Byla 2S-861-440/2014
Dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, antstolio T. U. kontora, AB SEB bankas, antstolių R. A. ir D. P. kontora

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-5313-901/2014 pagal pareiškėjos D. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, antstolio T. U. kontora, AB SEB bankas, antstolių R. A. ir D. P. kontora, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja D. Ž. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama jai iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti G. M.. Nurodė, kad nuo 2007-01-19 iki 2008-04-16 dirbo UAB „Baltmaris“ buhaltere, buvo šios bendrovės akcininke. 2007 m. gegužės mėnesį įmonės apyvartinių lėšų didinimui pagal paskolos sutartį paskolino bendrovei iš AB DnB banko, kaip vartojimo paskolą, gautas pinigines lėšas 30000,00 Lt sumoje. Neatgavus paskolintų piniginių lėšų iš UAB „Baltmaris“, negalėjo laiku atsiskaityti su banku. AB DnB bankas nutraukė paskolos sutartį ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl negrąžintos paskolos dalies ir palūkanų priteisimo. 2012-09-17 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjos priteisė AB DnB banko naudai 14312,58 Lt negrąžintos paskolos suma, 819,11 Lt palūkanų, 2203,17 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1972,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pareiškėja pagal paskolos sutartis paskolino UAB „Baltmaris“ iš AB SEB banko dalį 2008-01-18 gautos 20000,00 Lt vartojimo paskolos. Įmonė minėtų lėšų negrąžino, todėl pareiškėja negalėjo atsiskaityti su banku. AB SEB bankas sutartį nutraukė, 2012-08-27 Šiaulių apylinkės teismas bankui iš pareiškėjos priteisė 19375,06 Lt negrąžintos paskolos sumos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 581,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2009-09-25 UAB „Baltmaris“ buvo iškelta bankroto byla, 2011-02-19 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjos, kaip fizinio asmens, skolos sudarė 43450,64 Lt. Pareiškėja pažymėjo, kad nuo 2008-10-01 dirba UAB „Lindema“ buhalterės pareigose, gauna 124,67 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį. Pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 700,00 Lt suma. Papildomai nurodė, kad nekilnojamojo ar įkeisto turto bei grynųjų pinigų, kurių suma viršija MMA, akcijų ir vertybinių popierių neturi. Kitų asmenų skoliniai įsipareigojimai pareiškėjai sudaro 59037,80 Lt sumą (1-6 b.l.).

4Trečiasis asmuo antstolis T. U. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 17357,08 Lt skolos išieškojimas iš pareiškėjos AB DNB banko naudai, likusi neapmokėta skola 17318,08 Lt, vykdymo išlaidos 1796,00 Lt (46-47 b.l.).

5Trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog ji dabartiniu metu dirba tik vienoje darbovietėje. Taip pat nepateikė teismui duomenų apie pagal teisės aktus privalomą teisiškai registruotiną kilnojamąjį turtą. Trečiojo asmens nuomone, nors pareiškėjos pradelsti įsiskolinimai sudaro 43450,64 Lt, t.y. formaliai viršija 25 MMA, pareiškėjai negali būti keliama bankroto byla, nes žymiai didesnę sumą ji gali atgauti iš savo skolininkų. Taip pat kreditorius išreiškė abejones dėl pareiškėjos sąžiningumo, kadangi iš pareiškimo turinio nebuvo aišku, kaip pareiškėja nuo 2008-10-01 gaudama minimalias pajamas tik pagal darbo sutartį su UAB „Lindema“, patenkina būtinuosius poreikius, kai šiems poreikiams patenkinti reikia beveik 6 kartus didesnių pajamų, nei ji gauna, kas kelia įtarimą, jog pareiškėja nenurodo visų gaunamų pajamų. Kreditorius taip pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja, būdama darbingo amžiaus, būtų dėjusi realias pastangas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus - būtų ieškojusi darbo, siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad pareiškėja buvo pasyvi. Tokie pareiškėjos veiksmai rodo, jog pareiškėja ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, todėl jie negali būti pripažinti sąžiningais Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – LR FABĮ) 1 straipsnio 1 dalies prasme (48-51 b.l.).

6Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės kelia abejonių pareiškėjos sąžiningumu. Pareiškėja nepateikė jokios informacijos apie mokamus gyvenamojo būsto komunalinius mokesčius (šiltuoju, šaltuoju sezonais) bei kokia dalimi prie šių išlaidų prisideda giminaičiai, nepateikė pažymos iš VSDFV apie pajamas gautas 2013 metais. Taip pat pareiškėja nenurodė iš kokių pajamų bus dengiamos bankroto administravimo išlaidos bei bent dalinai tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Kreditorius pažymėjo, kad jo nuomone pareiškėjai negaunat pajamų nebus galima mokumo atkūrimo plane parengti grafiko, kuriame būtų numatyta ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (64-65 b.l.).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-08 nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai D. Ž. fizinio asmens bankroto bylą. Remdamasis byloje esančiais duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjos įsiskolinimai kreditoriams sudaro 43450,64 Lt bei, kad pareiškėjos naudai iš V. S. priteista viso 41973,85 Lt skolos su bylinėjimosi išlaidomis ir procesinėmis palūkanomis (Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimai c.b. Nr. 2-832-156/2013, c.b. Nr.2-226-766/2014), iš L. S. 16360,00 Lt skolos su bylinėjimosi išlaidomis ir procesinėmis palūkanomis (Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas c.b. Nr. 2-239-632/2014, sprendimas dar neįsiteisėjęs), iš V. R. 20002,12 Lt skolos su bylinėjimosi išlaidomis ir procesinėmis palūkanomis, kuriam pareiškėja D. Ž. buvo suteikusi paskolą (Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotas teismo įsakymas c.b. L2-848-156/2014, teismo įsakymas dar neįsiteisėjęs). Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymėjo, kad pareiškėjos naudai priteistos skolos viršija turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau iš V. S. šiai dienai nieko nėra išieškota, nes skolininkė neturi turto, be to, gyvena užsienyje, o procesiniai sprendimai dėl skolų priteisimo iš kitų skolininkų dar nėra įsiteisėję. Teismas sprendė, kad iš pareiškime pateiktos informacijos bei pridedamų dokumentų neaišku iš kokių pajamų bus dengiamos bankroto administravimo išlaidos bei bent iš dalies tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, kai pareiškėjos oficialios kas mėnesinės pajamos neviršija 1 MGL. Teismas pažymėjo, kad konkrečiu atveju nėra jokių garantijų, kad pareiškėją toliau rems giminaičiai. Teismui sukėlė abejonių pareiškėjos 2007-05-15, 2008-02-19 ir 2008-03-17 su bankrutavusia ir šiuo metu likviduota bendrove UAB „Baltmaris“ sudarytų paskolos sutarčių sąžiningumas ir jų sudarymo būtinumas, kadangi pareiškėja paskoloms bendrovei panaudojo iš bankų paimtas vartojimo paskolų lėšas. Teismas remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje UAB „Baltmaris“ bankroto byloje Nr. B2-612-125/2010 pareiškėja jokių kreditorinių reikalavimų bankroto byloje nereiškė. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja pareiškime nurodo savo gyvenamą vietą Lietuvoje, tačiau kitose 2013 m. ir 2014 m. teismuose nagrinėtose bylose (Radviliškio rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-832-156/2013, Nr. L2-848-156/2014, Nr. 2-226-766/2014, Nr. 2-469-632/2014 ir t.t.) pareiškėja savo gyvenamą vietą nurodė Vokietiją (( - ) Vokietijoje). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie šioje valstybėje gaunamas pajamas. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėja yra darbingo amžiaus, tačiau teismas neturi duomenų, kad ji būtų dėjusi visas pastangas kuo greičiau susirasti geriau apmokamą darbą Lietuvoje, kad ieškotų darbo visą darbo dieną. Pareiškėja teismo posėdžio metu nenurodė, kad ketina artimiausiu metu ieškotis kito darbo, kad planuoja gauti didesnes pajamas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, kuri numato, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie LR CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Taip pat teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje paaiškėjus pareiškėjos nesąžiningumui nenurodant visų jos gaunamų pajamų, dėl jos galimo kitos gyvenamosios vietos, esant neaiškioms pareiškėjos galimybėms padengti kreditorių skolas tik iš pareiškėjai priteistų skolų, todėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai negalimas. Teismas pažymėjo, kad fizinių asmenų bankroto procedūra negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Remdamasis išdėstytų aplinkybių visuma, teismas sprendė, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas ir netenkintinas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

10Atskiruoju skundu pareiškėja D. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė materialinės teisės normas. Teismas, motyvuodamas atsisakymą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, nepagrįstai nurodė, jog egzistuoja LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, kadangi per paskutinius 3 metus pareiškėja jokių nesąžiningų sandorių, kurie pažeistų kreditorių teises, nesudarė, kadangi teismo minimos sutartys su likviduota UAB „Baltmaris“ buvo sudarytos 2007 m. ir 2008 m., t.y. atitinkamai prieš 7 metus ir 6 metus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad paskolos sutartys su UAB „Baltmaris“ sudarytos pažeidžiant sąžiningumo principą. Pareiškėja buvo viena iš UAB „Baltmaris“ akcininkų ir darbuotoja, todėl nenorėdama netekti darbo ir siekdama išvengti įmonės bankroto, paskolino įmonei pinigų apyvartinėms lėšoms didinti, įmonės skoloms padengti. Pareiškėja neturėjo visos bendrovei reikalingos pinigų sumos, dėl šios priežasties paėmė paskolas iš bankų. Be to, įmonei „Baltamaris“ paskolino ir po vyro V. Ž. mirties gautas draudimo išmokas, kurios sudarė apie 133000 Lt. Dėl rankos lūžio pareiškėja 2009 m. nedirbo 209 dienas. Būtent tuo metu įmonei buvo supaprastinto proceso tvarka iškelta bankroto byla Klaipėdos apygardos teisme, o nuo pareiškėjos šis faktas nuslėptas. Dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių, ji kaip įmonės akcininkė, bankroto procese nebuvo įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą.

122. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo pareiškėjos nesąžiningumas. Su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos darbo užmokestį. Dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės pareiškėja neturi galimybių susirasti geriau apmokamo darbo. Buvo išvykusi į Vokietiją norėdama užsidirbti ir grąžinti susidariusias skolas, tačiau darbo ten negavo. Buhaltere dirbti Vokietijoje negalėjo dėl kvalifikacijos stokos. Dėl tos priežasties pareiškėja negalėjo teismui pateikti jokių duomenų apie gautas pajamas Vokietijoje, nes ten nedirbo ir jokių pajamų negavo. Tuo metu, kai Lietuvoje buvo nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolų priteisimo iš V. S., L. S. ir V. R. pareiškėja gyveno Vokietijoje, dėl tos priežasties procesiniuose dokumentuose pareiškėjos adresas buvo nurodytas Vokietijoje. Pareiškėjos mėnesio pajamos šiuo metu sudaro tik apie 124,00 Lt per mėnesį, kitų pajamų negauna. Pareiškėją materialiai remia sesuo su vyru, kurie ir padėtų dengti bankroto administravimo išlaidas, mokėti įmokas kreditoriams pagal sudarytą grafiką. Pareiškėjos finansinė padėtis pagerėtų ir tuo atveju, jei iš skolininkų V. S. ir V. R. būtų išieškotos teismo sprendimais ir teismo įsakymu priteistos skolos. Pirmosios instancijos teismas padarė fakto klaidą, nurodydamas, kad skola yra priteista ir iš L. S., kadangi teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iš L. S. nėra priimtas.

133. Teismas privalėjo būti aktyvus, stengtis išsiaiškinti visas abejones, suteikti terminą pateikti papildomiems dokumentams, įrodantiems pareiškėjos sąžiningumą, tačiau užuot įpareigojęs pareiškėją pateikti papildomus dokumentus ir pašalinti visas abejones, teismas nusprendė neiškelti fizinio asmens bankroto bylos. Tokį sprendimą Šiaulių apylinkės teismas priėmė vadovaudamasis tik AB SEB banko pozicija ir ginčijamoje nutartyje rėmėsi išimtinai tik šio banko argumentais. Tokiu būdu buvo pažeistos procesinės teisės normos ir pareiškėjos teisė į teisingą ir nešališką teismą.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-08 nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir jos teisėtumo. Kreditoriaus manymu, atsisakydamas iškelti apeliantei bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (jų visumą), atsižvelgė į apeliantės pateiktų duomenų ir duotų paaiškinimų prieštaringumą ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė paskolos sutarčių sudarymą minėjo savo pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino pateiktus duomenis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė savo poziciją bei abejones dėl pareiškėjos sąžiningumo sudarant paskolos sutartis ir jų sudarymo būtinumo. Apeliantė iš kredito įstaigų ėmė vartojimo paskolas, gautus pinigus naudojo ne vartojimo tikslais, o kaip verslininkė jas skolino UAB „Baltmaris“, nors nėra jokių duomenų apie tai, kad pati įmonė nebūtų galėjusi paskolų gauti tiesiogiai iš kitų asmenų. Be to, pareiškėja teigė, kad UAB „Baltmaris“ iškėlus bankroto bylą reiškė kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, tuo tarpu atskirajame skunde apeliantė jau nurodo, kad nuo jos bankroto bylos iškėlimas buvo nuslėptas ir pažymi, kad jai nesuprantama, kaip ji nebuvo įtraukta į UAB „Baltmaris“ kreditorių sąrašą. Akivaizdu, kad tokie apeliantės paaiškinimai yra prieštaringi, o imdama paskolas iš kredito įstaigų ir jas skolindama trečiajam asmeniui, apeliantė tokiais savo veiksmais pati prisidėjo prie negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais. Taigi pirmosios instancijos teismui visiškai pagrįstai kilo abejonių dėl paskolos sutarčių sudarymo sąžiningumo ir jų sudarymo būtinumo. Bylos duomenimis apeliantės nuo 2008 metų gaunamas atlyginimas sudaro 124 Lt per mėnesį, jai nustatytas 80 proc. darbingumas. Jokių duomenų apie tai, kad apeliantė būtų dėjusi pastangas kuo greičiau susirasti geriau apmokamą darbą, į bylą nėra pateikta. Banko vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, kad apeliantė neturi galimybių ir dėjo bei deda visas pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Taip pat apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų apie darbo paieškas ar bandymą persikvalifikuoti. Šios aplinkybės patvirtina, kad jeigu apeliantės pajamos iš tikrųjų visą laiką sudarė tik 124 Lt per mėnesį, tai tokia padėtis ją tenkino ir ji pati nesiėmė aktyvių veiksmų atsiskaityti su savo kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į apeliantės pateikiamus duomenis, nėra aišku, iš kokių pajamų apeliantė save išlaikys, mokės mokesčius, kaip būtų dengiamos bankroto administravimo išlaidos bei bent dalinai tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ją remia giminaičiai ir jie jai padėtų dengti bankroto administravimo išlaidas, mokėti įmokas kreditoriams pagal sudarytą grafiką, kadangi turi tokias finansines galimybes. Tačiau tretieji asmenys (giminaičiai) nėra niekaip įpareigoti ar įsipareigoję apeliantės kreditoriams už apeliantę vykdyti jos prievoles ir nėra jokių garantijų, kad jos tokiu būdu galėtų būti įvykdytos iškėlus bankroto bylą. Be to, paskolindama dideles pinigų sumas V. S., L. S. ir V. R., apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, kurie būtų susiję su šių paskolų suteikimu ir jų suteikimo aplinkybėmis (kuriuo laikotarpiu, iš kokių piniginių lėšų šiems asmenims buvo skolinami pinigai ir pan.). Šių duomenų neatskleidimas sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog pati pareiškėja savo veiksmais nesąžiningai prisidėjo prie to, jog nebegali atsiskaitysi su savo kreditoriais (kredito įstaigomis).

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

18Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.

19Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės skoliniai įsipareigojimai formaliai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas MMA, kurių terminai yra suėję, tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos oficialios pajamos per mėnesį sudaro 124,00 Lt, pareiškėjos iš kitų asmenų priteistų skolų išieškojimo galimybės neaiškios, teismas sprendė, kad konkrečiu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų iš kokių pajamų bus dengiami įsiskolinimai kreditoriams bei bankroto administravimo išlaidos. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl paskolos sutarčių su UAB „Baltmaris“ sudarymu, pareiškėjos gyvenamosios vietos, darbo paieškos, kreditorinio reikalavimo teikimo UAB „Baltmaris“ bankroto byloje aplinkybės kelia abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, dėl kurios fizinio asmens bankroto byla pareiškėjai negali būti keliama. Pareiškėja su teismo nutartimi nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininkų sąžiningumą, padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo.

20Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apeliantės mokumo atkūrimo ir nesąžiningumo padarė tinkamai įvertinęs bylos įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl apeliantės galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti savo mokumą.

21Pažymėtina, kad LR FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Remiantis LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

22Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-05-16 pareiškėja su AB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. 4800-2007-17172, pagal kurią bankas pareiškėjai suteikė 30000,00 Lt sumos vartojimo kreditą. Pareiškėja įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2012-04-30, tačiau įsipareigojimų nesilaikė ir nuo 2010-03-31 vartojimo kredito įmokų bankui nebemokėjo (26 b.l.). Iš 2012-09-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5582-569/2012, matyti, kad teismas kreditoriaus AB DNB banko naudai priteisė 14312,58 pradelstą grąžinti vartojimo kreditą, 819,11 Lt palūkanų, 2203,17 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanų už negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1972,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (26-27 b.l.). 2008-01-18 pareiškėja su AB SEB banku sudarė vartojimo sutartį Nr. 0818050077-12, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 20000,00 Lt kreditas, kredito grąžinimo terminas nustatytas iki 2013-01-17. Pareiškėjai laiku negrąžinus kredito, AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo (24 b.l.). Iš 2012-08-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloja Nr. 2-4276-772/2012, matyti, kad teismas tenkino AB SEB banko ieškinį ir banko naudai priteisė 19375,06 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 581,00 Lt bylinėjimosi išlaidas (24-25 b.l.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju minėtų kredito sutarčių pareiškėja teismui nepateikė, taip pat nepateikė duomenų kokio dydžio įmokas bankams turėjo kas mėnesį mokėti. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, 2014-05-27 bendra kreditorių AB SEB banko, AB DNB banko, antstolio T. U. ir antstolių R. A. ir D. P. kontoros kreditorinių reikalavimų suma sudarė 43450,64 Lt (7 b.l.). Pareiškėjos skolininkų (debitorių) V. S., L. S. ir V. R. bendra skolos suma pareiškėjos pateiktais duomenimis sudaro 59037,80 Lt (9 b.l.). Rašytinių įrodymų, patvirtinančių kokiu pagrindu ir kada susidarė minėtų asmenų įsiskolinimai (pvz. paskolos sutarčių) pareiškėja nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-06-17 Radviliškio rajono apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-469-632/2014, iš dalies tenkino pareiškėjos D. Ž. ieškinį – atmetė ieškinio reikalavimus L. S. atžvilgiu bei priteisė iš V. S. 14860,00 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų, 485,80 Lt žyminio mokesčio ir 1500,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą (74 b.l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis sprendimas yra įsiteisėjęs. Civilinė byla Nr. 2-848-156/2014 dėl skolos priteisimo iš V. R. yra nagrinėjama Radviliškio rajono apylinkės teisme, sprendimas dar nėra priimtas.

23Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013-05-23 Radviliškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-832-156/2013 priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino pareiškėjos D. Ž. ieškinį ir priteisė jos naudai iš atsakovės V. S. 16301,79 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 122,26 Lt žyminio mokesčio, 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 121,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį. Iš minėto sprendimo turinio matyti, kad V. S. 2007-08-20 vartojimo kredito sutartimi prisiimti įsipareigojimai „Swedbank“, AB buvo užtikrinti pareiškėjos D. Ž. laidavimu. V. S. nevykdant įsipareigojimų, kilusių iš vartojimo kredito sutarties Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009-04-16 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-88-766/2009 „Swedbank“, AB naudai priteisė solidariai iš D. Ž. ir V. S. 13019,69 Lt skolos. 2009-11-04 antstolė V. Š. priėmė vykdyti išieškotojo „Swedbank“, AB pateiktą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-08-10 vykdomąjį raštą Nr. 2-88-766 dėl skolos išieškojimo iš ieškovės D. Ž., antstolė iš D. Ž. išieškojo 16301,79 Lt. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėja šių aplinkybių pirmosios instancijos teismui iš vis nenurodė, nepateikė jokių duomenų kokiomis lėšomis 2009 metais buvo padengtas įsiskolinimas „Swedbank“, AB, taip pat nepateikė duomenų ar yra padengta 2013-05-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-832-156/2013 iš V. S. priteista skola, kokia dalimi gautos lėšos buvo panaudotos kreditoriniams įsiskolinimams dengti. Taip pat iš Šiaulių apylinkės teismo 2010-03-19 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-272-394/2010 matyti, kad teismas atidalino ieškovų E. Ž. ir A. Ž. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove D. Ž., priteisiant ieškovams natūra lygiomis dalimis visą trijų kambarių butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), su rūsiu, o atsakovei D. Ž., už jos turimą 1/4 buto, esančio ( - ), dalį - 28750,00 Lt piniginę kompensaciją, po 14375,00 Lt iš kiekvieno ieškovo. Šių aplinkybių pareiškėja pirmosios instancijos teismui nenurodė, nepateikė duomenų ar jai buvo sumokėta Šiaulių apylinkės teismo 2010-03-19 sprendimu priteista 28750,00 Lt piniginė kompensacija bei kur minėtos lėšos buvo panaudotos.

24Iš pareiškėjos pateiktų paskolos sutarčių su UAB „Baltmaris“ matyti, kad 2007-05-15 pareiškėja minėtai bendrovei automobilio pirkimui paskolino 30000,00 Lt, 2008-02-19 įmonės kreditorinių reikalavimų dengimui ir einamosios lėšoms paskolino 10565,20 Lt (20-21 b.l.), 2008-03-17 kreditoriaus UAB „Jupoja technika“ skolos dengimui paskolino 1855,62 Lt (22-23 b.l.). 2007-05-15 sutartyse nurodytos paskolos ir palūkanų mokėjimo grafiko pareiškėja teismui nepateikė, nenurodė dėl kokių priežasčių UAB „Baltmaris“ nedengiant įsiskolinimų, nuo 2008 metų pareiškėja nesikreipė į teismą dėl skolų priteisimo. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai – 2007-01-19 darbo sutartis su UAB „Baltmaris“ (126-127 b.l.), akcininkų susirinkimo protokolai (139-143 b.l.), patvirtina, kad pareiškėjai priklausė 30 procentų UAB „Baltmaris“ akcijų, minėtoje įmonėje pareiškėja ėjo vyriausiosios buhalterės pareigas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad bankroto byla UAB „Baltmaris“ Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta 2009-09-25. Sprendimas dėl įmonės pabaigos priimtas 2010-12-28. Civilinės bylos Nr. B2-612-125/2010 duomenys patvirtina, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas minėtoje bankroto byloje nebuvo patvirtintas. Nagrinėjamoje byloje 2014-07-07 teismo posėdžio metu pareiškėja teismui nurodė, kad kreditorinis reikalavimas bankroto byloje buvo pateiktas, taip pat pažymėjo, kad bankroto bylos metu teikė duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, įmonei bankrutavus jokių lėšų neatgavo (2014-07-07 posėdžio garso įrašas, 17:20). Teikdama atskirąjį skundą pareiškėja nurodė visiškai priešingas aplinkybes ir teigė, kad apie bankroto bylos iškėlimą Klaipėdos apygardos teisme nežinojo (83 b.l.).

25Taip pat iš pareiškėjos pateiktų duomenų ir paaiškinimų matyti, kad pareiškėja pateikė dalį „Swedbank“, AB esančios sąskaitos išrašo, iš kurio matyti tik pareiškėjos sąskaitoje rezervuotos lėšos (13 b.l.) bei VSDFV pažymą, iš kurios matyti pareiškėjos pajamos gautos tik už laikotarpį nuo 2007-01-19 iki 2008-04-16 (33-34 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad šie pareiškėjos pateikti nagrinėjamu atveju neaktualūs duomenys, patvirtina pareiškėjos siekį neatskleisti tikrųjų jos nemokumą sukėlusių priežasčių bei galimai iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo gautų pajamų (kompensacijos iš E. Ž. ir A. Ž., V. S. 16301,79 Lt skolos, galimai UAB „Baltmaris“ grąžintos skolos ar jos dalies bei visų kitų pajamų). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja siekdama įrodyti sąžiningus tikslus atkurti savo mokumą bei tinkamai pagrįsti nurodytas aplinkybes, sukėlusias pareiškėjos nemokumą, privalėjo teismui pateikti visus objektyvius duomenis apie savo finansinę padėtį, t.y. banko sąskaitos išrašą apie lėšų judėjimą nuo paskolų gavimo iš kreditorių iki pareiškimo pateikimo teismu dienos (nuo 2007 metų iki 2014-05-27), VSDFV pažymas apie gautas pajamas nuo 2008-04-16 iki pareiškimo pateikimo dienos, duomenis apie minėtu laikotarpiu įsigytą bei parduotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (transporto priemones, akcijas ir kita). Tačiau pareiškėja šių duomenų teismui nepateikė, priešingai – pareiškėjos pateiktų duomenų turinys apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja galimai sąmoningai pateikė teismui neaktualius duomenis, nurodydama prieštaringas aplinkybes, nepateikdama išsamių duomenų apie jos naudai priteistas pinigines lėšas, vengė atskleisti tikruosius duomenis apie savo finansinę padėtį, t.y. elgėsi nesąžiningai. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ginčo metu gaudama jos nurodytais duomenimis tik 124,67 Lt oficialių pajamų ir dirbdama tik 1 valandą per dieną, siekė susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą.

26Pažymėtina, kad kiekvienos proceso šalies pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo stengtis išsiaiškinti visas abejones bei suteikti pareiškėjai terminą pateikti papildomus dokumentus, įrodančius pareiškėjos sąžiningumą, yra nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, kad LR FABĮ nuostatos numato pareigą pareiškėjai teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nurodyti fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastis, pridėti šį nemokumą pagrindžiančius dokumentus, pateikti fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinančius dokumentus, fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir kita (LR FABĮ 4 straipsnis). Antra, pareiškėja 2014-06-05 pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo įpareigota iki teismo posėdžio pateikti įrodymus, patvirtinančius sąlygų, numatytų LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, buvimą ar nebuvimą (43-44 b.l.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja papildomų duomenų pirmosios instancijos teismui neteikė, nors kreditorių pateiktuose atsiliepimuose (su kuriais pareiškėja susipažino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) buvo nurodytos abejonės dėl pareiškėjos sąžiningumo, gaunamų pajamų bei kitų bylai reikšmingų aplinkybių.

27Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su kreditorių pozicija bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė objektyvių paaiškinimų ir įrodymų kokiu būdu iškėlus jai fizinio asmens bankroto bylą, ji dengs kreditorinius įsiskolinimus. Kaip nurodo pati pareiškėja, jai priklausančių debitorinių skolų išieškojimo galimybės yra mažos, jos per mėnesį gaunamos lėšos sudaro 124,00 Lt, ją išlaiko giminaičiai, paramos iš valstybės negauna. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja kol nepasikeis aplinkybės, iš vis neplanuoja dengti įsiskolinimų kreditoriams. Argumentas, kad kreditorinius įsipareigojimus padės dengti pareiškėjos artimieji, negali būti laikomas pagrindu vertinant pareiškėjos kreditorinių įsiskolinimų grąžinimo galimybes, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra jokių garantijų, kad ją toliau rems giminaičiai. Pažymėtina, kad nepaisant to, kokio pobūdžio yra kilęs ginčas, šalys joms priklausančioms teisėms turi vadovautis sąžiningai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekdama įrodyti, kad nėra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, turėjo galimybę ir pareigą pateikti visus jos dispozicijoje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėja siekia pasinaudoti LR FABĮ nuostatomis ne su tikslu atkurti mokumą ir grąžinti skolas kreditoriams, bet siekdama išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, kas neatitinka fizinio asmenų bankroto įstatymo paskirties ir tikslų, teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

28Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjos pateiktus duomenis, nurodytas aplinkybes, ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka LR FABĮ keliamą tikslą atkurti pareiškimą teikiančio asmens mokumą bei, kad konkrečiu atveju nėra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

30Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

31Atskirojo skundo netenkinti.

32Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

34Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja D. Ž. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama jai... 4. Trečiasis asmuo antstolis T. U. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą dėl... 5. Trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu dėl... 6. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-08 nutartimi atsisakė iškelti... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė... 10. Atskiruoju skundu pareiškėja D. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė... 12. 2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bylos... 13. 3. Teismas privalėjo būti aktyvus, stengtis išsiaiškinti visas abejones,... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas nurodė, kad su... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo... 19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės skoliniai... 20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas... 21. Pažymėtina, kad LR FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų... 22. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-05-16 pareiškėja su AB DNB banku sudarė... 23. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013-05-23... 24. Iš pareiškėjos pateiktų paskolos sutarčių su UAB „Baltmaris“ matyti,... 25. Taip pat iš pareiškėjos pateiktų duomenų ir paaiškinimų matyti, kad... 26. Pažymėtina, kad kiekvienos proceso šalies pareiga yra įrodyti aplinkybes,... 27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su kreditorių pozicija bei... 28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 30. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 31. Atskirojo skundo netenkinti.... 32. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.... 33. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 34. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....