Byla 2-106-79/2011

1Šiauliai

2Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Monstavičienė, sekretoriaujant , D.Girdenienei dalyvaujant ieškovo atstovui adv. G.Žičkui, atsakovui S. K. , atstovui adv. Ž.Rupšiui, trečiojo asmens atstovams D. A. , V. V. viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriui negatorinis ieškinys dėl pažeistų teisių atstatymo

3Išnagrinėjęs bylą,

4Teismas

Nustatė

5Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus , kertančius jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. ribas. Atsakovui nurodytu terminu neišmontavus tvoros ir jos pamatų , leisti juos išmontuoti ieškovui savo nuožiūra , atlyginant visas patirtas išlaidas iš atsakovo. Ieškovas nurodo ,kad 2010-04-13 jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą ir tų pačių metų birželio mėnesį atlikęs faktinę šio sklypo apžiūrą nustatė ,kad jam teisėtai priklausančio sklypo ribose yra pastatyta tvora , kuri užima dalį sklypo iki 10.93 metro . Nurodo,kad į atsakovą kreipėsi žodžiu ir 2010-07-22 raštu ,kad savanoriškai demontuotų tvorą , tačiau į pasiūlymą geruoju spręsti kilusią situaciją , atsakovas nereagavo . Atsakovas taip pat ignoravo ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių žemėtvarkos raštą , kuriuo jis buvo informuotas apie jo teisių pažeidimą. Ieškovas atsižvelgdamas į faktą ,kad jam teisėtai priklausančios daiktinės teisės yra nepagrįstai apribotos ir jų negali realizuoti pilna apimtimi dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių , todėl reiškia negatorinį ieškinį. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko , prašo ieškinį atmesti. Pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį , kuriame nurodė,kad pagal pirkimo –pardavimo sutartį 1993-12-16 jis nusipirko iš valstybės 834 kv.m . ploto žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. už kurį moka mokesčius. 2010 -06-04 jis yra gavęs raštą iš Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo , buvo nuvykęs su juo pasikalbėti ir pokalbio metu aptarė susidariusią situaciją . Jis pripažino ,kad sudarant detalųjį planą buvo neapsižiūrėta dėl žaliosios zonos ir pasiūlė užimti kitoje jo sklypo pusėje esančią žaliąją zoną. Pripažino ,kad įvyko klaida ir siūlė kreiptis į teismą. 2010 metų vasarą iš Z. M. sūnaus ir marčios yra ne kartą sulaukęs raginimų ir grąsinimų ,kad nusigriauti tvorą , jokių dokumentų ,kad jie teisiškai valdo sklypą , nepateikė. Tvora yra tik pretekstas atimti iš jo žaliąją zoną . Tvora yra pastatyta 1994 metais pagal tuo metu galiojančią tvarką ir kaimynų nusiskundimų nebuvo sulaukęs. Atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodytais reikalavimais įpareigoti jį nugriauti tvorą ir pamatus , kertančius sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. ribas , kadangi sklypą yra sąžiningai įgijęs ir anksčiau negu kaimynas Z. M.. Pagal įstatymą iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamas daiktas . Be to , su ieškovo reikalavimu nesutinka ir tuo pagrindu ,kad ieškovas praleido ieškininės senaties terminą. Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį , kuriame išdėstytus motyvus palaikė ir teismo posėdžio metu. Nurodo ,kad ieškovo Z. M. išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti ,jis yra teisėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Šiaulių m savininkas, todėl pagrįstai prašo atstatyti jo pažeistą teisę reikalaujant jo sklype išmontuoti ieškovo pastatytą tvorą Pagal Šiaulių žemėtvarkos skyriuje saugomų bylų sklypų (duomenys neskelbtini) situacijų schemų , matmenų matyti ,kad dalį ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo yra apsitvėręs gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas. Žemės tvarkymo byloje nėra jokių dokumentų ar grafinių duomenų , liudijančių ,kad sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui – atsakovui būtų buvusi parduota dalis (duomenys neskelbtini), todėl jam nebuvo pagrindo apsitverti gretimo sklypo dalies ir laikyti jos kaip savo. Pagal 1991 m gruodžio 27 namų valdos (duomenys neskelbtini) inventorizacijos planą buvo inventorizuotas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir žalios juostos plotas , esantis kairėje , žiūrint į namą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės , priešingoje nei ieškovo sklypas. Gyvenamojo namo techninio paso žemės sklypo eksplikacijos lentelėje rašoma, kad iš viso naudojamas 920 kv.m . sklypas. Jeigu atsakovas suklydimo įtakoje užsitvėrė nuosavybės teise nepriklausantį žemės sklypą , klaida turi būti ištaisyta ir per protingą terminą savo lėšomis turi atlaisvinti užimtą kaimyninio žemės sklypo dalį.

7Ieškinys tenkintinas.

8Iš šalies paaiškinimų , bylai pateiktų įrodymų matyti ,kad ieškovas 2010-04-13 pirkimo – pardavimo sutartimi iš R. G. nupirko 0,0600 ha ploto žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. ir tai patvirtina ieškovo nuosavybės teisę į įgytą žemės sklypą. Pateikta sutartis nenuginčyta ir teismo nepanaikinta įstatymo pagrindu , todėl laikytina,kad ieškovui žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso tokio dydžio ,koks yra nurodytas pirkimo –pardavimo sutartyje 0,0600 ha ploto. Iš pateikto žemės sklypo plano , kurį sudarė UAB,,Egmus ,, bei nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašo / b.l. 13/ matyti ,kad gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. savininkas yra atsakovas . Kaip nurodė ieškovas ir tai patvirtina pateiktas planas , antstolio V.Šimkienės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas , ieškovui priklausančio sklypo dalyje yra atsakovo pastatyta tvora /b.l. 6/ , kuri ir pažeidžia jo ,kaip savininko teises. Ieškovas nurodė, kad jis siekė su atsakovu išspręsti susidariusią situaciją geruoju ir tai patvirtina pateikta atsakovui pretenzija / b.l. 12/ , tačiau ,kaip nurodė šalys , atsakovas nesutiko pašalinti tvoros , dėl ko ieškovui teko kreiptis į teismą CK 4. 93 ir 4.98str. numatytais pagrindais.

9Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai , suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą , o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių / ribų / nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo , jog įstatymu garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 str. 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisių apibrėžime , pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus , nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas , žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė / socialinio teisingumo / funkcija. Daiktinės teisės absoliutumas reiškia ,kad daiktinės teisės turėtojo teisės neturi niekas pažeisti . Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims.

10Negatorinis ieškinys pareiškiamas tada, kai savininkas nepraranda daikto , tačiau jam trukdoma naudotis , disponuoti turtą ar jį valdyti. Negatorinis ieškinys yra nuosavybės teisių gynimo būdas Pareiškus negatorinį ieškinį nėra reikalaujama , kad ieškovas įrodinėtų atsakovo kaltę, nes nurodomos tik faktinės aplinkybės.

11Atsakovas teismui nurodė, kad jo užimamas sklypo plotas yra 0,0834 ha esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių m, tai patvirtina ir jo pateikti dokumentai /b.l. 13 / ir jis yra iš dešinės nuo ieškovo sklypo žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės/b.l. 10/ , nors pagal atsakovo namų valdos inventorizacijos planą žalios juostos plotas atsakovui skirtas kairėje pusėje. /b.l. 20/ , tai patvirtina ir trečiojo asmens pateikti dokumentai / b.l. 51,76,81 / Ieškovo nurodytas aplinkybes , kad jo žemės sklypo ribose yra atsakovo pastatyta tvora patvirtina ir trečiojo asmens pateiktas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas / b.l. 82 /, šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. S. , kuris 1995 metais adresu (duomenys neskelbtini) atliko geodezinius matavimus ir darė inžinerinį planą adresu (duomenys neskelbtini) /b.l. 74/ Nurodė ,kad riba tarp sklypų nustatyta ir pažymėta registrų centre ir plane matoma medinė tvora, kokia yra dabar , nežino. Riboženkliai buvo iš kitos pusės , o kita riba sutapo. Liudytoja N. L. , kuri yra dirbusi Šiaulių žemėtvarkos skyriuje , parodė ,kad atsakovui žalia juosta šalia jam priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) būtų iš kairės pusės nuo (duomenys neskelbtini), tačiau pagal sklypo išmatavimus yra artimesnis dešinėje pusėje esantis sklypas. (duomenys neskelbtini) sklypo pusėje yra laisva valstybinė žemė. Vietoje ji nėra buvusi , aplinkybes žino iš dokumentų. Šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovas , nurodęs, kad sklypą įsigyjant niekas nematavo , žemės sklypo matavimus atliko pats ,nebuvo paženklintos ribos ,nes buvo pelkė ir 1994 metais užtvėrė tvorą , kuriai pastatyti tuo metu kaimynų sutikimo nereikėjo ir ji iki šiol neregistruota kaip atskiras statinys. Atsakovas taip pat teigė ,kad šiuo sklypu ilgą laiką niekas nesinaudojo ,keitėsi savininkai , tai patvirtina pateiktas dokumentas/ b.l. 74/ ir dėl šio sklypo nepriežiūros jis kreipėsi į atitinkamą savivaldybės skyrių /b.l. 31/ , tačiau tai nereiškia ,kad jis gretimu sklypu gali disponuoti kaip savo , nes nuosavybės teisės į jį neturi. Šiuo atveju teismas nenagrinėja ginčo dėl kaimyninių žemės sklypų savininkų žemės sklypų ribų , priešingu atveju turėtų būti ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarys , tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Be to , šioje byloje kilo ginčas ne dėl kadastrinių matavimų , bet dėl to ,kad dalis ieškovui priklausančios žemės sklypo yra užimta atsakovo tvora. Teismas negali sutikti su atsakovo motyvais ,kad ankstesni žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai nereiškė jokių pretenzijų dėl jo pastatytos tvoros ,nes ankstesni savininkai galėjo remtis geros tarpusavio kaimynystės santykiais ar kitais motyvais ir nereiškė pretenzijų atsakovui dėl sklypo neteisėto užvaldymo ,tačiau tai savaime nesukuria jokių teisinių padarinių nei buvusiam , nei esamam savininkui . Dėl to ,kad jeigu pardavėjas buvo pasyvus dėl savo teisių gynimo , tai nereiškia ,kad ir pirkėjas / ieškovas/ privalo būti pasyvus ir susilaikyti nuo pretenzijų reiškimo. CK 4.48 str.2d. nurodoma, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą / turtą/ tiek teisių ir pareigų , kiek jų turėjo buvęs daikto/ turto / savininkas įgyja į perduotą daiktą / turtą/ , jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Ši nuostata reiškia ,kad įgijėjas tretiesiems asmenims gali reikšti visus reikalavimus , pagrįstus daiktine teise , kuriuos galėjo reikšti perleidėjas , todėl laikytina ,kad ir šiuo požiūriu , ieškovo pretenzijos dėl jo pažeistos teisės atsakovui pagrįstai gali būti reiškiamos. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė ,kad ieškovas praleido ieškininės senaties terminą ir prašė jį taikyti . Nurodė ,kad senatis turėjo pasibaigti 1998-03-27 , po trijų metų , pagal tuo metu galiojančius įstatymus. Ieškovo atstovas su šiuo prašymu nesutiko ,prašė ieškininės senaties termino netaikyti, nes atsakovas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo, nes tokio reikalavimo nepareiškė anksčiau ir nebuvo užtikrintas rungtyniškumo principas. Be to , tvora pastatyta ir stovi neteisėtai ir ieškinį galima reikšti bet kada. Tretysis asmuo dėl ieškinio senaties nurodė ,kad atsakovo tvora nėra įregistruota kaip statinys , todėl nėra įrodymų , kada ji pastatyta. Teismo nuomone, atsakovo atstovo prašymas taikyti ieškininės senaties terminą netenkintinas , nes negatoriniams reikalavimams netaikoma ieškinio senatis ,nes teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio / CK 1.127 str. 5d./ Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus , šalių nurodytas aplinkybes susijusias su ginčo dalyku, laiko pakankamu duomenų išvadai ,kad ieškovo nurodytas jo teisių pažeidimas , faktas , kad jam priklausančiame žemės sklype yra pastatyta atsakovo tvora yra įrodytas ir nepaneigtas . Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą , taip pat už pagalbą parengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas . Ieškovo atstovas pateikė kvitą 3630 Lt advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą , advokato darbo laiko sąnaudas ir yra priteisiamos ne didesnės , kaip numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio ./ CPK 98 str./ Teismo nuomone, byla nėra sudėtinga ,tačiau pasiruošimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu , dėl ko advokatas turėjo ruošti atitinkamus procesinius dokumentus , atsižvelgia į jo laiko sąnaudas dalyvaujant teismo posėdžiuose , tačiau laiko , kad jo pateiktos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijaus būtinumo , pagrįstumo ir protingumo . Nepaisant jų realumo tai per didelis ieškovo išlaidavimas tenkantis jam, todėl prašomas priteisti dydis mažintinas ir priteistina 2500Lt suma iš atsakovo. .Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi , pašto išlaidos valstybei/ CPK 88,93 str./

12Vadovaujantis LR CPK 259,260,270 str.

13teismas

Nutarė

14Priimti galutinį sprendimą ir ieškinį patenkinti Įpareigoti atsakovą S. K. a/k ( - ) savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus , kertančius ieškovo Z. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. ribas. A. S. K. nurodytu terminu neišmontavus tvoros ir jos pamatų , leisti ieškovui Z. M. juos išmontuoti savo nuožiūra , o atsakovas S. K. turi atlyginti visas patirtas išlaidas

15Priteisti iš S. K. a/k ( - ) Z. M. 233 Lt bylinėjimosi , 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 11,25 Lt pašto išlaidų valstybei.

16Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai