Byla 2A-2218-661/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., A. V., J. B., I. M., N. G., I. A., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2I Ginčo esmė

3Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po A. V., mirusios 2010 m. lapkričio 6 d., mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodo, kad 2010 m. lapkričio 6 d. mirė jo senelė A. V.. Jis su senele ir mama L. B. gyveno kartu bute, esančiame Architektų 20-7, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklausė jo senelei. Mirus senelei į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Senelė dar 2008 m. vasario 12 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko jam, todėl buvo įsitikinęs, kad vien testamento turėjimas yra pakankamas pagrindas paveldėti turtą. Manė, kad tapo buto bei kitų močiutės paliktų daiktų savininku. Be to, pačiame testamente nėra nurodytas galiojimo terminas, bei jokio įrašo, kad reikia kreiptis dėl testamento į notarą. Po senelės mirties norėjo atlikti būto remontą. Kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo būstui renovuoti. Banko darbuotoja paklausė kam minėtas butas priklauso. Žinodamas, kad močiutė yra sudariusi testamentą, jis jame figūruoja kaip vienintelis paveldėtojas, pasakė, kad butas priklauso jam ir kaip įrodymą pateikė testamentą. Banko darbuotoja informavo, jog butas ir toliau yra įregistruotas mirusiosios senelės vardu. Kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad tinkamai įregistruoti butą. Registro Centro darbuotojai išaiškino, kad turi kreiptis į notarą. Notaro biure jam paaiškino, kad jis yra praleidęs terminą palikimui priimti, kuris yra 3 mėnesiai nuo palikėjo mirties. Bet notaras išaiškino, kad jis jau priėmėm palikimą, tiesiogiai valdant paveldimą turtą. Nuo pat senelės mirties jis nepertraukiamai valdė ir naudojosi jos paliktu palikimu - butu ir jame esančiais daiktais. Vykdė visus savininko įsipareigojimus - rūpinosi butu, mokėjo mokesčius už sunaudotą karštą, šaltą vandenį, elektrą, kitas paslaugas. Taip pat po senelės mirties naudojosi bute esančiais daiktais. Kadangi po palikėjo mirties nebuvo kreiptasi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, palikimo faktas negali būti nustatytas niekaip kitaip, kaip teisminiu būdu. Visos išdėstytos aplinkybės rodo, kad po palikėjos mirties paliktą turtą faktiškai pradėjo valdyti, t. y. palikimą priėmė, taip pat vykdė palikėjos prisiimtus įsipareigojimus mokėti už elektrą, vandenį ir kitas paslaugas. Palikimą priėmė per įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Į notarą nesikreipė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Turėjo močiutės testamentą ir manė, kad šio dokumento visiškai pakanka ir nereikia atlikinėti jokių papildomų procedūrų. Neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo apie tai, kad privalo per 3 mėnesius kreiptis į notarą. Jokie įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tai patvirtina Testamento registro išrašas, kuriame nurodyta, kad niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Senelė turėjo du vaikus, dukrą L. B. ir sūnų A. V.. Juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas buvo priimtas jį pradėjus faktiškai valdyti, reikalinga nustatyti, nes negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kuris reikalingas norint pabaigti paveldėjimo bylą ir įregistruoti Registrų Centre nuosavybės teises.

4Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

5Suinteresuotieji asmenys N. G., J. B. ir I. M. atsiliepime į pareikimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka. Patvirtina, kad senelė norėjo palikti savo butą anūkui ir jų broliui V. B.. Dar 2008-02-12 močiutė sudarė testamentą, kuriuo paliko visą turtą jų broliui. Jų brolis labiausiai rūpinosi senele. Jis gyveno kartu su ja tame pačiame kambaryje. Ją nuolat prižiūrėjo. Po senelės mirties jis vienas mokėjo už butą visus mokesčius, rūpinosi buto priežiūra. Jis norėjo atlikti buto kapitalinį remontą ir tam tikslui įvykdyti ruošėsi imti paskolą banke.

6Suinteresuoti asmenys I. A., kuri yra palikėjos vaikaitė, ir A. V., kuris yra palikėjos sūnus, atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodo, kad su patikslintu pareiškimu nesutinka. Oficialiame testamente suabejojo pačios testatorės parašu bei jos išreikštos valios palikti turtą savo vaikaičiui V. B.. A. V. sirgo lėtine smegenų išemine liga, todėl 2008 metais išreikšti valią dėl testamentinio patvarkymo bei pasirašyti testamentą dėl turėtų sveikatos problemų nesugebėtų. Be to, iki savo progresuojančios ligos ji negalėjo testamentu palikti turto vien savo vaikaičiui, nes visada minėjo visus vaikus ir vaikaičius. Pažymi, kad ji gyvendama su savo dukra L. B. buvo skriaudžiama, nes L. B. nedirbo ir gyveno su savo keturiais vaikais iš savo mamos pensijos, nuolat vartojo alkoholį, o apsvaigusi nuo alkoholio būdavo agresyvi ir mušdavo ją. V. B. nesirūpino močiute, nes tam neturėjo laiko ir sąlygų. Po A. V. mirties dingo visi jos aukso dirbiniai (paveldėti nuo jos sesers A. K.), jos asmeniniai apdovanojimo medaliai ir ordinai, kuriuos prašė po mirties lygiomis dalimis pasidalinti savo vaikams. V. B. per 3 mėnesius nepriimdamas palikimo, neteisėtai užvaldė ne jam priklausančius juvelyrinius gaminius, senelės brangius asmeninius daiktus ir pardavė juos. A. V. buvo palaidota už jos turimas santaupas. A. V. gydėsi Vilkpėdės ligoninėje nuo 2008 m. birželio 11 d. iki 2008 m. rugsėjo 29 d. V. B. prieš 8 metus apsigyveno atskirai, nuomojo butą, o prieš metus įsigijo 4-jų kambarių butą Medienos g., Vilniuje. Tas faktas, kad V. B. priėmė palikimą faktiniais veiksmais, rūpinosi butu, mokėjo už butą ir paslaugas dar neįrodo, kad jis priėmė palikimą. A. V. visa laiką žadėjo palikti asmeninius daiktus bei nekilnojamąjį turtą abiems savo vaikams, kaip pirmos eilės įpėdiniams. Prašo teismo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškimą tenkino bei nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. ( - ) priėmė palikimą po A. V., a. k. ( - ) mirties 2010 m. lapkričio 6 d., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Teismas nurodė, kad byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad iš karto po A. V. mirties V. B. mokėjo už butą komunalinius mokesčius (b. l. 8-15, 92, 96-104), t.y. rūpinosi paveldėtu turtu kaip savo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad iki šiol moka buto mokesčius, tačiau bute nebegyvena, jame gyvena jo motina ir sesuo J. B. (b. l. 55). Šias pareiškėjo išdėstytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir L. B.. J. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki senelės mirties ir po jos, pareiškėjas gyveno bute, esančiame Architektų 20-7, Vilniuje. Mokėjo už butą mokesčius ir juos moka iki šiol, atlikdavo bute reikalingus darbus. Teismas taip pat nurodė, jog suinteresuotų asmenų teiginiai, kad testamente yra suklastotas A. V. parašas atmestini, kaip nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo. Prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti. Pažymi, kad teismas nenurodė, kokiais konkrečiais daiktais naudojosi pareiškėjas ir ar turi galimybes savo lėšomis išlaikyti butą Architektų g. 20-7, Vilniuje. Teigia, kad V. B. negalėjo pasirūpinti močiute, nes tam neturėjo laiko ir sąlygų, dirbo ir gyveno verslo sumetimais Ukrainoje. Ukrainoje susipažino su savo sutuoktine ir atvyko su ja ir jos vaikais į Lietuvą. Prieš 8 metus apsigyveno atskirai, nes su savo žmona, atvykusios iš Ukrainos, nuomojo butą o prieš metus įsigijo 4-jų kambarių butą (Medeinos g. 29-12, Vilnius), kuriame gyvena su sutuoktine ir dviem jos vaikais nuo jos pirmos santuokos. Apeliantas taip pat nurodo, kad A. V. gydėsi VšĮ Vilkpėdės ligoninė nuo 2008 m. birželio 11 d. iki 2008 m. rugsėjo 29 d., jos niekas nelankė, nesirūpino ja. Be to, faktas, kad V. B. priėmė palikimą faktiniais veiksmais, rūpinosi butu, mokėjo už butą ir paslaugas dar neįrodo, kad jis priėmė palikimą, o pateikti byloje mokėjimo dokumentai, dar neįrodo, kad mokėjimai buvo vykdomi V. B. lėšomis. Už butą visada buvo mokama A. V. pinigais, po jos mirties jos turėtomis santaupomis.

11Atsiliepime I. A. prašo apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškimą atmesti. Nurodo, kad A. V. siekė padalinti turtą lygiomis dalimis pirmiausia savo vaikams, o aukso dirbinius ir kitus vertingus daiktus ji pažadėdavo anūkėms. Teigia, jog V. B. pareiškimas teismui, kad jis priėmė palikimą aktyviais veiksmais valdydamas senelės turtą yra nepagrįstas.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą V. B. prašo Vilniaus 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje palikimą sudarė butas, esantis Architektų g. 20-7 ir namų apyvokos daiktai. Teismas, vertinęs ar buvo palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, atsižvelgė į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, nes palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti įgyvendinamas per reikšmingus faktus, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimą, naudojimąsi turtu ir kt. Pareiškėjas nurodė, kad iki močiutės mirties ir iškart po mirties bute gyveno, butą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, jautėsi jame šeimininku, valdė butą kaip savo. Tą patį patvirtino pareiškėjo motina, pareiškėjo seserys ir kaimynas, kuris gyvena tame pačiame name. Pareiškėjas taip pat teismui pateikė įrodymus apie šio turto priežiūrą, prievolių, susijusių su juo, vykdymą (mokesčių, įmokų mokėjimą ir pan.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mokesčius mokėjo pareiškėjas. Faktiškai gyvendamas bute, jis butą prižiūrėjo, rūpinosi juo, prižiūrėjo kaip savo. Kiti bute gyvenantis asmenis laikė pareiškėją būto savininku. Apeliantas nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei paduodant apeliacinį skundą, nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių jo išdėstytus argumentus, kad pareiškėjas jau prieš 8 metus apsigyveno atskirai, nes su savo žmona, atvykusia iš Ukrainos, nuomojo butą. Šis apelianto teiginys yra nepagrįstas. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad iki palikėjos mirties ir iškarto po palikėjos mirties, pareiškėjas, V. B., gyveno bute esančiame Architektų g. 20-7, Vilniuje.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys L. B., N. G., J. B., I. M. prašo Vilniaus 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai valdyti po palikėjos mirties. Suinteresuotas asmuo nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija ir dėl to teikia apeliacinį skundą.

16Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

17Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėja buvo sudariusi testamentą, kuriuo turtą paliko pareiškėjui. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

18Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš karto po A. V. mirties pareiškėjas V. B. mokėjo už butą komunalinius mokesčius (b. l. 8-15, 92, 96-104), t.y. rūpinosi paveldėtu turtu kaip savo. Šias pareiškėjo išdėstytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir L. B.. J. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki senelės mirties ir po jos, pareiškėjas gyveno bute, esančiame Architektų 20-7, Vilniuje. Mokėjo už butą mokesčius ir juos moka iki šiol, atlikdavo bute reikalingus darbus. Taigi, įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti turtą po palikėjos mirties.

19Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

21Vilniaus miesto 2 –ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas... 2. I Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę... 4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 5. Suinteresuotieji asmenys N. G., J. B. ir I. M. atsiliepime į pareikimą... 6. Suinteresuoti asmenys I. A., kuri yra palikėjos vaikaitė, ir A. V., kuris yra... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto... 11. Atsiliepime I. A. prašo apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus 2 apylinkės... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. B. prašo Vilniaus 2 apylinkės teismo... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys L. B., N. G., J. B.,... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 17. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu... 18. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai... 19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 21. Vilniaus miesto 2 –ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą...