Byla 2K-P-178/2012
Dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, teisėjų Armano Abramavičiaus, Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos, Olego Fedosiuko, Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės, Vladislovo Ranonio, Albino Sirvydžio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Gintaro Godos,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,

4nuteistajam P. S.,

5nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Jonui Klipštui,

6nuteistojo P. S. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

7teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. S. ir A. B. bei jo gynėjo advokato Jono Klipšto kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21d. nuosprendžio.

8Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 bei 4 dalis ir nuteistas:

9pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu už kyšio iš B. J. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš nenustatyto asmens 2009 m. sausio 5 d. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš I. G. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš V. Z. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš A. V. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš N. V. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš N. Ž. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš E. P. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš J. B. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš A. B. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš nenustatytų asmenų 2009 m. vasario 17 d. priėmimą – penkiems mėnesiams;

10pagal BK 225 straipsnio 4 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu už kyšio iš I. U. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš T. V. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš A. Š. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš A. K. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš V. S. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš V. L. ir E. V. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš K. M. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš nenustatytų asmenų 2009 m. vasario 17 d. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimais, skirtais pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

13P. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

14pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu už kyšio iš B. J. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš nenustatyto asmens 2009 m. sausio 5 d. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš I. G. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš V. Z. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš A. V. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš N. V. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš N. Ž. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš E. P. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš J. B. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš A. B. priėmimą – penkiems mėnesiams; už kyšio iš nenustatytų asmenų 2009 m. vasario 17 d. priėmimą – penkiems mėnesiams;

15pagal BK 225 straipsnio 4 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu už kyšio iš I. U. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš T. V. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš A. Š. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš A. K. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš V. S. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš V. L. ir E. V. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš K. M. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; už kyšio iš nenustatytų asmenų 2009 m. vasario 17 d. priėmimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams;

16pagal BK 253 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu ketveriems metams.

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį bei 253 straipsnio 2 dalį subendrintos iš dalies jas sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta ketveri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

18Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį bei 253 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bausmėmis, skirtomis pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, ir galutinė subendrinta bausmė P. S. paskirta – ketveri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

19Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendis pakeistas:

20panaikinta jo dalis, kuria A. B. ir P. S. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio iš nenustatyto asmens 2009 m. sausio 5 d. priėmimą ir pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už kyšio iš nenustatytų asmenų 2009 m. vasario 17 d. priėmimą, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: A. B. ir P. S. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalintos nuteistiesiems A. B. ir P. S. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirtos penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės už kyšio iš nenustatytų asmenų 2009 m. vasario 17 d., nes tokia nusikalstama veika nuteistiesiems nebuvo inkriminuota ir dėl jos jie nebuvo pripažinti kaltais.

22Nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (už kyšio priėmimą iš B. J., I. G., V. Z., A. V., N. V., N. Ž., E. P., J. B., A. B.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (už kyšio priėmimą iš I. U., T. V., A. Š., A. K., V. S., V. L., E. V., K. M.) paskirtomis vienerių metų ir šešių mėnesių teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bausmėmis ir A. B. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

23Nuteistajam P. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (už kyšio priėmimą iš I. G., V. Z., A. V., N. V., N. Ž., E. P., J. B., A. B.) ir pagal 253 straipsnio 2 dalį (už neteisėtą disponavimą dideliu kiekių šaudmenų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (už kyšio priėmimą iš I. U., T. V., A. Š., A. K., V. S., V. L., E. V., K. M.) paskirtomis vienerių metų ir šešių mėnesių teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bausmėmis ir P. S. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų ir trijų mėnesius laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

24Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš nuteistųjų A. B. ir P. S. konfiskuoto nusikalstamu būdu įgyto turto suma sumažinta iki 1245 Lt kiekvienam. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, nuteistojo P. S. bei gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

26Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, A. B. ir P. S. nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojai, A. B., dirbdamas Kauno apskrities VPK Kauno m. ( - ) tyrėju, o P. S. - Kauno apskrities VPK Kauno m. ( - ) postiniu, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, važinėdami tarnybiniu automobiliu po jiems priskirtą teritoriją ir veikdami bendrininkų grupe, provokavo duoti kyšius ir juos priėmė, būtent:

272008 m. gruodžio 29 d., laikotarpiu nuo 18 val. 08 min. iki 18 val. 13 min., Kauno apskrities VPK tarnybiniame automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )), stovėjusiame Kauno r., Karmėlavos sen., Naujasodžio k., ( - ), provokavo duoti kyšį ir, B. J. tiesiogiai pasiūlius jiems 400 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą, t. y. už B. J. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn dėl jo galimo padaryto administracinės teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 513 straipsnio 1 dalyje, jį iš B. J. savo naudai priėmė.

28Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 20 val. 57 min. iki 20.59 val., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Kleboniškio miško parko teritorijoje, provokavo duoti kyšį ir, I. U. tiesiogiai pasiūlius jiems 100 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą, t. y. už nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 513 straipsnio 1 dalį, jį iš I. U. savo naudai priėmė.

29Tą pačią dieną, apie 21 val. 10 min., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Kleboniškio miško parko teritorijoje, provokavo duoti kyšį ir, T. V. pasiūlius 60 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą, t. y. už T. V. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 513 straipsnio 1 dalį, jį iš T. V. savo naudai priėmė.

30Tą pačią dieną, apie 21 val. 19 min., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Kleboniškio miško parko teritorijoje, provokavo duoti kyšį ir, A. Š. tiesiogiai pasiūlius ne mažiau kaip 40 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą, t. y. už nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, jį iš A. Š. savo naudai priėmė.

312008 m. gruodžio 31 d., nuo 10 val. 17 min. iki 10 val. 27 min., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Islandijos pl., ( - ), provokavo duoti kyšį, o A. K. tiesiogiai pasiūlius 50 Lt kyšį, davę suprasti, kad per mažai, reikalavo ir iš A. K. 100 Lt kyšio už neteisėtą neveikimą, t. y. už A. K. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir jį iš A. K. savo naudai priėmė.

322009 m. sausio 12 d., laikotarpiu nuo 18 val. 53 min. iki 19 val., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Kleboniškio miško parko teritorijoje, grasindami nuvežti patikrinti V. S. ir S. D. į Venerinių ligų dispanserį ir kad apie šių asmenų padaryto teisės pažeidimo aplinkybes praneš jų šeimoms, provokavo V. S. duoti kyšį už neteisėtą neveikimą, t. y. už nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį, ir iš V. S. savo naudai priėmė 100 Lt kyšį.

332009 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 21 val. 34 min. iki 21 val. 38 min., Kaune, Lazūnų g., stovėjusiame tame pačiame tarnybiniame automobilyje, grasindami nuvežti patikrinti I. G. ir S. R. į Venerinių ligų dispanserį ir kad apie šių asmenų galimo padaryto teisės pažeidimo padarymo aplinkybes praneš jų šeimoms, provokavo I. G. duoti kyšį, šiam pasiūlius 100 Lt, pareikalavo didesnės sumos ir už neteisėtą neveikimą, t. y. už nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį, ir iš I. G. savo naudai priėmė 150 Lt kyšį.

342009 m. sausio 15 d., nuo 15 val. 43 min. iki 15 val. 57 min., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, Kaune, Kleboniškio miško parko teritorijoje, E. V. ir V. L. provokavo duoti kyšį bei, šiems pasiūlius 50 Lt, pareikalavo daugiau; pažeidėjams pažadėjus duoti 100 Lt ir neturint grynų pinigų, nuvežė juos prie bankomato, o šiems paėmus pinigų, už neteisėtą neveikimą, t. y. už nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1632 straipsnio 1 dalį, savo naudai priėmė 50 Lt kyšį.

352009 m. sausio 19 d., laikotarpiu nuo 18 val. 38 min. iki 18 val. 47 min., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Kleboniškio miško parko teritorijoje, provokavo V. Z. dyoti kyšį ir už neteisėtą neveikimą, t. y. už nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis bei 128 straipsnio 1 dalį, iš V. Z. savo naudai priėmė 200 Lt kyšį.

36Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 20 val. 04 min. iki 20 val. 14 min., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Kleboniškio miško parko teritorijoje, grasindami nuvežti patikrinti į Venerinių ligų dispanserį, provokavo A. V. duoti kyšį, o, šiam pasiūlius 100 Lt, pareikalavo 150 Lt, ir už neteisėtą neveikimą, t. y. už nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį, iš A. V. savo naudai paėmė 150 Lt kyšį.

37Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 20 val. 27 min. iki 20 val. 29 min., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Kleboniškio miško parko teritorijoje, grasindami nuvežti patikrinti į Venerinių ligų dispanserį, provokavo N. V. duoti kyšį, o šiam pasiūlius 200 Lt, leido suprasti, kad per mažai, bet jam daugiau pinigų neturint, už neteisėtą neveikimą, t. y. už nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį, iš N. V. savo naudai paėmė 200 Lt kyšį.

38Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 20 val. 34 min. iki 20 val. 44 min., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Kleboniškio miško parke, už neteisėtą neveikimą, t. y. už N. Ž. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį, provokavo duoti kyšį, o šiam pasiūlius 200 Lt, pareikalavo 300 Lt, ir nuvežę N. Ž. į prekybos centrą „Šilas“, esantį Kaune, Jonavos g., kur, šiam išgryninus bankomate pinigus, savo naudai priėmė 300 Lt kyšį.

39Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 21 val. 12 min. iki 21 val. 21 min., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Kleboniškio miško parke, už neteisėtą neveikimą, t. y. už E. P. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį bei 162 straipsnį, provokavo duoti kyšį, o šiam pasiūlius 200 Lt, pareikalavo iš jo 300 Lt kyšio, tačiau jam tokios pinigų sumos neturint, savo naudai priėmė iš E. P. 240 Lt kyšį.

402009 m. sausio 28 d., laikotarpiu nuo 19 val. 18 min. iki 19 val. 26 min., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Kleboniškio miško parke, už neteisėtą neveikimą, t. y. už A. B. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 162 straipsnį ir 174 straipsnį, provokavo duoti kyšį, o šiam pasiūlius 150 Lt, pareikalavo 300 Lt kyšio, tačiau jam tokios pinigų sumos neturint, savo naudai iš A. B. paėmė 200 Lt kyšį.

41Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19 val. 29 min. iki 19 val. 32 min., tame pačiame tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Kaune, Kleboniškio miško parke, už neteisėtą neveikimą, t. y. už J. B. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 162 straipsnį ir 174 straipsnį, provokavo duoti kyšį, o šiam pasiūlius 100 Lt kyšį, su ta suma nesutiko ir pareikalavo baudos minimumo – 300 Lt, tačiau jam neturint tokios pinigų sumos, savo naudai iš J. B. paėmė jo turėtą 150 Lt kyšį.

42Be to, P. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tam leidimo iki 2009 m. vasario 26 d. 15 val. 15 min. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kauno r., ( - ), įrengtame seife laikė didelį kiekį, t. y. 100 vnt., šaudmenų.

43Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

44Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose, ir padarė esminių BPK 4 straipsnio, 20 straipsnio 1 ir 4 dalių ir 301 straipsnio 1 dalies pažeidimų.

45Kasatoriaus nuomone, vienuolika jo nusikalstamos veikos epizodų neteisingai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Kasatorius dirbo Kauno apskrities VPK Kauno m. ( - ) tyrėju. Į jo darbo funkcijas įėjo pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas. Tikrindamas asmenis šioje teritorijoje dėl jų galimų padarytų teisės pažeidimų, kasatorius veikė neišeidamas už Policijos veiklos įstatymo 18 ir 19 straipsniuose jam suteiktų teisių ribų, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją. Jo veika buvo teisėta, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio l dalį. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius ir kitas nuteistasis P. S., provokuodami ir (ar) reikalaudami bei priimdami kyšius, patenkino kyšio davėjų interesus neatlikdami veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti vykdydami įgaliojimus, t. y. neteisėtai neveikė. Tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes, bylos duomenimis, taip ir liko neišaiškinta, ar šie asmenys padarė administracinės teisės pažeidimų.

46Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie galimą rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką gali būti renkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos ar kitų įstatymų nustatyta tvarka, o pradėjus ikiteisminį tyrimą - BPK nuostatomis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Operatyvinės veiklos įstatymo) gali būti ieškoma tik duomenų ar informacijos šaltinių, kuriuos nustačius, atliekami procesiniai veiksmai (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008). Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2009 m. vasario 9 d., tačiau tik 2009 m. vasario 17 d. padarytos nusikalstamos veikos yra grindžiamos BPK numatytų procesinių veiksmų gautais duomenimis. Visi kiti kaltinimo epizodai buvo pagrįsti informacija, gauta atliekant operatyvinius veiksmus. Gynybai pareiškus abejonių dėl operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų teisėtumo, pirmosios instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir prokuroras įpareigotas pateikti papildomų duomenų, tačiau šį teismo nurodymą jis įvykdė tik iš dalies - pateikė pažymas apie teismo priimtas atitinkamas nutartis, nors buvo įpareigotas pateikti Kauno apygardos teismo nutarčių kopijas. Prokuroras teismo posėdyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo nutarčių pateikti negali, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tokios nutartys iš viso yra, ar operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti ir atlikti teisėtai. Šioje baudžiamojoje byloje prokuroro pateikti dokumentai nepatvirtino, kad buvo faktinis pagrindas operatyviniams veiksmams atlikti. Šie dokumentai yra tik informacinio pobūdžio, todėl teismas nepagrįstai juos įvertino kaip įrodymus, pašalinusius kilusias abejones. Į bylą turėjo būti pateikti Kauno apygardos teismo sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto motyvuoti teikimai, o nesant galimybių (dėl to, kad juose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija) - nutarčių ar teikimų išrašai, kuriuose tokių duomenų nebūtų. Tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tuo, ką pateikė prokuroras, ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors abejonės dėl faktinių duomenų operatyvinio tyrimo metu gavimo teisėtumo liko nepašalintos.

47Sprendžiant iš teismui pateikto Kauno m. VPK 2008 m. rugsėjo 3 d. teikimo panaudoti technines priemones specialia tvarka išrašo, operatyvinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad P. S. užsiima neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Iš byloje esančio P. S. pokalbio su tyrėja I. M. neaišku, kaip, klausantis jo pokalbių telefonu bei tiriant jo veiksmus dėl disponavimo dideliais cigarečių bei spirito kiekiais, buvo nustatyta, kad kasatorius ir P. S. užsiima kyšininkavimu. Tai, kasatoriaus nuomone, įrodo, kad nebuvo faktinio pagrindo sankcionuoti slaptą patekimą į tarnybinį automobilį „WW Golf“ (valst. Nr. ( - )) bei techninių priemonių įrengimą jame.

48Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno apygardos teismo pažymas slaptas patekimas ir specialių techninių priemonių įrengimas turėjo būti vykdomas transporto priemonėje, kurios valstybinis Nr. ( - ), o Kauno apskrities VPK NTV ENTS vyresniojo tyrėjo R. D. tarnybiniame pranešime ir protokoluose apie specialiųjų techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus nurodyta, kad jos buvo naudojamos automobilyje „WW Golf“ (valst. Nr. ( - )). Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tai buvo rašybos klaida, nes šis numeris buvo nurodytas kaltinamajame akte pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartyje. Byloje nėra duomenų, kad būtų sankcionuotas slaptas patekimas į tarnybinį automobilį „WW Golf“ (valst. Nr. ( - )), todėl specialiosiomis techninėmis priemonėmis gautų duomenų negalima laikyti gautais įstatymų nustatyta tvarka ir juos pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje.

49Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo išklausytas garso įrašas, tačiau jame esančios informacijos nepakanka išvadoms dėl kasatoriaus nusikalstamų veiksmų padaryti. Kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybių patikrinti, nes nebuvo nustatytos esminės faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės: jų laikas, vieta, liudininkai. Nors kasatoriaus ir kito nuteistojo balsų tapatybę patvirtino liudytojas D. T., tačiau toks jo tvirtinimas negalėjo būti pripažintas įrodymu, nes nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė.

50Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netinkamai įvertintos kasatoriaus pokalbių frazės su kitu nuteistuoju apie pinigus ir padarytos nepagrįstos išvados, kad kalbama apie nusikalstamu būdu gautų pinigų dalybas. Liudytojų pinigai, kurie neva buvo duoti kaip kyšiai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti ir paimti, todėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė.

51Kasaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai, kurių parodymais pagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, buvo šališki, nes jiems patiems grėsė baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo papirkimą pagal BK 227 straipsnį. Nė vienas iš jų savo iniciatyva dėl kyšio davimo į teisėsaugos įstaigas nesikreipė. Jiems buvo pareikšti įtarimai dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir paaiškinta galimybė prisipažinus padarius nusikalstamą veiką būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Visi aštuoniolika liudytojų byloje turėjo įtariamųjų statusą. Šiuos liudytojus su bylos duomenimis supažindinęs prokuroras pažeidė BPK 177 straipsnį, nes nė vienas iš jų nesikreipė su prašymu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaip tai numatyta BPK 181 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai K. M., A. K. ir N. V. patvirtino tokią bylos tyrimo eigą. Iš to išplaukia, kad ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras manipuliavo valstybės tarnautojų papirkimu įtariamais asmenimis ir taip išgavo reikiamus parodymus, nurodydamas, kad taip jie gali palengvinti savo teisinę padėtį. Kasatoriaus manymu, toks įrodymų gavimo būdas nenumatytas BPK, todėl surinkti įrodymai teismų turėjo būti vertinami kritiškai.

52Kasaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

53Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pagal BPK 307 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, privalėjo ne pakeisti apkaltinamąjį nuosprendį ir pašalinti iš jo atitinkamą dalį, bet panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

54Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, padarė neteisingą išvadą, kad pinigai būdavo imami už neteisėtą neveikimą, t. y. už nuosprendyje išvardytų asmenų nepatraukimą administracinėn atsakomybėn dėl jų galimų padarytų administracinės teisės pažeidimų. Byloje nėra jokių administracinių teisės pažeidimų protokolų ar kitų oficialių dokumentų, patvirtinančių liudytojų padarytus administracinės teisės pažeidimus. Dėl to tik prielaida galima laikyti teismo išvadą, kad liudytojai pinigus mokėdavo už jų nepatraukimą administracinėn atsakomybėn. Apeliacinio proceso metu taip pat nebuvo nustatyta, kad asmenys, kuriuos kasatorius neva provokavo duoti kyšius, iš tikrųjų padarė administracinės teisės pažeidimų. Esant tokiai situacijai teismai privalėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir visas abejones, kurių nepavyko pašalinti išnagrinėjus bylą, vertinti kaltinamųjų naudai.

55Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismai nuteistąjį P. S. pripažino nusikalstamų veikų bendravykdytoju, tačiau jis neatliko nė vieno iš BK 225 straipsnio 2 ar 4 dalies dispozicijose nurodytų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius žinojo, jog kitas nuteistasis A. B. atlieka nusikalstamas veikas, ir norėjo, kad šis taip veiktų. Kasatoriaus nuomone, žinojimas apie kito asmens daromą ar padarytą nusikalstamą veiką nėra pagrindas išvadai dėl bendrininkavimo padaryti. Teismai nenustatė, kad jis su A. B. buvo iš anksto susitarę dėl kyšininkavimo ir dalies pinigų priėmimo, taip pat jis žinojo apie visas A. B. daromas nusikalstamas veikas. Nenustatyta, kad kasatoriaus buvimas automobilyje buvo būtina ir neišvengiama sąlyga, jog kitas policijos pareigūnas galėtų atlikti nusikalstamą veiką. Kita vertus, dalies pinigų, nors ir gautų kito asmens kaip kyšis, paėmimas negali būti prilyginamas dalyvavimui kyšininkaujant. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad kasatoriaus veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.

56Kasatorius nurodo, kad šioje byloje buvo apklausiami asmenys, kurie patys buvo įtariami padarę nusikalstamas veikas, tačiau vėliau nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kai kurie iš šių liudytojų iš pradžių neigė savo kaltę dėl pareigūnų papirkimo ir prisipažino tik susipažinę su bylos duomenimis. Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik toks asmuo, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šių liudytojų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turėjo būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Be to, kai kurie iš jų parodymus davė apie pačių padarytas nusikalstamas veikas, taip buvo pažeistos BPK 80 straipsnio nuostatos. Abejotinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės juos susaistė su anksčiau duotais parodymais, todėl jie buvo priversti patvirtinti tai, ką parodė ikiteisminio tyrimo metu. Teismo nustatyta aplinkybė, kad buvę įtariamieji ne BPK nustatyta tvarka supažindinti su tyrimo medžiaga, rodo, kad jiems buvo daromas poveikis. Dėl to teismai šių liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai.

57Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2009 m. vasario 9 d., tačiau tik 2009 m. vasario 17 d. įvykiai buvo fiksuojami pagal BPK nustatytas taisykles, visi kiti faktiniai duomenys buvo renkami remiantis Operatyvinės veiklos įstatymu. Teismai privalėjo nustatyti ne tik teisinį, bet ir faktinį pagrindą operatyviniams veiksmams atlikti, tačiau neišsiaiškino visų operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų patikimumui patikrinti svarbių aplinkybių. Iš byloje esančių dokumentų, kurių pagrindu buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, matyti, kad buvo sankcionuotas slaptas patekimas ir specialiųjų techninių priemonių įrengimas transporto priemonėje, kurios valstybinis Nr. ( - ), o Kauno apskrities VPK NTV ENTS vyresniojo tyrėjo R. D. tarnybiniame pranešime ir protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus rašoma, kad tos priemonės buvo naudojamos automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )), kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi faktiniais duomenimis, kurie gauti specialiosiomis techninėmis priemonėmis padarius įrašus policijos automobilyje, kurio valstybinis Nr. ( - ). Tai reiškia, kad slapta buvo patekta ir specialiosios techninės priemonės buvo įrengtos ne tame automobilyje, į kurį patekti buvo leista Kauno apygardos teismo nutartimi. Kasatoriaus nuomone, jeigu buvo padaryta techninė klaida, ji turėjo būti ištaisyta iki slapto patekimo į tarnybinį automobilį. Kadangi klaidos niekas neištaisė, tai negalima laikyti, jog operatyvinio tyrimo metu automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )) įrengtomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis padaryti vaizdo bei garso įrašai yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismai negalėjo jais grįsti savo išvadų.

58Be to, nebuvo ir faktinio pagrindo atlikti operatyvinį tyrimą. Kauno apygardos teismui buvo pateiktas Kauno m. VPK 2008 m. rugsėjo 3 d. teikimo panaudoti technines priemones specialia tvarka išrašas, jog operatyvinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kasatorius užsiima neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tačiau bylos duomenys to nepatvirtina, o iš teismui pateiktų duomenų neaišku, kaip, klausantis kasatoriaus pokalbių telefonu bei tiriant jo veiksmus dėl disponavimo dideliais cigarečių bei spirito kiekiais, buvo nustatyta, kad jis ir A. B. užsiima kyšininkavimu. Byloje nesant jokių duomenų apie kasatoriaus sąsajas su sunkių nusikaltimų darymu, prieš jį vykdytas operatyvinis tyrimas buvo neteisėtas. Be to, pagal tuo metu galiojusį Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą, operatyvinis tyrimas galėjo būti pradėtas tik gavus informaciją apie daromą BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Byloje nėra jokių duomenų, kad teisėsaugos institucijos turėjo informacijos apie kasatoriaus rengiamus ar daromus tokius nusikaltimus.

59Kasatorius nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes jo laikomas šaudmenų kiekis nebuvo didelis. Sprendžiant, ar šovinių kiekis yra didelis, teismai turėjo atsižvelgti ne tik į bendrojo pobūdžio rekomendacijas ir kiek šovinių išduodama tarnybos reikmėms, bet ir į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija) buvo nurodyta, kad fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi. Fiziniai asmenys, turintys ginklus sportui, gali įsigyti ir vienu metu turėti iki 1000 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių. Vėliau įsigaliojusioje šio straipsnio redakcijoje (2007 m. gruodžio 4 d.) įstatymo Nr. X-1348 redakcija) šovinių skaičių padidintas iki 500 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi. Dabar galiojančiojoje šio įstatymo redakcijoje turimų šovinių kiekis apskritai neribojamas. Kasatoriaus nuomone, šiame įstatyme nustatyti šaudmenų kiekiai gali būti orientyras, aiškinantis didelio kiekio požymį.

60Nustatydami subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad 9 mm kalibro „Luger“ tipo šoviniai tinka 9 mm pistoletams, tarp jų ir pistoletui „Glock 19", t. y. ginklui, kurį kasatorius galėjo naudoti tarnybos metu. Iš ginklo kortelės matyti, kad jam buvo skirta 30 vienetų šovinių ir dvi dėtuvės. Byloje yra Kauno m. ( - ) PK viršininko raštas, kuriame nurodoma, kad, suteikiant kasatoriui teisę nuolat nešioti tarnybinį ginklą ČZ-75C, kurio kalibras taip pat 9 mm, ginklo laikymo sąlygos gyvenamojoje vietoje nebuvo tikrinamos. Seifas, kuriame rasti 100 vienetų 9 mm kalibro „Luger“ tipo šovinių, buvo tikrintas 2008 m. kovo 31 d. ir jame nebuvo jokių nelegaliai laikomų šovinių. Per metus šiame seife šovinių galėjo palikti kitas asmuo, o ir iš teismų nustatytų aplinkybių neįmanoma padaryti kategoriškos išvados, kad tie šoviniai priklauso kasatoriui. Liudytojas V. S. teisme nurodė, kad šaudmenų galėjo palikti ir kiti asmenys, tačiau teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kritiškai. Teismas vadovavosi šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir taip pažeidė BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas. Duomenų, kad tie šaudmenys priklausė kasatoriui, byloje nebuvo. Iš esmės apkaltinamasis nuosprendis dėl 100 vienetų šovinių paremtas tik prielaida, kad kasatorius galėjo juos laikyti seife. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad, turėdamas teisę nuolat nešioti tarnybinį ginklą ČZ-75C, kurio kalibras 9 mm, jis manė, kad, be tarnybai skirtų 30 vienetų šaudmenų, gali turėti ir daugiau tarnybiniam ginklui tinkamų šovinių. Taigi jo veikoje nėra subjektyviojo BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios.

61Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė prašo nuteistųjų P. S. ir A. B. bei jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.

62Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal nuteistųjų apeliacinius skundus ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą nuosprendį, kuriame atsakė į visus apeliacinių skundų argumentus. Šis teismas priėmė naują nuosprendį dėl nusikalstamos veikos epizodų 2009 m. sausio 5 d. ir 2009 m. vasario 17 d. kyšio priėmimo iš nenustatytų asmenų, t. y. P. S. ir A. B. išteisino, pakeitė nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir sumažino konfiskuotinos pinigų sumos dydį. Ši nuteistojo P. S. skundo dalis išnagrinėta ir patenkinta, todėl kasatorius tai skundžia nepagrįstai.

63Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus pripažino teisingu, remdamasis pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir nešališkai įvertintais įrodymais, aptardamas nuosprendyje kiekvieną veikos epizodą ir jo įrodymus, pagrįstus liudytojų parodymais, pokalbių įrašais, nustačius galimą administracinės teisės pažeidimą. Teismas konstatavo, kad visų nusikalstamų veikų metu kasatoriai, vykdydami tarnybines funkcijas, neteisėtai neveikė ir todėl jų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 2 ir 4 dalis priklausomai nuo kyšio sumos dydžio.

64Atsiliepime pažymima, kad abiejų teismų nuosprendžiuose aptartas ir teisiškai įvertintas nuteistųjų bendrininkavimas darant nusikalstamas veikas, nes juos siejo veikų bendrumas, bendra tyčia, aptartas ir bendrininkavimas be galimo išankstinio susitarimo. Vien padarytų veikų daugiaepizodiškumas, kyšio priėmimo faktų analogiškumas pagrindžia tai, kad nuteistieji veikė kaip bendrininkai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarti ir liudytojų parodymų vertinimo klausimai. Vertindamas liudytojų parodymų patikimumą teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jie nurodė analogiškas aplinkybes, o neteisėto poveikio jiems nebuvo daroma.

65Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje skyrė didelį dėmesį skundo argumentams, susijusiems su operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumu, atliko įrodymų tyrimą, išreikalavo papildomus dokumentus, Kauno apygardos prokuratūros teikimų, teismo nutarčių išrašus ir konstatavo, kad buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas operatyviniams veiksmams atlikti. Teismas teisingai pažymėjo, kad automobilio, kuriame buvo įrengtos specialiosios sekimo priemonės valstybinio numerio skirtumai ( raidžių sukeitimas vietomis) kai kuriuose bylos dokumentuose yra tik techninė klaida, nes visi kiti duomenys - valstybinio numerio skaičiai, automobilio modelis ir markė - sutampa. Nustatyta, kad įranga buvo naudojama būtent nuteistųjų tarnybiniame automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )).

66Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje argumentuotai aptartas ir nuteistojo P. S. neteisėtas didelio kiekio šaudmenų laikymas, įvertinti liudytojų parodymai, atmesti nuteistojo tėvo parodymai. Teismas pagrįstai pripažino, kad laikomų šaudmenų kiekis, atsižvelgiant į jų kovinę paskirtį bei 100 vnt. kiekį, laikytinas dideliu, todėl P. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Nuteistųjų kasaciniuose skunduose atkartojami jų apeliacinių skundų argumentai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nepažeisdamas BPK reikalavimų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.

67Nuteistojo A. B. bei jo gynėjo advokato J. Klipšto kasacinis skundas atmestinas, nuteistojo P. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

68Dėl BK 225 straipsnio taikymo

69Nuteistųjų veikos tinkamai kvalifikuotos tiek pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, tiek pagal 225 straipsnio 4 dalį.

70Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išnagrinėti BK 225 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai ir padaryta pagrįsta išvada, kad pagal byloje surinktus duomenis kiekvienu atveju duoti kyšius buvo provokuojama, reikalaujama ir kyšiai buvo priimami už įtariama galimą padarytų administracinių teisės pažeidimų neužfiksavimą. Tai, ar kyšius davę asmenys procesų metu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo būtų buvę pripažinti kaltais padarę atitinkamus pažeidimus, ar tokie procesai būtų pasibaigę kitokiais sprendimais, įtakos nuteistųjų veikų kvalifikavimui neturi. Įtakos veikų kvalifikavimui neturi ir A. B. bei jo gynėjo kasaciniame skunde nurodomas argumentas, kad pažeidimų prevenciją nuteistieji vykdė teisėtai, veikdami pagal Policijos veiklos įstatymą. Nuteistieji kaltais pripažinti ne dėl prevencinių funkcijų atlikimo, o dėl nereagavimo įstatymų nustatyta tvarka į tikėtina padarytus pažeidimus - visais kyšio priėmimo atvejais kyšius davusiems asmenims buvo paaiškinta, kad jie yra padarę pažeidimus ir kad išvengti administracinės atsakomybės gali už atlygį pareigūnams, t. y. nuteistieji leido suprasti, kad jie veiks neteisėtai nefiksuodami padarytų pažeidimų, jei už pareigos traukti pažeidėjus atsakomybėn nevykdymą bus duotas kyšis. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį taikymui jokios reikšmės neturi tai, kaip būtų pasibaigusios kyšius davusių asmenų bylos dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, jei nuteistieji kyšius davusiems asmenims būtų surašę administracinių teisės pažeidimų protokolus. Taigi darytina išvada, kad BK 225 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytas neteisėto neveikimo požymis nagrinėjamoje byloje nustatytas pagrįstai.

71Kyšio davimo metu perduotų pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti išvadų dėl kaltumo padarius BK 225 straipsnyje numatytas veikas.

72Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, išsamiai ir teisingai aiškinant bendrininkavimo institutą baudžiamojoje teisėje, atsakyta į nuteistojo P. S. argumentus dėl jo nedalyvavimo nuteistajam A. B. darant atskiras nusikalstamas veikas. Byloje surinkti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose analizuoti duomenys leido teismams daryti pagrįstas išvadas, kad ir tais atvejais, kai vienas A. B. provokuodavo (reikalaudavo) duoti kyšį, jį priimdavo, P. S. buvo žinoma apie A. B. veiksmus, jis suprato šių veiksmų turinį, A. B. veiksmai atitiko P. S. norus. Tokiais atvejais kyšius P. S. priimdavo netiesiogiai. Iš byloje nustatytų aplinkybių buvo pagrindas daryti neabejotiną išvadą, kad P. S. tyčia apėmė bet kokius bendrininko veiksmus, kuriais buvo siekiama kyšio, ir jis už visas veikas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagrįstai kaip bendrininkas. P. S. laikyti tik stebėtoju, neatsakingu už A. B. veiksmus, teisinio pagrindo nėra.

73Dėl BPK 20 straipsnio bei Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo

74Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas duomenimis, gautais atlikus Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus, pagal teismų praktiką nelaikomas esminiu BPK pažeidimu, jei tokie duomenys teismo posėdyje yra tinkamai ištirti ir šiais duomenimis įrodinėjamos svarbios bylai aplinkybės nustatomos ir BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas atlikti įrodymų tyrimą, ėmėsi priemonių pašalinti abejones dėl operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl šios priežasties kasatorių argumentai dėl netinkamo įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme nelaikytini tinkamais kasaciniais pagrindais apeliacinės instancijos nuosprendžiui pakeisti ar naikinti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl operatyvinės veiklos rezultatų panaudojimo nagrinėjamoje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo išvados, padarytos tinkamai aiškinant įrodinėjimo baudžiamajame procese taisykles, atitinka kasacinėje jurisprudencijoje pateikiamus išaiškinimus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, išreikalavus būtinus dokumentus, buvo nustatyta, kad operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti ir kad nebuvo padaryta jokių esminių pažeidimų, dėl kurių kiltų abejonių dėl apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo ir teisingumo. Kasaciniuose skunduose, be subjektyvaus vertinimo, kad apeliacinės instancijos teismas, bandydamas užpildyti spragas, iš esmės nieko nepakeitė, aiškiai nenurodoma, kokias teisės taikymo klaidas spręsdamas šiuos klausimus padarė apeliacinės instancijos teismas.

75Net ir iš dalies sutinkant su kasacinių skundų argumentais, kad operatyvinio tyrimo dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis atlikimo aplinkybės nebuvo išsamiai nustatytos, darytina išvada, jog šių aplinkybių neišaiškinimas nėra pagrindas teigti, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą baudžiamoji atsakomybė taikyta nagrinėjamoje byloje, atskleistos padarant esminius įstatymų pažeidimus. Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų veiksmų atlikimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais klausimas spręstinas kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Tai turi būti atliekama vertinant operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumą, nustatant operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų ryšį su baudžiamojoje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, operatyvinius veiksmus atliekant gautą informaciją patikrinant BPK numatytais būdais. Nagrinėjamoje byloje nespręstas baudžiamosios atsakomybės taikymo už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis klausimas, todėl operatyvinė veiklos pradėjimo pagrįstumo kylančios abejonės, kurios galėtų būti reikšmingos nustatinėjant neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis aplinkybes, nėra svarbios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiant BK 225 ir 253 straipsnių taikymo klausimus. Tam tikro operatyvinio ar ikiteisminio tyrimo etapo galimi trūkumai savaime nereiškia, kad vėlesniuose to tyrimo etapuose ar to tyrimo pagrindu pradėtų kitų tyrimų metu surinkti duomenys turi būti laikomi neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais.

76Įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją. Dėl šios priežasties kasacinių skundų argumentai, kuriais ginčijamas operatyvinių veiksmų teisėtumas, nėra pagrindas tenkinti šių skundų, dėl to, kad dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis vykęs operatyvinis tyrimas peraugo į tyrimą dėl kyšininkavimo. Tai, kad nuteistieji padarė BPK 225 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, buvo nustatyta įvertinus surinktų įrodymų visumą. Iš pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad išvadas teismas pirmiausiai grindė liudytojų parodymais ir kitais BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais, kurie buvo siejami su operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais duomenimis.

77Tarnybinio automobilio, į kuri buvo leista slapta patekti ir įrengti specialiąsias technines priemones, valstybinio numerio raidžių netikslus nurodymas (dviejų raidžių sukeitimas vietomis) bylos dokumentuose pagrįstai vertintas kaip rašymo apsirikimas. Nėra jokio pagrindo manyti, kad veiksmus būtų buvę leista atlikti tiriant ne nuteistųjų galbūt daromas nusikalstamas veikas, o kitų asmenų daromas veikas, ir kad nuteistųjų elgesys buvo stebimas neturint tokiam stebėjimui būtinų teismo sprendimų. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsiradus pagrindui manyti, jog nuteistieji galbūt daro BK 225 straipsnyje numatytas veikas, buvo nuspręsta specialiąsias priemones naudoti automobilyje, kuriuo tarnybos metu naudojosi nuteistieji. Neteisingas automobilio valstybinio numerio raidžių nurodymas nėra pagrindas specialiosiomis techninėmis priemonėmis užfiksuotos informacijos nepripažinti įrodymu baudžiamojoje byloje, nes tokios klaidos padarymas niekaip nesuvaržė nuteistųjų teisių, dėl šios klaidos visai nenukentėjo ir užfiksuotos informacijos patikimumas.

78BPK, išskyrus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą, nenumatyti privalomi ekspertizės ar specialisto išvados gavimo atvejai. Dėl tokių įrodinėjimo priemonių naudojimo turi būti sprendžiama vertinant kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Specialios žinios baudžiamojoje byloje turi būti panaudotos, kai tam tikros teisingam bylos išsprendimui svarbios bylos aplinkybės be specialių žinių panaudojimai tinkamai negali būti nustatytos. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad fonoskopinės ekspertizės nepaskyrimas nuteistųjų balsų tapatybės nustatymui galėtų būti pripažintas esminiu BPK pažeidimu. Nuteistųjų dalyvavimas darant nusikalstamas veikas patikimai nustatytas įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Jokių reikšmingų abejonių, kurios galėtų būti vertinamos nuteistųjų naudai, byloje nėra.

79Pažymėtina, jog iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-157/2012, 2K-339/2011, 2K-509/2010, Nr. 2K-463/2011). Šioje byloje kasatoriaus nurodytų atskirų specialių tyrimo veiksmų atlikimas nebuvo būtinas, nes ir be šių veiksmų atlikimo kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo nustatytos byloje surinktais, teisiamajame posėdyje patikrintais kitais įrodymais.

80Dėl kyšius davusių asmenų parodymų vertinimo

81BPK nėra numatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip liudytojai gali būti apklausti ir kitoje byloje nuteisti asmenys. Tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų BPK nuostatų. Teisė atsisakyti duoti parodymus apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką nereiškia, kad po tokią teisę turinčio asmens veikos teisinio įvertinimo negali vykti jo apklausa. Liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojoj atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus. BPK numatytos galimybės ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamajam susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Įtariamojo susipažinimas su ikiteisminio tyrimo duomenimis nėra kliūtis, trukdanti tokį asmenį vėliau apklausti byloje kaip liudytoją. Tam tikrais atvejais bylos duomenų žinojimas gali kelti abejonių dėl liudytojo parodymų patikimumo. Nagrinėjamoje byloje toks pavojus atmestinas, nes nuteistiesiems pinigus mokėję liudytojai davė parodymus apie įvykius, kuriuose jie patys dalyvavo, apklausų metų kalbėjo apie savo ir policijos pareigūnų veiksmus, todėl nėra jokios tikimybės, kad šių liudytojų parodymų turiniui reikšmingos įtakos galėjo turėti galimas tam tikrų bylos duomenų žinojimas.

82Kasaciniuose skunduose reiškiamos abejonės dėl liudytojais apklaustų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sprendimai dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skundžiami BPK nustatyta tvarka, tačiau BPK nenumatyta teisė tokius sprendimus skųsti nuteistiesiems.

83Dėl BK 253 straipsnio taikymo

84BK 253 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Nustatinėjant BK 253 straipsnyje numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį.

85Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiu.

86BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra apysunkiai nusikaltimai, o 2 dalyje – sunkūs nusikaltimai. Taigi neteisėtai laikomų šaudmenų kiekis lemia veikos priskyrimą vienai ar kitai nusikaltimų grupei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvertinus BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį (šešeri metai laisvės atėmimo) – neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu šaudmenų pagal pavojingumą prilygsta ar net laikomas pavojingesniu už tokias veikas kaip plėšimas (BK 180 straipsnio 1-3 dalys), turto prievartavimas (BK 181 straipsnio 1-3 dalys), orlaivio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas (BK 251 straipsnio 2 dalis) ir kt.

87Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

88Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

89Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad, nuteistojo P. S. veikos - 100 šovinių laikymo - teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka.

90Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis P. S., laikydamas 100 šovinių, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas.

91Atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekių, kaip ir kitose bylose (dėl kitų nusikaltimų padarymo), kuriose veikos kvalifikuojamos naudojant didelio kiekio požymį (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-7-48/2012), turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška. Nagrinėjamoje byloje jokios kitos aplinkybės neanalizuotos. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis P. S. nedavė jokių paaiškinimų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šaudmenimis disponuojama teisėtai, daryta išvada, jog esant tokiai situacijai vien tik šovinių suradimo kratos metu fakto pakanka P. S. patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. P. S. kaltė, padarius BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, konstatuota nevertinus jokių kitų veikos padarymo aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje priimtame Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendyje išvada dėl didelio kiekio požymio motyvuota itin lakoniškai, nurodžius, kad įvertintas šaudmenų kiekis, jų charakteristika, paskirtis, smogiamoji ir griaunamoji galia. Išsamesnio argumentavimo, kaip pagal šovinių charakteristiką, paskirtį, smogiamąją ir griaunamąją galią turi būti atribojamos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, 2010 m. liepos 8 d. nuosprendyje nėra. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendyje išsamesnio veikos kvalifikavimo pagrindimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės tik pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

92Nagrinėjamoje byloje išvada dėl P. S. veikos kvalifikavimo turi būti daroma atsižvelgiant ne vien tik į tai, kad buvo laikyta 100 vienetų 9 mm kalibro „Luger“ tipo šovinių, bet ir įvertinus kitas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nuteistajam P. S. kaip pareigūnui nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. rugsėjo 16 d. buvo suteikta teisė nuolat nešioti tarnybinį ginklą ČZ-75C, o nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. išduotas ginklas GLOCK 19, kuris galėjo būti nešiojamas tik tarnybos metu. 9 mm kalibro „Luger“ tipo šoviniai, kurie teismų nuosprendžiuose apibūdinti kaip šoviniai, kurių šūvio nuotolis nedidelis, pramušamasis efektas mažas, yra tinkami tiek ginklui ČZ-75C, tiek ir ginklui GLOCK 19. Vien tik didesnio skaičiaus šaudmenų, nei oficialiai pareigūnui galėjo būti išduota, turėjimas pagal pavojingumą negali būti prilygintas tokiam pavojingumui, kokį visuomenei sukelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į tai, kad šoviniai buvo laikomi saugiai – ginklams ir šaudmenims saugoti tinkamame seife kartu su teisėtai laikytu ginklu ir šaudmenimis, todėl nebuvo jokios tikimybės, kad šaudmenys netinkamai laikant gali patekti kitiems asmenims, galintiems kelti grėsmę visuomenės saugumui. Byloje nenustatyta jokių požymių, kad nuteistasis šaudmenis būtų ketinęs ar galėjęs naudoti pavojingai visuomenei; šovinių įsigijimo aplinkybių ir įsigijimo tikslų nenustatymas niekaip negali būti vertinamas nuteistojo nenaudai. Padidintas veikos pavojingumas galėtų būti konstatuojamas ir neteisėtas šaudmenų laikymas galėtų būti kvalifikuojamas kaip BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, nustačius, kad be valstybės institucijų žinios apyvartoje yra reikšmingi kiekiai galinčių kelti pavojų visuomenei šaudmenų, tačiau pas nuteistąjį rastos dvi dėžutės gamyklinės gamybos supakuotų šovinių.

93Sutiktina ir su kasacinio skundo argumentais, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos laikytinos tam tikru orientyru aiškinantis didelio kiekio požymį. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija) buvo nurodyta, kad fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi; fiziniai asmenys, turintys ginklus sportui, gali įsigyti ir vienu metu turėti iki 1000 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių; vėliau įsigaliojusioje šio straipsnio redakcijoje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348) šovinių skaičius padidintas iki 500 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, o šiuo metu šovinių kiekis apskritai neribojamas.

94Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtas teisines nuostatas) kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika. Į pasikeitusį ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinį reguliavimą atsižvelgtina ir sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus. Sisteminė teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad teismų praktika, susiformavusi galiojant 1961 m. BK, kurio 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog daugiau kaip 50 šaudmenų laikoma dideliu šaudmenų kiekiu, šiuo metu negali būti laikoma reikšmingu šaltiniu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal dabar galiojančio BK 253 straipsnį.

95Pažymėtina, kad po 2000 m. priimto BK įsigaliojimo kasacinėje praktikoje kol kas išsamiau nei dėl neteisėtumo požymio BK 253 straipsnio dispozicijoje, nei dėl veikų, numatytų 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalyje, atribojimo nėra pasisakyta. Panašiausia pagal faktines aplinkybes laikytina baudžiamoji byla (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2011), kurioje 73 vienetų 9 mm kalibro šovinių neteisėtas laikymas kvalifikuotas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kaip vienas iš argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-405/2011 nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis įgijo ir laikė savo tarnybinio kabineto seife šovinius (73 vnt.), nepritaikytus ir netinkamus naudotis ginklais, kuriais jis galėjo naudotis pagal leidimą.

96Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas) P. S. veiką kvalifikuojant ne pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, P. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais bendrintina su bausmėmis, paskirtomis už kitų nusikalstamų veikų padarymą.

97Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

98Nagrinėjant bylą kasacine tvarka teisės taikymo aspektu žemesnės instancijos teismų įvertinti įrodymai nėra vertinami iš naujo, todėl nenagrinėtais laikytini P. S. kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų nepakankamumo darant išvadas dėl jo kaltės neteisėtai disponavus šaudmenimis. Be to, nuteistojo P. S. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodomo liudytojo V. S. parodymai nebuvo lemiantis P. S. nuteisimą pagal BK 253 straipsnį įrodymas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeista BPK 276 straipsnio 4 dalis ar padaryta kitų esminių BPK pažeidimų.

99Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

Nutarė

100Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Jono Klipšto kasacinį skundą atmesti.

101Nuteistojo P. S. kasacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžius, P. S. veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

102Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu P. S. paskirtas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 4 dalį bausmes, subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę P. S. paskirti vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

103Kitas Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,... 4. nuteistajam P. S.,... 5. nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Jonui Klipštui,... 6. nuteistojo P. S. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,... 7. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 8. Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas... 9. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu už kyšio iš B. J.... 10. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 225... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 225 straipsnio 2... 13. P. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225... 14. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu už kyšio iš B. J.... 15. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu... 16. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu ketveriems metams.... 17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 225... 18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 225 straipsnio 2... 19. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu Kauno apygardos... 20. panaikinta jo dalis, kuria A. B. ir P. S. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2... 21. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalintos nuteistiesiems A. B. ir P.... 22. Nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 225 straipsnio... 23. Nuteistajam P. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 225 straipsnio... 24. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš nuteistųjų A. B. ir P.... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė... 26. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais... 27. 2008 m. gruodžio 29 d., laikotarpiu nuo 18 val. 08 min. iki 18 val. 13 min.,... 28. Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 20 val. 57 min. iki 20.59 val., tame... 29. Tą pačią dieną, apie 21 val. 10 min., tame pačiame tarnybiniame... 30. Tą pačią dieną, apie 21 val. 19 min., tame pačiame tarnybiniame... 31. 2008 m. gruodžio 31 d., nuo 10 val. 17 min. iki 10 val. 27 min., tame pačiame... 32. 2009 m. sausio 12 d., laikotarpiu nuo 18 val. 53 min. iki 19 val., tame... 33. 2009 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 21 val. 34 min. iki 21 val. 38 min.,... 34. 2009 m. sausio 15 d., nuo 15 val. 43 min. iki 15 val. 57 min., tame pačiame... 35. 2009 m. sausio 19 d., laikotarpiu nuo 18 val. 38 min. iki 18 val. 47 min., tame... 36. Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 20 val. 04 min. iki 20 val. 14 min., tame... 37. Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 20 val. 27 min. iki 20 val. 29 min., tame... 38. Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 20 val. 34 min. iki 20 val. 44 min., tame... 39. Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 21 val. 12 min. iki 21 val. 21 min., tame... 40. 2009 m. sausio 28 d., laikotarpiu nuo 19 val. 18 min. iki 19 val. 26 min., tame... 41. Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19 val. 29 min. iki 19 val. 32 min., tame... 42. Be to, P. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tam leidimo iki... 43. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašo panaikinti Kauno... 44. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 45. Kasatoriaus nuomone, vienuolika jo nusikalstamos veikos epizodų neteisingai... 46. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys... 47. Sprendžiant iš teismui pateikto Kauno m. VPK 2008 m. rugsėjo 3 d. teikimo... 48. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Kauno apygardos... 49. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo išklausytas garso... 50. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netinkamai įvertintos kasatoriaus... 51. Kasaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai, kurių parodymais pagrįstas... 52. Kasaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 53. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė... 54. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 225... 55. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismai nuteistąjį... 56. Kasatorius nurodo, kad šioje byloje buvo apklausiami asmenys, kurie patys buvo... 57. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje... 58. Be to, nebuvo ir faktinio pagrindo atlikti operatyvinį tyrimą. Kauno... 59. Kasatorius nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2... 60. Nustatydami subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius teismai turėjo... 61. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 62. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios... 63. Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų nusikalstamų veikų... 64. Atsiliepime pažymima, kad abiejų teismų nuosprendžiuose aptartas ir... 65. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje skyrė didelį dėmesį skundo... 66. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje argumentuotai aptartas ir... 67. Nuteistojo A. B. bei jo gynėjo advokato J. Klipšto kasacinis skundas... 68. Dėl BK 225 straipsnio taikymo... 69. Nuteistųjų veikos tinkamai kvalifikuotos tiek pagal BK 225 straipsnio 2... 70. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išnagrinėti BK 225... 71. Kyšio davimo metu perduotų pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti... 72. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, išsamiai ir teisingai aiškinant... 73. Dėl BPK 20 straipsnio bei Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo... 74. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik... 75. Net ir iš dalies sutinkant su kasacinių skundų argumentais, kad operatyvinio... 76. Įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant... 77. Tarnybinio automobilio, į kuri buvo leista slapta patekti ir įrengti... 78. BPK, išskyrus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą,... 79. Pažymėtina, jog iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad kiekvienoje... 80. Dėl kyšius davusių asmenų parodymų vertinimo... 81. BPK nėra numatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame... 82. Kasaciniuose skunduose reiškiamos abejonės dėl liudytojais apklaustų... 83. Dėl BK 253 straipsnio taikymo... 84. BK 253 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą... 85. Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje... 86. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra apysunkiai... 87. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai... 88. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje... 89. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad, nuteistojo P. S. veikos - 100... 90. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis P. S.,... 91. Atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekių, kaip ir... 92. Nagrinėjamoje byloje išvada dėl P. S. veikos kvalifikavimo turi būti daroma... 93. Sutiktina ir su kasacinio skundo argumentais, kad Lietuvos Respublikos ginklų... 94. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir... 95. Pažymėtina, kad po 2000 m. priimto BK įsigaliojimo kasacinėje praktikoje... 96. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad teismų... 97. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 98. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka teisės taikymo aspektu žemesnės... 99. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė... 100. Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Jono Klipšto kasacinį skundą... 101. Nuteistojo P. S. kasacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Kauno... 102. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu P. S.... 103. Kitas Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo...