Byla 2A-139-357/2013

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei G. R., institucija byloje teikianti išvadą – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir dalyvavimo auklėjime nustatymo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. L. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą prašydamas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-04-03 nutarimą bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-01-09 sprendimą ir priteisti iš atsakovės jos dukros I. L. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės bei paskirti ieškovą R. L. šių lėšų tvarkytoju. Taip pat prašo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su tėvu, jo gyvenamojoje vietoje ir priteisti 12000 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

5Ieškovas nurodė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. šalių dukra I. L., gim. ( - ) gyvena kartu su tėvu ( - ), kur lanko mokyklą, turi draugų, jaučiasi mylima ir laiminga tėvo šeimoje. Nepilnametės dukros išlaikymui ieškovas kas mėnesį turi skirti apie 1000 Lt, ir tai sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, higienos, kanceliarinėms ir lavinimo priemonėms, pramogoms, laisvalaikio leidimui. Ieškovas sutinka dengti didesnę dukros išlaidų dalį, o iš atsakovės prašo priteisti po 400Lt kas mėnesį. Kadangi nepilnametė dukra kartu su tėvu gyvena nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio, o atsakovė nuo to laiko neteikė dukrai jokio išlaikymo, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 30 mėnesių, skaičiuojant po 400Lt kas mėnesį, iš viso 12000 Lt. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės pateiktą priešieškinį prašo tenkinti iš dalies, t.y. nustatyti bendravimo tvarką ir trukmę pagal nepilnametės dukters Ivetos pageidavimą, t.y. atsižvelgiant į pačios mergaitės norą bendrauti su motina, bei į jos užimtumą. Dukrai vykstant į Lietuvą, jos išlaidas turėtų dengti abu tėvai lygiomis dalimis.

6Atsakovė G. R. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nepilnametė duktė I. L. iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio gyveno kartu su ja, jos išlaikymui iš ieškovo buvo priteistos lėšos, kurias dukters tėvas teikė ne visada reguliariai. Ieškovas niekada neprašė teikti dukrai išlaikymo, nesitarė dėl jokių papildomų lėšų, nes R. L. kviesdamas dukrą gyventi į ( - ), pažadėjo teikti jai pilną išlaikymą. Tačiau ji dukrai ne vieną kartą, per tuos tris metus, siuntė siuntinius su drabužiais, avalyne, nupirkdavo tai, ko paprašydavo I.. Kai dukra 2011 ir 2012 metų vasaros mėnesiais viešėjo Lietuvoje, ji mergaitę pilnai išlaikė, pervedė 600 Lt lėktuvo bilietams. Atsakovė sutinka mokėti dukters išlaikymui po 200 Lt, kadangi didesnio išlaikymo teikti negali dėl sunkios materialinės padėties. Šiuo metu ji augina pusantrų metų sūnų, gauna 461 Lt socialinę pašalpą ir 97 Lt motinystės išmoką, taip pat išlaiko ir pilnametę dukrą R. P., kuri yra bedarbė. Jos sutuoktinis kurį laiką neturėjo darbo, įsidarbino tik praeitą mėnesį. Neprieštarauja, jog nepilnametės dukters I. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškovu, nes to nori pati dukra. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu už 30 mėnesių, nes per tris metus ieškovas niekada neprašė ir nepageidavo papildomų lėšų dukters išlaikymui.

7Teismui pateiktu priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti, kad ieškovas privalo informuoti atsakovę apie savo atvykimą į Lietuvą ir sudaryti sąlygas atsakovei netrukdomai bendrauti su dukra. Taip pat atsakovei nuvykus į dukters gyvenamąją vietą per visą atvykimo laiką sudaryti visas sąlygas netrukdomai bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. Iš anksto susitarus, kasmet ieškovas privalo išleisti dukrą pas motiną vasaros atostogų metu ne trumpiau kaip vienam mėnesiui bei pasirinktinai per Šv. Kalėdas, ar Šv. Velykas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai.

10Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-04-03 nutarimu bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-01-09 sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei I. L. ir priteisė iš atsakovės G. R., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnametei dukrai I. L. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2012-04-18 iki dukters pilnametystės.

11Gaunamas lėšas I. L. išlaikymui uzufrukto teise pavedė tvarkyti jos tėvui R. L., a.k. ( - ).

12Priteisė iš atsakovės G. R. 3900 Lt nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą.

13Nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. L. tvarką:

14Nustatė nepilnametės I. L. gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. L. jo gyvenamojoje vietoje.

15Tėvas R. L. įpareigotas informuoti atsakovę G. R. apie savo ir dukters I. L. atvykimą į Lietuvą ir per visą buvimo Lietuvoje laikotarpį netrukdyti atsakovei bendrauti su dukra.

16Atsakovei nuvykus į dukters gyvenamąją vietą, ieškovas įpareigotas sudaryti sąlygas netrukdyti atsakovei bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime.

17Ieškovas įpareigotas netrukdyti dukrai ir motinai bendraujant viešųjų ryšių pagalba bei kasmet ne mažiau vienam mėnesiui dukrą išleisti atostogoms pas motiną ir pagal susitarimą pasirinktinai Šv. Velykų ar Šv. Kalėdų šventėms, atsižvelgiant į pačios mergaitės norą bendrauti su mama, bei kasdieninę dienotvarkę, jos užimtumą. Kelionės išlaidas, dukrai grįžtant į Lietuvą ir išvykstant į ( - ), abu tėvai dengia lygiomis dalimis.

18Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

19Priteisė iš atsakovės G. R. 650 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui R. L..

20Dėl priteistino išlaikymo dydžio

21Teismo nustatyta, jog atsakovė G. R. šiuo metu nedirba, nes augina mažametį sūnų V. R., gim. ( - ), gauna tik savivaldybės skiriamą 461 Lt socialinę pašalpą ir 97 Lt motinystės išmoką, šeimoje gyvena nors ir pilnametė, tačiau nedirbanti, registruota darbo biržoje, atsakovės dukra R. P., atsakovės sutuoktinis ilgą laiką buvo bedarbis, šiuo metu įsidarbinęs, tačiau nėra žinoma, kokio dydžio atlyginimas jam bus mokamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neturi didėlės vertės nekilnojamojo turto ar santaupų, šeima gyvena sunkiai, todėl teismas atsižvelgė į šias aplinkybes, nustatydamas iš motinos priteistino išlaikymo dydį. Atsakovė sutinka mokėti po 200 Lt kas mėnesį dukters I. L. išlaikymui, tačiau teismas, atsižvelgdamas į mergaitės amžių (( - )metų), į tokio amžiaus paauglei būtinų poreikių patenkinimą, bei į atsakovės realias galimybes mokėti išlaikymą, mano, jog iš atsakovės jos dukters išlaikymui priteistina po 250 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

22Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

23Byloje teismo nustatyta, jog šalių dukra I. L. nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. gyvena kartu su tėvu, t.y. ieškovu R. L. ( - ). Atsakovė neprieštaravo dukters išvykimui, nors 2003-01-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu mergaitės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje. Dukters išlaikymui atsakovė buvo prisiteisusi lėšas iš ieškovo, kurias dukrai apsigyvenus su juo, ieškovas nustojo teikti. Atsakovė, būdama nepilnametės I. L. mama, nežiūrint į tai, reikalavo ieškovas ar ne, privalėjo teikti savo dukrai išlaikymą, nes išlaikyti nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Tačiau teismas spręsdamas įsiskolinimo dydžio klausimą atsižvelgė į aukščiau išvardintas aplinkybes, t.y. į turtinę atsakovės padėtį, į jos ir ieškovo galimybes teikti dukrai išlaikymą, į tai, jog ieškovas tris metus nereikalavo atsakovės materialiai prisidėti prie dukters išlaikymo, nes matomai, pakako savų lėšų tam, jog dukra galėtų normaliai gyventi ir mokytis ( - ), į tai, jog per tą laikotarpį atsakovė siuntė dukrai siuntinius su rūbais ir avalyne (šią aplinkybę patvirtino liudytoja G. K.), išlaikė ją vasaros atostogų metu kai buvo atvykus į Lietuvą. Ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2012-06-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pakeitus 2012-04-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartį, buvo nutarta priteisti 130 Lt dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl teismas manė, jog iš atsakovės priteistinas įsiskolinimas už 30 mėnesių, skaičiuotinas po 130 Lt kas mėnesį, kas iš viso sudarytų 3900 Lt. Tokio dydžio įsiskolinimą nepilnametės dukros I. L. išlaikymui teismas ir priteisė iš atsakovės.

24Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

25Teismas laikė, kad šalių dukrai viešint Lietuvoje, motina turi teisę bendrauti su dukra. Kelionės išlaidas abu tėvai dengia lygiomis dalimis. Ieškovas tai pat įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovei bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje, tokių susitikimų laiką, vietą ir trukmę iš anksto suderinus su dukra ir ieškovu, atsižvelgiant į mergaitės norą, kasdieninę dienotvarkę bei užimtumą. Teismas manė, jog iš esmės tiek atsakovės, tiek ieškovo nurodytos motinos bendravimo su vaiku sąlygos neprieštarauja vienos kitoms, todėl bendravimo sąlygas nustatė, atsižvelgiant į abiejų šalių pageidavimus. Be to, teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

27Apeliaciniu skundu R. L. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti nurodant:

28- Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-04-03 nutarimu bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-01-09 sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei I. L. pakeisti ir priteisti iš atsakovės G. R., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnametei dukrai I. L. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2012-04-18 iki dukters pilnametystės;

29- priteisti iš atsakovės G. R. 12000 Lt nepilnametės dukters I. L. išlaikymo įsiskolinimą;

30- sprendimą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo panaikinti ir nustatyti bendravimo tvarką, nurodytą ieškovo atsiliepime.

31Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

32Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

331. Apelianto nuomone, teismo sprendimo skundžiama dalis prieštarauja materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimams, todėl teismo sprendimo skundžiama dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas priteisdamas išlaikymą vaikui po 250 Lt nepagrįstai motyvavo, kad atsakovė neturi didelės vertės nekilnojamojo turto ar santaupų, kadangi prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso turto už beveik 100 000 litų bei automobilis Audi A6, 15000 litų vertės. Teismas rėmėsi tik neva 461 Lt socialinės pašalpos ir 97 Lt motinystės išmokos atsakovės gaunamomis pajamomis, nepagrįstai neatsižvelgiant į kitas atsakovės gaunamas pajamas prekiaujant turguje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto šeimoje pasikeitė aplinkybės iš esmės, gimus dukrai padidėjo išlaikytinių skaičius. Teismo argumentai ir visos dėl atsakovės gaunamų pajamų bei turtinės padėties akivaizdžiai kilusios abejonės yra prioritetiškai nukreiptos ne nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, o atsakovės pilnamečio vaiko, kuris nesimoko ir nedirba bei atsakovės sutuoktinio interesų tenkinimui. Teismo priteistas 250 Lt išlaikymas iš atsakovės pusės negali patenkinti paauglio vaiko –( - ) metės mergaitės, protingų poreikių bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygų. Teismas nenustatinėjo nei bendrųjų, nei specialiųjų bylos šalių nepilnametės dukters poreikių.

342. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą tik 3900 Lt, sudarė tokią situaciją, kad išlaikymo įsiskolinimui per mėnesi dukters išlaikymui tenkanti suma yra tik po 130 Lt. Nepagrįsta laiko teismo išvadą, kad ieškovas tris metus nereikalavo atsakovės materialiai prisidėti prie dukters išlaikymo, nes matomai, pakako savo lėšų tam, jog dukra galėtų normaliai gyventi ir mokytis ( - ). Tai, kad ieškovas nereikalavo išlaikymo įsiskolinimo, negali būti argumentu neprotingai ir nepagrįstai mažinant vaiko išlaikymui įsiskolinimą iki 130 Lt per mėnesį, nes materialinį išlaikymą savo vaikui privalo teikti abu tėvai. Iš atsakovės veiksmų negalima daryti išvados, kad išlaikymą vaikui atsakovė teikė. Teismas įsiskolinimo išlaikymo dydį sumažino ir dėl to, kad neva atsakovė išlaikė dukrą jai viešint Lietuvoje. Bet dukra, nuo 2009 metų Lietuvoje viešėjo du kartus po savaitę laiko.

353. Apeliantas teigia, kad bendravimo tvarkos nustatymas įprastai formuluojamas nustatytu grafiku. Tačiau teismas, nustatydamas „netrukdyti" bendrauti su dukra, iš esmės nustatė, kad egzistuoja neva trukdymas bendrauti su dukra. Realybėje yra priešingai, nes dukra yra skatinama bendrauti su mama, tačiau atsakovei nerūpi bendravimas su dukra. Atsakovės nurodyti dėl bendravimo trukdymo suformuluoti tikslu pateisinti kuo mažesnį išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Atsakovei niekada nerūpėjo dukros gyvenimo sąlygos, be to, ji niekada nebuvo atvykusi pas dukrą, nesidomėjo jos nei materialinės gerovės užtikrinimu, nei vidine jos dvasine būsena. Todėl teismo nustatyti įpareigojimai, yra ne bendravimo su vaiku tvarka, o terminų vartojimas bendravimo tvarkoje - „netrukdyti", „ išleisti" yra ydingi ir prieštaraujantys teismų praktikai. Todėl teismas nenustatė konkrečios su vaiku bendravimo tvarkos.

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. R. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

37Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

38Teismas tinkamai, argumentuotai ir pagrįstai įvertino aplinkybę, kad atsakovė neturi didelės vertės nekilnojamojo ar kilnojamo turto. Apeliantas nepateikė teismui savo gaunamų pajamų. Teismas sprendime vertino aplinkybes ir pagrįstai teigė, kad apelianto nereikalavimas 3 metus išlaikymo, sudarė prielaidą teismui manyti, kad tuo metu apelianto turtinė padėtis buvo žymiai geresnė nei atsakovės. Apeliantas teigia, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, tačiau pamiršta nuostatą, kad išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Teismas nustatydamas bendravimo tvarką ir įpareigodamas apeliantą netrukdyti atsakovei bendrauti su vaiku, išleisti dukrą atostogoms pas motiną, nepažeidė jokių įstatymų.

39IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40Apeliacinis skundas atmestinas.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

43Dėl priteisto išlaikymo dydžio

44CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

45Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 250 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai I. L., neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, tiek ir nepilnamečio vaiko poreikius, savo sprendimą motyvavo ir pagrindė byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

46Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė neturi didelės vertės nekilnojamojo turto ar santaupų, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso turto už beveik 100 000 litų bei automobilis Audi A6, 15000 litų vertės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde detaliai išdėstytu atsakovės nekilnojamojo turto ir automobilio vertės paskaičiavimu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis ieškovas disponuoja daug didesnės vertės nekilnojamuoju turtu nei atsakovė, nes jo vardu yra registruoti 3 butai ir 1 statinys ( - ) mieste (30 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad R. L. ( - ) yra išduota taksi vairuotojo licencija (78 b. l.). Tačiau duomenų apie gaunamą darbo užmokestį, ar kitas pajams byloje ieškovas nepateikė. Tai, teisėjų kolegijos vertintina, kaip vengimą atskleisti realią savo turtinę padėtį. Todėl nepagrįstai ieškovas vertina atsakovės turimą turtą, nepateikdamas teismui išsamių duomenų apie save.

47Teisėjų kolegijos pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės gaunamas pajams, pagrįstai rėmėsi jos gaunama 461 Lt socialine pašalpa ir 97 Lt motinystės išmoka. Nors atsakovė nepateikė duomenų apie jos gaunamas pajamas prekiaujant turguje, tačiau atsižvelgiant į licencijos išlaidas, laikytina, kad pajamos nėra didelės. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiant priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumą, vertintinas ir aukštesnis pragyvenimo lygis ( - ).

48Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo vertinimą pripažįsta teisingu, kad atsakovės turtinė padėtis nėra bloga, tačiau ieškovo yra geresnė nei atsakovės. Todėl teismas pagrįstai priteisė išlaikymą šalių dukrai po 250 Lt.

49Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas nepateikė byloje įrodymų dėl dukters S. A. L. gimimo, tačiau išlaikytinių skaičiaus padidėjimas, sprendžiat skirtino išlaikymo dydį, negali būti pagrindu atleisti tėvo nuo pareigos teikiant mažesnį išlaikymą dukrai I.. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad visos dėl atsakovės gaunamų pajamų bei turtinės padėties akivaizdžiai kilusios abejonės yra prioritetiškai nukreiptos ne nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, o atsakovės pilnamečio vaiko, kuris nesimoko ir nedirba bei atsakovės sutuoktinio interesų tenkinimui. Akivaizdu, kad atsakovės pilnametės dukters išlaikymas, nagrinėjamu atveju kaip ir ieškovo dukters gimimas, negali įtakoti teiktino išlaikymo dydžio šalių dukrai I.

50Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad teismo priteistas 250 Lt išlaikymas iš atsakovės pusės negali patenkinti paauglio vaiko – ( - )metės mergaitės, protingų poreikių bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygų, be to, teismas nenustatinėjo nei bendrųjų, nei specialiųjų bylos šalių nepilnametės dukters poreikių.

51Teikdamas ieškinį teismui ieškovas nepilnametės I. L. išlaikymui reikalingą sumą nurodė 1000 Lt, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiant šią sumą, nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad šalių dukrai I. šiuo laikotarpiu yra būtini kokie nors specialūs poreikiai. Todėl nesant byloje tokių įrodymų, teismas jų nustatinėti neprivalėjo. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismo priteista iš atsakovės 250 Lt išlaikymo suma laikytina minimalia, iš kurios gali būti patenkinti tik minimalūs tokio amžiaus vaiko poreikiai. Todėl pažymėtina, kad vaiko poreikiai nėra begaliniai, jam augant poreikiai gali keistis, todėl abiejų tėvų skiriamas išlaikymo dydis, pasikeitus poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, gali būti persvarstomas iš naujo.

52 Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo

53CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

54Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, jog ieškovas tris metus nereikalavo atsakovės materialiai prisidėti prie dukters išlaikymo, nes matomai, pakako savo lėšų tam, jog dukra galėtų normaliai gyventi ir mokytis ( - ), todėl priteisė iš atsakovės 3900 Lt išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą.

55Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovės 3900 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 30 mėnesių laikotarpį. Nurodo, kad įsiskolinimo išlaikymo dydį teismas nepagrįstai sumažino ir dėl to, kad neva atsakovė išlaikė dukrą jai viešint Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

56Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Todėl nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti I. L. teiktą išlaikymą tenka atsakovei. Byloje nenuginčyta aplinkybė, kad atsakovė savo dukrą viešint du kartus atostogų metu Lietuvoje išlaikė viena. Tai, kad atsakovė nevengė išlaikyti savo dukters, kiek galėdama stengėsi prisidėti prie vaiko poreikių, siuntė siuntinius su rūbais ir avalyne, teisme paliudijo liudytoja G. K..

57Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, teismas teisingai nurodė, kad ieškovo nereikalavimas 3 metus išlaikymo, sudarė prielaidą teismui manyti, kad tuo metu apelianto turtinė padėtis buvo žymiai geresnė nei atsakovės. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Todėl nagrinėjamu atveju lygiomis dalimis su apeliantu skirti išlaikymą savo nepilnametei dukteriai visus 30 mėnesių atsakovė negalėjo.

58Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, nors atsakovės įrodyta, kad 30 mėnesių laikotarpį teikė dukrai I. išlaikymą, tačiau iš pateiktų įrodymų teismui buvo akivaizdu, kad atsakovės teiktas išlaikymas nebuvo pakankamas, kad patenkintų būtiniausius vaiko poreikius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti įsiskolinimą nuo 12 000 iki 3900 Lt.

59Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

60Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal LR CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. (LR CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai - sunkiausia - užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad vienam iš tėvų kartu su vaiku išvykus gyventi ir dirbti į kitą valstybę turi būti nustatytas ir užtikrintas tęstinis kartu negyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas, nes tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

61Priešieškiniu atsakovė pateikė bendravimo su nepilnametė dukra I. L. tvarką. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tikslios bendravimo tvarkos nustatymas nėra suformuluotas nustatytu grafiku, kadangi tokio pageidavimo nereiškė nei atsakovė, nei ieškovas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš esmės tiek atsakovės, tiek ieškovo nurodytos bendravimo su vaiku sąlygos neprieštarauja vienos kitoms, todėl bendravimo sąlygos teismo nustatytos, atsižvelgiant į abiejų šalių pageidavimus. Apeliantas nurodo, kad terminų vartojimas bendravimo tvarkoje – „netrukdyti", „išleisti", neva yra ydingi ir prieštaraujantys teismų praktikai. Tačiau apeliantas nenurodo, kokia teismų praktika remiamasi, nenurodo jokios konkrečios kasacinio teismo nutarties, todėl šis apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu.

62Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

63Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

64Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

65Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje patvirtinančių dokumentų, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jos nepriteistinos.

66Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. L. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą... 5. Ieškovas nurodė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. šalių dukra I. L., gim.... 6. Atsakovė G. R. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nepilnametė... 7. Teismui pateiktu priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti, kad ieškovas... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį... 10. Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-04-03 nutarimu bei Šiaulių... 11. Gaunamas lėšas I. L. išlaikymui uzufrukto teise pavedė tvarkyti jos tėvui... 12. Priteisė iš atsakovės G. R. 3900 Lt nepilnametės dukters išlaikymo... 13. Nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. L. tvarką:... 14. Nustatė nepilnametės I. L. gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. L. jo... 15. Tėvas R. L. įpareigotas informuoti atsakovę G. R. apie savo ir dukters I. L.... 16. Atsakovei nuvykus į dukters gyvenamąją vietą, ieškovas įpareigotas... 17. Ieškovas įpareigotas netrukdyti dukrai ir motinai bendraujant viešųjų... 18. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.... 19. Priteisė iš atsakovės G. R. 650 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui R. L..... 20. Dėl priteistino išlaikymo dydžio... 21. Teismo nustatyta, jog atsakovė G. R. šiuo metu nedirba, nes augina mažametį... 22. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 23. Byloje teismo nustatyta, jog šalių dukra I. L. nuo 2009 m. rugpjūčio mėn.... 24. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo... 25. Teismas laikė, kad šalių dukrai viešint Lietuvoje, motina turi teisę... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 27. Apeliaciniu skundu R. L. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m.... 28. - Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-04-03 nutarimu bei Šiaulių miesto... 29. - priteisti iš atsakovės G. R. 12000 Lt nepilnametės dukters I. L.... 30. - sprendimą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo panaikinti ir nustatyti... 31. Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.... 32. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 33. 1. Apelianto nuomone, teismo sprendimo skundžiama dalis prieštarauja... 34. 2. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą tik 3900 Lt, sudarė tokią... 35. 3. Apeliantas teigia, kad bendravimo tvarkos nustatymas įprastai formuluojamas... 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. R. prašo Šiaulių rajono apylinkės... 37. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 38. Teismas tinkamai, argumentuotai ir pagrįstai įvertino aplinkybę, kad... 39. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 40. Apeliacinis skundas atmestinas.... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 43. Dėl priteisto išlaikymo dydžio... 44. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus,... 45. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo... 46. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė neturi didelės vertės... 47. Teisėjų kolegijos pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas... 48. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios... 49. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas nepateikė byloje įrodymų dėl... 50. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad teismo... 51. Teikdamas ieškinį teismui ieškovas nepilnametės I. L. išlaikymui... 52. Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo ... 53. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į... 54. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos... 55. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš... 56. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192... 57. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, teismas teisingai... 58. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas... 59. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos... 60. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK... 61. Priešieškiniu atsakovė pateikė bendravimo su nepilnametė dukra I. L.... 62. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai... 63. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 65. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje... 66. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 67. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti...