Byla e2A-1123-730/2018
Dėl piniginių sumų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl piniginių sumų priteisimo ir atsakovo K. S. priešieškinį ieškovei D. S. (L. L.) dėl piniginių sumų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti turto nuomos sutarties Nr. 2014/12/20-1 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo 20318,58 EUR sumą, o būtent: 3000 EUR dydžio baudą už sutarties 3.2.3, 3.2.4 p. pažeidimą pagal sutarties 3.2.5 punktą, 4000 EUR dydžio baudą už sutarties 3.2.8 p. pažeidimą pagal sutarties 3.2.8 punktą, 5790 EUR dydžio sumą pagal 3.2.5 p. už investicijas į turto pagerinimą, o būtent už šildymo sistemos įrengimą, viso pirmo aukšto grindų šildymo sistemos įrengimą, santechnikos vamzdynų pakeitimą, elektros instaliaciją, GALA televizijos įrengimą, kambarių ir vonios sienų pertvarų įrengimą, grindų dangos (laminato ir kiliminės dangos) sudėjimą, sienos ir grindų plytelių vonioje klojimą, sienų ir lubų dažymą, apvadų ir grindjuosčių sudėjimą, 1148,58 EUR depozitą pagal sutarties 3.2.5 ir 3.2.8 p., 6380 EUR sumokėto nuomos mokesčio už 22 mėnesius pagal sutarties 3.2.5 ir 3.2.8 p., priteisti ieškovės naudai 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovės naudai 458 EUR dydžio sumokėtą žyminį mokestį, priteisti ieškovės naudai 350 EUR dydžio sumą, sumokėtą už ieškinio parengimą. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gruodžio 12 d. su atsakovu sudarė Turto nuomos sutartį Nr. 2014/12/20-01, pagal kurią ieškovė pradėjo nuomotis gyvenamąsias patalpas, esančias adresu ( - ). Sutartyje buvo numatyta, kad turtas išnuomojamas iki 2015 m. gruodžio 31 d. su teise ir pirmenybe pratęsti šią sutartį dar vieneriems metams iki 2016 m. gruodžio 31 d., nebent šalys susitars kitaip rašytiniu susitarimu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesudarė rašytinio susitarimo dėl sutarties pratęsimo, nors ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl turto nuomos sutarties pratęsimo, todėl atsakovas pažeidė turto nuomos sutarties 3.2.8 punktą. Be to, atsakovas nesilaikė turto nuomos sutarties 3.2.5 punkto, numatančio sankcijas dėl 3.2.3 ir 3.2.4 punktų nevykdymo, todėl atsakovui kyla sutartyje numatytos teisinės pasekmės. Taip pat ieškovė nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje atliko turto pagerinimo darbus.

72.

8Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, kadangi atsakovas, gavęs ieškovės pranešimą dėl sutarties pratęsimo, ieškovę informavo, kad sutartis pratęsiama dar vieneriems metams, tai patvirtina ir faktas, kad iki šiol ieškovė ir atsakovas tebevykdo sutartį. Atsakovas nurodė, kad jam netaikytinas sutarties 3.2.5 punktas, numatantis sankciją dėl 3.2.3 ir 3.2.4 punktų nevykdymo, kadangi buvo pasirašytas sutarties priedas, kuriame šalys nustatė ieškovei tenkančią žemės sklypo naudojimo dalį, o sutarties 3.2.4 punkto atsakovas neprivalėjo vykdyti. Ieškovė turto pagerinimo sumos nepagrindžia.

93.

10Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, prašydamas iškeldinti D. S. iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), pripažinti 2014 m. gruodžio 21 d. turto nuomos sutarties Nr. 2014/12/20-01 3.2.4 ir 3.2.5 punktų sąlygas nesąžiningomis ir jas panaikinti, priteisti ieškovui iš atsakovės 7401,27 EUR nuostolių ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priešieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 12 d. atsakovas pasirašė ieškovės parengtą Turto nuomos sutartį. Atsakovas, būdamas garbaus amžiaus, ligotas, sirgęs insultu ir neišmanydamas teisinių niuansų, siekdamas apsisaugoti pasikvietė du draugus, kurie padėtų perskaityti ir suvokti ieškovės parengtos sutarties sąlygas. Atsakovas su sutarties sąlygomis nesutiko, todėl ieškovė buvo įpareigota pakeisti sutarties sąlygas. Įsitikinęs, kad pirminė sutartis atitinka jo valią, nebeskaitęs kitų teksto egzempliorių, gulėjusių po perskaityta ir pasirašyta pirmine sutartimi, pasitikėdamas ieškove, atsakovas pasirašė likusius du sutarties egzempliorius. Kaip vėliau paaiškėjo, kituose egzemplioriuose buvo visiškai skirtingas tekstas ir sąlygos kardinaliai skyrėsi nuo pirminės sutarties, kuri iš esmės atitiko atsakovo valią. Ieškovė valstybės įmonėje Registrų centre įregistravo apgaule sudarytą sutartį. Tačiau atsakovas visą laiką vykdė jam žinomas, jo įsitikinimu, galiojančios pirminės sutarties sąlygas. Nors sutartyje atsirado neaptartų sąlygų, tačiau ieškovė visą sutarties galiojimo laikotarpį nereikalavo jų įvykdyti. Atsakovas nurodė, kad 3.2.4 ir 3.2.5 punktų sąlygos nesąžiningos, turi būti panaikintos kaip suteikiančios ieškovei pernelyg didelį pranašumą pasinaudojant sankcijomis. Pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, atsakovui prašant ieškovė neatlaisvino nuomojamų patalpų. Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra skolinga už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. 1653 EUR (43,50 EUR x 38 mėn.) (Sutarties 2.1 punktas); 3480 EUR nuomos mokesčio už nuomos sutarties laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (290 EUR x 12 mėn); 71 EUR žemės mokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 1.2 punktas); 2119,50 EUR mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas (vandenį, elektrą ir dujas) už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. sausio 10 d.; 77,77 EUR mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą 2017 metais, iš viso 7401,27 EUR.

114.

12Ieškovė teisme pateikė atsiliepimą į priešieškinį, su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl nuomos sutarties 3.2.4 ir 3.2.5 sąlygų pripažinimo nesąžiningomis bei jų panaikinimo yra neaiškus. Dėl priteistinos skolos dydžio nurodo, kad reikalavimai dėl skolos yra nepagrįsti, nepateikti įrodymai, įrodantys skolą, tai yra nėra pateiktų komunalinių paslaugų tiekėjų pažymų, sąskaitų faktūrų apie paslaugų už nurodyto dydžio sumą suteikimą, nepateiktas verslo liudijimas. Nurodo, kad visi mokėjimai atsakovui atliekami grynųjų pinigų operacijomis.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

145.

15Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinio netenkino, priešieškinį tenkino, pripažino 2014 m. gruodžio 21 d. turto nuomos sutarties Nr. 2014/12/20-1, sudarytos tarp atsakovo ir ieškovės, 3.2.4 ir 3.2.5 sąlygas neteisėtomis, iškeldino ieškovę su šeima iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ), su visu jai priklausančiu turtu, priteisė iš ieškovės 7401,27 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7401,27 EUR sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos (2017 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui, priteisė iš ieškovės 2764,55 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

165.1.

17Dėl 2014 m. gruodžio 21 d. nuomos sutarties 3.2.4 ir 3.2.5 punktų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir jų panaikinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė 2014 m. gruodžio 21 d. Turto nuomos sutartį Nr. 2014/12/20-01, kuria ieškovei išnuomotos gyvenamosios patalpos su pagalbinėmis patalpomis. Šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovės ir atsakovo sudarytos turto nuomos sutarties 3.2.4 ir 3.2.5 punktų. Sutarties 3.2.4 punkte nustatyta: „Iki 2015 m. birželio 30 d. Nuomotojas įsipareigoja pateikti gyventojų sutikimą – suderinimo aktą, dėl kiekvienam namo aukštui priklausančias žemės sklypo ribas, rūsio patalpų priklausančias patalpas, bei bendrai naudojamas patalpas, kieme statomų automobilių skaičių bei vietą. Nustatyti naudojimosi ribas tarp savininkų.“ Sutarties 3.2.5 punkte nustatyta: „Neįvykdžius 3.2.3. ir 3.2.4. punktų, Nuomotojas per 10 kalendorinių dienų sumoka Nuomininkui baudą lygią 3000 EUR. Neįvykdžius šių įsipareigojimų Nuomotojas įsipareigoja Nuomininkui grąžinti visą sumokėtą nuomos mokestį, depozitą bei padengti nuomininko investicijas į Turto pagerinimą iki sutarties pasirašymo datos, lygią 5790 EUR.“ Nurodo, kad ieškovė parengė turto nuomos sutarties tekstą, kuriame išdėstė sutarties sąlygas, atsakovas yra garbaus amžiaus, ligotas, sirgęs insultu ir neišmano teisinių niuansų. Susipažinęs su nuomos sutartimi pareikalavo pakeisti jos tekstą, tai yra 3.2.5 punktą. Koreguotą tekstą pasirašė, nes pasitikėjo ieškove, tačiau paaiškėjo, kad kituose egzemplioriuose yra visiškai skirtingas tekstas ir sąlygos kardinaliai skiriasi nuo pirminės sutarties, šis tekstas buvo įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre. Teismas remdamasis įrodymų vertinimo principais pripažino labiau tikėtina išvadą, jog atsakovas, sudarydamas 2014 m. gruodžio 21 d. Turto nuomos sutartį Nr. 2014/12/20-01, sutiko su pirminės sutarties tekstu, nei kad vietoje pirminės sutarties teksto sutiko su koreguotu sutarties tekstu, pagal kurį dėl neesminio formalaus sutarties pažeidimo jam tektų prievolė grąžinti viską, ką gavo, ir dar liktų skolingas nuomininkui baudų pavidalu.

185.2.

19Dėl atsakovui susidariusios skolos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 21 d. nuomos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas moka nuomotojui patalpų nuomos mokestį – 290 EUR už kiekvieną mėnesį. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė nuomos mokesčio nemoka nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., todėl ieškovė atsakovui skolinga 3480 EUR nuomos mokesčio. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nesilaikė 2014 m. gruodžio 21 d. turto nuomos sutarties 2.1 punkte numatytos pareigos mokėti 43,50 EUR gyventojų pajamų mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovui gyventojų pajamų mokesčio nemokėjo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., todėl konstatavo, kad ieškovė atsakovui skolinga 1653 EUR gyventojų pajamų mokesčio. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nemoka žemės mokesčio, kuris nuomos sutarties 1.2 punkte taip pat yra aptartas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovui sumokėjo žemės mokestį. Atsižvelgęs į tai, atsakovui iš ieškovės priteisė 71 EUR žemės mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal nuomos sutarties 1.2 punktą ieškovė privalo mokėti mokesčius už šiukšlių išvežimą, proporcingai tenkančius jos naudojamam turtui. Atsakovas pateikė sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą ir įrodymus, patvirtinančius, kad sąskaitos apmokėtos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė atsakovui skolinga 77,77 EUR už šiukšlių išvežimą. Teismas tai pat priteisė atsakovui iš ieškovės 2119,50 Eur už suteiktas komunalines paslaugas.

205.3.

21Dėl daikto pagerinimo išlaidų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė su atsakovu susitarė dėl to, kad ieškovė įsikeldama gyventi į nuomojamas patalpas iš savo buvusių gyvenamųjų patalpų į nuomojamą patalpą atsiveš savo daiktus (laminatą, kiliminę dangą, duris, pisuarą, tualetą ir t. t.). Atsakovas tam neprieštaravo. Ieškovė nurodė, kad atliko turto pagerinimą, kuris apima šildymo sistemos įrengimą, viso pirmo aukšto grindų šildymo sistemos įrengimą, santechnikos vamzdynų pakeitimą, elektros instaliaciją, GALA televizijos įrengimą, kambarių ir vonios sienų pertvarų įrengimą, grindų dangos (laminato ir kiliminės dangos) sudėjimą, sienos ir grindų plytelių vonioje klojimą, sienų ir lubų dažymą, apvadų ir grindjuosčių sudėjimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pagerinimus atliko savo poreikiams. Tiek liudininkų, tiek atsakovo parodymai patvirtino, kad prieš įsikeliant ieškovei nuomojamos patalpos buvo tinkamos gyventi. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė turto pagerinimo fakto, duomenų apie remonto išlaidas, todėl ieškovės reikalavimo dėl turto pagerinimo išlaidų netenkino.

225.4.

23Dėl ieškovės iškeldinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių sudaryta terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Atsakovas 2017 m. sausio 17 d. kreipėsi į ieškovę su pareiškimu dėl ieškovės išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų nustatydamas terminą išsikelti iš gyvenamųjų patalpų iki 2017 m. vasario 1 d. 2017 m. sausio 25 d. gautas ieškovės atsakymas į pareiškimą dėl iškeldinimo pasibaigus nuomos sutarčiai, su pareiškimu ieškovė nesutinka, nurodė, kad atsakovo pareiškime išdėstyta pozicija neatitinka imperatyvaus teisinio reguliavimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutartis pasibaigė, atsakovo prašymą tenkino, kadangi atsakovas pranešė nuomininkei, jog neketina pratęsti nuomos teisinių santykių.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

256.

26Apeliaciniu skundu ieškovė D. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Tuo atveju, jei Klaipėdos apygardos teismas nesutinka su apeliantės pateiktu apeliacinio skundo reikalavimu dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui, prašo panaikinti 2018 m. kovo 14 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, o priešinį ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

276.1.

28Apeliantė iš esmės apeliaciniame skunde teigia, kad visą laiką bendradarbiavo su atsakovu, tai yra mokėjo nuomos mokestį, bandė su juo susisiekti telefonu, skatino atsakovą pateikti verslo liudijimą, tačiau atsakovas apeliantę ignoravo ir neteisėtai nutraukė nuomos sutartį. Teigia, kad pagal nuomos sutartį apeliantei patalpos buvo išnuomotos iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovas nepagrįstai ir be aiškios priežasties atsisakė pratęsti nuomos sutartį taip, kaip numato CK 6.607 straipsnio 2 dalis.

296.2.

30Apeliantė teigia, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė nuomos sutartį remdamasis nuomos sutarties 2.1, 3.1.3, 5.2.1, 5.2.2, 5.2.3 punktais. Teigia, kad nuomos sutarties 2.1 punktas numato nuomos mokesčio dydį bei GPM. Apeliantė teigia, kad jokio GPM įsiskolinimo nėra, o atsakovas nepateikė verslo liudijimo, todėl nėra 2.1 punkto pažeidimo. Nuomos sutarties 3.1.3 punktas numato teisę atsakovui apžiūrėti turtą ir apeliantė teigia, kad jokių kliūčių atsakovui tai padaryti nebuvo. Jau paminėta anksčiau, kad nėra jokių kliūčių atsakovui apžiūrėti turtą ir niekad tokių nebuvo. Nuomos sutarties 5.2.1 punktas numato sąlygą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Nuomos sutarties 5.2.1 punkte yra nurodyta, kad nuomotojas įgyja teisę nutraukti nuomos sutartį, jei nuomininkas 3 kartus iš eilės neįvykdo 3.1.3 punkto sąlygos, tai yra neleidžia nuomotojui apžiūrėti turto, teigia, kad atsakovui buvo leista apžiūrėti turtą, tačiau pats atsakovas turto neapžiūrėjo. Nuomos sutarties 5.2.2 punktas numato antrą pagrindą nuomos sutarčiai nutraukti, t. y. kai nuomininkas blogina turto būklę tyčia ar dėl neatsargumo. Teigia, kad apeliantė turto nepablogino, todėl atsakovas nepagrįstai remdamasis nurodytais punktais neteisėtai nutraukė nuomos sutartį.

316.3.

32Apeliantė teigia, kad pagal sutarties 3.2.4 punktą iki 2015 m. birželio 30 d. nuomotojas įsipareigojo pateikti gyventojų sutikimą-suderinimo aktą apie kiekvienam namo aukštui priklausančias žemės sklypo ribas, priklausančias rūsio patalpas ir bendrai naudojamas patalpas, kieme statomų automobilių skaičių ir vietą, nustatyti naudojimosi ribas tarp savininkų. Minėti reikalavimai iki kreipimosi į teismą nebuvo įgyvendinti. Atskiri turtiniai vienetai buvo suformuoti tik 2017 m. sausio 6 d. ir apie šias aplinkybes buvo sužinota nagrinėjant bylą iš esmės teisme, kai atsakovas pateikė teismui 2017 m. spalio 11 d. patikslintą ieškinį, su kuriuo kartu buvo pateiktas išrašas apie šias aplinkybes, tai yra nuomojant ieškovei patalpas nebuvo suteikta reali galimybė išpirkti turtą, ką ir numatė sutarties sąlygos, tačiau visi šie veiksmai buvo atlikti, kai atsakovas vienašališkai ir neteisėtai 2016 m. pabaigoje siekė nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti Ieškovę be jokių teisinių ir faktinių pagrindų egzistavimo.

336.4.

34Apeliantė teigia, kad pagerino atsakovo turtą. Atsakovas neįvykdė 3.2.3 bei 3.2.4 punktų reikalavimų, nesumokėjo 3.2.5 punkte numatytos 3000 EUR dydžio baudos. Todėl vadovaujantis sutarties 3.2.5 punkto nuostatomis atsakovas privalo sumokėti 3000 EUR dydžio baudą, 6670 EUR sumokėtų nuompinigių, 1148,58 EUR dydžio depozitą bei 5790 EUR sumą už investicijas į turto pagerinimą (ši suma skaičiuotina be ieškovui nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų, nurodytų sutarties 3.1.6 punkte). Byloje esantis susirašinėjimas tarp šalių, t. y. ieškovės raginimai, į kuriuos faktiškai nebuvo reaguota, patvirtina visas šias aplinkybes, tuo tarpu atsakovo reakcija buvo neteisėtas sutarties nutraukimas nesant tam nė vieno teisinio ir faktinio pagrindo. Iš anksčiau pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei pagal sutartį 20 318,58 EUR, tačiau to nepadarė.

356.5.

36Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų dėl 3.2.4, 3.2.5 sąlygų pripažinimo nesąžiningomis apeliantė teigia, kad nors sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas – lemia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Šalys (ieškovė ir atsakovas) sutartį vykdė ir siekė ją įvykdyti, tai yra įvykdyti sutarties sąlygą dėl turto išpirkimo galimybės įgyvendinimo. Tačiau atsakovo elgesys atspindėjo jo nenorą perleisti turtą ieškovei ir informacijos slėpimą dėl atskiro turtinio vieneto suformavimo. Būtent link to šalys turėjo eiti pagal sutartį. Tačiau atsakovas elgėsi visiškai neadekvačiai, vengdavo bendrauti. Apeliantė papildomai nurodo, kad yra nuomos sutarties silpnesnioji šalis, nes atsakovas yra verslininkas.

376.6.

38Dėl skolos priteisimo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vieno įtikinamo ir pagrįsto argumento dėl mokesčio už komunalines paslaugas priteisimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nė vieno pasisakymo dėl ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių apie komunalinių išlaidų apskaičiavimą, t. y. kokiu pagrindu buvo skaičiuojami tokio dydžio mokesčiai už komunalines paslaugas ir kaip jie buvo apskaičiuoti. Dėl 3480 EUR nuomos mokesčio priteisimo apeliantė teigia, kad yra sumokėjusi 1158,48 EUR depozitą. Iš to išeina, kad įskaičiuotina 2316,96 EUR suma turėjo būti išskaičiuota iš priteistinų visų sumų, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nė vieno argumento šiuo klausimu, nors ieškovė šias aplinkybes akcentavo ir jomis rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose. Dėl 44,33 EUR žemės mokesčio priteisimo apeliantė teigia, kad visos finansinės operacijos vyko grynaisiais pinigais ir ieškovė žemės mokestį yra visiškai atsakovui sumokėjusi. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai vienpusiškai vertino byloje esančius įrodymus. Dėl 77,77 EUR mokesčio už šiukšlių išvežimą priteisimo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas šiukšlių išvežimo mokestį nenurodė nuomojamo ploto proporcijos šiukšlių išvežimo kainai.

396.7.

40Dėl turto pagerinimo apeliantė nurodo, kad šalys nuomos sutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo konkrečią sumą už atliktas investicijas į turto pagerinimą iki sutarties pasirašymo datos, t. y. apibrėžė konkrečią 5790 EUR dydžio sumą (Sutarties 3.2.5 p.), t. y. šalys pripažino šią sumą. Tačiau teismas šią sąlygą pripažino kaip nesąžiningą. Teigia, kad iki sutarties pasirašymo turto pagerinimas jau buvo padarytas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime trūksta logikos, taikytinos vertinant visą situaciją, o ne ištraukiant tam tikras aplinkybes iš konteksto.

417.

42Atsiliepimu atsakovas K. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti 300 EUR bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

437.1.

44Dėl nuomos sutarties nuraukimo atsakovas nurodo, kad sudarė terminuotą sutartį, jos terminas nustatytas iki 2015 m. gruodžio 31 d., numatyta galimybė ją pratęsti dar vieneriems metams (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), nebent šalys raštišku susitarimu susitars kitaip, tai numatyta sutarties 4.1 punkte. Taigi sutartis po jos pratęsimo vieneriems metams galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutarties atnaujinimas sudarant kitą sutartį priklausė nuo atsakovo valios ir savo valią dėl sutarties pasibaigimo ieškovei jis pranešė 2016 m. rudenį, kai sužinojo, kad ieškovė išsinuomotų patalpų nepirks. Vieną kartą pratęsęs nuomos santykius vieneriems metams, atsakovas neprivalėjo sutarties atnaujinti ir turėjo teisę savo turtu disponuoti. Dėl CK 6.607 str. 2 d. normos taikymo atsakovas nurodo, kad ši norma nagrinėjamu atveju netaikoma, kadangi ieškovė realizavo teisę pratęsti nuomos santykius 12 mėnesių (vieneriems metams). Pasibaigus šiam terminui, jos pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį pasibaigė. Priešingu atveju tai reikštų, kad nuomininkė įgyja daugiau teisių nei turto savininkas, nes gali jo turtu naudotis, kiek nori (neribotai). Pažymi, kad atsakovas neplanavo ir neplanuoja šių patalpų išnuomoti kitiems, o nori jas parduoti, todėl CK 6.607 straipsnio norma, numatanti nuomininko pirmenybės teisę tęsti nuomos santykius, netaikytina.

457.2.

46Dėl nuomos sutarties nutraukimo remiantis nuomos sutarties 2.1, 3.1.3, 5.2.1, 5.2.2, 5.2.3 punktais atsakovas nurodo, kad pirmiausia nuomos santykių pasibaigimo pagrindas buvo sutarties termino pasibaigimas, o, antra, ieškovė nuo pat nuomos pradžios nemokėjo atsakovui žemės mokesčio, kurį privalėjo mokėti pagal sutarties 1.2 punktą, sutarties 2.1 punkte numatyto gyventojų pajamų mokesčio ir tuo ji akivaizdžiai pažeidė sutartį. Pažymi, kad teismas, tenkindamas priešieškinį dėl ieškovės iškeldinimo, atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir ieškovei iš atsakovo baudų bei kitų netesybų pagal sutarties 3.2.8 punktą priteisimo. Kadangi nebuvo patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, tai nėra jokio teisinio pagrindo taikyti sutarties 3.2.8 punkte numatytas sankcijas – sumokėti ieškovei 4000 EUR baudą, grąžinti visą per nuomos laikotarpį jos sumokėtą nuomos mokesčio sumą ir sutarties 2.4 punkte numatytas sumas.

477.3.

48Dėl sutarties aiškinimo atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir teisingai vertino sutarties 3.2.4 ir 3.2.5 punktų sąlygas kaip neatitinkančias bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų ir nulemiančias didelę šalių prievolių neatitiktį. Nurodo, kad visiškai nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių bei įrodymų apeliacinio skundo teiginiai, kad 2016 m. pabaigoje ieškovė siekė organizuoti turto pirkimą, o atsakovas, neatsiliepdamas į jos skambučius, be teisėto pagrindo siekė nutraukti sutartį ir atsakovę iškeldinti. Nesuprantama, kaip tai susiję sutarties sąlygų aiškinimu, nes ieškovė nelogiškai sieja šias aplinkybes motyvuodama, kad toks jo elgesys teismo liko neįvertintas, taigi teismas neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Šie įvykiai niekaip nėra susiję su teismo atliktu sutarties aiškinimu.

497.4.

50Dėl sutarties 3.2.4 ir 3.2.5 sąlygų atsakovas nurodo, kad sutarties tekstą rengė ieškovė ir atsakovas po patirto insulto blogai orientavosi, pasitikėdamas ieškove, pasirašė jam akivaizdžiai nenaudingą nuomos sutartį, kurios 3.2.4, 3.2.5 punktų itin nenaudingos atsakovui sąlygos suteikė ieškovei akivaizdų pranašumą. Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o atsakovas negauna nieko, palyginti su jos prievole, buvo padaryta teisingai įvertinus atsakovo ginčijamų sutarties 3.2.4 ir 3.2.5 punktų prasmę.

517.5.

52Dėl turto pagerinimo išlaidų atsakovas nurodo, kad leido ieškovei 2014 metais atlikti patalpų remonto bei pagerinimo darbus, jas apstatyti savo baldais ir kitais daiktais. Šalių sudarytos nuomos sutarties 5.4 punktas numato, kad, sutarčiai pasibaigus ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. neįvykus turto pardavimo sandoriui, išlaidos už patalpų įrengimo ir kitus pagerinimo darbus (išskyrus kilnojamuosius daiktus) nuomininkui neatlyginamos ir pagerinimai lieka nuomotojui.

537.6.

54Dėl nuostolių priteisimo ir mokesčių už komunalines paslaugas apskaičiavimo atsakovas nurodo, kad ieškovė pasibaigus nuomos sutarčiai toliau naudojosi atsakovo turtu. Atsakovas pateiktose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šie mokesčiai yra apskaičiuojami pagal vandens, dujų ir elektros kontrolinių skaitiklių rodmenis, skaitikliai yra įrengti kiekvienam namo aukštui, taip pat ir ieškovės naudojamose patalpose sunaudojamam vandens, dujų ir elektros kiekiui apskaičiuoti. Šių skaitiklių duomenis ieškovė galėjo ir gali patikrinti, nes jie yra įrengti bendroje patalpoje. Jokio kito šių mokesčių paskirstymo metodo nėra ir negali būti. Atsakovas, remdamasis skaitiklių rodmenimis ir nustatytais bei viešai skelbiamais tarifais, apskaičiuodavo ieškovei tenkančią minimų mokesčių dalį. Šie duomenys būdavo įrašomi į mokesčių lentelę, pagal kurią ieškovė 2014–2016 m. atlygindavo atsakovui už jos sunaudotą vandenį, elektrą ir dujas. Teigia, kad ieškovė klaidina teismą, kad atsakovo name gyvena 4 šeimos ir kad jai tenkanti mokesčių dalis sudaro net 82,5 procento visam namui apskaičiuotų mokesčių už vandenį, dujas ir elektros energiją. Vandens, dujų ir elektros tiekėjai gyvenamajame name ar bute įrengia tik vieną – įvadinį (pagrindinį) apskaitos prietaisą, pagal kurio duomenis yra apskaičiuojamas bendras sunaudoto vandens, dujų ir elektros energijos kiekis. Patalpų savininkas gali įsirengti kitus, kontrolinius, apskaitos prietaisus, kurių paslaugos tiekėjai nefiksuoja. Atsakovui priklausančiame name yra įrengti tokie kontroliniai dujų, vandens ir elektros prietaisai kiekvieno aukšto, taip pat ir pirmojo aukšto, kuriuo naudojasi ieškovė, patalpoms. Atsakovas teigia, kad ieškovė taip pat nesumokėjo gyventojų pajamų ir žemės mokesčių, kurių dydžiai pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismas

konstatuoja:

55IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

568.

57Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

589.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

60Faktinės aplinkybės

6110.

62Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė 2014 m. gruodžio 21 d. Turto nuomos sutartį Nr. 2014/12/20-01, kuria ieškovei išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios pirmame pastato aukšte, su pagalbinėmis patalpomis, t. y. su garažu bei rūsiu, adresu ( - ). Sutarties 3.2.4 punkte nustatyta: „Iki 2015 m. birželio 30 d. Nuomotojas įsipareigoja pateikti gyventojų sutikimą – suderinimo aktą, dėl kiekvienam namo aukštui priklausančias žemės sklypo ribas, rūsio patalpų priklausančias patalpas, bei bendrai naudojamas patalpas, kieme statomų automobilių skaičių bei vietą. Nustatyti naudojimosi ribas tarp savininkų.“ Sutarties 3.2.5 punkte nustatyta: „Neįvykdžius 3.2.3. ir 3.2.4. punktų, Nuomotojas per 10 kalendorinių dienų sumoka Nuomininkui baudą lygią 3000 EUR (trys tūkstančiai EUR). Neįvykdžius šių įsipareigojimų Nuomotojas įsipareigoja Nuomininkui grąžinti visą sumokėtą nuomos mokestį, depozitą bei padengti nuomininko investicijas į Turto pagerinimą iki sutarties pasirašymo datos, lygią 5790 EUR (penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt EUR).“

63Dėl sutarties aiškinimo taisyklių ir jų taikymo faktinių bylos aplinkybių kontekste

6411.

65Apeliantė iš esmės apeliacinio skundo dalyje dėl nuomos sutarties sąlygų aiškinimo nurodo, kad (apeliacinio skundo 4.40–4.63 punktai) nors sudarant sutartį svarbi yra ir tikroji šalių valia, tačiau šio principo nereikia suabsoliutinti. Teigia, kad jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę.

6612.

67Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nagrinėjamoje byloje keliamus klausimus dėl nuomos sutarties sąlygų aiškinimo, pirmiausia įvertins šalių sudarytą nuomos sutartį pagal sutarčių aiškinimo taisykles faktinių bylos aplinkybių kontekste, siekdama atskleisti, ar šalys faktiškai susitarė dėl visų ginčytinų sutarties sąlygų.

6813.

69Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7–409/2010).

7014.

71Tais atvejais, kai aiškinant konkrečią sutartį jos šalys skirtingai vertina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Taikant objektyvųjį sutarčių aiškinimo būdą sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepaisant subjektyvaus ar objektyvaus sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

7215.

73Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas sudarė 2014 m. gruodžio 21 d. nuomos sutartį, kuria ieškovei išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios pirmame pastato aukšte, su pagalbinėmis patalpomis, tai yra su garažu bei rūsiu, adresu ( - ). Šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovės ir atsakovo sudarytos 2014 m. gruodžio 21 turto nuomos sutarties Nr. 2014/12/20-01 3.2.4 ir 3.2.5 punktų, kuriais nustatytos sankcijos nuomotojui už sutarties atitinkamų nuostatų netinkamą vykdymą.

7416.

75Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliaciniu skundu neginčijama aplinkybė (apeliacinio skundo 1.4 punktas), kad nuomos sutarties tekstus rengė apeliantė, ji išdėstė sutarties sąlygas. Nustatyta, kad atsakovas nesutikdamas su pirminėmis sutarties sąlygomis įpareigojo apeliantę jas pataisyti ir po teksto korekcijos sutartį neskaitęs pasirašė. Nustatyta, kad valstybės įmonėje Registrų centre ieškovė įregistravo ne pirminę sutartį, su kuria buvo supažindintas atsakovas (I e. tomas, 95–99 e. b. l.), bet kitą sutartį su naujomis sąlygomis, kurios su atsakovu, jo teigimu, nebuvo aptartos (I e. tomas, 81–82 e. b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai R. P. ir V. J. patvirtino šias atsakovo nurodytas aplinkybes.

7617.

77Vertinant, svarbu ir tai, kad šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes , liudytojų R. P. ir V. J. parodymus (nutarties 16 punktas) patvirtina byloje pateikti nuomos sutarčių, kurios savo nuostatomis iš esmės skiriasi nuo apeliantės pateikto teksto, egzemplioriai. Apeliantės pateiktame egzemplioriuje, kuris, šalių teigimu, buvo įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre (I e. tomas, 81–82 e. b. l.), 3.2.4, 3.2.5, 3.2.8 punktuose nuomotojui numatytos sankcijos (I e. tomas, 12–17 e. b. l.), kurios nebuvo numatytos pradiniame ginčo patalpų nuomos sutarties projekte (I e. tomas, 95–99 e. b. l.).

7818.

79CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).

8019.

81Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, tai yra rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010).

8220.

83CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Iš nustatytos ir apeliaciniu skundu neginčijamos faktinės aplinkybės (16 punktas) matyti, kad jau gyvenamosios patalpų nuomos sutarties sudarymo metu apeliantė veikė nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, į sutarties tekstą įtraukė sąlygas, kurios nebuvo aptartos su atsakovu.

8421.

85Nagrinėjamos bylos kontekste būtina įvertinti ir apeliantės teiginius dėl atsakovo netinkamo elgesio sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas apeliantę ignoravo, nebendradarbiavo ir jos vengė. Šie apeliantės argumentai vertintini kritiškai, kadangi iš apeliacinio skundo turinio (apeliacinio skundo 4.3, 4.5.2, 4.16 punktai) akivaizdu, kad apeliantės pozicija yra prieštaringa, viena vertus, apeliantė nurodo, kad atsakovas su apeliante nebendradarbiavo, ją ignoravo, tačiau tame pačiame apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovui (sutarties šaliai) pinigus mokėdavo grynaisiais ir tik kelias mėnesines įmokas sumokėjo kaip depozitą (apeliacinio skundo 4.3 punktas), o faktiniai nuomos santykiai tęsėsi dvejus metus. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatyta, kad atsakovas vengė bendradarbiauti su apeliante. Apeliantė pateikė pranešimus, parengtus atsakovui, tačiau duomenų, kad jie buvo siunčiami ir (ar) įteikti atsakovui, nėra (I e. tomas, 22, 23, 38, 72 e. b. l.). Priešingai, byloje esantys įrodymai paneigia apeliantės argumentus dėl netinkamo atsakovo, kaip sutarties šalies, elgesio. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys kooperavosi dėl dujinio katilo įrengimo (I e. tomas, 20 e. b. l.), apeliantė ir atsakovas bendravo trumposiomis SMS žinutėmis (I e. tomas, 107 e. b. l., IV tomas, 24–25 e. b. l.), atsakovas siuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo (I e. tomas, 111 e. b. l.), į kurį apeliantė parengė atsakymą (I. e. tomas, 107 e. b. l.). Todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, bylos rašytinius įrodymus daro išvadą, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo, kaip sutarties šalies, netinkamo elgesio yra neįrodytos (CPK 178 straipsnis).

8622.

87Teisėjų kolegija atsižvelgdama į apeliantės ir atsakovo veiksmus, vertindama jų elgesį, sudarant ir vykdant ginčo sutartį, pagal protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, sutarties šalių santykius, faktinių aplinkybių visetą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutarties 13 punktas), sprendžia, kad atsakovas buvo suklaidintas dėl esminių sutarties sąlygų dėl nesąžiningo apeliantės elgesio sutarties sudarymo metu, nesant šių ieškovės veiksmų, atsakovas nebūtų sudaręs analogiškos sutarties. Atsižvelgdamas į įrodymų ir faktinių aplinkybių visetą (nutarties 15–18, 21 punktai), teismas konstatuoja, kad nuo sutarties sudarymo momento apeliantė atsakovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir tai esminių sutarčių aiškinimo principų kontekste, laikoma sutarties šalies nesąžiningu elgesiu, dėl kurio atsakovas sudarė sutartį nepalankiomis sau sąlygomis.

88Dėl 2014 m. gruodžio 21 d. nuomos sutarties Nr. 2014/12/20-01 sąlygų

8923.

90Apeliaciniu skundu keliami klausimai dėl nuomos sutarties sąlygų įvertinimo nutraukiant nuomos sutartį (apeliacinio skundo 4.1–4.5.5 punktai) ir nuomos sutarties sąlygų, kurios, atsakovo teigimu, nebuvo aptartos sutarties sudarymo metu ir kuriomis remdamasi apeliantė prašo priteisti 7000 EUR (apeliacinio skundo 4.6–4.13; 4.19–4.39, 4.64–4.80 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sutarties 3.2.4, 3.2.5, 3.2.8 punktų atitikties šalių susitarimui sudarant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurioje numatytos sankcijos nuomotojui už įsipareigojimų nevykdymą, po to - dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų ir jų atitikties nuomos sutartyje nustatytoms sąlygoms (punktams).

9124.

92Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu pripažino 2014 m. gruodžio 21 d. turto nuomos sutarties Nr. 2014/12/20-1, sudarytos tarp atsakovo ir apeliantės, 3.2.4 ir 3.2.5 sąlygas neteisėtomis. Apeliantė dėl pirmosios instancijos teismo motyvų dėl 3.2.4, 3.2.5 punktų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis teigia, kad nors sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas – lemia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Šalys (apeliantė ir atsakovas) sutartį vykdė ir siekė ją įvykdyti, tai yra pasiekti sutarties sąlygą dėl turto išpirkimo galimybės įgyvendinimo. Tačiau atsakovo elgesys atspindėjo jo nenorą perleisti turtą ieškovei ir informacijos slėpimą dėl atskiro turtinio vieneto suformavimo. Būtent link to šalys turėjo eiti pagal sutartį. Tačiau atsakovas elgėsi visiškai neadekvačiai, vengdavo bendrauti.

9325.

94Su apeliantės nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais ir juos įvertinęs, daro išvadą, kad pirmiausia dėl visos sutarties ir šių sąlygų atsakovas buvo suklaidintas apeliantei neatskleidus svarbių sutarties aplinkybių, antra – sutarties sąlygos yra akivaizdžiai nenaudingos atsakovui ir suteikė apeliantei perdėtą pranašumą.

9526.

96Dėl sutarties 3.2.4 ir 3.2.5 punktų sudarymo byloje nustatyta (nutarties 16–18 punktai), kad sąlygos buvo patvirtintos atsakovui apie jas nežinant. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų sandorį. Apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti kita sandorio šalis, todėl tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama kitos sandorio šalies nesąžiningais veiksmais. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra. Taip pat apgaulė yra, kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. CK 1.91 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, tai yra aplinkybių, kurias žinodama kita šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Taip pat apgaulė yra, kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės.

9727.

98Vertinant apeliantės ir atsakovo sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 3.2.4 ir 3.2.5 punktus matyti, kad sutarties 3.2.4 punkte nustatyta: „Iki 2015.06.30 Nuomotojas įsipareigoja pateikti gyventojų sutikimą – suderinimo aktą, dėl kiekvienam namo aukštui priklausančias žemės sklypo ribas, rūsio patalpų priklausančias patalpas, bei bendrai naudojamas patalpas, kieme statomų automobilių skaičių bei vietą. Nustatyti naudojimosi ribas tarp savininkų.“ Sutarties 3.2.5 punkte nustatyta: „Neįvykdžius 3.2.3. ir 3.2.4. punktų, Nuomotojas per 10 kalendorinių dienų sumoka Nuomininkui baudą lygią 3000 EUR. Neįvykdžius šių įsipareigojimų Nuomotojas įsipareigoja Nuomininkui grąžinti visą sumokėtą nuomos mokestį, depozitą bei padengti nuomininko investicijas į Turto pagerinimą iki sutarties pasirašymo datos, lygią 5790 EUR.“ Be šių sąlygų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 3.2.8 punkto sąlygą, kuria atsakovui numatyta 4000 EUR sankcija, jei atsakovas atsisakys pratęsti nuomos sutartį.

9928.

100Iš šių sąlygų (27 punktas) matyti, kad atsakovui kaip nuomotojui šis sandoris iš esmės buvo visiškai nenaudingas ir suteikė apeliantei pranašumą, tai yra už mažesnę sumą pasinaudojant sankcijomis, įsigyti atsakovui priklausančio turto dalį (sutarties 5.4 punktas), kadangi, išnuomojus apeliantei gyvenamąsias patalpas už 290 EUR mokestį per mėnesį, numatytų sankcijų bendra suma (7000 EUR) beveik dvigubai viršija per metus atsakovo gaunamas pajamas iš nuomos santykių (12 x 290 = 3480 EUR). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei šalių sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį CK 1.91 straipsnio kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsižvelgus į faktines aplinkybes sutarties 3.2.3 ir 3.2.4 punktai buvo sudaryti dėl apgaulės (nutarties 17–18, 29 punktai) ir apgaulė pasireiškė apeliantės veiksmais, tai yra nutylėjus svarbias aplinkybes apie apeliantės pakeistas gyvenamosios nuomos sutarties 3.2.3 ir 3.2.4 punktų sąlygas, kurios nebuvo suderintos su atsakovu ir kurios iš esmės skyrėsi nuo pradinio sutarties teksto (I e. tomas, 12–17, 95–99 e. b. l.).

10129.

102Vertinant 3.2.3 ir 3.2.4 sąlygas kaip nenaudingas atsakovui CK 6.228 kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip konstatuota šios nutarties 28 punkte, sutartyje numatytos sankcijos akivaizdžiai viršijo ir atsakovo gaunamas pajamas per visą nuomos laikotarpį iš nuomos santykių.

10330.

104CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Pažymėta, kad ir UNIDROIT principų 1994 m. redakcijos 3.10 straipsnyje nurodyta, kad: 1) sutarties šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu jos sąlyga sutarties sudarymo metu suteikia kitai šaliai nepagrįsto pranašumo. Tai nustatant, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į: a) tai, kad šios sąlygos buvo nustatytos nesąžiningai pasinaudojant kitos šalies priklausomybe, ekonominiu silpnumu ar neatidėliotinais poreikiais, ar jos neapdairumu, neišmanymu, nepatyrimu, nemokėjimu vesti derybas; ir b) sutarties prigimtį bei tikslą.

10531.

106Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

10732.

108Bylos faktinės aplinkybės, įrodymų visetas patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 21 d. turto nuomos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, o sutartyje nustatytos sankcijos suteikė pranašumą apeliantei reikalauti tokio dydžio sankcijų, kurios beveik dvigubai didesnės nei per visą nuomos laikotarpį nuomotojo gaunamos pajamos. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė atsakovo sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o atsakovas negauna nieko, palyginti su apeliantės prievole. Akivaizdu, kad atsakovas, žinojęs tokias sutarties sąlygas, būtų sutarties nepasirašęs, dėl to minėtos sutarties sąlygos laikytinos neteisėtomis.

10933.

110Apeliantė teigia, kad atsakovas nutraukdamas nuomos sutartį nepagrįstai vadovavosi nuomos sutarties 2.1, 3.1.3, 5.2.1, 5.2.2, 5.2.3 punktų pažeidimais (apeliacinio skundo 4.1–4.5.5 punktai). Atsakovas nesutinka su šiuo argumentu, nurodo, kad nuomos santykių pasibaigimo pagrindas buvo sutarties termino pasibaigimas.

11134.

112Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad šalys pripažįsta, kad atsakovas kreipėsi į atsakovę su 2017 m. sausio 2 d. pranešimu „Dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2017 m. sausio 6 d.“. Atsakovė 2017 m. sausio 10 d. pateikė atsakymą į ieškovo pranešimą, su kuriuo nesutiko, nurodydama identiškus argumentus, kurie yra nurodomi ir apeliaciniame skunde (I e. tomas, 100–103 e. b. l.). Atsakovas sutikdamas su apeliantės nurodytais argumentais dėl 2.1, 3.1.3, 5.2.1, 5.2.2, 5.2.3 punktų, 2017 m. sausio 17 d. pareiškimu „Dėl išsikeldinimo pasibaigus nuomos sutarčiai“ nurodė, kad su apeliante 2014 m. gruodžio 21 d. buvo sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2014/12/20-01. Sutartimi buvo nustatytas nuomos terminas iki 2015 m. gruodžio 31 d., nustatant galimybę ja pratęsti iki 2016 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 4.1 p.). 2015 m. gruodžio 22 d. nuomos sutartis pratęsta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Atsakovas apeliantei nurodė, kad kitų nuomos sutartimi numatytų sutarties pratęsimo terminų nenustatyta, atskirai nesusitarta, apeliantei buvo žinoma apie sutarties termino pabaigą, todėl ji privalo išsikelti (I e. tomas, 111 e. b. l.).

11335.

114Apeliantė pateikė atsiliepimą į šį atsakovo reikalavimą, kuriame nurodė, kad atsakovo reikalavimas išsikelti iš jam priklausančių patalpų prieštarauja teisiniam reguliavimui ir neatitinka CK 6.607 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kadangi atsakovas praleido terminą sutartį atnaujinti ar nutraukti, sutartis yra pratęsta tokiam pačiam laikotarpiui (I e. tomas, 107 e. b. l.).

11536.

116Atsižvelgiant į šiuos rašytinius įrodymus matyti, kad atsakovo faktinis nuomos nutraukimo pagrindas buvo 2017 m. sausio 17 d. pareiškimas „Dėl išsikeldinimo pasibaigus nuomos sutarčiai“, kadangi atsakovas sutiko su 2017 m. sausio 10 d. apeliantės nurodytu atsakymu dėl sutarties dėl 2.1, 3.1.3, 5.2.1, 5.2.2, 5.2.3 punktų pažeidimo ir 2017 m. sausio 17 d. pareiškimu sutartį nutraukė remdamasis aplinkybe, kad terminuotos nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, apeliantė žino apie sutarties terminą, be to, apeliantė neįgyvendino gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 5.4 punkto, kuriuo apeliantė įsipareigojo iš atsakovo įsigyti turtą, tačiau šio veiksmo neatliko (I e. tomas, 111 e. b. l.). Apeliantė nurodo, kad šis atsakovo reikalavimas yra neteisėtas, kadangi remiantis CK 6.607 straipsnio 1 dalimi sutartis yra pratęsiama, šia aplinkybe grindžiamas ir apeliacinis skundas.

117Dėl nuomos sutarties nutraukimo, CK 6.607 straipsnio taikymo ir ieškovės iškeldinimo

11837.

119Apeliantė apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo 4.6–4.23, 4.18–4.603 punktai) nurodo aplinkybes dėl, apeliantės teigimu, neteisėto nuomos sutarties nutraukimo. Teigia, kad pagal CK 6.607 straipsnio 2 dalį atsakovas privalėjo įspėti apeliantę prieš tris mėnesius apie sutarties pratęsimą ar atsisakymą pratęsti, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl sutartis buvo pratęsta. Atsakovas teigia, kad nuomos sutartis buvo terminuota ir nuomos sutartis buvo pratęsta vieną kartą. Dėl CK 6.607 straipsnio 2 dalies normos taikymo atsakovas nurodo, kad ši norma nagrinėjamu atveju netaikoma, kadangi ieškovė realizavo teisę pratęsti nuomos santykius 12 mėnesių.

12038.

121Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudaryta nuomos sutartis pasibaigė, atsakovas pranešė nuomininkei, jog neketina pratęsti nuomos teisinių santykių, o apeliantė nuomos sutarties sąlygas vykdė netinkamai, nuomos mokesčio bei išlaidų už komunalines paslaugas nemokėjo, todėl CK 6.607 straipsnis nagrinėjamu atveju netaikomas ir apeliantė iškeldintina iš atsakovui priklausančių patalpų.

12239.

123Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp apeliantės ir atsakovo buvo sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (Sutarties 4.1 punktas). Atsakovas 2017 m. sausio 17 d. kreipėsi į ieškovę su pareiškimu dėl ieškovės išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų. Atsakovas ieškovei nustatė terminą išsikelti iš gyvenamųjų patalpų iki 2017 m. vasario 1 d. 2017 m. sausio 25 d. gautas ieškovės atsakymas į pareiškimą dėl iškeldinimo pasibaigus nuomos sutarčiai, su pareiškimu ieškovė nesutinka, nurodė, kad atsakovo pareiškime išdėstyta pozicija neatitinka imperatyvaus teisinio reguliavimo.

12440.

125CK 6.613 straipsnyje numatytos gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmės, numatančios, kad, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus (CK 6.610 straipsnis).

12641.

127Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir nuomotojui nepageidaujant pratęsti nuomos sutarties bei reikalaujant išsikelti, nuomininkas bei jo šeimos nariai privalo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. CK 6.607 straipsnis reglamentuoja nuomininko pirmenybės teisę pratęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Minėtame straipsnyje numatyta galimybė nuomininkui, pasibaigus nuomos sutarties terminui, pirmenybės teise sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. Tačiau pažymėtina, jog nuomininko pirmenybės teisė sudaryti nuomos sutartį naujam terminui nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama tik esant įstatyme nurodytoms sąlygoms. Šalys yra laisvos pasirinkti elgesio variantą, tai yra sudaryti naują sutartį pasibaigus sutarties terminui ar ne.

12842.

129Pažymėtina tai, kad ta aplinkybė, jog apeliantė vykdė nuomos sutarties sąlygas išlaikydama nuomojamą turtą, nesudaro pagrindo riboti atsakovo diskrecijos teisę spręsti dėl nuomos sutarties pratęsimo galimybės. Nustatyta, jog atsakovas 2017 m. sausio 17 d. raštu informavo apeliantę apie tai, kad neketina su ja pratęsti nuomos sutarties (prašo išsikelti). Tai, kad atsakovas 2017 m. sausio 17 d. rašte nenurodė, jog nenumato nuomojamų patalpų nuomoti ilgiau nei metus, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas netinkamai įvykdė CK 6.607 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą pranešti apeliantei apie atsisakymą pratęsti nuomos sutartį, kadangi tai nėra privalomas pranešimo turinio elementas.

13043.

131Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sąlygomis arba apie atsisakymą pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti. Jeigu šios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.607 straipsnio 2 dalis, nustatanti savaiminį terminuotos nuomos sutarties pratęsimą, esant įstatymo nurodytoms sąlygoms, gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai nuomininkas turi pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį, tai yra nustatomos CK 6.607 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos – tinkamas nuomos sutarties sąlygų vykdymas ir antroji sąlyga – nuomotojo teisė atsisakyti pratęsti sutartį, jeigu nuomotojas patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus nenumato nuomoti.

13244.

133Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė nuomodamasi atsakovui priklausančias patalpas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, tai yra laiku nemokėjo komunalinių mokesčių (I e. tomas, 110, 132,190–191 e. b. l., II e. tomas, 18, 50, 57–59, 72–80, 144, 149–151), atsakovas nurodo, kad su atsakove nuomos santykių tęsti nebenori, ir teigia, kad ateityje patalpų nenuomos. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog šalių sudaryta nuomos sutartis pasibaigė, atsakovas pranešė nuomininkei, jog neketina pratęsti nuomos teisinių santykių, apeliantė nuomos sutarties sąlygas vykdė netinkamai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės reikalavimas pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

13445.

135Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmes reglamentuoja CK 6.613 straipsnis, kuriame numatyta, kad, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Byloje nustatyta, kad šalių nuomos sutartis yra terminuota ir atsakovas iš ieškovės reikalavo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Atsižvelgiant bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad atsakovo reikalavimas dėl apeliantės iškeldinimo yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo konstatuojama, kad apeliantės naudojimasis atsakovo patalpomis, nesant nuomos santykių, kurių nuomos terminas pasibaigė, pažeidžia atsakovo teises bei teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino priešieškinio dalį dėl apeliantės iškeldinimo.

13646.

137Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismo sprendimo įvykdymas yra atidedamas ar išdėstomas tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Todėl teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus / išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2006, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-61/2011).

13847.

139Nagrinėjamu atveju apeliantė nevykdo pareigos atlaisvinti ginčo turtą jau nuo 2017 metų, tai yra daugiau kaip metus, be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantė turi kitą nekilnojamąjį turtą, į kurį galėtų išsikelti. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad būtina atidėti sprendimo vykdymą, kadangi apeliantei būtina susirasti kitą gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ( - ), gyveno ilgą laiką, apeliantei reikalingas laiko tarpas, per kurį ji realiai galėtų atlaisvinti visą ginčo turtą. Taigi, reikalauti iš apeliantės iš karto atlaisvinti visą ginčo turtą būtų neprotinga ir nesąžininga. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti vienam mėnesiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnis).

140Dėl skolos priteisimo

14148.

142Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo motyvus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo iš apeliantės priteistiną skolą, nurodo, kad mokesčius mokėjo, be to, pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl lėšų (5790 EUR) už turto pagerinimą grąžinimo apeliantei (apeliacinio skundo 4.14–4.17.; 4.81–4.104 punktai). Atsakovas teigia, kad mokesčiai yra apskaičiuoti pagal vandens, dujų ir elektros kontrolinių skaitiklių, kurie yra įrengti kiekvienam namo aukštui, rodmenis.

14349.

144Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Apeliantė prašydama priteisti 5790 EUR sumą už turto pagerinimą nepateikia realias patirtas išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų (remonto išlaidos ir pan.). Nagrinėjamu atveju sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, siekianti prisiteisti kompensaciją už turto pagerinimus, turi pareigą įrodyti atliktų darbų pagerinimo faktą, į bylą pateikti įrodymus apie remonto darbų išlaidas, tačiau tokių duomenų bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pateikta nebuvo, todėl nėra pagrindo apeliantei priteisti daikto pagerinimo išlaidas, kurios nėra įrodytos leistinais rašytiniais įrodymais.

14550.

146Nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų, todėl ieškovė, naudodamasi atsakovui priklausančiomis patalpomis, privalo nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos mokestį. Turto nuomos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas moka nuomotojui patalpų nuomos mokestį – 290 EUR už kiekvieną mėnesį; mokestis sumokamas iki 5 einamojo mėnesio, už kurį mokestis mokamas, dienos (Sutarties 2.2. punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nuomos mokesčio nemoka nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., todėl ieškovė atsakovui skolinga 3480 EUR nuomos (12 mėn. x 290 EUR) mokesčio.

14751.

148Pažymėtina, kad depozitui (užstatui) būdingas turto išskyrimas, tai yra iš apeliantės turto masės buvo išskirta pinigų suma ir perduota atsakovui sudarant nuomos sutartį. Antra, iš nuomos sutarties sąlygų matyti, jog užstatas yra sumokėtas atsakovui ir pagal turto nuomos sutarties 2.4 punktą sumokėtas depozitas ir nuomos mokestis už laikotarpį iki nuomos sutarties pasirašymo, kai vyko turto būklės pagerinimo darbai, bus įskaičiuotas už paskutinių turto nuomos mėnesių įmokas ar turtui tenkančių komunalinių ar kitokių mokesčių sumą (I e. tomas, 12–17 e. b. l.). Be to, iš nuomos įmokų žiniaraščio matyti, kad apeliantė nuomos mokestį mokėjo iki 2016 m. spalio 6 d. (I e. tomas, 24, 41 e. b. l.). Todėl atsižvelgiant į šių faktinių aplinkybių visumą ir nuomos sutarties sąlygas akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nuomos mokesčio įsiskolinimo sumos priteisimo klausimą, nenustatė skolos atsiradimo momento, nuo kuriuo turi būti apskaičiuojamas įsiskolinimas, neįvertino aplinkybės dėl depozito įskaitymo į nuomos mokesčio ar komunalinių išlaidų įsiskolinimą.

14952.

150Pirmosios instancijos teismas remdamasis atsakovo teismui pateikta komunalinių mokesčių, tenkančių mokėti apeliantei, apskaičiavimo lentele nustatė, kad ieškovė atsakovui skolinga 2119,50 EUR už suteiktas komunalines paslaugas (elektrą, dujas, vandenį, bendrojo naudojimo patalpų komunalines išlaidas), ir šią sumą priteisė iš apeliantės atsakovui. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl komunalinių mokesčių priteisimo iš esmės rėmėsi 2018 m. sausio 10 d. parengta lentele (II e. tomas, 144 e. b. l.), tačiau remiantis byloje esančių rašytinių įrodymų visetu matyti, kad nėra tikrintas lentelėje nurodytų duomenų pagrįstumas, kadangi iš akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. balandžio 4 d. raštų matyti, kad buvo įrengtas vienas skaitiklis, pagal kurį buvo skaičiuojami vandens suvartojimo duomenys (I e. tomas, 152, 180 e. b. l.), be to, byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“ raštas, kurioje nurodyta, kad patikrinus namo santechninę įrangą nustatyta, kad kontroliniai skaitikliai galbūt yra įrengti netvarkingai (I e. tomas, 151 e. b. l.) ir tik 2017 m. gegužės 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad yra įrengti papildomi (kontroliniai) vandens skaitikliai (I e. tomas, 171–174 e. b. l.), todėl neaišku, kokiais faktiniais duomenimis (skaitiklių duomenimis) remdamasis pirmosios instancijos teismas apskaičiavo apeliantei tiekto sunaudoto vandens kiekį ir priteisė įsiskolinimą iš atsakovo apeliantei.

15153.

152Komunalinių išlaidų apskaičiavimo kontekste taip pat matyti, kad nėra tinkamai išspręstas skolos priteisimo klausimas už apeliantei teiktas elektros, dujų ir bendrojo naudojimo patalpų paslaugas. Dėl bendrojo naudojimo patalpų išlaidų matyti, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kuriais remdamasis atsakovas prašo priteisti skolą iš apeliantės už bendrojo naudojimo patalpų išlaikymą, mokesčio dydis nustatytas 14 EUR per mėnesį (CPK 178 straipsnis).

15354.

154Dėl dujų tiekimo įsiskolinimo matyti, kad atsakovas prašo už dujų tiekimą priteisti iš apeliantės 82,60 EUR (II e. tomas, 144 e. b. l.), tačiau remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti, kad šio įsiskolinimo pagrįstumo klausimas tinkamai nebuvo išspręstas. Lentelėje užfiksuotas dujų skaitiklio rodmuo metų pradžioje 47775 ir metų pabaigoje 49409, atsakovas pateikė apskaičiavimą, rašytą ranka, tačiau skaičiavimuose nurodyti duomenys nėra aiškūs (II e. tomas, 72–80 e. b. l.), o paties atsakovo atliktose fotofiksacijoje nurodyti skaitiklių duomenys nėra aiškūs, kadangi prie atliktų fotofiksacijų atsakovas padarė įrašą, kad, 2018 m. rugsėjo 28 d. duomenimis, elektros skaitiklio rodmenys yra 48851 (I e. tomas, 51 e. b. l.), o kitoje fotofiksacijoje atsakovas nurodo, kad, 2017 m. lapkričio 6 d. duomenimis, elektros skaitiklio rodmenys yra 48989, o akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ nurodytos sumos nėra nurodytos konkrečiam namo dujų skaitikliui, o nurodytos namui, esančiam ( - ) (II e. tomas, 149–150 e. b. l.). Atsižvelgiant į šių įrodymų prieštaringumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė faktinių atsakovo patirtų išlaidų už dujų tiekimą apeliantei.

15555.

156Dėl elektros energijos tiekimo matyti, kad atsakovas prašo priteisti 488,21 EUR įsiskolinimą už tiektą elektros energiją apeliantei (II e. tomas, 144 e. b. l.), atsakovo lentelėje nurodyti duomenys, kad elektros skaitiklio rodmuo metų pradžioje 10505 ir metų pabaigoje 13704. Byloje atsakovo pateikti duomenys grindžiami pačiais atsakovo skaičiavimais, apskaičiavimo būdas ir duomenys nėra aiškūs, paties atsakovo atliktose fotofiksacijose nurodyti dviejų skaitiklių duomenys (II e. tomas, 72–80, 109, 145), kita vertus, įsiskolinimas už elektros energijos tiekimą grindžiamas akcinės bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“ sąskaitomis, kuriose užfiksuoti elektros energijos skaitiklio Nr. 01859913 duomenys (I e. tomas, 182 e. b. l.), tačiau ar šis skaitiklis buvo skirtas apeliantei suteiktam gyvenamajam plotui, byloje nėra atskleista, todėl nėra atskleistos aplinkybės, ar nurodytas elektros skaitiklis buvo skirtas aptarnauti apeliantės nuomojamas gyvenamąsias patalpas, ar šis elektros skaitiklis yra skirtas aptarnauti visam namui ar kitai name gyvenančiai šeimai / asmeniui.

15756.

158Dėl komunalinių mokesčių priteisimo pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis turto nuomos sutarties 1.2 punktu, pagal kurį apeliantė privalo mokėti mokesčius už šiukšlių išvežimą proporcingai jos naudojamam turtui, ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2017 m. vasario 4 d. (Nr. K171002082) ir 2017 m. gruodžio 5 d. (Nr. K171073437) sąskaitomis už komunalinių atliekų tvarkymą, priteisė iš apeliantės atsakovui 77,77 EUR už šiukšlių išvežimą. Iš šių pateiktų sąskaitų turinio (II e. tomas, 151–152 e. b. l.) matyti, kad 2017 m. vasario 4 d. rinkliava yra skirta už patalpas, esančias ( - ), o 2017 m. gruodžio 5 d. rinkliava yra skirta už patalpas, esančias ( - ), be to, tiek apeliantė, tiek atsakovas nurodo, kad ( - ), gyvena ne viena šeima, tai yra, apeliantės teigimu, name gyvena keturios šeimos, o, atsakovo teigimu, dvi šeimos, todėl matyti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, siekdamas nustatyti apeliantei tenkančią mokėtiną rinkliavą už šiukšlių išvežimą.

15957.

160Apeliantė dėl gyventojų pajamų mokesčio priteisimo nurodė, kad gyventojų pajamų mokestį yra sumokėjusi grynaisiais pinigais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1653 EUR gyventojų pajamų mokesčio. Su šiuo apeliantės nurodytu argumentu nesutinkama. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė sumokėjo atsakovui gyventojų pajamų mokestį (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš byloje pateikto įrodymo, tai yra Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. sausio 23 d. pažymos, matyti, kad atsakovas gyventojų pajamų mokestį sumokėjo pats už 2015 ir 2016 metus, o šias atsakovo patirtas išlaidas apeliantė privalo atlyginti pagal nuomos sutarties 2.1 punktą, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo patiriami nuostoliai dėl laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio sudarė 1653 EUR ir pirmosios instancijos teismas šią sumą pagrįstai priteisė iš apeliantės. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytas argumentas, kad ji neprivalo sumokėti gyventojų pajamų mokesčio, nes atsakovas nepateikė verslo liudijimo, laikomas nereikšmingu, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas gyventojų pajamų mokestį mokėjo, o pareiga atlyginti atsakovo patirtus nuostolius atsiranda apeliantei pagal sutartyje prisiimtus įsipareigojimus.

16158.

162Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl įsiskolinimo priteisimo už žemės mokestį. Šią aplinkybę grindžia tuo, kad žemės mokestį, kaip ir kitus mokesčius, yra sumokėjusi atsakovui grynaisiais pinigais. Su šiuo apeliantės nurodytu argumentu nesutinkama. Šalys nuomos sutarties 1.2 punktu susitarė, kad apeliantė nuomodamasi atsakovui priklausančias patalpas mokės ir žemės mokestį. Atsakovas į bylą pateikė 2017 m. sausio 23 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą dėl K. S. gyventojų pajamų mokesčio ir žemės mokesčio deklaravimo bei sumokėjimo. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovui sumokėjo žemės mokestį. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovui iš ieškovės priteistinas 71 Eur žemės mokestis už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

16359.

164Ištyrusi byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl atsakovo reikalavimo priteisti įsiskolinimą iš apeliantės už komunalines paslaugas (elektros energijos, vandens ir dujų tiekimas), nuomos mokesčio įsiskolinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tik įvertinus ir išnagrinėjus atsakovo pateiktoje suvestinėje nurodytų komunalinių išlaidų dydžio pagrįstumą, lyginant su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančias suteiktas komunalines paslaugas, galima spręsti dėl minėto atsakovo reikalavimo pagrįstumo, teisingumo bei skolos dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių dėl skolos priteisimo, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16560.

166Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimo dalį (dėl skolos priteisimo už komunalines paslaugas ir nuomos mokesčio) panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas negali nustatytų procesinių teisės normų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.

16761.

168Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16962.

170Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17163.

172Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, dalį sprendimo panaikinus ir bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

173Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

174Iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą.

175Atidėti vykdymą teismo sprendimo dalies dėl atsakovės D. S. (L. L.) su šeima iškeldinimo su visais priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), 1 (vieno) mėnesio terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

176Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo priteisti 7401,27 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7401,27 Eur sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos (2017 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui K. S. ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

177Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti turto... 7. 2.... 8. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo... 9. 3.... 10. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, prašydamas iškeldinti D. S.... 11. 4.... 12. Ieškovė teisme pateikė atsiliepimą į priešieškinį, su priešieškiniu... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 14 d.... 16. 5.1.... 17. Dėl 2014 m. gruodžio 21 d. nuomos sutarties 3.2.4 ir 3.2.5 punktų sąlygų... 18. 5.2.... 19. Dėl atsakovui susidariusios skolos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad... 20. 5.3.... 21. Dėl daikto pagerinimo išlaidų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad... 22. 5.4.... 23. Dėl ieškovės iškeldinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 25. 6.... 26. Apeliaciniu skundu ieškovė D. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo... 27. 6.1.... 28. Apeliantė iš esmės apeliaciniame skunde teigia, kad visą laiką... 29. 6.2.... 30. Apeliantė teigia, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė nuomos sutartį... 31. 6.3.... 32. Apeliantė teigia, kad pagal sutarties 3.2.4 punktą iki 2015 m. birželio 30... 33. 6.4.... 34. Apeliantė teigia, kad pagerino atsakovo turtą. Atsakovas neįvykdė 3.2.3 bei... 35. 6.5.... 36. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų dėl 3.2.4, 3.2.5 sąlygų... 37. 6.6.... 38. Dėl skolos priteisimo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 39. 6.7.... 40. Dėl turto pagerinimo apeliantė nurodo, kad šalys nuomos sutartimi aiškiai... 41. 7.... 42. Atsiliepimu atsakovas K. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti... 43. 7.1.... 44. Dėl nuomos sutarties nuraukimo atsakovas nurodo, kad sudarė terminuotą... 45. 7.2.... 46. Dėl nuomos sutarties nutraukimo remiantis nuomos sutarties 2.1, 3.1.3, 5.2.1,... 47. 7.3.... 48. Dėl sutarties aiškinimo atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 49. 7.4.... 50. Dėl sutarties 3.2.4 ir 3.2.5 sąlygų atsakovas nurodo, kad sutarties tekstą... 51. 7.5.... 52. Dėl turto pagerinimo išlaidų atsakovas nurodo, kad leido ieškovei 2014... 53. 7.6.... 54. Dėl nuostolių priteisimo ir mokesčių už komunalines paslaugas... 55. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 56. 8.... 57. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 58. 9.... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 60. Faktinės aplinkybės... 61. 10.... 62. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė... 63. Dėl sutarties aiškinimo taisyklių ir jų taikymo faktinių bylos aplinkybių... 64. 11.... 65. Apeliantė iš esmės apeliacinio skundo dalyje dėl nuomos sutarties sąlygų... 66. 12.... 67. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nagrinėjamoje byloje keliamus... 68. 13.... 69. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant... 70. 14.... 71. Tais atvejais, kai aiškinant konkrečią sutartį jos šalys skirtingai... 72. 15.... 73. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas sudarė... 74. 16.... 75. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliaciniu skundu neginčijama... 76. 17.... 77. Vertinant, svarbu ir tai, kad šias pirmosios instancijos teismo nustatytas... 78. 18.... 79. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 80. 19.... 81. Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas,... 82. 20.... 83. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 84. 21.... 85. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina įvertinti ir apeliantės teiginius dėl... 86. 22.... 87. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į apeliantės ir atsakovo veiksmus,... 88. Dėl 2014 m. gruodžio 21 d. nuomos sutarties Nr. 2014/12/20-01 sąlygų... 89. 23.... 90. Apeliaciniu skundu keliami klausimai dėl nuomos sutarties sąlygų įvertinimo... 91. 24.... 92. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu pripažino 2014 m.... 93. 25.... 94. Su apeliantės nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas... 95. 26.... 96. Dėl sutarties 3.2.4 ir 3.2.5 punktų sudarymo byloje nustatyta (nutarties... 97. 27.... 98. Vertinant apeliantės ir atsakovo sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos... 99. 28.... 100. Iš šių sąlygų (27 punktas) matyti, kad atsakovui kaip nuomotojui šis... 101. 29.... 102. Vertinant 3.2.3 ir 3.2.4 sąlygas kaip nenaudingas atsakovui CK 6.228 kontekste... 103. 30.... 104. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar... 105. 31.... 106. Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228... 107. 32.... 108. Bylos faktinės aplinkybės, įrodymų visetas patvirtina, kad 2014 m.... 109. 33.... 110. Apeliantė teigia, kad atsakovas nutraukdamas nuomos sutartį nepagrįstai... 111. 34.... 112. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad šalys pripažįsta, kad... 113. 35.... 114. Apeliantė pateikė atsiliepimą į šį atsakovo reikalavimą, kuriame... 115. 36.... 116. Atsižvelgiant į šiuos rašytinius įrodymus matyti, kad atsakovo faktinis... 117. Dėl nuomos sutarties nutraukimo, CK 6.607 straipsnio taikymo ir ieškovės... 118. 37.... 119. Apeliantė apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo 4.6–4.23, 4.18–4.603... 120. 38.... 121. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudaryta nuomos sutartis... 122. 39.... 123. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp apeliantės ir... 124. 40.... 125. CK 6.613 straipsnyje numatytos gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos... 126. 41.... 127. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir nuomotojui nepageidaujant pratęsti... 128. 42.... 129. Pažymėtina tai, kad ta aplinkybė, jog apeliantė vykdė nuomos sutarties... 130. 43.... 131. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius... 132. 44.... 133. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė nuomodamasi atsakovui... 134. 45.... 135. Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmes... 136. 46.... 137. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje... 138. 47.... 139. Nagrinėjamu atveju apeliantė nevykdo pareigos atlaisvinti ginčo turtą jau... 140. Dėl skolos priteisimo... 141. 48.... 142. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo motyvus, kad pirmosios instancijos... 143. 49.... 144. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaidas civilinėje teisėje... 145. 50.... 146. Nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis yra... 147. 51.... 148. Pažymėtina, kad depozitui (užstatui) būdingas turto išskyrimas, tai yra... 149. 52.... 150. Pirmosios instancijos teismas remdamasis atsakovo teismui pateikta komunalinių... 151. 53.... 152. Komunalinių išlaidų apskaičiavimo kontekste taip pat matyti, kad nėra... 153. 54.... 154. Dėl dujų tiekimo įsiskolinimo matyti, kad atsakovas prašo už dujų... 155. 55.... 156. Dėl elektros energijos tiekimo matyti, kad atsakovas prašo priteisti 488,21... 157. 56.... 158. Dėl komunalinių mokesčių priteisimo pirmosios instancijos teismas,... 159. 57.... 160. Apeliantė dėl gyventojų pajamų mokesčio priteisimo nurodė, kad gyventojų... 161. 58.... 162. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl... 163. 59.... 164. Ištyrusi byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei... 165. 60.... 166. Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, yra pagrindas... 167. 61.... 168. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 169. 62.... 170. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios... 171. 63.... 172. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų... 173. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 174. Iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018... 175. Atidėti vykdymą teismo sprendimo dalies dėl atsakovės D. S. (L. L.) su... 176. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo... 177. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....