Byla 2A-1956-520/2011
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovams N. L., Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei J. K., AB „Swedbank“, V. I. (V. I.), J. I. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja VĮ Registrų centro Alytaus filialas)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant ieškovei N. J., jos atstovei advokatei N. R., atsakovės N. L. atstovei advokatei R. K., atsakovei J. K., vertėjai O. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovams N. L., Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei J. K., AB „Swedbank“, V. I. (V. I.), J. I. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja VĮ Registrų centro Alytaus filialas),

Nustatė

2Ieškovė N. J. 2009-12-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiomis 2005-01-10 sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei N. L. 5/8 dalis garažo bokso Nr. 90, esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, 2005-01-10 sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei N. L. ¼ dalį trijų kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), Druskininkuose, iš dalies panaikinti 2008-02-27 įregistruotą hipotekos sandorį (hipotekos lakšto Nr. 06120080000582), kurio pagrindu buvo įregistruota hipoteka ¼ daliai buto su rūsiu, esančio ( - ), Druskininkuose; pripažinti iš dalies negaliojančia 2009-02-16 sutartį, kuria atsakovė N. L. pardavė, o V. I. ir J. I. nupirko 5/8 dalis garažo bokso ( - ), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose; pripažinti ieškovei N. J. nuosavybės teisę į 1/4 dalį trijų kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), Druskininkuose; priteisti jai (N. J.) iš atsakovės N. L. 3 963,50 Lt piniginę kompensaciją už 5/8 dalis garažo bokso ( - ), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose.

3Ieškovė nurodė, kad po sutuoktinio V. J. mirties kartu su atsakove dukra N. L. įstatymo pagrindu paveldėjo mirusiajam priklausiusį turtą- trijų kambarių butą su rūsiu, esantį ( - ), Druskininkuose, ir l/2 dalį garažo bokso ( - ), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose. Jai atiteko 1/4 dalis buto ir 1/8 dalis garažo. Paveldėjimo teisės liudijimą išdavė notarė J. K. Ji nesupranta lietuvių kalbos, todėl kartu su ja, tvarkant dokumentus, visada būdavo dukra atsakovė N. L. Praėjus keletui savaičių po paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, N. L. jai paaiškino, kad iki galo nesutvarkyti paveldėjimo teisės dokumentai, kad dar kartą teks vykti į notarų biurą ir papildomai pasirašyti dokumentus, užbaigiant paveldėjimo procesą. Ji kartu su dukra 2005-01-10 nuvyko į notarės J. K. biurą, kur pasirašė jai pateiktus dokumentus, kaip vėliau paaiškėjo, dovanojimo sutartis. Sudarant ginčijamus dovanojimo sandorius ir pasirašant juos, nebuvo daromas teksto vertimas, todėl ji nesuprato sudaromų sutarčių ir pasirašomų dokumentų turinio bei esmės. Ji galvojo, kad tvarko tuos pačius reikalus (paveldėjimo). Ji pasitikėjo atsakovės N. L. bei notarės paaiškinimais, kad tvarko paveldėjimo dokumentus ir neatlieka sau nenaudingų veiksmų, tačiau po kurio laiko sužinojo, kad ji dukrai padovanojo dalį buto ir garažo. Ji 2006-06-29 su atsakove N. L., dalyvaujant advokatei R. K., surašė susitarimą, kuriuo atsakovė N. L. įsipareigojo jai iki 2006-08-10 padovanoti butą. Atsakovė nustatytu terminu susitarimo nevykdė, tačiau ilgą laiką ji tikėjosi, kad atsakovė įvykdys susitarimo sąlygas ir perleis butą jos nuosavybėn. Nors sandorių sudarymo metu ji ir buvo veiksni, tačiau negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasirašė dovanojimo sutartis, turto padovanoti nesiekė ir nenorėjo (CK 1.89 str.). Atsakovė N. L. pradėjo kalbėti, kad jai teks išsikelti iš buto, vykti gyventi į senelių namus, tačiau nurodytame bute prabėgo didžioji dalis jos gyvenimo, butas įgytas dar santuokoje su velioniu vyru, todėl toks atsakovės elgesys yra smerktinas ir geros moralės požiūriu (CK 6.472 str.). Kadangi atsakovės N. L. elgesys ypač pablogėjo 2008 m. pabaigoje, atsakovė jai neteikia priežiūros nuo 2008 m. gruodžio mėn., todėl dovanojimo sutarčiai ginčyti ji nepraleido termino, numatyto CK 6.472 str. 4 d. Pripažinus dovanojimo sandorius neteisėtais, turi būti panaikinti ir kiti atsakovės atlikti sandoriai su ginčo turtu- iš dalies panaikintas įregistruotas hipotekos sandoris, pripažinta iš dalies negaliojančia sutartis, kuria atsakovė pardavė V. I. (I.) ir J. I. dalį garažo, priteista jai iš atsakovės N. L. piniginė kompensacija už dalį parduoto garažo.

4Druskininkų miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovės sutuoktinis, o atsakovės N. L. tėvas V. J. mirė 2004-08-30, kad V. J. turi du vaikus– atsakovę N. L. ir S. J. (J.). Sūnus S. J. 2004-12-20 Klaipėdos miesto notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad, mirus tėvui, atsisako palikimo, kad notarė J. K. 2004-12-22 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiojo turtą, kad pagal liudijimą ieškovė paveldėjo- ¼ dalį trijų kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), Druskininkuose, ir 1/8 dalį garažo bokso ( - ), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, kad praėjus 19 dienų, 2005-01-10, notarė J. K. patvirtino dovanojimo sandorius, sudarytus tarp ieškovės (dovanotojos) ir atsakovės N. L. (apdovanotosios), kad šių sandorių pagrindu ieškovė padovanojo dukrai atsakovei N. L. visą paveldėtą ¼ dalį trijų kambarių buto, esančio ( - ), Druskininkuose, ir kartu su savo anksčiau turėta dalimi bei visa paveldėta, tokiu būdu 5/8 dalis garažo bokso ( - ), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, kad atsakovė N. L., būdama skolininkė, kreditoriui AB „Swedbank“, turimą butą įkeitė, o garažą už 5 000 Lt 2009-01-16 pardavė atsakovams V. I. (I.) ir J. I.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, kuri yra iš dalies nedarbinga, neteigia ir neįrodinėja, kad sandorių sudarymo metu buvo praradusi nuovoką dėl savo sveikatos būklės, sprendė, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu būtų turėjusi psichinių ar fizinių negalių, kurios būtų apsunkinę jos sąmoningumą. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovei sandorių sudarymo metu buvo 77 metai, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, jog ieškovės argumentai apie tai, kad ji nesuprato sandorių turinio, kad ji nesupranta lietuvių kalbos bei nesuprato ir nežinojo, jog su dukra N. L. atvažiavo pas atsakovę notarę J. K. sudaryti dalies buto ir garažo dovanojimo sandorių, yra nepagrįsti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė nesuteikia reikalingos jai pagalbos, nepadeda buityje, ruošiasi parduoti butą ir nori ją patalpinti į senelių prieglaudos namus, į ieškovės individualias savybes, šalių tarpusavio santykius, padarė išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovės susidariusi konfliktinė situacija nėra pakankamas pagrindas pripažinti dovanojimo sandorius negaliojančiais pagal CK 6.472 str.1 d. Nesant pagrindų pripažinti dovanojimo sandorius neteisėtais, nėra pagrindo naikinti ir kitus sandorius, atsakovės sudarytus su ginčo turtu.

5Ieškovė N. J. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 185 str.), neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neteisingai vertino įrodymus. Jos nurodomas aplinkybes apie tai, kad ji negalėjo suprasti pasirašomo sandorių turinio ir sandorio esmės, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Buto ir garažų dovanojimo sutartys buvo sudarytos praėjus tik keliolikai dienų po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo- paveldėjimas į ginčo turtą išduotas 2004-12-22, o dovanojimo sutartys buvo sudarytos 2005-01-10. VĮ Registrų centro Alytaus filialo duomenys patvirtina, kad pažymos sandoriams buvo užsakytos 2004-12-22, t. y. tą pačią dieną, kai buvo gauti paveldėjimo teisės liudijimai. Gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, ji turėjo vykti į VĮ Registrų centrą, kur privalėjo įregistruoti paveldėjimą. Ji suprato, kad šiuo tikslu ir vyko į VĮ Registrų centrą. Ją lydėjo atsakovė N. L. Pažymose nėra nuorodos, kokiam sandoriui ir kokiam tikslui pažymos užsakomos. Jei atsakovė N. L. turėjo tikslą ją suklaidinti, nuslėpti sandorį, tai ji galėjo padaryti be didelių pastangų, nes ji lietuviškai nesupranta. Nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad ji iš anksto žinojo, kokiam tikslui užsakė pažymas. Iš VĮ Registrų centro dokumentų atsiėmimo pažymos matyti, kad dokumentus atsiėmė atsakovė N. L. Ji, kaip suinteresuota sandoriu, suorganizavo dokumentų parengimą notarų biure, jai iš anksto paaiškinusi, kad ji turės pasirašyti paveldėjimo dokumentus. Notarės, kuri tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, aiškinimas, kad ji supranta lietuvių kalbą, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, liudytojų parodymams. Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad su ja bendrauja rusų kalba, kad ji žiūri tik rusų televizijos laidas, radijo klauso rusiškai. Jos šeimoje visada buvo bendraujama rusų kalba. Dirbdama iki pensijos, net ir kasininke, ji neprivalėjo mokėti lietuvių kalbos, nes iki 1990 m. nebuvo tokio reikalavimo. Ji neneigia, kad kai kurie buitiniai žodžiai jai yra žinomi ir lietuviškai, tačiau tai nėra tas pats, kaip sutarties teksto ir jo turinio supratimas. Sudarant dovanojimo sutartis, kurių turinys jai nebuvo išverstas, buvo pažeistas Notariato įstatymo 31 str. Jei notaras neužtikrina, kad asmeniui, kuris nesupranta lietuvių kalbos, būtų išverstas sutarties tekstas, tai reiškia, kad jis neįsitikino sandorį sudarančio asmens veiksnumu. Jei buvo padarytas sutarties vertimas, asmeniui, kuris nesupranta lietuvių kalbos, apie tai turėjo būti pažymėta pačioje sutartyje ar pridėtas teksto vertimas. To nesant, nėra įrodymų, kad jai buvo išversta sutartis ir kad ji suprato sutartį. Atsakovės elgesys yra smerktinas ir geros moralės požiūriu, todėl sudarytos dovanojimo sutartys naikintinos ir CK 6.472 str. pagrindu. Į bylą buvo pateikti paaiškinimai ir įrodymai, kad atsakovės veiksmai jai buvo netinkami, su atsakove pastaruoju metu ji nesutaria. Ji, sužinojusi, kad atsakovei, pati to nesuprasdama, perleido butą, jau 2006 m. kreipėsi į Druskininkų savivaldybę dėl teisinės pagalbos dėl jai žalingo sandorio panaikinimo ar problemos sprendimo taikiu būdu. Atsakovė N. L., dalyvaujant advokatei R. K., socialinei darbuotojai, pasirašė su ja 2006-06-29 susitarimą, kuriuo pažadėjo atidovanoti jai butą atgal, nustatė terminą iki 2006-08-10. Teismas patikėjo tik atsakovės aiškinimu, kad susitarimas nebuvo įvykdytas todėl, kad ji atsisakiusi sudaryti tokį sandorį, kadangi persigalvojo, tačiau tai yra tik atsakovės pozicija, neatitinkanti realiai buvusių aplinkybių. Atsakovė vengė tokį sandorį sudaryti, butą per tą laiką įkeitė bankui, todėl laikytina, kad susitarimą ji sudarė fiktyviai, negalvodama jo vykdyti. Ji dėl susitarimo įvykdymo kreipėsi į notarę, aiškinosi, ar tokį susitarimą galima registruoti VĮ Registrų centre. Jai buvo paaiškinta, kad tai nėra notarinė sutartis, todėl ji pagal susitarimą buto atgauti negali. Atsakovės paaiškinimas, kad ji nenorėjo, jog butą atsakovė grąžintų dėl to, kad ji ir atsakovė susitaikė, neatitinka tikrovės. Atsakovė N. L. jau kelerius metus, ypatingai pastaruoju metu, elgiasi netoleruotinai geros moralės požiūriu. Jai 2007-05-10 sprendimu nustatytas didelių specialių poreikių lygis, I grupės neįgalumas, jai reikalinga kito asmens pagalba ir priežiūra, tačiau ji už savo lėšas ne kartą samdėsi socialinius darbuotojus ir išlaidas apmokėjo iš pensijos. Socialinių darbuotojų pagalba yra ribota, teikiama trumpą laiką ir nepakankama, todėl jai yra reikalinga ir kito asmens priežiūra. Atsakovė priežiūros jai neteikia, taip pat neteikia ir finansinės paramos. Atsakovė už komunalines paslaugas apmoka kaip turto savininkė (daugiausia šiluminės energijos tiekimo išlaidas, o visas kitas komunalines paslaugas dažniausiai apmoka ji). Teismas nepagrįstai vertino tik atsakovės N. L. paaiškinimus, kad ji tinkamai ją prižiūrėjo, ja rūpinosi. Pats teismas pripažino, kad 2008 m. ji turėjo atnaujinti socialinių paslaugų tiekimą, nes atsakovė visiškai nusišalino nuo pareigos rūpintis ja, atsakovė jai pradėjo aiškinti, kad nori parduoti butą. Dėl buto pirkimo jai skambino įvairūs asmenys. Todėl, negaudama paramos iš dukros, ji paprašė socialinių paslaugų darbuotojų mokamos pagalbos ir tokia pagalba pastaruoju metu jai teikiama nuolat. Socialinių paslaugų ji trumpam buvo atsisakiusi nuo 2010-08-13, nes bute apsigyveno anūkė ir ji tikėjosi, kad anūkė teiks jai reikalingą priežiūrą. Tačiau su anūke kilo konfliktas, ji jautėsi svetima bute, kuris buvo suteiktas jai ir jos sutuoktiniui gyventi, suvaržyta, priversta naudotis tik vienu kambariu, o į kitus net nebuvo įleidžiama. Atsakovės N. L. su ja beveik nebendrauja, nelanko ir nepadeda buityje. Sprendime išdėstyti motyvai dėl buto įkeitimo, nurodant, kad buto įkeitimas paneigia jos nurodomas aplinkybes dėl atsakovės ketinimų parduoti butą, nepagrįsti. Aplinkybė, kad butas įkeistas bankui, nereiškia, kad atsakovė N. L. negali parduoti buto. Atsakovė N. L. jau pardavė ir jai priklausiusio garažo dalį. Dėl šių priežasčių atsakovės aiškinimai, jog ji parduos butą, kad jai teks gyventi senelių namuose, yra realūs ir atitinka atsakovės būdą, jos materialinį suinteresuotumą gauti lėšų. Nėra aišku, kokiais įrodymais teismas rėmėsi, nurodydamas, jog ji yra ūmaus būdo, kadangi tai yra tik atsakovės aiškinimas, siekiant pateisinti nesąžiningus veiksmus. Ji sutinka tik su tuo, kad ne visai tiksliai nurodė sužinojimo apie sudarytus sandorius aplinkybes, tačiau tai yra suprantama, įvertinus jos asmenines savybes, garbų amžių. Dovanojimo sutartys turėtų būti panaikintos ir CK 6.472 str. pagrindu, o, panaikinus šias sutartis, turėtų būti panaikinti kiti vėliau sudaryti sandoriai. Teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. dėl jos sumokėto 829,50 Lt žyminio mokesčio. Nors teismas ir atmetė ieškinį, tačiau jai 2010-03-25 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo Nr. APS- 41-10 pagrindu suteikta 100 proc. apmokama teisinė pagalba, atleidžiant ją ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo išlaidų. Tokiu atveju jos sumokėtas žyminis mokestis, nepriklausomai nuo bylos baigties ir reikalavimų tenkinimo, turi būti grąžintas.

6Atsakovė N. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės teiginiai niekuo neparemti, pateiktas susitarimas 2006-06-29 patvirtina faktą, kad ieškovė suprato ir žinojo apie dovanojimo sutartį, kad ji suprato sandorio turinį, savo atliekamų veiksmų reikšmę 2005-01-10, pasirašinėdama sandorius. Ieškovė pati inicijavo sandorį, visos šalys laisva valia vykdė sandorį, o tai yra viena iš esminių teisėto sutarties sudarymo sąlygų. Ši sąlyga buvo realizuota su notaro pagalba, išaiškinta šalims sudaromo sandorio pasekmės bei įsitikinta, kad sandoris sudaromas laisva šalių valia. Tvirtinant sandorį, notaras atliko teisėtus veiksmus, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dovanojimo sutartys yra galiojančios, sudarytos nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų. Ieškovė neįrodė, kad nesuprato sandorio sudarymo esmės ir suklydimo fakto, t. y. vienos iš būtinųjų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 str. sąlygų, teismas pagrįstai atmetė ieškinį, pareikštą nurodytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 6.472 str. 1 d. įtvirtinti teisiškai reikšmingi faktai dovanojimui panaikinti, kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Ieškovė nėra pateikusi tokių įrodymų. Ji pateikė rašytinius įrodymus, kad motina prižiūrima, kiekvieną mėnesį apmokamos visos komunalinės išlaidos, ji yra lankoma, aprūpinama maistu, vaistais, kviečiami socialinių paslaugų darbuotojai, medikai būtinai pagalbai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.472 str. 1 d. įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymą kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės, reikšmingi ištirti bylos duomenys dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties šalių tarpusavio santykių raidos ir šalių elgesio kilus ginčui. Teismas nustatė ir visapusiškai ištyrė bylos duomenis dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties šalių tarpusavio santykių raidos ir šalių elgesio kilus ginčui, ir padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CK 6.472 str. Ieškovės valia dovanoti ginčo turtą pasikeitė po sandorio sudarymo ir tai lėmė trečiųjų asmenų įtaka. Ieškovė į teismą dėl 2005-01-10 sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi tik 2009 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus beveik penkeriems metams. Įstatyme, taip pat ir CK 6.472 str. 1 d., nenurodyta, kurie veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir dukros. Konstitucijos 38 str. 7 d. nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad apdovanotoji nenaudojo prieš dovanotoją psichologinio ar fizinio smurto, nežemino jos orumo ir pan., kas gali būti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Jos elgesys moralės požiūriu yra pavyzdingas, todėl CK 6.472 str. pagrindas nepagrįstas. Kadangi sandoriai yra galiojantys, restitucijos taikymo klausimas negali būti nagrinėjamas. Ginčijama dovanojimo sutartimi įgyta garažo dalis 2009-01-16 buvo perleista trečiajam asmeniui, kuris yra sąžiningas įgijėjas.

7Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis, sudarydamas kredito sutartį ir vertindamas kredito gavėjų pateikiamą užtikrinimo priemonę, įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindu rėmėsi oficialiais Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis apie tai, kad ginčo objektas nuosavybės teise priklauso kredito gavėjai N. L. Hipotekos lakšto teisėtumą patvirtino notaras ir Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius, įregistravęs ginčo objekto hipoteką. Dėl šių priežasčių jis sąžiningai įgijo daiktinę hipotekos teisę į ginčo objektą. Skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti iš dalies 2008-02-27 įregistruotą hipotekos sandorį, kadangi jis daiktinę teisę į ginčo objektą įgijo sąžiningai, o sandorio panaikinimas nepagrįstai ir neteisėtai pažeistų hipotekos kreditoriaus turtines teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakove N. L. 2006-06-29 sudarė naują sutartį, kuria atsakovė N. L. įsipareigojo ieškovei padovanoti butą iki 2006-08-10, kad ši sutartis liko neįvykdyta, galima spręsti, jog ieškovė apie dovanojimo sutarčių sudarymą žinojo iki 2006-06-29 sutarties su atsakove N. L. sudarymo. Nors iki 2006-08-10 ginčo objekto N. L. ieškovei neperleido, tačiau šis sutarties nevykdymo faktas ieškovei buvo žinomas per visą laikotarpį iki ieškinio pareiškimo. Kadangi ieškovė pradiniu ieškiniu 2006-06-29 susitarimu ir atsakovės N. L. įsipareigojimo pažeidimu nesirėmė, darytina išvada, jog ieškovė tinkamai suprato ginčo objekto perleidimo juridinį faktą, kuris visiškai atitiko tuometinę ieškovės valią. Ieškovės teiginiai apie neseniai prasidėjusius jos nesutarimus su dukra sudaro pakankamą pagrindą tvirtinti, kad ieškovės noras/valia dėl ginčo objekto perleidimo pasikeitė. Sandorio negaliojimo instituto taikymui svarbiausia yra asmens valia sandorio sudarymo ir/arba jo patvirtinimo momentu, tačiau visiškai nereikšmingas valios pasikeitimas po to, kai sandoriu sukurta prievolė buvo įvykdyta. Po ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo dėl ginčo objekto, taip pat kito perleisto turto, buvo sudaryti nauji sandoriai su sąžiningais įgijėjais. Ieškovės siekis spręsti šeiminius nesutarimus, susigrąžinant anksčiau perleistą turtą, nepagrįstai ir neteisėtai trikdo susiformavusių teisinių santykių stabilumą bei pažeidžia teisėtas ir pagrįstas sąžiningų įgijėjų turtines teises ir teisėtus interesus. Įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas taip pat gali atsisakyti ją ginti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ieškinio pagrindą sudarančius ieškovės ir atsakovės N. L. santykius, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimus dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kadangi ieškovė apie pagrindą panaikinti dovanojimą vėliausiai žinojo 2006 m., kai kreipėsi teisinės pagalbos į Druskininkų miesto savivaldybę, byloje turi būti nustatyta, kad yra praleistas CK 6.472 str. 4 d. įtvirtintas 1 metų ieškinio senaties terminas, todėl jis CK 1.126 str. 2 d. pagrindu prašo taikyti ieškinio senatį.

8Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės N. J. ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog ji dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, lietuvių kalbos nemokėjimo nesuprato sudaromų sandorių esmės, t. y. suklydo dėl jų esmės, sudaro faktinį ir teisinį pagrindą tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus: pripažinti negaliojančiomis 2005-01-10 sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei N. L. 5/8 dalis garažo bokso ( - ), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, 2005-01-10 sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei N. L. ¼ dalį trijų kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), Druskininkuose

10Byloje nustatyta, kad notarė J. K. 2004-12-22 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiojo V. J., kuris buvo ieškovės N. J. sutuoktinis, atsakovės N. L. tėvas, turtą. Pagal šį liudijimą ieškovė paveldėjo - ¼ dalį trijų kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), Druskininkuose, ir 1/8 dalį garažo bokso ( - ), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose. Ieškovei taip pat nuosavybės teise priklausė ½ dalis šio garažo bokso, nes šis turtas buvo įgytas ieškovei ir V. J. gyvenant santuokoje. 2005-01-10 notarė J. K. patvirtino dovanojimo sandorius, sudarytus tarp ieškovės (dovanotojos) ir atsakovės N. L. (apdovanotosios). Šių sandorių pagrindu ieškovė padovanojo atsakovei N. L. visą paveldėtą ¼ dalį trijų kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), Druskininkuose (T. 1, b. l. 34;) ir 5/8 dalis garažo bokso ( - ), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose (T. 1, b. l. 35). Atsakovė N. L. visą butą įkeitė kreditoriui AB „Swedbank“, kuris atsakovei ir jos sutuoktiniui suteikė kreditą. Hipotekos sandoris sudarytas 2008-02-25, įregistruotas 2008-02-27 (hipotekos lakšto Nr. 06120080000582 ) (T. 2, b. l. 33-35), o visą garažą už 5 000 Lt 2009-01-16 pardavė atsakovams V. I. (I.) ir J. I. (T. 1, b. l. 65). Pagal bylos duomenis ieškovė N. J., gimusi 1927-12-04 Minsko sr., gyvena bute, kurio dalį padovanojo atsakovei N. J., yra neįgali, jai reikalinga kito asmens nuolatinė slauga.

11Ieškovė N. J. byloje pareiškė ieškinį, kuriuo ginčija dovanojimo sutartis tuo pagrindu, kad sudarydama šias sutartis ji nesuprato, kokius sandorius pasirašo, patikėjo dukra, kuri paaiškino, jog ne visi paveldėjimo dokumentai buvo sutvarkyti, todėl reikia nuvažiuoti dar kartą pas notarę juos pasirašyti, jeigu būtų žinojusi, kad perleidžia dalį buto ir garažo, nebūtų dovanojimo sandorių pasirašiusi, o pati perskaityti ir suprasti, kokius sandorius sudarė, negalėjo, kadangi nesupranta lietuvių kalbos, o notarė pasirašytų sutarčių neišvertė. Ieškovė, ieškinyje nurodžiusi šias aplinkybes, teigia, kad dovanojimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.89 str. pagrindu. Ieškovė ieškinį grindžia ir tuo, kad ji yra neįgali, jai nustatytas didelių specialių poreikių lygis, jai reikalinga priežiūra, tačiau atsakovė N. L. neteikia reikalingos pagalbos, nepadeda buityje, kalba, jog jai (ieškovei) reikės išsikelti iš buto ir vykti gyventi į senelių namus, kad butą parduos, t. y. atsakovės elgesys yra smerktinas geros moralės požiūriu, ir sudarytos dovanojimo sutartys turi būti panaikintos CK 6.472 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimų dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nes nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis ieškovės nurodytų aplinkybių, kurios sudarė ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu ji prašo pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis, yra pagrįstos ir jos sudaro pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus CK 1.90 str. 1 d. numatytu pagrindu. Dėl ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ieškinys negali būti tenkinamas CK 1.89 str. 1 d. ir 6.472 str. pagrindu.

12Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dovanojimo sutarčių nepripažino negaliojančiomis CK 6.472 str. pagrindu, nes byloje nebuvo pateikti tokie įrodymai ir nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė N. L. atliko prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini moralės požiūriu. Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Įstatymų leidėjas CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimą įtvirtino kaip išimtinę priemonę, susiedamas jos taikymą su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Aiškinant, kokio pobūdžio veiksmai gali būti taip vertinami, atsižvelgtina į alternatyvų pagrindą dovanojimui panaikinti, nustatytą CK 6.472 str. 1 d. Tai – pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinio sunkaus jų sužalojimo faktas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas, neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 str. 1 d. prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011.). Ieškovės byloje nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovė pagal 2006-06-29 susitarimą atgal nepadovanojo buto dalies, kad atsakovė jai neteikia reikalingos pagalbos, nepadeda buityje, kalba apie tai, kad ieškovei teks išsikelti iš buto, negali būti pripažintos aplinkybėmis, kurių pagrindu dovanojimo sutartis turi būti panaikinta pagal CK 6.472 str.

13Pagal CK 1.89 str. 1d. sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sandoris šiuo pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu dėl intelekto trūkumo, t. y. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės, arba dėl valios trūkumų, t. y. negalėjimo valdyti savo veiksmų. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą būklę. Tai gali būti ir paties asmens nulemta, ir kitų asmenų iniciatyva sukelta būklė (pvz., asmuo gali vartoti alkoholinius gėrimus, lemiančius atitinkamą jo būklę, tiek paties, tiek kitų asmenų iniciatyva), ir dėl natūraliai išsivysčiusios ar ūminės ligos atsiradusi būklė. Nagrinėjamoje byloje pati ieškovė nenurodo, kad ji dėl ligos ar kitų priežasčių sandorių sudarymo metu buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl pati ieškovė neteisingai nurodo teisinį pagrindą. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji nesuprato, kokius sandorius sudarė, kad ji nesiekė padovanoti turto atsakovei, t. y. ji pasirašydama sutartis netinkamai suvokė sandorių aplinkybes ir padarinius, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ieškinį grindė CK 1.90 str. 1 d., kuri numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, turėjo nagrinėti klausimą, ar nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutarčių negaliojančiomis CK 1.90 str. pagrindu, nes ieškovas ieškinyje neprivalo nurodyti įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, o teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes ir jų pagrindu pagal nustatytą teisinį reguliavimą spręsti dėl teisinės ginčo kvalifikacijos bei ieškinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; kt.).

14Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ieškovė N. J. teigia, kad sudarydama dovanojimo sutartis ji nesuprato, kokius sandorius pasirašo, patikėjo dukra, kuri paaiškino, jog ne visi paveldėjimo dokumentai buvo sutvarkyti, todėl reikia nuvažiuoti dar kartą pas notarę juos pasirašyti, jeigu būtų žinojusi, kad perleidžia dalį buto ir garažo, nebūtų dovanojimo sandorių pasirašiusi, o pati perskaityti ir suprasti, kokius sandorius sudarė negalėjo, kadangi nesupranta lietuvių kalbos, o notarė pasirašytų sutarčių neišvertė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų parodymais, tuo, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvena Druskininkų mieste seniai, penkerius metus iki pensijos dirbo Druskininkų miesto kino teatre kasininke, nustatė, kad ieškovė supranta lietuvių kalbą, o remdamasis notarės paaiškinimais, nustatė, kad ieškovei buvo išverstas sutarčių turinys, kad ieškovė žinojo, jog vyksta pas notarę sudaryti dalies buto ir garažo dovanojimo sandorių, nes ieškovė iš anksto užsakė VĮ Registrų centre pažymas buto ir garažo sandoriams sudaryti. Išnagrinėjus įrodymus, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad ieškovė supranta lietuvių kalbą, kad jai buvo išverstas sutarčių turinys, kad ieškovė žinojo, jog sudaro dovanojimo sutartis, darytina išvada, kad šie įrodymai neleidžia nustatyti, jog ieškovė, sudarydama dovanojimo sandorius, suprato jų esmę ir sandoriais buvo išreikšta tikroji ieškovės valia – padovanoti atsakovei N. L. visą savo turtą, kurį naudoti ir valdyti ir kuriuo disponuoti atsakovė gali savo nuožiūra be jokių įsipareigojimų ar atlygio.

15Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Dėl to pirmiausia turi būti įvertinta, ar ieškovė N. J. suvokė esmines dovanojimo sandorių aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, kad buvo susiformavusi ieškovės N. J. valia be jokio atlygio ar sąlygų perleisti atsakovės N. L. nuosavybėn buto, kuriame ieškovė gyveno ir kuris buvo vienintelė jos gyvenamoji vieta, dalį ir garažo dalį. Pažymėtina, kad iš atsakovės N. L. paaiškinimų, jog motina turi teisę gyventi bute ir gyvens bute, kad ji nebus iškeldinama, kad ji (atsakovė) prisiėmė pareigą rūpintis savo motina po tėvo mirties (T. 2, b. l. 77-79), matyti, kad atsakovės su motina sudarytų sandorių esmė yra ne neatlygintinis ir be sąlygų sandoris, tačiau pas notarę buvo sudarytas kitokio pobūdžio sandoris. Tai, kad sudaryti sandoriai neatitiko ieškovės valios – neatlygintinai perleisti atsakovės nuosavybėn turtą, tvirtina atsakovės N. L. 2006-06-29 pasirašytas įsipareigojimas „padovanoti atgal“ ieškovei buto dalį iki 2006-08-10 (T. 1, b. l. 64). 2006-06-29 ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą, kuriame nurodė, kad taikiai susitarė dėl būsimo ieškovės buto dalies dovanojimo sutarties užginčijimo, kad atsisako kelti civilinę bylą dėl sandorio užginčijimo. Sudarant susitarimą dalyvavo ieškovės advokatė R. K., kuri buvo paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovei pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2006-04-18 sprendimą (T. 1, b. l. 97), ir Druskininkų miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotoja J. Č. J. Č., apklausta liudytoja, parodė, kad ji teikė socialines paslaugas nuo 2005-02-01 iki 2005-06-30, nuo 2006-05-15 iki 2007-07-12, nuo 2010-01-15 iki 2010-08-13, su J. J. bendravo rusų kalba, 2006 m. palydėjo pas advokatę, pasirašė, kad susitaikė. Pasirašant susitarimą buvo kalbama ir rusų, ir lietuvių kalba, dokumentą vertė advokatė, ji kažką aiškino rusų kalba (T. 2, b. l. 80-81). Byloje pateikti įrodymai, kad nuo 2003 m. ieškovei buvo teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė yra atsisakiusi paslaugų teikimo 2008-06-04, 2010-08-13. Ieškovė atsisakė paslaugų teikimo 2008-06-04 dėl to, kad su ja gyvena duktė N. L. ir ja rūpinasi. Liudytoja L. B., kuri dirba Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja, parodė, kad ji pildė 2004-12-21 paslaugų vertinimo duomenis, su ieškove bendravo dviem kalbom, iš pradžių - lietuviškai, o ko nesuprato - rusiškai (T. 2, b. l. 126). Liudytoja A. G., kuri dirba Druskininkų socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja, parodė, kad ji su ieškove daugiausia bendravo rusų kalba, kai ieškovės paklausdavo lietuviškai, ji atsakydavo rusiškai. Liudytoja S. B., kuri taip pat dirba Druskininkų socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja, parodė, kad su ieškove bendrauja rusų kalba, ji lietuvių kalbą sunkiai supranta, liudytoja nurodė, kad „N. J. lietuviškai nekalba, sakyčiau, kad nesupranta“ (T. 2, b. l. 126). Tik liudytoja A. A., dirbanti Druskininkų socialinių paslaugų centre, parodė, kad su ieškove susikalba lietuvių kalba, bendravo telefonu su ieškove, nes ieškovė nuomojasi funkcinę lovą ir pokalbis buvo dėl apmokėjimo (T. 2, b. l. 80). Apibendrinant liudytojų, kurie nėra susiję su šalimis giminystės, kaimynystės santykiais, parodymus, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė nemoka lietuvių kalbos taip, kad ja laisvai galėtų kalbėti ir skaityti, kad viską suprastų. Byloje esančius dokumentus ieškovė visada pasirašo rusiškai. Notarė J. K. parodė, kad visada atėjusi pas ją ieškovė, pradeda kalbėti lietuviškai, tik jau po to kalba rusiškai, notarų biure sutartys skaitomos garsiai ir verčiamos į rusų kalbą, ieškovė, pasirašydama dovanojimo sutartį, sakė, kad žino, ko atėjo, kad jai nereikia versti į rusų kalbą, kad ji (notarė) dovanojimo sutartį perskaitė ir išvertė, ieškovė gavo vieną dovanojimo sutarties egzempliorių, o kitą atidavė N. L., kad užregistruotų VĮ Registrų centre (T. 2, b. l. 79). Apie tai, kad dovanojimo sutartys ieškovei yra išverstos į rusų kalbą, sutartyse nenurodyta, kaip kad tai buvo nurodyta 2000-09-25 buto dovanojimo sutartyje, kurią tvirtino ta pati notarė (T. 1, b. l. 36). Notarės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė nemokėjo lietuvių kalbos taip, kad galėtų suprasti dovanojimo sutarčių tekstus, kurie yra surašyti lietuvių kalba. Nesant dovanojimo sutartyse nuorodos apie tai, kad sutarčių tekstas ieškovei yra išverstas į rusų kalbą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, pasirašydama sutartis, suprato, jog sudaro dovanojimo sutartis, kuriomis savo turtą perleidžia atsakovei be jokio atlygio ar sąlygų. Notarei buvo žinoma, kad ieškovė neturi jokio daugiau turto, nes notarė paaiškino, kad išduodant paveldėjimo dokumentus, ieškovė sakė, kad daugiau neturi jokio turto (T. 2, b. l. 79). Notarė, duodama paaiškinimus, nenurodė, kad ji ieškovei išaiškino dovanojimo sutarčių esmę, t. y. kad ieškovė visą savo turtą perleidžia atsakovei, kuri turi teisę disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, kad ieškovė tai suprato ir pageidavo, jog būtų patvirtinti būtent tokio pobūdžio sandoriai. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovės valia dėl sudaromų dovanojimo sandorių esmės buvo nuosekli, kad ieškovė siekė tokių sandorių sudarymo tiek prieš paveldėjimo dokumentų forminimą, tiek po to, kai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Iš atsakovės N. L. byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovė buvo suinteresuota 2005-01-10 sudaryti dovanojimo sandorius ar kad jai buvo būtina sudaryti tokius sandorius iškart, kai tik gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pagal bylos duomenis sandorių sudarymo metu atsakovė su ieškove negyveno, ieškovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, duomenų ir įrodymų, kad ieškovė negalėtų sumokėti mokesčių už jai nuosavybės teise priklausančią dalį, taip pat nepateikti įrodymai, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimus nuo pat dovanojimo sutarčių sudarymo nuolat rūpintis ieškove, ją išlaikyti. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui teikė įrodymus, kad ir ji mokėjo už šilumos energiją 2005-2006 metais, mokesčiai buvo mokami N. J. vardu, mokėjimuose nurodyta kompensacija už šildymą. Tai leidžia daryti išvadą, kad po dovanojimo sutarčių ieškovė save laikė buto dalies savininke. Sudarant dovanojimo sutartis notarei buvo pateiktos pažymos iš VĮ Registro centro, kurių pagrindu buvo sudarytos dovanojimo sutartys. Pažymos buvo išduotos 2005-01-03, kai buvo registruojami paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimai (T. 1, b. l. 26-27, 29-30). Pažymose jokių duomenų apie tai, kad pažymos išduodamos tam, jog būtų sudaryti dovanojimo sandoriai, nėra nurodyta. Pažymas atsiėmė atsakovė N. L. (T. 1, b. l. 163). Ieškovė yra pasirašiusi 2004-12-22 prašymus, kad būtų išduotos pažymos sandoriui (statiniams), tačiau prašymai surašyti lietuvių kalba, nenurodyta, kokių sandorių sudarymui prašoma išduoti pažymas (T. 1, b. l. 160-161). Pažymėtina, kad 2004-12-22 dar nebuvo VĮ Registrų centre įregistruotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, jis buvo įregistruotas tik 2005-01-03, 2004-12-22 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, todėl atsižvelgiant į ieškovės amžių, sveikatos būklę, lietuvių kalbos mokėjimo lygį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, pasirašiusi minėtus prašymus, suprato, kokius sandorius ji ruošiasi sudaryti ir siekė juos sudaryti.

16Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atsakovės N. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005-01-10 dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei N. L. ¼ dalį trijų kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), Druskininkuose. Vadovaujantis CK 6.145 str. taikytina restitucija, t. y. ieškovės nuosavybėn grąžintina ¼ dalis minėto buto. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pripažintinos negaliojančiomis: dovanojimo sutartis, kuria ieškovė 5/8 dalis garažo bokso ( - ), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, padovanojo atsakovei N. L., 2009-02-16 pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kuria atsakovė N. L. pardavė, o atsakovai V. I. ir J. I. nupirko 5/8 dalis garažo bokso ( - ), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, netaikant restitucijos, nes ieškovė neprašo grąžinti jos nuosavybėn šios dalies garažo, o byloje nustatyta, kad V. I. ir J. I. yra sąžiningi įgijėjai, iš kurių negali būti išreikalautas nupirktas turtas (CK 4.96, 6.153 str.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma (CK 6.146 str.). Jeigu neatlygintinai turtą gavęs asmuo vėliau turtą perleido pirkimo-pardavimo sutartimi sąžiningam trečiajam asmeniui, iš kurio turtas negali būti išreikalautas, nes jam negali būti taikoma restitucija (CK 6.153 str. 1 d.), tai yra pagrindas pažeistų savininko teisių gynimui vykdyti restituciją pinigais iš neatlygintinai turtą gavusio ir jį pardavusio įgijėjo. Dėl to tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės N. L. 3 962,50 Lt (ieškinyje netiksliai nurodyta 3 963,50 Lt) už parduotą garažo dalį, kurios negalima išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų. Garažo bokso pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad garažas parduotas už 5 000 Lt, tačiau sutartyje nurodyta, kad vidutinė rinkos vertė buvo 6 340 Lt. Vadovaujantis CK 6.147 str. 2 d. nustatytina, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovei 5/8 dalis 6 340 Lt sumos, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad tuo metu, kai atsakovė perleido garažą vertė buvo kitokia. Tai, kad atsakovė perleido garažą už 5 000 Lt, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog garažo vertė buvo būtent tokia.

17Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat prašo iš dalies panaikinti 2008-02-27 įregistruoto hipotekos sandorio (hipotekos lakšto Nr. 06120080000582), kurio pagrindu buvo įregistruota hipoteka butui su rūsiu, esančiam ( - ), Druskininkuose, dalį dėl ¼ dalies buto įkeitimo. Atsakovas AB „Swedbank“ nurodo, kad jis yra sąžiningas daiktinės teisės įgijėjas, jo teisė turi būti ginama, nes nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali daryti įtakos sąžiningo daiktinės teisės įgijėjo interesams. Šią savo nuostatą atsakovas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-09-24 ir 2004-09-06 nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-7-829/2002, 3K-3-410/2004. Šiose nutartyse kasacinis teismas išaiškino, kad sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises. Jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai, tai sąžiningo įkaito turėtojo teisė turi būti ginama. Nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali daryti įtakos sąžiningo įgijėjo interesams (CK 1.80 str. 4 d., 6.153 str.), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 4.96 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-04-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2006, taip pat išaiškino, kad CK normos reglamentuojančios sąžiningo įgijėjo interesų gynimą, taikomos tik tokiam sąžiningam įgijėjui, kuris turtą įgijo nuosavybės teise, sąžiningo įgijėjo teisių institutas (CK 4.95-4.97 str.) taikomas tik kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių turėtojui, bet ne hipotekos kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ieškinyje, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti 2008-02-27 įregistruoto hipotekos sandorio dalį dėl ¼ dalies buto įkeitimo (nurodoma, kad iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda), atsižvelgdama, į tai, kad atsakovo AB „Swedbank“ veiksmai niekaip nėra susiję su tuo, kad su ieškovė su atsakove N. L. sudarė dovanojimo sandorį, kuris pripažintas negaliojančiu, ieškovė neįrodinėja šio atsakovo nesąžiningumo, aplinkybes ir teisinį pagrindą, kuriais remiantis yra pripažinta negaliojanti buto dalies dovanojimo sutartis, t. y. kad ji pripažinta negaliojančia dėl pačios ieškovės suklydimo, kad pagal bylos duomenis atsakovui AB „Swedbank“ nebuvo žinoma apie ieškovės ir atsakovės N. L. nesutarimus, ieškovė, neatgavusi buto iki su atsakove sudaryto susitarimo nurodytos datos, nesikreipė iškart į teismą su ieškiniu, o ieškinį padavė tik 2009-12-28, viešajame registre butas buvo įregistruotas kaip atsakovės N. L. nuosavybė, nebuvo jokių duomenų, kad dėl dalies buto vyksta ginčas, viešajame registre nėra įregistruota ieškovės ir atsakovės N. L. naudojimosi joms priklausančiomis buto dalimis tvarka, o hipoteka yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje turi būti ginamos atsakovo AB „Swedbank“ įgytos hipotekos sandorio pagrindu teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, taikant negaliojimo institutą, būtina ieškoti ne tik sandorio šalių, bet ir sąžiningų trečiųjų asmenų, įgijusių sandorio pagrindu tam tikrų teisių, protingos interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti pripažintas negaliojančiu hipotekos sandoris, hipoteka yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktą jam pereinant į kito asmens nuosavybę (CK 4.171 str. 9 d.), buto dalies grąžinimas ieškovei nepaneigia įkaito turėtojo teisių ir nepanaikina hipotekos, o pripažinus negaliojančiu hipotekos sandorį vien tuo pagrindu, kad pripažinta negaliojančia dovanojimo sutartis, kurią sudarė ieškovė ir atsakovė N. L., ir už sandorio sudarymą visiškai nėra atsakingas atsakovas AB „Swedbank“, būtų pažeistos sąžiningai savo teisėmis gauti prievolės užtikrinimą pasinaudojusio asmens teisės ir teisėti interesai, todėl hipotekos sandoris nepripažintinas negaliojančiu, ieškovei grąžintina buto dalis nuosavybėn su suvaržymu (įkeitimu bankui).

18Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių iš dalies tenkintini ieškinys ir apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Patenkinta ieškovės ieškinio dalis, kurios suma yra 42 260,50 Lt. Už šį reikalavimą turėjo būti sumokėtas 1 267,85 Lt žyminis mokestis. Ieškovė yra sumokėjusi 829,50 Lt žyminio mokesčio, nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista. Kadangi ieškovės reikalavimai tenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės N. L., kuri sudarė sandorius, pripažintus byloje negaliojančiais, priteistina ieškovei 829,50 Lt žyminio mokesčio, o valstybės biudžetą priteistina 438,35 Lt (CPK 93, 96 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas įrodymas, kad už antrinę teisinę pagalbą į valstybės biudžetą turi būti priteista 1 008 Lt, apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas įrodymas, kad už antrinę teisinę pagalbą turi būti priteista 1 036 Lt. Įvertinus tai, kad pagrindiniai ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimai buvo tenkinti, ieškovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo sumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovės N. L. į valstybės biudžetą priteistina 2 044 Lt už antrinę teisinę pagalbą. Iš atsakovų V. I. (I.) ir J. I. žyminis mokestis ir išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nepriteistini, nes šie atsakovai pripažinti sąžiningais įgijėjais.

19Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 24,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš esmės patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės N. L. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

20Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

21Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

22Ieškovės N. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

23Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartį, kuria ieškovė N. J. padovanojo atsakovei N. L. ¼ dalį trijų kambarių buto su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Druskininkuose. Taikyti restituciją ir ieškovės N. J. nuosavybėn grąžinti ¼ dalį trijų kambarių buto su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Druskininkuose.

24Pripažinti negaliojančiomis 2005 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartį, kuria ieškovė N. J. padovanojo atsakovei N. L. 5/8 dalis garažo bokso ( - ) (unikalus Nr. ( - )), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, 2009 m. vasario 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovė N. L. pardavė, o atsakovai V. I. ir J. I. nupirko 5/8 dalis garažo bokso ( - ) (unikalus Nr. ( - )), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, netaikant restitucijos.

25Priteisti iš atsakovės N. L. ieškovei N. J. 3 962,50 Lt už negrąžintiną garažo dalį.

26Kitą ieškinio dalį atmesti.

27Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010m. sausio 13d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

28Priteisti iš atsakovės N. L. ieškovei N. J. 829,50 Lt žyminio mokesčio.

29Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ) AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš atsakovės N. L. 438,35 Lt Lt žyminio mokesčio ir 24,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

30Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ) AB „Swedbank” įmokos kodas 5630) iš atsakovės N. L. 2 044 Lt už antrinę teisinę pagalbą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovė N. J. 2009-12-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 3. Ieškovė nurodė, kad po sutuoktinio V. J. mirties kartu su atsakove dukra N.... 4. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį... 5. Ieškovė N. J. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir... 6. Atsakovė N. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti,... 7. Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą... 8. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo... 9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 10. Byloje nustatyta, kad notarė J. K. 2004-12-22 išdavė paveldėjimo teisės... 11. Ieškovė N. J. byloje pareiškė ieškinį, kuriuo ginčija dovanojimo... 12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dovanojimo sutarčių nepripažino... 13. Pagal CK 1.89 str. 1d. sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu... 14. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 15. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai... 16. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atsakovės N. L.... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat prašo iš dalies panaikinti... 18. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių iš dalies tenkintini ieškinys ir... 19. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti... 22. Ieškovės N. J. ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. sausio 10 d. dovanojimo... 24. Pripažinti negaliojančiomis 2005 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartį, kuria... 25. Priteisti iš atsakovės N. L. ieškovei N. J. 3 962,50 Lt už negrąžintiną... 26. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 27. Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010m. sausio 13d. nutartimi... 28. Priteisti iš atsakovės N. L. ieškovei N. J. 829,50 Lt žyminio mokesčio.... 29. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 30. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...