Byla 2S-589-254/2013
Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 17.9-2662 panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20679-587/2012 pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 17.9-2662 panaikinimo.

2Teisėja

Nustatė

3I . Ginčo esmė

4pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-13) ir prašė panaikinti Generalinio prokuroro nutarimą ir grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 8 d. kreipimąsi nagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, kad 2012 m. spalio 8 d. pareiškimu Nr. (A27V124)-R-4416 kreipėsi į Generalinį prokurorą dėl viešojo intereso gynimo ir ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00101-07 organizavimo ir kontrolės perėmimo, kuriuo prašė ginti viešąjį interesą ir priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl 2012 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutarties ir ja patvirtintos 2012 m. gegužės 29 d. taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 panaikinimo. Generalinė prokuratūra 2012 m. spalio 31 d. raštu Nr. 17.2-22410 informavo apie 2012 m. spalio 30 d. priimtą nutarimą Nr. 17.9-2662 atsisakyti kreiptis į teismą. Nutarime nurodė, kad jis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi (b. l. 14) atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui ir grąžino jį su priedais pareiškėjai. Teismas nurodė, kad ieškinys (pagal analogiją – pareiškimas) pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Vadovaujantis CPK 510, 511 straipsniais skundai bylose dėl antstolių, notaro veiksmų pareiškiami antstolio (notaro), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. Pareiškėja skundžia nutarimą Generalinio prokuroro, kurio darbo vieta yra Rinktinės g. 5A, Vilniuje, todėl skundas turėtų būti nagrinėjamas pagal Generalinio prokuroro buveinės vietą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 17-20) prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti ir išnagrinėti. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes pareiškėja su šiuo skundu jau buvo pasikreipusi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Tačiau teismas skundą 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad pareiškėja pažeidė teritorinio teisingumo taisykles, ir nurodė, jog pareiškėja su skundu turi teisę kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą. Skundžiamame nutarime buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau nenurodyta nei per kokį terminą, nei kokiam konkrečiam teismui. Abu teismai, atsisakydami priimti skundą, šiurkščiai pažeidė pareiškėjos konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Pažymėjo, kad CPK 36 straipsnio nuostatos draudžia ginčus tarp teismų dėl teismingumo.

9Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (b. l. 133-134) prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti skundą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad civiliniame procese nėra reglamentuotas prokurorų nutarimų apskundimas ir šiuo klausimu bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra vienoda. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teismingumo instituto taikymu ir padarė nepagrįstą išvadą. Įstatymų leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje, tačiau sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų – antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą – skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka. Tokie pareiškimai ir prašymai paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis. Todėl pareiškėja pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja nesutinka su Generalinės prokuratūros nutarimu, kuriuo atsisakyta ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo civilinio proceso tvarka (CPK 49 str. 1 d., Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. 1 p.).

13Įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Pirmosios instancijos teismas šio skundo teismingumui taikė įstatymo analogiją ir, atsižvelgdamas į CPK 510 ir 511 straipsnius, nurodė kreiptis į teismą pagal suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – buveinės adresą. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Todėl pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. CPK XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ numatytos specialiosios teisės normos, skirtos tik antstolių ir notarų bylų nagrinėjimui, todėl minėto skyriaus normų analogija šiuo atveju negalima sprendžiant skundo dėl prokuroro veiksmų priėmimo klausimą.

14Bendroji teisės norma nustato, kad pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis (CPK 443 str. 10 d.). Atsižvelgdamas į paminėtą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreipdamasi į teismą pareiškėja pagrįstai atsižvelgė į CPK V dalyje nustatytą ir ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoms byloms taikomą teismingumą, t. y. su atitinkamu skundu kreiptis pagal savo buveinės adresą į Kauno miesto apylinkės teismą. Be to, byloje yra pateikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, kurioje motyvuotai nurodyta, jog šis pareiškėjos skundas teismingas Kauno miesto apylinkės teismui (b. l. 34-35), todėl ginčai tarp teismų dėl bylų teismingumo negalimi (CPK 36 str.). Atkreipiamas dėmesys, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai, konstatuodami, kad pareiškėjų skundai dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimų nagrinėjami pagal pareiškėjos gyvenamąją ar buveinės vietą (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis civ. b. Nr. 2S-1612-524/2012; Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis civ. b. Nr. 2S-1998-395/2012; Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. civ. b. Nr. 2S-2396-254/2011). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartis naikinama dėl netinkamų procesinės teisės normų taikymo, sprendžiant pateikto skundo dėl Generalinės prokuratūros nutarimo teismingumo klausimą.

15Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kurioje buvo išnagrinėtas tik vienas procesinis atsisakymo priimti skundą pagrindas, t. y. išspręstas iš esmės tik skundo teismingumo klausimas (CPK 443 str. 1 d., 137 str. 2 d. 2 p.). Pareiškimo priėmimo ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Todėl pareiškėjos skundo priėmimo klausimas, turint tikslą patikrinti, ar nėra kitų atsisakymo priimti skundą procesinių pagrindų, taip pat ar nereikia šalinti skundo turinio ar priedų trūkumų, perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

16Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

17Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 17.9-2662 panaikinimo priėmimo klausimą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai