Byla e2-1741-1067/2019
Dėl nuomos mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, žemės mokesčio, mokesčių už vandenį, dujas, elektrą, vietinės rinkliavos iš ieškovės D. S. priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovei D. S. (buvusi L. L.), ieškovės atstovui advokatui Liutaurui Lukošiui, atsakovui K. S., atsakovo atstovei advokatei Vidai Šeikienei,

2žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, žemės mokesčio, mokesčių už vandenį, dujas, elektrą, vietinės rinkliavos iš ieškovės D. S. priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti turto nuomos sutarties

5Nr. ( - ) (toliau – nuomos sutartis) nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo 20318,58 Eur sumą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 458 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį bei 350 Eur dydžio sumą, sumokėtą už ieškinio parengimą ieškovės naudai. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė iškeldinti D. S. iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), pripažinti 2014 m. gruodžio 21 d. turto nuomos sutarties Nr. ( - ) 3.2.4 ir 3.2.5 punktų sąlygas nesąžiningomis ir jas panaikinti, priteisti ieškovui iš atsakovės 7401,27 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priešieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinio netenkino, priešieškinį tenkino, pripažino 2014 m. gruodžio 21 d. turto nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir ieškovės, 3.2.4 ir 3.2.5 sąlygas neteisėtomis, iškeldino ieškovę su šeima iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ), su visu jai priklausančiu turtu, priteisė iš ieškovės 7401,27 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7401,27 Eur sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos (2017 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui, priteisė iš ieškovės 2764,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui.

7Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą iš dalies pakeitė. Atidėjo vykdymą teismo sprendimo dalies dėl D. S. (L. L.) su šeima iškeldinimo su visais priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), 1 (vieno) mėnesio terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo priteisti 7401,27 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7401,27 Eur sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos (2017 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui K. S. ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį palikto nepakeistą.

8Teisme gautas atsakovo patikslintas priešieškinys, kuriuo prašoma priteisti K. S. iš D. S. 10039,90 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priešieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu atsakovas tikslina patirtų nuostolių dydį, t. y. nesumokėto nuomos mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, žemės mokesčio, mokesčių už vandenį, dujas, elektrą, sunaudotų ieškovės naudojamose patalpose, taip pat vietinės rinkliavos (už šiukšlių išvežimą), susidariusį iki ieškovės išsikraustymo ir gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), galutinio atlaisvinimo, t. y. nuostolių susidarymą iki 2019 m. sausio 17 d.

9Nurodė, kad D. S., 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai ir teismui priėmus 2018 m. kovo 14 d. sprendimą dėl jos (ieškovės) iškeldinimo, iki 2019 m. sausio 17 d. neatlaisvino ginčo patalpų, esančių gyvenamojo namo ( - ), pirmajame aukšte, nors jose faktiškai negyveno, tik kartais apsilankydavo. Nepaisant to, ji šildė pirmojo aukšto patalpas (šildymas jose - dujinis). Šiose gyvenamosiose patalpose D. S. laikė savo baldus, kurie buvo areštuoti baudžiamosiose bylose. Ji taip pat neatlaisvino rūsio patalpos, kuria naudojosi nuo 2014 m. rudens pagal sutartį. Dalį baldų ir asmeninio naudojimo daiktų ji išsivežė 2018 m. kovo 28 d. ir ėmėsi nuomotojo (atsakovo) K. S. turto niokojimo darbų, kurie buvo užfiksuoti 2018 m. balandžio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovas negalėjo patekti į nuomininkės naudojamas patalpas, neturėjo jų rakto, o D. S. kategoriškai atsisakydavo jį įleisti, dangstė langus. Į šias patalpas jis pateko tik 2018 m. balandžio 17 d. kartu su antstole R. V., kai Klaipėdos apylinkės teismas priėmė 2018 m. balandžio 9 d. nutartį įleisti atsakovą ir antstolę faktinių aplinkybių užfiksavimui. Galutinis D. S. išsikraustymas iš atsakovui priklausančių gyvenamųjų patalpų ( - ), įvyko 2019 m. sausio 17 d. Po ieškovės išsikraustymo antstolė V. D. užfiksavo patalpų būklę bei kontrolinių skaitiklių, skirtų pirmojo aukšto patalpoms, parodymus. Išsikraustydama iš atsakovui priklausančių patalpų ieškovė paliko neremontuotą, neišvalytą butą su piktybiškai suniokotomis sienomis. Pagal nuomos sutarties 3.1.6 punktą ieškovė privalėjo atlikti einamąjį remontą, tačiau jo neatliko, nors šiomis patalpomis naudojosi ilgiau nei 4 metus.

10Paaiškina, kad atsakovo negautos pajamos už 22 mėnesius ir 17 dienų (nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 17 d.) sudaro 6539 Eur ((290 x 22) + (290 :31 x 17)). Iš paskaičiuoto nuomos mokesčio atsakovas išskaičiavo 1158,48 Eur depozito dėl ko įsiskolinimą už nuomą sumažino iki 5380,52 Eur.

11Nurodė, kad sudarant nuomos sutartį minėtame gyvenamajame name be ieškovės šeimos, gyveno dar viena šeima, kuri naudojosi/naudojasi izoliuotomis antrojo aukšto patalpomis. Nuo 2017 m. spalio mėnesio šio namo trečiame aukšte, kuris buvo suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas, jam suteikiant adresą ( - ), ir parduotas 2017 m. rugsėjo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, apsigyveno naujieji savininkai. Pastarajam turtiniam vienetui buvo sumontuoti atskiri vandens, dujų ir elektros apskaitos prietaisai, fiksuojantys suvartojimą bute, ( - ). Siekiant išvengti neaiškumų dėl suvartojamo dujų, vandens ir elektros kiekio pirmojo ir antrojo aukšto patalpose, atsakovas dar 2014 m. vasarą, iki patalpų išnuomavimo ieškovei, įrengė kontrolinius dujų, elektros ir vandens skaitiklius, fiksuojančius suvartojimą atskirai pirmojo ir antrojo aukšto patalpose. Tai, kad skaitikliai jau buvo įrengti ir pagal juos nustatomas suvartoto vandens, dujų ir elektros kiekis matyti iš nuomos sutarties 1.2 punkto prasmės „nuomininkas moka mokesčius už suvartotą elektros energiją, dujas, suvartotą vandenį pagal skaitiklių parodymus, priklausančius Turtui.“ Tai taip pat patvirtina 2014 m. gruodžio 20 d. sutarties šalių pasirašytas aktas, kuriame buvo įrašyti kontrolinių skaitiklių, įrengtų dujų, vandens ir elektros suvartojimui ieškovės patalpose fiksuoti, parodymai, kurie nuomos sutarties sudarymo dieną buvo tokie: elektros – 0,00, dujų - 43763 kub. m, vandens apskaitos - 748 kub.m.

12Pažymėjo, kad gyvenamajame name ( - ), sumontuoti įvadiniai vandens, dujų ir elektros apskaitos prietaisai fiksuoja bendrą pirmo ir antrojo aukšto patalpų komunalinių paslaugų kiekių suvartojimą. Tačiau, kaip jau minėta, nuo pat sutarties sudarymo, vandens, dujų ir elektros suvartojimas buvo atskirai fiksuojamas kontroliniais skaitikliais, kurie dar iki sutarties sudarymo buvo įrengti atskirai pirmojo ir antrojo aukšto patalpoms.

13Bendra ieškovės skola atsakovui už jos naudojamose patalpose nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. sausio 17 d. sunaudotą vandenį, elektrą ir dujas sudaro 2192,40 Eur (2426,4 Eur – 234 Eur atsisakius reikalavimo mokėti mokestį už bendro naudojimo patalpas).

14Gyventojų pajamų mokesčio ieškovė nemoka nuo 2015 m. sausio 1 d., nors sutarties 2.1 punktu ji įsipareigojo už kiekvieną nuomos mėnesį sumokėti šį mokestį, kurį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Atsakovo patiriami nuostoliai dėl laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 17 d. nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio sudaro 2131,50 Eur (43,50 Eur x 49 mėn.).

15Ieškovė nuomos sutarties 1.2 punktu taip pat įsipareigojo mokėti žemės mokestį, priskaičiuotą proporcingai jai tenkančiam naudotis turtui. Šio mokesčio ji nemokėjo nuo pat sutarties sudarymo. Žemės mokestis, tenkantis ieškovės naudojamai žemės sklypo daliai, už 2015 - 2017 metus sudarė 71 Eur. Už 2018 m. atsakovui buvo apskaičiuota 138 Eur žemės mokesčio. Šį mokestį jis sumokėjo 2018 m. lapkričio 30 d. Nuomos sutartyje (preambulėje ir 1.1 punkte ) nurodyta, kad ieškovė naudosis 1/3 dalimi žemės sklypo, ( - ). Todėl proporcingai šiai daliai ji privalėjo sumokėti atsakovui žemės mokestį už 2018 m., kas sudaro 46 Eur.

16Pagal nuomos sutarties 1.2 punktą nuomininkė (ieškovė) taip pat privalo mokėti mokesčius už šiukšlių išvežimą, t. y. komunalinių atliekų tvarkymą, proporcingai tenkantį jos naudojamam Turtui. 2017 m. sausio 6 d. ieškovės naudojamos patalpos buvo suformuotos kaip atskirtas turtinis vienetas - butas (su garažu G-1 ir rūsiu R-4, bei bendro naudojimosi patalpomis), jam suteiktas unikalus Nr. ( - ). Todėl Klaipėdos miesto savivaldybė mokestį už komunalinių paslaugų tvarkymo paslaugą 2017 ir 2018 metais apskaičiavo būtent šiam turtiniam vienetui, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ). Kadangi ieškovė nevykdė sutartimi numatytos pareigos mokėti mokesčius už šiukšlių išvežimą (komunalinių atliekų tvarkymą), iš jos priteistina 143,36 Eur (77,77 Eur + 65,59 Eur) mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą 2017 - 2018 metais.

17Ieškovė atsiliepimu prašė patikslintą priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18Ieškovė atsiliepime nurodė, kad remiasi savo anksčiau pateiktais paaiškinimais ir rašytinais procesiniais dokumentais ir kategoriškai nesutinka su paskutiniuoju, t. y. 2019 m. vasario 6 d. priešieškiniu, ypač ta dalimi, kuria apskaičiuojamas nuomos mokestis, nes jis skaičiuojamas vienašališkai nuo atsakovo valios (5380,52 Eur nuomos mokesčio nuo 2017 m. kovo l d. iki 2019 m. sausio 17 d.). Nesutinka ir su komunalinių mokesčių paskaičiavimais, t. y. 2192,40 Eur (mokesčių už suteiktas (vandenį, elektrą ir dujas) paslaugas, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. sausio 17 d. ir 75,12 Eur abonentinio dujų ir vandens įkainio, viso 2267,52 Eur. Pažymėjo, kad priešieškinyje nenurodyta, kaip galima vartoti energiją ieškovei patalpose negyvenant.

19Teismo posėdžio metu ieškovė su priešieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas ieškovei trukdė išsikelti, ji atsakovo namuose negyveno, todėl pažymėjo, kad negalėjo suvartoti nei elektros, nei vandens ar dujų. Nesutiko ir su kitais atsakovo paskaičiavimais.

20Atsakovas teismo posėdžio metu patikslintą priešieškinį palaikė. Teismo posėdžio metu patikslino (sumažino) ieškinio dalies reikalavimą dėl nuostolių priteisimo už komunalinius mokesčius, patikslino komunalinių mokesčių lentelėje esančius skaičiavimus, todėl bendra atsakovo prašoma priteisti skola už elektros, vandens ir dujų suvartojimą sumažėjo, tuo pačiu sumažėjo bendrai prašomi priteisti nuostoliai.

21Teismas

konstatuoja:

22Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė 2014 m. gruodžio 21 d. Turto nuomos sutartį Nr. ( - ), kuria ieškovei išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios pirmame pastato aukšte, su pagalbinėmis patalpomis, t. y. su garažu bei rūsiu, adresu ( - ).

23Ieškovė pateikdama atsiliepimą į atsakovo patikslintą priešieškinį pateikė prašymą tenkinti jos ieškinį. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės ieškinys yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, todėl pakartotinai ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas ir teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Šioje civilinėje byloje e2-1741-1067/2019 nagrinėjami tik atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo.

24Dėl dalies priešieškinio reikalavimo atsisakymo.

25Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė dalies priešieškinio reikalavimo, o būtent, priteisti iš ieškovės 135,98 Eur nuostolių už išnaudotą elektros energiją, atsižvelgdamas į tai, kad skaičiuodamas elektros energijos suvartotus kiekius ir kainą suklydo pildydamas komunalinių mokesčių lentelės antrą eilutę (2017-01-06 dienai) dėl paskaičiavimo nurodytos sumos apimtyje, o taip pat prašo priteisti mokestį už suvartotą elektros energiją tik iki antstolės nurodyto suvartoto elektros kiekio 13704 kw, nes vėliau elektros skaitiklis buvo išmontuotas. Ieškovė dėl to prieštaravimų neteikė.

26Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

27Atsakovui išaiškintina, kad, nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu draudžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

28Dėl nuomos mokesčio priteisimo.

29Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo iš ieškovės D. S. priteisti 5380,52 Eur nesumokėto nuomos mokesčio. Nurodė, kad įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 17 d., kada ieškovė išsikraustė su visais savo daiktais ir atlaisvino atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu ( - ). Nurodė, kad už minėtą laikotarpį nuomos mokesčio įsiskolinimas sudaro 6539 Eur ((290 x 22 ) + (290 : 31 x 17)), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi įrodymų, patvirtinančių, kad 1158,48 Eur (4000 Lt) depozito negavo, nors šalių sudarytoje sutartyje nurodyta priešingai, šio reikalavimo atsisako ir atitinkamai sumažino nuomos įsiskolinimo dydį.

30Tuo tarpu ieškovė su atsakovo priešieškinio reikalavimu nesutiko, motyvuodama tuo, kad minėtose patalpose laikotarpiu, kai susidarė įsiskolinimas negyveno, dėl ko neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio. Pažymėjo, kad atsakovo bute buvo palikti ieškovės daiktai, kurių ieškovė negalėjo išsivežti, kadangi atsakovas trukdė ieškovei tą padaryti.

31Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria nuomotojas įsipareigoja gyvenamąją patalpą suteikti už mokestį nuomininkui laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Taigi nuomos sutartis atlygintinė, išnuomojama patalpa turi aiškią paskirtį – ji turi būti naudojama gyvenimui. Nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų, todėl ieškovė, naudodamasi atsakovui priklausančiomis patalpomis, privalo nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos mokestį. Turto nuomos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas moka nuomotojui patalpų nuomos mokestį – 290 Eur už kiekvieną mėnesį. Mokestis sumokamas iki 5 einamojo mėnesio, už kurį mokestis mokamas, dienos (Sutarties 2.2. punktas).

32CK 6.499 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą ir tuo atveju, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį priteisiama ne nuomos mokesčio skola – šioje normoje nustatytas nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas, kuriuo įtvirtinta nuomininko pareiga kompensuoti dėl be teisėto pagrindo naudojamo daikto savininko ir (ar) nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokant pastarojo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, bei atlyginant kitus, nuomotojo įrodytus nuotolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

33Nagrinėjamu atveju byloje esantis antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog ieškovė iš atsakovui priklausančio turto daiktus pasiėmė ir nuomotą butą atsakovui atlaisvino 2019 m. sausio 17 d. (el. b. t. IV, psl. 111-117). Byloje užfiksuoti šalių paaiškinimai, pateikti šalių susirašinėjimai telefono žinutėmis, įrodo, jog atsakovas po nuomos sutarties nutraukimo nuosekliai siekė iškeldinti ieškovę iš buto (el. b. t. I, psl. 104-105, 111, t. IV, psl. 24-25). Minėti byloje esantys įrodymai, t. y. šalių paaiškinimai, šalių susirašinėjimai telefono žinutėmis, patvirtina, jog šiuo atveju pati ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių dalykiškai, sąžiningai, ekonomiškiausiu ir labiausiai abiem šalims priimtinu būdu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, bei laiku pasiimti iš nuomoto buto ieškovei priklausančius daiktus. Byloje pateikta ieškovės atsakovui rašyta žinutė, kad iš buto išsikraustys tik po teismo sprendimo (el. b. t. I., psl. 105). Ieškovės argumentai, jog atsakovas trukdė ieškovei išsivežti daiktus iš ginčo buto laikytini deklaratyviais teiginiais, ieškovė nepateikus jokių įrodymų šiems argumentams pagrįsti. Be to, byloje pateiktas 2018 m. lapkričio 12 d. antstolio G. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl sugadintų spynų savaime neįrodo, kad spynas sugadino būtent atsakovas K. S.

34Nors ieškovė ginčo bute faktiškai negyveno nuo 2017 m. kovo 1 d. (laikotarpiu kai nebebuvo mokamas nuomos mokestis), tačiau dėl ieškovės bute paliktų daiktų ir kito turto atsakovas negalėjo butu naudotis savo nuožiūra iki 2019 m. sausio 17 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovė CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuomininko pareigos, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą, tinkamai neįvykdė. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė dėl pavėluoto buto grąžinimo patirtus nuostolius (negautas pajamas), bei įrodė aplinkybę, kad nuomotas butas nustatyta tvarka negrąžintas dėl nuomininkės kaltės. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad šiuo atveju egzistuoja visos ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo prašymas dėl nuostolių už negautą nuomos mokestį priteisimo tenkintinas visiškai, atsakovui priteistina 5380,52 Eur nuomos mokesčio.

35Dėl gyventojų pajamų mokesčio.

36Atsakovas nurodė, kad ieškovės nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 17 d. po 43,50 Eur už mėnesį sudaro 2131,50 Eur (49 mėn. x 43,50 Eur). Ieškovė nurodė, kad gyventojų pajamų mokestį yra sumokėjusi grynaisiais pinigais kartu su nuomos mokesčiu, vėliau teigė, kad nežinojo, jog reikia mokėti minėtą mokestį. Su tokiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, kaip jau buvo minėta ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje Nr. e2A-1123-730/2018, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė sumokėjo atsakovui gyventojų pajamų mokestį (CPK 178 straipsnis).

372014 m. gruodžio 21 d. nuomos sutartimi šalys susitarė, kad nuomininkė sumoka 43,50 Eur gyventojų pajamų mokestį už kiekvieną mėnesį (nuomos sutarties 2.1 punktas). Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. sausio 23 d. pažymos (el. b. t. I, psl. 110) matyti, kad atsakovas gyventojų pajamų mokestį sumokėjo pats už 2015 ir 2016 metus, o šias atsakovo patirtas išlaidas ieškovė privalo atlyginti pagal nuomos sutarties 2.1 punktą. Be to atsakovė taip pat nepateikė duomenų jog gyventojų pajamų mokestį būtų sumokėjusi ir už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 17 d. Teismo posėdžio metu atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad valstybinė mokesčių inspekcija yra atidėjusi atsakovui gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą už 2017 ir 2018 metus, institucija yra informuota apie šalių ginčą teisme, todėl atsakovas privalės sumokėti nurodytas sumas jam priteisus iš ieškovės nuomos mokestį ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo prašymas tenkintinas iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas 2131,50 Eur gyventojų pajamų mokestis, kurį atsakovas privalo mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai.

38Dėl nesumokėto žemės mokesčio.

39Ieškovė nesutinka ir su įsiskolinimu už žemės mokestį. Šią aplinkybę grindžia tuo, kad žemės mokestį, kaip ir kitus mokesčius, yra sumokėjusi atsakovui grynaisiais pinigais. Su šiuo atsakovės nurodytu argumentu nesutiktina. Visų pirma, pažymėtina, kad šalys nuomos sutarties 1.2 punktu susitarė, kad ieškovė nuomodamasi atsakovui priklausančias patalpas mokės žemės mokestį. Atsakovas į bylą pateikė 2017 m. sausio 23 d. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą dėl K. S. gyventojų pajamų mokesčio ir žemės mokesčio deklaravimo bei sumokėjimo ir žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją (el. b. t. I, psl. 110, t. IV, psl. 101)). Tuo tarpu ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų jos dėstomas aplinkybes. Atsižvelgus į įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovė savo dėstomų aplinkybių neįrodė, o atsakovas priešingai – pateikė sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurio matyti, kad už ieškovę (1/3 dalį jos nuomojamos žemės sklypo) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 17 d. sumokėjo 117 Eur žemės mokesčio, kuris priteistinas iš ieškovės.

40Dėl mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą.

41Pagal 2014 m. gruodžio 21 d. nuomos sutarties 1.2. punktą ieškovė privalo mokėti mokesčius už šiukšlių išvežimą, proporcingai tenkantį jos naudojamam turtui. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d. ieškovės naudojamos patalpos buvo suformuotos kaip atskirtas turtinis vienetas - butas (su garažu G-1 ir rūsiu R-4, bei bendro naudojimosi patalpomis), jam suteiktas unikalus Nr. ( - ). Atsakovo dėstomas aplinkybes pagrindžia byloje esantis nekilnojamojo turto išrašas (el. b. t. II, psl. 186-187). Be to atsakovas pateikė apmokėtas sąskaitas už komunalinių paslaugų tvarkymo paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (el. b. t. II, psl. 151-152, t. IV, psl. 102). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmoji apmokėta sąskaita laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. yra adresuota atsakovui K. S. adresu, ( - ), o antroji sąskaita laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. adresuota atsakovui K. S., adresu ( - ). Minėtose sąskaitose už pusės metų atliekų tvarkymą nurodyta faktiškai vienoda suma. Už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (adresu ( - )) - 38,80 Eur, o už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (adresu ( - )) – 38,81 Eur (el. b. t. II, psl. 151-152). Atsižvelgiant į minėtų sąskaitų sumą, kuri už pusmetį iš esmės yra vienoda, jas skiria tik 1 euro centas, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad pirmoji sąskaita laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (adresu ( - )) buvo adresuota visam namui, adresu ( - ), o ne ieškovės butui. Esant paminėtų aplinkybių visumai, bei byloje nesant duomenų, kad minėtas išlaidas butų padengusi ieškovė, atsakovo reikalavimas priteisti 143,36 Eur mokestį už atliekų tvarkymą iš ieškovės laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. tenkintinas.

42Dėl komunalinių mokesčių už sunaudotą vandenį, dujas ir elektrą.

43Turto nuomos sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas moka mokesčius už komunalines paslaugas, mokesčius už suvartotą elektros energiją, už dujas, suvartotą vandenį pagal skaitiklių parodymus, priklausančius Turtui. Turtas nuomos sutartimi yra apibūdinamas taip: ( - ) namo pirmasis aukštas (131,75 kv. m.) su jam priklausančia 1/3 dalimi žemės sklypo, pagalbinėmis patalpomis (garažas ir 7 kv. m. rūsio patalpos).

44Iš antstolės V. D. 2017 m. gegužės 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad gyvenamajame name, adresu ( - ), įvesti įvadiniai ir kontroliniai elektros, dujų, vandens skaitikliai (el. b. t. I, psl. 172-174). Iš esmės ginčo byloje dėl šito nėra. Tiek ieškovė tiek ir atsakovas patvirtino, kad nuo ieškovės atsikėlimo į nuomojamą būstą kontroliniai skaitikliai buvo sumontuoti. Pažymėtina, kad vandens, dujų ir elektros energijos tiekėjai fiksuoja tik įvadinius (bei lygiagrečius) apskaitos prietaisus ir jų rodmenis, o kontrolinių skaitiklių, kuriuos įsirengia patys savininkai, kiekis ir rodmenys tiekėjų nėra apskaitomi, jiems neatliekami privalomi tikrinimai, dėl ko ieškovė iš esmės nesutiko su kontrolinių skaitiklių parodymais, tačiau į bylą neteikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog skaitikliai buvo sugadinti, neveikė, neteisingai rodė duomenis. Atsakovo paskaičiavimu ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. sausio 17 d. komunalinių mokesčių už vandenį, dujas ir elektrą nemokėjo, dėl ko liko skolinga atsakovui.

45Ieškovė su atsakovo reikalavimais nesutiko. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ginčo bute negyveno, komunalinėmis paslaugomis nesinaudojo, dėl to negalėjo susidaryti toks įsiskolinimas. Taip pat pažymėjo, kad skaitiklių parodymai yra netikslūs. Nors name gyveno kelios šeimos, t. y. 1 aukšte ieškovė su vaiku ir antrame aukšte kita šeima su mažu vaiku, kurie nuolat būdavo namuose, atsakovės išlaidos už komunalines paslaugas būdavo kur kas didesnės nei šeimos, kuri gyvendavo antrame aukšte. Kontrolinių skaitiklių netikslumus grindė UAB „Ketus“ raštu, kuriame nurodyta, kad patikrinus namo santechninę įrangą nustatyta, kad kontroliniai skaitikliai galbūt yra įrengti netvarkingai (el. b. t. I, psl. 151).

46Byloje ieškovė pateikė savo ranka rašytus skaitiklių parodymus, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti, ką tiksliai reiškia jos ranka rašyti simboliai E1, D1 ir V1. Iš minėto įrodymo, esančio byloje, turinio, bei ankstesnių komunalinių mokesčių paskaičiavimų, esančių aptariamame įrodyme, manytina, kad simboliai E1, D1 ir V1 atitinkamai reiškia elektros, dujų ir vandens skaitiklius. Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 22 d. nurodyti elektros skaitiklių parodymai, ieškovės įvardinti kaip E1 yra nuo 9476 kwh. iki 10505 kwh., dujų, įvardinti kaip D1 – nuo 47217 m3 iki 47775 m3 ir vandens, įvardinti kaip V1 - nuo 1135 m3 iki 1170 m3 (el. b. t. II, psl. 72-79) visiškai sutampa su atsakovo pateiktos komunalinių mokesčių paskaičiavimo lentelės pirma grafa (el. b. t. IV, psl. 145). Duomenų, kad už šiuos nurodytus komunalinius mokesčius su atsakovu buvo atsiskaityta byloje nėra.

47Byloje pateiktas antstolės 2018 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo užfiksuoti paskutiniai kontrolinių elektros skaitiklių parodymai, fiksavę elektros išnaudojimą ieškovės nuomojamame būste iki jų demontavimo - 13704 kwh. Antstolės 2019 m. sausio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuoti ir galutiniai kontrolinių vandens ir dujų skaitiklių parodymai, o būtent dujų – 50069 m3 ir vandens – 1289 m3. Šie galutiniai duomenys taip pat sutampa su atsakovo pateikta komunalinių mokesčių paskaičiavimo pažyma (paskutinėje jos grafoje). Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. sausio 17 d. elektros duomenys kito nuo 9476 kwh iki 14183 kwh, tačiau atsakovui atsisakius dalies reikalavimo prašoma priteisti skola pagal paskutinius užfiksuotus duomenis 13704 kwh, t. y. kol nebuvo demontuotas elektros skaitiklis. Iš viso atsakovas prašo priteisti iš atsakovės skolą už elektros energiją pagal 4228 kwh suvartojimą (13704 kwh - 9476 kwh). Atsižvelgiant į tai, kad viešai prieinamais duomenimis 2016 metų gruodžio mėnesį buvo taikomas 0,12 Eur įkainis už elektros kilovatvalandę, o nuo 2017 metų sausio iki paskutinių užfiksuotų rodmenų – 0,114 Eur už elektros kilovatvalandę, todėl už suvartotą elektros energiją turėjo būti sumokėta 488,14 Eur mokesčių. Pažymėtina, kad patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodo elektros įkainį skaičiuojantis po 0,115 Eur už 1 kwh, tačiau teikiamoje komunalinių mokesčių paskaičiavimo lentelėje nurodo 0,12 Eur ir 0,114 Eur įkainius už kilovatvalandę, kurie sutampa su viešai prieinamais duomenimis, todėl teismas vadovaujasi šiais duomenimis. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. sausio 17 d. dujų duomenys kito nuo 47217 m3 iki 50069 m3, todėl už suvartotą 2852 m3 dujų kiekį bei atsižvelgiant į viešai prieinamus dujų kainų pokyčius mokėtina suma už dujas sudaro 1108,11 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. sausio 17 d. vandens duomenys kito nuo 1135 m3 iki 1289 m3, todėl už suvartotą 154 m3 vandens kiekį bei atsižvelgiant į viešai prieinamus vandens kainų pokyčius mokėtina suma už vandenį sudaro 229,39 Eur.

48Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad dujų ir vandens tiekėjai yra nustatę abonentinį mokestį, mokamą kiekvieną mėnesį. Abonentinis dujų įkainis laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. sausio 17 d. buvo 3,99 Eur per mėnesį, todėl šio mokesčio suma per šį laikotarpį sudaro (3,99 Eur x 25 mėn.) : 2 = 49,87 Eur. Abonentinis vandens įkainis laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. sausio 17 d. buvo 2,02 Eur per mėnesį, todėl šio mokesčio suma per šį laikotarpį sudaro (2,02 Eur x 25 mėn.) : 2 = 25,25 Eur. Viso abonentinių mokesčių suma 75,12 Eur (49,87 + 25,25).

49Skaitiklių parodymus komunalinių mokesčių paskaičiavimo lentelėje atsakovas grindžia antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei savo darytomis kontrolinių skaitiklių fotonuotraukomis, kurios atitinka paskaičiavime nurodytus skaitiklių duomenis.

50Teismo vertinimu atsakovas visomis leistinomis priemonėmis įrodė skaitiklių parodymus, kurie yra fiksuoti byloje pateikta rašytine medžiaga bei fotonuotraukomis. Pažymėtina, kad tiek antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, tiek atsakovo darytose skaitiklių fotonuotraukos pavaizduoti vizualiai tie patys skaitikliai, dėl ko teismas neturi pagrindo manyti, kad pateikti ne ieškovės nuomojamo buto komunalinius mokesčius už dujas, elektrą ir vandenį fiksuojantys kontroliniai skaitikliai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas nesutinka su ieškovės teikiamais paaiškinimai vadovaujantis UAB „Ketus“ pateikta pažyma. Pažymoje nurodyta, kad užsukus visus nuomojamame bute esančius čiaupus, ieškovės kontrolinis skaitiklis, kurį UAB „Ketus“ nurodė pati ieškovė, veikė ir rodė vandens sunaudojimą. Pažymėjo, kad kaimynų vanduo buvo atsuktas, kai kontrolinis skaitiklis sukosi. Įmonė padarė išvadą, kad tikrintas kontrolinis vandens skaitiklis galimai yra bendras visam namui, tačiau teismo vertinimu UAB „Ketus“ pažyma neįrodo, kad ieškovės nuomojamo buto kontrolinis skaitiklis yra netikslus. Visų pirma, prie pažymos nėra pridėta tikrinto kontrolinio skaitiklio fotonuotrauka, iš ko teismas galėtų spręsti, kad buvo tikrinti ieškovės nuomojamo būsto kontroliniai skaitikliai. Byloje nėra pateikta duomenų, kuo remiantis padaryta išvada, kad minėtu skaitikliu naudojasi visas namas, bei kitas namas, stovintis tame pačiame sklype kaip ir ieškovės nuomotas būstas. Šiuos UAB „Ketus“ teiginius paneigia atsakovo pateiktos pažymos iš AB „Klaipėdos vanduo“, kurios patvirtina, kad adresu ( - ) yra sumontuoti du vandens apskaitos prietaisai, o adresu ( - ), sumontuota atskira vandens apskaita (el. b. t. II, psl. 58, 148, t. IV, psl. 98). Be kita ko iš minėtų pažymų matyti, kad išleidžiamo vandens kiekis visame name yra kur kas didesnis, nei atsakovei pagal kontrolinį vandens skaitiklį apskaičiuotas išnaudotas vandens kiekis (el. b. t. IV, psl. 145), todėl ieškovės argumentai dėl kontrolinio vandens skaitiklio netikslumo aukščiau minėtu pagrindu atmestini kaip neįrodyti. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės atstovui į bylą pateikus komunalinių mokesčių paskaičiavimo lenteles, kurios turėjo pagrįsti atsakovo teikiamų duomenų neatitikimą, teismas nenustatė jokių argumentų ar paskaičiavimų, kurie paneigtų atsakovo pateiktus skaitiklių rodmenis bei paskaičiavimus, priešingai, ieškovės teikiami duomenys sutampa su atsakovo teikiamais duomenimis. Kitų priepriešinių įrodymų, išskyrus ieškovės teiginius išsakytus žodžiu, paneigiančių atsakovo dėstomas aplinkybes dėl kontrolinių skaitiklių ir jų fiksuojamų duomenų, neteikė. Be to neteikė į bylą duomenų ir dėl netinkamai paskaičiuotų dujų, vandens, elektros įkainių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatytos aplinkybės, jog ieškovė nevykdė sutartyje numatytos nuomininko pareigos, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą ir jį atlaisvino tik 2019 m. sausio 17 d., jai tenka pareiga atlyginti ir aukščiau minėtus komunalinius mokesčius., t.y. 488,14 Eur už elektrą, 1108,11 Eur už dujas, 229,39 Eur už vandenį, 75,12 Eur abonentinio mokesčio už dujas ir vandenį – viso 1900,76 Eur.

51Apibendrinant byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, teismas laiko įrodyta, kad ieškovė nesilaikė Turto nuomos sutartimi Nr. ( - ) prisiimtų įsipareigojimų mokėti nuomos, žemės, gyventojų pajamų mokesčius, komunalinius mokesčius už vandenį, dujas, elektrą ir šiukšlių tvarkymą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, teismų išaiškinimais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovo patikslintas priešieškinys su papildomu komunalinių mokesčių paskaičiavimo patikslinimu ir dalies reikalavimo atsisakymu dėl nuostolių priteisimo tenkintinas visiškai, iš ieškovės atsakovui priteistina 9673,14 Eur skola.

52Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

53Dėl penkių procentų metinių palūkanų priteisimo.

54CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

55Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos, jei ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

56Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo priešieškiniu keliami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo tenkintini visiškai, todėl taip pat tenkintinas atsakovo prašymas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo. Iš ieškovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo pradinio priešieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų.

58Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad, dalį sprendimo panaikinus ir bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 5 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovas patyrė 2764,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 364,55 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą, 2280 Eur už patirtas atstovavimo išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) bei 120 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą. Be to bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys apie atsakovo patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas 2018 m. balandžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimas - 88 Eur, 2019 m. sausio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimas - 150 Eur, žyminis mokestis, sumokėtas patikslinus reikalavimą - 59 Eur ir 1050 Eur atstovavimo išlaidos (el. b. t. IV, psl. 91, 155-162). Tenkinus atsakovo priešieškinį visiškai iš ieškovės atsakovui priteistinos 4111,55 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263 straipsniais, teismas

Nutarė

60tenkinti atsakovo K. S. patikslinto priešieškinio reikalavimus.

61Priimti atsakovo K. S. patikslinto priešieškinio dalies reikalavimo dėl 135,98 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų devyniasdešimt aštuonių euro centų) nuostolių už suvartotą elektros energiją atsisakymą ir toje dalyje civilinę bylą Nr. e2-1741-1067/2019 nutraukti.

62Priteisti atsakovui K. S. iš ieškovės D. S. 9673,14 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus keturiolika euro centų) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9673,14 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt trijų eurų keturiolikos euro centų) sumos, nuo pradinio priešieškinio priėmimo dienos (2017 m. vasario 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4111,55 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą vienuolika eurų penkiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

63Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė... 2. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S.... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti turto... 5. Nr. ( - ) (toliau – nuomos sutartis) nutraukimą neteisėtu ir... 6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 14 d.... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Klaipėdos... 8. Teisme gautas atsakovo patikslintas priešieškinys, kuriuo prašoma priteisti... 9. Nurodė, kad D. S., 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigus patalpų nuomos... 10. Paaiškina, kad atsakovo negautos pajamos už 22 mėnesius ir 17 dienų (nuo... 11. Nurodė, kad sudarant nuomos sutartį minėtame gyvenamajame name be ieškovės... 12. Pažymėjo, kad gyvenamajame name ( - ), sumontuoti įvadiniai vandens, dujų... 13. Bendra ieškovės skola atsakovui už jos naudojamose patalpose nuo 2016 m.... 14. Gyventojų pajamų mokesčio ieškovė nemoka nuo 2015 m. sausio 1 d., nors... 15. Ieškovė nuomos sutarties 1.2 punktu taip pat įsipareigojo mokėti žemės... 16. Pagal nuomos sutarties 1.2 punktą nuomininkė (ieškovė) taip pat privalo... 17. Ieškovė atsiliepimu prašė patikslintą priešieškinį atmesti kaip... 18. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad remiasi savo anksčiau pateiktais... 19. Teismo posėdžio metu ieškovė su priešieškiniu nesutiko bei prašė jį... 20. Atsakovas teismo posėdžio metu patikslintą priešieškinį palaikė. Teismo... 21. Teismas... 22. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė... 23. Ieškovė pateikdama atsiliepimą į atsakovo patikslintą priešieškinį... 24. Dėl dalies priešieškinio reikalavimo atsisakymo.... 25. Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė dalies priešieškinio reikalavimo,... 26. Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu pareikšti teismui,... 27. Atsakovui išaiškintina, kad, nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl... 28. Dėl nuomos mokesčio priteisimo.... 29. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo iš ieškovės D. S. priteisti... 30. Tuo tarpu ieškovė su atsakovo priešieškinio reikalavimu nesutiko,... 31. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria... 32. CK 6.499 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus,... 33. Nagrinėjamu atveju byloje esantis antstolės V. D. faktinių aplinkybių... 34. Nors ieškovė ginčo bute faktiškai negyveno nuo 2017 m. kovo 1 d.... 35. Dėl gyventojų pajamų mokesčio.... 36. Atsakovas nurodė, kad ieškovės nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis... 37. 2014 m. gruodžio 21 d. nuomos sutartimi šalys susitarė, kad nuomininkė... 38. Dėl nesumokėto žemės mokesčio.... 39. Ieškovė nesutinka ir su įsiskolinimu už žemės mokestį. Šią aplinkybę... 40. Dėl mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą.... 41. Pagal 2014 m. gruodžio 21 d. nuomos sutarties 1.2. punktą ieškovė privalo... 42. Dėl komunalinių mokesčių už sunaudotą vandenį, dujas ir elektrą.... 43. Turto nuomos sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas moka... 44. Iš antstolės V. D. 2017 m. gegužės 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo... 45. Ieškovė su atsakovo reikalavimais nesutiko. Teismo posėdžio metu... 46. Byloje ieškovė pateikė savo ranka rašytus skaitiklių parodymus, tačiau... 47. Byloje pateiktas antstolės 2018 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių... 48. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad dujų ir vandens tiekėjai yra... 49. Skaitiklių parodymus komunalinių mokesčių paskaičiavimo lentelėje... 50. Teismo vertinimu atsakovas visomis leistinomis priemonėmis įrodė skaitiklių... 51. Apibendrinant byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus,... 52. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl... 53. Dėl penkių procentų metinių palūkanų priteisimo.... 54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti... 55. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės... 56. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo priešieškiniu keliami reikalavimai dėl... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 59. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Lietuvos Respublikos... 60. tenkinti atsakovo K. S. patikslinto priešieškinio reikalavimus.... 61. Priimti atsakovo K. S. patikslinto priešieškinio dalies reikalavimo dėl... 62. Priteisti atsakovui K. S. iš ieškovės D. S. 9673,14 Eur (devynis... 63. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui...