Byla PK-2703-1033/2016
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės" nurodytų išsireiškimų, skundžiamų šiuo privataus kaltinimo skundu, kalbinę išvadą (ekspertizę), pavedant ją atlikti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai; į teismo posėdį pakviesti liudininke advokatę V. G

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, susipažinęs su pareiškėjo A. B. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą S. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

2Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. B. privataus kaltinimo skundas, kuriuo jis prašo pradėti teisminį tyrimą S. B. atžvilgiu, įvykdžius BK 154 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jai bausmę šio straipsnio sankcijos ribose; priteisti iš S. B. pareiškėjo naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; paskirti S. B. 2015-07-15 9:10 val. per EPP Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto ieškinio skyriuje "Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės" nurodytų išsireiškimų, skundžiamų šiuo privataus kaltinimo skundu, kalbinę išvadą (ekspertizę), pavedant ją atlikti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai; į teismo posėdį pakviesti liudininke advokatę V. G..

3Skunde nurodoma, kad 2015-07-15 apie 9:10 val., per elektroninio komunikavimo įrenginį, kurio buvimo vietos dėl Lietuvos Respublikos BPK 407 str. pagrindu neatliekamo ikiteisminio tyrimo tokio pobūčio bylose nukentėjusiajam A. B. nėra galimybės nustatyti, pasinaudojant advokatei V. G. priklausančiu elektroninio pašto adresu per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą (toliau - EPP) Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo išsiųstas advokatės V. G. tuometinės klientės, baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens S. B. vardu surašytas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, kurio nagrinėjimui teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-31634-862/2015. Ieškinio skyrių "Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės" advokatės V. G. teigimu surašė S. B.. Teismui pateikto ieškinio skyriuje yra pavartoti nukentėjusįjį viešai žeminantys, šmeižiantys ir niekinantys teiginiai bei išsireiškimai, kuriais siekiama pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: ieškinio 4 lapo 2 pastraipoje S. B. nevengdama prasimanymų nurodė, kad pareiškėjas "... grasino susidoroti su ieškove (nagrinėjamoje byloje - Kaltinamąja) ir jos dukromis, vartodamas žodžius “išnaikinsiu šį gyvačių lizdą", "susidorosiu su tavimi taip, kad nebeatsikelsi" <...>. Ieškinio 4 lapo 3 pastraipoje, užgauliai ir įžeidžiančiai žemindama ir niekindama nukentėjusįjį, išsakydama pastarojo atžvilgiu neigiamą ir nepagarbų jo, kaip žmogaus, įvertinimą S. B. nurodė, jog "...Galiausiai atsakovo (nagrinėjamos bylos kontekste - A. B.) psichinei būklei visai pašlijus, jis ėmė elgtis visiškai nesuvokiamai ir amoraliai. Siekdamas kad S. B. su vaikais išsikeltų, mėgino jų gyvenimą padaryti nepakeliamu. Ėmė šlapintis į virtuvės kriauklę ant sudėtų indų, ant buto grindų išmėtydavo savo drabužius, o jų liesti niekam nebuvo galima visą dieną iki kol atsakovas negrįždavo iš darbo, mažiesiems vaikams ėmė sakyti jog jų mama yra “psichinis ligonis kurią reikia uždaryti ligoninėje arba, “kalė, kuri tik, sugeba laiku ir vietoje išsižergti”. Savo elgesiu atsakovas ėmė tvirkinti S. B. nepilnametes dukras, kurios buvo priverstos stebėti, kaip jis po namus vaikšto vien su permatomais apatiniais drabužiais. Toks amoralus elgesys kartojosi nuolat...."; ieškinio 4 lapo 4 pastraipoje - "...atsakovas vis dar palaiko artimus santykius su kita moterimi, o tiksliau su jos šeima, dėl kurios būtent ir iširo prieš tai buvusi atsakovo santuoka. Atsakovo pomėgis “svingui", t.y. sekso formai, kuomet lytiniai santykiai vyksta daugiau nei tarp poros ...". Ieškinyje suformuluotos sakinių grupės yra, kaip aiškūs teiginiai, juose neišsakytos jokios prielaidos ar abejonės, jų tonas kategoriškas, o pavartoti žodžiai ir/ar junginiai parodo įvykusius veiksmus. Iš teiginių konstatuojamojo pobūdžio bei iš to, kad jais iki tol neišsakyti duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys, galima teigti, jog apie nukentėjusįjį buvo paskleista informacija, t. y. tam tikros žinios. Ieškinyje S. B. išsakydama minėtus teiginius ir pateikdama apie A. B. klaidingus faktus, priskyrė nukentėjusiajam bruožus ir poelgius, diskredituojančius, šmeižiančius ir įžeidžiančius jį kaip asmenį, kaip advokatą, kurie menkina jį ne tik jo paties bet ir visuomenės akyse. Tokiais veiksmais S. B. tyčia paskleidė apie A. B. tikrovės neatitinkančią informaciją, neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą. Dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis patyrė ir šiuo metu tebepatiria neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir paniekinimą, advokato, kaip profesionalaus teisininko dalykinės reputacijos pablogėjimą darbinėje sferoje ir menkina kitų žmonių akyse, todėl visi šie išgyvenimai daro jam itin didelę neturtinę žalą. Taigi S. B. jį apšmeižė ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 dalyje.

4Skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

5Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas - nukentėjusysis. Jo prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.).

6LR BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde privataus kaltinimo tvarka turi būti nurodyta, be kitų aplinkybių, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės. Skundas, neatitinkantis BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

7Pareiškėjas A. B. prašo teismo pradėti teisminį tyrimą S. B. atžvilgiu ir patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d.

8Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo ir yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal BPK 407 str. nuostatas baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnyje, procesas pradedamas tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus. Taigi, kaip matyti, pagal BK 154 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas, o pagal BPK 165 str. teismas nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir neturi įgaliojimų atlikti ikiteisminį tyrimą. Todėl pareiškėjo A. B. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą S. B. atžvilgiu, įvykdžius BK 154 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, negali būti tenkinamas. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato skundo trūkumų šalinimo instituto, A. B. privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

9Be to, teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad nors jis skunde nurodė, jog S. B. jį apžmeižė paskleisdama tikrovės neatitinkančius faktus civilinėje byloje, tačiau vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-206-303/2016).

10Kaip matyti, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinė byla Nr. e2-31634-862/2015, kurioje pareiškėjas galimai buvo apžmeižtas, Vilniaus miesto teisme dar nėra išnagrinėta, galutinis teismo sprendimas nepriimtas. Vertinti S. B. išsakytų teiginių turinį civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl A. B. kaltės bei jų atitikimą tikrovei yra šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo (teisėjo) prerogatyva. Kištis į bylą nagrinėjančio teismo veiksmus draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Todėl tik išnagrinėjus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir nustačius, kad ieškovės S. B. pateikti faktai buvo neteisingi, pareiškėjas turės teisę kreiptis su skundu į teismą dėl, jo manymu, padarytų nusikalstamų veikų prieš jį. Tačiau prieš kreipiantis dėl proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka pareiškėjas turėtų įvertinti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011, Nr. 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013). Padaryta žala asmens sveikatai, garbei ir orumui gali būti atlyginta ir pagal civilinį ieškinį, todėl pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad jo teisės yra pažeistos, ir siekdamas jas apginti, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.) reikalaudamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, civiliniame procese jis gali reikalauti paneigti paskleistus duomenis, o baudžiamasis procesas nenumato galimybės reikalauti paneigimo. Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis.

11Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. B. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, todėl negali būti priimtas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

Nutarė

13Atsisakyti priimti pareiškėjo A. B. privataus kaltinimo skundą ir grąžinti jį pareiškėjui.

14Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai