Byla 2S-1612-524/2012
Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-05-09 nutarimo Nr. 17.9-1474

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilkyčių bendruomenės centro ,,Viltis“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos Vilkyčių bendruomenės centro ,,Viltis“ skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-05-09 nutarimo Nr. 17.9-1474, ir

Nustatė

2pareiškėja Vilkyčių bendruomenės centro ,,Viltis“ skundu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-05-09 nutarimą Nr. 17.9-1474 ir perduoti Generalinei prokuratūrai viešojo intereso gynimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai atsisakė ginti viešąjį interesą.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-06-15 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Vilkyčių bendruomenės centro ,,Viltis“ skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-05-09 nutarimo Nr. 17.9-1474; išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę su skundu kreiptis į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą. Nurodė, kad LR CPK normos ir kiti įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja šio ginčo (atsisakymą ginti tam tikrą interesą civiline tvarka) teismingumo ir teismų praktikoje šiuo metu tokie klausimai priskiriami civilinio proceso ypatingajai teisenai. Teismo nuomone, esant iki galo nesureguliuotam teisiniam santykiui, taikoma įstatymo analogija. Kadangi skundai dėl antstolio ar notaro veiksmų, šių pareigūnų veiksmų nagrinėtini pagal jų buveinės, darbo vietą, todėl šis ginčas teismingas pagal suinteresuoto asmens buveinės vietą – Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

4Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nuspręsti dėl bylos teismingumo ir perduoti ją tam teismui, kuriam ji yra teisminga. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisę į teisminę gynybą. Šiuo atveju Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012-05-30 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir nurodė kreiptis į Šilutės rajono apylinkės teismą, tačiau pastarasis teismas atsisakė priimti skundą ir nurodė kreiptis atgal į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos teisė į teisminę gynybą buvo šiurkščiai pažeista, nes užkirstas kelias į teisminę gynybą, t. y. abu teismai atsisakė priimti skundą. Kadangi abu teismai negali susitarti dėl teismingumo, mano, kad pagal įstatymo analogiją šio skundo teismingumą turėtų išspręsti Lietuvos apeliacinis teismas.

5Suinteresuotas asmuo atsiliepimu nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme pareiškėjų skundas yra priimtas, todėl atskirojo skundo tolesnis nagrinėjimas yra netikslingas.

6Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

7Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-05-30 nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis pagal savo buveinės adresą į Šilutės rajono apylinkės teismą. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-06-15 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą skundą ir išaiškino, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą. Pareiškėja atskiruoju skundu teigia, kad buvo pažeista jos konstitucinė teisė į teisminę gynybą.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (LR CPK 338 str.).

9Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teismingumo instituto taikymu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės pateikti reikalavimai nagrinėtini Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme.

10Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būtinų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., 443 str. 10 d.). Civilinės bylos priskyrimas konkrečiam teismui, kuris gali spręsti konkretų ginčą ar pareiškimą, reguliuojamas teismingumo instituto taisyklių pagalba (LR CPK 25 str., 26 str.), suskirstančių teismų kompetenciją teismų sistemos viduje (LR CPK IV skyrius), su ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų išimtimis, kurias nustato LR CPK V dalis. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nesutinka su Generalinės prokuratūros nutarimu, kuriuo atsisakoma ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (LR CPK 49 str. 1 d.). LR prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. numato prokuroro teisę ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pagal LR prokuratūros įstatymą viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o LR prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., neribodamas prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžia prokuroro įgalinimus pareikšti ieškinį teisme.

11Įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau sisteminė LR CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų – antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą – skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 442 str. 6 p.). Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (t. y. paduoti skundą) teismui (LR prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.).

12Pažymėtina, kad bendroji teisės norma nustato, kad pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus LR CPK V dalyje numatytas išimtis (LR CPK 443 str. 10 d.).

13Darytina išvada, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą, pagrįstai atsižvelgė į LR CPK V dalyje nustatytą teismingumą, taikomą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoms byloms, t. y. su atitinkamu skundu kreiptis pagal savo buveinės adresą į Šilutės rajono apylinkės teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio skundo teismingumui taikė įstatymo analogiją ir, atsižvelgdamas į LR CPK 510 str. 2 d., 511 str. 2 d., nurodė kreiptis į teismą pagal suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – buveinės adresą. Išaiškintina, kad vadovaujantis LR CPK 3 str. 6 d. pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios teisės normos. Šiuo atveju LR CPK XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ numatytos specialiosios teisės normos, skirtos tik antstolių ir notarų bylų nagrinėjimui, todėl minėto skyriaus normų analogija šiuo atveju negalima sprendžiant skundo dėl prokuratūros veiksmų priėmimo klausimą.

14Suinteresuotas asmuo nurodė, kad apeliantės skundas yra paduotas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, todėl tolesnis atskirojo skundo nagrinėjimas yra netikslingas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendžiant šalies pateikto procesinio dokumento tapatumo klausimą būtina nustatyti tris elementus, t. y. tapačias šalis, tapatų procesinio dokumento dalyką ir pagrindą (LR CPK 1377 str. 2 d., 4 p., 443 str. 1 d.). Šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių nustatyti, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su tapačiu skundu, šios aplinkybės taip pat negalima nustatyti ir iš informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenų.

15Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes naikintina skundžiama nutartis dėl netinkamų procesinės teisės normų taikymo, sprendžiant pateikto skundo teismingumo klausimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kurioje buvo išnagrinėtas tik vienas procesinis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas, tai yra išspręstas tik skundo teismingumo klausimas (LR CPK 443 str. 1 d., LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, pirmosios instancijos teismas ex officio tikrina ne tik pateikto skundo teismingumo klausimą, bet taip pat nustato, ar nėra kituose LR CPK 111 str., 137 str. 2 d. punktuose nustatytų procesinių skundo atsisakymo priimti pagrindų, be to, teismas ex officio tikrina, ar skundas neturi trūkumų (LR CPK 115 str.). Tik atlikus minėtus procesinius veiksmus, teismas gali spręsti klausimą dėl skundo priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo. Todėl atskirojo skundo dalis, kur prašoma perduoti bylą teismingam ją nagrinėti teismui, netenkinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas, turint tikslą patikrinti, ar nėra kitų atsisakymo priimti skundą procesinių pagrindų, taip pat ar nereikia šalinti skundo turinio ar priedų trūkumų, perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

16Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.,

Nutarė

17Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį panaikinti ir pareiškėjos Vilkyčių bendruomenės centro ,,Viltis“ skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai