Byla 2S-913-823/2014
Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 20 d. atsisakymo ginti viešąjį interesą

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 20 d. atsisakymo ginti viešąjį interesą,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ginčas kilęs dėl ginčo teritorinio teismingumo.

4Pareiškėjas J. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės S. V. 2014 m. sausio 20 d. atsisakymą ginti viešąjį interesą Nr. 17.2.-746 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. N. atsisakymą nagrinėti 2013 m. spalio 14 d. gautą J. G. pareiškimą Nr. 5.6-4478 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą minėtą pareiškimą išnagrinėti ir priimti procesinį sprendimą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. G. skundą kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, bei išaiškino pareiškėjui, kad su skundu jis turi teisę kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą.

6Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja kilusio ginčo teismingumo, tačiau formuojamoje teismų praktikoje konstatuojama, kad pareiškėjo pareiškimas prokurorui ir jo skundas dėl aukštesniojo prokuroro priimto sprendimo savo esme yra artimesnis ypatingajai teisenai, todėl pagal CPK 443 straipsnio 10 dalies nuostatas skundas turėtų būti paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui - Kauno miesto apylinkės teismui.

  1. Atskirojo skundo argumentai

7Atskiruoju skundu pareiškėjas J. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

81) CPK 442 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas bylų, kurios yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Į šį sąrašą nėra įtrauktos bylos dėl prokuroro veiksmų (neveikimo), dėl prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą ar atlikti kitus veiksmus, taip pat jokios kitos bylos, kurios bent iš dalies būtų susijusios su prokurorų veikla ar jų veiklos teisėtumo įvertinimu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad skundas dėl prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą turėtų būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.

92) Net pripažinus, kad byla turėtų būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tokiu atveju kilusiam ginčui savo prigimtimi artimiausios bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo, o skundai tokiose bylose turi būti paduodami pagal antstolių ir notarų darbo vietos buveinę. Pareiškėjas pateikė skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmų, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros buveinė yra Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje.

103) Pareiškėjas jau buvo pateikęs skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės D. N. atsisakymo ginti viešąjį interesą. Šis skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad pareiškėjas nesikreipė su skundu į aukštesnįjį prokurorą, o ne dėl to, kad skundas pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Su tuo sutiko ir pareiškėjo atskirąjį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad ginčas teismingas Kauno miesto apylinkės teismui. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-559-345/2011, kurioje konstatuojama, kad įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje, tačiau sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų - antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą - skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose teismų nagrinėtose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-589-254/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1612-524/2012, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1115-464/2010, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-110-425/2010). Minėtose bylose teismų taip pat konstatuota, kad pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. CPK XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ numatytos specialiosios teisės normos, skirtos tik antstolių ir notarų bylų nagrinėjimui. Minėto skyriaus normų analogija negalima sprendžiant skundo dėl prokuroro veiksmų priėmimo klausimą, todėl skundai dėl prokurorų veiksmų turėtų būti paduodami pagal CPK CPK 443 straipsnio 10 dalies nuostatas pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui.

13Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu suformuotą poziciją dėl tikrojo precedento doktrinos galiojimo Lietuvos teisės sistemoje, teismų praktika turi būti nuosekli, neprieštaringa ir prognozuojama, taigi teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė, kad „<...> jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“. Kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktika skundų dėl prokurorų veiksmų teismingumo klausimu yra suformuota, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, šios praktikos laikėsi, apelianto atskirojo skundo argumentai atitinka argumentus, kurie buvo atmesti minėtose apygardos teismų nagrinėtose bylose, naikinti ginčijamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

14Apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo pripažinęs savo kompetenciją nagrinėti pareiškėjo skundą, taip pat nepatvirtina ginčijamos nutarties neteisėtumo. Pažymėtina, kad pareiškėjo minimos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis priimtos baudžiamojo proceso tvarka, ir jose dėl civilinio ginčo teismingumo sprendžiama nebuvo.

15Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

16Atskirąjį skundą atmesti.

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai