Byla 2A-1507/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės, Alvydo Poškaus, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovui K. P., ieškovo atstovui advokatui Mariui Ramanauskui, atsakovo atstovei bankroto administratorei S. G., trečiojo asmens atstovei Jolitai Butkutei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-753-210/2014 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui bankrutavusiai viešajai įstaigai „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Šiaulių regiono plėtros agentūra“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-4), kurio reikalavimus patikslinęs teismo posėdžio metu prašė: 1) pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jo atleidimą iš BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ direktoriaus pareigų neteisėtu; 2) nustatyti, kad negalima grąžinti ieškovo į darbą dėl to, kad gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; 3) pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nurodant, kad jis atleistas DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad jis VšĮ „Sportas visiems - Šiaulių regionas 2012“ direktoriumi dirbo nuo 2009-08-26. Įstaigos dalininkai, remdamiesi nepagrįstomis audito išvadomis, 2013-11-14 paskyrė jam drausminę nuobaudą – papeikimą. Tuo pačiu 2013-11-14 protokoliniu sprendimu įstaigos dalininkai nutarė skelbti įstaigos bankrotą, o 2013-11-19 raštu įpareigojo ieškovą pateikti dokumentus bei informaciją, įskaitant finansines ataskaitas už visą ankstesnį laikotarpį, kad būtų galima pradėti įstaigos bankroto procedūrą. Siekdamas taikaus sprendimo būdo šios drausminės nuobaudos jis neskundė, tačiau kaip įstaigos direktorius negalėjo atlikti ir įstaigos buhalterio funkcijų. Įstaiga neturėjo jokių finansinių-materialinių išteklių įdarbinti naują įstaigos buhalterį ar samdyti buhalterines paslaugas teikiančią įmonę. Ieškovas 2013-11-29 įteikė darbdaviui – įstaigos steigėjai VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ - prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2013-12-02 tuo pagrindu, kad jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis, t. y. pagal DK 128 straipsnį. Toks jo prašymas nebuvo išspręstas, o ieškovas įpareigotas dalyvauti 2013-12-03 visuotiniame dalininkų susirinkime, kuriame nutarta skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Sprendimo atleisti iš darbo argumentas ir faktinis pagrindas, nurodytas protokole – tai darbdavio įpareigojimo vadovui parengti ir perduoti visus finansinius ir kitus dokumentus bei turtą, reikalingus kreiptis į teismą pradėti bankroto procedūrą įstaigai, neįvykdymas. Pažymėjo, kad skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nebuvo paisoma nuobaudos skyrimo procedūrinių reikalavimų, t. y. ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2014-06-04 sprendimu (b. l. 134-141) ieškinį atmetė.

8Spręsdamas klausimą dėl ieškovo atleidimo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo, teismas akcentavo viešosios įstaigos vadovo atleidimą reglamentuojančių teisės normų (Viešųjų įstaigų įstatymo, Darbo kodekso) aktualumą. Teismo vertinimu, drausminė nuobauda –papeikimas už 2009-08-24 – 2012-12-31 laikotarpį audito nustatytus grubius pažeidimus, 2013-11-14 visuotiniame dalininkų susirinkime buvo skirta pagrįstai ir nebuvo nuginčyta. Remiantis išryškėjusiais įstaigos finansiniais ir organizaciniais sunkumais, ieškovas pagrįstai buvo įpareigotas pateikti visą informaciją, finansinius ir kitokius dokumentus, būtinus ruošiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors ieškovas buvo atsakingas už VšĮ dalininkų sprendimų vykdymą pagal įstaigos įstatų 7.3.1. punktą, bylos įrodymai liudija, kad jis nesiėmė jokių priemonių, kad įvykdytų 2013-11-14 susirinkime jam nustatytus ir 2013-11-19 pranešime pakartotus įpareigojimus. Atsižvelgęs į Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytas vadovo pareigas bei įstaigos vadovui keliamus aukštesnius rūpestingumo reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad paties vadovo neveikimas (buhalterija įstaigoje nebuvo tvarkoma nuo 2012 metų, neteikiamos deklaracijos mokesčių inspekcijai ir kitoms įstaigoms, neinformavimas steigėjo apie kilusias problemas, problemų sprendimo būdų neieškojimas) sukėlė sunkią situaciją įstaigoje. Taigi ieškovui nevykdant dalininkų įpareigojimų, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – jam skirta pagrįstai, esant prieš tai skirtai kitai nuobaudai – papeikimui.

9Vertindamas drausminės nuobaudos skyrimo procedūras, teismas jų pažeidimo nenustatė. Ieškovas 2013-11-25 raštu buvo informuotas apie susirinkimo metu sprendžiamą jo drausminės atsakomybės klausimą. Vadinasi, jam buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, tačiau ieškovas pasiaiškinimo neteikė, pateikęs prašymą atleisti ši darbo kitu teisiniu pagrindu. Be to, savo prašyme dėl atleidimo iš darbo DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovas nurodė priežastis, dėl kurių jis negali įvykdyti įpareigojimo pateikti dokumentus ir finansines ataskaitas, tokiu būdu iš esmės teikdamas pasiaiškinimą dėl drausminės nuobaudos pagrindo. Remiantis DK nuostatomis, leidžiama skirti drausminę nuobaudą ir be darbuotojo pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas be svarbių priežasčių per nustatytą terminą pasiaiškinimo nepateikia. Teismo vertinimu, ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis, teikdamas 2013-11-29 prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. Tuo metu jau buvo pradėta drausminės atsakomybės taikymo procedūra, o ieškovas tokiu prašymu siekė išvengti galimos drausminės nuobaudos. Atsakovas pagrįstai nesvarstė tokio ieškovo prašymo. Griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimas tokioje situacijoje, kai vadovas savo neveikimu ir neatsakingumu sukėlė situaciją, kuri privertė prašytis atleisti jį iš darbo, atitiko DK nuostatas bei juridinių faktų sudėtį (DK 136 str. 3 d. 1 p.) .

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas K. P. apeliaciniame skunde (b. l. 144-153) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-06-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas tendencingai vertino vien atsakovo pateiktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi žodiniu atsakovo paaiškinimu, bet visiškai nevertino buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties, iš kurios matyti, kad atsakovo steigėjas VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Trečiasis asmuo, vienašališkai nutraukęs sutartį su atsakovu dėl įsiskolinimo, žinojo, kad nėra darbuotojų, galinčių tvarkyti įstaigos buhalterinę apskaitą, be to, buvo žinoma ir apie atsakovo finansines problemas. Todėl teiginys, kad ieškovas neteikė trečiajam asmeniui informacijos apie atsakovo finansinę būklę, yra nepagrįstas.

132. Teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, pagrindžiančių įstaigos veiklos ribojimą (atsakovo banko sąskaitos buvo areštuotas, ieškovas buvo vienintelis darbuotojas, neturėjo patalpų, darbo priemonių ir išteklių, metus laiko nebuvo mokamas darbo užmokestis). Reali situacija įstaigoje buvo tokia, kad ieškovas objektyviai neturėjo galimybių vykdyti trečiojo asmens reikalavimų per septynias dienas pateikti visus įmonės dokumentus ir duomenis, reikalingus bankroto bylos iškėlimui. Neturint nei teisininko, nei buhalterio išsilavinimo, tai padaryti neįmanoma. Tikrasis trečiojo asmens tikslas buvo susidoroti su neįtikusiu asmeniu.

143. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su drausminės nuobaudos skyrimo procedūromis. Iš 2013-12-03 protokolo Nr. 3/2013 matyti, kad ieškovas buvo atvykęs į posėdį ir norėjo pateikti savo poziciją, tačiau jam pasisakyti, kad susirinkimo dalyviai turėtų visapusišką informaciją, nebuvo leista.

15Atsakovas bankrutavusi VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 156-157) prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia argumentu, kad ieškovas nerūpestingai atliko įstaigos vadovo darbo pareigas ir tą patvirtina faktinių aplinkybių visuma. Jau pagal 2012 m. finansinės atskaitomybės duomenis įstaiga buvo nemoki, o įstaigos savininko reikalavimas pateikti informaciją turėjo būti privalomai vykdomas.

16Trečiasis asmuo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 162-166) prašo jį atmesti, palikti sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

171. Ieškovo pripažinimas, kad įstaigos buhalterija nebuvo tinkamai tvarkoma, nes nebuvo objektyvių galimybių, nepaneigia vadovo, kaip darbuotojo, kaltės. Jis nesiėmė vadovui priklausančių pareigų rūpintis tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Įstaigos vadovui keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Be to, 2013-11-14 visuotinio dalininkų susirinkimo metu nurodytas įpareigojimas pateikti informaciją, susijusią su įstaigos finansine padėtimi, kuris patikslintas 2013-11-19 pakartotiniu pranešimu, buvo privalomas įstaigos vadovui pagal įstaigos įstatų 7.3.1 punktu, tačiau įvykdytas nebuvo.

182. Darbdavys tinkamai įvykdė DK 240 straipsnio reikalavimus ir suteikė galimybę darbuotojui teikti pasiaiškinimą, prieš skirdamas jam drausminę nuobaudą. 2013-12-02 ieškovui pasirašytinai buvo įteiktas reikalavimas pateikti raštišką pasiaiškinimą. Ieškovas, neteikdamas pasiaiškinimo, pats apribojo savo teises.

193. Sutinka su teismo pozicija, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - buvo skirta teisėtai, esant juridinių faktų sudėčiai.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

22Apeliantas savo skunde kelia netinkamo bylos įrodymų pirmosios instancijos teisme įvertinimo klausimą, nulėmusį faktinių aplinkybių neteisingą konstatavimą bei neteisingos pirmosios instancijos išvados dėl ginčo dalyko susiformavimą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo institutą, neatsižvelgdamas į jo teikiamus argumentus bei įrodymus, kad savininko ir dalininkų sprendimų įvykdyti objektyviai nebuvo įmanoma, ir dėl to nepagrįstai sprendė dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išklausiusi šalių bei atstovų paaiškinimus dėl skundo argumentų, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, drausminės atsakomybės taikymo pagrįstumo aspektu įvertinęs apelianto veiksmus, neatsižvelgė į drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos įstatyminį reglamentavimą bei šios tvarkos pažeidimo teisinius padarinius.

24Byloje nustatyta, kad apeliantas iš VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2013-12-03 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) (b. l. 18-20) įstaigos visuotinio dalininkų 2013-12-03 nutarimo ir jo savininko 2013-12-03 sprendimo pagrindu (b. l. 64, 71, 73-74). Nors pastarajame įstaigos savininko sprendime atleidimo iš darbo teisinis pagrindas nurodytas DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas, t. y. drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį skyrimas, o ši 3 dalis numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį neįspėjus darbuotojo dviem pagrindais – už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą ir už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, drausminės atsakomybės taikymo pagrindas buvo konkretizuotas su apeliantu sudarytoje darbo sutartyje. Darbo sutartis nutraukta už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą (DK 136 str. 3 d. 1 p.). Pagal VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ įstatų 5.3.5. ir 7.1. punktus (b. l. 41, 43), būtent šio valdymo organo kompetencijai yra priskirtas įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo iš pareigų klausimas (Viešųjų įstaigų įstatymo, toliau- ir VĮĮ, 9 str. 6 d.). Nerūpestingu pareigų atlikimu ir darbo drausmės pažeidimu trečiasis asmuo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ (įstaigos savininkas) pripažino apelianto, kaip atsakovo įstaigos vadovo, atsisakymą vykdyti (b. l. 213, 214) jam privalomus visuotinio dalininkų 2013-11-14 susirinkimo 1.4. punkto nutarimus (b. l. 48, 52), taip pat įmonės savininko VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 2013-11-19 raštu (b. l. 57), o anksčiau ir žodžiu duotus nurodymus pateikti informaciją bei dokumentus, reikalingus ruošiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ iškėlimo; Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą, netinkamai ar visiškai neorganizuojant apskaitos įstaigoje; konkrečių įstaigos įstatų punktų - 3.3.2, 7.3.1., 7.3.8. – pažeidimą. Faktines aplinkybes, kurias trečiasis asmuo laiko darbo drausmės pažeidimu, jis įvardijo 2013-11-29 sprendime (b. l. 59-60) ir jo pagrindu apeliantui 2013-12-02 įteiktame reikalavime pasiaiškinti (b. l. 61), taip pat 2013-12-03 sprendime skirti nuobaudą (b. l. 73-74). Apeliantas pasiaiškinimo raštu iki 2013-12-03, 13 val. nepateikė, ir nors 2013-12-03 surinkime dalyvavo bei jame pasisakė (b. l. 64, 67), nurodymų neįvykdymo priežastimi įvardijo iš esmės vienintelę aplinkybę - įstaigoje jau ilgą laiką jis dirba vienas, o dalininkams situacija yra žinoma; siūlymų dėl terminų, per kuriuos galėtų perduoti įmonės dokumentus ir turtą naujai paskirtam įstaigos vadovui, taip pat neteikė (b.l. 68). Pažymėtina, kad apeliantas priežastis, dėl kurių jis negali įvykdyti nurodymų ir pateikti įstaigos savininko reikalaujamų dokumentų, buvo įvardijęs ir anksčiau – 2013-11-29 prašyme nutraukti darbo sutartį dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (b. l. 21).

25Taigi, kaip pirmiau nurodyta, gavęs 2013-11-25 pranešimą dėl visuotino dalininkų susirinkimo sušaukimo 2013-12-03, kuriame turėjo būti svarstomas drausminės atsakomybės jam taikymo už netinkamų pareigų atlikimą klausimas (b. l. 58), apeliantas 2013-11-29 pateikė darbdaviui prašymą atleisti iš darbo nuo 2013-12-02 dienos pagal DK 128 straipsnio 1 dalį (darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis) (b. l. 21), o 2013-12-03, jau pasibaigus terminui, nuo kurio prašė nutraukti darbo santykius, prašė ir šį klausimą įtraukti į 2013-12-03, 14 val. vyksiančio susirinkimo darbotvarkę (b. l. 63). Visuotinis dalininkų susirinkimas tokio papildomo klausimo į susirinkimo darbotvarkę neįtraukė (1.1. p., b.l. 64-65). Kadangi apeliantui pagal 2013-11-14 dalininkų sprendimą (b. l. 48, 52, 55-56) jau buvo skirta drausminė nuobauda (papeikimas), darbdavys kaip drausminę nuobaudą taikė darbo sutarties nutraukimą už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą (DK 136 str. 3 d. 1 p., VĮĮ 9 str. 5 d.).

26Šiaulių apygardos teismo 2014-02-11 nutartimi VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ buvo iškelta bankroto byla (10033,68 Lt

27Dėl darbo sutarties nutraukimo kaip drausminės atsakomybės taikymo

28Įstatymo įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. DK 234 str. apibrėžia darbo drausmės pažeidimą kaip darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą jų vykdymą dėl darbuotojo kaltės. Drausminės atsakomybės pagrindas gali būti ir vienas darbo drausmės pažeidimas. DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad viena drausminė nuobauda gali būti skiriama tiek už vieną, tiek už kelis darbo drausmės pažeidimus. Abi nurodytos teisės normos leido kasaciniam teismui suformuluoti ir tokią taisyklę, kad tuo atveju, kai viena drausminė nuobauda paskirta už kelis darbo drausmės pažeidimus, teismas turi aiškinti kiekvieno pažeidimo padarymo faktą ir ar jis yra pagrindas skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2012).

29Darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu su darbuotoju leidžiama nutraukti be įspėjimo, kai darbuotojas, žinodamas savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytus teisės aktuose ar įmonės, įstaigos, organizacijos lokaliniuose aktuose, nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir šios nuobaudos galiojančios. Su viešosios įstaigos vadovu sudaroma darbo sutartis (VĮĮ 9 str. 5 d., 2007-01-18 įst. red.), todėl jos pasibaigimui ar nutraukimui bei šių procedūrų vertinimui taip pat taikytinos Darbo kodekso nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis c.b. Nr. 3K-7-161/2009). Darbo sutarties nutraukimo pagrindas už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina šie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti; darbdavio iniciatyva. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipnsio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti ir drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir anksčiau nei atleidimas iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą bei pagrįstumą.

30Dėl pirmosios drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimo

31DK 136 straipsnio 4 dalyje įsakmiai nurodyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius). Pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas dėl pirmosios nuobaudos teisėtumo, nurodė tik tai, kad šios drausminės nuobaudos skyrimo procedūra apeliantui pradėta 2013-08-29 pagal atlikto įstaigos audito už laikotarpį nuo 2009-08-24 iki 2012-12-31 išvadas, kurių apeliantas neskundė ir jokių kitų teisinių veiksmų dėl jų nuginčijimo neatliko, taip pat pirmosios intancijos teismui neįvardijo jokių konkrečių abejonių dėl šių audito išvadų nepagrįstumo ar dėl pirmosios nuobaudos paskyrimo neteisėtumo. Todėl nuobauda (papeikimas), pirmosios instancijos teismo vertinimu, skirta teisėtai ir pagrįstai. Šios teismo išvados negalima laikyti teisinga.

32Apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso metu apelianto atstovas akcentavo pirmosios iš nuobaudų paskyrimo terminą, atsižvelgiant į tai, kad audituojamas laikotarpis bei įvykiai, apie kuriuos kalbama audito išvadose, įvyko daugiau nei prieš dvejus metus. Todėl, pasak apelianto atstovo, pirmoji nuobauda negalėjo būti skirta, atitinkamai nėra ir privalomosios sąlygos antrosios nuobaudos paskyrimui. Atsižvelgiant į darbo ginčų specifiką, į įstatymų leidėjo poziciją, nustatant aktyvesnį, nei kitose civilinėse bylose, teismo vaidmenį, taip pat į nurodytą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismui buvo privalu ir savo iniciatyva patikrinti visus pirmosios drausminės nuobaudos skyrimo teisinius aspektus, įskaitant DK 241 straipsnyje nustatytus apribojimus drausminei atsakomybei taikyti, apeliacinės instancijos teismas šiuos klausimus pirmiausiai ir įvertina. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino turi būti pasisakyta pirmiau, negu dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų, nes dėl šio termino praleidimo gali būti panaikinta drausminė nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-363/2011; 2011-12-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-563/2011; 2012-12-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2012). UAB „Ekskontrolierių konsultacijos“ 2013-04-24 ataskaitoje (auditorius V. J.) buvo vertinamas atsakovo VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ 2009-08-24 – 2012-12-31 veiklos laikotarpis (ataskaita išreikalauta apeliacinės instancijos teisme ir pridėta prie bylos). Ši ataskaita adresuota dalininkui - VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūrai“ ir VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ vadovui. Atsižvelgdamas į trečiojo asmens, kurio iniciatyva ir buvo atliktas bei jo lėšomis finansuojamas auditas (b. l. 72), pastabas, jog dėl audito išvadų formuluočių abstraktumo yra sudėtinga vertinti įstaigos vadovo (apelianto) galimai padarytus darbo drausmės pažeidimus, o įstaigos įstatų 7.5.4. punktas įpareigoja dalininkus (ar įstaigos savininką) sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjimo įstaigos vadovui „aiškiai suformuluoti drausmės pažeidimą“, auditorius 2013-07-15 pateikė papildomus komentarus už tą patį atsakovo veiklos laikotarpį (šie komentarai taip pat apeliacinės instancijos teismo iniciatyva pridėti prie bylos medžiagos).

33Drausminės nuobaudos apeliantui skyrimo procedūra bei reikalavimas pasiaiškinti dėl konkrečių darbdavio nurodytų drausmės pažeidimų pradėta tik 2013-08-29 (b. l. 189- 193, 194-196), pasiaiškinimas pateiktas 2013-09-25 (b. l. 197-203). Sprendimas skirti drausminę nuobaudą apeliantui priimtas 2013-11-14 (b. l. 48-54,55-56). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto pasiaiškinime darbdaviui nurodytais motyvais, kad apie visus jo neatliktus arba netinkamai atliktus veiksmus, kuriuos įstaigos savininkas vertino kaip darbo drausmės pažeidimą, savininkas sužinojęs anksčiau ir per įstatymo nustatytą laikotarpį neapsisprendęs dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali būti taikoma tik per šį terminą nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento. Pagal šią įstatymo nuostatą yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-363/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir tuo aspektu, kad audito atlikimas bei jo išvados surašymas pats savaime dar nereiškia, kad darbdaviui tampa žinomas darbo drausmės pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2012). Auditoriaus komentarų 1 lape yra pažymėta apie VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 2013-05-17 raštu išdėstytą poziciją dėl audito išvadų, kad galima skirti drausminę nuobaudą tik už pažeidimus, padarytus ne vėliau kaip už dvejus metus iki išvadų parengimo, o audito išvadose vadovo veiklos įvertinimas pateiktas už visą veiklos patikrinimo laikotarpį ir negalima atriboti (nustatyti) pažeidimų padarymo laiko. Ir nors tokio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo kontekste bei atsižvelgiant į nurodytą trečiojo asmens poreikį auditoriaus išvadas tikslinti ir sukonkretinti, sužinojimo apie apelianto padarytus darbo drausmės pažeidimus data, priešingai nei teigė jis (b. l. 197), nagrinėjamos bylos atveju sietina ne su 2013-04-25 parengtomis auditoriaus V. J. išvadomis, o su šių išvadų 2013-07-15 išsamesnio komentaro pateikimu, tai nekeičia teisėjų kolegijos išvados, kad dėl drausminės atsakomybės apeliantui įstaigos dalininkai ir savininkas apsisprendę pavėluotai. Trečiasis asmuo nurodo gavęs auditoriaus komentarus pagal 2013-08-29 perdavimo-priėmimo aktą dėl suteiktų paslaugų, nors, pažymėtina, tokio akto į bylą ir nepateikė (b. l. 49). Vadinasi, darbo drausmės pažeidimo faktas neabejotinai tapo žinomas 2013-08-29, o drausminė nuobauda (papeikimas) už audito išvadose nustatytus pažeidimus iki 2013-09-29, t. y. per 1 mėnesį nuo paaiškėjimo apie padarytą darbo drausmės pažeidimą ar pažeidimus, nebuvo paskirta, ją apeliantui paskyrė tik 2013-11-14 (b. l. 49-52, 55-56). Duomenų apie tai, kad visą šį laikotarpį objektyviai nebuvo galimybės spręsti apelianto drausminės atsakomybės klausimo dėl jo ligos, atostogų ar kitų įstatymo leidėjo tiesiogiai įvardintų aplinkybių (DK 241 str. 1 d.), į bylą nepateikta, nors apeliacinės instancijos teismas reikalavo pateikti visus su drausminės atsakomybės pagrindu ir taikymu susijusius dokumentus (b. l. 180-181).

34Kita vertus, auditoriaus išvadose ir komentaruose nurodyti pažeidimai, dėl kurių apeliantui buvo skirtas papeikimas, apima ilgesnį laikotarpį, nei apskritai pagal įstatymą galimas drausminės atsakomybės darbuotojui taikymas. Apie DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalių konkurenciją bei šių normų taikymo santykį taip pat jau yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-363/2011). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai, apibrėžiantys laikotarpį, už kurį darbuotojui gali būti skiriama drausminė nuobauda. Bendroji taisyklė yra ta, kad drausminė nuobauda negali būti skiriama praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Atsižvelgiant į finansinio pobūdžio pažeidimų specifiką ir darbdavio interesus šioje srityje, DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta specialioji taisyklė, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas yra nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Šis terminas yra bendrosios šešių mėnesių naikinamojo termino nuo pažeidimo padarymo dienos taisyklės išimtis, taikoma finansiniams pažeidimams, nustatytiems atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją. Abu šie DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai nustato laikotarpį, kuriuo padaryti drausmės pažeidimai gali būti vertinami skiriant drausmines nuobaudas. Taigi šie terminai – tai garantija darbuotojui, kad jis nebus baudžiamas už pažeidimus, padarytus seniau, nei įstatyme įtvirtinti laikotarpiai (šeši mėnesiai arba dveji metai finansinių pažeidimų atveju). Toks reguliavimas suteikia darbo teisiniams santykiams apibrėžtumo, ir yra darbuotojo bei darbdavio teisių ir teisėtų interesų derinimo pavyzdys. Kasacinis teismas pažymėjo, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems terminams taikyti reikšminga pažeidimo padarymo diena, t. y. atskaitos taškas, nuo kurio pradedami skaičiuoti šie terminai, yra būtent nusižengimo padarymo diena, nepriklausomai nuo to, sužinojo apie pažeidimą darbdavys ar ne. Taip atsakomybė ir rizika dėl drausmės pažeidimo nustatymo tenka darbdaviui, nes, praleidęs įstatymo nustatytą terminą, jis netenka galimybės taikyti drausminę atsakomybę už pažeidimus, padarytus seniau, nei įtvirtinti terminai. Apie tai, kad DK 241 straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji, teismų praktikoje buvo pasisakyta dar anksčiau. Jiems pasibaigus išnyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-59/2006).

35Konstatavus, kad pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimo tvarka (1 mėnesio terminas nuobaudai skirti) aiškiai pažeista, 2013-11-14 sprendimu Nr.13114-1 apeliantui paskirta drausminė nuobauda (papeikimas) panaikintina. Tokiu atveju praranda teisinę reikšmę vertinimas, ar įstaigos savininkas bei dalininkai nėra praleidę DK 241 straipsnio 2 dalyje numatyto termino dėl konkrečių darbo drausmės pažeidimų. Neaktualiu taip pat tampa ir kiekvieno iš trečiojo asmens 2013-08-29 sprendime pradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrą (b. l. 189-193) ar 2013-11-14 sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo (b. l. 55-56) išvardintų aplinkybių aptarimas darbo drausmės pažeidimo aspektu. Pažymėtina, kad ir skiriant šią drausminę nuobaudą padaryti pažeidimai bei jų padarymo data nebuvo pakankamai individualizuoti ir konkretizuoti, kas yra būtina tiek sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai gali būti laikomi darbo drausmės pažeidimu, tiek parenkant skiriamos nuobaudos rūšį (pavyzdžiui, įsakymo 8 punkte nurodytas pažeidimas - įstaigos vadovas neekonomiškai, neefektyviai ir neveiksmingai naudojo materialinius, darbo ir finansinius išteklius). Atsakomybę už darbo drausmės pažeidimus taikantis subjektas šiame įsakyme nenurodė, kada (ar iki kada) apeliantas turėjo atlikti vieną ar kitą veiksmą, įvertintą kaip netinkamas pareigų atlikimas, atsižvelgiant į itin ilgą audituojamą įstaigos veiklos laikotarpį bei DK 241 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytus draudimus drausminės nuobaudos skyrimui. Todėl šios teisės normos tinkamo taikymo patikrinimas iš esmės būtų galimas tik dėl apelianto pasirašytų sutarčių, kurių sudarymo datos įvardintos sprendime. Tačiau kolegija jau aptarė tokio vertinimo teisinį nereikšmingą, nustačius kitą teisinį pagrindą skirtai drausminei nuobaudai (papeikimui) panaikinti.

36Dėl antrosios drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) paskyrimo

37Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija ir skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais, kad apeliantas, nevykdydamas teisėtų įstaigos savininko ir jos dalininkų nurodymų perduoti jiems atsakovo įstaigos bankroto proceso inicijavimui reikalingus buhalterinius dokumentus, parengti finansinės atskaitomybės dokumentus, bei pateikti informaciją, pažeidė darbo pareigas. Toks neveikimas negali būti pateisinamas nei finansine situacija įstaigoje, nei reikiamų darbuotojų (buhalterės) nebuvimu, nes kitais sunkumais (kad įstaiga neturėjo nuolatinės vietos veiklai, dalis jos dokumentų buvo paimti ikiteisminio tyrimo institucijų ar pan.). Už visų šių veiksmų atlikimą bei tinkamą įstaigos darbo organizavimą, už finansinės apskaitos tvarkymą ar atlyginimo darbuotojams laiku mokėjimą, įskaitytinai ir jo mokėjimą pačiam apeliantui, atsakomybė pagal įstatymus (VĮĮ 9 str. 4 d.) bei atsakovo įstatus (7.3. p.) tenka būtent įstaigos vadovui. Jokių faktinių duomenų, kad apeliantas per jam nustatytą terminą būtų bent pradėjęs vykdyti savininko nurodymus, ar būtų prašęs pratęsti terminą jiems įvykdyti, ar atlikęs kitus veiksmus, byloje nėra. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, iškėlus atsakovui bankroto bylą administratorius teisme inicijavo ginčą dėl skolos priteisimo iš Šiaulių miesto savivaldybės, kuris galiausiai buvo baigtas taikos sutartimi, savivaldybei įsipareigojus sumokėti 10 033,68 Lt sumą įstaigai per tris darbo dienas (Šiaulių apylinkės teismo c. b. Nr. 2-5745-949/2014). Vadinasi, visos finansinių išteklių gavimo galimybės dar nebuvo išnaudotos, todėl apelianto skundo argumentai, kad lėšų buhalterinių paslaugų įgijimui visiškai nebuvo, nėra pagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo pozicijai bei sprendimo motyvams, kad apelianto atleidimui iš darbo pagal tokį jo 2013-11-29 prašymą (b. l. 21) prielaidų nebuvo, ir kad darbdavys šį klausimą išsprendė teisingai (b. l. 62). Darbuotojo - įstaigos vadovo - ir bet kurio kito darbuotojo situacija DK 128 straipsnio 1 dalies kontekste negali būti tapatinama, nes už darbo užmokesčio mokėjimą laiku atsakomybė tenka pačiam įstaigos vadovui, o ne darbo sutartį su juo įgaliotai pasirašyti įstaigai. Darytina išvada, kad faktinis bei teisinis pagrindas spręsti dėl apelianto drausminės atsakomybės už darbo pareigų nevykdymą nagrinėjamu atveju egzistavo.

38Nors apeliantui už tai buvo taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą), pirmiau nurodyta, kad įrodomasis faktas atleidimo pagrįstumui įvertinti yra dar ir tokia aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda. Aiškinant šio įrodomojo fakto, kaip būtinos sąlygos DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymui, prasmę bei reikšmę lingvistiniu bei įstatymų leidėjo ketinimo metodais, akivaizdu, kad tam, jog atsirastų teisinis pagrindas tokiam griežtam darbuotojo poelgio (neveikimo) įvertinimui, nerūpestingas darbo pareigų atlikimas ar kitas darbo drausmės pažeidimas turi pasikartoti, tai reiškia - būti padarytas jau po to, kai darbuotojui anksčiau buvo taikytos drausminės atsakomybės priemonės, t. y. paskirta kuri nors DK 237 str. įvardinta nuobauda, tačiau jokio poveikio darbuotojo elgesiui ji nepadarė. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra ir negali būti pripažinus, kad ankstesnė drausminė nuobauda (papeikimas) apeliantui paskirta neteisėtai, pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką (terminą). Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad nėra vieno iš juridinio faktų sudėties elementų (pirmiau paskirtos ir galiojančios drausminės nuobaudos), nėra galimas ir tokios rūšies nuobaudos, kaip atleidimas iš darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, taikymas, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada paremta netinkamu įrodomųjų faktų ir bylos įrodymų įvertinimu. Ši drausminė nuobauda taip pat panaikintina, atitinkamai panaikinant ir skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2014-06-04 sprendimą, kuriuo apelianto ieškinys buvo atmestas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

39Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl kolegija jų pagrįstumo nevertina. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tokią aplinkybę, kad drausminės atsakomybės apeliantui netaikymo faktas pats savaime neeliminuoja materialinės atsakomybės galimo taikymo per žalos atlyginimo institutą (toks ginčas yra inicijuotas ir nagrinėjamas teisme; LITEKO duomenys).

40Dėl darbuotojo teisių gynimo būdo taikymo

41Teismas neturi įgaliojimų pakeisti darbdavį ir, konstatavęs atleidimą neteisėtu, pripažinti darbuotojo atleidimą kitu DK numatytu atleidimo pagrindu ar skirti jam kitą drausminę nuobaudą. Jei darbdavys darbuotoją, taikydamas atitinkamus atleidimo iš darbo pagrindus, atleidžia neteisėtai, teismas, konstatavęs atleidimo neteisėtumą, privalo pripažinti darbuotoją atleistu iš darbo teismo sprendimu ir taikyti darbuotojui įstatyme numatytas garantijas (DK 300 str.). Taigi nustačius, jog darbuotojas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbuotojas grąžinimas į pirmesnį darbą ir jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje (DK 300 str. 3 d.). Jeigu darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas sprendimu pripažindamas atleidimą neteisėtu, priteisia DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki sprendimo įsigaliojimo dienos; šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. (DK 300 str. 4 d.). Apelianto pažeista teisė turi būti ginama DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, nes, viena vertus, jo darbo vieta neišliko dėl įstaigos bankroto (b. l. 102-104), antra vertus, apeliantas apeliaciniame skunde tokio reikalavimo grįžti į ankstesnes pareigas ir nesuformulavo.

42Be to, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą šio įstatymo normų taikymo prioritetą kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedūras, nurodant, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymui. Šia nuostata įgyvendinamas lex specialis derogat legi generali principas, kurio esmę sudaro tai, jog konkuruojant bendrajai ir specialiajai teisės normoms, turi būti taikoma specialioji teisės norma. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 7 straipsnio 2 punktą, iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovu VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ bankroto bylą Šiaulių apygardos teismas iškėlė 2014-02-11 nutartimi. Ši nutartis, LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2014-02-24. Nurodyta aplinkybė teisiškai reikšminga tiek sprendžiant dėl darbo sutarties tarp šalių nutraukimo datos, tiek ir dėl darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą laikotarpio trukmės. Pagal bendrą taisyklę teismui nutraukus darbo sutartį sprendimu (nutartimi), laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Tačiau kai atsakovui iškeliama bankroto byla, sisteminis DK ir ĮBĮ nuostatų aiškinimas lemia išvadą, jog darbo teisiniai santykiai tokiu atveju pasibaigia įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-09 nutartis c. b. Nr. 2A-696/2010; 2011-07-20 nutartis c. b. Nr. 2-1869/2011). Todėl pripažinus trečiojo asmens 2013-12-03 sprendimą (b. l. 73-74) dėl apelianto atleidimo iš darbo neteisėtu, darbo sutartis tarp šalių nutrauktina teismo sprendimu nuo 2014-02-24, atitinkamai apelianto priverstinės pravaikštos laikotarpis yra 2 mėnesiai ir 14 darbo dienų.

43Apeliantui, atsižvelgiant į jo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje (b. l. 18-20), iš atsakovo priteistina 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 1 d. 3 p., 300 str. 4 d.), t.y. 3000 Lt (b. l. 85, 176, 238), taip pat vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką - už 2 mėnesius ir 14 darbo dienų, iš viso 2655,34 Lt ( [1000 Lt x 2 mėn.] + [46,81 Lt x 14 d. d.] ).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Apeliantas prašo priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jis nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį. Todėl šių išlaidų kompensavimo jam klausimas nekyla (CPK 98 str.). Tokių duomenų apie savo išlaidas nėra pateikę ir atsakovas bei trečiasis asmuo.

46Kadangi atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, iš jo taip pat nepriteistinos ir žyminio mokesčio bei pašto išlaidos valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 4 d.).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

48Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

49Ieškinį patenkinti.

50Panaikinti K. P. 2013 m. lapkričio 14 d. paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą.

51Pripažinti K. P. 2013 m. gruodžio 3 d. paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu. Laikyti jį atleistu pagal DK 300 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo 2014 m. vasario 24 d.

52Priteisti K. P. iš bankrutavusios viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ 3000 (trijų tūkstančių) litų išeitinę išmoką.

53Priteisti K. P. iš bankrutavusios viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ 2655 (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis) litus 34 centus vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-4), kurio... 5. Ieškovas nurodė, kad jis VšĮ „Sportas visiems - Šiaulių regionas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2014-06-04 sprendimu (b. l. 134-141) ieškinį... 8. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo atleidimo DK 136 straipsnio 3 dalies 1... 9. Vertindamas drausminės nuobaudos skyrimo procedūras, teismas jų pažeidimo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas K. P. apeliaciniame skunde (b. l. 144-153) prašo panaikinti... 12. 1. Teismas tendencingai vertino vien atsakovo pateiktus įrodymus, nepagrįstai... 13. 2. Teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, pagrindžiančių... 14. 3. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su drausminės... 15. Atsakovas bankrutavusi VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“... 16. Trečiasis asmuo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atsiliepime... 17. 1. Ieškovo pripažinimas, kad įstaigos buhalterija nebuvo tinkamai tvarkoma,... 18. 2. Darbdavys tinkamai įvykdė DK 240 straipsnio reikalavimus ir suteikė... 19. 3. Sutinka su teismo pozicija, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 22. Apeliantas savo skunde kelia netinkamo bylos įrodymų pirmosios instancijos... 23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išklausiusi šalių bei... 24. Byloje nustatyta, kad apeliantas iš VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių... 25. Taigi, kaip pirmiau nurodyta, gavęs 2013-11-25 pranešimą dėl visuotino... 26. Šiaulių apygardos teismo 2014-02-11 nutartimi VšĮ „Sportas visiems –... 27. Dėl darbo sutarties nutraukimo kaip drausminės atsakomybės taikymo ... 28. Įstatymo įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių,... 29. Darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu su darbuotoju... 30. Dėl pirmosios drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimo ... 31. DK 136 straipsnio 4 dalyje įsakmiai nurodyta, kad darbdavys, nutraukdamas... 32. Apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso metu... 33. Drausminės nuobaudos apeliantui skyrimo procedūra bei reikalavimas... 34. Kita vertus, auditoriaus išvadose ir komentaruose nurodyti pažeidimai, dėl... 35. Konstatavus, kad pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimo tvarka (1 mėnesio... 36. Dėl antrosios drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) paskyrimo... 37. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija ir... 38. Nors apeliantui už tai buvo taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda... 39. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam... 40. Dėl darbuotojo teisių gynimo būdo taikymo ... 41. Teismas neturi įgaliojimų pakeisti darbdavį ir, konstatavęs atleidimą... 42. Be to, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į Įmonių bankroto įstatymo... 43. Apeliantui, atsižvelgiant į jo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 45. Apeliantas prašo priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau... 46. Kadangi atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, iš jo taip pat nepriteistinos ir... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir... 49. Ieškinį patenkinti.... 50. Panaikinti K. P. 2013 m. lapkričio 14 d. paskirtą drausminę nuobaudą -... 51. Pripažinti K. P. 2013 m. gruodžio 3 d. paskirtą drausminę nuobaudą -... 52. Priteisti K. P. iš bankrutavusios viešosios įstaigos „Sportas visiems –... 53. Priteisti K. P. iš bankrutavusios viešosios įstaigos „Sportas visiems –...