interesų derinimo ir proporcingumo principus bei teisės aktuose nustatytus atstumus, o didesnis žemės sklypo ploto priskyrimas statiniui 3MG, būtų nesąžiningas gretimų žemės sklypo naudotojų atžvilgiu. Paaiškina, kad ginčo sklypas yra Kauno miesto Senamiesčio zonoje, kurioje gatvių (kelių) plotis gali būti ir siauresnis už normatyviniais dokumentais reglamentuojantį plotį, o automobilių vietų parkavimui taikomi mažesni reikalavimai ir mažesni koeficientai. Dėl Senamiesčio zonos specifikos, transporto priemonės prie pastatų įvažiuoja ar išvažiuoja esant siauram kelio plotui, nesant jokių specialių apsisukimo aikštelių. Juo labiau, kad atsakovo pageidaujamas apsisukimas būtų ieškovo žemės sklypo sąskaita, ir juo naudotųsi, jei iš tikrųjų naudotųsi, išimtinai tik atsakovė, kas būtų nesuderinama su naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijais, neatitiktų visų bendraturčių interesų pusiausvyros bei pažeistų ir labiau apribotų ieškovo teises nei atsakovės. Juo labiau, kad esamas įvažiavimas ir išvažiavimas iš sklypo buvo toks pat visą žemės sklypo naudojimą laiką, visada faktiškai buvo naudojamasi įvažiavimu / išvažiavimu ir apsisukimu koks yra šiuo metu, o jokių papildomų statinių, kurie būtų pakeitę įvažiavimo/išvažiavimo ar apsisukimo vietos plotą, taip pat neatsirado.

7Atsakovė tripliku prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės planą. Nurodė, kad jos siūloma tvarka racionalesnė, patogesnė, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovo siūlomoje naudojimosi tvarkoje yra mažesnis plotas numatytas naudotis bendrai abiem šalims, negali būti esminė. Paaiškina, kad ieškovo pateiktoje naudojimosi tvarkoje atsakovei tenkanti dalis mažesnė 1,49 kv. m, t. y. neatitinka jos turimos idealiosios žemės sklypo dalies. Teigia, kad prie pastato 3MG numatoma 3,01-3,04 m pločio žemės sklypo dalis reikalinga ne tik prieiti prie pastato, bet ir žemės klypo naudojimui pagal paskirtį. Atsakovės nuomone, vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas yra senamiesčio zonoje pati savaime nereiškia, kad jeigu yra įmanoma neturi būti laikomasi bendrųjų reikalavimų susijusių su gatvių (kelių) pločiu. Atsakovės nuomone, šiuo matu šalys naudojasi visu žemės sklypu, todėl nesklandumų nekyla manevruojant ginčo sklype. Ieškovas teigdamas naudojimosi žemės sklypu tvarką siekia pasididinti, kaip galima labiau sau vienam atskirai naudotis žemės sklypo dalį, net neatsižvelgdamas į tai, jog jo siūloma atsakovei naudotis žemės sklypo dalis iš esmės negalės būti naudojama pagal žemės sklypo paskirtį. Dar vienas papildomas rimtas ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos trūkumas yra tame, jog ieškovo siūlomoje naudojimosi tvarkoje nėra nurodyti konkretūs bendro naudojimo ir šalims atskirai (individualiai) skirtas naudotis dalis skiriantys taškai su koordinatėmis. Todėl natūroje tokia naudojimosi tvarka galėtų būti sunkiai įgyvendinama ir kels tik naujus ginčus.

8Teismas

konstatuoja:

9ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Iš bylos duomenų nustatyta, kad žemės sklypo, esančio ( - ), 438/828 dalys priklauso ieškovui, 390/828 atsakovei (t. 1, el. b. l. 8–11). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai (t. 1, el. b. l. 15, 16, 41–42, 80, 95). Kauno miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo skaičiaus koeficientus schema (t. 1, el. b. l. 17). Nenaudojamų žemės sklypų 2017 sąrašas (t. 1, el. b. l. 19). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2017 m. sąrašo patvirtinimo (t. 1, el. b. l. 20). Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Dėl 2017 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo (t. 1, el. b. l. 21–22). Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos raštas Dėl žemės sklypo ( - ) (t. 1, el. b. l. 23–24). Kauno miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymas Dėl žemės sklypo prie pasatų ( - )detaliojo plano patvirtinimo (t. 1, el. b. l. 25–27). Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento turto skyriaus raštas dėl žymos uždėjimo (t. 1, el. b. l. 111). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012-05-18 įsakymas Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - )dalių nustatymo (Kauno m.) (t. 1, el. b. l. 116). Valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys (t. 1, el. b. l. 117). Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio pastato ( - ), pripažinimo avariniu aktas (t. 1, el. b. l. 123–124). 2013-03-21 valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas (t. 1, el. b. l. 128), negyvenamųjų patalpų ( - ), perdavimo ir priėmimo aktas (t. 1, el. b. l. 132). Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 16Žs-2013 (t. 1, el. b. l. 133–139). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-30 įsakymas Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (Kauno m.) (t. 1, el. b. l. 151). 2018-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2, el. b. l. 6–11). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas (T. 2, el. b. l. 14–21). Fotonuotraukos (t. 2, el. b. l. 29–32). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla ( - ) (t. 2, el. b. l. 33–44, 45–56).

11Šioje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas nurodo, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. D. K. , bylos Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009). Teismas papildomai pažymi, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

12Šiuo atveju ginčas sprendžiamas dėl žemės sklypo, kurio bendras plotas 828 kv. m, ieškovui priklauso 438 kv. m, atsakovei 390 kv. m. Darytina išvada, kad tiek ginčo objektas – visas žemės sklypas, kuris yra Kauno senamiesčio zonoje, yra nedidelis, pagal idealiąsias dalis jis priklauso abiem šalims beveik po lygiai: ieškovui 52,89 proc., atsakovei 47,10 proc. Pastebėtina, kad ginčo žemės sklypas yra užstatytas, t. y. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas garažas–dirbtuvės, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas 118 kv. m, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – negyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatymo plotas 182 kv. m, pastatas – negyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas 85 kv. m. Darytina išvada, kad kiekvienai iš šalių po jai priklausančiais statiniais esanti žemės sklypo dalis turi priklausyti asmeniškai naudotis. Dėl šių aplinkybių likusi neužstatyta žemės sklypo dalis, įvertinus bendraturčių idealiąsias dalis, dar sumažėja, todėl ir nedidelio pobūdžio nukrypimai kiekvienai iš šalių yra reikšmingi ir svarbūs. Be to, visas ginčo žemės sklypas yra apstatytas statiniais, todėl į jį gali abi šalys patekti tik per vieną įvažiavimą, kuriuo turi būti leidžiama naudotis bendrai.

13Pagal ieškovės pasiūlytą 2018-03-08 A. Preikšos parengtą planą naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką matyti, kad ieškovui priskirtina žemės sklypo dalis pažymėta A – 413 kv. m, atsakovei žemės sklypo dalis pažymėta B – 367 kv. m. bendrai naudotina žemės sklypo dalis pažymėta C – 48 kv. m. Kiekvienam bendraturčiui priskirtina naudotis žemės sklypo dalis apima po to bendraturčio pastatais esančią teritoriją ir žemės sklypo teritoriją esančią prie pastatų. Kadangi įvažiavimas į šį sklypą yra vienas, akivaizdu, kad juo šalys turi naudotis bendrai ir pagal ieškovės pasiūlytą tvarką ši dalis sudarytų 48 kv. m. Darytina išvada, kad kiekvienai iš šalių priskirtina asmeniškai naudotis sklypo dalis būtų artima bendraturčiams priklausančioms idealiosioms nuosavybėms dalims, bendrai naudotis priskirtina minimali teritorija dėl bendro įvažiavimo į ginčo sklypą. Be to, pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi tvarką kiekvienai iš šalių būtų ganėtinai aiški jai priskirta naudotis žemės sklypo dalimi riba, nes ieškovui ir atsakovei priskirtino žemės sklypo naudojimosi dalis iš esmės skirtų tiesė nuo atsakovei priklausančio pastato karšo.

14Iš esmės atsakovės nesutikimas su šia tvarka yra dėl jai priskirtino sklypo naudojimosi dalies šalia pastatų, esančių ( - )kadastro bylos ( - ) A l. 72), kuri būtų apie vieną metrą pločio ir dvylikos metrų ilgio (atsakovės teigimu). Atsakovės nuomone, šia sklypo dalimi (apie 12 kv. m) nebūtų galimybės racionaliai naudotis dėl jos pločio ir ilgio. Ieškovo nuomone, šioje sklypo dalyje atsakovė galėtų laikyti šiukšlių konteinerius. Pagal byloje esančius duomenis ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Darytina išvada, kad asmuo siūlydamas naudojimosi tvarką negali kitai šaliai nurodyti, kaip ir kam ji turi ar gali naudoti jai priskirtiną teritoriją pagal naudojimosi tvarką. Dėl šios aplinkybėms ieškovės nurodyti argumentai dėl šiukšlių konteinerių jų dydžio šioje byloje nesudaro esminės reikšmės sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos, nes šiukšlių ir komunalinių atliekų rūšiavimo, laikymo, tvarkymo ir kt. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

15Teismas nurodo, kad pagal bylos duomenis jau atkreiptas dėmesys, kad ginčo žemė sklypas yra nedidelis ir uždaras, t. y. į jį patekimas galimas tik įvažiavimu esančiu tarp ( - ) esančių pastatų, todėl labai svarbu, kad abiem bendraturčiams būtų galimybė racionaliai naudotis šiuo sklypu. Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad kuo mažesnis žemės sklypas, tuo reikšmingesniu tampa kiekvienas metras, t. y. šiuo atveju apie 12 kv. m žemė sklypo ruožas, dėl kurio iš esmės atsakovė nesutinka su ieškovo pasiūlytu planu. Teismas nurodo, kad byloje nėra tikslių duomenų dėl šio sklypo ruožo ploto, tačiau atsakovė nurodė, kad ši dalis sudarytų apie 12 kv. m, ieškovė tokiam argumentui neprieštaravo, t. y. nepateikė savo varianto dėl šios sklypo dalies ploto. Teismas nurodo, kad sprendžiant, ar 12 kv. m yra svarbus faktorius, būtina atsižvelgti į kiekvienam bendraturčiui priklausančią žemė sklypo idealiąją dalį.

16Pagal bylos duomenis viso ginčo sklypo plotas 848 kv. m, atsakovei priklauso 390 kv. m pagal idealiąsias dalis, kurių 267 kv. m, yra po pastatais (pastato – negyvenamojo pastato, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 182 kv. m, pastato – negyvenamojo pastato, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 85 kv. m). Pagal ieškovo siūlomą naudojimo tvarką 48 kv. m. būtų naudojami bendrai, tad izoliuota tik atsakovei priskirtina dalis sudarytų 75 kv. m, iš kurių apie 12 m būtų apie vieno metro pločio ir apie 12 metrų ilgio. Darytina išvada, kad atsakovei 12 kv. m žemė sklypo ruožas, kurio konfigūracija būtų vieno metro pločio ir dvylikos metrų ilgio, sudarytų 16 proc. visos atsakovei asmeniškai priskirtinos naudotis neužstatytos žemės sklypo dalies.

17Tuo tarpu ieškovei priklauso 438 kv. m pagal idealiąsias dalis, kurių 118 kv. m, yra užstatyta pastato – garažu–dirbtuvėmis. Pagal ieškovo siūlymą naudojimosi tvarką 48 kv. būtų naudojami bendrai, tad izoliuota tik ieškovui priskirtina naudotis žemės klypo dalis sudarytų 244 kv. m. Šiuo atveju vertinant 12 kv. m. ploto žemė sklypo ruoželį, iš ieškovo perspektyvos, jam neužstatytoje žemė sklypo dalyje jis sudarytų 4,9 proc., t. y. tris kartus mažesnę dalį procentine išraiška.

18Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu 12 kv. m ploto sklypo dalis pagal šioje byloje esančius duomenis, t. y. ginčo sklypo konfigūraciją, jo nedidelį plotą, šalims priklausančias dalis, galimybę patekti į ginčo sklypą tik vienu įvažiavimu, yra svarbus ir reikšmingas. Duomenų, kurie pateisintų šios reikšmingos dalies racionalų naudojimą pagal paskirtį nėra pateikta. Darytina išvada, kad šis aspektas yra esminis ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos trūkumas. Pastebėtina, kad atsakovė šias aplinkybes dėl racionalaus sklypo dalies naudojimo nurodė su atsiliepimu, ieškovė nors teikė patikslintą žemė sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, tačiau šios aplinkybės nelaikė reikšminga, todėl kitokio naudojimosi tvarkos plano nepateikė.

19Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktame plane yra netiksliai nurodyti sklypo koordinačių taškai. Teismas nurodo, kad ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2018-03-08 parengtą planą (t. 1, el. b. l. 80). Elektroninėje byloje pateiktame ieškovo 2018-03-08 plane nėra nurodyti sklypo aplinkinių ribų koordinačių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė prieš baigiamąsias kalbas teismui pateikė popierinį originalų savo siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, ieškovo atstovė žadėjo po baigiamųjų kalbų pateikti popierinį originalų savo siūlomos naudojimosi tvarkos 2018-03-08 planą, tačiau to nepadarė. Esant tokiai situacijai teismas vadovaujasi elektroninėje byloje esančiais duomenimis. Pastebėtina, kad ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2018-03-08 parengtą planą, tačiau iš esmės analogiško pobūdžio byloje pateiktas 2018-03-21 planas, kuriame nurodytos sklypo aplinkinės ribos koordinatės. Vertinant 2018-03-21 ieškovo pateiktą planą matyti, kad taško koordinatės nurodytos šalia sklypo brėžinio ir sklypo brėžinyje nežymiai skiriasi. Ieškovas nurodė, kad tokie netikslumai ir paklaidos yra galimos. Teismas nurodo, kad atliekant kadastrinius matavimus pagal teisės aktų nuostatas yra leistina tam tikra paklaida, tačiau šiuo atveju nėra sprendžiamas kadastrinių duomenų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Pagal ieškovo pateiktą 2018-03-21 planą matyti, kad vienos taškų koordinatės nurodomos ant sklypo brėžinio, tačiau kitos nurodomos šalia brėžinio, kur stulpeliu surašytos taškų koordinatės. Dėl šios aplinkybės laikytina, kad ieškovo planas nėra tikslus. Kadangi šie netikslumai yra nežymūs, todėl, jeigu nebūtų kitų plano trūkumų, tai nebūtų kliūtis sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos patvirtinimo.

20Apibendrinus aptartas aplinkybes konstatuotina, kad esminis ieškovo 2018-03-08 pateikto naudojimosi žemės sklypu plano trūkumas yra 12 kv. m ruožas žemė sklypo dalis palei pastatą esantį ( - ), kuris negali būti naudojamas racionaliai.

21Atsakovė atskirsdama į ieškovo ieškinį pateikė savo siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą parengtą 2017-08-01 UAB „Topolinija“. Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemė sklypu planą ieškovui priskirtina žemės sklypo dalis pažymėta A – 384 kv. m, atsakovei žemės sklypo dalis pažymėta C – 342 kv. m. bendrai naudotina žemės sklypo dalis pažymėta B – 102 kv. m. Kiekvienam bendraturčiui priskirtina naudotis žemės sklypo dalis apima po to bendraturčio pastatais esančią teritoriją ir žemės sklypo teritoriją esančią prie pastatų. Kadangi įvažiavimas į šį žemės sklypą yra vienas, todėl bendrai turi būti numatyta naudotis šia teritorija. Atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemė sklypu tvarka išsiskiria dėl bendrai paliktinos naudotis žemės sklypo dalies ploto – 102 kv. m, vietoj ieškovo siūlomų 48 kv. m, atitinkamai asmeniškai kiekvienam iš šalių tektų naudotis mažesne sklypo dalimi. Pagal atsakovės pateiktą planą, bendrai priskirtinos teritorijos konfigūracija apimtų įvažiavimo teritoriją ir lanku eitų link ieškovo teritorijos. Atsakovės teigia, kad tokia bendrai priskirtino naudoti sklypo konfigūracija pasirinkta dėl galimybės apsisunkti su transporto priemone įvažiavus į teritoriją. Atsakovės vertinimu tokiu būdu yra galimybė racionaliai naudotis ginčo žemė sklypu.

22Ieškovas teigia, kad tokio tipo žemė sklype (mažame, senamiestyje ir pan.) nėra būtinybės apsisukti, nes galima išvažiuoti iš sklypo galine automobilio pavara, todėl tokio dydžio bendrai priskirtina teritorija nėra būtina. Be to, ieškovo nuomone, atsakovė gali apsisukti naudojantis jai asmeniškai paliktina teritorija. Ieškovo nuomone, atsakovei priskirtinoje teritorijoje yra nurodyti griuvėsiai, tačiau realiai pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, el. b. l. 6–11) fiksuotas fotonuotraukas ten nėra pastato, todėl atsakovė galėtų naudotis ir šia teritorija, atitinkamai jeigu pageidauja apsisukti.

23Teismas nurodo, kad kadastro byloje pateiktas statinių išdėstymo planas (kadastro bylos l. 1), kuriame pakitimai fiksuoti 2002-01-28, kadastro duomenys fiksuoti 2001-03-19. Šiuose dokumentuose yra pavaizduotas pastatas ( - ), pavaizduotas pirmojo aukšto planas, kuriame fiksuojamas statinys, padaryti tam tikri prierašai dėl kitų nugriautų statinių. Pastebėtina, kad šiuose kadastriniuose matavimuose nėra užfiksuota, kad pastato 1A2/p dalis būtų nugriauta, todėl žemės klypo dalis galėtų būti laikoma neužstatyta. Teismas nurodo, kad šie duomenys laikyti oficialiais rašytiniais duomenimis, todėl pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas turi didesnę įrodomąją galią. Duomenų, kad būtų buvę atlikti kiti kadastriniai matavimai, kuriuose būtų užfiksuota, kad minėto statinio dalis yra nugriauta ir pan. nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas, ar atsakovei priklausantys statiniai pagal teisės aktų nuostatas turi būti rekonstruoti, t. y. atstyti, ar tai turėtų būti vertinama kaip nauja statyba. Ieškovo nurodyti motyvai dėl seniai atliktų ir fiksuotų kadastrinių matavimų, nesudaro pagrindo jais nesivadovauti, nes teisės aktuose nėra nustatyta termino, kiek laiko galioja atlikti ir registruoti kadastriniai matavimai. Ieškovas siekia nuneigti fiksuotus kadastrinius matavimus pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktas fotonuotraukas. Teismas nurodo, kad Antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis; garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi. Šios nuostatos yra analogiškos įtvirtintoms CPK 635 straipsnio 1 dalyje. Darytina išvada, kad pateiktos fotonuotraukos nesudaro pagrindo paneigti registruotiems kadastriniams matavimams. Kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl pastato likučių, griuvėsių masto, todėl teismas vadovaujasi registruotais kadastriniais matavimais, kuriuose griuvėsiai yra fiksuojami kaip statinio 1A2/p dalis, atitinkamai ši dalis laikoma užstatyta, todėl ieškovo motyvai, kad ja galima naudotis transporto priemonių apsisukimui nepagrįsta.

24Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovė pagrindė savo siūlomame naudojimosi žemės sklypu plane nurodomą teritoriją, plane pažymėtą B, 102 kv. m, ploto, kaip racionalų ir patogų naudojimą dėl galimybės apsiskuti su transporto priemone. Pastebėtina, kad šia teritorija galės naudotis abi šalys. Vien ta aplinkybė, kad ši dalis yra didesnė nei ieškovo pasiūlytoje naudojimosi tvarkoje, nesudaro pagrindo laikyti šio plano ydingu ir pažeidžiančiu neproporcingai ieškovo teises ir teisėtus interesus. Nors ieškovas nesutiko dėl bendrai priskirtinos naudotis teritorijos ploto dydžiu, teigė, kad pakankama gali būti ir mažesnė dalis, tačiau duomenų šias aplinkybes patvirtinančių, šiuo atveju patikslinto plano, nepateikė. Pastebėtina, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ją vertina pagal konkretų pateiktą planą, atitinkamai turėtų būti pateikiami to plano tikslinimai, jeigu siekiama nuneigti kitos šalies plane fiksuojamus dydžius, plotus, teritorijos konfigūraciją ir kt. Tokio pobūdžio duomenų nėra pateikta, todėl ieškovo nurodyti motyvai dėl pernelyg didelės sklypo dalies skyrimo bendram naudojimui atmestina, kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

25Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką ieškovui priskirtina asmeniniam naudojimui teritorija būtų 384 kv. m, atsakovei – 342 kv. m. Įvertinus šalių turimas idealiąsias dalis, pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą, ieškovas galės naudotis 87,67 proc. (384/438*100 ) žemės sklypo asmeniškai, atsakovė – 87,69 proc. (342/390*100). Darytina išvada, kad abi šalys galės naudoti beveik vienoda savo sklypo dalimi, t. y. nėra iš esmės labiau pažeidžiami vienos iš šalių interesai.

26Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai prie pastato ( - ), kadastro byloje pažymėto 2A3/p, numato 3 m pločio sklypo dalį, kaip skirtiną jos asmeniniam naudojimui, nes pakaktų ir 1 m. pločio, skirto pastato priežiūrai. Teismas nurodo, kad naudojimosi plane turi atsispindėti šalių turima nuosavybės dalis, todėl jeigu būtų nustatyta mažesnė dalis, atitinkamai ji turėtų būti kompensuojama kitoje vietoje. Nė viena iš šalių kitų pasiūlymų, kurie būtų įforminti kaip naudojimosi sklypu tvarkos variantai, nepateikė. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybe, kad ieškovas nesutinka dėl šios sklypo dalies priskyrimo asmeniškai naudotis atsakovei, tačiau šių motyvų leistinais įrodymais nepagrindė.

27Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus ieškovo ir atsakovės pateiktus planus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, konstatuotina, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau prisideda prie geresnio nuosavybės valdymo, racionali. Dėl šių aplinkybių tarp šalių nustatytina naudojimosi žemė sklypu tvarka pagal atsakovės pateiktą UAB „Topolinija“ planą (CPK 178 straipsnis).

28Bylinėjimosi išlaidos.

29Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo spendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju atsakovė sutiko dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau naudojimosi žemė sklypu tvarka nustatyta pagal atsakovės pateiktą planą, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos turėto išlaidos dėl teisinės pagalbos. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovė patyrė 1452 Eur išlaidų, todėl jos priteistinos iš ieškovo.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

Nutarė

31ieškinį tenkinti iš dalies:

32nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), tvarką pagal UAB „Topolinija“ 2017-08-01 parengtą žemės sklypo planą naudojimo tvarkai nustatyti (M 1:500), pagal kurį: UAB „Gaivilė“, įmonės kodas 134535039, ir V. M., asmens kodas ( - ) bendrai naudosis 102 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; V. M., asmens kodas ( - ) atskirai naudosis 384 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; UAB „Gaivilė“, įmonės kodas 134535039, atskirai naudosis 342 kv. m plotos žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“.

33Kitą ieškinio dalį atmesti.

34Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas ( - ) atsakovei UAB „Gaivilė“, įmonės kodas 134535039, 1452 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

35Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovas prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).... 5. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. dėl naudojimosi... 6. Ieškovas dubliku nurodė, kad jo siūloma naudojimosi tvarka iš esmės yra... 7. Atsakovė tripliku prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal... 8. Teismas... 9. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad žemės sklypo, esančio ( - ), 438/828 dalys... 11. Šioje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi... 12. Šiuo atveju ginčas sprendžiamas dėl žemės sklypo, kurio bendras plotas... 13. Pagal ieškovės pasiūlytą 2018-03-08 A. Preikšos parengtą planą... 14. Iš esmės atsakovės nesutikimas su šia tvarka yra dėl jai priskirtino... 15. Teismas nurodo, kad pagal bylos duomenis jau atkreiptas dėmesys, kad ginčo... 16. Pagal bylos duomenis viso ginčo sklypo plotas 848 kv. m, atsakovei priklauso... 17. Tuo tarpu ieškovei priklauso 438 kv. m pagal idealiąsias dalis, kurių 118... 18. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu 12 kv. m ploto sklypo... 19. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktame plane yra netiksliai... 20. Apibendrinus aptartas aplinkybes konstatuotina, kad esminis ieškovo 2018-03-08... 21. Atsakovė atskirsdama į ieškovo ieškinį pateikė savo siūlomą naudojimosi... 22. Ieškovas teigia, kad tokio tipo žemė sklype (mažame, senamiestyje ir pan.)... 23. Teismas nurodo, kad kadastro byloje pateiktas statinių išdėstymo planas... 24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovė pagrindė... 25. Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad pagal atsakovės... 26. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai prie pastato ( - ),... 27. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus ieškovo ir atsakovės... 28. Bylinėjimosi išlaidos.... 29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270... 31. ieškinį tenkinti iš dalies:... 32. nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ),... 33. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 34. Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas ( - ) atsakovei UAB „Gaivilė“,... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...