Byla e2-18-639/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, S. K. dalyvaujant ieškovams E. P. ir A. P. ir jų atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovams R. V. ir Ž. L. bei jos atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. P. ir A. P. patikslintą ieškinį atsakovams R. V. ir Ž. L., tretiesiems asmenims E. T. ir M. T., dėl nuostolių atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovai patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą atsakovams dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypai Nr. 19,21 esantys adresu ( - ), kuriuos įsigijo 1997-1998 metais, ir nuo to laiko nepertraukiamai valdė, prižiūrėjo ir tvarkė bei naudojasi jais. 2013-06-18 pasikeitė šalia esančio žemės sklypo Nr. 23, adresu ( - ), savininkas – šį sklypą nusipirko atsakovė Ž. L.. 2013 m. liepos mėn. pradžioje, ieškovams paskambino kaimynė J. T. – sklypo Nr. 20 savininkė ir pranešė, jog žemės sklype Nr.23 vykdomi sklypo tvarkymo darbus ir per ieškovų sklypus važinėja sunkiasvorės transporto priemonės ir niokoja sutvarkytą aplinką. Ieškovai kreipėsi į naujo sklypo savininkę ir prašė sutvarkyti suniokotą aplinką, tačiau atsakovė visiškai nereagavo į šį ieškovų prašymą.

32016-07-27 d. ieškovai patikslino ieškinį, nurodydami, kad ieškovai 2015-05-08 nurodytus sklypus pardavė trečiajam asmeniui M. T., notarinėmis sutartimis Nr. K1ES-3512 ir K1ES-3508. Taigi, šiai dienai ieškovai nuosavybės teise žemės sklypų, kuriems atsakovų veiksmais buvo padaryta žala, nebevaldo. Tačiau, ieškovai su naujais žemės sklypo savininkais susitarė, ir šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo M. T., jog ieškovai nurodytomis sutartimis nepardavė tretiesiems asmenims plastikinio lauko nuotakyno šulinio „Traidenis“, todėl turi teise jį išsikasti ir išgabenti iš žemės sklypo. Iš teismui M. T. 2016-07-14 pateikto prašymo bei ieškovu kartu su 2016-07-18 atsiliepimu pridėtų nuotraukų aiškiai nustatytina, jog pirkimo - pardavimo sutarties šalys savo žodinį susitarimą pilnai įvykdė t.v. ieškovai išsikasė iš žemės sklypo ir išsivežė nuotakyno šulinį, o tretieji asmenys tokiems jų veiksmams visiškai pritarė. 2015-05-01 ieškovė A. P. sudarė Rangos darbų sutartį su UAB „Džiaugsmas“, kuri parengė sklypo tvarkymo sąmatą (pridėta prie 201-06-02 pareiškimo) ir 11 punkte apskaičiavo, jog sugadinto plastikinio lauko nuotakyno šulinio žiedo pakeitimas nauju kainuoja 257,87 Eur. Nurodė, kad LR CK 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ieškovu teigimu akivaizdu, jog atsakovė, ir kaip ir pati nurodė 2015-02- 05 vykusio teismo posėdžio metu jos draugas R. V., kuris faktiškai vadovavo sklype atliekamiems darbams, teisės normoje nurodytų elgesio taisyklių nesilaikė, todėl jiems turi būti taikoma deliktinė atsakomybė už ieškovų turtui padaryta žala. Kadangi ieškovams šiuo metu yra žinomas žala sukėlusius veiksmus faktiškai atlikęs asmuo t.v. darbų vykdytojas R. V. veikęs su sklypo savininkės atsakovės Ž. L. žinia, bei turėdamas jos leidimą ir/ar nurodymą (2015-02-05 posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog veikė kartu su R. V.; sutiko, jog jie padarė nuotolių, sutiko atlyginti žalą), todėl jie atsako ieškovams solidariai (CK 6.265 str.). Šiuo atveju atsakovė, būdama žemės sklypo Nr. 23 savininkė, nurodydama atlikti jos sklypo tvarkymo darbus, ir R. V. faktiškai vadovavęs darbų atlikimui, privalėjo užtikrinti ir stebėti, jog jų užsakymu atliekami veiksmai - darbai nepadarytų žalos kaimyniniams sklypams, o paaiškėjus aplinkybei, jog tokia žala padaryta, privalo ją visiškai atlyginti.

4Ieškovų užsakymu UAB „Džiaugsmas“ sudarė sklypų atstatymo sąmatą ir nurodė sulaužyto nuotakyno žiedo pakeitimo kaštus. Kadangi ieškovai pardavė žemės sklypą tretiesiems asmenims, o jiems išliko nuosavybės teisė tik į plastikinį nuotakyną, todėl vadovaujantis į bylą pateikta sąmata ieškinio suma sumažėjo iki 257,87 Eur. Tokiu būdu ieškovai teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 257,87 Eur išlaidas (tiesioginius nuostolius), kurias ieškovai patyrė dėl sugadinto nuotakyno žiedo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.

6Atsakovė Ž. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovų pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė Ž. L. būtų atlikusi veiksmus, kurie sukeltų jos civilinę atsakomybę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patvirtino, kad iki bylos nagrinėjimo teisme jie atsakovės nepažinojo, su ja neturėjo jokių reikalų. Atsakovė Ž. L. nori pabrėžti, kad niekada bylos nagrinėjimo metu nėra pripažinusi jai pareikšto ieškinio, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti visos bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ieškovai nepagrįstai atsakovą kaltina įrenginio (plastikinio lauko nuotakyno šulinio žiedo) pažeidimu. Atsakovo pavedimu UAB “Kaselita” 2015 m. vasario 13 d. atliko paminėto įrenginio apžiūrą ir konstatavo, kad yra į vidų įlinkęs įrenginio viršutinis konusinis dangtis, atitrūkęs standumo žiedas viršutinėje konusinio dangčio dalyje nuo pagrindinės ( - ) gatvės pusės. Paaukštinimo žiedas nepažeistas. Paminėto defekto priežastis - nuo gatvės pusės užvažiavus su sunkia technika arba montavimo metu pažeista įrenginio montavimo instrukcija. Įrenginį nuo gatvės skiria išbetonuota tvoros kolona per kurį važiuoti atsakovas negalėjo. Todėl atsakovas negali būti atsakingas už įrenginio pažeidimą. Be to pažymėjo, kad iš byloje ieškovo pateiktos 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.3. punkto 5 lape esančios daikto registravimo ir kadastro žymos matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija A. P. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus, 2002-10-21 Nr.85-GR/02. Minėtos sutarties 4.1. punkte taip pat yra nurodyta sąlyga, kad pardavėjas šia sutartimi perleidžia pirkėjui visas teises ir pareigas kylančias iš projektinės techninės dokumentacijos, kurios pagrindu ir buvo išduotas nurodytas statybos leidimas. Iš atsakovo byloje pateikto nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 261 matyti, kad į ieškovui A. P. išduoto statybos leidimo Nr.85- GR/02 sudėtį įeina ir inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas. Atsakovas reikalavo, kad ieškovai arba tretieji asmenys pateiktų projektinės-techninės dokumentacijos kopiją, kurios pagrindu buvo išduotas savivaldybės administracijos leidimas vykdyti statybos darbus, 2002-10-21, Nr.85-GR/02, kad papildomai pagrįsti aukščiau nurodytą teiginį, tačiau tiek ieškovas, tiek ir tretysis asmuo tokių duomenų į bylą neteikė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, ir tretysis asmuo teigė, kad notarinės formos sutarties sąlygas jie vėliau pakeitė jų vėlesniu žodiniu susitarimu, nors sutarties pakeitimas turi būti atliekamas tokia pat forma, kaip ir pradinis susitarimas. Taigi, 2015 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punkte yra nurodyta, kad pardavėjas A. P. šia sutartimi perleidžia pirkėjui M. T. visas teises ir pareigas, kylančias iš projektinės techninės dokumentacijos, kurios pagrindu buvo išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti statybos darbus, 2002-10-21, Nr.85-GR/02. Projektinės-techninės dokumentacijos atsakovo atstovas negavo, nors tokį pareikalavimą ir pateikė projekto rengėjai A. S. projektavimo įmonei. Atsakovė teigia, kad plastikinio lauko nuotakynas įeina į projektinę dokumentaciją. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas M. T. patvirtino, kad jam yra perduota visa projektinė dokumentacija.

7Atsakovė ir jo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais.

8Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tvarkė Ž. L. žemės sklypą savo iniciatyva, dėl to jo užsakymu į ieškovų sklypą įvažiuodavo sunki technika, tačiau atsakovo (R. V.) teigimu technika ieškovų nuotakyno šulinio neapgadino.

9Tretysis asmuo E. T. ir M. T. į paskutinį posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta. Tretieji asmenys pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu M. T. nurodė visas jam žinomas aplinkybes ir papildomai neturi ką paaiškinti. „Traidenis“ (nuotakyno šulinys) išsivežtas P. kaip ir buvo sutarta. Tretysis asmuo M. T. dalyvaudamas ankstesniuose posėdyje paaiškino, kad nusipirko iš ieškovų žemės sklypus, tačiau jis su ieškovais žodžiu susitarė, kad jie pasiims nuotakyno šulinį, kadangi jis jam (M. T.) nereikalingas, taip pat susitarė kad ieškovai pasiims ir kitus daiktus (statybines medžiagas) iš jo nupirktų sklypų. Taip pat baigiamuose pasisakymuose nurodė, kad žala ieškovams turi būti atlyginta.

10Patikslintas ieškinys tenkintinas.

11Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus Nr. 19,21 esančius adresu ( - ), 2015-05-08 d. pardavė M. T.. Pastarasis žemes sklypus nusipirko sau ir kartu savo sutuoktinei E. T. bendrajai jungtinei nuosavybei. Pirkimo pardavimo sutarties 4.1. nurodoma, kad pardavėjas atlaisvino parduodamą turtą ir perdavė jį pirkėjui prieš šios sutarties sudarymą, o pirkėjas priėmė šį turtą ir pretenzijų dėl turto kokybės neturi. Taip pat nurodoma, kad pardavėjas šia sutartimi perleido pirkėjui visas teises ir pereigas kylančias iš projektinės techninės dokumentacijos, kurios pagrindu buvo išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti statybos darbus 2002-10-21 Nr. 85-GR/02.

12Taip pat nustatyta, kad ieškovai ir tretieji asmenys susitarė, kad nepaisant to kaip nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje, ieškovai po sklypų pardavimo išsikas ir išsiveš nuotakyno šulinį. Nustatyta, kad šis žodinis susitarimas yra įvykdytas nuotakyno šulinys išsikastas ir išsivežtas, dėl to ginčo tarp šalių nėra, be to tai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos.

13Byloje ieškovai reiškė didesnį reikalavimą, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje iš esmės liko tik ginčas dėl sugadinto paminėto nuotakyno šulinio. Tai, kad paminėtas nuotakyno šulinys sugadintas ginčo byloje taip pat nėra, tik atsakovai mano, kad jie nėra atsakingi dėl šios žalos, kadangi minėto šulinio nesugadino.

14Kaip matyti iš ieškovų pareikšto ieškinio, jie savo reikalavimo teisę kildina iš teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų. Taigi ieškinio teisinį faktinį pagrindą sudaro deliktinė atsakomybė, kuri taikytina atsakingam už žalą asmeniui. Svarbu pažymėti, jog civilinė deliktinė atsakomybė yra prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Dėl to taikant šią civilinės atsakomybės rūšį ir nustatant neteisėtus veiksmus turi būti vadovaujamasi CK 263 straipsnio 1 dalyje ir 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto taisykle. Pagal šią taisyklę pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, pažeidimas reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas.

15Ieškovai teigė, kad nuotakyno šulinys buvo sugadintas, kai atsakovai arba jų pavesti asmenys su sunkia technika važinėjo per ieškovų sklypus. Tai, kad su sunkia technika buvo važinėjama per ieškovų sklypus teismo posėdyje neginčijo ir patys atsakovai. Tai taip pat patvirtino pateiktos nuotraukos ir liudytojas A. P. nurodydamas, kad matė kaip per ieškovų sklypus važinėjo traktoriai ir kita sunki technika, kurią vairavo liudytojo teigimu R. (liudytojas turėjo omenyje R. V.) (2016 m. kovo 16 d. posėdžio nuo 46 min.). Antstolė Reda Vizgaudienė faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-07-25 d. protokole Nr. 620 užfiksavo, kad ieškovams priklausantys žemės sklypai išvažinėti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Paliktos gilios vėžės. Sugadinta pieva ..... šalia įvažiavimo į sklypą sumontuotas nuotekų valymo įrengimų šulinys sulaužytas (žr. nuotrauka Nr. 16,17). (Tomas I / puslapis 24).

16Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovė Ž. L. sutiko, kad padarė nuostolių, ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, t.y. jog važinėjo per ieškovų sklypą kadangi neturėjo kito pravažiavimo. Tačiau atsakovė Ž. L. nesutiko su ieškinio suma, paaiškindama, kad gali savo lėšomis sutvarkyti ieškovų sklypą ir tokiu būdu atlyginti ieškovams padarytą žalą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė 2015 m. vasario 5 d. posėdyje pripažino, kad buvo paprašiusi, jog sklypą sutvarkytų jos draugas R. V. (žr. 2015 m. vasario 5 d. posėdžio garsi įrašas nuo 06:58 min.).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

18Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje, todėl vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (LAT 2009-11-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LAT 2009-04-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-139/2010; kt.).

19Taigi įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (LAT 2010-10-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/200T).

20Įvertinus tai ir atsižvelgdamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas mano, kad surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad ieškovams padaryta žalą (sulaužytas nuotakyno šulinys) dėl atsakovų veiksmų jiems pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. atsakovai veždami statybines ir kitas medžiagas per ieškovų sklypą ir naudodami sunkią techniką sulaužė minėtą nuotakyno šulinį ( CPK 185 str. ). Atsakovo pavedimu UAB “Kaselita” 2015 m. vasario 13 d. atliktas paminėto įrenginio apžiūra, kurioje konstatuota įrenginį nuo gatvės skiria išbetonuota tvoros kolona per kurį važiuoti atsakovas negalėjo atmestina ir nevertintina, kadangi prieštarauja pačių atsakovų paaiškinimams, bei kitiems byloje paminėtiems įrodymams.

21CK 6.265 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Taigi R. V. vykdė sklypo savininkės Ž. L. prašymą, tai kaip minėta 2015 m. vasario 5 d. posėdyje pripažino ir pati Ž. L.. Įvertinus tai atsakovai už ieškovams apdarytą žalą turi atsakyti solidariai.

22UAB „Džiaugsmas“ sudarė sklypų atstatymo sąmatą ir nurodė sulaužyto nuotakyno žiedo pakeitimo kaštus 257,87 Eur. (Tomas I / puslapis 137) Teismo vertinimu nurodyta suma yra pagrįsta, šalys kitų įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Todėl iš atsakovų solidariai ieškovams priteistinas 257,87 Eur. žalos atlyginimas.

23Teismas taip pat pažymi, kad pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsakovė Ž. L. (jos atstovas) atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad pardavėjas A. P. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido pirkėjui M. T. visas teises ir pareigas, kylančias iš projektinės techninės dokumentacijos, kurios pagrindu buvo išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti statybos darbus, 2002-10- 21, Nr.85-GR/02. Taigi atsakovė teigė, kad plastikinio lauko nuotakynas įeina į projektinę dokumentaciją, tokiu būdu atsakovė faktiškai ginčijo ieškovų sulaužyto nuotakyno šulinio nuosavybės teises, tvirtindama, kad minėtas šulinys pagal notaro patvirtintą sutartį priklauso tretiesiems asmenims. Kaip minėta bylos nagrinėjimo metu apklaustas M. T. patvirtino, kad jis su ieškovais žodžiu susitarė, kad jie (ieškovai) pasiims nuotakyno šulinį, kadangi jis jam (M. T.) nereikalingas. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad sandorio šalys susitarė kad pardavus žemės sklypus nuotakymo šulinys ir toliau išliks ieškovų nuosavybėje. Dėl to būtent ieškovai kaip įrenginio savininkai turi teisę reikšti reikalavimą dėl jiems padarytos žalos atlyginimo. Tai, kad pagal žemės sklypo pardavimo sutartį, įrengimai taip pat pereina pirkėjui šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Teisės ir pareigos, numatytos sutartyje, būtų aktualios tik tuo atveju, jeigu ginčas kiltų tarp sutarties šalių, t.y. ieškovų ir trečiųjų asmenų. Kadangi atsakovė neturi sutartinių teisinių santykių nei su ieškovais, nei su trečiaisiais asmenims, todėl paminėtų asmenų sutartinių pareigų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pabrėžtina, kad ieškovai reikalavimą atsakovams reiškia deliktinės atsakomybės pagrindu.

24Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju, ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro – 300,00 Lt (86,88 Eur.) sumokėto žyminio mokesčio. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai patikslino ieškinio reikalavimus juos sumažindami iki 257,87 Eur. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 15,00 Eur. įvertinus tai kad byla buvo vedama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (šiuo mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos). Todėl ieškovams iš atsakovų priteistina 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, o kita dalis 71,88 Eur grąžintina ieškovams ( CPK 87 str. 1 d. 8 p.). Be to ieškovai turėjo 72,40 Eur išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Tomas I / puslapiai 145-146) ( CPK 88 str. 1 d. 8 p.). 116,00 Eur išlaidų dėl antstolės surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (Tomas I / puslapiai 147-148). 327,59 Eur išlaidos dėl sąmatų sudarymo ir 1194,43 Eur. išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Viso 1725,42 Eur. kurios priteistinos iš atsakovų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 862,71 Eur. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

26patikslintą ieškinį tenkinti.

27Priteisti solidariai iš atsakovų R. V. ir Ž. L. 257,87 Eur žalos atlyginimo, ieškovų E. P. ir A. P. naudai.

28Priteisti iš atsakovo R. V. ieškovams E. P. ir A. P. 862,71 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

29Priteisti iš atsakovės Ž. L. ieškovams E. P. ir A. P. 862,71 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

30Įsiteisėjus sprendimui grąžinti iš valstybės biudžeto A. P. 2014-11-19 d. sumokėtą 71,88 Eur. žyminį mokestį.

31Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius... 2. ieškovai patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą atsakovams dėl nuostolių... 3. 2016-07-27 d. ieškovai patikslino ieškinį, nurodydami, kad ieškovai... 4. Ieškovų užsakymu UAB „Džiaugsmas“ sudarė sklypų atstatymo sąmatą ir... 5. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovė palaikė ieškinio... 6. Atsakovė Ž. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovų... 7. Atsakovė ir jo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime... 8. Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tvarkė Ž. L. žemės... 9. Tretysis asmuo E. T. ir M. T. į paskutinį posėdį neatvyko. Apie posėdžio... 10. Patikslintas ieškinys tenkintinas.... 11. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad... 12. Taip pat nustatyta, kad ieškovai ir tretieji asmenys susitarė, kad nepaisant... 13. Byloje ieškovai reiškė didesnį reikalavimą, tačiau bylos nagrinėjimo... 14. Kaip matyti iš ieškovų pareikšto ieškinio, jie savo reikalavimo teisę... 15. Ieškovai teigė, kad nuotakyno šulinys buvo sugadintas, kai atsakovai arba... 16. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovė Ž. L. sutiko, kad... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų... 18. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 19. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros... 20. Įvertinus tai ir atsižvelgdamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas... 21. CK 6.265 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas,... 22. UAB „Džiaugsmas“ sudarė sklypų atstatymo sąmatą ir nurodė sulaužyto... 23. Teismas taip pat pažymi, kad pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir... 24. Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 – 270... 26. patikslintą ieškinį tenkinti.... 27. Priteisti solidariai iš atsakovų R. V. ir Ž. L. 257,87 Eur žalos... 28. Priteisti iš atsakovo R. V. ieškovams E. P. ir A. P. 862,71 Eur.... 29. Priteisti iš atsakovės Ž. L. ieškovams E. P. ir A. P. 862,71 Eur.... 30. Įsiteisėjus sprendimui grąžinti iš valstybės biudžeto A. P. 2014-11-19... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...