Byla 3K-3-363/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui 73-iajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Viršuliškės“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovo 73-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ priešieškinį R. B. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl darbuotojui skirtų drausminių nuobaudų teisėtumo bei pagrįstumo, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

6Ieškovė R. B. dirbo 73-iojoje daugiabučių namų savininkų bendrijoje „Viršuliškės“ vyriausiąja buhaltere nuo 2009 m. sausio 5 d. Remdamasis 2009 m. balandžio 7 d. atliktos revizijos aktu ir 2009 m. balandžio 21 d. darbo sutarčių patikrinimo išvada bendrijos valdybos pirmininkas 2009 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 56 ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą (DK 237 straipsnio 1 dalis). Remiantis 2009 m. liepos 13 d. darbo užmokesčio teisėtumo patikrinimo aktu, 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 58 ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo be įspėjimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą bei darbo drausmės nesilaikymą. 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 59 ieškovė atleista iš darbo.

7Ieškovė 2009 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti skirtas drausmines nuobaudas, negrąžinti į darbą ir priteisti iš atsakovo

873-iosios DNSB „Viršuliškės“ 2230 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, bei 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės teigimu, atsakovas drausmines nuobaudas paskyrė nepagrįstai, nesilaikydamas DK 234 ir 238 straipsnių reikalavimų, be to, pirmą drausminę nuobaudą – papeikimą – skyrė pažeisdamas įstatymo nustatytą terminą (DK 241 straipsnis).

9Atsakovas 73-ioji DNSB „Viršuliškės“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 5678,02 Lt žalai atlyginti. Atsakovo teigimu, ieškovė padarė jam žalos netinkamai atlikdama vyriausiosios finansininkės pareigas, t. y. supainiojo papildomo atlyginimo gavėjus, neteisingai skaičiavo kompensacijas darbuotojams už nepanaudotas atostogas, nepagrįstai mokėjo pinigus darbuotojų nedarbingumo laikotarpiu. Proceso metu atsakovas dalies savo reikalavimo atsisakė ir prašė priteisti iš ieškovės 1238,87 Lt žalai atlyginti.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino ieškovei skirtas drausmines nuobaudas; 2) pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; darbo sutartį laikė nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisė ieškovei iš atsakovo 2230 Lt išeitinę išmoką, 3416,90 Lt vidutinio (priskaičiuoto) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovas nepraleido termino drausminei nuobaudai skirti, nes pagal DK 241 straipsnio 2 dalį drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Spręsdamas dėl drausminių nuobaudų skyrimo neteisėtumo, teismas nurodė, kad neaišku, už kokius konkrečius pažeidimus ieškovei šios skirtos, atsakovas neįrodė ieškovės darbo trūkumų, be to, atsakovas, skirdamas drausmines nuobaudas, rėmėsi darbo tvarkos pažeidimais, tačiau darbo tvarkos taisyklės nepatvirtintos, ieškovė nebuvo raštu supažindinta su vyriausiosios buhalterės pareiginiais nuostatais, o pagal ankstesnę bendrijos praktiką nebuvo reikalaujama laikytis atsakovo nurodomos tvarkos. Teismas priteisė ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki ieškovės įsidarbinimo UAB „Gesanija“, nurodydamas, kad didesnė kompensacija neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nes dėl ieškovės atleidimo iš darbo nebuvo bendrijos susirinkimo valios. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad ieškovė šį reikalavimą siejo su savo turtine padėtimi, o ne dvasiniais išgyvenimais, be to, įvertino tai, jog atsakovas yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, o bendrijos pajamas iš esmės sudaro vien jos narių įmokos.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 11 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas atsakovo valdybos pirmininko 2009 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 56 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo, ir ieškinio dalį dėl šio reikalavimo atmetė; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino ieškovei skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, nes neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ėjo vyriausiosios finansininkės pareigas, kurios reikalauja specialaus išsilavinimo, teisės aktų išmanymo, tokiam darbuotojui keliami aukštesni atsakomybės standartai. Dėl to teismas netinkamai įvertino revizijos akte užfiksuotus buhalterinės apskaitos trūkumus – neigiamą kasos likutį, aplinkybę, jog ieškovė revizijos komisijai teikė dokumentus su skirtingais duomenimis, nepasirašytus dokumentus, eksploatavimo lėšų pajamų ir išlaidų suvestinė pagal atskirus namus buvo pateikta net keturis kartus su skirtingais duomenimis, 2009 m. I ketvirtį netinkamai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai SODRAI. Šie apskaitos trūkumai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas taikyti ieškovei drausminę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei paskirta nuobauda – papeikimas – atitinka pažeidimo sunkumą, todėl pirmosios instancijos teismas ją panaikino nepagrįstai. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė neteisėtai buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes nepagrįstai nustatytas darbo drausmės pažeidimo sistemingumo požymis. Ieškovei atleidimas iš darbo buvo paskirtas remiantis 2009 m. liepos 13 d. sudarytu darbo užmokesčio teisėtumo patikrinimo aktu, o papeikimas skirtas 2009 m. liepos 15 d., t. y. darbdavys nustatė naują darbo drausmės pažeidimą tuo metu, kai darbuotojas neturėjo nė vienos galiojančios drausminės nuobaudos. Be to, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavio taikytos priemonės buvo neadekvačios nustatytiems ieškovės darbo trūkumams.

13Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką iki ieškovės įsidarbinimo kitoje bendrovėje, nes dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo priteisiama didelė suma būtų per sunki našta atsakovui (DK 2, 35 straipsniai). Teisėjų kolegija paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nurodydama, kad atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu yra pakankamai reikšminga moralinė satisfakcija ieškovei, o, nustačius, kad už tam tikrus revizijos akte nustatytus pažeidimus papeikimas ieškovei buvo paskirtas pagrįstai, turi būti laikoma, jog ieškovė pati savo veiksmais prisidėjo prie neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais išgyvenimais dėl atleidimo iš darbo, todėl neturi pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovė R. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalis dėl išmokos už priverstinę pravaikštą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalį dėl pirmos drausminės nuobaudos, dėl šių dalių priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, t. y. panaikinti ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą, priteisti ieškovei 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl DK 297 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimo. Teismai neproporcingai sumažino kasatorei priteistiną kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu. Teismai, mažindami išmokos dydį, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad atsakovas yra ne pelno organizacija ir pernelyg didelės kompensacijos priteisimas būtų jam per sunki našta, nes toks argumentas reiškia nepagrįstą darbdavio atleidimą nuo materialinės atsakomybės. Nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas nepajėgus sumokėti visą kompensaciją, nes yra pakankamai finansiškai stiprus ir stabilus. Dėl to kasatorei priklausanti kompensacija turėjo būti priteista už visą priverstinės pravaikštos laiką – nuo neteisėto atleidimo iš darbo (2009 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
  2. Dėl DK 241 straipsnio pažeidimo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nepraleido termino drausminei nuobaudai – papeikimui – skirti. DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvejų metų terminas gali būti taikomas tada, kai pažeidimai buvo padaryti dvejų metų laikotarpiu iki revizijos, tačiau išaiškėjo tik ją atlikus. Tuo atveju, kai pažeidimai paaiškėja atlikus reviziją, drausminė nuobauda už juos turi būti skiriama tuoj pat arba per vieną mėnesį nuo jų paaiškėjimo (DK 241 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šis terminas buvo praleistas, nes drausminė nuobauda kasatorei skirta 2009 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 56, t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo galimų pažeidimų paaiškėjimo iš revizijos akto.
  3. Dėl DK 250 ir CK 6.250 straipsnių pažeidimo. Teismai nepagrįstai atmetė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nes neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Atsakovas tendencingai siekė atleisti kasatorę iš darbo, darė jai psichologinį spaudimą liepdamas išeiti iš darbo savo noru. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad toks darbdavio elgesys sukelia darbuotojui dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pablogėjo kasatorės sveikata, reputacija, be to, dėl amžiaus kasatorei yra sunkiau susirasti darbą, todėl ji turi būti priskirta prie labiau socialiai pažeidžiamų asmenų, kuriems neteisėtas atleidimas sukelia didžiulių neigiamų išgyvenimų. Atsižvelgiant į tai, kasatorei atlygintina 25 000 Lt neturtinė žala.
  4. Dėl DK 238 ir CPK 176, 178, 185 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad drausminė nuobauda – papeikimas – kasatorei skirta pagrįstai, nes neatsižvelgė į tai, jog kasatorė 2009 m. balandžio 28 d. pasiaiškinime dėl revizijos akto nurodė argumentus ne dėl savo, o dėl visų nustatytų bendrijos ūkinės finansinės veiklos trūkumų. Šio dokumento negalima vertinti kaip kasatorės pasiaiškinimo dėl jos padarytų darbo drausmės pažeidimų. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad revizijos komisija nenurodė jokios kasatorės padarytos žalos atsakovui, atsakovas 2009 m. liepos 15 d. įsakyme neįvardijo konkrečių kasatorės padarytų apskaitą reglamentuojančių įstatymų ar pareiginių nuostatų, vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimų, nepaneigė ieškovės pasiaiškinime pateiktų argumentų. Išvardyti kasatorės padaryti pažeidimai, dėl kurių buvo pasiaiškinta ir kurie nelėmė jokios žalos atsakovui, nesudarė pagrindo taikyti kasatorei drausminę atsakomybę. Be to, finansinės ūkinės veiklos reviziją atlikusios revizijos komisijos narės negalėjo tinkamai jos atlikti, nes neturėjo reikiamos kompetencijos.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“ prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo tokius argumentus:

  1. Nepagrįsti kasatorės teiginiai dėl DK 297 straipsnio pažeidimo, nes šio straipsnio 4 dalyje nustatytos garantijos neteisėtai atleistam iš darbo asmeniui taikymas neturėtų reikšti abiejų šalių teisėtų interesų disproporcijos. Teismai pagrįstai įvertino atsakovo finansinę ir ūkinę būklę, atsižvelgė į tai, kad kasatorės reikalaujamo dydžio kompensacijos mokėjimas būtų jam pernelyg sunki našta.
  2. Teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo terminų, nes ši kasatorei buvo skirta tik tada, kai ji, pateikusi pasiaiškinimą dėl revizijos akte išdėstytų aplinkybių, ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, siekdama ištaisyti revizijos metu nustatytus darbo trūkumus. Be to, kai kurie pažeidimai, kuriuos užfiksavo revizijos komisija, buvo padaryti revizijos atlikimo metu. Antroji drausminė nuobauda skirta nepažeidžiant DK 241 straipsnio, nes skirta iš karto po to, kai buvo gautas kasatorės pasiaiškinimas.
  3. Teismai pagrįstai atmetė kasatorės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas atlyginimas kasatorei už padarytą skriaudą. Kasatorė, grįsdama šį reikalavimą, kasaciniame skunde nurodo visiškai kitokias aplinkybes bei argumentus, nei buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme. Taip pat kasatorė nepateikė jokių įrodymų dėl suprastėjusios sveikatos ar negalėjimo susirasti kitą darbą, nes jau po mėnesio ir vienuolikos dienų nuo atleidimo įsidarbino kitoje bendrovėje. Kasatorė buvo nesąžininga, nekompetentinga bei nepareiginga darbuotoja, nepaisė subordinacinių santykių, šiurkščiai elgėsi su bendrijos nariais.
  4. Nepagrįsti kasatorės teiginiai dėl DK 238, CPK 176, 178, 185 straipsnių pažeidimo apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas buvo nepagrįstai panaikinęs kasatorei skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, nes neatsižvelgė į tai, kad revizijos akte užfiksuoti buhalterinės apskaitos trūkumai (neigiamas kasos likutis, kasatorės komisijai pateikti dokumentai su skirtingais duomenimis, nepasirašyti, netinkamai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai) yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas taikyti kasatorei drausminę atsakomybę.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

20Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako dėl byloje keliamų teisės normų, reglamentuojančių kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimą (DK 297 straipsnio 1, 4 dalys), drausminės nuobaudos skyrimo terminą, kai drausmės pažeidimas nustatomas atlikus reviziją (DK 241 straipsnis), ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, aiškinimo bei taikymo klausimų.

21Dėl DK 297 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio nustatymo

22Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką kompensacijos, mokėtinos neteisėtai iš darbo atleistam darbuotojui, dydžio nustatymo. Kasatorės teigimu, teismai neproporcingai sumažino jai priteistiną kompensaciją ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią ši kompensacija negali būti mažinama.

23Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad pagal DK 10 straipsnio nuostatas, DK normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į kodekso sistemą bei jo struktūrą, siekiant užtikrinti kodekso vientisumą ir atskirų jo dalių suderinamumą. Taigi kiekviena DK norma turi būti aiškinama sistemiškai su visomis kitomis DK normomis (taip pat ir su 2 straipsnio nuostatomis). DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai visų darbo teisinių santykių, patenkančių į šio kodekso reglamentavimo sritį, principai. Tai yra kertiniai, tačiau ne vieninteliai darbo teisėje taikytini principai. Šiame straipsnyje neįtvirtintų principų taikymas reglamentuojant darbo santykius yra pagrįstas kituose DK straipsniuose (pvz., 4 straipsnio 4 dalyje, 35 straipsnyje, 36 straipsnio 1 dalyje ir kt.). Be to, beveik visi DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti darbo santykių teisinio reglamentavimo principai yra ir konstituciniai principai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog visas darbo teisinių santykių reglamentavimas nukreiptas į DK 2 straipsnyje įtvirtintus principus, tai aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad jų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).

24DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinta kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką – viena iš įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad DK 297 straipsnyje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Be to, kolegija, aiškindama šio straipsnio 3 dalį, nurodė, jog tokios kompensacijos dydžio nustatymas ir priteisimas neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui jau išmokėtas lėšas neatitiktų DK 297 straipsnio 3 dalies, kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005). Šią praktiką kasacinis teismas plėtoja ir aiškindamas DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtį bei esmę, todėl nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). Nors kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šios kompensacijos funkcija yra ne tik atlyginti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsiradusius praradimus, bet yra ir sankcija darbdaviui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-341/2010), šie kasacinių nutarčių motyvai nepaneigia įstatyme nustatytos kompensacijos už priverstinę pravaikštą prigimties. Dėl to sąvoka „sankcija“ šiame kontekste negali būti suprasta kaip nuobauda darbdaviui, nes, minėta, DK 297 straipsnyje nustatyta kompensacija – tai garantija darbuotojui (darbdavio materialinis suvaržymas ir pareiga mokėti tam tikrą darbuotojo turtinius praradimus atlyginančią išmoką, jei konstatuotas neteisėto atleidimo iš darbo faktas). Be to, DK 297 straipsnyje įtvirtintos kompensacijos prigimtį yra išaiškinusi išplėstinė teisėjų kolegija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-296/2005), kasatorės skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse bylas nagrinėjusios trijų teisėjų kolegijos šio išaiškinimo nekeitė (CPK 357 straipsnio 1 dalis), todėl kasatorės argumentai dėl negalimumo mažinti priteistiną kompensaciją už priverstinę pravaikštą ir šios kompensacijos dydį kaip sankciją darbdaviui atmestini.

25Taigi DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, mokėtinos neteisėtai iš darbo atleistam darbuotojui, paskirtis – socialinė, t. y. kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsiradusius turtinius praradimus, užtikrinti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui būtinų lėšų kompensavimą. Iš šios įstatyme įtvirtintos garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiškai išvestinas jos esminis požymis – tai yra kompensacija už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008).

26Dėl to, tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK 297 straipsnyje įtvirtintos kompensacijos dydžio atitikties jos tikslams, esmei bei bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis).

27Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami šios bylos aplinkybes ir nustatydami kasatorei priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį, nenukrypo nuo šių principų ir įvertino visas reikšmingas ir būtinas vertinti aplinkybes.

28Pirma, teismai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti atsižvelgiama į konkretaus darbdavio – atsakovo 73-iosios DNSB „Viršuliškės“ – specifinį teisinį statusą ir ypatingą funkciją. Daugiabučio namo savininkų bendrija, vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija veikia vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Tokia bendrija iš esmės yra priemonė, kuria naudodamiesi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai įgyvendina savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Tai yra svarbu šios bylos kontekste, nes bet kokių piniginių sumų priteisimas iš bendrijos turi tiesioginę įtaką narių, fizinių asmenų, butų savininkų, teisėms ir teisėtiems interesams. Tai susiję ir su tuo, kad bendrijos nariai, mokėdami nustatyto dydžio įmokas, turi teisėtą lūkestį, kad šios lėšos bus naudojamos jų bendro turto administravimui. Tuo tarpu kasatorė, dirbdama bendrijos vyriausiąja finansininke, buvo tiesiogiai susijusi su šių lėšų administravimu ir atsakinga už bendrijos narių įmokų tinkamą tvarkymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kasatorės teiginius, kad teismai nepagrįstai rėmėsi tuo, jog atsakovas yra ne pelno organizacija ir pernelyg didelės kompensacijos priteisimas būtų jam per sunki našta.

29Antra, sprendžiant dėl kasatorei priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio, turėjo būti atsižvelgiama į konkrečias faktines aplinkybes, susijusias su kasatorės pareigomis ir jų atlikimo nepriekaištingumu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorė šių pareigų neatliko taip kruopščiai ir atsakingai, kaip nustatyta vyriausiajam finansininkui keliamų reikalavimų, t. y. revizijos akte užfiksuota nemažai buhalterinės apskaitos trūkumų – neigiamas kasos likutis, skirtingi duomenys, netinkamai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai ir pan. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buvo pagrindas skirti kasatorei drausminę nuobaudą – papeikimą, kuri atitinka pažeidimo sunkumą. Ši išvada yra reikšminga vertinant kasatorės elgesį ir sprendžiant dėl jai priteistino kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio. Išvados dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir būtinybės mažinti kasatorei priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį nepaneigia jos teiginiai, kad nebuvo įrodyta tiesiogiai jos veiksmais atsakovui padaryta žala. Atsižvelgiant į vyriausiojo finansininko pareigų specifiką ir finansinės drausmės svarbą, netvarkingos finansinės apskaitos tvarkymas yra pakankamas pagrindas spręsti dėl drausminės atsakomybės.

30Trečia, teismai pagrįstai atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, kad kasatorė įsidarbino kitoje bendrovėje. Ši aplinkybė negali būti laikoma atskaitos tašku sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, tačiau ji turi būti vertinama kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis ir yra reikšminga nustatant priteistino kompensacijos dydžio atitiktį proporcingumo principui ir jo pagrindinei funkcijai – darbuotojo praradimams kompensuoti.

31Atsižvelgdama į šias teismų nustatytas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju kasatorei priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką buvo sumažinta pagrįstai.

32Dėl DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino drausminei nuobaudai skirti taikymo ir šio termino santykio su DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais terminais

33Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatymo dvejų metų termino drausminei nuobaudai skirti taikymo ir šio termino santykio su DK 241 straipsnio 1 dalies nuostata, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo.

34Nagrinėjant šiuos kasatorės keliamus klausimus, būtina atsižvelgti į tai, kad, kaip jau yra išaiškinęs kasacinis teismas, DK 241 straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus išnyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006).

35DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai, apibrėžiantys laikotarpį, už kurį darbuotojui gali būti skiriama drausminė nuobauda. Bendroji taisyklė yra ta, kad drausminė nuobauda negali būti skiriama praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Atsižvelgiant į finansinio pobūdžio pažeidimų specifiką ir darbdavio interesus šioje srityje, DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta specialioji taisyklė, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas yra nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Šis terminas yra bendrosios šešių mėnesių naikinamojo termino nuo pažeidimo padarymo dienos taisyklės išimtis, taikoma finansiniams pažeidimams, nustatytiems atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją. Abu šie DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai nustato laikotarpį, kuriuo padaryti drausmės pažeidimai gali būti vertinami skiriant drausmines nuobaudas. Taigi šie terminai – tai garantija darbuotojui, kad jis nebus baudžiamas už pažeidimus, padarytus seniau, nei įstatyme įtvirtinti laikotarpiai (šeši mėnesiai arba dveji metai finansinių pažeidimų atveju). Toks reguliavimas suteikia reguliuojamiems darbo teisiniams santykiams apibrėžtumo, be to, yra darbuotojo ir darbdavio teisių ir teisėtų interesų derinimo pavyzdys: nustatytas ilgesnis dvejų metų terminas finansinių nusižengimų atveju atitinka darbdavio interesus turėti galimybę šioje srityje taikyti drausminę atsakomybę už ilgesniu laikotarpiu padarytus pažeidimus. Pažymėtina, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems terminams taikyti reikšminga pažeidimo padarymo diena, t. y. atskaitos taškas, nuo kurio pradedami skaičiuoti šie terminai, yra būtent nusižengimo padarymo diena, nepriklausomai nuo to, sužinojo apie pažeidimą darbdavys ar ne. Taip atsakomybė ir rizika dėl drausmės pažeidimo nustatymo tenka darbdaviui, nes, praleidęs įstatymo nustatytą terminą, jis netenka galimybės taikyti drausminę atsakomybę už pažeidimus, padarytus seniau, nei įtvirtinti terminai.

36DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Šis įstatyme įtvirtintas terminas – garantija darbuotojui, jog drausminės nuobaudos jam gali būti taikomos per nustatytus terminus nuo jų paaiškėjimo momento. Tai yra darbdaviui nustatytas nuobaudos skyrimo terminas. Šiuo atveju reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui, o DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinės prigimties, nurodantis laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui.

37Sisteminis DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų aiškinimas leidžia konstatuoti, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvejų metų terminas nuo pažeidimo padarymo dienos, už kurio metu padarytą pažeidimą, paaiškėjusį atlikus auditą, reviziją ar inventorizaciją, gali būti skiriama drausminė nuobauda, nėra specialusis reguliavimas DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, per kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda, atžvilgiu. DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytų naikinamųjų terminų, apibrėžiančių laikotarpį, už kurį darbuotojas gali būti baudžiamas, taikymas neeliminuoja būtinybės vadovautis DK 241 straipsnio 1 dalimi ir laikytis joje nustatytų nuobaudos skyrimo terminų, per kuriuos darbdavys privalo apsispręsti ir imtis tam tikrų priemonių dėl pažeidimą padariusio darbuotojo. Tai yra skirtingos prigimties ir paskirties terminai, todėl kiekvienu atveju sistemiškai turi būti taikomi abu. Taigi ir tuo atveju, kai pažeidimas paaiškėja atlikus reviziją, drausminė nuobauda už jį turi būti skiriama tuoj pat arba per vieną mėnesį nuo jo paaiškėjimo, t. y. nuo revizijos akto pateikimo darbdaviui (DK 241 straipsnio 1 dalis).

38Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad revizijos aktas, kurio pagrindu kasatorei skirta pirma drausminė nuobauda – papeikimas, buvo surašytas 2009 m. balandžio 7 d. Ši diena turi būti laikoma pažeidimo padarymo fakto paaiškėjimo darbdaviui diena. Vadovaujantis DK 241 straipsnio 1 dalimi, drausminė nuobauda už revizijos akte nurodytus pažeidimus kasatorei galėjo būti skiriama tuoj pat, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo, t. y. nuo 2009 m. balandžio 7 d. Tačiau papeikimas kasatorei buvo skirtas 2009 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 56, t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo revizijos akto. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsti kasatorės skunde nurodyti teiginiai, jog atsakovas praleido įstatymo nustatytą terminą pirmai nuobaudai – papeikimui – skirti, o teismai, spręsdami priešingai, neteisingai aiškino DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalis, neatsižvelgė į DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto dvejų metų termino esmę ir pobūdį. Atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą pateikti argumentai, kad kasatorė nesiėmė veiksmų revizijos metu nustatytiems darbo trūkumams taisyti, kad kai kurie pažeidimai buvo padaryti revizijos atlikimo metu ir pan., nesudaro pagrindo pripažinti DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino praleidimo priežasčių svarbiomis bei pateisinamomis ar spręsti klausimą dėl termino nuobaudai skirti atnaujinimo, nes, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio prievolė skirti drausminę nuobaudą „ne vėliau kaip per vieną mėnesį“ yra imperatyvi, todėl teismas neturi diskrecijos šio termino pratęsti ar atnaujinti.

39Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuobauda – papeikimas – palikta galioti, naikintina, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ši nuobauda panaikinta, paliktina galioti keičiant motyvus: pripažįstant, kad buvo materialinis teisinis pagrindas drausminei nuobaudai – papeikimui – skirti, tačiau atsakovas praleido įstatyme nustatytą terminą tokiai nuobaudai už padarytą pažeidimą skirti (DK 241 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad drausminė nuobauda (papeikimas) kasatorei skirta neteisėtai ir buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo panaikinta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį šiuo klausimu, paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 2 dalis).

40Dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo teisiniuose santykiuose

41DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Taigi neturtinės žalos dydžio klausimą įstatymų leidėjas perduoda konkrečią bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o DK 250 straipsnis yra blanketinė nuostata, įpareigojanti neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo klausimus spręsti vadovaujantis atitinkamomis CK nuostatomis (CK 6.250 straipsniu).

42Nagrinėjamu atveju kasatorė, nesutikdama su teismų sprendimu atmesti reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad teismai neatsižvelgė į jos dvasinius išgyvenimus, be to, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose. Kasatorė teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas DK 250 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, yra konstatavęs, jog asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007).

43Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasatorė, remdamasi nurodyta teismų praktika, neatsižvelgia į tai, jog teismų praktikoje taip pat suformuluota, jog konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vievio paukštynas“ v. A. K., bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, byla Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Taigi pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes.

44Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokią formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir įvertinusi nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas svarbias faktines aplinkybes, sprendžia, kad teismai, atmesdami reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, atsižvelgė į visas tokius klausimus sprendžiant reikšmingas aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai atsižvelgė į kasatorės darbo specifiką ir vyriausiajam finansininkui keliamus aukštus profesinės veiklos standartus, apie kuriuos privalėjo žinoti ir kasatorė, įsidarbindama bendrijoje tokiomis pareigomis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertino konstatuotus kasatorės darbo trūkumus, kurie, kaip buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, buvo pakankamas pagrindas drausminei nuobaudai skirti. Aplinkybė, kad nuobauda paskirta neteisėtai, nes darbdavys praleido jai skirti nustatytą terminą, nepanaikina netinkamo darbinių funkcijų atlikimo fakto, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl darbuotojo patirtų neigiamų emocijų. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad kasatorė nepakankamai kruopščiai ir atsakingai ėjo savo pareigas, laikytina, jog teismas pagrįstai sprendė, kad kasatorė savo veiksmais prisidėjo prie neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais išgyvenimais dėl atleidimo iš darbo. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai kasatorės teisei apginti (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kasatorė nepateikė įrodymų dėl suprastėjusios sveikatos ar negalėjimo susirasti kitą darbą.

45Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, atmesdami kasatorės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, vadovavosi tiek bendraisiais teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, tiek neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgė į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus: darbuotojo pareigų specifiką ir jų atlikimo tinkamumą, darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykius, darbuotojo ir darbdavio elgesį, darbuotojo veiksmų įtaką darbdavio sprendimui skirti drausminę nuobaudą bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Taigi reikalavimą atlyginti neturtinę žalą nagrinėję teismai, nustatydami darbdavio atsakomybės už padarytą neturtinę žalą sąlygas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankamas atlyginimas kasatorei už padarytą skriaudą.

46Esant tokioms aplinkybėms, keisti ar naikinti teismų procesinius sprendimus dėl šio reikalavimo remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl kasacinio skundo argumentai atmestini, o apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, paliktina nepakeista.

47Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

48Kasacinio skundo argumentai, susiję su DK 238 ir CPK 176, 178, 185 straipsnių taikymu, yra faktinio pobūdžio, teisiškai nereikšmingi, nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl pirmos drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimo teisėtumo, nenurodo teisinių argumentų, patvirtinančių teismo taikytų teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusių turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neiškelta teisiškai reikšminga problema, todėl pripažintina, jog kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju atmesta didžioji dalis kasacinio skundo reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria spręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, paliktina nepakeista, o išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas priteistinas valstybei iš kasatorės (CPK 93, 96 straipsniai).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 11 d. nutartį pakeisti:

53Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo dalis ir priimtas naujas sprendimas atmesti ieškinio dalį dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – panaikinimo, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą.

54Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

55Priteisti valstybei iš ieškovės R. B. (asmens kodas ( - ) 24,55 Lt (dvidešimt keturis litus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojui skirtų drausminių nuobaudų teisėtumo... 6. Ieškovė R. B. dirbo 73-iojoje daugiabučių namų savininkų bendrijoje... 7. Ieškovė 2009 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti... 8. 73-iosios DNSB „Viršuliškės“ 2230 Lt išeitinę išmoką, vidutinį... 9. Atsakovas 73-ioji DNSB „Viršuliškės“ priešieškiniu prašė priteisti... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 13. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovė R. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas 73-ioji daugiabučių namų... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako dėl byloje keliamų teisės... 21. Dėl DK 297 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už... 22. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse... 23. Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad pagal DK 10 straipsnio... 24. DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinta kompensacija už priverstinės... 25. Taigi DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už... 26. Dėl to, tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK 297 straipsnyje... 27. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir... 28. Pirma, teismai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti... 29. Antra, sprendžiant dėl kasatorei priteistinos kompensacijos už priverstinę... 30. Trečia, teismai pagrįstai atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes,... 31. Atsižvelgdama į šias teismų nustatytas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų... 32. Dėl DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino drausminei nuobaudai skirti... 33. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatymo... 34. Nagrinėjant šiuos kasatorės keliamus klausimus, būtina atsižvelgti į tai,... 35. DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai, apibrėžiantys laikotarpį,... 36. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj... 37. Sisteminis DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų aiškinimas... 38. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad revizijos aktas, kurio pagrindu... 39. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuobauda –... 40. Dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo teisiniuose santykiuose ... 41. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 42. Nagrinėjamu atveju kasatorė, nesutikdama su teismų sprendimu atmesti... 43. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasatorė, remdamasi nurodyta... 44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokią formuojamą teisės aiškinimo ir... 45. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, atmesdami... 46. Esant tokioms aplinkybėms, keisti ar naikinti teismų procesinius sprendimus... 47. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 48. Kasacinio skundo argumentai, susiję su DK 238 ir CPK 176, 178, 185 straipsnių... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju atmesta didžioji dalis... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 53. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 54. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 55. Priteisti valstybei iš ieškovės R. B. (asmens kodas ( - ) 24,55 Lt... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...