Byla 2-139-328/2016
Dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. G. priešieškinį ieškovui J. J. dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant A. B., Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui J. J., jo atstovei advokatei Zitai Jurgaitienei, atsakovės J. G. atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. G. priešieškinį ieškovui J. J. dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu (patikslintu) prašo iš atsakovės priteisti 9425,00 Eur skolos, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 92). Nurodo, jog turėdamas atsakovės įgaliojimą varžytynėse pirko butą, esantį ( - ). Atsakovės prašymu ir jos įgaliotas 2013-01-07 sudarė buto remonto darbų atlikimo sutartį su L. J., šiam pasisavinus medžiagas ir padarius didelė darbų broką, 2014-05-03 su N. S., o 2014-08-01 su V. G.. Pats pirko medžiagas, savo lėšomis mokėjo meistrams už darbą. Atsakovė su juo neatsiskaitė (b.l. 92).

3Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, pareišktas nesąžiningai. Ieškovui nuolat buvo mokami pinigai meistrui perduoti. Kadangi atsakovė gyveno Vilniuje, iš esmės visus su buto remontu susijusius reikalus su ieškovu derino atsakovės brolis, kuris ieeškovo prašymu pastarajam duodavo pinigų medžiagoms ir remonto darbams, o ieškovė pinigus vėliau pervesdavo broliui. Prie ieškinio pridėti kvitai nepatvirtina, jog būtent ieškovas išleido reikalaujamas priteisti sumas ir būtent atsakovės buto remontui. Ieškovas tuo metu turėjo ir daugiau remontuotinų nekilnojamojo turto objektų. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimu (c.b. Nr. 2-1140-903/2013) teismas iš J. J. priteisė 6000,00 Lt atsakovei, L. J. sprendimą įvykdė. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje konstatuota, jog atsakovė L. J. sumokėjo 21400,00 Lt avansą pagal 2013-01-07 sutartį. Šioje byloje ieškovas reikalavimą reiškia pagal tą pačią su L. J. sudarytą statybos darbų sutartį, nurodo tas pačias sumas ir melagingai nurodo, jog pinigus sumokėjis jis, o ne atsakovė. Tokiomis aplinkybėmis ieškovas reiškia aiškiai nepagrįstą ir nesąžiningą ieškinį. Pažymėjo, jog sutarties su N. S. terminas – 7 dienos, tačiau iš sutarties įrašų matyti, jog darbai nebuvo atlikti nustatytu terminu, jie nebuvo baigti ir praėjus 7 mėn. (b.l. 42-43).

4Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovo J. J. priteisti 3244,34 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procnetų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 59). Nurodo, jog 2012-12-27 parašė ieškovui J. J. įgaliojimą, kurio pagrindu, jis atsakovės vardu galėjo įgyti turtą bei atstovauti atsakovei įvairiose instuticijose. 2012-12-28 J. J. pagal įgaliojimą nupirko butą, esantį adresu ( - ).. 2013-02-18 atsakovė su sutuoktiniu parašė įgaliojimą, kad J. J. galėtų jos ir sutuoktinio vardu parduoti atsakovei ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą, adresu ( - ).. Butą reikėjo remontuoti, todėl ieškovas pasamdė meistą L. J., sudarė su juo sutartį, apie kurios sudarymą atsakovės iš karto neinformavo. Be to J. J. sudarė sutartį su N. S., apie kurios sudarymą taip pat jos neinformavo. Nurodė, jog ieškovas jai melavo, elgėsi nesąžiningai, netinkamai vykdė savo kaip įgaliotinio pareigas. Ieškovo neteisėtais veiksmais atsakovė patyrė 998,12 Eur žalą, nes buvo priversta kitoje civilinėje byloje sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Tam, kad antstoliui galėtų įrodyti, jog teismo sprendimą įvykdė, turėjo kreiptis į antstolę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, už paslaugas sumokėjo 64,00 Eur. Teigė, jog ieškovas delsė butą parduoti, jam buvo paranku, kadangi į butą įleido gyventi meistą N. S.. Nurodė, jog N. S. jos broliui paaiškino, jog bute gyveno nuo 2014 m. gegužės mėn., šias aplinkybes jis patvirtino ir telefoninio pokalbio metu. Ieškovas neteisėtai įleidęs gyventi meistrą padarė žalos 832,22 Eur sumai. Be to meistas gyvendamas jos bute nemokėjo nuomos mokesčio, nuostolis už buto nuomą sudaro 1350,00 Eur. Teigė, jog iekšovas nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita, kadangi dalį J. G. duotų lėšų naudojo ne jos,o savo butų remontui, be to neatlygintinai naudojo jos butą meistro, kuris remontavo ieškovo butus, apgyvendinimui (b.l. 54-59).

5Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog sutartis su meistrais sudarė žinant atsakovei ir jos broliui. Meistras bute gyventi negalėjo, kadangi jame gyventi net nebuvo galimybės. Teiginys, jog 2015 m. rugsėjo mėn. įsigijus namą, už medžiagas mokėjo bei mokėjimus meistrui atliko jos sąskaita yra klaidinantis, kadangi jo įsigyta name vis dar gyvena buvę savininkai, teisme pradėta byla dėl iškeldinimo. Nurodė, jog remonto darbų atlikti be vandens ir elektros nėra įmanoma (b.l. 82).

6Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieskinį ir jame nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog darbų sutartį su L. J. sudarė atsakovės pavedimu. Kadangi pastarasis darbus atliko prastai, darbai neatlikti, atsisakyta jo paslaugų tačiau pinigai jau buvo išmokėti, sudarė kitas sutartis dėl buto remonto. Kadangi savo lėšomis sumokėjo už medžiagas, meistrams už darbus, buvo sutarta, jog atsakovė su juo atsiskaitys, tačiau to nepadarė. Atsakovė turi sumokėti 9424.00 Eur. Sumą sudaro supirktos statybinės medžiagos, sumokėtos lėšos meistrams pagal darbų sutartis. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, jog su priešiekšiniu nesutiko. Paaiškino, jog sieną pastatė buvęs savininkas, tačiau prievolė perėjo naujai savininkei, tai nustatyta teismo procesiniu sprendimu. Nurodė, jog bute gyventi nebuvo sąlygų. Paaiškino, jog turto savininkui kyla pareiga mokėti mokesčius, net jei bute niekas ir negyvena. Prašė ieškinį tenkinti, priešiekšinį atmesti.

7Ieškovo atsakovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus. Iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Patikslino, jog už medžiagas išlaidas prašo priteisti pagal 2014-09-00 PVM sąskaitą faktūrą, kurią išrašė UAB ,,Bocas ir Ko” 277,00 Lt, taip pat 2014-09-30 saskaitą 550 Lt sumai bei UAB ,,Jupoja” 2015-01-14 saskaitą už 350 Eur. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, jog reikalavimas priteisti nuostolius už komunalines paslaugas yra nepagristas, kadangi buto išlaikymo išlaidos priklauso buto savininkui, reikalaujamos sumos nėra detalizuotos. Pažymėjo, jog bute kurį laiką gyveno ir liudytojos A. P. sūnus. Nurodė, jog remonto darbų neįmanoma atlikti nenaudojant vandens, elektros energijos. Nepagrįstas reikalavimas dėl buto nuomos priteisimo, kadangi N. S. bute negyveno. Todėl mano, jog atsakovės priešieškinis yra visiškai nepagrįstas. Mano, jog ieškinys pilnai įrodytas, o priešieškinis neįrodytas, todėl prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

8Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimą ir jame nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog ieškinys yra nepagrįstas. Byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovė tiesiogiai ir per savo brolį yra sumokėjusi 23000,00 Lt už buto remonto darbus. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, jog pinigines lėšas L. J. sumokėjo atsakovė, o ne ieškovas. Mano, jog ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas ieškovui skirti baudą. Nurodė, jog jei darbai buvo atliekami ir už juos prašoma priteisti pinigines sumas, turėtų būti pateikti atliktų darbų aktai, darbų priėmimo – perdavimo aktai, jei iš tiesų ieškovas šiuos darbus prižiūrėjo. Mano, jog esant įrodymų visumai, ieškovo ieškinys nepagrįstas, grindžiamas prieštaringais įrodymais, kurie neturi ryšio su byla. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, jog tiek telefoniniais pokalbiais, tiek susirašinėjimais įrodyta, jog N. S. gyveno atsakovės bute, buvo pažadas, jog meistas atsiskaitys už komunalines paslaugas. N. S. bute gyveno su ieškovo žinia, atsakovė patyrė nuostolių dėl komunalinių išlaidų, nuomos, remonto darbų. Mano, jog priešiekšinis yra visiškai pagrįstas, prašo iekšinį atmesti, priešiekinį tenkinti.

9Liudytojas N. S. teismo posėdyje paaiškino, jog atliko darbus bute, adresu ( - )., pažįsta J. J., kuris nurodydavo kokius darbus atlikti. Tiksliai nepamena datų, kada atliko darbus, tačiau nurodė, kad jų pradžia buvo 2013 m. gegužės mėn. Turėjo sutartį vidaus apdailos darbams, sutartis buvo neterminuota, gavo 4100,00 Lt. Pinigus mokėjo ieškovas, atsiskaitydavo dalimis. Nurodė, jog jam dar turi būti sumokėta 3100,00 Lt, iki šiol neatsiskaityta. Iš viso už darbus buvo sutarta 7200,00 Lt. Paaiškino, jog atvažiuodavo į butą darbų atlikti, pats gyvena Tauragėje. Kai atvykdavo remontuoti buto, nuomojosi butą adresu ( - ).. Už buto nuomą mokėjo pats. Buto remonto darbus atliko tik jis. Medžiagas darbams atlikti pristatymo ieškovas. Tuo metu kituose objektuose nedirbo, darbus baigė 2014 m. vasarą. Papildomai paaiškino, jog remonto darbų negalima atlikti be vandens ir elektros. Nurodė, jog laiptinėje nebuvo apšvietimo. Vandens reikėjo mišiniams maišyti. Nurodė, jog po darbo valydavo patalpas. Kiek vandens reikia nežino, nemažai. Nurodė, jog atsakovės bute negyveno, nuomojosi butą. Patvirtino, jog atsakovė jam skambino, jie kalbėjo apie nuomą.

10Liudytoja A. P. teismo posėdyje paaiškino, jog buvo ieškovo sugyventine, kurį laiką dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje. Paaiškino, jog kai buvo remontuojamas atsakovės butas, tuo pačiu metu buvo vykdomas remontas ir jai bei ieškovui priklausančiame name, adresu ( - ).. Kai buvo perkamos medžiagos į abu objektus, nebuvo galima atskirti, kur kokios medžiagos panaudotos. Papildomai paaiškino, jog vienu metu atsakovės bute gyveno jos sūnus apie porą savaičių. Teko girdeti, jog ten dirbo N., kuris pasipasakojo, jog ten gyvena ir dirba. N. ji nepažįsta.

11Atsakovė pateikė teismui liudytojojo A. L. rašytinius paaiškinimus, kuriuose A. L. patvirtino, jog visos atsakovės jam pervestos pinginės lėšoms buvo panaudotos atsakovės buto remontui. Pinigus ieškovui teikė grynaisiais, mokėjo už medžiagas, būtinas butui remontuoti. Nurodė, jog 2015 m. sausio pabaigoje nuvykęs į atsakovės butą aptiko, jog jame gyvena N. S., pastaris nurodė, jog gyventi į butą jį įleido J. J..

12Ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.

13Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, išklausius šalių, liudytojų paaiškinimus, nustatyta, kad 2012-12-27 J. G. įgaliojo J. J. jos vardu įgaliotinio nuožiūra ir jo sutartomis sąlygomis nupirkti ar kitokiu įstatymams neprieštaraujančiu būdu įgyti nuosavybės teise butą, atlikti su šiuo pavedimu susijusius veiksmus, įgaliojimas išduotas iki 2017-12-27 be teisės perįgalioti (Priešieškinio priedas Nr. 1). 2013-01-28 J. G., atstovaujama J. J., veikiančio pagal įgaliojimą, iš varžytynių įsigijo butą, esantį adresu ( - ) (b.l 24). 2013-02-18 J. G. ir jos sutuoktinis įgaliojo J. J. parduoti įgaliotojams priklausantį butą, esatį adresu ( - ), savo nuožiūra nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą, sudaryti teisinės pagalbos sutartis, atstovauti visose vasltybės ir savivaldybės institucijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijoje, pasirašyti bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su pavedimų vykdymu, įgaliojimas išduotas dviejų metų laikotarpiui (b.l. 18-19). 2013-01-07 J. J., atstovaudamas J. G., sudarė statybos darbų sutartį su L. J., kuria L. J. įsipareigojo atlikti vidaus apdailą pirmame ir antrajame aukšte, bei lauko pusę, namo, esančio ( - ), paslaugas teikia savo jėgomis ir technika, medžiagomis aprūpina užsakovas (b.l. 6-7). Sutarties antrajame lape ranka įrašyta, jog pagal sutartį meistrui sumokėta 21000,00 Lt (b.l. 7). 2013-08-01 J. G., atstovaujama J. J. sudarė statybos darbų sutartį su V. G., kuria V. G. įsipareigojo atlikti buto, esančio ( - ) vidaus apdailą (b.l. 78). 2014-05-03 J. G., atstovaujama J. J., sudarė remonto darbų sutartį su N. S., kuria N. S. įsipareigojo atlikti buto, esančio ( - ) vidaus apdailą (išlyginti laiptinės 1 sieną, išklijuoti 13 kv.m. pl. Tualeto ir vonios kambario, ištapetuoti 30 kv. m. pl/ sienas, įstatyti 1 duris, išglaustyti sienas – 50 kv. m. pl. ir lubų – 17 kv. m. pl., laiptų remonto darbus, sumontuoti karkasinę sieną 4 kv. m. pl.) (b.l. 4). Byloje pateiktos kasos kvitų kopijos (b.l. 8,11,12,13), pirkimo – pardavimo kvitai medienai, transporto paslaugoms (b.l. 9), 2013-01-11 grynųjų pinigų priėmimo perdavimo kvitas UAB ,,Ulmas“, pasirašytas J. J., už prekes perdavusio 961,20 Lt (b.l. 10), gabenimo važtaraštis (b.l. 14), ranka surašytas raštelis, kuriame nurodomi darbai bei piniginės sumos (b.l. 15), medžiagų užsakymo sąrašas (b.l. 17), taip pat 2014-09-02 sąskaita faktūra už prekes (b.l. 79,94), 2014-09-30 kasos pajamų orderis, kuriuo apmokėta už dvejas duris (b.l. 80), 2015-01-14 sąskaita faktūra už prekes (b.l. 81,95). 2015-02-05 J. G. ir jos sutuoktinis įgaliojo A. L. parduoti sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu ( - ), įgyti įgaliotojų vardu bet kokį nekilnojamąjį ir kilnojamajį turtą, atlikti kitus, su pavedimu vykdymu susijusius veiksmus, įgaliojimas išduotas 10 metų laikotarpiui (b.l. 37-38). Byloje atsakovė J. G. pateikė įrodymus, jog 2013-02-26, 2013-02-27, 2013-11-19 buvo atlikti mokėjimo nurodymai, kuriais mokėjimo paskirtyje nurodžius, jog atliekamas sąskaitos papildymas J. J. buvo pervesta atitinkamai 2000,00 Lt, 2000,00 Lt, 1000,00 Lt, 2000,00 Lt, iš viso 7000,00 Lt (b.l. 45- 48). 2013-01-03, 2013-02-02, 2013-02-04, 2013-06-25 mokėjimo pavedimais A. L., mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai sąskaitos papildymas, pervesta 9000,00 Lt, 2000,00 Lt, 3005,00 Lt, 2000,00 Lt, viso 16005,00 Lt (b.l. 49-52). Atsakovė byloje pateikė duomenis, jog už buto komunalinius patarnavimus sumokėjo 822,94 Eur, taip pat bankui už mokėjimo pavedimų tvirtinimą sumokėjo 9,28 Eur (priešieškinio priedas Nr. 11), civilinėje byloje Nr. 2-69-676/2014 patyrė bylinėjimosi išlaidas 1021,58 Eur (priešieškinio priedas Nr. 7).

14Dėl ieškinio reikalavimų

15Ieškovas prašo teismo iš atsakovės priteisti jam 9425,00 Eur, kurią sudaro išlaidos medžiagoms pirkti (590,00 Eur), bei už atliktus darbus sumokėtos lėšos.

16Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 2.132 straipsnis). Ieškovas, veikdamas atsakovės vardu sudarė jai nuosavybės teise priklausančio buto remonto darbų sutartis, kurios savo esme prilygintinos rangos teisiniams santykiams. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalis (užsakovo) užduotį ir perduoti darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso nuostatos numato, jog užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygmois patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus (Civilinio kodekso 6.662 straipsniuo 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kiek ir kokių darbų buvo atlikta pagal rangos sutartis, kokia atliktų darbų vertė. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek liudytojas N. S., vykdęs darbus atsakovės bute, patvirtino, jog jokie atliktų darbų aktai sudaryti ir pasirašyti nebuvo, atliktų darbų nefiksavo. Nors ieškovas nurodo, jog darbai buvo atlikti, jis už juos sumokėjo rangovams, byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Ieškovas teigė, jog už darbus mokėjo savo lėšomis, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, teismo posėdžio metu liudytoja A. P. paaiškino, jog savo lėšų ieškovas J. J. nenaudojo. Be to Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-17 sprendime (c.b. Nr. 2-1140-903/2013), nors ir formaliai vertinant pateiktus įrodymus, nustatytas faktas, jog atsakovė rangovui pagal 2013-01-07 remonto darbų sutartį sumokėjo pinigines lėšas, dalies kurių rangovas nepanaudojo ir buvo įpareigotas jas grąžinti (b.l. 116-117). Tokiu būdu įvertinus byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, jog ir pagal kitas statybos rangos sutartis už atliktus darbus, jei tokie buvo faktiškai atlikti, apmokėta atsakovės lėšomis (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to byloje pateiktos statybos rangos (remonto) sutartys ir juose atlikti įrašai ranka, kurie yra subraukyti, atlikti pastabų forma, be tikslių datų, pastabas surašiusių asmenų rekvizitų (b.l. 5,7,78) nesudaro pagrindo išvadai, jog už atliktus darbus ieškovas mokėjo savo lėšomis. Nors liudytojas N. S. teismo posėdyje paaiškino, jog gavo 4100,00 Lt pagal sutartį, pinigus perdavė J. J., tačiau jis taip pat nurodė, jog su juo iki galo atsiskaityta nebuvo, ieškovas jam likusios darbų kainos nesumokėjo, paaiškino, jog neatsiskaityta dėl to, kad J. J. negavo pinigų. Nurodytos aplinkybės, taip pat byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovas veikė atstovavimo pagrindu, pagal atsakovės jam suteiktą įgaliojimą, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pinigines lėšas rangos darbams atlikti ieškovas gaudavo iš atsakovės, o ne priešingai.

17Ieškovas taip pat nurodo, jog medžiagas atsakovės buto remontui pirko savo lėšomis, prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovės. Iš byloje pateiktų kasos kvitų, sąskaitų – faktūrų ir kitų buhakterinės apskaitos dokumentų matyti, jog ieškovas pirko medžiagas, tačiau byloje nėra duomenų, jog būtent šios medžiagos buvo panaudotos atsakovės buto remontui. Byloje liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog panašiu metu, kai buvo atliekamas atsakovės buto remontas, ieškovas remonto darbus vykdė (organizavo) ir kitame objekte. Be to bylos nagrinėjimo metu, ieškovas ne kartą tikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo posėdyje tiksliai nurodyti, kiek lėšų panaudojo J. G. nuosavybės teise priklausančio buto remontui, negalėjo.

18Tokiu būdu teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, byloje esantys įrodymai nepatvirtinta ieškovo nurodytų aplinkybių, jog pagal sudarytas rangos sutartis rangovams už darbą ieškovas mokėjo iš savo lėšų, pirktas medžiagas panaudoto atsakovės butui remontuoti, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovo reikalavimas nelaikytinas pagrįstu, todėl atmestinas.

19Dėl priešieškinio reikalavimų

20Atsakovė J. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovo J. J. priteisti 3244,34 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 59). Nurodo, jog J. J. netinkamai ją atstovavo bei nuolat pateikdavo klaidingą tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko jai buvo padaryti dideli nuostoliai. Nuostolius sudaro: civilinėje byloje priteistos bylinėjimosi išlaidos, išlaidos vykdant teismo sprendimą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, t.y. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, taip pat išlaidos už suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m. vasario mėn. motyvuojant, jog tuo metu jos bute gyveno N. S., bei buto nuomos mokestis.

21Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis).

22Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių - sutartinė ir deliktinė (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė (žalos atlyginimo, esant deliktinei atsakingo už žalą asmens atsakomybei) galima, kai egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakingo už žalą asmens veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir kilusių padarinių – žalos (nuostolių), kurių atsiradimą nulėmė skolininko veikla (CK 6.247 str.); atsakingo už žalą asmens kaltė (CK 6.248 str.); realiai patirta žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

23Byloje esančiais duomenimis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-29 sprendimu c.b. Nr. 2-69-676/2014 atsakovė J. G. buvo įpareigota pašalinti statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę, iš jos valstybei bei ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Minėtame teismo sprendime nustatyta, jog rekonstrukcijos darbai atsakovės bute (( - )) atliekami nesilaikant įstatymo reikalavimų. Taip pat nustatyta, jog pertvarą, kurią atsakovė įpareigoja pašalinti, pradėjo statyti ankstesnis buto savininkas, o atsakovė užbaigė, be to tiek atsakovė, tiek jos įgaliotinis J. J. apie neteisėtus darbus žinojo. Minėtos teismo nustatytos aplinkybės neginčytos. Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė teismo sprendimo neginčijo, jį įvykdė, pertvarą pašalino, sumokėjo bylinėjimosi išlaidas. Tokiu būdu atsakovės J. G. argumentai, jog statybos darbai buvo atlikti jai nežinant, byloje nesant kitų juos patvirtinančių įrodymų, atmestini, kaip nepagrįsti. Atsakovė J. G. savo veiksmais patvirtino įgaliotinio atliktus veiksmus, bei sandorius, atstovavimo santykių su J. J. nenutraukė, tokiu būdu privalo prisiimti ir neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Asmenys įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodo, jog J. J. jai nuolat meluodavo, teikdavo klaidingą informaciją, dėl ko jai buvo padaryti nuostoliai. Tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog netgi ir po to, kai atsakovė nurodo sužinojusi, jog įgaliotinis netinkamai ją atstovauja, atstovavimo santykių nenutraukė, ir po 2014-05-29 teismo sprendimo priėmimo ieškovas toliau veikė atstovavimo pagrindu, organizavo buto remonto darbus. Tokiu būdu pati J. G. pripažino įgaliotinio veiksmus (Civilinio kodekso 2.136 straipsnio 2 dalis).

24Atsakovė taip pat nurodo, jog be jos sutikimo jai nuosavybės teise priklausančiame bute (( - )) gyveno N. S., nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių, prašo juos priteisti iš ieškovo J. J., kadangi pastarasis butą naudojo be jos žinios, pasitelkė trečiuosius asmenis neinformavęs atsakovės J. G., todėl atsakovo už N. S. veiksmus ir pastarojo padarytą žalą.

25Taigi byloje kilo ginčas dėl nuomos teisinių santykių buvimo bei, kaip pasekmės, nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį ir išlaikyti nuomojamą daiktą.

26Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja nuomininkui duoti daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.576 straipsnis). Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 1 dalis). Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu (Civilinio kodekso 6.579 straipsnio 2 dalis).

27Atsakovė J. G. nurodo, jog bute gyveno meistras N. S., kuris nemokėjo nei nuomos mokesčio, nei komunalinių mokesčių. Aplinkybę, jog tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai atsakovė įrodinėja jos pačios padaryto telefoninio pokalbio su N. S. garso įrašu, atsakovės ir jos įgaliotinio susirašinėjimais. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis numato, jog faktinės aplinkybės gali būti nustatytos garso įrašais, atliktais nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas garso įrašas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, padarytas neįspėjus kitos pokalbio šalies apie daromą garso įrašą, toks garso įrašas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, todėl teismo nevertintinas (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo posėdžio metu liudytojas N. S. paaiškino, jog atsakovės bute negyveno, kol dirbo Klaipėdoje, nuomojosi butą, jame gyveno. Be to teismo posėdžio metu liudytoja A. P. paaiškino, jog atsakovės bute trumpam laikui buvo apsistojęs jos sūnus, nors ir nenurodė laikotarpio, kada tai įvyko. Byloje pateiktas 2015-03-26 buto, esančio ( - ), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (priešieškinio priedas Nr. 9), iš kurio matyti, jog butas nėra įrengtas ar sutvarkymas, bute nėra užfiksuoti jokie baldai. Įvertinus byloje pateiktus duomenis darytina išvada, jog butas, adresu ( - ), nebuvo tinkamos būklės jame gyventi. Savo ruožtu gyvenamosios patalpos nuomos sutarties objektu gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų (Civilinio kodekso 6.581 straipsnis). Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su J. J. turinio matyti, jog elektroniniuose laiškuose minimas meistras, tačiau nėra įvardijama, koks tai asmuo. Tokiu būdu konstatuoti, jog būtent N. S. gyveno atsakovės bute, nėra pagrindo, juolab, jog teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino, jog bute negyveno. Be to atsakovė, reikalaudama priteisti nuostolius dėl negauto nuomos mokesčio, nepateikia tokį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog būtent prašomą priteisti sumą atsakovė galėjo realiai gauti nuomodama tokios būklės nekilnojamąjį turtą, prašomas priteisti nuomos mokesčio dydis nustatytas remiantis subjektyviu atsakovės manymu, jog už butą mokėtinas nuomos mokestis yra būtent tokio dydžio. Tokiu būdu įvertinus byloje turimus duomenis ir nustatytas aplinkybes, jog butas, esantis ( - ), nėra tinkamas gyventi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bute iš tiesų ilgą laiką kažkas gyveno ir turtu naudojosi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti susiklosčius nuomos teisiniams santykiams. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės J. G. argumentai, jog ji patyrė nuostolių dėl negauto nuomos mokesčio atmestini, kaip nepagrįsti.

28Atsakovė taip pat dalį nuostolių kildina iš išlaidų už butui suteiktas komunalines paslaugas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog butas, esantis adresu ( - ) nuosavybės teise priklauso atsakovei J. G..

29Civilinio kodekso 4.37 straipsnis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybė įpareigoja, tokiu būdu yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovė patirtus nuostolius kildina iš jos sumokėtų komunalinių mokesčių už vandenį, elektrą, bendro turto administravimo, atliekų tvarkymo mokesčių, tačiau šį pareiga atsakovei tenka kaip buto, esančio ( - ), savininkei nepriklausomai nuo to, ar ji šiame bute gyvena, ar ne. Tokiu būdu konstatuoti, jog atsakovė patyrė nuostolius nurodytas forma nėra teisinio pagrindo. Be to teismo posėdžio metu darbus atlikęs N. S. paaiškino, jog remonto darbų neįmanoma atlikti nenaudojant vandens ir elektros energijos, nurodė, jog vanduo naudotas mišiniams skiesti, patalpų tvarkymui. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos remonto darbų (rangos) sutartys, iš kurių turinio matyti, jog tam tikriems darbams atlikti yra reikalingas vanduo, elektra (b.l. 4,6,78).

30Atsakovė nurodo, jog nuostoliai atsirado dėl to, kad J. J. netinkamai vykdė savo, kaip įgaliotinio pareigas, jos neinformavo, teikė melagingus duomenis, duotas lėšas naudojo ne jos, o savo buto remontui. Tačiau byloje nėra pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai byloje nustatyta, jog atsakovė iki 2015 m. vasario mėn. atstovavimo santykių su ieškovu nenutraukė, pretenzijų įgaliotiniui dėl netinkamai atliktų veiksmų nereiškė, duomenų, jog ieškovas J. J. viršijo įgaliojimo ribas, byloje nepateikė. Tokiu būdu įvertinus byloje esančius įrodymus, dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas J. J. atliko neteisėtus veiksmus atsakovės atžvilgiu, dėl ko atsakovei galėjo būti padaryta turtinė žala.

31Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai. Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė.

32Teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad atsakovė J. G. neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, neįrodė patirtos žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovės išlaidų ir ieškovo veiksmų, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, atsakovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

33Dėl baudos ieškovui skyrimo

34Atsakovė prašo ieškovui J. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti įstatymo nustatyto dydžio baudą.

35Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Teismas, nustatęs Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamoje byloje įvertinus esančius duomenis, šalių procesinį elgesį, konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra pagrindo. Įstatymas numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Ieškovas šia teise pasinaudojo, pareiškė ieškinį teisme, ieškinio reikalavimo pagrįstumą įvertino teismas. Tokiu budu ieškovo veiksmais negali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą netenkintinas.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos paskirtomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 73,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 300,00 Eur advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą bei atstovavimą teisme (b.l. 111-112). Teismui ieškovo ieškinį atmetus, atsakovei J. G. iš ieškovo J. J. priteistos bylinėjimosi išlaidos 300,00 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 striapsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovės priešieškinio netenkinus, išlaidos, patirtos priešieškinio parengimui bei žyminiam mokesčiui sumokėti atsakovei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

38Byloje esančiais duomenis nustatyta, jog ieškovas dėl ieškinio pateikimo patyrė 283,00 Eur išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 3, 27,102). Teismui atmetus ieškinį, šios išlaidos nepriteistinos. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl priešieškinio pateikimo, todėl teismui atmetus atsakovės priešieškinį, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškovui nespręstinas.

392016-05-02 teisme gautas prašymas ir rašytiniai įrodymai nevertinti ir grąžinti juos pateikusiam ieškovui, kadangi pateikti teismui po to, kai bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas, o teismo sprendimo priėmimas atidėtas.

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

41J. J. ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo atmesti.

42Priteisti iš ieškovo J. J., asmens kodas ( - ) 300,00 Eur (trys šimtai Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. G., asmens kodas ( - )

43Atsakovės J. G. priešieškinį ieškovui J. J. dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

44Grąžinti ieškovui J. J. 2016-05-02 teismui pateiktą prašymą ir jo priedus.

45Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė,... 2. ieškovas ieškiniu (patikslintu) prašo iš atsakovės priteisti 9425,00 Eur... 3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškinys nepagrįstas,... 4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovo J. J. priteisti... 5. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su priešieškiniu nesutiko. Nurodė,... 6. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieskinį ir jame nurodytas aplinkybes.... 7. Ieškovo atsakovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus. Iš esmės... 8. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimą ir jame nurodytas... 9. Liudytojas N. S. teismo posėdyje paaiškino, jog atliko darbus bute, adresu (... 10. Liudytoja A. P. teismo posėdyje paaiškino, jog buvo ieškovo sugyventine,... 11. Atsakovė pateikė teismui liudytojojo A. L. rašytinius paaiškinimus,... 12. Ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.... 13. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, išklausius šalių, liudytojų... 14. Dėl ieškinio reikalavimų... 15. Ieškovas prašo teismo iš atsakovės priteisti jam 9425,00 Eur, kurią sudaro... 16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo... 17. Ieškovas taip pat nurodo, jog medžiagas atsakovės buto remontui pirko savo... 18. Tokiu būdu teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad... 19. Dėl priešieškinio reikalavimų ... 20. Atsakovė J. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovo J. J.... 21. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 22. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 23. Byloje esančiais duomenimis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis... 24. Atsakovė taip pat nurodo, jog be jos sutikimo jai nuosavybės teise... 25. Taigi byloje kilo ginčas dėl nuomos teisinių santykių buvimo bei, kaip... 26. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja nuomininkui duoti... 27. Atsakovė J. G. nurodo, jog bute gyveno meistras N. S., kuris nemokėjo nei... 28. Atsakovė taip pat dalį nuostolių kildina iš išlaidų už butui suteiktas... 29. Civilinio kodekso 4.37 straipsnis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė... 30. Atsakovė nurodo, jog nuostoliai atsirado dėl to, kad J. J. netinkamai vykdė... 31. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai,... 32. Teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad atsakovė... 33. Dėl baudos ieškovui skyrimo... 34. Atsakovė prašo ieškovui J. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 35. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 38. Byloje esančiais duomenis nustatyta, jog ieškovas dėl ieškinio pateikimo... 39. 2016-05-02 teisme gautas prašymas ir rašytiniai įrodymai nevertinti ir... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 41. J. J. ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo atmesti.... 42. Priteisti iš ieškovo J. J., asmens kodas ( - ) 300,00 Eur (trys šimtai Eur... 43. Atsakovės J. G. priešieškinį ieškovui J. J. dėl nuostolių atlyginimo... 44. Grąžinti ieškovui J. J. 2016-05-02 teismui pateiktą prašymą ir jo... 45. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos...