Byla 2A-2064-413/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-165-192/2014 pagal ieškovo K. G. patikslintą ieškinį atsakovams D. C., A. C., Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijai dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

32012 m. gegužės 16 d., apie 15.00 val., ( - ) namo kieme buvo išdaužtas ieškovui priklausančio automobilio R. E., v/n ( - ) priekinis stiklas, apgadintas variklio dangtis ir priekinis kairysis sparnas. Ieškovas nurodė, kad pagal jo pareiškimą Kauno apskrities VPK Centro Policijos komisariate atliktas įvykio aplinkybių patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad automobilį apgadino mažametė G. C.. To paties policijos komisariato specialistės L. J. 2012 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 20-22-AP-1359 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 168 straipsniu. Privataus kaltinimo tvarka į teismą ieškovas nusprendė nesikreipti, nes už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą atsako asmuo nuo 16 metų amžiaus, o veikos padarymo metu G. C. buvo 13 metų amžiaus, mergaitės tėvai nutarimo neskundė, todėl, ieškovo nuomone, pripažino dukros kaltę. Kadangi žala padaryta pamokų metu, todėl atsakomybė kyla tiek nepilnametės G. C. tėvams, tiek mokyklai. Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacija ieškovui padarytą žalą įvertino 4 158 Lt. Automobilis nesuremontuotas, tik pakeistas priekinis automobilio stiklas neoriginaliu ir dėvėtu stiklu, už kurį buvo sumokėta 300 Lt, o už stiklo keitimo darbus - 200 Lt. Automobilis yra praradęs sandarumą, iki šios dienos nėra suremontuoti automobilio kėbulo pažeidimai. Dėl automobilio apgadinimo ieškovas draudimo išmokų negavo, kadangi be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, kitų draudimo sutarčių nebuvo sudaręs. Kaip nurodė ieškovas, žalos dydį ir G. C. kaltę patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, iki šiol žala nėra atlyginta. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos, A. C., ir D. C. 4 658 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovai A. C. ir D. C. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovo minimas 2012 m. birželio 11 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame neva konstatuota G. C. kaltė, nagrinėjamu atveju negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu G. C. kaltę, nes šis nutarimas neturi prejudicinės galios. Todėl ieškovui teko pareiga įrodyti visas būtinas atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Iš bylos duomenų ir liudytojų parodymų negalima daryti išvados, kad G. C. atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovų vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog žala buvo padaryta pamokų metu, atsakomybė kyla mokymo įstaigai o ne tėvams. Atsakovai nesutiko su žalos dydžiu, kadangi iš byloje pateiktos Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos išvados matyti, kad į automobilio atkūrimo išlaidų sumą yra įtraukta ir keičiamos detalės – priekinio stiklo ir jo pakeitimo darbų kaina, už kuriuos ieškovas sumokėjo 500 Lt. Taigi, ieškovas iš esmės reikalauja atlyginti žalą du kartus už tą patį. Toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas ir vertintinas kaip siekis pasipelnyti atsakovų sąskaita. Be to, turto vertintojų išvadoje nurodyta 4 158 Lt žalos suma yra nepagrįstai didelė.

5Atsakovė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija su patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tėvai, laisvanoriškai pasirinkę atitinkamą mokyklą bei su ja sudarę savo vaiko iki 14 metų sutartį, privalo užtikrinti sutarties sąlygų bei mokykloje galiojančių taisyklių laikymąsi. Mažametės moksleivės G. C. vardu sutartį su gimnazija sudarė jos motina D. C. ir įsipareigojo užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų gimnazijos lankymą. Ieškovo nurodomo įvykio dieną galiojo gimnazijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VĮ-21 patvirtintos Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinių elgesio taisyklės, kurių 9 ir 16 punktuose nustatyta, kad mokiniui draudžiama be priežasties praleidinėti pamokas, pertraukų metu išeiti iš mokyklos teritorijos. Apie tai, kad pertraukų metu mokiniams draudžiama išeiti už mokyklos teritorijos ribų, papildomai pasirašytinai buvo informuota ir nepilnametės moksleivės G. C. mama D. C.. Pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 16 d. G. C. su keliais bendraklasiais savavališkai pasišalino iš mokyklos ir be pateisinamos priežasties praleido pagal tvarkaraštį numatytas 7, 8 ir 9 pamokas, taip pažeisdama Mokinio elgesio taisyklių 9 ir 16 punktus. Vaikui nedalyvaujant pamokose, mokykla niekaip negali organizuoti ir užtikrinti jam tiesioginio ir kokybiško ugdymo proceso bei tinkamo jo elgesio priežiūros, todėl nagrinėjamu atveju neturi atsakyti ir už ieškovui padarytą žalą. Nesant mokymo įstaigos kaltės, už vaiko iki 14 metų padarytą žalą turi atsakyti jo tėvai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo K. G. atsakovams A. C. ir D. C. 1 900 Lt, o Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijai - 980 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 26,96 Lt išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog 2012 m. gegužės 16 d., apie 15 val. ( - ), namo kieme, žaidžiant vaikams apleistame name, buvo apgadintas ieškovui K. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis R. E., valstybinis Nr. ( - ) Pagal ieškovo pareiškimą dėl automobilio apgadinimo Kauno apskrities VPK Kauno Centro PK buvo atliktas aplinkybių patikrinimas. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nurodant, kad asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog nepilnametės G. C. padaryta veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius. K. G. į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, o kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas jam padarytą žalą vertina 4 658 Lt ir ją grindžia UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita bei Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais. Ieškovui draudimo išmoka už jo automobiliui padarytą žalą nebuvo išmokėta, kadangi ieškovas yra sudaręs tik Transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. G. C., gim. ( - ), mokosi Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje.

9Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, jog atsakovai, neskųsdami 2012 m. birželio 11 d. policijos komisariato nutarimo, pripažino savo dukros kaltę. Teismas sutiko su atsakovais, jog skundą dėl minėto nutarimo galėjo paduoti tik pareiškimą ar pranešimą pateikęs asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovas. Pažymėjo, jog įstatymas G. C. tėvams nesuteikė teisės skųsti minėto nutarimo. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog 2012 m. birželio 11 d. nutarimas turi prejudicinę galią. Nurodė, jog nutarimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas drauge su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas sprendė, jog vien žalos atsiradimas ir tas faktas, kad įvykio metu apleistame name buvo nepilnametė G. C., negali būti pagrindas atsirasti prievolei atlyginti žalą. Apklaustų kitų vaikų, buvusių tuo metu kartu su G. C., paaiškinimai prieštaringi ir dviprasmiški. Todėl, nesant neginčijamų įrodymų, jog būtent G. C. atliko veiksmus, sukėlusius ieškovui žalą, teismas konstatavo, kad nepilnametės G. C. veiksmų neteisėtumas neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Nustačius, jog neįrodyti neteisėti G. C. veiksmai, teismas darė išvadą, jog atsakovams A. C., D. C. ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijai negali atsirasti atsakomybė pagal pareikštą patikslintą ieškinį, todėl kitų atsakomybės sąlygų teismas nenustatinėjo ir atmetė ieškinį kaip neįrodytą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas K. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino bylos faktinius duomenis, todėl neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Teismas nepagrįstai vertino, jog Kauno apskrities Kauno miesto Centro PK tyrėjos nutarimas neturi prejudicinės galios ir vertintinas tik kaip rašytinis įrodymas.

132. Teismas nevertino visų žalos atsiradimo aplinkybių, iš esmes netyrė ir neanalizavo asmenų, prisidėjusių prie žalos padarymo, atskirų veiksmų ir juos su žala siejančio priežastinio ryšio. Teismas netyrė ir neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, susijusių su įvykiu, nepasiūlė ieškovui patikslinti ieškinį, įtraukti į procesą kitus suinteresuotus asmenis.

143. Teismas nepasiūlęs apeliantui pasirūpinti tinkamu atstovavimu bei nesiimdamas iniciatyvos iškviesti liudytojus, padarė esminius procesinius pažeidimus. Apelianto nuomone, teismas, iš naujo nagrinėdamas ieškovo reikalavimą atlyginti žalą, turi nustatyti visų asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti, ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo, veiksmus ir konstatavęs, kad dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli asmenys, spręsti CPK nustatyta tvarka klausimą dėl tokių asmenų patraukimo byloje dalyvaujančiais asmenimis ir vertinti jų atsakomybės rūšį bei dydį.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo atsakovei apeliacinėje instancijoje turėtas 440 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – 2012 m. birželio 11 d. Kauno apskrities VPK Centro PK Viešosios policijos skyriaus Centro PN specialistės L. J. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šioje civilinėje byloje neturi prejudicinių faktų galios. Atsakovės nuomone, minėtas dokumentas, kaip įrodymas, nagrinėjant bylą galėjo būti ir buvo nuginčytas, teismui konstatavus, jog ikiteisminis turimas net nebuvo pradėtas, todėl G. C. neteisėti veiksmai negalėjo būti konstatuoti. Priešingai nei teigia ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo ištirti visi, tame tarpe ir rašytiniai, įrodymai.

172. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme ieškovui nebuvo išaiškintos procesinės teisės, teismas į procesą neįtraukė suinteresuotų asmenų. Atsakovė pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kiekvieno žodinio teismo posėdžio pradžioje, nors visas šalis, tame tarpe ir ieškovą, atstovavo teisininkai, posėdžio pirmininkas išaiškindavo šalims jų procesines teises ir pareigas. Ieškovas ne kartą patvirtino, kad jam procesinės teisės yra suprantamos, kad yra susipažinęs su visais byloje esančiais duomenimis. Nenutraukdamas bylos pakeisti atsakovą (CPK 45 straipsnio 1 dalis) ar įtraukti į bylą (CPK 43 straipsnio 2 dalis) teismas gali tik motyvuotu ieškovo prašymu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ištyrus įrodymus ir paaiškėjus, kad ieškovui galimai žalą padarė kita kartu su atsakovų Daivos ir A. C. dukra buvusi mergaitė (G. M.), teismas žodinio posėdžio metu kėlė klausimą dėl atsakovo tinkamumo, tačiau ieškovas pareiškė, kad atsakovai yra tinkami, jų pakeisti ir kitų asmenų įtraukti į bylą nenorėjo. Todėl ieškovas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir pažeidinėja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

183. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pažeidžiant ieškovo teises teismas nepasiūlė jam pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese. Ieškovas nuo 2012 m. liepos mėnesio naudojosi trijų advokatų kontorų paslaugomis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovą viso proceso metu atstovavo advokato padėjėja. Aplinkybė, jog byla išspręsta ne ieškovo naudai, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas buvo atstovaujamas netinkamai. Ieškovui buvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą, teismas laikėsi rungimosi principo: šalims buvo užtikrintas procesinis lygiateisiškumas. Ieškovas viso proceso metu nevaržomai naudojosi jam suteiktomis teisėmis tiek, kiek jam atrodė reikalinga. Aplinkybė, kad ieškovas nesąžiningai apeliaciniame skunde naujai kelia klausimus, kurių nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovės nuomone, vertintina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. C. ir D. C. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą; priteisti iš apelianto jų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs ir ištyręs byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, tinkamai taikydamas ir aiškindamas tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

212. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, nesuteikdamas prejudicinės galios policijos pareigūnės nutarimui nepradėti ikiteisminio tyrimo, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas net nebuvo pradėtas, todėl G. C. neteisėti veiksmai negalėjo būti konstatuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodymo, kuris neginčijamai įrodytų G. C. neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo apgadintas ieškovo automobilis ir patirta žala.

223. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino visų žalos atsiradimo aplinkybių iš esmės. Atsakovai sutinka su teismo išvada, jog vien žalos atsiradimas ir tas faktas, jog įvykio metu apleistame name buvo nepilnametė G. C., negali būti pagrindas prievolei atlyginti žalą atsirasti. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nepilnametės G. C. veiksmų neteisėtumas neįrodytas.

234. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasiūlė patikslinti prašymą ir įtraukti į procesą kitus suinteresuotus asmenis, o apeliantui nepareiškus reikalavimo visiems asmenims, teismas turėjo tokius asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Atsakovų nuomone, būtent ieškovui tenka pareiga pasirinkti tinkamą atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia reikalavimus. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva, teismui nustačius, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad sprendimas šioje byloje būtų galėjęs turėti įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl šiuo atveju teismui savo iniciatyva nebuvo jokios būtinybės į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis apelianto nurodomus kitus asmenis.

245. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, jog apelianto teisės proceso metu buvo pažeidžiamos, t. y. posėdžių metu jis nesugebėjo tinkamai ginti savo teisių ir išsamiai žodžiu paaiškinti raštu išdėstytų aplinkybių bei įvardinti žalos atsiradimo fakto priežastinio ryšio bei faktą galinčius patvirtinti liudytojus ir jų duomenis, kad jie būtų iškviesti į teismo posėdį. Ieškovą teisminio proceso metu byloje atstovavo, ruošė procesinius dokumentus ir dalyvavo bylos nagrinėjime kvalifikuotas teisininkas – advokato padėjėja. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog jis nebuvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko. Teisė pasirinkti atstovą ar vesti bylą pačiam priklauso ieškovui. Tai, kad apeliantas teisminio proceso metu ar teismui priėmus sprendimą nebuvo patenkintas jo atstovavimu, nesudaro pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo.

25Teismas konstatuoja:

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28Apeliacinio skundo dalykas – įrodinėjimą ir dalyvaujančių byloje asmenų teisinę padėtį reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

29Pagal bendrąją deliktinės atsakomybės taisyklę žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šioje byloje kilo klausimas, kuri iš nepilnamečių – G. C., gim. ( - ), ar G. M., gim. ( - ), padarė žalos (numetė plytą ant automobilio) ieškovui. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs policijos komisariato medžiagą, daugiau tikėtina pripažino aplinkybę, kad G. C., taigi ir atsakovai Daiva ir A. C. (nepilnametės mergaitės tėvai), žalos ieškovui nepadarė, kadangi byloje nebuvo nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – G. C. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad tiek atsakovams Daivai ir A. C., tiek kitam atsakovui - Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijai, negali atsirasti civilinė atsakomybė pagal ieškovo pareikštą ieškinį.

30Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

31Dėl įrodinėjimo taisyklių. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių, kuriose pabrėžiama, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar tiesioginiai duomenys yra pakankami, ar šalutiniai įrodomieji faktai yra nuoseklūs. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šioje byloje teismas vadovavosi policijos komisariato surinkta medžiaga, kurioje atsispindi su įvykiu vienaip ar kitaip susijusių nepilnamečių vaikų paaiškinimai ir liudytojos R. V. bei nukentėjusiojo (ieškovo) parodymai (t. 1, b. l. 50, 64-76). Tačiau nei vienas iš paminėtų asmenų, išskyrus ieškovą, teismo posėdyje apklausti nebuvo (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Taigi byloje nebuvo pašalinti G. M. ir R. V., iš vienos pusės, ir G. C. ir L. B. bei iš dalies V. B. ir K. S. (tiesiogiai nemačiusių, kuri iš merginų numetė ant ieškovo automobilio plytą), iš kitos pusės, parodymų prieštaravimai, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas proceso betarpiškumo principas (CPK 14 straipsnis).

32Dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir bendraatsakovių įtraukimo į bylą. Vienas pagrindinių civilinių proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Šis principas yra analogiško principo egzistavimo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi turi plačią autonomiją, tačiau, atsižvelgiant į proceso teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu, tačiau visais atvejais tiek ieškovas, tiek atsakovas gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, o teismas, nustatęs, kad bylos procese dalyvauja netinkama šalis, turi teisę pasiūlyti tai padaryti ieškovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). Panašios procesinės priemonės nustatytos ir procesinio bendrininkavimo atveju, t. y. kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali patraukti juos dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis), taigi ir šiuo atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas. Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tik tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Ieškovui nepareiškus reikalavimo visiems bendrininkams, teismas, siekdamas tinkamai nustatyti bylos aplinkybes, tokius asmenis turi teisę į bylą įtraukti trečiaisiais asmenims be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje (CPK 47 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų bei kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2013). Kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

33Minėta, kad nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas, kuri iš nepilnamečių mergaičių - G. C. ar G. M. - padarė žalos ieškovui. Tačiau teismas, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, G. M. (jos tėvų) dalyvaujančiu asmeniu į bylą neįtraukė, o atsakovės Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos civilinės atsakomybės klausimo iš viso nesprendė . Priešingai nei savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, nei iš vieno teismo posėdžių garso įrašų nenustatyta, kad teismas būtų pasiūlęs ieškovui įtraukti į bylą bendraatsakovais ir G. M. tėvus (CPK 43 straipsnio 3 dalis). Teismui atmetus ieškinį vien tuo pagrindu, kad ieškinys buvo pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ir neišnaudojus procesinių galimybių, numatytų CPK 43 straipsnio 3 dalyje, 47 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), dėl kurio byla galėjo būti neteisingai išnagrinėta. Išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes reikalinga byloje atlikti papildomus procesinius veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pirmosios instancijos teismas (įtraukti į bylą naujai dalyvaujančius asmenis, nustatyti jų procesinę padėtį ir kt.). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

35Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas... 2. I. Ginčo esmė... 3. 2012 m. gegužės 16 d., apie 15.00 val., ( - ) namo kieme buvo išdaužtas... 4. Atsakovai A. C. ir D. C. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad... 5. Atsakovė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija su patikslintu ieškiniu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu patikslintą... 8. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog 2012 m. gegužės 16 d., apie 15 val.... 9. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, jog atsakovai, neskųsdami... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas K. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 12. 1. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino bylos faktinius duomenis,... 13. 2. Teismas nevertino visų žalos atsiradimo aplinkybių, iš esmes netyrė ir... 14. 3. Teismas nepasiūlęs apeliantui pasirūpinti tinkamu atstovavimu bei... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno Juozo Naujalio muzikos... 16. 1. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai... 17. 2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme... 18. 3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pažeidžiant ieškovo teises... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. C. ir D. C. prašo apeliacinį... 20. 1. Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai... 21. 2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas,... 22. 3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino visų... 23. 4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasiūlė... 24. 5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas... 25. Teismas konstatuoja:... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 28. Apeliacinio skundo dalykas – įrodinėjimą ir dalyvaujančių byloje asmenų... 29. Pagal bendrąją deliktinės atsakomybės taisyklę žalą, padarytą asmeniui,... 30. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo... 31. Dėl įrodinėjimo taisyklių. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 32. Dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir bendraatsakovių įtraukimo į... 33. Minėta, kad nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas, kuri iš nepilnamečių... 34. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 35. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir... 36. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....