Byla e2S-203-803/2017
Dėl konkurso viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pareigoms užimti rezultatų bei komisijos sprendimo panaikinimo atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo Ž. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. U. ieškinį dėl konkurso viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pareigoms užimti rezultatų bei komisijos sprendimo panaikinimo atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo Ž. K..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, gavus ir priėmus atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

62. Ieškovas V. U. pateikė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl konkurso viešosios įstaigos (toliau - VšĮ) „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pareigoms užimti rezultatų bei komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo byloje ginčijamą konkursą laimėjęs Ž. K., prašydamas panaikinti konkurso rezultatus ir konkurso komisijos sprendimą dėl rezultatų patvirtinimo.

73. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkams priimti sprendimą dėl naujo vadovo (Ž. K.) paskyrimo eiti pareigas tol, kol nebus išnagrinėtas ieškinys ir neįsiteisės sprendimas byloje. Įrodinėjo kilusios grėsmės aplinkybę, nurodydamas, jog paskyrus VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovu konkurso laimėtoją ieškinio tenkinimo atveju paskirtas vadovas turėtų būti atšauktas, o tam reikėtų atskiro VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkų sprendimo. Mano, jog dalininkams tokio sprendimo nepriimant, gali prireikti atskiro teismo proceso ir pan., kas reikštų, jog šio ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimo vykdymui kyla reali grėsmė. Mano, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina ir dėl to, jog dažnas vadovaujančio asmens keitimas neigiamai įtakoja visos įstaigos veiklos rezultatus, darbuotojų motyvaciją ir kt.

84. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, uždrausdamas atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės administracijai priimti sprendimus, susijusius su 2016-09-05 įvykusio konkurso į VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovo (direktoriaus) pareigas įgyvendinimu, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Sprendė, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, vykusio konkurso rezultatų pagrindu su konkursą laimėjusiu asmeniu gali būti sudaryta darbo sutartis, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ patirtų nepagrįstų nuostolių dėl išeitinės kompensacijos konkurso laimėtojui išmokėjimo, be to, būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, kadangi kiltų klausimas dėl dalininkų priimtų sprendimų, susijusių su minėtu konkursu, teisėtumo.

95. Atsakovai Anykščių rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties. Nurodė, jog įstaiga be nuolatinio vadovo yra nuo 2016-03-10, o ieškovas visuotinio dalininkų susirinkimo metu laikinai eiti direktoriaus pareigas nuo 2016-03-11 buvo paskirtas iki kol įstatymų nustatyta tvarka laimėjęs konkursą į šias pareigas bus priimtas kitas asmuo. Pažymėjo, kad vadovo pareigybei keliami tam tikri reikalavimai (išsilavinimo, vadovaujamo darbo patirties, anglų kalbos žinių), tokių pareigų negali eiti bet kuris viešosios įstaigos darbuotojas, todėl ieškovui 2016 m. spalio 14 d. prašymu atsisakius laikinai eiti direktoriaus pareigas, susiklosčiusios faktinės aplinkybės nulėmė tokią situaciją, jog dėl žmogiškųjų išteklių stokos nėra galimybių paskirti kitą, kompetentingą vadovaujančiosios patirties turintį asmenį į vadovo (direktoriaus) pareigas, nors šiuo metu viešajai įstaigai reikalingas vadovas. Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija taip pat nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, konkursą laimėjęs trečiasis asmuo, tikėtina, ieškosis kito darbo, įstaiga liks be vadovo, neteks kompetentingo asmens, kurį komisija atrinko konkurso būdu, o pasibaigus procesui, reikės vėl organizuoti konkursą į minėtas vadovo pareigas. Atsakovų teigimu, laikinosios apsaugos priemonės taip pat pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (viešosios įstaigos dalininko) teisėtus interesus paskirti kompetentingą viešosios įstaigos vadovą, taip pat ir trečiojo asmens teisėtus interesus pradėti eiti konkurso metu laimėtas pareigas.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

116. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi su apeliantų (atsakovų) atskiraisiais skundais sutiko ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

127. Konstatavo, jog apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai dėl negalimumo paskirti kompetetingą vadovaujančios patirties turintį asmenį į laikinai einančio vadovo (direktoriaus) pareigas, pateikti įrodymai apie paties ieškovo atsisakymą vykdyti laikinai einančio direktoriaus pareigas, kita pateikta rašytinė informacija, kurios nebuvo priimant skundžiamą nutartį, sudaro pagrindą sutikti su apeliantų skundais ir pripažinti, jog nebuvo objektyvių sąlygų ir prielaidų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

148. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) V. U. prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį ir palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

158.1. teismas nepagrįstai rėmėsi klaidingu atsakovų argumentu, jog įstaigai šiuo metu nėra vadovaujama, kadangi nors ieškovas ir atsisakė eiti laikinojo vadovo pareigas, tačiau atsakovai nepriėmė sprendimo jo atšaukti iš laikino vadovo pareigų, todėl ieškovas iki šiol vykdo tokias funkcijas;

168.2. atsakovai ketina skirti konkursą laimėjusį asmenį ne laikinai eiti vadovo pareigas, o paskirti jį nuolatiniu vadovu kaip konkurso, kuris ginčijamas teisme, laimėtoją, tokiu būdu ignoruodami vykstantį teisminį procesą;

178.3. laikinosios apsaugos priemonės būtinos siekiant užtikrinti įstaigos tęstinumą, užkirsti kelią žalos padarymui, be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kadangi trečiasis asmuo turėtų būti atleistas iš vadovo pareigų ir turėtų perduoti naujam vadovui visą įstaigos turtą, daryti inventorizaciją.

189. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog ieškovui 2016 m. spalio 4 d. ir spalio 9 d. pareiškimais atsisakius vykdyti vadovo funkcijas, susiklostė situacija, kuomet įstaiga vykdo aplinkiniams pavojingą veiklą neturėdama nepertraukiamai dirbančio vadovo, todėl dalininkai turi pareigą nedelsiant paskirti vadovą. Mano, jog ieškinio patenkinimo atveju nepatogumai dėl įstaigos valdymo perdavimo naujajam vadovui nėra tokie reikšmingi palyginus su grėsme aplinkai, kilusiai nesant nepertraukiamai dirbančio vadovo.

1910. Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovo teiginys apie teismo klaidinimą nepagrįstas. Pažymi, jog būtent ieškovo sąmoningais ir neatsakingais veiksmais buvo susiklosčiusi tokia situacija, kuomet įstaiga neturi vadovo. Mano, jog ieškovo teiginiai apie žalą įstaigai bei galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo nevykdymą nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas

konstatuoja:

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2111. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, gavęs atskiruosius skundus, teismas sutiko su atskiraisiais skundais ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

2212. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą.

2313. Apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, suklaidintas atsakovų argumentų, kaip pagrindinį motyvą panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones nurodė aplinkybę, jog VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ niekas nevadovauja.

2414. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones teismas vertino ne tik faktinę vadovavimo aplinkybę įstaigai, tačiau atsižvelgė į pateiktus rašytinius duomenis, kurių neturėjo priimant skundžiamą nutartį, o taip pat vertino grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi buvo įvertinta aplinkybių visuma, kuri ir nulėmė teismo apsisprendimą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

2515. Vertintina, jog būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindžia ir apelianto nurodoma aplinkybė, jog laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti siekiant užtikrinti darbo tęstinumą. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas be preliminaraus ieškinio vertinimo turi įvertinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144 straipsnis), o tęstinumo užtikrinimas yra įstaigos dalininkų prerogatyva. Pažymėtina, jog ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo atveju būtų panaikinti įvykusio konkurso rezultatai, konkurso laimėtojas atšauktas iš pareigų ir būtų skiriamas asmuo laikinai einantis įstaigos vadovo pareigas, o pasikeičiantys vadovai perimtų visą įstaigos veiklą. Taigi vertintina, jog apelianto argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas įstaigos veiklos tęstinumo užtikrinimui, yra deklaratyvaus pobūdžio.

2616. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti ir su argumentu, jog laikinosios pasaugos priemonės taikytinos tikslu užkirsti kelią žalos padarymui. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, net vertinant šią teisinę situaciją ieškovo argumentų aspektu, visa finansinė našta (ieškovo nurodoma žala) susijusi su vadovo atleidimu tektų dalininkams - atsakovams ir jokiu būdu neįtakotų ieškovo teisių ir pareigų bei neturėtų jokios įtakos teismo sprendimo įvykdymo privalomumui. Dėl šios priežasties, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas, nes jo materialiniai teisiniai reikalavimai aplamai nėra susiję su materialaus turto ar pinigų išreikalavimu, ar nuostolių atlyginimu.

2717. Remiantis aukščiau išdėstytu vertintina, jog apeliantas (ieškovas) nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl vertintina, jog nesant vienos iš būtinųjų sąlygų nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2818. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

2919. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sutikdamas su atsakovų atskiraisiais skundais ir panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apelianto (ieškovo) atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

30Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Nutarė

31apelianto atskirojo skundo netenkinti.

32Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį.

33Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl taikytų laikinųjų apsaugos... 6. 2. Ieškovas V. U. pateikė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos... 7. 3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 8. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo... 9. 5. Atsakovai Anykščių rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi su... 12. 7. Konstatavo, jog apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai dėl... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 14. 8. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) V. U. prašo panaikinti Vilniaus... 15. 8.1. teismas nepagrįstai rėmėsi klaidingu atsakovų argumentu, jog įstaigai... 16. 8.2. atsakovai ketina skirti konkursą laimėjusį asmenį ne laikinai eiti... 17. 8.3. laikinosios apsaugos priemonės būtinos siekiant užtikrinti įstaigos... 18. 9. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 19. 10. Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. 11. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 22. 12. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai... 23. 13. Apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, suklaidintas... 24. 14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto... 25. 15. Vertintina, jog būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 26. 16. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti ir su... 27. 17. Remiantis aukščiau išdėstytu vertintina, jog apeliantas (ieškovas)... 28. 18. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau... 29. 19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios... 30. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 31. apelianto atskirojo skundo netenkinti.... 32. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d.... 33. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....