Byla e2A-1162-657/2017
Dėl neatlygintinio statinių servituto ir kelio servituto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei I. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, atsakovės I. Ž. priešieškinį dėl neatlygintinio statinių servituto ir kelio servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovę I. Ž. su visais jai priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ). Atsakovės priešieškinį prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

82.

9Nurodė, kad šį valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė. Šis pastatas yra prisišliejęs prie kito pastato, esančio ( - ). Per pastatą, esantį ( - ), atsakovė be ieškovės sutikimo yra įsirengusi praėjimą į jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ). Tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovė pažeidžia Kauno miesto savivaldybės, kaip daikto valdytojos, teises, apsunkina minėto turto perdavimo valstybės turto valdytojui – VĮ Turto bankas procedūras. Ieškovė keletą kartų prašė, kad atsakovė informuotų, kokiu pagrindu ji naudojasi patalpomis, esančiomis ( - ), bei pateiktų tai pagrindžiančius dokumentus arba atlaisvintų minėtas patalpas. Atsakovė prašytų dokumentų nepateikė, įspėjime nurodytu laikotarpiu ginčo patalpų neatlaisvino. 1993 m. atliktų kadastrinių matavimų patalpų plane matoma, jog į gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (tuo metu adresas buvo ( - )), buvo įėjimas iš patalpos, pažymėtos 1-7. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2015 m. birželio 10 d. raštu Nr. 70-3-347 informavo, kad duomenų, kada ir kokiu pagrindu buvusių durų angos vietoje, patalpoje, pažymėtoje 2-6 (ankstesnis žymėjimas 1-7), esančioje ( - ), buvo įrengtas langas, neturi. Namo, esančio ( - ), rekonstravimo projekte, pagal kurį 2006 m. kovo 9 d. buvo išduotas statybos leidimas, durų įrengimo bei lango įrengimo buvusių durų angos vietoje klausimas nebuvo sprendžiamas. Pastatas, esantis ( - ), nebuvo pažymėtas, kaip greta stovintis pastatas. Nei valstybė, nei savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteikusi atsakovei teisės naudotis ginčo pastatu, jokia sutartis dėl šio turto naudojimo nėra sudaryta. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4396/2003 pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei Kauno miesto valdybai bei pagal atsakovės priešieškinį šiuo atveju prejudicinės reikšmės neturi, kadangi reikalavimo teisę turinti institucija toje byloje nedalyvavo. Pažeidimo atsiradimo data nėra teisiškai reikšminga, nes pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir prasideda kiekvieną dieną, todėl atsakovės argumentas, kad nagrinėjamam ginčui nėra taikytina patikslintame priešieškinyje nurodyta teismų praktika, yra nepagrįstas. Tai, kad ginčo pastatas nėra įregistruotas adresų registre, jokios teisinės pasekmės, susijusios su tam tikro daikto nuosavybės teise, neturi. Atsakovės argumentai, kad tenkinus ieškovės reikalavimus, naudojimasis jai priklausančiu turtu taptų negalimas, yra nepagrįsti, nes ji turi atstatyti neteisėtai panaikintą ankstesnį įėjimą iš ( - ) g. Atsiradę pakitimai, kurie padarė neįmanomu patekti į jai priklausančias patalpas, esančias ( - ), yra nulemti išimtinai pačios atsakovės neteisėtų veiksmų. Iš rekonstrukcijos dokumentacijos niekaip nebuvo galima spręsti, kad patekimas į nurodytas patalpas yra iš kito pastato, nes tokia informacija nėra niekaip atspindėta rekonstrukcijos projekte. Tenkinus atsakovės priešieškinį, turtas būtų suvaržytas, o privatizavimo procesas apsunkintas, valstybė už šį turtą gautų žymiai mažiau lėšų. Kauno miesto savivaldybė jokiais teisėtais pagrindais nevaldo žemės sklypo, esančio ( - ). Sklypas šioje vietoje nėra suformuotas, tai reiškia, kad žemė yra valstybinė.

103.

11Atsakovė I. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nutraukti civilinę bylą, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikyti ieškinio senatį. Pateiktu priešieškiniu teismo prašė I. Ž. priklausančiai patalpai 2-3/8,45 (viešpataujantis daiktas), esančiai pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), nustatyti neatlygintinį statinių servitutą, t. y. teisę neatlygintinai naudotis negyvenamąja patalpa 1-2/2,63 (tarnaujantis daiktas), esančia pastate – sandėlyje, unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), I. Ž., priklausančiai patalpai 2-3/8,45 (viešpataujantis daiktas), esančiai pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ); nustatyti neatlygintinį kelio servitutą, t. y. teisę neatlygintinai žemės sklypu, esančiu adresu ( - ) (tarnaujantis daiktas), prieiti prie patalpos 2-3/8,45, esančios pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), pagal 2016 m. kovo 17 d. UAB „Topoera“ parengtą Žemės sklypo situacijos brėžinį Ml:500, kuriame pažymėtas 5 kv. m ploto kelio servitutas „Proj. Servitutas“.

124.

13Nurodė, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas, kuris buvo išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 24 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4396/2003 ir Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1228/2003. 2003 m. birželio 24 d. sprendime buvo nurodyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė buvo pareiškusi priešieškinį ieškovei I. Ž. dėl uždraudimo naudotis sandėliu ir sandėlio pertvarkymo, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti, jog Kauno miesto savivaldybė nebuvo viena iš minėtos bylos šalių. 2005 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius savo išvada Nr. 1-40-6-2012 „Dėl projektavimo sąlygų nustatymo“ rekomendavo išduoti leidimą gyvenamojo namo mansardos rekonstravimui, adresu ( - ). Ieškovė dar 2001 m. turėjo žinoti, kad galimai pažeidžiamos jos teisės. Nei viena valstybės institucija neprieštaravo dėl pastatų rekonstrukcijos. Be to, pastatas – sandėlis, nuosavybės teise priklausantis valstybei, buvo nugriautas. Pastatas – sandėlis, esantis ( - ), net neįregistruotas adresų registre, ir atsakovei reikalingas patekti į jos gyvenamąsias patalpas, nes nesant šio praėjimo, pats naudojimasis atsakovei priklausančiu gyvenamuoju namu taptų negalimas, visiškai neatitiktų tikslinės nekilnojamojo daikto naudojimo paskirties ir funkcijos. Pastato, esančio ( - ), bendraturčiai juo naudojasi vadovaujantis 2008 m. kovo 6 d. Statinio dalių perskaičiavimo sutartimi, reg. Nr. 1431, patvirtinta Kauno m. ( - ) notaro biuro notarės V. V., kuria susitarė, jog ieškovė naudosis patalpomis: 2-1/9,85 kv. m, 2-2/15,77 kv. m, 2-3/8,45 kv. m, 2-7/4,01 kv. m, 2-8/13,19 kv. m, 2-9/17,94 kv. m, R-l/32,00 kv. m dalimi patalpos a-1/14,55 kv. m. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2005 m. birželio 28 d. išvada Nr. 1-40-6-2012 „Dėl projektavimo sąlygų nustatymo“ rekomendavo išduoti leidimą gyvenamojo namo mansardos rekonstravimui, adresu ( - ). UAB „Tūris“ parengė pastato mansardos rekonstravimo projektą. 2006 m. kovo 9 d. atsakovei ir Ž. Č. bei jos tuometiniam sutuoktiniui buvo išduotas Statybos leidimas atlikti pastato mansardos rekonstrukciją pagal UAB „Tūris“ projektą. Po rekonstrukcijos nauji kadastriniai matavimai buvo užfiksuoti 2007 m. kovo 10 d. 2008 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinta, jog rekonstruota mansarda yra tinkama naudoti. Atliekant rekonstrukciją paaiškėjo, kad dėl laikančiųjų konstrukcijų išsidėstymo neįmanoma įrengti tokių medinių laiptų, kurie nurodyti UAB „Tūris“ projekte, todėl faktiškai buvo įrengti kitokio pobūdžio laiptai, kurių konstrukcija metalinė ir jie yra vienintelė priemonė atsakovei patekti į antrajame aukšte esančią patalpą. Tiek po minėtos rekonstrukcijos, tiek iki tol atsakovė, siekdama patekti į pastate esančią patalpą 2-3/8,45 naudojosi negyvenamąja patalpa 1-2/2,63, esančia pastate – sandėlyje, bei žemės sklypu, esančiais adresu ( - ).

145.

15Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nesuformuotame ir neįregistruotame sklype servituto nustatymas yra negalimas, todėl prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nelaikyti atsakove šioje byloje ir priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – I. Ž. priklausančiai patalpai 2-3/8,45 (viešpataujantis daiktas), esančiai pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), nustatė neatlygintinį statinių servitutą, t. y. teisę neatlygintinai naudotis negyvenamąja patalpa 1-2/2,63 (tarnaujantis daiktas), esančia pastate – sandėlyje, unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ); priteisė iš ieškovės atsakovei I. Ž. 41,00 Eur. žyminio mokesčio, 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 3,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

207.

21Teismas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrint negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), buvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės I. Ž. daiktų ginčo negyvenamojoje patalpoje nėra, tokiu būdu nepasitvirtino 2015 m. gegužės 7 d. apžiūros akte nurodytos aplinkybės, todėl nurodytą ieškinio reikalavimą tenkinti nėra pagrindo. Apžiūrint atsakovei priklausančią patalpą 2-3/8,45 (viešpataujantis daiktas), esančią pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), ( - ), nustatyta, kad ji į šią patalpą patenka per ieškovei priklausančias negyvenamąsias patalpas (žymėjimas plane 3Flp, unikalusis numeris ( - )), esančias ( - ), kito įėjimo į atsakovei priklausančią patalpą 2-3/8,45 nėra. Per iki rekonstrukcijos buvusio įėjimo vietą yra padaryti laiptai į mansardą, o tai patvirtina atsakovės procesiniuose dokumentuose bei priešieškinyje nurodytas aplinkybes, kad Pastato mansardos rekonstrukcijos pagal UAB „Tūris“ projektą pirmojo aukšto plane nurodyta, jog įėjimas į patalpas 101, 102, 103, 104, 105 yra suprojektuojamas iš patalpos 101, kuri ribojasi su pastatu, esančiu adresu ( - ), o patalpoje Nr. 103 naujai įrengiami medinės konstrukcijos laiptai, kurie užstoja iki rekonstrukcijos 1993 m. kadastriniuose matavimuose nurodytą įėjimą į patalpas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2005 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius savo išvada Nr. 1-40-6-2012 „Dėl projektavimo sąlygų nustatymo“ rekomendavo išduoti leidimą gyvenamojo namo mansardos rekonstravimui, adresu ( - ). UAB „Tūris“ parengė Pastato mansardos rekonstravimo projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodyta: „butas priklausantis I. Ž. randasi pirmame aukšte. Formuojant antrąjį aukštą, šiam butui įrengiama 12,66 kv. m. gyvenama patalpa. Tam tikslui įrengiami laiptai iš pirmo aukšto į antrą aukštą“. 2006 m. kovo 9 d. atsakovei I. Ž. ir Ž. Č. bei jos tuometiniam sutuoktiniui buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 38-3-GR815-98 atlikti Pastato mansardos rekonstrukciją pagal UAB „Tūris“ projektą. Po Pastato rekonstrukcijos nauji kadastriniai matavimai buvo užfiksuoti 2007 m. kovo 10 d., 2008 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinta, jog rekonstruota mansarda yra tinkama naudoti. 2001 m. atliktų kadastrinių matavimų patalpų plane matoma, jog pastate – sandėlyje, esančiame ( - ), patalpoje, pažymėtoje 1-1, atsirado patalpa, pažymėta 1-2, bei naujas įėjimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek po minėtos rekonstrukcijos, tiek iki tol atsakovė siekdama patekti į pastate esančią patalpą 2-3/8,45 naudojosi negyvenamąja patalpa 1-2/2.63, esančia pastate – sandėlyje, unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ). Nesant šio praėjimo, pats naudojimasis atsakovei priklausančia pastato dalimi taptų negalimas ir tai visiškai neatitiktų tikslinės nekilnojamojo daikto naudojimo paskirties ir funkcijos. Kai 2006 m. kovo 9 d. savivaldybės skyrius atsakovei išdavė leidimą namo rekonstrukcijai, atsakovė visiškai panaikino ginčo lauko duris remdamasi parengtu projektu, kuriam savivaldybės buvo pritarta. Po leidimo išdavimo atsakovė negalėjo įsirengti numatytų laiptų į mansardą (palėpę), nepašalinus lauko durų, nes laiptai buvo viršuje. Tuo metu techniškai buvo neįmanoma palikti galimybę naudotis ir lauko durimis, ir laiptais. Dėl visų šių leidimų Kauno miesto savivaldybė nereiškė jokių prieštaravimų, taip pat nereiškė reikalavimų, kad pažeistas Statybos įstatymas ar kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstomis pripažinti atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė naudojosi savo vidinėmis namo durimis patekimui į savo gyvenamąjį namą, kurios ribojasi su ieškovei priklausančio sandėlio dalimi. Jokia kita ieškovės valdomo sandėlio dalimi atsakovė nesinaudoja ir jai ji nėra reikalinga. Tą patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti šalių paaiškinimai. Šiai itin mažai sandėlio daliai turi būti nustatytas neatlygintinis servitutas, nes atsakovė pati jį pagerino dar 1993 metais, tuo pačiu savo asmeninėmis lėšomis ir pastangomis prižiūrėdama ir tvarkydama Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausanti turtą, kurio neprižiūrėjimas būtu kėlęs ir kelia grėsmę saugiam patekimui į atsakovės gyvenamąjį namą. Ieškovė, kaip valstybės turto patikėtinis, per 20 metų nesiėmė jokių veiksmų, kad tinkamai prižiūrėtų savo sandėlį, kurio didžioji dalis šiuo metu baigia sugriūti. Tuo atveju, jeigu atsakovė ir jos šeima sandėlio apskritai nebūtų visiškai prižiūrėjusi, minėtas sandėlis, iš kurio prašoma iškeldinti, labai tikėtina, jog būtų jau seniai nugriuvęs. Sandėlis taip pat kelia grėsmę gyvenamojo namo sienai, nes tarp šių sujungtų statinių matyti aiškus ir ryškus besiribojančios sienos didelis įtrūkimas. Tai, be kita ko, buvo aiškiai matyti ir užfiksuota 2016 m. rugsėjo 19 d. išvažiuojamame teismo posėdyje dėl įvykio vietos apžiūros. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė teisėtai, gavusi statybos leidimą rekonstravo jai priklausančią patalpą ir buvusio įėjimo vietoje įrengė laiptus. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad įėjimas per ieškovui priklausančią ginčo patalpą buvo jau 2001 m. Todėl ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodytos aplinkybės dėl to, kad tenkinus atsakovės priešieškinį, turtas būtų suvaržytas, o privatizavimo procesas apsunkintas, valstybė už šį turtą gautų žymiai mažiau lėšų, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, negali būti laikomos pagrįsta priežastimi atsisakyti tenkinti priešieškinio reikalavimus, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad patikėjimo teise valdydama valstybės turtą naudojosi ar rūpinosi šiuo turtu bei ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų mažiausiai nuo 2001 m., kai buvo teigiama, kad šis turtas yra nugriautas bei po to, kai atsakovė I. Ž. 2006-2007 m. vykdė jai priklausančio pastato rekonstrukciją. Priešingai, atsakovė I. Ž. teisėtai vykdė rekonstrukcijos darbus, todėl servituto nustatymas laikytinas būtina, tinkama ir pagrįsta priemone siekiant užtikrinti atsakovės I. Ž. patekimą į jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, o servituto nenustatymas užkirstų tokią galimybę arba reikalautų neproporcingų veiksmų bei nepagrįstų išlaidų panaikinant teisėtai atliktos rekonstrukcijos padarinius bei įrengiant/atstatant iki jos buvusį įėjimą į patalpą. Teismas pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad civilinė byla Nr. 2-4396/2003 buvo nagrinėjama pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei Kauno miesto valdybai bei pagal atsakovės priešieškinį. Tai, kad pačiam sprendimo tekste yra kelios korektūros klaidos ir vietoj Kauno miesto savivaldybės valdybos parašyta Kauno miesto savivaldybė, nekeičia pačios bylos esmės ir jos šalių. Vienas iš teismo argumentų, priimant 2003 m. birželio 24 d. sprendimą buvo tai, kad ieškinys yra pareikštas ne tam atsakovui, kuris gali atsakyti pagal ieškinį. Reikalavimo teisę turinti institucija toje byloje nedalyvavo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jai Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimas turi prejudicinę reikšmę. Todėl atsakovės reikalavimą dėl civilinės bylos nutraukimo atmetė, kaip nepagrįstą. Tokio pobūdžio pažeidimai yra pripažįstami tęstinio pobūdžio ir prasideda kiekvieną dieną. Todėl, nors ieškovės reikalavimas šioje byloje yra atmestas, nenustačius jos teisių pažeidimo fakto, taikyti ieškinio senaties pačiam ieškinio reikalavimo pareiškimui nėra pagrindo. Teismas pripažino pagrįstomis atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodytas aplinkybes, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nes nesuformuotame ir neįregistruotame sklype servituto nustatymas yra negalimas. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas nelaikyti jos atsakovu šioje byloje yra tenkintinas, priešieškinio reikalavimas dėl neatlygintinio kelio servituto I. Ž., priklausančiai patalpai 2-3/8,45 (viešpataujantis daiktas), esančiai pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), nustatymo, t.y. teisės neatlygintinai naudotis žemės sklypu, esančiu adresu ( - ) (tarnaujantis daiktas), prieiti prie patalpos 2-3/8,45, esančios pastate-gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), pagal 2016 m. kovo 17 d. UAB „Topoera“ parengtą Žemės sklypo situacijos brėžinį Ml :500, kuriame pažymėtas 5 kv. m ploto kelio servitutas „Proj. Servitutas“, atmestinas. Ieškinį atmetęs, priešieškinį tenkinęs iš dalies, teismas iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei I. Ž. ir valstybei.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

248.

25Apeliaciniame skunde ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir neteisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261.1.

27Ginčo patalpomis atsakovė naudojasi patekimui į jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), tai reiškia, kad pastoviai naudojasi Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomu turtu, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo. Tai, kad išvažiuojamojo posėdžio metu, kuris buvo pareiškėjai iš anksto žinomas, kitoje patalpos dalyje nebuvo rasta atsakovei priklausančių daiktų, nepaneigia fakto, kad teismui nepatenkinus ieškinio reikalavimo, tokie daiktai vėl atsiras ginčo patalpose. Be to, savavališkai įrengtos durys ir grindys irgi laikytini daiktais, kurie turėtų būti pašalinti iš ginčo patalpų. Iš 1993 m. kadastrinių matavimų plano matyti, kad įėjimas į sandėlį, ( - ), yra iš priešingos pusės, t. y. ( - ) g., tuo tarpu atsakovė neteisėtai įrengė įėjimą į šį pastatą iš ( - ) g., įstatė duris bei vėliau įrengtoje patalpoje 1-2 sudėjo grindis.

281.2.

29Teismas nevertino aplinkybės, kad kito į atsakovei priklausančias patalpas įėjimo nėra išimtinai dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė pati panaikino teisėtą įėjimą į jai priklausantį butą ir savavališkai (be statybą leidžiančio dokumento ir ieškovo žinios) įsirengė ginčo įėjimą. Rekonstruojama buvo tik pastato, esančio ( - ), mansarda. Nei teikiant išvadas dėl projektavimo sąlygų nustatymo, nei išduodant statybos leidimą, nei pasirašant pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nebuvo jokios užuominos apie ginčo statinį. Faktas, kad atsakingi Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai rekomendavo išduoti leidimą mansardos, esančios gyvenamajame name ( - ), rekonstrukcijai ir buvo išduotas statybos leidimas niekaip nesusijęs su atsakovės atliktais projekte nenumatytais darbais ir teise naudotis jai jokiu teisiniu pagrindu nepriklausančiu, Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomu, ginčo pastatu. Gyvenamojo namo mansardos rekonstravimo, ( - ), projekte, nei statybos leidime nenurodyta apie naujo įėjimo įrengimą ir seno įėjimo panaikinimą. Su Gyvenamojo namo mansardos rekonstravimo, ( - ), projektu pateiktoje medžiagoje matyti, kad atsakovė seną įėjimą į jai priklausantį butą, ( - ), buvo panaikinusi dar 2001 m., nes 1 aukšto kadastrinių matavimų plane matyti, kad senojo įėjimo vietoje yra įrengtas langas, o vienintelis patekimas į patalpas yra iš 2-3 patalpos. Teismas taip pat klaidingai ginčijamame sprendime konstatavo, kad atsakovei 2006 m. kovo 9 d. išdavus statybos leidimą mansardos rekonstrukcijai, atsakovė visiškai panaikino ginčo lauko duris remdamasi parengtu projektu. Tai, kad Kauno miesto savivaldybė nereiškė jokių prieštaravimų, ar reikalavimų dėl daromos rekonstrukcijos ir išduotų statybos leidimų, niekaip nepagrindžia atsakovės veiksmų teisėtumo, kadangi buvo atliekama mansardos rekonstrukcija, o ne pirmo aukšto patalpų ir fasado angų perplanavimas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad visos nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės I. Ž. veiksmų neteisėtumo, nes patvirtina atsakovės I. Ž. nurodytas aplinkybes, kad ji teisėtai, gavusi statybos leidimą rekonstravo jai priklausančią patalpą ir buvusio įėjimo vietoje įrengė laiptus.

301.3.

31Teismo argumentai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad patikėjimo teise valdydama valstybės turtą naudojosi ar rūpinosi šiuo turtu bei ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų mažiausiai nuo 2001 m., bei po to, kai atsakovė I. Ž. 2006-2007 m. vykdė jai priklausančio pastato rekonstrukciją, nepaneigia fakto, kad atsakovė neteisėtai atliko statybos darbus pasidarydama įėjimą ir neteisėtai naudojosi patalpomis, esančiomis ( - ). Faktas, jog Kauno miesto savivaldybė aktyviai nesirūpino jai patikėjimo teise suteiktu turtu, nesudaro prielaidų teigti, kad atsakovės veiksmai užimant jai jokiais teisiniais pagrindais nesuteiktą turtą, taptų teisėtais.

321.4.

33Teismas darė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad faktas, jog atsakovė naudojasi labai maža ieškovo valdomo sandėlio dalimi patekimui į jai priklausančias patalpas, sudaro teisinį pagrindą nustatyti tai daliai neatlygintinį patalpų servitutą. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais nulėmė, kad patekimas į jai priklausantį butą, esantį ( - ) tapo negalimas per atsakovei nuosavybės teise priklausiusį įėjimą. Įtvirtinus atsakovės prašomą servitutą įteisinami teisės aktus pažeidžiantys atsakovės veiksmai, kai ji, neturėdama jokio teisinio pagrindo, įsirengia patalpas kitam savininkui priklausančiame pastate, pasidaro įėjimą į jai priklausančias patalpas. Iš neteisės teisė negali atsirasti. Tokio servituto nustatymas pažeidžia pamatinius servituto instituto principus, t. y. proporcingumo ir interesų derinimo. Teismas ne tik pažeidė pagrindinį teisinės valstybės principą, pripažindamas iš atsakovės neteisėtų veiksmų (savavalio įėjimo per ieškovės valdomas patalpas įrengimas) atsiradusias pasekmes kaip teisėtas, bet ir neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui suteikė daugiau teisių, nei šis turėjo iki neteisėtų veiksmų atlikimo. Be to, Kauno miesto savivaldybė, kaip turto patikėtinė, neturi teisės spręsti klausimo dėl servituto nustatymo, todėl net negalėjo būti atsakove tokio reikalavimo atžvilgiu, tačiau teismas neatsižvelgė į šiuos ieškovės baigiamosiose kalbose išdėstytus argumentus ir nepagrįstai tenkino vieną iš atsakovės priešieškinio reikalavimų. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė nepateikė teismui savo reikalavimą nustatyti pastatų servitutą pagrindžiančių dokumentų.

349.

35Atsakovė I. Ž. atstovaujama advokatės Dianos Višinskienės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės I. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės motyvai apie tai, kad ginčo patalpoje reikalinga iškraustyti atsakovės sumontuotas grindis ir duris, yra absurdiški, nes ji net neturėtų teisės išsimontuoti šių daiktų dėl galimos grėsmės ginčo patalpai. Apeliaciniame skunde iškraipomos faktinės aplinkybės ir teismo motyvai, nes iš tiesų ginčo patalpoje įėjimas buvo įrengtas jau 2001 m., tačiau 2006 m. vykdant rekonstrukciją buvo panaikintas kitas įėjimas į atsakovei priklausančią patalpą, jo vietoje įrengiant laiptus. Projektinėje dokumentacijoje, kuria, priešingai nei teigia ieškovė, buvo parengtas ne tik mansardos patalpų rekonstrukcijos projektas, akcentuota, jog dėl vykdomos rekonstrukcijos bus įrengiami laiptai, o iš pateikto pirmo aukšto plano matyti šių laiptų išdėstymo vieta, kuri panaikino bet kokias galimybes įsirengti kitą patekimo į butą vietą. Rekonstruotas gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti pripažinimo tinkamu naudoti aktu, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės veiksmai, atliekant pastato rekonstrukciją, būtų neteisėti ar pažeidę jiems kompetentingų institucijų išduotus leidimus, statybos sąlygas ar atitinkamą procesą reguliuojančius norminius aktus. Tiek namo rekonstrukcijai išduotas statybos leidimas, tiek pripažinimo tinkamu naudotis aktas yra galiojantys ir nebuvo ginčijami bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė neginčijo statybos teisėtumo teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, jo įrodinėjimo dalyku nebuvo statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, nes ieškovė neįrodinėjo, kokie teisės aktai ir kaip buvo pažeisti. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino ieškovės pozicijos, jog atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pateikti reikalavimą nustatyti servitutą pagrindžiančių dokumentų. Tačiau šie reikalavimai servituto nustatymo atveju taikomi prašant nustatyti servitutą žemės sklype. Tuo tarpu, teismas nustatė servitutą konkrečiai pastato, esančio ( - ), patalpai – negyvenamajai patalpai 1-2/2,63 (tarnaujantis daiktas), kurios kadastro duomenys užfiksuoti Namų valdos techninės apskaitos byloje. Kadangi atsakovė prašė nustatyti servitutą visai minėtai patalpai, papildomas projektinės dokumentacijos, kurioje būtų pažymėta, jog savininko teisės ribojamos visoje patalpoje, rengimas neatitiktų protingumo ir ekonomiškumo principų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad patikėjimo teise valdydama valstybės turtą naudojosi ar rūpinosi šiuo turtu bei ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų mažiausiai nuo 2001 m., kai buvo teigiama, kad šis turtas yra nugriautas bei po to, kai atsakovė I. Ž. 2006-2007 m. vykdė jai priklausančio pastato rekonstrukciją, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovę. Priešingai, atsakovė I. Ž. teisėtai vykdė rekonstrukcijos darbus, todėl servituto nustatymas laikytinas būtina, tinkama ir pagrįsta priemone siekiant užtikrinti atsakovės I. Ž. patekimą į jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3910.

40Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4111.

42Apeliaciniu skundu ginčijama sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dėl atsakovės iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo ieškovei priklausančioms patalpoms.

4312.

44CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1 d., 2 d.).

4513.

46Taigi, spręsdamas byloje iškilusį ginčą dėl ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo bei servituto į ginčo patalpas nustatymo, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar ieškovei nuosavybės teise priklauso ginčo objektas, ar atsakovė ginčo turtu naudojasi neturėdama tam jokio teisėto pagrindo bei aplinkybes, reikšmingas servituto (atsakovės teisės naudotis svetimu daiktu) nustatymui.

4714.

48Byloje nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį 22,20 kv. m bendrojo ploto pastatą – sandėlį (žymėjimas plane 3Flp, unikalusis Nr. ( - )), esantį ( - ). Šis pastatas yra prisišliejęs prie kito pastato, esančio ( - ). Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 60-6-98 kreipėsi į atsakovę I. Ž. prašydama informuoti, kokiu pagrindu ji naudojasi patalpomis, esančiomis ( - ), ir yra pasidariusi praėjimą į jos nuosavybės pagrindu valdomas gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus arba atlaisvinti minėtas patalpas. Atsakovės teigimu, 2006 m. buvo gautas leidimas rekonstruoti pastatą, esantį ( - ). Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 60-6-36 pakartotinai kreipėsi į atsakovę ir paprašė iki 2015 m. gegužės 6 d. atlaisvinti neteisėtai užimtas patalpas. Ieškovės sudaryta komisija 2015 m. gegužės 7 d. apžiūrėjo patalpas, esančias ( - ) ir nustatė, jog pastato patalpoje, pažymėtoje 1-1 yra pilna daiktų, o patalpa, pažymėta 1-2, atsakovė naudojasi patekimui į savo gyvenamąsias patalpas.

4915.

50Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei I. Ž. nuosavybės teise priklauso 40/100 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), bei 31/100 kitų statinių (kan. šulinys, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ).

51Dėl ieškinio reikalavimo

5216.

53Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovę I. Ž. su visais jai priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ) atmetė, motyvuodamas tuo, kad: pirma, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrint patalpas jose nebuvo atsakovės daiktų; antra, atsakovė neturi kito patekimo į jai priklausančias patalpas, išskyrus praėjimą per ieškovės patikėjimo teise valdomas patalpas, o nesant šio praėjimo, pats naudojimasis atsakovei priklausančia pastato dalimi taptų negalimas ir tai visiškai neatitiktu tikslinės nekilnojamojo daikto naudojimo paskirties ir funkcijos; trečia, per iki rekonstrukcijos buvusio įėjimo vietą yra padaryti laiptai į mansardą; ketvirta, 2005 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius savo išvada Nr. 1-40-6-2012 „Dėl projektavimo sąlygų nustatymo“ rekomendavo išduoti leidimą gyvenamojo namo mansardos rekonstravimui, adresu ( - ); penkta, kadastrinių matavimų patalpų plane matoma, jog pastate – sandėlyje, esančiame ( - ), patalpoje, pažymėtoje 1-1, atsirado patalpa, pažymėta 1-2, bei naujas įėjimas.

5417.

55Apeliantė Kauno miesto savivaldybė, nesutikdama su teismo sprendimu skundžiamoje dalyje nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir neteisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ginčo patalpomis, t. y. Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomu turtu atsakovė naudojasi neturėdama tam jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais sutinka.

5618.

57Byloje nustatyta, kad atsakovė I. Ž. 2003 m. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, jog pastatas – sandėlys 3Flp (unikalusis Nr. ( - )), esantis ( - ) yra gyvenamojo namo 1A1p, esančio ( - ) antro buto priklausinys. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. birželio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4396/2003 ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1228/2003). Jokių kitokių įrodymų apie tai, kad atsakovė po teismo sprendimo įgijo teisę naudotis ieškovės valdomu turtu byloje nėra pateikta.

5819.

59Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokia teisė atsakovei yra suteikta atsakingiems ieškovės pareigūnams išduodant leidimą gyvenamojo namo, esančio ( - ) mansardos rekonstravimui (Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. birželio 28 d. savo išvada Nr. 1-40-6-2012 „Dėl projektavimo sąlygų nustatymo“; 2006 m. kovo 9 d. Statybos leidimas Nr. 38-3-GR815-98 atlikti Pastato mansardos rekonstrukciją pagal UAB „Tūris“ projektą), UAB „Tūris“ parengtu Pastato mansardos rekonstravimo projektu, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad butas priklausantis I. Ž. randasi pirmame aukšte; formuojant antrąjį aukštą, šiam butui įrengiama 12,66 kv. m gyvenama patalpa; tam tikslui įrengiami laiptai iš pirmo aukšto į antrą aukštą, taip pat po pastato rekonstrukcijos 2007 m. kovo 10 d. užfiksuoti nauji kadastriniai matavimai, bei 2008 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriuo pripažinta, jog rekonstruota pastato mansarda yra tinkama naudoti. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

6020.

61Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė valdydama turtą turi vadovautis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, jame įtvirtintais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo principais. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įstatyme nurodyti subjektai (centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės) turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.

6221.

63Byloje nėra pateikta turto savininko – valstybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimo, kito administracinio akto ar teisinio dokumento (sutarties, sutikimo ir pan.), kuris suteiktų teisę atsakovei I. Ž. naudotis ieškovės patikėjimo teise valdomomis patalpomis – per jas įsirengti įėjimą, sandėliuoti daiktus ir pan. Tokios galimybės, nesant turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimo įrengti įėjimą per ginčo patalpas negali suteikti ir UAB „Tūris“ projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktame UAB „Tūris“ parengtame Pastato mansardos rekonstravimo projekte yra numatyta tik pastato, esančio ( - ) mansardos rekonstrukcija, su galimybe atsakovei įsirengti laiptus iš pirmo aukšto į antrą; tačiau jame nėra numatyta galimybė keisti pirmojo aukšto fasadą, uždaryti (panaikinti) įėjimą į atsakovės patalpas, įsirengti naują įėjimą per ginčo patalpą, nes durų įrengimo bei lango įrengimo buvusioje durų angos vietoje (patalpoje 2-6 (1-7)) nebuvo sprendžiamas (Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriaus 2015 m. birželio 10 d. raštas Nr. 70-3-347).

6422.

65Šiuo atveju byloje neturi reikšmės kadastrinių matavimo duomenų patikslinimas, nurodant, kad ieškovei priklausantis pastatas – sandėlys 3Flp (unikalusis Nr. ( - )), esantis ( - ), kurio bendras plotas 22,20 kv. m padalinta į dvi patalpas sandėlio – 19,57 kv. m ploto ir koridoriaus – 2,63 kv. m, nes toks padalijimas neteisėto naudojimosi patalpomis nepadaro teisėtu. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismas 2003 m. lapkričio 27 d. nutartyje yra konstatavęs, jog ieškovė, neturėdama suderinto leidimo, sandėlio viduje įrengė tambūrą ir tokiu būdu sandėlį susiejo su jai priklausančiu butu. Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriui nėra perduoti dokumentai kada ir kokiu pagrindu tarp pastatų ( - ) (patalpoje 1-2) ir ( - ) (patalpoje 2-3) buvo įrengtos durys, taip pat kada ir kokiu pagrindu buvusioje durų angos vietoje (patalpoje 2-6 (1-7) buvo įrengtas langas (Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriaus 2015 m. birželio 10 d. raštas Nr. 70-3-347). Teisėjų kolegija, pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė dar iki 2003 m. savavališkai pasinaikino įėjimą į jai priklausančias patalpas ir sprendžia, kad patalpomis, esančiomis ( - ) naudojasi be teisinio pagrindo.

6623.

67Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegijos nuomone, iš bylos esančių rašytinių įrodymų ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių bei faktų visumos darytina išvada, jog tai, kad atsakovė įsirengė įėjimą per ieškovės patalpas, kad ji neturi kitos galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kad ji prižiūrėjo patalpas, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu patalpose nebuvo atsakovei priklausančių daiktų, nesukuria teisės atsakovei naudotis ieškovei priklausančiomis patalpomis, ir negali paneigti įstatymuose įtvirtintos turto valdytojo valdymo teisės gynimo (CK 4.34 str.), todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinys naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

68Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti statinio servitutą

6924.

70Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės I. Ž. priešieškinio reikalavimą dėl servituto statiniui nustatymo, sprendė, jog atsakovė teisėtai vykdė rekonstrukcijos darbus, todėl servituto nustatymas laikytinas būtina, tinkama ir pagrįsta priemone siekiant užtikrinti atsakovės patekimą į jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, o servituto nenustatymas užkirstų tokią galimybę arba reikalautų neproporcingų veiksmų bei nepagrįstų išlaidų panaikinant teisėtai atliktos rekonstrukcijos padarinius bei įrengiant / atstatant iki jos buvusį įėjimą į patalpą, nes įėjimas įrengtas per ieškovei patikėjimo teise valdomo sandėlio, kuris kelia grėsmę gyvenamojo namo sienai labai nedidelę dalį (maždaug 4-5 kv. m), atsakovė pati jį pagerino (dar 1993 metais), savo asmeninėmis lėšomis ir pastangomis prižiūrėdama ir tvarkydama Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausanti turtą, kurio neprižiūrėjimas būtu kėlęs grėsmę (ir jau kelia) saugiam patekimui į atsakovės gyvenamąjį namą (kaip statinio servituto pagrindu) ir labai tikėtina, jog būtų jau seniai nugriuvęs.

7125.

72Ieškovė Kauno miesto savivaldybė skundžia šią sprendimo dalį, nurodydama, kad servitutas gali būti nustatytas tik kai jis yra objektyviai būtinas; be to, teisė iš neteisės negali atsirasti, o dėl valstybės turto suvaržymo, kurį ieškovė valdo patikėjimo teise, ieškovė negali priimti jokių sprendimų, todėl dėl šio reikalavimo Kauno miesto savivaldybė yra netinkama atsakovė.

7326.

74Sutiktina su apeliante, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įstatyme nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.

7527.

76Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo (2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 373 redakcija) 3.2.2 punkte nustatyta, kad bylose dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir kitose bylose dėl valstybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynimo, kai šis turtas neperduotas kitai valstybės institucijai ar įstaigai atstovauja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas; kai minėtas turtas perduotas valdyti, naudoti ar juo disponuoti kitai valstybės institucijai ar įstaigai, valstybei atstovauja ši institucija ar įstaiga. Nagrinėjamu atveju valstybės atstovu byloje turėtų būti savivaldybė, kuriai ginčo turtas perduotas valdyti patikėjimo teise.

7728.

78Iš byloje esančio VĮ Turto bankas 2016 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. (15.28-24) SK4-10813, nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybei buvo žinoma valstybės įgalioto asmens pozicija dėl servituto nustatymo negyvenamojoje patalpoje, esančioje pastate – sandėlyje ( - ). Rašte nurodyta, jog nesutinka su servituto nustatymu, nes tai apsunkins planuojamo VĮ Turto bankas perduoti pastato įrašymą į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą bei minėto turto pardavimą viešo aukciono būdu.

7929.

80CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

8130.

82Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

8331.

84Apeliantė savo argumentus iš esmės grindžia tuo, kad šiuo atveju, atsakovė pati 2001 m. panaikino lauko duris, o mansardos rekonstrukcijos metu (tiek rengiant projektą, tiek jį derinant) nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įėjimą į atsakovei priklausančias patalpas per ieškovės patikėjimo teise valdomą pastatą – sandėlį, esantį ( - ).

8532.

86Kaip jau minėta aukščiau, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teisėtą atsakovės naudojimąsi ieškovei priklausančiu pastatu. Taip pat dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nustatyta, jog ieškovė, neturėdama suderinto leidimo, sandėlio viduje įrengė tambūrą ir taip funkciniu ryšiu sandėlį susiejo su jai priklausančiu butu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė įvairiais būdais bando įteisinti savo neteisėtus veiksmus (prašydama pripažinti pastatą – sandėlį jos buto priklausiniu civilinėje byloje Nr. 2-4326/2003; prašydama nustatyti servitutą visam turtui, esančiam( - )), tačiau šalies netinkamas elgesys negali būti pagrindas suvaržyti kito asmens (šiuo atveju valstybės) nuosavybės teisę, nes įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, kitaip būtų paneigtas esminis teisės principas – „iš neteisės teisė neatsiranda“ (ex iniuria ius non oritur). Vien tik pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kad atsakovė naudojosi patalpa, kad ieškovė nesirūpino turtu, kad įėjimas įrengtas per ieškovei patikėjimo teise valdomą sandėlį, kuris kelia grėsmę gyvenamojo namo sienai, kad servitutas užimta tik nedidelį plotą, nepakanka konstatuoti, kad yra objektyvi būtinybė atsakovei nustatyti servitutą.

8733.

88Nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad servituto nenustatymas pareikalautų neproporcingų veiksmų bei nepagrįstų išlaidų atstatant iki rekonstrukcijos buvusį įėjimą. Visų pirma, byloje neginčijamai nustatyta, jog įėjimas per ieškovės patalpas buvo įrengtas ne pagal namo rekonstrukcijos (mansardos įrengimo) projektą. Pirmosios instancijos teismas šios savo išvados nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovė teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nėra galimybės atstatyti savavališkai panaikintą atskirą įėjimą, patvirtinančių būtinų sąnaudų atskiro įėjimo įrengimui dydį, ir pan. Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti atsakovės daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Taigi, atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad ji jau faktiškai naudojasi patalpa nuo 2001 m., kad ją prižiūri, kad apeliantė neįrodė, jog servituto nustatymas pažeistų jos teises atmestini, kaip nepagrįsti (neįrodyti). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą šioje bylos dalyje dėl priešieškinio reikalavimo – nustatyti statinio servitutą, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas priešieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo statiniui - atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

89Dėl bylinėjimosi išlaidų

9034.

91Patenkinus apeliacinį skundą ir iš esmės pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinys yra patenkintas, o priešieškinis pilnai atmestas – atitinkamai perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

9235.

93Nagrinėjant bylą valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.).

94Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

95Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas nustatyti neatlygintinį kelio servitutą, t. y. teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypu, esančiu adresu ( - ) (tarnaujantis daiktas), prieiti prie patalpos 2-3/8,45, esančios pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), pagal 2016 m. kovo 17 d. UAB „Topoera“ parengtą Žemės sklypo situacijos brėžinį Ml:500, kuriame pažymėtas 5 kv. m ploto kelio servitutas „Proj. Servitutas“, palikti nepakeistą.

96Likusią Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

97Ieškinį patenkinti.

98Iškeldinti atsakovę I. Ž., asmens kodas ( - ) su visais jai priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų (žymėjimas plane 3F1p, unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ).

99Atmesti priešieškinio reikalavimą – nustatyti I. Ž., asmens kodas ( - ) priklausančiai patalpai 2-3/8,45 (viešpataujantis daiktas), esančiai pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), neatlygintinį statinių servitutą, t. y. teisę neatlygintinai naudotis negyvenamąja patalpa 1-2/2,63 (tarnaujantis daiktas), esančia pastate – sandėlyje, unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ).

100Priteisti iš atsakovės I. Ž., asmens kodas ( - ) valstybei 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

101Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti... 8. 2.... 9. Nurodė, kad šį valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatą –... 10. 3.... 11. Atsakovė I. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nutraukti... 12. 4.... 13. Nurodė, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas, kuris buvo išspręstas Kauno... 14. 5.... 15. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 24. 8.... 25. Apeliaciniame skunde ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno... 26. 1.1.... 27. Ginčo patalpomis atsakovė naudojasi patekimui į jai nuosavybės teise... 28. 1.2.... 29. Teismas nevertino aplinkybės, kad kito į atsakovei priklausančias patalpas... 30. 1.3.... 31. Teismo argumentai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad patikėjimo... 32. 1.4.... 33. Teismas darė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad faktas, jog atsakovė... 34. 9.... 35. Atsakovė I. Ž. atstovaujama advokatės Dianos Višinskienės atsiliepime į... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 39. 10.... 40. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 41. 11.... 42. Apeliaciniu skundu ginčijama sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dėl... 43. 12.... 44. CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti... 45. 13.... 46. Taigi, spręsdamas byloje iškilusį ginčą dėl ieškovės nuosavybės... 47. 14.... 48. Byloje nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė patikėjimo teise... 49. 15.... 50. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei I. Ž. nuosavybės teise priklauso... 51. Dėl ieškinio reikalavimo... 52. 16.... 53. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą iškeldinti... 54. 17.... 55. Apeliantė Kauno miesto savivaldybė, nesutikdama su teismo sprendimu... 56. 18.... 57. Byloje nustatyta, kad atsakovė I. Ž. 2003 m. kreipėsi į teismą prašydama... 58. 19.... 59. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokia teisė atsakovei yra suteikta... 60. 20.... 61. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė valdydama turtą turi vadovautis... 62. 21.... 63. Byloje nėra pateikta turto savininko – valstybės ar jos įgaliotos... 64. 22.... 65. Šiuo atveju byloje neturi reikšmės kadastrinių matavimo duomenų... 66. 23.... 67. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 68. Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti statinio servitutą... 69. 24.... 70. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės I. Ž. priešieškinio... 71. 25.... 72. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė skundžia šią sprendimo dalį,... 73. 26.... 74. Sutiktina su apeliante, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,... 75. 27.... 76. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.... 77. 28.... 78. Iš byloje esančio VĮ Turto bankas 2016 m. lapkričio 4 d. rašto Nr.... 79. 29.... 80. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas... 81. 30.... 82. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su... 83. 31.... 84. Apeliantė savo argumentus iš esmės grindžia tuo, kad šiuo atveju,... 85. 32.... 86. Kaip jau minėta aukščiau, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių... 87. 33.... 88. Nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad... 89. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 90. 34.... 91. Patenkinus apeliacinį skundą ir iš esmės pakeitus pirmosios instancijos... 92. 35.... 93. Nagrinėjant bylą valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 3,36 Eur... 94. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 95. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas... 96. Likusią Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo dalį... 97. Ieškinį patenkinti.... 98. Iškeldinti atsakovę I. Ž., asmens kodas ( - ) su visais jai priklausančiais... 99. Atmesti priešieškinio reikalavimą – nustatyti I. Ž., asmens kodas ( - )... 100. Priteisti iš atsakovės I. Ž., asmens kodas ( - ) valstybei 3,36 Eur (tris... 101. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....