Byla 2-870/2014
Dėl neteisėtų veiksmų ir sprendimų vykdant viešojo pirkimo procedūras. Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Dussmann Service“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Vilkpėdės ligoninės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3954-450/2014 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilkpėdės ligoninei dėl neteisėtų veiksmų ir sprendimų vykdant viešojo pirkimo procedūras. Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Dussmann Service“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas VšĮ „Kretingos maistas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Vilkpėdės ligoninei, kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo, ex officio panaikinti atsakovo visus sprendimus, priimtus viešajame pirkime Nr. 146560 po sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą priėmimo, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų (techninės specifikacijos) reikalavimų. Buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, konfidencialumo, nešališkumo principai, dėl to yra neteisėti ir vėliau perkančiosios organizacijos priimti sprendimai (sudaryti pasiūlymų eilę, pripažinti trečiojo asmens UAB „Dussmann Service“ pasiūlymą laimėjusiu pirkimą, su laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį). Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti atsakovą sustabdyti pirkimo procedūras ir nesudaryti preliminarios pasiūlymų eilės bei nesudaryti pirkimo sutarties, kol nebus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusios su sprendimo vykdytinumu. Pasak ieškovo, nėra duomenų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų padaryta žala ar kiltų reali grėsmė žalai atsirasti. Ieškovo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovo VšĮ „Kretingos maistas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – nusprendė sustabdė supaprastinto atviro konkurso „Pacientų maitinimo paslaugų viešasis pirkimas“ pirkimo Nr. 146560 procedūras, uždraudžiant atsakovui VšĮ Vilkpėdės ligoninei pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju, o jeigu sutartis sudaryta – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą.

6Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, argumentus, kuriais grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, sprendė, kad yra tikslinga šioje byloje taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų susilpnintas tiekėjo (ieškovo) tikėtinai pažeistų teisių gynybos mechanizmas, t. y. tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta arba taptų nebeįmanoma. Be to, viešųjų pirkimų ginčai yra susiję su viešojo intereso apsauga. Visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, kurio įsigijimą užtikrina perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros, ir jo tiekiama socialine bei ekonomine nauda, bet ir tuo, kad tiekėjų varžymasis dėl pirkimo objekto vyktų skaidriai, o viešasis sandoris būtų sudarytas pagal racionalumo reikalavimus. Šiuo atveju pirkimo objektas – pacientų maitinimo paslaugos (ligonių maitinimas). Teismo nuomone, iš į bylą pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, viešasis interesas, jog laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Teismo pažymėta, kad įstatymo leidėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti proceso proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus viešojo pirkimo bylose, bei atsižvelgdamas į tai, kad viešieji pirkimai yra susiję su viešojo intereso užtikrinimu, įtvirtino ypač trumpus tokių bylų nagrinėjimo terminus (CPK 4238 str. 4 d.). Teismas pripažino svarbiais atsakovo argumentus, kad pirkimo objektas labai svarbus socialiai jautriai visuomenės daliai, ligonių interesams.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Apeliantas (atsakovas) VšĮ Vilkpėdės ligoninė atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nutartyje teismas nustatė, kad pirkimo objektas yra ligonių maitinimo paslaugos, pripažino, kad šis pirkimo objektas yra labai svarbus socialiai jautriai visuomenės daliai. Nepaisant to, teismas konstatavo, jog į bylą pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, viešasis interesas ar laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai ar neigiama įtaka žmonių gerovei. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia itin jautrios visuomenės grupės (sunkiai sergančių ligonių) interesus, nes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sustabdytas maitinimo paslaugų teikimas ligoniams, o tai reiškia, kad ligoniai negali gauti būtinųjų maitinimo paslaugų. Tokiu būdu iš esmės yra pažeidžiami ligonių interesai ir daroma esminė žala visuomenės gerovei. Teismo nutartis pažeidžia bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamas sąlygas (CPK 144 str. 1 d.), taip pat pažeidžia specialųjį viešųjų pirkimų reglamentavimą dėl proporcingumo principo bei viešojo intereso apsaugos (CPK 4237 str.).
  2. Pirkimo objektas yra susijęs su visos visuomenės mastu itin didelę reikšmę turinčiomis paslaugomis ? didžiausioje Lietuvoje veikiančioje slaugos ligoninėje slaugomų pacientų maitinimo paslaugomis, kurios yra esminė slaugos paslaugų dalis. Ligoninėje slaugomi itin sudėtingomis ligomis sergantys pacientai. Kadangi pirkimu įsigyjamos paslaugos užtikrina viešąjį interesą, todėl egzistuoja poreikis jį apsaugoti. Viešojo intereso egzistavimas byloje lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo ir neturėjo būti taikomos, net jei ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai viršija jų teikiamą naudą, nes dėl pirkimo procedūrų sustabdymo gali atsirasti žymiai didesnė žala nei tuo atveju, jei ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų.
  3. Laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams.
  4. Ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes ieškinys dėl ieškovo atitikties pirkimo sąlygose įtvirtintoms techninėms specifikacijoms grindžiamas tik prielaidomis ir subjektyvia nuomone, o ne argumentais, pagrįstais įrodymais.

8Ieškovas VšĮ „Kretingos maistas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie atsiradusią žalą ar realią galimybę jai atsirasti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ligonių maitinimas nustojo būti teikiamas, kad sustabdyta ligoninės veikla ir keliama didelė grėsmė pacientų gyvybei, nes jie esą negauna maitinimo. Atsakovo atskirąjį skundą pasirašė atsakovo viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikti duomenys, kad atsakovo atstovė, veikianti juridinio asmens vardu, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir gali būti juridinio asmens atstovu teisme. Dėl to, ieškovo nuomone, teismas turėjo atskirąjį skundą atsisakyti priimti, kaip pasirašytą neįgalioto atstovo.

  1. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

9Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė atsakovui VšĮ Vilkpėdės ligoninei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti atskirąjį skundą pasirašiusios D. I. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą arba pateikti atskirąjį skundą, kuris būtų pasirašytas asmens, atitinkančio CPK 55 straipsnio, CPK 56 straipsnio 1,2 dalyse įtvirtintus reikalavimus. Teismo nustatytu terminu VšĮ Vilkpėdės ligoninė pašalino skundo trūkumą, pateikdama atskirąjį skundą, pasirašytą VšĮ Vilkpėdės ligoninės direktorės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas analizuoja, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo prašymu byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Ieškovas byloje prašo panaikinti atsakovo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo, ex officio panaikinti atsakovo visus sprendimus, priimtus viešajame pirkime Nr. 146560 po sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą priėmimo. Būsimam tikėtinai ieškovui palankiam teismo sprendimui užtikrinti pirmosios instancijos skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė supaprastinto atviro konkurso „Pacientų maitinimo paslaugų viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. 146560) procedūras, uždraudžiant atsakovui VšĮ Vilkpėdės ligoninei pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju, o jeigu sutartis sudaryta – sustabdyti sutarties vykdymą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. kovo 13 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 17, t. y. perkančioji organizacija sudarė sutartį su pirkimo Nr. 146560 laimėtoju, pagal kurią paslaugos teikėjas įsipareigojo teikti pacientų (dietinio) maitinimo paslaugas, nustatytas techninėje specifikacijoje. Tai reiškia, jog pagal pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu yra sustabdytas pasirašytos viešojo pirkimo sutarties dėl ligoninės pacientų (dietinio) maitinimo vykdymas.

11Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia itin jautrios visuomenės grupės (sunkiai sergančių ligonių) interesus. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sustabdytas maitinimo paslaugų teikimas ligoniams, o tai reiškia, kad ligoniai negali gauti būtinųjų maitinimo paslaugų, tokiu būdu pažeidžiant jų interesus ir darant esminę žalą visuomenės gerovei.

12Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu visų pirma turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga ir tik po to reikėtų siekti ieškovo ir atsakovo tarpusavio interesų pusiausvyros. Jeigu teismas nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešuosius interesus ir/arba sutrukdyti valstybei vykdyti visuomenės apsaugos funkcijas, teismas turi atsisakyti jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-246/2007; 2009 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1212/2009). Galiojantys įstatymai viešojo intereso sampratos nepateikia. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą, kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

13Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad viešasis pirkimas neatsiejamai susijęs su visuomenės suinteresuotumu, jog pirkimo lėšos būtų naudojamos racionaliai, būtų užtikrintas viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tiekėjų konkurencija, efektyvumo ir ekonomiškumo principai. Tačiau šioje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškovo nurodytų viešųjų pirkimų principų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas turėjo kur kas labiau vertinti tai, jog atsakovas vykdo viešąjį pirkimą, kurio objektas ir rezultatai glaudžiai susiję su socialiai itin pažeidžiama visuomenės dalimi – ligoniais, t. y. būtinųjų maitinimo paslaugų teikimu ligoninės pacientams. Viešasis interesas apsaugoti socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę, užtikrinant ligonių maitinimo nepertraukiamumą, maitinimo paslaugų teikimą be jokių sutrikimų, turi būti ginamas prioritetiškai. Tokiu viešuoju pirkimu įsigyjamos paslaugos yra tęstinės ir dalomos, todėl, nustačius perkančiosios organizacijos pažeidimų, susijusių su vieno tiekėjo išrinkimu laimėtoju, faktą, įmanomas jo pakeitimas kitu, nesudarant grėsmės viešajam interesui, teikiamos paslaugos kokybei ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog teismui pateiktas tiekėjo ieškinys dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir priimtų sprendimų vykdant pacientų (dietinio) maitinimo paslaugų viešojo pirkimo procedūras, sprendžia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiamos socialiai itin jautrios visuomenės grupės teisės ir teisėti interesai, sutrikdomas maitinimo paslaugų teikimas ligoninės pacientams, o dėl to gali realiai nukentėti viešasis interesas.

14Nustačius aplinkybes, susijusias su būtinumu užtikrinti viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog egzistuoja pagrindas atsakovo atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

16panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

17Ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai