Byla 2A-1807-436/2011
Dėl skolos pritesimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui T. R., tretiesiems asmenims A. P., R. R. dėl skolos pritesimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė A. P. ieškiniu prašė teismą priteisti jai iš atsakovo T. R. 10600 Lt skolos, bei bylinėjimosi išlaidas, reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismo posėdžio metu atsisakė. Teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir prašė priteisti iš T. R. 10600,00 Lt skolos, bei 1238,8 Lt bylinėjimosi išlaidų, o būtent: 700,00 Lt išlaidų advokatui už procesinių dokumentų paruošimą, 318 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 4 Lt už kvitą, 217,8 Lt už procesinių dokumentų viešą įteikimą.

4Ieškovė nurodė, kad 2009-09-04 mokėjimo nurodymu Nr. 855405 – atsakovui T. R. į sąskaitą pagal abipusį susitarimą pervedė 10600 Lt sumą, kuriuos atsakovas turėjo grąžinti iki pareikalavimo, tačiau iki šiol šios sumos nėra gražintos, nors dėl skolos grąžinimo į jį, ir trečiąjį asmenį R. R. ne kartą buvo kreiptasi. Pinigai buvo skolinami kaip prašė atsakovas jų šeimos reikalams, nes jie turėjo finansinių problemų. Ji ir jos vyras ne kartą kreipėsi dėl skolos gražinimo kaip į atsakovą, taip ir į jo tėvą. Su jais buvo bendrauta telefonu bei susirašinėjama kompiuteriu. Yra išlikusi dalis kompiuterinio susirašinėjimo, tačiau jo nepateikė teismui, nes jis nėra išlikęs kompiuterio laikmenose. Susirašinėjimo ir bendravimo metu nei atsakovas, nei jo tėvas skolos neneigė, vis prašė atitolinti grąžinimą, kol pradėjo vengti bet kokio bendravimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo T. R. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 10600 Lt (dešimt tūkstančių šešis šimtus litų) skolos A. P. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) naudai.

6Priteisė iš atsakovo T. R. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 1239,8 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis litus 80 cnt.) turėtų bylinėjimosi išlaidų A. P. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) naudai.

7Priteisti iš atsakovo T. R. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) bylinėjimosi išlaidų valstybei - bylos nagrinėjimo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 40,58 Lt (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. ( - ), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

8Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiga įrodyti pinigų negavimo faktą kyla atsakovui, nes ieškovo paaiškinimus apie pinigų perdavimą patvirtina mokėjimo nurodymas Nr. 85405, kuriuo atsakovui į sąskaitą buvo pervesta 10600 Lt. Kita vertus, trečiasis asmuo R. R. yra atsakovo tėvas, todėl gali kilti klausimas dėl prievolės pripažinimo bendra ir skolos išieškojimo nukreipimo į bendrą atsakovo ir jo tėvo turtą, todėl jo parodymai negali būti pripažįstami kaip pakankami pinigų grąžinimo faktui nuginčyti, nes jis tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl atsakovo teiginys, jog pinigų iš ieškovo negavo, nes juos iškarto perduodavo atsakovės vyrui nėra pagrįstas bylos įrodymais. Atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog jis negalėjo suvokti sutarties turinio ar jos sukeliamų pasekmių.

9Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 10600 Lt yra teisėtas ir pagrįstas todėl tenkintinas, kadangi gaudamas pagal mokėjimo nurodymą pinigus, atsakovas faktiškai pasiskolina tam tikrą sumą pinigų ir aiškinant šio nurodymo turinį daryti išvadą, kad būtent atsakovas T. R. nurodytą sumą gavo (Lietuvos Respublikos CK 6.193 str.). Jokių raštelių ar bankinių pavedimų, kad sutartis įvykdyta, atsakovas teismui nepateikė, todėl laikytina, kad jų nėra, skolos dokumento buvimas taip pat yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė nėra įvykdyta (LR CK 6.65 str.), todėl nustačius paskolos gavimo faktą bei tai, jog prievolė nėra įvykdyta, ieškovo reikalavimas priteisti 10600 Lt iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas todėl ieškinį tenkino.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. prašo panaikinti 2011 m. gegužės 27 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės A. P. ieškinį atmesti bei priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog jokia paskolos sutartis nei raštu, nei žodžiu su ieškove niekada nebuvo sudaryta. Tokių įrodymų ieškovė byloje nepateikė ir negalėjo pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik niekuo nepagrįstais ieškovės paaiškinimais, kurie nepatvirtinti jokiais kitais leistinais įrodymais bei visiškai nesiaiškino tikrųjų pinigų pervedimo aplinkybių, taip pat šiuo atveju pakankamai svarbios aplinkybės, jog ieškovės apeliantas niekada iki teismo posėdžio nėra matęs ir su ja nėra bendravęs net telefonu, juolab kada nors anksčiau skolinęsis iš jos pinigų (taip nurodyta teismo sprendime), todėl ir sudaryti ar susitarti dėl paskolos sutarties neturėjo jokios galimybės. Sutinkamai su LR Civilinio kodekso 6.159str. sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir sutarties forma. Šiuo atveju - nei vieno iš sutarties elemento nebuvo, todėl laikyti, kad tarp apelianto ir ieškovės buvo sudaryta sutartis, juolab paskolos, nėra jokio teisinio pagrindo. Mano, jog vien pinigų pervedimo į apelianto sąskaitą fakto nepakanka, jog tai būtų vertinama kaip paskolos sutarties sudarymas, ką savo ieškinyje tvirtino ieškovė. Sutinkamai su LR CPK 178str. šalys (šiuo atveju - ieškovas) turėjo įrodyti, kad tarp apelianto bei ieškovės buvo susiklostę paskolos sutarties teisinai santykiai, tačiau to nepadarė, todėl teismas visiškai nepagrįstai laikė ieškovės ieškinį įrodytu. Nežinia kuo vadovaujantis ieškovė savo ieškinyje teigė, jog apeliantas įsipareigojo jai grąžinti beprocentinę paskolą iki 2010 m. liepos 4 d., tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokio įrodymo. Be to, teismo posėdžio metu ji jau teigė, jog paskolą apeliantas turėjo grąžinti iki pareikalavimo. Ieškovė nepateikė ir jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti, kad ji ne kartą kreipėsi į apeliantą dėl skolos grąžinimo ir su juo bendravo telefonu bei susirašinėjant kompiuteriu. Tokius ieškovės teiginius apeliantas kategoriškai neigia, nes to niekada nebuvo. Mano, jog būtent dėl šios priežasties ieškovė ir negalėjo pateikti jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Tai jog, ieškovės A. P. atliktas pinigų pervedimas į apelianto sąskaitą banke nebuvo jokia paskolos sutartis įrodo ir ta aplinkybė, jog mokėjimo nurodyme grafoje „mokėjimo paskirtis" yra nurodyta - „sąskaitos papildymas". Apeliantas mano, jeigu tai būtų buvusi paskola, tai mokėjimo paskirties grafoje tai ir būtų nurodyta.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. P. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

13Nurodo, kad atsakovas T. R. 2009 m. rugsėjo 4 d. pasiskolino iš Ieškovės 10600,00 Lt (dešimt tūkstančių šešis šimtus Lt 00 et). Paskola paskolos sutartimi nebuvo įforminta, bet pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą ( - ), esančią banke AB DnB NORD, mokėjimo nurodymu Nr. 85405, kas neginčijamai įrodo pinigų perdavimo faktą, t. y. aplinkybę, jog pinigai faktiškai atsirado pas Atsakovą. Atsakovas galėtų ginčyti žodinės paskolos sutarties sudarymo faktą tik tuo atveju, jei įrodytų, kad nurodyta pinigų suma į Atsakovo sąskaitą būtų patekusi per klaidą. Tačiau Atsakovas aiškiai pareiškė, jog Ieškovės pinigai į atsakovo sąskaitą pateko su Atsakovo žinia ir su jo sutikimu.

14Atsakovo argumentai, jog gavęs pinigus jis juos dalimis išgrynindavo (paimdavo iš savo banko sąskaitos), perduodavo trečiajam asmeniui savo tėvui R. R., kuris tuos pačius pinigus perduodavo kitam trečiajam asmeniui Ieškoves vyrui A. P., neturi jokio realaus pagrindo. Ieškovės vyrui A. P. nebuvo taikomos jokios bankinės sankcijos, sąskaitos nebuvo areštuotos, todėl Atsakovo nurodoma pinigų keliavimo seka neturi jokio protingo patvirtinimo, kadangi Ieškovė, esant tokiai būtinybei, pinigus turėjo galimybę pervesti tiesiogiai A. P., neįveliant dar dviejų pašalinių asmenų ir tokiu būdu sukeliant riziką, kad pinigai nepasieks galutinio adresato.

15Kadangi ieškovė reiškia ieškinį tik dėl realiai pervestos į Atsakovo sąskaitą sumos (10600 Lt), todėl Atsakovui nebelieka galimybės sutarties ginčyti net tuo pagrindu, jog pinigų gavo mažiau nei numatyta sutartyje. Manytina, jog byloje nustatytas pats svarbiausias faktas, kad Ieškovės pinigai, sumoje 10600.00 Lt realiai pateko į Atsakovo sąskaitą, t.y. Atsakovas turėjo galimybę jais disponuoti kaip tinkamas, o praėjus tam tikram laikui, privalėjo grąžinti Ieškovei lygiai tokią pačią sumą, bei tokiomis aplinkybėmis, kad galėtų neginčijamai įrodyti pinigų grąžinimą. Tuo tarpu yra akivaizdus tik Atsakovo pinigų gavimo faktas. Atsakovui įrodė banke AB DnB NORD patvirtintu mokėjimo nurodymu Nr. 85405. Tuo tarpu Atsakovas savo tariamų argumentų negali įrodyti jokiais leistinais įrodymais.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

18Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-235/2009).

20Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-235/2009).

21Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai, t. y. kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtina perduoti sutarties dalyką – pinigus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. sutartis c.b. 3K-3-377/2009).

22Šioje byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. sutartis c.b. 3K-3-377/2009).

24Byloje nustatyta, kad ieškovė A. P. 2009 m. rugsėjo 4 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 85405 pervedė į atsakovo T. R. sąskaitą 10.600,00 Lt sumą. Mokėjimo paskirtyje nurodė – sąskaitos papildymas (b.l. 2). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad tretieji asmenys R. R. ir A. P. 2009 m. rugsėjo 3 d. buvo susitikę verslo reikalais ir paprašė leisti į atsakovo sąskaitą pervesti pinigus, kuriuos turėjo grąžinti trečiajam asmeniui A. P.. Darytina išvada, kad atsakovas žodiniu sutikimu įsipareigojo grąžinti pinigų sumą. Atsakovas pateikė teismui sąskaitos išrašą, iš kurio nustatyta, jog 2009-09-06, 2009-09-08, 2009-09-14, 2009-09-21 buvo nuimta visa pervesta pinigų suma 10.600,00 Lt (b.l. 38-39). Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu neigė, gavęs iš atsakovo ieškovės pervestą pinigų sumą (b.l. 73). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą nenustatė kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimą tarp ginčo šalių (b.l. 78). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti svarbus yra ne rašytinio susitarimo sudarymas, bet pinigų perdavimas. Paskolos teisinius santykius ieškovė įrodinėjo banko įvykdytų mokėjimo nurodymu, o atsakovas neginčijo fakto, kad gavo iš jo 10.600,00 Lt, pinigus iš savo sąskaitos nuėmė, bet neigė, kad tai buvo paskola. Darytina išvada, kad, ieškovei pervedus į atsakovo sąskaitą pinigus, o šiam juos priėmus, šalys buvo susitarusios dėl pinigų perdavimo atsakovui. Ieškovė banko pavedimu įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą, atsakovas, priešingai, faktą, kad jis perdavė trečiajam asmeniui A. P., ieškovės vyrui, pinigus, neįrodė. Atsakovas pinigų grąžinimo faktą atsakovui A. P. įrodinėjo liudytojo M. K. parodymais.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės paskolos sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teismui absoliučią sprendimo laisvę. Diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; tai reiškia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyminio aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų viršyti. Tokios ribos yra principinė įstatyminės įrodinėjimo taisyklės taikymo sąlyga: turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokia teismo išvada visais atvejais turi būti atitinkamai motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-203/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. sutartis c.b. 3K-3-377/2009).

26Liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis paaiškino, jog dalyvavo ir matė, kaip atsakovas T. R. nuimdavo iš bankomato pinigus ir juos atiduodavo savo tėvui, trečiajam asmeniui R. R., o pastarasis juos perduodavo kitam trečiajam asmeniui A. P.. Liudytojas paaiškino, jog nežino, kokios konkrečiai sumos ir kokiu tikslu buvo perduodamos. Trečiasis asmuo R. R. į teismo posėdį neatvyko, nes išvykęs į užsienį ir jo gyvenamoji vieta nežinoma. Atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie paskolos ieškovei sugrąžinimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą negrąžintos paskolos10.600,00 Lt priteisti iš atsakovo ieškovei (CK 6.38, 6.873 straipsniai).

27Teisėjų kolegija pažymi kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo šalių paskolos teisinių santykių egzistavimo faktą, remdamasis ne liudytojo parodymais, bet rašytiniais įrodymais – mokėjimo pavedimu ir sąskaitos išrašu.

28Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

29Ieškovė, vadovaudamasi LR Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškiniu prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismo posėdžio metu šio įstatyme numatyto reikalavimo atsisakė. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl to pasisakė. Apeliaciniame skunde dėl šios dalies reikalavimo nėra, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 320 str. 2 d., 313 str.).

30Teismui buvo pateiktas atsakovo T. R. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 321-322 str.).

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 500,00 Lt (b.l. 93) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( LR CPK 88, 93 str.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88, 93 straipsniais,

Nutarė

33Apeliacinį skundą atmesti.

34Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti ieškovei A. P. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) iš atsakovo T. R. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė A. P. ieškiniu prašė teismą priteisti jai iš atsakovo T. R.... 4. Ieškovė nurodė, kad 2009-09-04 mokėjimo nurodymu Nr. 855405 – atsakovui... 5. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu... 6. Priteisė iš atsakovo T. R. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 1239,8 Lt (vieną... 7. Priteisti iš atsakovo T. R. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) bylinėjimosi išlaidų... 8. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiga įrodyti pinigų... 9. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 10600 Lt... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. prašo panaikinti 2011 m. gegužės 27 d.... 11. Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog jokia... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. P. su apeliaciniu skundu... 13. Nurodo, kad atsakovas T. R. 2009 m. rugsėjo 4 d. pasiskolino iš Ieškovės... 14. Atsakovo argumentai, jog gavęs pinigus jis juos dalimis išgrynindavo... 15. Kadangi ieškovė reiškia ieškinį tik dėl realiai pervestos į Atsakovo... 16. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 18. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 19. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena... 20. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma... 21. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama... 22. Šioje byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutartis tarp šalių... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad... 24. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. P. 2009 m. rugsėjo 4 d. Mokėjimo nurodymu... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad... 26. Liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis paaiškino, jog dalyvavo... 27. Teisėjų kolegija pažymi kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 28. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 29. Ieškovė, vadovaudamasi LR Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi bei... 30. Teismui buvo pateiktas atsakovo T. R. prašymas bylą nagrinėti žodinio... 31. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Apeliacinį skundą atmesti.... 34. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą... 35. Priteisti ieškovei A. P. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) iš atsakovo T. R. (a.k. ( -...