Byla 2S-1807-467/2018
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės D. S. ieškinį atsakovei S. G. dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovė D. S. 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei S. G., prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - )

52. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei testatorė M. R. 2007-11-07 testamentu paliko dalį (10500/26500) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kuriame stovi ginčo turtas – gyvenamasis namas. Ieškovės įsitikinimu, testatorė paliko žemės sklypą, galvodama, kad namas taip pat atiteks ieškovei kartu su žeme. Minėtas gyvenamasis namas sudegė 1999 m. gegužės 22 d. Ieškovės tėvas atstatė gyvenamąjį namą savo šeimos pastangomis. Laiko, kad šios aplinkybės pagrindžia ieškovės nuosavybę į gyvenamąjį namą. Ginčo name gyveno M. R. - ieškovės tėvo brolio žmona, kuria ieškovė rūpinosi nuo 2003 iki 2013 metų, mirus jos vyrui, ieškovės tėvo broliui.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

73. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. S. ieškinį atsakovei S. G. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, nutarė grąžinti ieškovei 204 EUR žyminio mokesčio.

84. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nors ieškovės D. S. (M. R. paveldėtojos pagal testamentą) pateiktas ieškinys yra su trūkumais, jame aiškiai ir konkrečiai nenurodyta, kokiu pagrindu ji yra įgijusi nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Teismas sprendė, kad galima suprasti, kad ieškovė laiko, jog nuosavybės teises į minėtą turtą ji įgijo paveldėjimo būdu, t.y. M. R. 2007-11-07 testamento pagrindu.

95. Teismas iš bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad ginčo namas yra registruotas VĮ Registrų centre, tačiau nuosavybės teisės į šį turtą niekam nėra įregistruotos. Pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. e2-2178-647/2018, kurioje ieškovai F. G., T. G. ir kt. (M. R. paveldėtojai pagal įstatymą) prašo pripažinti atsakovės D. S. atsisakymą duoti sutikimą ar kita forma išreikšti valią įregistruoti M. R. statinius, esančius žemės sklype, unikalus Nr. ( - )., pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir 2017-09-19 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, nepagrįstu ir leisti atlikti šiuos teisinius veiksmus ieškovams be žemės sklypo bendraturtės D. S. sutikimo. Iš šio reikalavimo, taip pat kitos medžiagos matyti, kad ieškovai siekia įregistruoti palikėjos M. R. nuosavybės teises į ginčo turtą tam, jog šis turtas galėtų būti paveldėtas, t.y. į jį išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

106. Teismas padarė išvadą, kad, visų pirma, nuosavybės teisės į ginčo turtą turi būti įregistruotos palikėjos M. R. vardu, tuomet šio turto paveldėjimo klausimas (t.y. paveldėjimo teisės liudijimo į šį turtą išdavimo klausimas) turėtų būti sprendžiamas CK 5 knygos nustatyta tvarka, t.y. nagrinėjamu atveju notaras turėtų spręsti, ar šis turtas paveldimas pagal įstatymą, ar pagal testamentą. Jeigu notaras nuspręs, kad testamentas apima ginčo turtą, tai ieškovei bus išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į šį turtą. Ir tik notarui nusprendus, kad ginčo turtas turi būti paveldimas pagal įstatymą, ieškovei atsirastų teisė skųsti teismui tokius notaro veiksmus; taip pat kreiptis į teismą dėl tikrosios palikėjos valios, įtvirtintos testamente; ir pan.

117. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų priežasčių, šiuo metu ieškovės keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas teisme, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

128. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog ieškovės tėvas, kaip teigiama ieškinyje, 1999 m. po gaisro padėjo palikėjai M. R. ir jos šeimai atstatyti sudegusį namą, ieškovei jokių teisių į šį turtą nesuteikia ir neįgalina nepaisyti paveldėjimo teisės normų.

13III. Atskirojo skundo argumentai

149. Atskiruoju skundu ieškovė D. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį atsisakyti priimti ieškinį atsakovei S. G. dėl nuosavybės teisės pripažinimo į gyvenamąjį namą ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti spręsti to paties pirmosios instancijos teismo kitam teisėjui.

1510. Apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pasisakyta tais klausimais, kurie galėjo būti išspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to bylą nagrinėjantis teisėjas pasisakė dėl kitos nagrinėjamos bylos. Laiko, kad nuosavybė įregistravimo pagrindu neatsiranda ir, priešingai, bet koks jos registravimas neatima teisės kitiems asmenims reikšti nuosavybės teisės į ginčijamą turtą ar jo dalį. Apeliantės nuomone, ieškinio priėmimo stadijoje neturi būti pasisakoma, kokiu pagrindu gali atsirasti nuosavybė ieškovui ir kokiu pagrindu nuosavybės teisė gali atsirasti kitiems asmenims.

1611. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog ieškinys yra su trūkumais, bet nepasisakoma, kokie tie trūkumai ir ar jie yra tokie, kad buvo pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Nepagrįstas atsisakymas priimti ieškinį apribojo ieškovės teisę atsikirsti į kitų asmenų ieškinį įregistruoti ginčijamą turtą M. R. vardu.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1812. Atskirasis skundas tenkintinas.

1913. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad ieškovės atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.

2014. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką nustato CPK, kurio 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus.

2115. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str.). Teismų praktikoje ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio, yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

2216. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu.

2317. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs.

2418. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė D. S. nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. paaiškino, kad testamentu paveldėjo žemę, ant kurios stovi statiniai, laiko, kad statinius ji paveldėjo kartu su žeme. Papildomai pažymėjo, kad testatorę, kuri ir gyveno ginčo name, prižiūrėjo iki jos mirties. Reiškia ieškinį, nes siekia, kad jos nuosavybės teisė būtų įtvirtinta.

2519. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareikštas ieškinys yra su akivaizdžiais trūkumais, kadangi nėra aiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas ir nėra konkrečiai nurodytos faktinės aplinkybės, iš kurių ieškovė kildina savo nuosavybės teisę. Tačiau sutiktina ir atskirojo skundo argumentais, kad, konstatavęs ieškinio trūkumus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė CPK nustatytų ieškinio nenagrinėjimo teisme pagrindų, bet konstatavo ieškinio trūkumus. Tokiu atveju D. S. ieškinį turėjo būti ne atsisakoma priimti, o nustatytas terminas jo trūkumams pašalinti.

2620. Be to sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl ginčo turto įregistravimo (ginčo dalyko kitoje civilinėje byloje), taip pat dėl tolimesnių procesinių ir procedūrinių veiksmų – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, notaro veiksmų apskundimas ir panašiai, kadangi šioje proceso stadijoje tokie klausimai nesprendžiami. Kaip jau minėta, ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

2721. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta nei teisėta, nei pagrįsta, dėl to naikintina (CPK 329 str. 1 d.).

2822. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, dėl to, panaikinus skundžiamą nutartį, ieškovės D. S. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą iš naujo, be kitų klausimų, spręstinas ir paduodamo ieškinio bei ieškinio, nagrinėjamo civilinėje byloje Nr. e2-2178-647/2018, tapatumo klausimas.

2923. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo, kadangi tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų nėra pateikta. Vien aplinkybė, kad teisėjas netinkamai taikė proceso teisės normas, nesant kitų neginčijamų įrodymų, nerodo teisėjo šališkumo. Įstatymas nenumato, kad apeliacinės instancijos teismas, perduodamas klausimą nagrinėti iš naujo, parinktų ir bylą nagrinėsiantį teisėją, juo labiau, kad pagal CPK 71 straipsnį nėra draudžiama tą patį procesinį klausimą nagrinėti tam pačiam teisėjui.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

31Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovės D. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Ieškovė D. S. 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės... 5. 2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei testatorė M. R. 2007-11-07 testamentu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi... 8. 4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nors ieškovės D. S. (M. R.... 9. 5. Teismas iš bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų... 10. 6. Teismas padarė išvadą, kad, visų pirma, nuosavybės teisės į ginčo... 11. 7. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų priežasčių, šiuo metu ieškovės... 12. 8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog ieškovės... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. 9. Atskiruoju skundu ieškovė D. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono... 15. 10. Apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pasisakyta tais klausimais,... 16. 11. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta,... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 18. 12. Atskirasis skundas tenkintinas.... 19. 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 20. 14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta... 21. 15. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo... 22. 16. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto... 23. 17. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje... 24. 18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje... 25. 19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje... 26. 20. Be to sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ieškinio priėmimo... 27. 21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 28. 22. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos... 29. 23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337... 31. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti...