Byla e2-177-959/2019
Dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės; tretieji asmenys UAB „Litona Cargo“ ir UAB „Pernod Ricard Lietuva“

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev, sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei, dalyvaujant ieškovo R. B. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gertransa“ atstovei advokato padėjėjai Linai Rumševičienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei UAB „Gertransa“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės; tretieji asmenys UAB „Litona Cargo“ ir UAB „Pernod Ricard Lietuva“.

3Teismas

Nustatė

4Atsakovė darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) pateikė prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą atlyginti dalį įmonei padarytos žalos – 5443,45 EUR, – kuriuos įmonė buvo priversta sumokėti UAB „Litona Cargo“. Ginčo nagrinėjimo procese atsakovė sumažino reikalaujamos priteisti žalos dydį iki 2721 EUR.

5Ieškovas su atsakovės reikalavimu nesutiko, pareiškė priešpriešinį reikalavimą įpareigoti ieškovę pilnai su juo atsiskaityti su juo išmokant darbo užmokestį už kovo mėnesi, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nepagrįstai išskaičiuotus 900 EUR, viso: 1620 EUR plius kasmetinių nepanaudotų atostogų kompensaciją.

6DGK 2018 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsakovės reikalavimą patenkino, o ieškovo reikalavimą – atmetė.

7Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė atmesti atsakovės UAB „Gertransa“ reikalavimą priteisti iš R. B. žalos atlyginimą; priteisti iš UAB „Gertransa“ 1 600 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovas nurodė, kad jis važiavo atsakovės nurodytu keliu, jam nebuvo pateikta informacija apie krovinio turinį ir poreikį imtis ypatingų atsargumo priemonių bei pasirinkti saugomą stovėjimo vietą, įmonėje buvo susiklosčiusi įprasta praktika nakčiai sustoti ten, kur yra galimybė tą padaryti ir vadovas tam neprieštaravo. Be to, įvykus vagystei atsakovė liepė nekviesti policijos ir važiuoti toliau, motyvuodama tuo, kad draudimas nepadengs nuostolių. Atsakovė, užsiimdama krovinių pervežimu, turėtų apdrausti ir vairuotojų civilinę atsakomybę, todėl to nepadariusi prisiima riziką už krovinio praradimą ir negali reikalauti iš ieškovo atlyginti nuostolius. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovė su juo nėra pilnai atsiskaičiusi nutraukiant darbo sutartį, nesumokėjo už darbą naktimis bei savaitgaliais, taip pat nepagrįstai sumažino mokamus dienpinigius, kadangi sudarant darbo sutartį buvo susitarta dėl 100 procentų mokamų dienpinigių.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Savo nesutikimą grindė tuo, kad ieškovas R. B. nesilaikė darbdavio nurodymų važiuoti A34 keliu, vėliau D947 keliu, nepagrįstai nukrypo nuo darbdavio nurodyto maršruto ir savarankiškai nusprendė įvažiuoti į kitą kelią; pasirinko netinkamą ir nepritaikytą vietą vilkikui stovėti per naktį; neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai darbdaviui nurodydamas žymiai mažesnį kiekį pavogto krovinio nei buvo pavogta iš tiesų. Įvertindama ir savo kaltę dėl minėto įvykio, atsakovė prašė priteisti iš ieškovo tik pusę gavėjui atlygintų nuostolių. Taip pat atsakovė nurodė, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi su ieškovu, sumokėdama jam net daugiau nei priklausė.

9Teismas

konstatuoja:

10nustatyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. tarp ieškovo R. B. ir atsakovės UAB “Gertransa” buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 327, kuriuos pagrindu R. B. buvo priimtas dirbti UAB “Gertransa” tolimųjų reisų vairuotoju. Darbo sutarties 3 punktu, UAB “Gertransa” įsipareigojo darbuotojui mokėti LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, padaugintą iš 1,3 koeficiento, išmokant darbo užmokestį du kartus per mėnesį. Darbo sutarties 5 punktu nustatoma 6 (šešių) darbo dienų darbo savaitė bei teisės aktuose vairuotojams nustatyta maksimali darbo trukmė, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Darbo sutarties 7.4. punktu susitarta, kad darbuotojui už tarnybines komandiruotes mokama 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles. Darbo sutartyje nustatyta, kad didesnė dienpinigių suma gali būti mokama atskiru darbdavio įsakymu (e. b. t. 1, b. l. 40-41). Ieškovas buvo supažindintas su UAB “Gertransa” tolimųjų reisų vairuotojo pareigine instrukcija, kurios 15 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo užtikrinti krovinio saugumą, informuoti transporto skyriaus vadovą apie svarbias aplinkybes, susijusias su gabenamu kroviniu (e. b. t. 1, b. l. 111-112). 2018 m. sausio 4 d., apie 19.20 val., ieškovas, gabendamas alkoholinių gėrimų krovinį, sustojo Prancūzijoje, kelio D643 išplatėjime, neapšviestoje, nesaugomoje vietoje, negyvenamoje teritorijoje (e. b. t. 1, b. l. 45, 58, 54, 56; t. 2, b. l. 13, 15, 17-19), kur nenustatyti asmenys įsibrovė į puspriekabę ir pagrobė dalį krovinio, priklausančio trečiajam asmeniui UAB „Pernod Ricard Lietuva“, kuris dėl to patyrė 6516 EUR nuostolių (e. b. t. 3, b. l. 17). Trečiasis asmuo UAB „Pernod Ricard Lietuva“ kitam trečiajam asmeniui UAB „Litona Cargo“ (užsakovui) pateikė pretenziją dėl 6516 EUR dydžio nuostolių atlyginimo (e. b. t. 3, b. l. 23). Atsakovė UAB „Gertransa“ atlygino trečiajam asmeniui UAB „Litona Cargo“ (užsakovui) 6 586,57 Eur nuostolių (e. b. t. 1, b. l. 42-46, 52, 113). Draudimo kompanija informavo atsakovę, kad net ir pranešus apie vagystę, įvykis būtų buvęs pripažintas nedraudiminiu, kadangi krovinys pagrobtas transporto priemonei stovint nesaugomoje aikštelėje (e. b. t. 1, b. l. 108-109).

111.

12Dėl atsakovės reikalavimo

13Atsakovė reikalauja įpareigoti ieškovą atlyginti 2721 EUR dydžio žalą, atsiradusią jai atlyginus žalą trečiajam asmeniui, kuris žalą patyrė nenustatytiems asmenims pagrobus dalį ieškovo vežamo krovinio.

14Darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

15Kasacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018 yra išaiškinęs, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Taigi materialinė darbuotojo atsakomybė kyla, kai pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla ir kai yra nustatomos visos šios sąlygos: žala; neteisėta veika; priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė. DK normos nereglamentuoja darbuotojo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, sąvokos. CK 6.246 straipsnio, reglamentuojančio neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Darbuotojo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 26 punktą).

161.1.

17Dėl neteisėtų veiksmų

18Atsakovė nurodo tokius ieškovo neteisėtus veiksmus: 1) ieškovas nesilaikė darbdavio nurodymų važiuoti A34 keliu, vėliau D947 keliu, nepagrįstai nukrypo nuo darbdavio nurodyto maršruto ir savarankiškai nusprendė įvažiuoti į kitą kelią; 2) ieškovas pasirinko netinkamą ir nepritaikytą vietą vilkikui stovėti per naktį; 3) ieškovas neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai darbdaviui nurodydamas žymiai mažesnį kiekį pavogto krovinio nei buvo pavogta iš tiesų.

19UAB “Gertransa” tolimųjų reisų vairuotojo pareiginės instrukcijos, su kuria ieškovas buvo supažindintas, 15 punkte, be kita ko, nustatyta, kad darbuotojas privalo užtikrinti krovinio saugumą, informuoti transporto skyriaus vadovą apie svarbias aplinkybes, susijusias su gabenamu kroviniu. Pareiginės instrukcijos 8 punktas, be kita ko, nustato, kad jei darbuotojas dėl susidariusių aplinkybių negali atlikti jam pavestų užduočių ar vykdyti pareigų, privalo nedelsiant apie tai informuoti transporto skyriaus vadovą arba transporto skyriaus darbuotojus, arba direktoriaus pavaduotoją.

202018 m. sausio 4 d., apie 19.20 val., ieškovas, gabendamas alkoholinių gėrimų krovinį, sustojo Prancūzijoje, kelio D643 išplatėjime, neapšviestoje, nesaugomoje vietoje, negyvenamoje teritorijoje (e. b. t. 1, b. l. 45, 58, 54, 56; t. 2, b. l. 13, 15, 17-19), kur nenustatyti asmenys įsibrovė į puspriekabę ir pagrobė dalį krovinio. Teismo vertinimu, sustojimas poilsiui tokioje vietoje nedera su pareigos užtikrinti krovinio saugumą tinkamu vykdymu. Ieškovas, būdamas tolimųjų reisų vairuotoju bei atsakingu už jam patikėtą krovinį, galėjo ir turėjo suvokti, jog poilsiui pasirinkta vieta nėra saugi. Byloje nėra ginčo dėl to, jog sunkvežimiams specialiai pritaikytos stovėjimo vietos yra saugesnės, nei ieškovo pasirinkta vieta, ir tokių vietų (stovėjimo aikštelių) buvo keliasdešimties kilometrų spinduliu nuo sustojimo vietos (e. b. t. 2, b. l. 20). Tačiau, anot ieškovo, darbdavys ieškovui nebuvo pateikęs jokių instrukcijų apie tai, kokiose vietose darbuotojas gali sustoti, neaprūpino jo GPS ir kita įranga, kurios pagalba jis galėjo surasti saugią sunkvežimių stovėjimo aikštelę; be to, anot jo, tuo metu Liuksemburge, kur buvo kito pasikrovimo vieta, visos stovėjimo aikštelės jau buvo užimtos ir surasti laisvą stovėjimo vietą nebebuvo galimybių. Teismas laiko, jog esant tokiai situacijai, ieškovas privalėjo vadovautis pareiginės instrukcijos 8 punktu ir turimomis ryšio priemonėmis nedelsiant informuoti transporto skyriaus vadovą arba transporto skyriaus darbuotojus, arba direktoriaus pavaduotoją apie susidariusią situaciją bei pareikalauti nurodymų, kaip jam elgtis, kokiu būdu užtikrinti krovinio saugumą, pareikalauti artimiausios saugios sustojimo vietos koordinačių bei maršruto iki jos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovas būtų ėmęsis tokių priemonių. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas, sustodamas kelio D643 išplatėjime, neapšviestoje, nesaugomoje vietoje, negyvenamoje teritorijoje, pažeidė pareiginės instrukcijos 15 punkte nustatytą pareigą užtikrinti krovinio saugumą, o neinformavęs transporto skyriaus vadovo arba transporto skyriaus darbuotojų, arba direktoriaus pavaduotojo apie tai, kad negali vykdyti pareigos užtikrinti krovinio saugumą, pažeidė ir pareiginės instrukcijos 8 punkto reikalavimus ir tokiu būdu veikė neteisėtai.

211.2.

22Dėl kaltės

23Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017 28 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieškinį pareiškęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti atsakovo kaltės faktą materialinei atsakomybei kilti, o nuo kaltės formos priklauso darbuotojo materialinės atsakomybės apimtis – nustačius darbuotojo tyčią, jam taikoma visiška materialinė atsakomybė, o neatsargumą – ribota trijų vidutinių darbuotojo atlyginimų dydžio atsakomybė, išskyrus DK nustatytus atvejus.

24Tiek civilinės, tiek materialinės atsakomybės atveju kaltės sampratą apibrėžia CK 6.248 straipsnio 3 dalis: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

25Nagrinėjamu atveju ieškovas, nesiimdamas pakankamų priemonių krovinio saugumui užtikrinti, nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek tomis sąlygomis buvo būtina, todėl jo kaltės forma – neatsargi. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti darbuotojo didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), kuris pagal teisinius padarinius yra prilyginamas tyčinei kaltės formai. Ieškovo akcentuojamos darbdavio detalių instrukcijų stoka bei prastas aprūpinimas techninėmis priemonėmis švelnina ieškovo kaltės laipsnį, nes šios aplinkybės taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo.

261.3.

27Dėl žalos

28DK 152 straipsnio 2 dalis nustato, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

29Darbuotojo atsakomybės apimties nustatymo taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyvendina regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018 18 punktą).

30Teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, atsižvelgia į šias reikšmingas aplinkybes: 1) dėl atsakovės vadovo sprendimo nesikreipti į policiją dėl vagystės žalos dydis padidėjo akcizo mokesčio suma – 520,80 EUR (e. b. t. 3, b. l. 17); 2) atsakovės aiškių instrukcijų apie saugias sustojimo vietas nebuvimas bei neaprūpinimas darbuotojo techninėmis priemonėmis (GPS navigacija, interneto ryšio įranga) netiesiogiai prisidėjo prie žalos atsiradimo; 3) ieškovo kaltės forma – neatsargumas; 4) atsakovė verčiasi pakankamai rizikinga veikla – tarptautiniu krovinių pervežimu, – todėl privalo prisiimti ir atsakomybę dėl rizikingo veiklos pobūdžio galinčių atsirasti neigiamų padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018 25-27 punktus).

31DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Nagrinėjamu atveju, nenustačius ieškovo didelio neatsargumo bei atsižvelgus į aukščiau išdėstytas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo atsakomybės apimtis negali būti didesnė, nei trys jo vidutiniai darbo užmokesčiai.

321.4.

33Dėl priežastinio ryšio

34Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

35Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą.

36Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ Riviva“, KB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

37Kartu pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo atveju yra tas, jog šiuo atveju nėra veiksmo, dėl kurio galėtų būti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu, todėl nėra ir faktinio priežastinio ryšio. Tačiau teisine prasme pripažįstama, kad priežastinis ryšys yra, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr. LAT 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

38Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp ieškovo neteisėto neveikimo (krovinio saugumo neužtikrinimo) ir atsiradusios žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys, nes jo neveikimas tik sudarė palankias sąlygas kitiems, nenustatytiems asmenims įvykdyti vagystę. Tiesioginis priežastinis ryšis yra tarp turtą pagrobusių asmenų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šie asmenys iki šiol nėra nustatyti bei patraukti atsakomybėn, be kita ko, ir dėl atsakovės vadovo sprendimo nesikreipti į teisėsaugos institucijas. Tai sudaro pagrindą mažinti ieškovo atsakomybės apimtį iki dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių – 1043,34 EUR (521,67 x 2).

39Kiti atsakovės akcentuojami ieškovo tariamai neteisėti veiksmai (nukrypimas nuo maršruto bei tikrovės neatitinkančios informacijos apie pagrobto krovinio kiekį pateikimas), teismo vertinimu, nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais padariniais, nes nuo jų yra pernelyg nutolę. Atsakovės vadovas 2018 m. lapkričio 12 d. posėdyje į teisėjo klausimą, ką jis būtų daręs kitaip sužinojęs, kad žalos dydis yra didesnis, nei jam nurodė ieškovas, atsakė, kad būtų pagalvojęs apie bankrotą. Taigi, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas, jei toks neteisėtas veiksmas ir būtų nustatytas, neturėjo jokios įtakos vadovo sprendimui nesikreipti į teisėsaugos institucijas ir, atitinkamai, žalos faktui ir dydžiui. Be to, byloje neįrodyta, jog ieškovas tuo metu turimais duomenimis galėjo tiksliai nustatyti pagrobto krovinio kiekį (važtaraštyje dėžių skaičius nenurodytas).

402.

41Dėl ieškovo reikalavimų

42Ieškovas prašo priteisti jam 1600 EUR nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

432.1.

44Dėl darbo užmokesčio

45Darbo sutarties 3 punktu UAB “Gertransa” įsipareigojo ieškovui mokėti LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, padaugintą iš 1,3 koeficiento, išmokant darbo užmokestį du kartus per mėnesį. Darbo sutarties 5 punktu nustatoma 6 (šešių) darbo dienų darbo savaitė bei teisės aktuose vairuotojams nustatyta maksimali darbo trukmė, taikant suminę darbo laiko apskaitą. 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu atsakovės direktorius įsakė nuo 2015 m. sausio mėn. taikyti 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį (e. b. t. 3, b. l. 31). DK 115 straipsnio 5-7 dalys nustato: jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio (5 dalis); jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (6 dalis); dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus; darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį (7 dalis). Darbo užmokesčio tarifai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą nustatyti DK 144 straipsnio 1-4 dalyse.

46Kaip matyti iš atsakovės pateiktų pažymų apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsakovė, apskaičiuodama ieškovui priklausantį darbo užmokestį, aukščiau nurodytų DK 115 straipsnio 5 dalies, 144 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatų nesilaikė. Teismas perskaičiavo ieškovui priklausantį darbo užmokestį už visą darbo atsakovės įmonėje laikotarpį, vadovaudamasis darbo sutarties nuostatomis, aukščiau nurodytomis DK nuostatomis, į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis. Teismo perskaičiuoto ieškovui priklausančio darbo užmokesčio lentelė yra šio sprendimo priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas buvo pateikęs prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo 2017 m. spalio bei gruodžio mėnesiais, pats ieškovas neigia rašęs tokius prašymus. Todėl teismas, perskaičiuodamas ieškovui priklausantį darbo užmokestį, laikė, jog ieškovas šiais mėnesiais neatostogavo, o jam išmokėtus atostoginius teismas įskaitė į atsakovės priskaičiuotą darbo užmokestį. Teismo skaičiavimais, atsakovė ieškovui priskaičiavo 114,11 EUR mažiau, nei jam priklauso.

472.2.

48Dėl darbo laiko apskaitos

49Ieškovas pateikė tachografo duomenis, kuriais įrodinėja tai, kad atsakovė neapskaitė viršvalandžių, naktinio darbo valandų, netinkamai apskaitė darbo valandas poilsio ir švenčių dienomis.

50DK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę (DK 119 straipsnio 1 dalis). DK 119 straipsnio 2 dalis numato, kad viršvalandžiai gali būti dirbami tik su darbuotojo sutikimu (išskyrus atvejus, kai turi būti dirbama įvykus nelaimei ar gedimui, dėl kurio darbdaviui galėtų kilti didelė žala). Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 4 dalis).

51Viršvalandiniais darbais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali būti dirbami tik išimtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais (DK 150 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos mokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).

52Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti mokama, jeigu nustatoma tokia faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbdami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2033-516/2011).

53Remiantis teismų praktika, dirbti darbus nurodytu laiku darbdavys (jo atstovas) gali skirti tik įsakymu (nurodymu). Tam, kad toks darbas būtų pripažintas viršvalandiniu, pakanka, kad nurodymą dirbti darbuotojo tiesioginis viršininkas duotų žodžiu arba toks darbas būtų dirbamas su jo žinia ir leidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010). Taigi, nustatydamas, ar egzistuoja antroji aplinkybė, sąlygojanti darbdavio pareigą sumokėti už viršvalandinį darbą ir už darbą švenčių ir poilsio dienomis, teismas turi įvertinti įrodymų visumą ir šio vertinimo pagrindu konstatuoti, ar buvo atitinkamas darbdavio nurodymas, leidimas, išreikštas kokia nors darbuotojams privaloma forma, ar darbuotojai dirbo savo iniciatyva, be darbdavio nurodymo ir jam nežinant (CPK 185 straipsnis).

54Pareiginės instrukcijos 12.11 punkte nustatyta, kad viršvalandžiai nenumatyti, todėl viršijus nustatytu maksimalius darbo ar vairavimo laikotarpius ar pažeidus kitus vairavimo ir poilsio režimo normatyvus, vairuotojui taikomos drausminės nuobaudos. Byloje nėra įrodymų apie ieškovo tiesioginio viršininko nurodymus dirbti viršvalandžius, naktinį darbą, dirbti daugiau valandų poilsio bei švenčių dienomis, nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kad tachografo registruojamų duomenų išklotinėse nurodytos darbo valandos naktį, poilsio bei švenčių dienomis, viršijančios jam apskaitytas darbo valandas, buvo dirbamos su tiesioginio viršininko žinia ir leidimu. Liudytoja J. P. 2019 m. sausio 22 d. posėdyje parodė, jog nebuvo jokio nurodymo ieškovui dirbti naktį.

55Darbo laikas yra apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, o ne kokiais nors kitais dokumentais (nuostata, galiojusi tiek pagal ankstesnį DK (147 straipsnio 6 dalis), tiek pagal naująjį DK (120 straipsnis) (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-237-638/2019 22 punktą). Be to, DK 120 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, apskaičiuodamas ieškovui priklausantį darbo užmokestį bei kitas išmokas, vadovaujasi pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytais duomenimis.

562.3.

57Dėl dienpinigių

58Anot ieškovo, jam atsakovė nesumokėjo visų jam priklausančių dienpinigių, nes tikrasis šalių susitarimas buvo dėl 100 procentų dienpinigių normos mokėjimo. Ieškovas 2019 m. sausio 22 d. posėdyje paaiškino, kad įsidarbinant jam vadovas pasakė, kad bus mokama 60 EUR už dieną atskaičius mokesčius.

59Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 107 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dienpinigių mokėjimo tvarka detalizuota Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo; šiuo nutarimu patvirtinto dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Aukščiau nurodytu nutarimu patvirtintas ir maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas. Šalių sudarytos Darbo sutarties 7.4. punktu susitarta, kad darbuotojui už tarnybines komandiruotes mokama 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles. Darbo sutartyje nustatyta, kad didesnė dienpinigių suma gali būti mokama atskiru darbdavio įsakymu.

60UAB „Gertransa“ direktoriaus įsakymų pagrindu ieškovas buvo komandiruotas krovinių gabenimui: nuo 2017 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. birželio 8 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. birželio 22 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. liepos 28 d. į Prancūziją, nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. į Belgiją; nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17d. į Vokietiją; nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 0 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 4 d. į Vokietiją; nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. į Vokietiją; nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. į Latviją; nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. į Prancūziją; nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. į Prancūziją; Latviją; nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. į Prancūziją; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 8 d. į Prancūziją; 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 19 d. į Prancūziją; nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. sausio 22. į Liuksemburgą; nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. sausio 24 d. į Vokietiją; nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. sausio 26 d. į Prancūziją; nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2018 m. vasario 1 d. į Ispaniją; nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 9 d. į Vokietiją; nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 22 d. į Prancūziją; nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 10 d. į Prancūziją; nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 14 d. į Latviją (e. b. t. 2, b. l. 20-50). Už šias komandiruotes ieškovui buvo išmokėta 8 772,98 Eur dienpinigių (e. b. t. 2, b. l. 51-72). 2017 m. rugsėjo 7 d. UAB „Gertransa“ direktorius įsakymu nusprendė komandiruočių į užsienį dienpinigių normas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikyti 100 procentų dienpinigių normas (e. b. t. 2, b. l. 73).

61Teismas perskaičiavo ieškovui priklausančius dienpinigius vadovaudamasis aukščiau nurodytais dokumentais ir šiuos skaičiavimus pateikia priede Nr. 2, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ieškovui dienpinigiai buvo skaičiuojami ir mokami iš esmės vadovaujantis darbo sutarties nuostatomis. Dienpinigiai viršijantys 50 procentų normą, nesant dėl to direktoriaus įsakymo, buvo sumokėti tik už dvi komandiruotes. Byloje nenustatyta, kad ieškovas iki nagrinėjamo darbo ginčo pradžios būtų reiškęs pretenzijas darbdaviui dėl jam mokamų dienpinigių dydžio, kas netiesiogiai patvirtina, jog ir pats ieškovas sutiko su tokiu dienpinigių dydžiu. Todėl teismas laiko, kad ieškovo nurodomos aplinkybės neįrodo kitokio šalių susitarimo dėl dienpinigių dydžio, nei nurodytas darbo sutartyje.

62Byloje nenustatyta, jog ieškovui sumokėta mažiau dienpinigių, nei jam priklauso. Priešingai, 2018 m. kovo 14 d. jam buvo sumokėtas 540,00 EUR dydžio dienpinigių avansas, kuris liko nepanaudotas, nes ieškovas nuo šios datos į komandiruotę nebevyko.

632.4.

64Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

65Pagal DK 126 straipsnio 2 dalį darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Už dirbtą laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. kovo 28 d. ieškovui priklausė 23 darbo dienos kasmetinių atostogų (taikant 6 darbo dienų per savaitę režimą).

66Byloje nustatyta, kad ieškovui kasmetinės atostogos 2017 m. spalio bei gruodžio mėnesiais buvo įformintos nesant jo rašytinio prašymo, todėl laikoma kad jis šiais laikotarpiais neatostogavo. 2018 m. kovo 13 d. ieškovas pateikė atsakovei prašymą išleisti jį kasmetinių apmokamų atostogų nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 21 d. (e. b. t. 2, b. l. 151) ir direktoriaus įsakymu buvo išleistas atostogų nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 21 d. (e. b. t. 2, b. l. 154).

67Kadangi ieškovas teigia, jog jo prašymu atostogavo tik vieną kartą (7 darbo dienas), atleidžiant iš darbo jam turėjo būti sumokėta kompensacija už 16 darbo dienų.

68Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai) (DK 130 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai darbuotojui pagal šį kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 139 straipsnio 4 dalis). Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (TAR, 2017-06-27, Nr. 2017-10853) patvirtintame Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše. Aprašo 3 punkte nurodyta, jog į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: 3.1. bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius; 3.2. didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; 3.3. papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3.4. priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos už atliktą darbą, numatytos darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse, išskyrus pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, mokamą valstybės tarnautojams; 3.5. premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, mokamas valstybės tarnautojams.

69Atsakovė skaičiavo ieškovui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas atostogas, laikydama, kad per 2017 m. gruodžio mėn. bei 2018 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpį buvo 60 darbo dienų (e. b. t. 3, b. l. 50). Apskaičiuojant jo vidutinį darbo užmokestį, sumuojamas teismo perskaičiuotas darbo užmokestis už minėtus mėnesius – 511,82 EUR + 525,97 EUR + 527,22 EUR. Ieškovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 26,08 Eur (1565,01 / 60). Ieškovui priskaičiuota 16 nepanaudotų atostogų dienų, todėl kompensacija už nepanaudotas atostogas sudarytų 417,28 EUR (26,08 x 16). Ieškovui atleidžiant iš darbo buvo priskaičiuota 285,55 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, t. y. 131,73 EUR mažiau, nei jam priklauso (417,28 - 285,55).

702.5.

71Dėl priteistinos sumos

72Atsakovė ieškovui priskaitė 114,11 EUR mažiau darbo užmokesčio bei 131,73 EUR mažiau kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nei ieškovui priklausytų, viso: 245,84 EUR (neatskaičius mokesčių). Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo permokėta 540,00 EUR dienpinigių suma. Teismo vertinimu, ši suma negali būti įskaitoma į ieškovui priklausančio darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą, nes nuo jos nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai Valstybei (GPM bei Sodros įmokos). Permokėtų dienpinigių įskaitymas šiuo sprendimu negalimas, nes tokiu atveju nukentėtų darbuotojo interesai. Todėl ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies, priteisiant jam iš atsakovės 114,11 EUR darbo užmokesčio bei 131,73 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių).

733.

74Procesiniai klausimai

75DK 231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (3 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis). DGK buvo nagrinėjamas ginčas pagal abiejų šalių pareikštus reikalavimus. Todėl, tą patį šalių ginčą dėl teisės išnagrinėjus teisme, teismas priima sprendimą dėl abiejų šalių pareikštų reikalavimų bei paskirsto bylinėjimosi išlaidas.

76Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

77Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur už advokato teisinę pagalbą (e. b. t. 3, b. l. 61-62, 91-92), atsakovė pateikė įrodymus apie jos byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 210,00 Eur už advokato pagalbą (e. b. t. 3, b. l. 32-37). Šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl yra protingos.

78Tenkinus ieškinį iš dalies, laikoma, kad patenkinta 15,37 procento (245,84 / 1600 x 100) ir atmesta 84,63 procento ieškinio materialiųjų reikalavimų. Tenkinus atsakovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš dalies, laikoma, kad patenkinta 38,34 procento (1043,34 / 2721 x 100) ir atmesta 61,66 procento šio reikalavimo. Bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos pagal abiejų šalių tenkintų ir atmestų materialiųjų reikalavimų vidurkį (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-529-555/2019). Atitinkamai ieškovui priteistina 38,52 procento jo turėtų bylinėjimosi išlaidų ((15,37 + 61,66) /2), t. y. 308,16 EUR, o atsakovei – 61,49 procento ((38,34 + 84,63) / 2), t. y. 744,03 EUR.

79Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Nutarė

80ieškinį tenkinti iš dalies.

81Priteisti ieškovui R. B., a. k. ( - ) iš atsakovės UAB „Gertransa“, j. a. k. 234414120:

82114,11 EUR (vieną šimtą keturiolika eurų 11 ct) nesumokėto darbo užmokesčio (priskaičiuota suma, neatskaičius mokesčių);

83131,73 EUR (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 73 ct) kompensacijos už nepanaudotas atostogas (priskaičiuota suma, neatskaičius mokesčių);

84308,16 EUR (tris šimtus aštuonis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

85Kitos ieškinio dalies netenkinti.

86Atsakovės UAB „Gertransa“ reikalavimą tenkinti iš dalies.

87Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. ( - ) atsakovei UAB „Gertransa“, j. a. k. 234414120:

881043,34 EUR (vieną tūkstantį keturiasdešimt tris eurus 34 ct) nuostolių atlyginimo;

89744,03 EUR (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų.

90Kitos atsakovės reikalavimo dalies netenkinti.

91Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B.... 3. Teismas... 4. Atsakovė darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) pateikė prašymą, kuriuo... 5. Ieškovas su atsakovės reikalavimu nesutiko, pareiškė priešpriešinį... 6. DGK 2018 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsakovės reikalavimą... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė atmesti atsakovės UAB... 8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Savo nesutikimą grindė tuo, kad ieškovas R.... 9. Teismas... 10. nustatyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. tarp ieškovo R. B. ir atsakovės UAB... 11. 1.... 12. Dėl atsakovės reikalavimo... 13. Atsakovė reikalauja įpareigoti ieškovą atlyginti 2721 EUR dydžio žalą,... 14. Darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo... 15. Kasacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.... 16. 1.1.... 17. Dėl neteisėtų veiksmų... 18. Atsakovė nurodo tokius ieškovo neteisėtus veiksmus: 1) ieškovas nesilaikė... 19. UAB “Gertransa” tolimųjų reisų vairuotojo pareiginės instrukcijos, su... 20. 2018 m. sausio 4 d., apie 19.20 val., ieškovas, gabendamas alkoholinių... 21. 1.2.... 22. Dėl kaltės... 23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekviena darbuotojo kaltės... 24. Tiek civilinės, tiek materialinės atsakomybės atveju kaltės sampratą... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nesiimdamas pakankamų priemonių krovinio... 26. 1.3.... 27. Dėl žalos... 28. DK 152 straipsnio 2 dalis nustato, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos... 29. Darbuotojo atsakomybės apimties nustatymo taisyklės taikytinos ir tais... 30. Teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, atsižvelgia į šias... 31. DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išskyrus šiame kodekse ir kituose... 32. 1.4.... 33. Dėl priežastinio ryšio... 34. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu),... 35. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir... 36. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką... 37. Kartu pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo... 38. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina,... 39. Kiti atsakovės akcentuojami ieškovo tariamai neteisėti veiksmai (nukrypimas... 40. 2.... 41. Dėl ieškovo reikalavimų... 42. Ieškovas prašo priteisti jam 1600 EUR nesumokėto darbo užmokesčio,... 43. 2.1.... 44. Dėl darbo užmokesčio... 45. Darbo sutarties 3 punktu UAB “Gertransa” įsipareigojo ieškovui mokėti LR... 46. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų pažymų apie ieškovui priskaičiuotą ir... 47. 2.2.... 48. Dėl darbo laiko apskaitos... 49. Ieškovas pateikė tachografo duomenis, kuriais įrodinėja tai, kad atsakovė... 50. DK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad viršvalandžiai – laikas, kada... 51. Viršvalandiniais darbais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo... 52. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už viršvalandinį darbą bei... 53. Remiantis teismų praktika, dirbti darbus nurodytu laiku darbdavys (jo... 54. Pareiginės instrukcijos 12.11 punkte nustatyta, kad viršvalandžiai... 55. Darbo laikas yra apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, o ne... 56. 2.3.... 57. Dėl dienpinigių... 58. Anot ieškovo, jam atsakovė nesumokėjo visų jam priklausančių... 59. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo... 60. UAB „Gertransa“ direktoriaus įsakymų pagrindu ieškovas buvo... 61. Teismas perskaičiavo ieškovui priklausančius dienpinigius vadovaudamasis... 62. Byloje nenustatyta, jog ieškovui sumokėta mažiau dienpinigių, nei jam... 63. 2.4.... 64. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas... 65. Pagal DK 126 straipsnio 2 dalį darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip... 66. Byloje nustatyta, kad ieškovui kasmetinės atostogos 2017 m. spalio bei... 67. Kadangi ieškovas teigia, jog jo prašymu atostogavo tik vieną kartą (7 darbo... 68. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo... 69. Atsakovė skaičiavo ieškovui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas... 70. 2.5.... 71. Dėl priteistinos sumos... 72. Atsakovė ieškovui priskaitė 114,11 EUR mažiau darbo užmokesčio bei 131,73... 73. 3.... 74. Procesiniai klausimai... 75. DK 231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas... 76. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos... 77. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur už advokato teisinę pagalbą... 78. Tenkinus ieškinį iš dalies, laikoma, kad patenkinta 15,37 procento (245,84 /... 79. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270... 80. ieškinį tenkinti iš dalies.... 81. Priteisti ieškovui R. B., a. k. ( - ) iš atsakovės UAB „Gertransa“, j.... 82. 114,11 EUR (vieną šimtą keturiolika eurų 11 ct) nesumokėto darbo... 83. 131,73 EUR (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 73 ct) kompensacijos už... 84. 308,16 EUR (tris šimtus aštuonis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.... 85. Kitos ieškinio dalies netenkinti.... 86. Atsakovės UAB „Gertransa“ reikalavimą tenkinti iš dalies.... 87. Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. ( - ) atsakovei UAB „Gertransa“, j. a.... 88. 1043,34 EUR (vieną tūkstantį keturiasdešimt tris eurus 34 ct) nuostolių... 89. 744,03 EUR (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 03 ct) bylinėjimosi... 90. Kitos atsakovės reikalavimo dalies netenkinti.... 91. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...