Byla A-679-525/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Elektropolis“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės tiesioginių nuostolių 772 948,22 Lt; priteisti pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas BUAB „Elektropolis“ skunde ir patikslintuose skunduose (I t., b. l. 2-15; III t., b. l. 88, 173) nurodė bei pareiškėjo atstovė D. V. 2014 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog prašo priteisti turtinės žalos 772 948,22 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kitos skundo dalies atsisako ir atsisakymo pasekmės yra žinomos. Prašo teismo priteisti nuostolius, kuriuos turėjo dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo – 602 352,00 Lt; įmonė patyrė nuostolių dėl negalėjimo laiku grąžinti kredito – 153 080,56 Lt; dėl detaliojo plano koregavimo darbų, t. y. notarinių veiksmų; be to, hipotekos išlaidos, marketingo ir kitos išlaidos – 17 515,66 Lt. Nurodė, jog visų išlaidų pagrindimai yra pateikti byloje. 2014 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu tikslindamas savo reikalavimą nurodė, jog dėl detaliojo plano koregavimo darbų, t. y. notarinių veiksmų, hipotekos išlaidų, marketingo ir kitų išlaidų, iš viso 17 515,66 Lt, atsisako reikalavimo.

6Nurodė jog 2007 m. liepos 23 d. kreipėsi į Savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo poskyrį, prašydamas patvirtinti nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ( - ), ( - ), ( - ), Šiauliai detalųjį planą. Savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 23 d. detaliojo plano nepatvirtino. 2007 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas patvirtinti minėtų sklypų detalųjį planą, tačiau buvo nuspręsta detaliojo plano tvirtinimui nepritarti. Pareiškėjas tokį sprendimą apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2008 m. kovo 3 d. sprendimu panaikino Savivaldybės tarybos sprendimą ir įpareigojo atsakovą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo patvirtinti ginčo sklypų detalųjį planą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, įmonė vėl kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano patvirtinimo. 2008 m. balandžio 24 d. Savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-167 vėl netvirtino detaliojo plano. Pareiškėjas vėl apskundė sprendimą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu panaikino sprendimą ir įpareigojo Savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį svarstyti klausimą dėl žemės sklypų ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Šiauliai detaliojo plano patvirtinimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjas vėl kreipėsi į Savivaldybės tarybą. 2008 m. lapkričio 10 d. iš Savivaldybės sekretoriato buvo gautas atsakymas 2008 m. lapkričio 7 d. Nr. SS-66, kartu pateikti Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-349 kopija ir tarybos posėdžio protokolo išrašas. 2008 m. spalio 23 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-349 vėl buvo nuspręsta netvirtinti detaliojo plano. Pareiškėjui dar kartą kreipusis į Šiaulių apygardos administracinį teismą, jis 2009 m. vasario 2 d. sprendimu panaikino sprendimą ir įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį svarstyti klausimą dėl žemės sklypų ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Šiauliai detaliojo plano tvirtinimo. Šį teismo sprendimą atsakovas apeliaciniu skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2010 m. vasario 1 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A525-184/2010) paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą. 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-250 Savivaldybės taryba ketvirtą kartą priėmė sprendimą netvirtinti detaliojo plano. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. pastarąjį sprendimą panaikino, įpareigojo Savivaldybę svarstyti klausimą dėl detaliojo plano patvirtinimo. Detalusis planas netvirtintas ir 2010 m. vasario 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-72, kuris taip pat buvo apskųstas Šiaulių apygardos administraciniam teismui ir 2010 m. gegužės 24 d. teismo sprendimu panaikintas. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1520/2010. Detalusis planas buvo patvirtintas 2011 m. balandžio 28 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-139. Per tą laikotarpį įmonė prarado viską. Dviem tarybos nariams už kyšio reikalavimą iškelta baudžiamoji byla ir jie buvo nuteisti. Viešasis interesas buvo pažeistas tuo, kad įmonei buvo iškelta bankroto byla. Dėl bankroto įmonė liko skolinga kreditoriams 789 385,89 Lt, o prašoma priteisti suma – 772 948,22 Lt. Nukentėjo ne tik įmonė, jos reputacija, vadovai, darbuotojai, kurie neteko darbo, bet ir kiti, taip pat ir valstybinės institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Tarp atsakovo neveikimo ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovas priimdavo neveiksmingus atsisakymus ir sprendimus, be to, keturis metus vilkino procesą, skųsdamas kiekvieną teismo sprendimą. Prašė teismo priteisti nuostolį, kurį patyrė dėl sklypų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo – 602 352 Lt, 153 080,56 Lt – įmonės nuostoliai patirti dėl negalėjimo laiku grąžinti kredito. Įrodymai yra byloje.

7Atsakovas Savivaldybė atsiliepimuose (II t., b. l. 141-147, 234-240) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Pirmasis neteisėtas Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-167 priimtas tik 2008 m. balandžio 24 d. Savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. T-167, 2008 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. T-349, 2010 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. T-72 nėra susiję su pareiškėjo galimai patirta žala, nes detaliojo plano tvirtinimo procedūros buvo baigtos kitos administracinė procedūros metu. Vienintelis neteisėtas Savivaldybės tarybos aktas, kuris galėjo turėti įtakos pareiškėjo galimai patirtai žalai – 2009 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T-250. Be to, pastarasis sprendimas teismo buvo panaikintas dėl formalių priežasčių, detaliojo plano netvirtinimas nebuvo tirtas. Pareiškėjo reikalavimas dėl 153 080,53 Lt nuostolių, susijusių su AB Ūkio bankas, nepagrįstas, nes atsakovas niekaip nėra prisidėjęs prie paskolų suteikimo sandorių sudarymo, tarp Savivaldybės tarybos neteisėto veiksmo – 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-250 ir pareiškėjo nurodomų palūkanų, komisinių ir delspinigių mokėjimo nėra priežastinio ryšio. Palūkanas pareiškėjui kėlė bankas, pareiškėjas nesiėmė jokio veiksmų, atsakovas už tai nėra atsakingas. Komisiniai mokesčiai, išskyrus 1 600 Lt, sumokėti iki minėto 2009 m. birželio 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-250. Priežastinio ryšio nėra ir tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo sumokėtų delspinigių. Dėl sklypų pardavimo už kur kas mažesnę kainą atsakingas pats pareiškėjas. Pareiškėjo pozicija dėl negautų pajamų taip pat nepagrįsta. UAB „Verslavita“ vertinimas nekokybiškas ir neobjektyvus, jame daug logikos klaidų.

9II.

10Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu (IV t., b. l. 116-128) pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ skundą ir patikslintus skundus tenkino iš dalies. Priteisė bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektropolis“ iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 755 432,56 Lt tiesioginių nuostolių. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtą.

11Teismas apibrėžė, jog nagrinėjamos bylos dalykas – savivaldybės civilinė atsakomybė dėl pareiškėjo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų, atliekant teritorijų planavimą.

12Pasisakydamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad yra įsiteisėję Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimai bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriais konstatuota, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba suklydo dėl taikytinos teisės, klaidingai taikė materialinės teisės normas. Atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo priežastys, teismo vertinimu, leidžia konstatuoti akivaizdų atsakovo priimtų sprendimų nepagrįstumą ir aiškų diskrecijos ribų peržengimą. Teismas pripažino, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba neveikė taip, kaip pagal įstatymo nuostatas privalėjo veikti, pažeidė įstatymo viršenybės principą, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo 2008 m. balandžio 24 d. Nr. T-167, 2008 m. spalio 23 d. Nr. T-349, 2009 m. birželio 25 d. T-250, 2010 m. vasario 25 d. Nr. T-72 sprendimų neteisėtumą kaip sąlygą jo viešajai atsakomybei kilti. Apibendrindamas sprendime išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, jog Šiaulių miesto savivaldybė, spręsdama dėl pareiškėjo pateikto detaliojo plano tvirtinimo, pažeidė imperatyvių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, akivaizdžiai peržengė savo diskrecijos ribas, todėl jos sprendimai, kuriais atsisakyta tvirtinti detalųjį planą, pripažintini neteisėtais viešosios atsakomybės taikymo prasme.

13Spręsdamas dėl žalos ir priežastinio ryšio, teismas vertino tai, jog pareiškėjas savo tiesioginius nuostolius įvardija AB Ūkio bankui pagal 2007 m. gegužės 24 d. kredito sutartį laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. sumokėtas palūkanas.

14Nurodė, kad pagal AB Ūkio bankas 2011 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 266, BUAB „Elektropolis“ sumokėjo bankui: kredito dengimui 112 000 Lt; palūkanų 182 136,60 Lt; komisinių mokesčių 6 643 Lt; delspinigius už ne laiku įvykdytus įsipareigojimus 9 835,11 Lt (I t., b. l. 111). Pažymėjo, jog kredito palūkanos užaugo nuo 6,26 iki 13,8 (I t., b. l. 64, 85). Patvirtinus BUAB „Elektropolis“ priklausančių sklypų ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) gatvėje Šiauliuose detalųjį planą 2007 m. rugpjūčio 23 d. palūkanų būtų sumokėta keturis kartus mažiau, t. y. 45 534,15 Lt. Nurodė, kad BUAB „Elektropolis“ patirtas nuostolis turtinė žala, susijusi su paskolos negrąžinimu bankui netvirtinant detalaus plano BUAB „Elektropolis“ priklausančių sklypų ( - ), ( - ), ( - ), ir ( - ) gatvėje Šiauliuose, apskaičiuojama taip: 182 136, 60 – 45 534,15+16 478,11 Lt = 153 080,56 Lt sumokėtos palūkanos.

15Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog BUAB „Elektropolis“ 2007 m. gegužės 24 d. sudarė kredito sutartį su AB Ūkio banku, pagal kurią bankas suteikė pareiškėjui iki 2007 m. lapkričio 24 d. 500 000 Lt kreditą, skirtą žemės sklypų privatizavimui. Atsižvelgiant į tai, kad per laikotarpį, kuriam buvo suteiktas kreditas, atsakovas nepatvirtino detaliojo plano, pareiškėjas atitinkamai 2007 m. lapkričio 21 d., 2008 m. gruodžio 11 d., 2009 m. birželio 18 d., 2009 m. gruodžio 30 d., 2010 m. birželio 28 d. susitarimais pratęsė sutarčių galiojimus (I t., b.l. 72, 77-78, 85-92, 100, 105).

16Byloje yra AB Ūkio banko raštas apie laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. UAB „Elektropolis“ atliktus mokėjimus (t. I, b.l. 77). Teismas pažymėjo, jog remsis byloje pateikta 2014 m. birželio 20 d. pažyma, o ne 2011 m. lapkričio 30 d. AB Ūkio banko raštu Nr. 266, nes minėtas raštas nėra išsamus, jame nėra nurodyta kiekvieno mokėjimo pamėnesiui, iš šio rašto neįmanoma nustatyti, kokia suma ir už kurį laikotarpį sumokėta.

17Teismas taip pat pažymėjo, jog įrodymų, detalizuojančių pažymoje nurodytas pinigų sumas, teismas gauti neturi galimybių, kadangi 2013 m. gegužės 2 d. AB Ūkio bankui iškelta bankroto byla, smulki informacija apie atliktus mokėjimus nesaugoma, kadangi AB Ūkio bankas išsamesnių paaiškinimų pateikti negali, teismas vadovausis byloje pateikta 2014 m. birželio 20 d. pažyma. Bylos šalys dėl pažymos autentiškumo neabejoja, ginčo dėl to nėra. Pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2011-09-06-12 BUAB „Elektropolis“ sumokėjo: palūkanų 196 716,65 Lt, delspinigių už ne laiku įvykdytus įsipareigojimus 1 090,23 Lt, banko mokesčių 4 776,63 Lt (IV t., b. l. 2-3). Pažymėjo, jog BUAB „Elektropolis“ buhalterė paaiškino, jog sumos, kurios nurodytos 2011 m. lapkričio 30 d. AB Ūkio bankas rašte Nr. 266, gali nesutapti su 2014 m. birželio 20 d. pažyma dėl tos priežasties, kad bankas įskaitydavo ne konkrečius mokestiniame pavedime nurodytus mokesčius, o paskirstydavo juos savo nuožiūra.

18Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neprašo teismo atlyginti nuostolius, susijusius su atsakovo veiksmais, vykdant detaliojo plano derinimo procedūras. Kaip minėta pirmieji atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti 2008 m. balandžio 24 d., taigi būtent nuo šio sprendimo priėmimo dienos skaičiuotini pareiškėjo patirti tiesioginiai nuostoliai. Termino atlyginti nuostolius pabaiga sietina su 2011 m. balandžio 28 d., t. y. data, kai buvo patvirtintas detalusis planas.

19Teismo vertinimu, pareiškėjo bankui sumokėtos palūkanos už naudojimąsi kreditais laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. pripažintinos tiesioginiais pareiškėjo nuostoliais. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs tai, kad pareiškėjas žemės sklypus įsigijo su tikslu pelningai juos parduoti pakeitus paskirtį pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. parengtas sąlygas detaliajam planui. Minėtos sąlygos numatė pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimą į kitos paskirties žemę, t. y. komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti (prijungta administracinė byla Nr. I-17-257/2008, b. l. 66-68).

20Teismas nurodė, jog Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai pažymima, kad tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus; Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą).

21Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas įvykdė visas teisės aktuose, reglamentuojančiuose detaliojo planavimo procesą, numatytas pareigas – žemės sklypų ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Šiauliai detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A-592 ,,Dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo BUAB ,,Elektropolis“, sutartimi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo BUAB ,,Elektropolis“ 2006 m. gegužės 29 d. Nr. SŽ-850-(TP) bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti 2006 m. rugpjūčio 24 d. Nr. DP-202, taip pat Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti 2006 m. liepos 21 d. Nr. 896, todėl laikytina, jog jis turėjo objektyviai pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad detalusis planas bus patvirtintas.

22Šiuo atveju reikšminga aplinkybe, teismo nuomone, laikytina tai, kad pareiškėjas žemės sklypą įsigijo ir kreditą paėmė jau esant išduotoms planavimo sąlygoms teritorijų planavimo dokumentui rengti, tai sukūrė pareiškėjui teisėtus lūkesčius, kad veikdamas teisėtai, įvykdęs įstatymo reikalavimus, jis įgis galimybę įvykdyti savo verslo sumanymus. Kadangi kredito sutartis buvo sudaryta po sąlygų teritorijų planavimo dokumentui rengti gavimo, todėl pareiškėjo veiksmai neturi būti vertinami kaip nepagrįsta ūkinės komercinės veiklos rizika. Priešingai, aplinkybė, kad pareiškėjas, veikdamas teisėtai, tikėdamasis atsakovo teisėto veikimo, turėjo pagrįstus lūkesčius dėl detaliojo plano patvirtinimo, sumažina tokią riziką iki normalaus laipsnio. Kaip jau minėta, pareiškėjas įvykdė visas teisės aktuose numatytas pareigas, toks elgesys patvirtina, kad jis aktyviais veiksmais siekė nepadidinti sutartimi prisiimtos rizikos (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-294/2014).

23Taip pat pažymėta, jog kaip matyti iš 2014 m. birželio 20 d. pažymos, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. pareiškėjo prašomų priteisti tiesioginių nuostolių dydis (palūkanos ir delspinigiai) galėtų būti 164 639,89 Lt, t. y. palūkanų ir delspinigių, sumokėtų laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. balandžio 28 d., suma viršija pareiškėjo BUAB „Elektropolis“ prašomą sumą 153 080,56 Lt, todėl pareiškėjui BUAB „Elektropolis“ priteistina prašoma suma, t. y. 153 080,56 Lt.

24Teismas rėmėsi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, pažymėjo, jog įrodymus vertina teismas, jokie įrodymai jam neturi iš anksto nustatytos galios. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr.16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr.20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją).

25Teismas vertino ir tai, jog pareiškėjo atstovė taip pat prašo priteisti 602 352 Lt tiesioginių nuostolių, t. y. pirkimo ir pardavimo kainos skirtumą. Nurodė, jog nekilnojamojo turto pardavimo nuostoliai įvykdytomis pirkimo-pardavimo sutartimis skaičiuojami taip: pagal 2004 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b. l. 149-154, 155-159, 160-164) buvo sumokėta 170 000 Lt, pagal 2007 m. birželio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b.l. 165-168, 169-171, 172-174) BUAB „Elektropolis“ sumokėjo 817 800 Lt, o pagal 2011 metais rugsėjo mėnesį įvykdytas pirkimo-pardavimo sutartis 15,11 aro dydžio sklypas ( - ) ir 26,90 arų dydžio žemės sklypas ( - ) buvo parduoti už 260 462 Lt (I t., b.l. 196-205), 19,71 aro dydžio žemės sklypas su pastatais ( - ) buvo parduotas už 70 971 Lt (I t., b.l. 175-186), 15 arų dydžio žemės sklypas ( - ) buvo parduotas už 54 015 Lt (I t., b.l. 187-195). Taigi susumavus turto pirkimo ir pardavimo kainas įmonės patirtas nuostolis: 170 000 Lt + 817 800 Lt – 260 462 Lt – 70 971 Lt – 54 015 Lt = 602 352 Lt, t. y. pakeitus žemės sklypų paskirtį ir patvirtinus detalųjį planą tik 2011 metais įmonė patyrė 602 352 Lt nuostolį.

26Teismas nurodė, jog ginčo šioje byloje dėl to, kad buvo neteisėti Šiaulių miesto savivaldybės veiksmai, nėra. Teismas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum principu, kuris reiškia, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

27Teismo vertinimu, pareiškėjo sumanymas pirkti sklypą, kurio paskirtį pakeisti iš komercinės į gyvenamąją, buvo jo apsisprendimas, kuris susijęs su verslui būdinga rizika dėl investicinio projekto sėkmės. Pareiškėjas, kaip matyti iš jo pateiktų argumentų, pirko sklypą turėdamas šį konkrečiai apibrėžtą tikslą, tuo pačiu pastebėta, kad pareiškėjas įvykdė visas teisės aktuose, reglamentuojančiuose detaliojo planavimo procesą, numatytas pareigas – žemės sklypų ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Šiauliai detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A-592 ,,Dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo BUAB ,,Elektropolis“, sutartimi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo BUAB ,,Elektropolis“ 2006 m. gegužės 29 d. Nr. SŽ-850-(TP) bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti 2006 m. rugpjūčio 24 d. Nr. DP-202, taip pat Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti 2006 m. liepos 21 d. Nr. 896. Taip pat pareiškėjas matydamas, kad dėl užsitęsusio proceso patiria žalą, atsižvelgdamas, kad 2009 m. sausio 29 d. Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-1 patvirtintas Šiaulių miesto bendrasis planas bei į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 349, kuriame nurodyta, kad planuojamos teritorijos statybos intensyvumas neatitinka Šiaulių miesto bendrojo plano, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, kuris 2009 m. vasario 26 d. patvirtino planavimo sąlygų sąvado Nr. DP-202 (2006 m. rugpjūčio 24 d.) detaliojo planavimo dokumentui rengti pakeitimą 2009 m. vasario 26 d. Nr. DP-20 (09) (prijungta administracinė byla Nr. I-217-355/2009, priedas Nr. 23, l. 31-33). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A-712 perduotos pagal sutartį teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos BUAB „Elektropolis“ sklypų ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Šiauliai detaliajam planui vykdyti. Taip pat šiuo įsakymu savivaldybės administracijos atstovas įgaliotas parengti sutartį (prijungta administracinė byla Nr. I-217-355/2009, priedas Nr. 23, l. 50). 2009 m. birželio 12 d. pasirašyta sutartis Nr. SŽ-717-(TP) dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo BUAB „Elektropolis“. 2009 m. birželio 12 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė teritorijų planavimui dokumento patikrinimo aktą Nr. SA-183, patikrinimo išvada teigiama (prijungta administracinė byla Nr. I-217-355/2009, priedas Nr. 23, l. 2). Taip pat pastebėta, jog žemės sklypą įsigijo ir kreditą paėmė jau esant išduotoms planavimo sąlygoms teritorijų planavimo dokumentui rengti, tai rodo, kad pareiškėjas buvo aktyvus siekdamas įgyvendinti savo verslo idėją.

28Teismas nurodė, jog taip pat byloje pateiktas Turto ekspertizės aktas Nr. 13-IV-074, kuriame nurodyta, jog turto vertė 2008 m. balandžio mėnesį, bendra vertinamų žemės sklypų rinkos vertė vertės nustatymo dieną yra 1 820 000 Lt (vienas milijonas aštuoni šimtai dvidešimt tūkstančių litų). Taigi turto ekspertizės aktas patvirtina, jog neteisėtų veiksmų pradžioje (2008 m. balandžio 24 d. pirmasis neteisėtas Šiaulių miesto savivaldybės sprendimas) sklypų vertė buvo 1 820 000 Lt. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas BUAB „Elektropolis“ žemės sklypus pardavė gerokai mažesne rinkos kaina, byloje nėra, atsakovo atstovas šios aplinkybės neginčija. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas pagal 2004 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b. l. 149-154, 155-159, 160-164) sumokėjo 170 000 Lt, pagal 2007 m. birželio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b.l. 165-168, 169-171, 172-174) BUAB „Elektropolis“ sumokėjo 817 800 Lt. Pagal 2011 metais rugsėjo mėnesį įvykdytas pirkimo-pardavimo sutartis 15,1 aro dydžio sklypas ( - ) ir 26,90 arų dydžio žemės sklypas ( - ) buvo parduoti už 260 462 Lt (I t., b. l. 196-205), 19,71 aro dydžio žemės sklypas su pastatais ( - ) buvo parduotas už 70 971 Lt (I t., b. l. 175-186), 15 arų dydžio žemės sklypas ( - ) buvo parduotas už 54 015 Lt (I t., b. l. 187-195). Susumavus turto pirkimo ir pardavimo kainas įmonės patirtas nuostolis: 170 000 Lt + 817 800 Lt – 260 462 Lt – 70 971 Lt – 54 015 Lt = 602 352 Lt – pakeitus žemės sklypų paskirtį ir patvirtinus detalųjį planą tik 2011 m. balandžio 28 d. įmonė patyrė 602 352 Lt nuostolį. 2008 m. balandžio mėnesį sklypų rinkos vertė buvo 1 820 000 Lt (vienas milijonas aštuoni šimtai dvidešimt tūkstančių litų) (III t., b.l. 150), todėl jei pareiškėjas būtų turėjęs galimybių parduoti žemės sklypus (patvirtinus detalųjį planą), būtų ne tik nepatyręs nuostolių, bet ir turėjęs 832 200 Lt pelno (1 820 000 Lt – 170 000 Lt – 817 800,00 Lt). Įvertinęs visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas darė išvadą, kad tarp minėtų neteisėtų valdžios institucijų sprendimų ir pareiškėjo patirtų tiesioginių nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjo patirtų nuostolių dydis įrodytas.

29Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra nustatytos visos trys civilinės atsakomybės sąlygos, teismas konstatavo, jog yra pagrindas iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės priteisti pareiškėjo BUAB „Elektropolis“ patirtus tiesioginius nuostolius.

30III.

31Atsakovas (apeliantas) Savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 130-138), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą netenkinti pareiškėjo BUAB „Elektropolis“ skundo.

32Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

331) Teismas nesuklydo dėl atsakovo teisinės atsakomybės kildinimo pagrindo, pagrįstai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, teisingai apibrėžė, jog pirmasis atsakovo neteisėtas veiksmas buvo atliktas 2008 m. balandžio 24 d., priėmus 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T-167, kuris teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-361-519/2008 pripažintas neteisėtu, tačiau visos kitos teismo išvados netikslios. Pareiškėjas neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio.

342) Pasisakydamas dėl palūkanų, komisinių mokesčių ir delspinigių priteisimo 153 080,56 Lt sumoje, pažymi, jog teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad pareiškėjas prašė atlyginti nuostolius kur kas ilgesniu laikotarpiu nei truko atsakovo neteisėti veiksmai (nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.). Kredito sutartis, su 6,26 procentų metinėmis palūkanomis, sudaryta 2007 m. gegužės 24 d., turėjo galioti iki 2007 m. lapkričio 24 d., tačiau dar nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, 2007 m. lapkričio 21 d., pratęsta iki 2008 m. lapkričio 24 d., sumokant 1 000 Lt komisinį mokestį. Dėl to iš atsakovo priteista komisinių suma turi būti mažinama 1 000 Lt, pareiškėjo planuotų bankui sumokėti palūkanų suma yra kur kas didesnė nei 45 534,15 Lt. Pastarąją sumą (45 534,15 Lt) pareiškėjas tikėjosi bankui sumokėti už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 24 d. (sutarties sudarymo) iki 2007 m. rugpjūčio 23 d. (nurodoma ieškinyje), o ne iki pirmojo neteisėto atsakovo veiksmo 2008 m. balandžio 24 d., ar šiam ginčui svarbios 2008 m. lapkričio 24 d., t. y. iki turėjo galioti Sutarties priedas Nr. l. Dėl nurodytų priežasčių, visi skaičiavimai, kuriuose pareiškėjas ir teismas naudojo 45 534,15 Lt palūkanų dėmenį – netikslūs ir nepatikimi. Be to, nustatant visų sumokėtų palūkanų bankui sumą pareiškėjas nurodė, o teismas rėmėsi, jog 182 136,60 Lt palūkanų sumokėta nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. Tad byloje nėra objektyviai nustatyta ne tik ta palūkanų suma, kurią pareiškėjas būtų sumokėjęs iki 2008 m. lapkričio 24 d., ar pirmojo atsakovo neteisėto akto priėmimo 2008 m. balandžio 24 d., t. y. kuriomis byloje mažinta nuotolių suma, bet ir nėra patikimai nustatytas sumokėtų palūkanų kiekis, kurį pareiškėjas faktiškai sumokėjo bankui nuo 2008 m. balandžio 24 d. ar 2008 m. lapkričio 24 d., iki 2011 m. balandžio 28 d. Pareiškėjo sumokėtų palūkanų dydį bankui teismas grindė prielaidomis ir pats suabejojo dalies byloje esančių dokumentų patikimumu. Taip pat akcentuoja, jog teismas nepasisakė, dėl atsakovo argumentų, jog palūkanos už kreditą kilo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl kredito įstaigos nesąžiningumo, nors net ir pareiškėjas akcentavo, jog bankas jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, lupikavo, naudojosi savo privilegijuota padėtimi. Teismas nenurodė priežasčių, dėl kokių apeliantas turi kompensuoti ne 6,26 procento dydžio, bet visas pareiškėjo sumoktas palūkanas. Tas pats pasakytina ir apie delspinigių priteisimą. Dėl negalėjimo vykdyti kredito sutartį buvo atsakingas pareiškėjas, o banko priskaičiuoti delspinigiai priežastinio ryšio taikymo prasme pernelyg nutolę nuo apelianto neteisėtų veiksmų. Apibendrinant, sprendžiant tiesioginių nuotolių atlyginimo klausimą (palūkanos, komisiniai ir delspinigiai) teismas nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių (ABTĮ 81 str.), rėmėsi nepatikimais ir netiksliais skaičiavimais, išvadas grindė prielaidomis, neteisingai taikė materialines teisės normas (CK 6.271 str.; 6.246 str.; 6.247 str.; 6.249 str.) ir pažeidė procesinius reikalavimus ištirti (ABTĮ 79 str. 1 d.) bei procesiniame sprendime pasisakyti dėl esminių ginčo šalių motyvų teisėtumo (ABTĮ 86 str. 2 d.).

353) Pasisakydamas dėl pardavimo nuostolio priteisimo 602 352 Lt sumoje, pažymi, kad teismas nevertino apelianto pozicijos dėl nuo jo valios nepriklausančių ir nenumatomų ekonominių veiksmų įtakos pareiškėjo patirtiems nuostoliams. Teismas neanalizavo ir sprendime nepasisakė dėl to, jog pareiškėjo nurodoma turto įsigijimo kaina (987 800 Lt) turėtų būti peržiūrima atsižvelgiant į apelianto neteisėtų veiksmų atsiradimo momentą (2008 m. balandžio 24 d.), neatsižvelgė į turto vertintojo D. M. 2012 m. balandžio 25 d. sudarytą turto vertės nustatymo pažymą, neanalizuotas kausimas, kodėl taip ženkliai nukrito turto vertė, ar tai nėra pasaulinės ekonominės krizės pasekmė. Taip teismas netinkami taikė CK 6.247 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

364) Apeliantui argumentuojant, kad jis nėra kaltas dėl pareiškėjo patirtų tiesioginių nuostolių (turto nuvertėjimo), jog priežastinis ryšys tiesioginius nuotolius daugiau sieja su pasauline ekonomine krize, nei su apelianto neteisėtais veiksmais, t. y. apeliantui ginčijant jo padarytų nuotolių dydį, teismas turėjo spręsti ir dėl galimybės mažinti priteistinų nuostolių dydį remiantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi. Ši norma teismui leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių. Šiuo aspektu pažymi, kad apelianto civilinė atsakomybė kildinama iš CK 6.271 straipsnio nuostatų, kuriose kaltės sąlyga nefigūruoja, apeliantas turi atsakyti už didelio savivaldos administracinio aparato darbuotojų poelgius, byloje atsakomybė yra labai formali, apeliantas nėra verslo subjektas, jo turtą ir pajamas sudaro patikėtas turtas bei mokesčių mokėtojų mokesčiai, todėl teismas privalėjo maksimaliai mažinti pareiškėjo prašomų priteisti tiesioginių nuostolių dydį.

37Pareiškėjas BUAB „Elektropolis“ pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 143-149), kuriuo prašo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Atsiliepime pateikia šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

391) Įmonė patyrė nuostolių dėl negalėjimo laiku grąžinti kredito – 153 080,56 Lt; dėl detaliojo plano koregavimo darbų, t. y. notarinių veiksmų; be to, hipotekos išlaidos, marketingo ir kitos išlaidos – 17 515,66 Lt. Kadangi įmonė negalėjo laiku grąžinti paimtos paskolos, keturis kartus buvo koreguotos kredito sutartys. Per keletą metų, kol nagrinėjama byla, buvo pateikti visi įrodymai apie žalos dydį: 2011 m. lapkričio 30 d. buvo gautas AB Ūkio bankas raštas Nr. 266, 2011 m. lapkričio 30 d. „Dėl BUAB Elektropolis mokėjimų“, kuriame nurodyta, jog pagal kredito sutartį Nr. KR01-108/07 nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. UAB „Elektropolis“ sumokėjo bankui: kredito dengimui – 112 000 Lt; palūkanų – 182 136,60 Lt; komisinių mokesčių – 6 643 Lt; delspinigių už ne laiku įvykdytus įsipareigojimus – 9 835,11 Lt. Taip pat byloje pateikta 2014 m. birželio 20 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2011-09-06-12 BUAB „Elektropolis“ sumokėjo palūkanų – 196 716,65 Lt, delspinigius už ne laiku įvykdytus įsipareigojimus – 1 090,23 Lt, banko mokesčiai – 4 776,63 Lt. Kredito palūkanos užaugo nuo 6,26 iki 13,8. Patvirtinus BUAB „Elektropolis“ priklausančių sklypų ( - ) gatvėje Šiauliuose detalųjį planą 2007 m. rugpjūčio 23 d. palūkanų būtų sumokėta keturis kartus mažiau, t. y. 45 534,15 Lt. BUAB „Elektropolis“ patirtas nuostolis – turtinė žala, susijusi su paskolos negrąžinimu bankui netvirtinant detaliojo plano BUAB „Elektropolis“ priklausančių sklypų ( - ) gatvėje Šiauliuose, apskaičiuojama: 182 136,60 – 45 534,15+16478,11 Lt = 153 080,56 Lt sumokėtos palūkanos.

402) Dėl pardavimo nuostolio priteisimo 602 352 Lt sumoje, pažymi, kad turto vertės sumažėjimas, tai nekilnojamojo turto pardavimo nuostoliai įvykdytomis pirkimo-pardavimo sutartimis skaičiuojami taip: pagal 2004 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sumokėta 170 000 Lt, pagal 2007 m. birželio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis BUAB „Elektropolis“ sumokėjo 817 800 Lt, o pagal 2011 metais rugsėjo mėnesį įvykdytas pirkimo-pardavimo sutartis 15,11 aro dydžio sklypas ( - ) ir 26,90 arų dydžio žemės sklypas ( - ) buvo parduoti už 260 462 Lt, 19,71 aro dydžio žemės sklypas su pastatais ( - ) buvo parduotas už 70 971 Lt, 15 arų dydžio žemės sklypas ( - ) buvo parduotas už 54 015 Lt. Taigi susumavus turto pirkimo ir pardavimo kainas įmonės patirtas nuostolis: 170 000 Lt + 817 800 Lt – 260 462 Lt – 70 971Lt – 54 015 Lt = 602 352 Lt, t. y. pakeitus žemės sklypų paskirtį ir patvirtinus detalųjį planą tik 2011 metais įmonė patyrė 602 352 Lt nuostolį.

413) Būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas. Šią pareigą turi ir valdžios institucijos, nepaisant to, jog žala padaroma viešosios teisės reguliuojamoje srityje. Valdžios institucijų civilinės deliktinės atsakomybės klausimai reglamentuojami CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose ir tinkamas šių normų taikymas teismuose yra nukentėjusiojo garantas gauti patirtos žalos atlyginimą.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV.

44Nagrinėjamos bylos dalykas – savivaldybės civilinė atsakomybė už pareiškėjo patirtus nuostolius, atsiradusius dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų teritorijų planavimo procese.

45Pareiškėjui atsisakius dalies skundo reikalavimų, t. y. sumažinus reikalaujamos priteisti žalos dydį, pirmosios instancijos teismas skundą nagrinėjo toje apimtyje, kuria pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 602 352 Lt tiesioginių nuostolių, turėtų dėl ginčo sklypų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, ir 153 080,56 Lt nuostolių, patirtų dėl negalėjimo laiku grąžinti kredito (palūkanos, delspinigiai ir kitos lėšos). Atitinkamai šie reikalavimai yra ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos.

46Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti.

47Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

48CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

49Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pirmosios būtinos viešosios civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų – egzistavimo nagrinėjamu atveju.

50Kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, yra įsiteisėję Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimai bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriais konstatuota, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba suklydo dėl taikytinos teisės, klaidingai taikė materialinės teisės normas, teismų nurodytos atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo priežastys leidžia konstatuoti akivaizdų atsakovo priimtų sprendimų nepagrįstumą ir aiškų diskrecijos ribų peržengimą, pripažinti, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba neveikė taip, kaip pagal įstatymo nuostatas privalėjo veikti, pažeidė įstatymo viršenybės principą, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo 2008 m. balandžio 24 d. Nr. T-167, 2008 m. spalio 23 d. Nr. T-349, 2009 m. birželio 25 d. T-250, 2010 m. vasario 25 d. Nr. T-72 sprendimų neteisėtumą kaip sąlygą jo viešajai atsakomybei kilti. Apibendrindamas šiuo aspektu išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, jog Šiaulių miesto savivaldybė, spręsdama dėl pareiškėjo pateikto detaliojo plano tvirtinimo, pažeidė imperatyvių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, akivaizdžiai peržengė savo diskrecijos ribas, todėl jos sprendimai, kuriais atsisakyta tvirtinti detalųjį planą, pripažintini neteisėtais viešosios atsakomybės taikymo prasme.

51Apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais ir remiantis jais prieita išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, egzistuoja, byloje nesant ginčo šiuo aspektu, apeliantui apeliaciniame skunde su šia teismo sprendimo dalimi sutinkant („byloje esant visai eilei Šiaulių apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtų procesinių sprendimų, kurie konstatavo Apelianto neteisėtus veiksmus nuo 2008 m. balandžio 24 d. Akto priėmimo iki 2011 m. balandžio 28 d. (Apeliantas priėmė 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. T-139, kuriuo patvirtino detalųjį planą), Apeliantas turėjo įrodyti „žalos dydžio“ bei „priežastinio ryšio“ sąlygas“), teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

52Dėl žalos ir priežastinio ryšio

53Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

54CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

55Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta“). Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146?1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Be to, CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, teisiškai reikšmingu ir pakankamu gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2010).

56Kaip minėta, pareiškėjas teigė patyręs dviejų rūšių turtinę žalą ir teismo prašė priteisti iš atsakovo 602 352 Lt tiesioginius nuostolius, kuriuos turėjo dėl ginčo sklypų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo ir 153 080,56 Lt nuostolius, patirtus dėl negalėjimo laiku grąžinti kredito (palūkanos, delspinigiai ir kitos lėšos).

57153 080, 56 Lt nuostolius pareiškėjas siejo su AB Ūkio bankas pagal 2007 m. gegužės 24 d. kredito sutartį laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. sumokėtomis palūkanomis.

58Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2007 m. gegužės 24 d. sudarė kredito sutartį su AB Ūkio bankas, pagal kurią bankas pareiškėjui iki 2007 m. lapkričio 24 d. suteikė 500 000 Lt kreditą, skirtą žemės sklypų privatizavimui. Atsižvelgiant į tai, kad per laikotarpį, kuriam buvo suteiktas kreditas, atsakovas nepatvirtino detaliojo plano, pareiškėjas atitinkamai 2007 m. lapkričio 21 d., 2008 m. gruodžio 11 d., 2009 m. birželio 18 d., 2009 m. gruodžio 30 d., 2010 m. birželio 28 d. susitarimais pratęsė sutarčių galiojimus (I t., b. l. 72, 77-78, 85-92, 100, 105).

59Pažymėtina, jog pasisakydamas dėl šios pareiškėjo reikalavimo dalies pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patikimai nustatė palūkanų kiekį, kurį pareiškėjas faktiškai sumokėjo bankui ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2008 m. balandžio 24 d. (pirmasis neteisėtas atsakovo veiksmas) iki 2011 m. balandžio 28 d. (detaliojo plano patvirtinimas) ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė net mažesnę sumą, nei jis bankui sumokėjo palūkanų minėtu laikotarpiu (164 639,89 Lt). Apeliacinio skundo argumentai dėl 1 000 Lt mažintinos sumos, priteistos už komisinius, bei netinkamo 45 534,15 Lt dėmens naudojimo, apskaičiuojant pareiškėjui priteistas palūkanas, atmestini kaip nepagrįsti.

60Nors pareiškėjas savo reikalavimą šioje apimtyje grindė AB Ūkio bankas 2011 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 266 „Dėl UAB „Elektropolis“ mokėjimų“ ir žalą, susijusią su paskolos negrąžinimu atsakovui netvirtinant detaliojo plano, apskaičiavo remdamasis jame pateiktais duomenimis, teismas pažymėjo, jog „remsis byloje pateikta 2014 m. birželio 20 d. pažyma, o ne 2011 m. lapkričio 30 d. AB Ūkio banko raštu Nr. 266, nes minėtas raštas nėra išsamus, jame nėra nurodyta kiekvieno mokėjimo pamėnesiui, iš šio rašto neįmanoma nustatyti, kokia suma ir už kurį laikotarpį sumokėta. Įrodymų, detalizuojančių pažymoje nurodytas pinigų sumas, teismas gauti neturi galimybių, kadangi 2013 m. gegužės 2 d. AB Ūkio bankui iškelta bankroto byla, smulki informacija apie atliktus mokėjimus nesaugoma, kadangi AB Ūkio bankas išsamesnių paaiškinimų pateikti negali, teismas vadovausis byloje pateikta 2014 m. birželio 20 d. pažyma. Bylos šalys dėl pažymos autentiškumo neabejoja, ginčo dėl to nėra“. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjo buhalterė paaiškino, jog sumos, kurios nurodytos 2011 m. lapkričio 30 d. AB Ūkio bankas rašte Nr. 266, gali nesutapti su 2014 m. birželio 20 d. pažyma dėl tos priežasties, kad bankas įskaitydavo ne konkrečius mokestiniame pavedime nurodytus mokesčius, o paskirstydavo juos savo nuožiūra.

61Nors aptariamoje pažymoje buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 6-12 d. sumokėtas palūkanas, delspinigius ir banko mokesčius, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios reikalavimo dalies, vertino, kad pirmieji atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti 2008 m. balandžio 24 d., taigi būtent nuo šio sprendimo priėmimo dienos skaičiuotini pareiškėjo patirti tiesioginiai nuostoliai, o termino atlyginti nuostolius pabaiga sietina su 2011 m. balandžio 28 d., t. y. data, kai buvo patvirtintas detalusis planas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, jog tiesioginiais pareiškėjo nuostoliais laikytinos bankui sumokėtos palūkanos nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. balandžio 28 d., o ne už visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį.

62Nekartodama visų pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, išdėstytų dėl žalos, pareiškėjo patirtos mokant palūkanas pagal kredito sutartį, laikydama juos teisėtais ir pagrįstais, apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašyta priteisti 153 080,56 Lt žala yra reali, tarp jos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys.

63Vis dėlto, sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, pastebėtina, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, be kita ko, dėl trečiojo asmens veiklos (tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių); nukentėjusio asmens veiksmų (veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams) (CK 6.253 str. 1 d., 4 d., 5 d.). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad palūkanos pagal kredito sutartį pareiškėjui kilo ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl kredito įstaigos veiksmų. Nei pareiškėjas, nei atsakovas negalėjo daryti įtakos banko nustatomoms palūkanoms. Pareiškėjas, matydamas banko keliamas palūkanas, galėjo sutarties nebepratęsti ir pardavęs sklypus padengti kreditą ar bent jo dalį, tačiau to nepadarė. Kita vertus, atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų, patvirtinus detalųjį planą, o ne keturis kartus priėmus neteisėtus sprendimus atsisakyti jį tvirtinti, pareiškėjui nebūtų reikėję pratęsti sutarties, pardavęs sklypus jis būtų galėjęs padengti kreditą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant taip pat į visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principą, darytina išvada, jog pareiškėjui iš atsakovo priteistina žalos atlyginimo už pagal kredito sutartį mokėtas palūkanas suma mažintina, pareiškėjui priteistina 120 000 Lt, atitinkamai 34 754.4 Eur žala.

64Pagrindo, remiantis apelianto nurodyta CK 6.251 straipsnio 2 dalimi (Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta), dar labiau mažinti pareiškėjui priteistinos žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

65Reikalavimą priteisti 602 352 Lt žalos pareiškėjas grindė tuo, kad tai yra ginčo sklypų kainų, už kurias pareiškėjas juos įsigijo, ir kainų, už kurias juos vėliau pardavė, skirtumas.

66Bylos medžiaga patvirtina, jog pagal 2004 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b. l. 149-154, 155-159, 160-164) pareiškėjas už įsigyjamus sklypus sumokėjo 170 000 Lt, pagal 2007 m. birželio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b.l. 165-168, 169-171, 172-174) – 817 800 Lt. Tuo tarpu pagal 2011 m. rugsėjo 20 d. sutartis pareiškėjas sklypus ( - ) ir ( - ) pardavė už 260 462 Lt (I t., b.l. 196-205); sklypą su pastatais ( - ) – už 70 971 Lt (I t., b.l. 175-186), sklypą ( - ) – už 54 015 Lt (I t., b.l. 187-195). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog pareiškėjo žala, nuostolis, patirtas susumavus turto pirkimo ir pardavimo kainas, yra 602 352 Lt (170 000 + 817 800 – 260 462 – 70 971 – 54 015), tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir šiuo aspektu egzistuoja visos atsakovo viešosios civilinės atsakomybės kilimo sąlygos ir ši suma turi būti priteista iš jo.

67Asmenims, vykdantiems komercinę investicinę veiklą, kaip profesionalams, turi būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011).

68Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjas įvykdė visas teisės aktuose, reglamentuojančiuose detaliojo planavimo procesą, numatytas pareigas, matydamas, kad dėl užsitęsusio proceso patiria žalą, atsižvelgdamas, kad 2009 m. sausio 29 d. Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-1 patvirtintas Šiaulių miesto bendrasis planas bei į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d., sprendimą Nr. 349, kuriame nurodyta, kad planuojamos teritorijos statybos intensyvumas neatitinka Šiaulių miesto bendrojo plano, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, kuris 2009 m. vasario 26 d. patvirtino planavimo sąlygų sąvado Nr. DP-202 (2006-08-24) detaliojo planavimo dokumentui rengti pakeitimą 2009 m. vasario 26 d., pareiškėjas žemės sklypą įsigijo ir kreditą paėmė jau esant išduotoms planavimo sąlygoms teritorijų planavimo dokumentui rengti, tai rodo, kad pareiškėjas buvo aktyvus siekdamas įgyvendinti savo verslo idėją. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėju atveju vertintina ir tai, jog pareiškėjas sklypus įsigijo gerokai prieš atsakovo neteisėtus veiksmus, atsakovas negalėjo daryti įtakos pareiškėjo už juos sumokėtai kainai, kuri laikytina pakankamai aukšta, galbūt net per aukšta. Be to, supirkęs sklypus tokiomis aukštomis kainomis, pareiškėjas prisiėmė verslo riziką dėl to, ar po tam tikro laiko, įgyvendinus planą pakeisti tų sklypų paskirtį, pavyks juos parduoti tokia pačia ar didesne kaina. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sudaręs preliminarias sklypų pardavimo sutartis, būtų gavęs komercinių pasiūlymų dėl pakeistos paskirties žemės sklypų pirkimo už tokią kainą, už kurią sklypai buvo įsigyti pareiškėjo ar dar didesnę. Dėl turto ekspertizės akto Nr. 13-IV-074, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir kuriame nurodyta, jog bendra vertinamų žemės sklypų rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2008 m. balandžio mėnuo) yra 1 820 000 Lt, pažymėtina jog, ji neįrodo, kad pareiškėjas už tokią kainą juos ir būtų pardavęs (buvo sudaręs preliminarias sutartis, gavęs pasiūlymų pirkti). Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas būdamas protingas, atidus, rūpestingas ir atsargus rinkos dalyvis, atsakovui patvirtinus detalųjį planą, t. y. esant pakeistai sklypų paskirčiai, neprivalėjo sklypų parduoti už 385 448 Lt kainą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto teiginiu, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu nuo 2008 m. vykusi krizė, visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti, turėjo įtakos ir nekilnojamojo turto rinkai, taigi yra viena objektyviai buvusių aplinkybių, kurias teismas gali vertinti kaip galėjusias turėti įtakos šalies nuostoliams. Tai yra, sutiktina su apelianto argumentu, jog sklypų kainos sumažėjo ir dėl ekonominės krizės, dėl kurios atsakovas nėra kaltas. Matydamas, jog sudarydamas tokius sandorius tokiu metu patirs tokius ženklius nuostolius, pareiškėjas galėjo ieškoti kitų pasiūlymų, neskubėti jų parduoti, pats vystyti juose veiklą, jais naudotis, laikinai, iki nekilnojamojo turto kainų kilimo, ar ilgesniam laikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad ginčo žemės sklypų kaina sumažėjo atsakovui priėmus 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą. Neįrodžius šios aplinkybės reikalavimas dėl žalos atlyginimo aptariamoje dalyje negali būti patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas savo elgesiu pats nulėmė tokį savo nuostolį, atsakovas nėra už tai atsakingas, todėl pagrindo priteisti iš jo pareiškėjo žalos atlyginimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

69Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių sprendžiant dėl pareiškėjo patirtų nuostolių atlyginimo, nevisiškai netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu visa apimtimi, yra keistinas, sumažinant pareiškėjui priteistinų nuostolių dydį.

70Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

71atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

72Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą pakeisti jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

73„Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ skundą ir patikslintus skundus tenkinti iš dalies.

74Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektropolis“, juridinio asmens kodas 145840017, iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 34 754.4 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt euro centų) tiesioginių nuostolių.

75Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

76Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.“.

77Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 5. Pareiškėjas BUAB „Elektropolis“ skunde ir patikslintuose skunduose (I t.,... 6. Nurodė jog 2007 m. liepos 23 d. kreipėsi į Savivaldybės administracijos... 7. Atsakovas Savivaldybė atsiliepimuose (II t., b. l. 141-147, 234-240) prašė... 8. Pirmasis neteisėtas Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-167 priimtas tik... 9. II.... 10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu (IV... 11. Teismas apibrėžė, jog nagrinėjamos bylos dalykas – savivaldybės... 12. Pasisakydamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad yra... 13. Spręsdamas dėl žalos ir priežastinio ryšio, teismas vertino tai, jog... 14. Nurodė, kad pagal AB Ūkio bankas 2011 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 266,... 15. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog BUAB... 16. Byloje yra AB Ūkio banko raštas apie laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 23... 17. Teismas taip pat pažymėjo, jog įrodymų, detalizuojančių pažymoje... 18. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neprašo teismo atlyginti nuostolius,... 19. Teismo vertinimu, pareiškėjo bankui sumokėtos palūkanos už naudojimąsi... 20. Teismas nurodė, jog Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai pažymima, kad... 21. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad... 22. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe, teismo nuomone, laikytina tai, kad... 23. Taip pat pažymėta, jog kaip matyti iš 2014 m. birželio 20 d. pažymos,... 24. Teismas rėmėsi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, pažymėjo, jog įrodymus... 25. Teismas vertino ir tai, jog pareiškėjo atstovė taip pat prašo priteisti 602... 26. Teismas nurodė, jog ginčo šioje byloje dėl to, kad buvo neteisėti... 27. Teismo vertinimu, pareiškėjo sumanymas pirkti sklypą, kurio paskirtį... 28. Teismas nurodė, jog taip pat byloje pateiktas Turto ekspertizės aktas Nr.... 29. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra nustatytos visos trys civilinės... 30. III.... 31. Atsakovas (apeliantas) Savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l.... 32. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:... 33. 1) Teismas nesuklydo dėl atsakovo teisinės atsakomybės kildinimo pagrindo,... 34. 2) Pasisakydamas dėl palūkanų, komisinių mokesčių ir delspinigių... 35. 3) Pasisakydamas dėl pardavimo nuostolio priteisimo 602 352 Lt sumoje,... 36. 4) Apeliantui argumentuojant, kad jis nėra kaltas dėl pareiškėjo patirtų... 37. Pareiškėjas BUAB „Elektropolis“ pateikė atsiliepimą į skundą (b. l.... 38. Atsiliepime pateikia šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:... 39. 1) Įmonė patyrė nuostolių dėl negalėjimo laiku grąžinti kredito – 153... 40. 2) Dėl pardavimo nuostolio priteisimo 602 352 Lt sumoje, pažymi, kad turto... 41. 3) Būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas. Šią... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV.... 44. Nagrinėjamos bylos dalykas – savivaldybės civilinė atsakomybė už... 45. Pareiškėjui atsisakius dalies skundo reikalavimų, t. y. sumažinus... 46. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė)... 47. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų... 48. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka... 50. Kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, yra įsiteisėję... 51. Apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo... 52. Dėl žalos ir priežastinio ryšio... 53. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 54. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 55. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjas,... 56. Kaip minėta, pareiškėjas teigė patyręs dviejų rūšių turtinę žalą ir... 57. 153 080, 56 Lt nuostolius pareiškėjas siejo su AB Ūkio bankas pagal 2007 m.... 58. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2007 m. gegužės 24... 59. Pažymėtina, jog pasisakydamas dėl šios pareiškėjo reikalavimo dalies... 60. Nors pareiškėjas savo reikalavimą šioje apimtyje grindė AB Ūkio bankas... 61. Nors aptariamoje pažymoje buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo laikotarpiu... 62. Nekartodama visų pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų,... 63. Vis dėlto, sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, pastebėtina,... 64. Pagrindo, remiantis apelianto nurodyta CK 6.251 straipsnio 2 dalimi (Teismas,... 65. Reikalavimą priteisti 602 352 Lt žalos pareiškėjas grindė tuo, kad tai yra... 66. Bylos medžiaga patvirtina, jog pagal 2004 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo... 67. Asmenims, vykdantiems komercinę investicinę veiklą, kaip profesionalams,... 68. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog... 69. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 70. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 71. atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš... 72. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą... 73. „Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 74. Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektropolis“,... 75. Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 76. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.“.... 77. Nutartis neskundžiama....