Byla A-261-2710-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjui G. K., vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 500 Lt neturtinės žalos ir 65,68 Lt turtinės žalos.

8Pareiškėjas skunde ir jo patikslinimuose (b. l. 1-3, 21-23, 47) nurodė, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (1.10.)-NSP-39-09 Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 3 straipsnio 2 punkto pagrindu, išnagrinėjusi advokatės Ingridos Ivanovienės prašymą dėl Tarnybos 2008 m. gruodžio 19 d. paskirto advokato pakeitimo, nutraukė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, paskirtą administracinėje byloje Nr. I-20-661/2009 (dabar – Nr. I-287-331/2010). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-930-484/2009 (šis sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. balandžio 8 d. nutarties Nr. A822-455/2010 pagrindu) Tarnybos veiksmus pripažino neteisėtais ir panaikino Tarnybos sprendimą Nr. (1.10.)-NSP-39-09. Tarnybos veiksmais pareiškėjui padaryta neturtinė žala. Teismui atstačius buvusią padėtį, advokatė buvo pakeista Tarnybos 2010 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (1.10.)-APS-68-10.

9Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos vadovo veiksmai – neteisėtas minėtos teisinės pagalbos nutraukimas – yra neatsakingi, turi nepagarbos pareiškėjo ir valstybės institucijų (Tarnybos, Teisingumo ministerijos, teismo) bei Lietuvos advokatūros atžvilgiu požymių. Tarnyba akivaizdžiai suvokė, kad, nutraukus teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, administracinė byla Nr. I-20-661/2009 (dabar – Nr. I-287-331/2010) nebus nagrinėjama operatyviai ir teisingai, kad teisinės pagalbos nutraukimas sąlygos sprendimo, kuriuo nutraukta teisinė pagalba, apskundimą. Dėl to metus užtruko administracinės bylos nagrinėjimas. Gindamas savo pažeistas teises, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, t. y. turėjo išlaidų administracinėje byloje Nr. I-930-484/2009: transporto išlaidos kelionėms į teismą ir atgal, išlaidos pastaboms, atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, kopijavimo išlaidos, iš viso – 65,68 Lt.

10Pareiškėjas taip pat patyrė neturtinę žalą. Tarnyba įvykdė žinomai neteisėtus veiksmus. Aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas Nr. (1.10.)-NSP-39-09, Tarnybai buvo žinomos dar nagrinėjant pareiškėjo 2008 m. vasario 16 d. prašymą, t. y. neteisėtus veiksmus Tarnyba įvykdė tyčia, siekdama palikti pareiškėją be pagalbos sprendžiant klausimus dėl teisinės pagalbos institucijos ydų, ši tyčia susijusi su apreiškėjo keliamų klausimų pobūdžiu ir pozicija dėl teisinės pagalbos institucijos netinkamo funkcionavimo. Pareiškėjas jo teisių trikdymo laikotarpiu, kuris truko metus, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją dėl nežinios ir nerimo, kad gali likti be teisinės pagalbos administracinėje byloje Nr. I-20-661/2009 (dabar – Nr. I-287-331/2010), o jeigu pagalba bus grąžinta, ar bus pakeistas advokatas, dėl to sutriko miegas, pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis patyrė moralinį nepasitenkinimą, nepatogumus (laiką ir pastangas eikvojo gindamas savo teises administracinėje byloje Nr. I-930-484/2009), pasijuto pažemintas ir apgautas dėl žinomai neteisėtų, gerai moralei prieštaraujančių Tarnybos įvykdytų veiksmų.

11Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (b. l. 6-9, 33-35) nurodė, kad kiekvienas pateiktas reikalavimas dėl patirtų nuostolių priteisimo privalo būti pagrįstas atitinkamais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais šių nuostolių susidarymo faktą ir jų konkretų dydį. Pareiškėjas turtinę žalą kildina iš administracinės bylos Nr. I-930-484/2009 proceso, nurodo, jog turėjo išlaidų transportui (kelionėms į abi puses visuomeniniu transportu su persėdimais) bei kopijavimo paslaugoms. Tarnybos nuomone, visuomeninio transporto vienkartinius bilietus pareiškėjas galėjo naudoti ne vykdamas į teismą, bet kitais tikslais. Pareiškėjas gyvena Vilniuje ir nėra galimybės nustatyti tikslaus transporto išlaidų, turėtų būtent dėl vykimo į teismo posėdžius, dydžio, todėl reikalavimas atlyginti transporto išlaidas yra nepagrįstas. Pareiškėjo pateikti dokumentai dėl kopijavimo išlaidų nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjo turėtos kopijavimo išlaidos susijusios būtent su administracine byla Nr. I-930-484/2009.

13Atsakovas pažymėjo, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizini skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocine depresija, nepatogumus, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Taigi atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus atsirasti būtina nustatyti ne tik valdžios institucijų veiksmų priešingumą teisei, bet ir kitas organiškai tarp savęs susijusias sąlygas: priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių ir teisės pažeidimu padarytą žalą arba nuostolius; nesant bent vienai iš šių sąlygų, teisė į žalos atlyginimą paneigiama.

14Atsakovas mano, kad administracinės bylos Nr. I-20-661/2009 nagrinėjimo sustabdymas negali būti siejamas su pareiškėjo tariamai patirta neturtine žala. Tai, kad teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, nereiškia operatyvaus ir teisingo bylos „sužlugdymo“, kadangi byla sustabdyta dėl privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. Be to, toks procesinis veiksmas nepažeidė pareiškėjo procesinių teisių, nes išnagrinėjus kitą bylą ir po to atnaujinus administracinės bylos Nr. I-20-789/2009 nagrinėjimą, neužkertamas kelias teikti argumentus ir naujus įrodymus įstatymų nustatyta tvarka. Be to, žalos padarymo faktą bei jos dydį privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis tokios žalos atlyginimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją ir kt.; pareiškėjas apsiribojo kai kurių Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje pateiktos neturtinės žalos sąvokos kai kurių elementų išvardijimu, todėl nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą kelia pagrįstų abejonių dėl jų pasireiškimo tikimybės.

15Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Tarnybos veiklos, nenurodo jokių sąsajų su Tarnybos sprendimu Nr. (1.10.)-NSP-39-10 ir kokią reikšmę tos aplinkybės turėjo galimai neturtinei žalai (pavyzdžiui, kokią įtaką Tarnybos minėtam sprendimui turi advokatui mokamas užmokestis, advokatų darbo krūvis ir t.t.); šie pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą iš esmės gali būti vertinami kaip prielaidos, kurios negali būti pagrindu reiškiamo reikalavimo patenkinimui.

16Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas: remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu; Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas, o numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais; Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (tai konstatuota ir LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, t. y. ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigine išraiška, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-2/2008). Tarnybos nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-930-484/2009, kuriuo panaikintas Tarnybos sprendimas Nr. (1.10.)-NSP-39-09, yra pakankamas pagrindas pažeistai pareiškėjo teisei apginti ir laikytinas tinkama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl nėra pagrindo priteisti piniginę kompensaciją.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą patenkino iš dalies – priteisė G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 200 Lt (du šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

19Teismas faktines bylos aplinkybes nustatė remdamasis byloje esančiais įrodymais (b. l. 35-36, 48-49).

20Teismas analizavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalių, 6.246, 6.249 straipsnių nuostatomis.

21Teismas pažymėjo, kad LVAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-455/2010 (b. l. 10-14; administracinė byla Nr. I-930-484/2009 (b. l. 144-153)) nustatė, kad Tarnybos veiksmai buvo nepagrįsti teisiniais argumentais, teise, būtent todėl ir neteisėti, nes priešingu atveju nebūtų panaikintas Tarnybos sprendimas.

22Teismas pabrėžė, kad nei Vilniaus miesto visuomeninio transporto vienkartiniai bilietai (b. l. 24, 54), nei kvitai, susiję su dokumentų kopijų darymu (b. l. 24), neįrodo, jog šios išlaidos susiję būtent su Tarnybos sprendimo Nr. (1.10.)-NSP-39-09 panaikinimu. Kitaip tariant, G. K. galėjo naudotis minėtais bilietais važiuodamas kur nors kitur, o ne į teismą, taip pat galėjo daryti tokių dokumentų, kurie niekaip nesusiję su teismo procesu, kopijas. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti jam turtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

23Teismas taip pat pabrėžė, kad neteisėtais Tarnybos veiksmais, kurie šiame sprendime yra nustatyti, buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į tinkamą gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis): Tarnyba 2009 m. vasario 9 d. sprendime Nr. (1.10.)-NSP-39-09 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ (administracinė byla Nr. I-930-484/2009 (b. l. 35-36, 48-49)) nusprendė nutraukti G. K. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (1.10.)-S-2539-08 (2009 m. vasario 2 d. pratęsimą Nr. (1.10.)-ST-13-09), o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 27 d. sprendime (patvirtintame LVAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi) konstatavo, kad minėtas Tarnybos sprendimas yra naikintinas kaip nepagrįstas (todėl ir neteisėtas). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Teismas pažymėjo, kad advokato veiksmingas teisinių paslaugų atlikimas nėra savitikslė vertybė – jis garantuoja, jog asmens konstitucinė teisė į gynybą bus ne menama, o reali. Todėl teismas konstatavo, kad vien Tarnybos 2009 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (1.10.)-NSP-39-09 panaikinimas ir tokio Tarnybos veiksmo neteisėtumo pripažinimas nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra adekvati satisfakcija pareiškėjui – jam turi būti atlyginama ir neturtinė žala, išreikšta pinigais.

24LVAT 2010 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2208/2010 konstatuota: „Asmeniui priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis) – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą ir pan. Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies II.7 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

25Administracinių teismų praktikoje (LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1181/2010, 2010 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–122/2010, 2010 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–734/2009, 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–121/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

26Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (LVAT 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6–1286/2006). Panašią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne kartą savo nutartyse įvairių kategorijų bylose akcentuodamas, jog teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių pasiekiama vienokia ar kitokia kompensacijos suma ir motyvai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis ar mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–157/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–393/2008 ir kt.). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir pan., parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.“

27Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala (500 Lt) yra per didelė. Pareiškėjas yra nuolatinis teismo procesų dalyvis, todėl nors jo konstitucinė teisė į tinkamą gynybą ir buvo nepagrįstai bei neteisėtai apribota, tačiau tai negalėjo jam sukelti itin didelių nepatogumų. LVAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi Tarnybos apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, o tai taip pat yra prielaida ir sąlyga konstatuoti, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala negali būti vertinama kaip didelė.

28Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad pareiškėjo G. K. skundas tenkintinas iš dalies: pareiškėjui – G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteistini 200 Lt (du šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

29III.

30Pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 500 Lt neturtinę ir 65,68 Lt turtinę žalą.

31Apeliacinis skundas (b. l. 77-79) grindžiamas šiais argumentais:

321. Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala yra per didelė, rėmėsi tuo, kad LVAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi Tarnybos apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, o tai taip pat yra prielaida ir sąlyga konstatuoti, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala negali būti vertinama kaip didelė. Tačiau nei viena iš šalių nesirėmė tokia aplinkybe ir ji nebuvo tiriama bylos nagrinėjimo metu.

332. Pareiškėjas skundą atlyginti žalą sieja išimtinai su tais veiksmais, kurie pripažinti neteisėtais. Be to, teismo byloje Nr. I-930-484/2009 buvo patenkintas pagrindinis pareiškėjo reikalavimas.

343. Teismo konstatavimas, kad pareiškėjas yra nuolatinis teismo procesų dalyvis yra nemotyvuotas ir nėra aišku, kaip tai susiję su pareiškėjui padarytos žalos atlyginimu

354. Pareiškėjui 200 Lt neturtinė žala priteista nusižengiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Teismas neįvertino, kad konstitucinė teisė į tinkamą gynybą yra didelė vertybė; kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sistemingai pažeidžia asmenų teisę į tinkamą teisinę gynybą, neteisėtais veiksmais išprovokuoja savo veiksmų apskundimą, Tarnyba funkcionuoja ne pilnai įstatymo ribose, kas sudaro prielaidas daryti pažeidimus (iki šiol nėra patvirtintos Tarnybos 10 straipsnyje nustatytos, advokatų veiklos kokybė tikrinamo taisyklės); valstybės kontrolė nustatė finansinius pažeidimus Tarnyboje, didelių piniginių sumų eikvojimą ne pagal paskirtį; kad teismas nustatė, jog neteisėti veiksmai padaryti žinomai neteisėtai; iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo konstitucinė teisė į tinkamą gynybą Tarnybos buvo suvaržyta byloje, kurioje pareiškėjas kelia teisinės pagalbos funkcionavimo tobulinimo klausimus, kuriam priešinasi Tarnybos pareigūnai.

365. Teismas sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę žalą, grindžiamas tik prielaidomis.

376. Administracinėje byloje Nr. I-930-484/2009 yra užfiksuoti pareiškėjo atvykimai į teismą (7 kelionės (pirmyn ir atgal)). Šią aplinkybę patvirtina procesinių dokumentų pateikimas teismui, dalyvavimas posėdžiuose. Teismą viešuoju transportu pareiškėjas gali pasiekti tik su persėdimu. Kelionei pirmyn ir atgal reikia 4 bilietų, vieno bilieto kaina 2 Lt.

387. Teismas turėtų nurodyti, kokio lygio įrodymus reikia pateikti teismui, kad būtų įrodyti nuostoliai patirti naudojantis miesto visuomeninio transportu, jei jo vertinimu pareiškėjo pateiktų įrodymų nepakanka.

398. Teismas nepagrįstai kaip įrodymų nevertino kvitų, kuriais pareiškėjas grindė patirtas išlaidas darant dokumentų kopijas.

40Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

41Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 84-90) nurodė, kad:

421. Pareiškėjas dokumentų kopijas nuolat teikia tiek Tarnybai, tiek ir įvairiems teismams, todėl daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjo pateikti kvitai – tai išlaidos, patirtos būtent toje byloje, kurioje buvo ginčijamas Tarnybos 2009 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (1.10.)-NSP-39-09, negalima.

432. Iš pareiškėjo teismui pateiktų visuomeninio transporto vienkartinių bilietų nematyti, kokią dieną jais buvo naudojamasi.

443. LVAT paprastai atsisako priteisti bylą laimėjusiai šaliai jos patirtas transporto išlaidas, kai bylos šalies gyvenamoji vieta sutampa su bylos nagrinėjimo vieta (LVAT adm. byla Nr. A525-594/2009 ir Nr. A63-626/2009).

454. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 57 straipsniu, CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu pareiškėjas neturi realių, tiesioginių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų tam tikrų išlaidų patyrimo faktą, tokių išlaidų atlyginimas – negalimas.

465. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį transporto ir kopijavimo išlaidos priskirtinos prie proceso išlaidų, dėl kurių atlyginimo šalis privalo kreiptis į teismą iki bylos nagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos, arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

476. G. K. dėl Tarnybos 2009 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (1.10.)-NSP-39-09 priėmimo nepatyrė jokių didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, emocinės depresijos ar streso. Pareiškėjas taip pat nepatyrė jokio fizinio skausmo ar sveikatos pablogėjimo, jis nebuvo pažemintas, jo reputacija nebuvo pažeista ir jo galimybės bendrauti niekaip nesumažėjo. Todėl vadovaujantis LVAT 2011 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143- 54/2011, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, LVAT 2005 m. liepos 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-797/2005, nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nežymūs nepatogumai, negali būti vertinami kaip didelė neturtinė žala.

487. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad G. K. pagrindinis tikslas bylose yra labiau susijęs su viešuoju interesu, nei paties pareiškėjo tariamai pažeistų teisių gynyba, todėl tokių bylų nagrinėjimas teisme negali taip žymiai paveikti jo dvasinės būklės ir sukelti jam gilių dvasiniu išgyvenimų.

49Tai, kad G. K. yra nuolatinis teisminių procesų dalyvis (ką patvirtina jo teismuose iškeltos bylos), taip pat įrodo, kad pareiškėjo pagrindinis tikslas yra bylinėtis su institucijomis, tokiu būdu siekiant jų funkcionavimo tobulinimo ir toks bylinėjimasis jam neturtinės žalos nesukelia.

508. Tarnybos 2009 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (T.10.)-NSP-39-09 priėmimas iš esmės nesukėlė pareiškėjui jokiu neigiamų teisinių ar kitokio pobūdžio pasekmių.

51Nepaisant to, kad Tarnybos 2009 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (1.10.)-NSP-39-09 pagrindu G. K. buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas administracinėje byloje Nr. I-20-661/2009 (vėlesnis Nr. I-287-331/2010), tačiau teismui 2009 m. kovo 27 d. sprendimu adm. byloje Nr. I-930-484/2009 ir LVAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikinus Tarnybos 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (1.10.)-NSP-39-09, antrinės teisinės pagalbos teikimas G. K. buvo nedelsiant atnaujintas. Visą tą laiką, kol administracine tvarka buvo sprendžiamas Tarnybos 2009 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (1.10.)-NSP-39-09 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, administracinė byla Nr. I-20-661/2009 (vėlesnis Nr. I-287-331/2010) buvo sustabdyta ir tik išsprendus klausimą dėl tolesnio antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui šioje byloje teikimo, minėtos administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

52Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV.

55Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

56Pareiškėjas nesutinka dėl priteistos žalos atlyginimo dydžio.

57Pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį yra privalomi civilinės atsakomybės elementai: viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos yra įrodytos, todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

58Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

59Atlygintinos žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

60Teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustato individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

61Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentavo priteistos neturtinės žalos dydį ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo prašoma priteisti 500 Lt dydžio neturtinę žala yra per didelė. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodo tik neturtinės žalos sąvokos požymius, numatytus CK 250 starsipnio 1 dalyje, bet nepateikia įrodymų patvirtinančių jo būseną atsiradusią dėl administravimo subjekto priimto neteisėto akto. Todėl pirmosios instancijos tesimas šiuo atveju nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį pagrįstai vadovavosi teisingumo bei protingumo kriterijais. Todėl priteistas 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir šioje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

62Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl turtinės žalos priteisimo. Pareiškėjas pagal CK 6.271 straipsnį turi teisę į turtinės žalos atlyginimą dėl administravimo subjekto neteisėto veikimo. Pagal CK 249 starsipnio 1 dalį žalą sudaro turėtos išlaidos dėl neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad turtinę žalą sudaro transporto išlaidos bei dokumentų kopijų rengimo teismui išlaidos. Šios išlaidos yra bylos vedimo išlaidos ir jų priteisimui ABTĮ 44 straipsniu yra nustatyta atitinkama procedūra. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 6 d. nutartimi konstatavo, kad procesinių (atstovavimo) išlaidų priteisimo pirmiausia turi būti siekiama tame procese, kuriame jos buvo patirtos (administracinė byla Nr. A756-34/2011). Tačiau pareiškėjas šiuo atveju nepasinaudojo ABTĮ 44 straipsnio suteikta teise teikti prašymą dėl patirtų teismo procese išlaidų atlyginimo išnagrinėtoje byloje ir toks prašymas nebuvo atmestas, todėl jis turi teisę prašyti atlyginti patirtas išlaidas kaip žalos atlyginimo ir tokios išlaidos remiantis CK 249 straipsnio 1 dalimi pripažintina žala. Pareiškėjas patirtas išlaidas pagrindė visuomeninio transporto vienkartiniais bilietais ir kvitais patvirtinančiais nuorašų pagaminimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis gyvena Šeimyniškių gatvėje, Vilniuje, o administracinis teismas yra Žygimantų gatvėje, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas galėjo vykti į teismą visuomeniniu transportu. Taip pat pareiškėjas pagrindė išlaidas dėl dokumentų nuorašų gaminimo, todėl šios išlaidos pripažintinos žala. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos tesimo sprendimas keistinas ir pareiškėjo naudai priteistina 65,68 Lt turtinės žalos atlyginimo.

63Todėl bendra žalos atlyginimo suma pareiškėjui priteistina 265,68 Lt.

64Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

65G. K. (G. K.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

66Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.

67Priteisti iš Lietuvos valstybės G. K. (G. K.) naudai 265,68 Lt (du šimtus šešiasdešimt penkis litus ir šešiasdešimt aštuonis centus) žalos atlyginimą.

68Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui G. K., vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 8. Pareiškėjas skunde ir jo patikslinimuose (b. l. 1-3, 21-23, 47) nurodė, kad... 9. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos vadovo veiksmai – neteisėtas minėtos... 10. Pareiškėjas taip pat patyrė neturtinę žalą. Tarnyba įvykdė žinomai... 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos... 12. Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (b. l. 6-9, 33-35) nurodė, kad... 13. Atsakovas pažymėjo, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina... 14. Atsakovas mano, kad administracinės bylos Nr. I-20-661/2009 nagrinėjimo... 15. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Tarnybos veiklos, nenurodo jokių sąsajų su... 16. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu... 19. Teismas faktines bylos aplinkybes nustatė remdamasis byloje esančiais... 20. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42... 21. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartyje... 22. Teismas pabrėžė, kad nei Vilniaus miesto visuomeninio transporto... 23. Teismas taip pat pabrėžė, kad neteisėtais Tarnybos veiksmais, kurie šiame... 24. LVAT 2010 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.... 25. Administracinių teismų praktikoje (LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartis... 26. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę... 27. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala (500... 28. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad pareiškėjo... 29. III.... 30. Pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti... 31. Apeliacinis skundas (b. l. 77-79) grindžiamas šiais argumentais:... 32. 1. Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė... 33. 2. Pareiškėjas skundą atlyginti žalą sieja išimtinai su tais veiksmais,... 34. 3. Teismo konstatavimas, kad pareiškėjas yra nuolatinis teismo procesų... 35. 4. Pareiškėjui 200 Lt neturtinė žala priteista nusižengiant teisingumo,... 36. 5. Teismas sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti... 37. 6. Administracinėje byloje Nr. I-930-484/2009 yra užfiksuoti pareiškėjo... 38. 7. Teismas turėtų nurodyti, kokio lygio įrodymus reikia pateikti teismui,... 39. 8. Teismas nepagrįstai kaip įrodymų nevertino kvitų, kuriais pareiškėjas... 40. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos... 41. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 84-90) nurodė, kad:... 42. 1. Pareiškėjas dokumentų kopijas nuolat teikia tiek Tarnybai, tiek ir... 43. 2. Iš pareiškėjo teismui pateiktų visuomeninio transporto vienkartinių... 44. 3. LVAT paprastai atsisako priteisti bylą laimėjusiai šaliai jos patirtas... 45. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 46. 5. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį transporto ir kopijavimo išlaidos... 47. 6. G. K. dėl Tarnybos 2009 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (1.10.)-NSP-39-09... 48. 7. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad G. K. pagrindinis tikslas bylose yra... 49. Tai, kad G. K. yra nuolatinis teisminių procesų dalyvis (ką patvirtina jo... 50. 8. Tarnybos 2009 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (T.10.)-NSP-39-09 priėmimas iš... 51. Nepaisant to, kad Tarnybos 2009 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (1.10.)-NSP-39-09... 52. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV.... 55. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir... 56. Pareiškėjas nesutinka dėl priteistos žalos atlyginimo dydžio.... 57. Pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį... 58. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 59. Atlygintinos žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, ištyręs ir... 60. Teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę... 61. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 62. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo... 63. Todėl bendra žalos atlyginimo suma pareiškėjui priteistina 265,68 Lt.... 64. Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 65. G. K. (G. K.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 66. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą... 67. Priteisti iš Lietuvos valstybės G. K. (G. K.) naudai 265,68 Lt (du šimtus... 68. Nutartis neskundžiama....