Byla 2A-692-124/2014
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-617-766/2014 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei L. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas M. B. ieškiniu dokumentinio proceso tvarka (1–3 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. Š. 4449,24 Lt skolą bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 66,74 Lt žyminį mokestį.

4Ieškovas nurodė, kad M. B. ir atsakovė L. Š. (buvusi B.) gyvendami santuokoje 2008 m. gegužės 16 d. su kreditoriumi AB DnB banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 5600-2008-42783, pagal kurią kredito gavėjams buvo suteikta 4344,30 eurų dydžio paskola su 7,53 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Bendra kredito suma - 5226,52 eurų. Gražinimo terminas - 2013-04-26. 2010 m. birželio 10 d. M. B. ir L. B. sudarė Santuokinio turto dalybų sutartį, kurią patvirtino Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. D.. Šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovui M. B. atitenka reikalavimo teisė į AB DnB NORD bankui grąžintas sumas pagal 2008-05-16 Kreditavimo sutartį Nr. 5600-2008-42783, sutartyje nurodytas kredito likutis 2010-06-10 yra 8 898,49 Lt. 2010 m. gruodžio 28 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu, nutraukta M. B. ir L. B. santuoka. Nuspręsta, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008-05-16 Kreditavimo sutartį įvykdys M. B. ir L. B. solidariai. Ieškovas M. B. sumokėjo visą likusią paskolos sumą - 8 898,49 Lt, t. y. vienas įvykdė prievolę bankui, todėl prašė priteisti pusę sumokėtos paskolos dalies - 4449,24 Lt iš atsakovės buvusios sutuoktinės L. Š., vadovaudamasis LR CK 6.9 str. 1 d.

5Prieštaravimuose (21–23 b. l.) atsakovė L. Š. prašė panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-12-16 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad 2010-06-20 notaro patvirtinta sutartimi ieškovui atiteko automobilis Opel Vectra, kurio vertė 4000,00 Lt bei AB DnB Nord banko reikalavimo teisė į grąžintinas sumas. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo sumokėti likusį kreditą bankui, todėl jam atiteko visas santuokoje įgytas turtas, tuo tarpu atsakovė negavo jokio turto. Teismo sprendimu patvirtinta sutartis turi res judicata galią. Kadangi ieškovas solidariąją pareigą įvykdė, kurią prisiėmė Santuokinio turto dalybų sutartimi, todėl neturi teisinio pagrindo regreso tvarka reikalauti iš atsakovės, tai ką jis įvykdė, atskaičius jo dalį. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nesipasinaudojo ikiteisminėmis ginčo išsprendimo galimybėmis ir nesikreipė į atsakovę, kad ši geruoju įvykdytų prievolę, todėl negalima teigti, kad atsakovė praleido terminą prievolei įvykdyti. Šiuo atveju priteisti procesines palūkanas nėra teisinio pagrindo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu (46–47 b. l.) paliko nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui M. B. iš atsakovės L. Š. priteista 4449,24 Lt skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 866,74 Lt bylinėjimosi išlaidos.

9Teismas papildomai iš atsakovės L. Š. priteisė ieškovui M. B., 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nurodė, kad pagal 2008-05-16 Kreditavimo sutartį Nr. 5600-2008-42783 kredito gavėjai yra abu (ieškovas ir atsakovė), todėl prievolė grąžinti kreditą pagal šią sutartį kyla taip pat abiems. Šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė, jog kreditorinius įsipareigojimus AB DnB NORD bankui pagal sutartį Nr. 5600-2008-42783 vykdys M. B. ir L. B., Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010-12-28 sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nurodė, jog nutraukiant santuoką solidarioji sutuoktinių prievolė nebuvo padalinta ir nemodifikuota, todėl buvę sutuoktiniai liko bendraskoliai.

11Teismas nurodė, kad rašytiniai įrodymai, aptarti ir išanalizuoti 2013-12-16 sprendime, patvirtina, jog prievolę bankui įvykdė ieškovas, jo teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų kitas skolininkas numatyta LR CK 6.6 str. 4 d., atsakovė teiginio apie šalių susitarimą dėl ieškovo pareigos vienasmeniškai įvykdyti solidarią prievolę bankui, leistinais įrodymais neįrodė, kitų teisinių argumentų nepateikė, teismas, kitokių faktinių aplinkybių, nei nustatyta 2013-12-16 preliminariame teismo sprendime, nenustatė, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13Atsakovė L. Š. apeliaciniu skundu (49–52 b. l.) prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Pirmos instancijos teismas, priimdamas ieškovo žodinį argumentavimą ir atmesdamas atsakovės argumentus, priimdamas teismo sprendimą, visai nemotyvavo, kodėl vienos šalies motyvai yra priimtini, o kiti atmestini. Teismas nemotyvavo ir nesiaiškino šalių pasirašytos Sutuoktinių turto dalybų sutarties turinio, nustatant tikruosius šalių ketinimus, o apsiribojo tik formaliu šalių įrodinėjimo pareigos konstatavimu, todėl galima teigti, kad ginčijamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-04-17 sprendimas yra iš esmės be motyvų.

152. Notaro patvirtinta Santuokinio turto dalybų sutartimi ieškovui atiteko automobilis Opel Vectra, kurio vertė 4000,00 litų bei AB DnB Nord banko reikalavimo teisė į grąžintinas sumas. Tuo tarpu atsakovė jokio turto negavo, kompensacijų atsisakė. Ieškovas solidariąją pareigą įvykdė, kuria prisiėmė Santuokinio turto dalybų sutartimi, o atsakovė savo prievolę kaip solidarus skolininkas įvykdė, ieškovui sutartimi perleisdama santuokoje įgytą turtą ir nereikalaudama kompensacijos už atitekusią didesniąją turto dalį, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo regreso tvarka reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę antrą kartą.

163. Teismas nepagrįstai priteisė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Teismas neatsižvelgė, kad civilinis procesas vyko dokumentinio proceso tvarka, toks ieškinys yra nesudėtingas, tokio pobūdžio procesinių dokumentų surašymas nereikalauja daug laiko ir specialių žinių, spręstini klausimai nėra nauji. Be to, teismas neatsižvelgė į ruošto teismui procesinių dokumentų skaičių, bei į tai, kad bylos apimtis nėra didelė, byla išspręsta per vieną teismo posėdį, kurio trukmė nesiekė nė valandos, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti atitinkamai mažintinos.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą (57–64 b. l.) ieškovas M. B. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-04-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 850 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodė, kad iš 2008-05-16 Kreditavimo sutarties Nr. 5600-2008-42783 turinio akivaizdu, kad paskolą iš banko gavo abu su atsakove ir tapo solidarūs banko bendraskoliai. Atsakovė neneigė, kad iš banko gauti pinigai buvo panaudoti šeimos būsto remontui ir šeimos automobilio pirkimui. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys kaip tik susitarė, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008-05-16 Kreditavimo sutartį įvykdys abu solidariai. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog pasirašydama Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ji aiškinosi ir suprato, kad be banko sutikimo solidarios prievolės skyrybų byloje nebus galima modifikuoti, kad ji liks solidari. Vadinasi, ji turėjo galimybę reikalauti, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas, atsižvelgiant į kreditorinius įsipareigojimus, ką ji ir padarė, t. y. pasiėmė visą kitą, Sutartyje nenurodytą, vertingą santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, namų apstatymo daiktus, buitinę techniką ir pan. Toks sutarties aiškinimas, kokį pateikia apeliantė, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, paneigia solidarios prievolės esmę, taip pat prieštarauja Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimu nustatytai, prejudicinę galią turinčiai aplinkybei, kad prievoles bankui pagal 2008-05-16 Kreditavimo sutartį Nr. 5600-2008-42783 iki visiško įvykdymo vykdyti susitarė abu sutuoktiniai - M. B. ir L. B.. Bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, būtent 8.2; 8.18 punktuose numatytą dydį.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

19teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės L. Š. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje,2008-05-16 sudarė su AB DnB Nord banku Kredito sutartį Nr.5600-2008-42783 dėl 5226,52 ES eurų kredito, kurios grąžinimo terminas numatytas iki 2013-04-26(9 b. l.).Kredito gavėjais nurodyti M. B. ir L. B., t.y. abu sutuoktiniai. Šalių santuoka nutraukta 2010 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu (7b.l).Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11 punkte šalys numatė, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal sutartį vykdys ieškovas ir atsakovė. Tuo tarpu iki santuokos nutraukimo 2010-06-10 šalys sudarė notarinę santuokinio turto dalybų sutartį, pagal kurios 1.2 punktą numatė, kad ieškovui atitenka Dn BNORD banko reikalavimo teisė į grąžintinas sumas, o 1.1 punktu numatė, kad turtas-4 000 Lt vertės automobilis atitenka ieškovo nuosavybėn, atsakovė atsisakė kompensacijos (8b.l.). Šios sutarties sudarymo metu skolos likutis bankui buvo 8 898,49 Lt, kurią sumokėjo ieškovas, pateikęs teisme reikalavimą priteisti iš atsakovės, kaip solidariosios prievolės vykdymo atveju, pusę sumokėtos sumos-4449,24 Lt bei procesines palūkanas.

23Dėl teismo sprendimo nemotyvavimo.

24Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo, kas yra pagrindas jį panaikinti.

25Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 270 straipsnio 4 dalyje išdėstytas reikalavimas teismui motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti bylos įrodymų vertinimą, byloje nustatytas aplinkybes, argumentus, kuriais remdamasis teismas atmetė tam tikrus įrodymus ir teisės aktus, kuriais teismas remiasi, bei kitus teisinius argumentus.

26Aptariamas įstatymo reikalavimas kartu reiškia, kad byloje pareikštų, bet neišspręstų teismo sprendimu reikalavimų bylą išnagrinėjus negali likti. Be to, motyvų išdėstymo forma, struktūra ir jų išsamumas priklauso bylą nagrinėjančio teismo individualiam pasirinkimui, siekiant, kad teismo sprendimo išvados būtų pakankamai pagrįstos motyvais.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė priėmė sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008;2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008;2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.). . Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus negaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau turi būti sprendžiama, ar padarytas proceso teisės normų pažeidimas nėra esminis. Šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).

28Nors atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad egzistuoja absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes sprendimas esąs be motyvų, tačiau apeliantė šį argumentą grindžia ne motyvų teismo sprendime nebuvimu apskritai, bet tuo, kad teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrindė jų esančių byloje įrodymų visuma, dėl tų pačių aplinkybių padarė nemotyvuotas priešingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tokie skunde nurodomi teismo sprendimo trūkumai neduoda pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintų procesinių nuostatų, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo pareiga pagrįsti spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Įstatyme reikalaujama sprendimą argumentuoti glaustai, t.y. pasisakyti kiek įmanoma trumpai ir tik dėl esminių klausimų, plačiai neaptarinėti akivaizdžių išvadų. Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika ir atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais pakankamai detaliai įvertinti byloje surinkti įrodymai, išdėstyta šalių pozicija, nurodytos aplinkybės, taip pat nurodyti įrodymai ir argumentai, kurių pagrindu teismas padarė atitinkamas išvadas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, nurodytos materialinės teisės normos, kuriomis teismas rėmėsi, darydamas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindimas (įrodymų įvertinimo aspektu) yra pakankamas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrindė, kodėl atmetė vienus įrodymus, o rėmėsi kituose įrodymuose nurodytomis aplinkybėmis ir kodėl padarė atitinkamas išvadas dėl jų. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka ir priimdamas galutinį sprendimą, teismas galėjo ir nepakartoti visų argumentų, išdėstytų 2013m. gruodžio 16 d. preliminariame sprendime.

29Atsakovės paduoto apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 177, 178, 183, 185 straipsniuose išdėstytas taisykles, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese.

30Dėl neteisingo sutarčių aiškinimo

31Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai taikė CK 6.193 straipsnio normas dėl sutarčių aiškinimo. Abi šalys teisminio nagrinėjimo metu skirtingai aiškino notarinės sutarties sudarymo aplinkybes, įtraukimo į notarinę sutartį dėl santuokinio turto padalinimo sutarties 1.2 punkto aplinkybes bei skirtingai traktavo šį punktą.

32Aiškinantis sutartis turi būti remiamasi sutarčių aiškinimo nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, kur įtvirtinti sutarties aiškinimo sąžiningumo principas bei tai, kad reikalinga aiškintis tikruosius šalies ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą, kas lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

33Atsakovė nurodo, kad pas notarą abu sutuoktiniai sutarė, jog pagal kreditavimo sutartį kreditą mokės vienas ieškovas, šią pareigą ieškovas ir įvykdė. Teigia, kad sudarant sutartį tarpusavyje abu susitarė, kas įvykdys pareigą sumokėti kreditoriui, jos nemodifikuojant, t.y. nekeičiant kredito sutarties, dėl ko ieškovui atiteko visas jų turėtas turtas-automobilis.

34Tuo tarpu ieškovas aiškina, kad pas notarą sutarė, jog skolą sumokės jis, tačiau turės teisę prisiteisti dalį skolos, nes neatsisakė savo dalies. Skola buvo nurašoma nuo jo sąskaitos. Taip pat aiškino, kad sutarė, jog kol jis mokės paskolą, ieškovei už vaikų išlaikymą mokės po 100 Lt ir tik pabaigus mokėti paskolą, atsakovė kreipėsi į antstolius. Teisme atsakovė patvirtino, kad sudarius notarinę sutartį, lankėsi banke, bet bankas nesutiko, todėl sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių,ir ji prisiėmė įsipareigojimą mokėti skolą, bet ją vienas sumokėjo ieškovas.

35Atsakovas neneigia, kad jis vienas apmokėjo bankui kreditą ir pasižadėjo sumokėti iš savo lėšų, tačiau neigia, kad jis atsisakė nuo reikalavimo prisiteisti iš atsakovės jam priklausančią dalį. Šalių veiksmai praėjus pusei metų po notarinės sutarties sudarymo tai patvirtina. Nors ieškovas vienas sumokėjo likusią dalį skolos, tačiau vėliau sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtina, kad nutraukdami santuoką, abi šalys įsipareigojo vykdyti pareigą sumokėti bankui kreditą. Pati ieškovė teisme prisipažino, kad po apsilankymo banke ji vėl prisiėmė pareigą mokėti kreditą bankui. Tiek notarinės sutarties 1.2 punkto redakcija, tiek atsakovės paaiškinimas , tiek vėlesni veiksmai patvirtina, kad šalys tik siekė modifikuoti kredito sutartį, tačiau nesutikus bankui, sudarydami teisme sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, numatė abiejų sutuoktinių pareigą grąžinti kreditą. Šalys patvirtino, kad kreditas buvo sunaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė teigia, kad atsisakymas nuo kompensacijos už prarastą turtą irgi patvirtina, kad buvo susitarimas dėl ieškovo atsisakymo nuo atgręžtinio reikalavimo į ieškovę, tačiau faktinės aplinkybės to nepatvirtina. Pagal notarinės sutarties 1.1 punktą ieškovui teko 4 000 Lt vertės automobilis, o 2 punktu atsakovė atsisakė nuo kompensacijos. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimo, atsakovės paaiškinimų teisme, atsakovei teko kitas sutartyje nenurodytas turtas –namų apstatymo daiktai, buitinė technika. Sutikus su atsakovės 1.2 punkto aiškinimu, kad šiuo punktu ieškovas atsisakė taikyti solidariąją atsakomybę atsakovei, ieškovui tektų turtas už 4000 Lt ir dvigubai didesnė skola už 8 898,49 Lt. Tokiu būdu būtų nelogiška sutarties 2 punkto redakcija ir atsakovės aiškinimas, kad ieškovas atsisakė kompensacijos už sumokėtą dalį , nes tokiu atveju atsakovė neprarastų jokios turto dalies ir neturėtų teisės į jokią kompensaciją. Tai patvirtina ieškovo aiškinimus dėl šios sutarties sąlygų ir siektų tikslų. Teismas pagrįstai rėmėsi res judicata galią turinčiu teismo sprendimu, kur šalys prisiėmė solidariąją pareigą dėl kredito grąžinimo ir pagrįstai sprendė, kad ieškovui vienam įvykdžius solidariąją pareigą, jis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio-atsakovės to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, t.y. 4449,24 Lt (CK 6.9 str.1d.).Taip pat patenkinus ieškinį, pagrįstai buvo priteistos 5procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 str.2 .,6.210 str.1d.).

36Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Apeliantė nesutinka su priteistų atstovavimo išlaidų dydžiu, manydama, kad jos yra pernelyg didelės ir neatitinka pagrįstumo kriterijaus, yra maksimalios, teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 2 dalies normą.

39Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dokumentinio proceso tvarka, 2013 m. gruodžio 16d. preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovės 66,74 Lt žyminio mokesčio bei 800 Lt atstovavimo išlaidos už ieškinio paruošimą (CPK 93 str.1 d.,98 str.)(17-18 b. l.). 2014m. balandžio 17d.galutiniu sprendimu Radviliškio rajono apylinkės teismas papildomai priteisė iš atsakovės 1500 Lt atstovavimo išlaidų.

40Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių (skundų). Pažymėtina, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009 ir kt.).

41Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė detalizuotus atstovavimo išlaidų paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad už ieškinio paruošimą bei teisines konsultacijas ieškovas sumokėjo 800 Lt(14-15 b. l.). Pareiškus prieštaravimus, ieškovas pateikė papildomą sąskaitą už teisines paslaugas, t.y. už atstovavimą teisme bei teisines konsultacijas 1500 Lt sumai(3031,35-36 b. l), kurias jis sumokėjo, šią sumą teismas papildomai priteisė 2014 m. balandžio 17d. galutiniu sprendimu. Ieškovas nurodė, kad per visą bylinėjimosi laiką jis patyrė 2 300 Lt, ši suma ir jam buvo priteista.

42Iš dalies sutiktina su atsakovo argumentais. Nors bendro priteisto užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis pirmosios instancijos teisme neviršija rekomenduotino priteistino dydžio už ieškinio paruošimą, tačiau už atstovavimą teisme priteistos neadekvačios, žymiai viršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytus dydžius išlaidos. Teismas atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, į tai, kad nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, ir kad paruoštas ieškinys nebuvo didelės apimties, sudaro 2 lapus, nebuvo keliama daug teisinių klausimų, pradžioje byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismo posėdis truko nepilną valandą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1500 Lt papildoma atstovavimo išlaidų suma viršija rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius ir bendras priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki 1000 Lt, kuris apeliacinės instancijos vertinimu, atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus. Kadangi 2013-12-16 d. preliminariu sprendimu Radviliškio rajono apylinkės teismas priteisė 800 Lt atstovavimo išlaidas, todėl papildomai priteistina 200 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovas nurodo, kad dalyvavo 2 posėdžiuose, tačiau tokių įrodymų nėra pateikta byloje.

43Panašiai tokio dydžio išlaidas patyrė ir priešinga šalis–atsakovė. Remiantis kasacinio teismo praktika ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

44Atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Radviliškio apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17d.sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, sumažinant iš atsakovės papildomai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 200 Lt.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

46Apeliantė patyrė 500 Lt dėl apeliacinio skundo surašymo (54-55 b. l), ieškovas-850 Lt (66-67 b. l), šios išlaidos yra realios, šalių patirtos. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl ji turi teisę į jų dalinį atlyginimą. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo principais, įvertinus patenkintų reikalavimų apimtį bei atsižvelgiant į CPK 93 str.1 dalies nuostatas, į tai, kad ieškovas taip pat turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestų reikalavimų dalyje, pripažintina teisė apeliantei į 95 Lt, o ieškovui į 688 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus įskaitymą iš atsakovės ieškovui priteistina 593 Lt atstovavimo išlaidų.

47Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

48Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies .

49Pakeisti iš dalies 2014 balandžio 17 d. galutinį Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl papildomai priteistų bylinėjimosi išlaidų, jas sumažinant iki 200 Lt (dviejų šimtų litų).

50Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti iš L. Š. ieškovui M. B. 593 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt tris litus) atstovavimo išlaidų apeliacijoje.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas M. B. ieškiniu dokumentinio proceso tvarka (1–3 b. l.) kreipėsi... 4. Ieškovas nurodė, kad M. B. ir atsakovė L. Š. (buvusi B.) gyvendami... 5. Prieštaravimuose (21–23 b. l.) atsakovė L. Š. prašė panaikinti... 6. Nurodė, kad 2010-06-20 notaro patvirtinta sutartimi ieškovui atiteko... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu... 9. Teismas papildomai iš atsakovės L. Š. priteisė ieškovui M. B., 1500 Lt... 10. Teismas nurodė, kad pagal 2008-05-16 Kreditavimo sutartį Nr. 5600-2008-42783... 11. Teismas nurodė, kad rašytiniai įrodymai, aptarti ir išanalizuoti 2013-12-16... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 13. Atsakovė L. Š. apeliaciniu skundu (49–52 b. l.) prašo panaikinti... 14. 1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas ieškovo žodinį argumentavimą ir... 15. 2. Notaro patvirtinta Santuokinio turto dalybų sutartimi ieškovui atiteko... 16. 3. Teismas nepagrįstai priteisė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas už... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (57–64 b. l.) ieškovas M. B. prašo... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 19. teisiniai argumentai ir išvados... 20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje,2008-05-16... 23. Dėl teismo sprendimo nemotyvavimo.... 24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo, kas... 25. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas... 26. Aptariamas įstatymo reikalavimas kartu reiškia, kad byloje pareikštų, bet... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 28. Nors atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad egzistuoja absoliutus... 29. Atsakovės paduoto apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo... 30. Dėl neteisingo sutarčių aiškinimo... 31. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai taikė CK 6.193... 32. Aiškinantis sutartis turi būti remiamasi sutarčių aiškinimo nuostatomis,... 33. Atsakovė nurodo, kad pas notarą abu sutuoktiniai sutarė, jog pagal... 34. Tuo tarpu ieškovas aiškina, kad pas notarą sutarė, jog skolą sumokės jis,... 35. Atsakovas neneigia, kad jis vienas apmokėjo bankui kreditą ir pasižadėjo... 36. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su teismo sprendime... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Apeliantė nesutinka su priteistų atstovavimo išlaidų dydžiu, manydama, kad... 39. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dokumentinio proceso... 40. Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame... 41. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir... 42. Iš dalies sutiktina su atsakovo argumentais. Nors bendro priteisto... 43. Panašiai tokio dydžio išlaidas patyrė ir priešinga šalis–atsakovė.... 44. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.... 46. Apeliantė patyrė 500 Lt dėl apeliacinio skundo surašymo (54-55 b. l),... 47. Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3... 48. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies .... 49. Pakeisti iš dalies 2014 balandžio 17 d. galutinį Radviliškio rajono... 50. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 51. Priteisti iš L. Š. ieškovui M. B. 593 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt...