Byla 1A-26-309/2017
Dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei, nuteistajam R. J., jo gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

3Kratos metu pas R. J. rastus ir paimtus 6 800 Eur nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos priemonę.

4Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti K. R. ir K. G., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6R. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. R. ir K. G., neteisėtai, pažeisdami Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnyje nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių, o būtent: nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, tiksli data nenustatyta, iki 2015 m. kovo 26 d., K. R. savo gyvenamajame name, esančiame adresu: ( - ), prižiūrėdamas auginamas kanapes ir sudarydamas sąlygas kanapėms augti, padedant R. J., tai yra duodant patarimus ir nurodymus K. R. kur ieškoti informacijos internete apie kanapių auginimą, teikiant priemones ir nuperkant užsienyje iš nenustatytų asmenų būtiną kanapių auginimo įrangą, organizuojant jos pargabenimą K. R. ir iš anksto pažadant K. R. realizuoti K. R. neteisėtai užaugintas kanapes, o K. G. šalinant kliūtis nusikaltimui daryti ir teikiant priemones, tai yra du kartus padedant K. R. sustatyti palapines kanapėms auginti, įrengiant elektros prietaisus kanapių auginimui ir juos taisant, augino didelį kiekį – 41 stiebą – kanapių.

7Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo: panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta kratos metu pas jį rastus ir paimtus 6 800 Eur konfiskuoti valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos priemonę, ir juos grąžinti A. S..

8Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra ( - ) apskrities VPK ( - ) rajono PK ( - ) skyriaus tyrėjo Ž. A. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimo, kuriuo pranešama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, dėl automobilio „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) priklausančio R. J. vagystės, atliekant sankcionuotus veiksmus, numatytus BPK 154 straipsnyje, gauta bei užfiksuota informacija, kad R. J. kartu su nenustatytais bendrininkais gali neteisėtai gaminti, laikyti, gabenti ar siųsti narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Toliau rašoma, kad gavus ir užfiksavus šią informaciją tikslinga spręsti klausimą dėl atskiro ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti reikia gauti iš ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) kontroliuojančio prokuroro L. B. leidimą panaudoti užfiksuotą informaciją kitam ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą bei realizavus gautą informaciją, bus sprendžiamas klausimas dėl visos apimties užfiksuotos informacijos panaudojimo kitame ikiteisminiame tyrime ir ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) bus atliekamas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, gauta informacija bus naudojama kitame ikiteisminiame tyrime, taip pat pradėtame dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Šiame tarnybiniame pranešime yra rankraštinis prokuroro L. B. įrašas: „Leidžiu pateikti tokio pobūdžio informacijos, neperduodant ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos dokumentų“ ir prokuroro parašas bei nurodyta 2016 m. kovo 4 d. data. Baudžiamojoje byloje yra ir tos pačios datos, t. y. 2015 m. kovo 4 d., to paties tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio, kaip suprantama, vada ikiteisminiam tyrimui pradėti buvo sankcionuota BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka užfiksuota informacija, kurią, prokuroro leidimu, buvo leista naudoti kitame ikiteisminiame tyrime, ir šis tarnybinis pranešimas.

9Apeliantas pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokie BPK 154 straipsnyje numatyti sankcionuoti veiksmai buvo atliekami, t. y. kas juos sankcionavo, kieno atžvilgiu tie veiksmai buvo atliekami, teismo nutartis ir pan. Taip pat iš byloje esančių duomenų nesuprantama, kokia sankcionuotų veiksmų pagrindu gauta bei užfiksuota informacija buvo panaudota šioje baudžiamojoje byloje. Akcentuoja, kad informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas BPK 162 straipsnio nuostatomis. Šiuo straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal OVĮ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009). BPK 162 straipsnyje numatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad sutikimą dėl minėtų duomenų panaudojimo šioje baudžiamojoje byloje davė ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) kontroliuojantis prokuroras L. B., kuris, atsižvelgiant į BPK 162 straipsnio nuostatas, tokios teisės neturėjo. Minėta proceso norma yra imperatyvi ir jos nesilaikymas, procesinės prievartos priemonėmis surinktos informacijos perdavimą naudoti kitame ikiteisminiame daro neteisėtu (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-P-94-895/2015). Kadangi aukštesniojo prokuroro nutarimo byloje nėra, todėl minėto pobūdžio informacija iš ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) šioje baudžiamojoje byloje yra panaudota neteisėtai. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto nuomone ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas neteisėtai, panaudojant ir remiantis neteisėtai gautais duomenimis, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl viso proceso teisėtumo.

10Dėl įrodymų vertinimo

11Apelianto teigimu, jam grįžus gyventi iš Airijos į Lietuvą ir pradėjus bendrauti su K. R., pastarasis vieno pokalbio metu pasakė, kad nori auginti kanapes. Tuo jų pokalbis apie kanapes ir baigėsi. Dėklų, įrangos, trąšų kanapių auginimui jis nepirko. K. G. pažįsta kaip K. R. kaimyną, jis jam dėjo namuose grindis. Teigia, kad nei su K. R., nei su K. G. jis nesitarė auginti kanapių, pas K. R. name yra buvęs, tačiau buvo jo antrame aukšte, apie pirmame namo aukšte auginamas kanapes sužinojo sulaikymo dieną. Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo metu jis davė tokius parodymus, kokių pageidavo tyrėjai, vertę jį pripažinti kaltę. Nurodo, kad apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvavo kitas gynėjas, kurį jam liepė pasirinkti tyrėjai, nurodę atsisakyti jo pasisamdyto advokato. Kokius parodymus davė pas ikiteisminio tyrimo teisėją beveik neprisimena, nes buvo kurį laiką nevartojęs jam išrašytų vaistų nuo depresijos. Jam paskirtus psichotropinius vaistus jis vartoja kiekvieną dieną, nes jų nevartojant prasideda baimės, nerimas, svaigsta galva. Dėl telefoninių pokalbių išklotinių nurodo, kad su V. K. apie kanapių auginimą jis nekalbėjo, apie tai nebuvo kalbėjęs ir su K. R.. Kalbos su K. R. apie prašomus paskolinti jam pinigus yra būtent apie pinigus, kurių pastarajam reikėjo atsiskaitymui už įsigytą namą.

12Pasak apelianto, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent,– K. G. parodymai. Pažymi, kad tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme K. G. paaiškino, jog su juo (R. J.) auginti kanapes nesitarė, tik mano, kad jis (R. J.) galėjo žinoti apie K. R. augintas kanapes. Be to, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo L. Z. parodymų dalies, kur jis aiškino, kad R. J. ateidavo pas K. R., tačiau pirmame namo aukšte nebūdavo, eidavo į antrą aukštą. Mano, kad šie liudytojo parodymai visiškai pavirtina jo (R. J.) paaiškinimus, kad apie auginamas kanapes jis nieko nežinojo, pirmame namo aukšte nebuvo.

13Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas prie baudžiamosios bylos prijungė medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad R. J. yra registruotas psichiatriniame kabinete, jam nuo 2014 m. gruodžio 12 d. buvo paskirti psichotropiniai vaistai dėl baimių, nerimo, depresijos ir pan. Taigi, pasak apelianto, tai patvirtina jo paaiškinimus, kad duotų parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir (ar) ikiteisminio tyrimo metu jis nepamena, nes nevartojo jam reikalingų vartoti medikamentų. Pažymi, kad nors teismas ir prijungė prie bylos medicininius dokumentus, tačiau nuosprendyje dėl jų nepasisakė, jų nevertino, todėl neteisingai įvertino jo paaiškinimus apie parodymų davimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu. Kartu nurodo, kad medicininių dokumentų išrašai patvirtina, jog jis 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. kovo 31 d. būdamas suimtas, buvo pristatytas į VšĮ ( - ) ligoninę, kur jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, o tai patvirtina, kad nevartojant vaistų jam (R. J.) sutrinka sveikata, o kartu ir jo paaiškinimus, kad dėl pareigūnų daromo spaudimo, buvusios sveikatos būklės, jis, duodamas paaiškinimus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apkalbėjo save. Dar kartą akcentuoja, kad jis pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo verčiamas apkalbėti save, buvo verčiamas ir priverstas atsisakyti advokatės I. Blaževičienės ir šią aplinkybę be kita ko patvirtina tai, kad jis tyrėjui M. B. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jį vėl gins advokatė I. Blaževičienė. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl kanapių auginimo jis ir ikiteisminio tyrimo teisėjui teigė, kad nesitarė auginti kanapių su K. R., kad neparūpino jam įrangos ir (ar) sėklų. Pasak apelianto, iš jo parodymų matyti, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė tokius pat parodymus dėl jam pareikšto kaltinimo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje pažymėjo, kad jis (R. J.) savo parodymais siekė suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

14Skunde taip pat nurodoma, kad prie baudžiamosios bylos yra prijungtas prokuroro nutarimas ir pranešimas, iš kurio matyti, kad ( - ) rajono policijos komisariate pagal A. S. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2015 m. kovo 26 d., apie 22.30 val., po atliktos kratos, kurią atliko ( - ) PK pareigūnai, dingo R. J. priklausiusi auksinė grandinėlė 4 344,30 Eur vertės. Nuteistojo teigimu, dėl to, kad ikiteisminiame tyrime jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, dėl minėto įvykio buvo apklausinėjami ( - ) rajono policijos komisariato pareigūnai, akivaizdu, kad pastarieji pyko ant jo ir vertė jį save apkalbėti.

15R. J. nurodo, kad K. R. parodymai yra prieštaringi, pastarasis netgi tos pačios apklausos metu davė prieštaringus parodymus, šią aplinkybę, be kita ko, pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Nors pradžioje K. R. teigė nežinantis, ar R. J. užsakė įrangą kanapių auginimui, tačiau vėliau jau teigė, kad jis prašė R. J. įrangos ir šis ją užsakė. Pastebi, kad pirmą kartą apklausiamas kaip įtariamasis K. R. paaiškino, jog jis kalbėjo su R. J. apie kanapių auginimą, jis jam nesiūlė auginti kanapių, sakė, kad apie tai galima viską sužinoti internete. Parodė, kad jam R. J. nei auginti kanapių, nei įsigyti auginimo įrangos nesiūlė. K. R. paaiškino, kad visą įrangą kanapėms auginti, taip pat sėklas, jis įsigijo internete už savo pinigus. Pažymi, kad minėtus parodymus K. R. davė 2015 m. kovo 27 d., t. y. iš karto po sulaikymo, tačiau būtent šios apklausos metu K. R. duotų parodymų teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad praėjus pusei metų nuo pirmosios apklausos, K. R. jau davė visiškai priešingus parodymus, t. y. parodė, kad kanapių auginimą jo namuose organizavo R. J., teigė, kad pastarasis nupirko reikiamą įrangą, sėklas, trąšas ir pan. Nuteistojo manymu, esant paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į K. R. parodymų nenuoseklumą, jų keitimą, pastarojo parodymai turi būti vertinami kritiškai. Prašo atsižvelgti į tai, kad dėl nusikalstamos veikos bendrininkų parodymų vertinimo Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, jog yra didelis pavojus, kad bendrakaltintojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui, todėl vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės parodymai, turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-276-976/2015). Apelianto manymu, K. R. pakeitė parodymus siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. siekdamas palengvinti savo padėtį, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino. Be to, pažymi, kad teismas nepasisakė, kodėl atmeta kitus K. R. parodymus, o vadovaujasi būtent tais, kuriuose jis teigia, kad įrangą jam nupirko R. J., ignoravo kitus jo parodymus, kur jis teigė, kad kanapes augino vienas pats, kad įrangą pirko pats. R. J. nuomone, taip teismas pažeidė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nuosprendžio surašymą, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį.

16Taigi, anot apelianto, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų teismo išvadą ir nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad jis (R. J.) teikė priemones, t. y. nupirko iš nenustatytų asmenų būtiną kanapių auginimui įrangą ir organizavo jos pargabenimą. Mano, jog aplinkybė, kad jis davė patarimus ir nurodymus K. R. kur ieškoti informacijos internete apie kanapių auginimą, visiškai nepagrįstai kriminalizuojama, nes tokia informacija yra prieinama visiems asmenims, kurie naudojasi www.google.lt programa. Taigi tokia, visuotinai ir visiems prieinama informacija ir pasakymas, kad šioje svetainėje galima rasti visą informaciją apie kanapių auginimą, nelaikytina padėjimu bendrininkavimo prasme.

17Dėl teismo nuosprendyje analizuotų pokalbių nuteistasis pažymi, kad V. K. šioje byloje nėra proceso dalyvis, jis net nebuvo apklaustas ir (ar) siekiamas apklausti šioje byloje, tačiau nepaisant to, jo pokalbiai cituojami ir aiškinama, kad jis kalba apie kanapių auginimą, realizavimą ir pan., nors tokių pokalbių apskritai nebuvo. Teigia, kad pokalbiai su V. K. visiškai nesusiję su jam pareikštu kaltinimu ir jokios įrodomosios reikšmės neturi. Teigia, kad jo kaltės nepatvirtina ir pokalbiai, užfiksuoti tarp R. J. ir K. R., iš kurių matyti, kad pokalbiai vyko ne apie kanapių auginimą.

18Dėl bendrininkavimo

19Apelianto teigimu, nuosprendyje visiškai neaptarta, kokie įrodymai pagrindžia bendrininkavimo buvimą. Mano, kad tokių įrodymų byloje net ir nėra. Nurodo, kad visi kaltinamieji paaiškino, jog jie nesitarė auginti kanapių. K. R. paaiškino, kad jis kanapes augino vienas, jas augino sau, R. J. ir K. G. apie tai nežinojo.

20Nuteistasis pažymi, kad bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gaili pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Apelianto teigimu, nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje toks bendrininkavimo turinys nėra atskleistas. Nurodo, kad iš nuosprendžio turinio nesuprantama, kokiais byloje esančiais įrodymais grindžiamas bendrininkavimo buvimas, jeigu jis (R. J.) aiškina, kad nei su K. G., nei su K. R. nesitarė auginti kanapių. Kad tarp jų nebuvo jokio susitarimo, nurodė ir K. G. bei K. R.. Pažymi, kad esant paminėtoms aplinkybėms, bendrininkavimas iš kaltinimo turi būti pašalintas, o bendrininkavimą pašalinus nebėra pagrindo pripažinti jį (R. J.) kaltu padarius veiką bendrai su K. R..

21Kartu R. J. atkreipia dėmesį, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Indubio pro reo principas įpareigoja išnaudoti visas galimybes abejonėms pašalinti, o nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Teigia, kad pirmos instancijos teismas pasielgė priešingai – visas kilusias abejones vertino kaltinamųjų nenaudai. Dar kartą akcentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis su K. G. ir (ar) K. R. būtų taręsis auginti kanapes, todėl pirmos instancijos teismo išvados, kad jis bendrininkavo su nuosprendyje nurodytais asmenimis bei augino kanapes, kad pargabeno K. R. įrangą kanapių auginimui, yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais. Dėl to, nuteistojo įsitikinimu, nuosprendis turi būti naikinamas.

22Dėl turto konfiskavimo

23Pasak apelianto, byloje nėra nė vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad kratos metu rasti ir paimti bei ( - ) AVPK saugomi pinigai yra jo (R. J.) gauti iš nusikalstamos veikos. Kartu pažymi, kad jis nėra nuteistas už tai, jog bendrininkaudamas su kitais nuosprendyje nurodytais asmenimis augino kanapes, jis nebuvo kaltinamas kanapių realizavimu ir pan., todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog kratos metu rasti ir paimti 6 800 Eur yra gauti iš nusikalstamos veikos. Atkreipia dėmesį, kad iš 2015 m. kovo 26 d. kratos protokolo matyti, jog atliekant kratą jo (R. J.) name, be kitų asmenų dalyvavo ir jo sugyventinė A. S., kuri kratos metu pareiškė, kad rasti ir paimami pinigai (6 800 Eur), yra jos asmeniniai pinigai ir tai buvo įrašyta kratos protokolo pastabose. Taip pat pažymi, kad prašyme grąžinti pinigus A. S. nurodė, jog pinigai priklauso jai, kad juos uždirbo dirbdama Anglijoje, ir pridėjo pinigų gavimo raštus, jų gavimo kvitus. Tačiau pirmosios instancijos teismas A. S. prašyme nurodytų aplinkybių neanalizavo, dėl jų nepasisakė, tik nurodė, kad rasti pinigai laikytini R. J. iš nusikalstamos veikos gautais pinigais, todėl jie konfiskuotini. Mano, kad tai yra pagrindas pripažinti skundžiamą nuosprendį neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti, o pinigus grąžinti jų savininkei A. S..

24Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

25Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

26Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo

27Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariato ( - ) skyriaus tyrėjo 2015 m. kovo 4 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 1). Šiame tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. atliekant sankcionuotus veiksmus, numatytus BPK 154 straipsnyje, gauta ir užfiksuota informacija, kad R. J. kartu su nenustatytais bendrininkais gali neteisėtai gaminti, laikyti, gabenti ar siųsti narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tyrėjo 2015 m. kovo 4 d. pranešime dėl ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimo nurodyta, kad informacija, jog R. J. gali daryti minėtą nusikalstamą veiką, gauta atliekant BPK 154 straipsnyje numatytus sankcionuotus veiksmus – klausantis nukentėjusiojo R. J. pokalbių, taigi neteisus apeliantas skunde teigdamas, kad byloje nėra duomenų, kokie BPK 154 straipsnyje numatyti sankcionuoti veiksmai buvo atliekami. Iš tyrėjo 2015 m. kovo 4 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimo matyti, kad pastarasis kreipėsi į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) kontroliuojantį prokurorą tik dėl leidimo šiame tyrime užfiksuotą informaciją panaudoti kitam ikiteisminiam tyrimui pradėti, kartu nurodydamas, kad tik pradėjus tyrimą bei įvertinus gautą informaciją bus sprendžiamas klausimas dėl visos apimties užfiksuotos informacijos panaudojimo kitame ikiteisminiame tyrime. Prokuroro rezoliucijoje nurodyta, kad jis leidžia panaudoti gautą informaciją neperduodant ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagoje surinktų dokumentų (1 t., b. l. 9). Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistos BPK 162 straipsnio nuostatos. Juo labiau, kad iš bylos matyti, kad tiek ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ), tiek ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) buvo atliekami dėl galimai padarytų sunkių nusikaltimų, o paprastai toks leidimas gali būti duodamas, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-190/2013, 2K-P-94-895/2015). Be to, bylos duomenys liudija, kad kaltinimas R. J. baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones kitoje baudžiamojoje byloje, t. y. baudžiamojoje byloje ( - ) surinkta informacija nebuvo grindžiamas. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinimai nagrinėjamoje byloje buvo grindžiami tik duomenimis, gautais būtent šioje byloje, tarp jų ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais duomenimis, gautais prokurorei priėmus nutarimus kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją bei daryti įrašus (1 t., b. l. 16–35, 48–53, 88–91), ir šios procesinės prievartos priemonės taikymai yra patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimis (1 t., b. l. 12, 14–15, 43, 46–47, 86–87), bei duomenimis, gautais ikiteisminio tyrimo teisėjai priėmus nutartį, kuria leista vykdyti R. J. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, pasiklausymą, daryti įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (1 t., b. l. 57–58, 59–69, 70–83).

28Dėl R. J. kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir įrodymų vertinimo

29BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius minėtų augalų auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne (kasacinė nutartis Nr. 2K-521/2014).

30Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant atitinkamas nusikalstamas veikas. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

31Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394-222/2016).

32Nors nuteistasis R. J. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino R. J. kaltu padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

33Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų nuteistojo K. R. parodymų matyti, kad pastarasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką – auginęs kanapes – ir nurodė, kad 2015 m. dažnai susitikdavo su R. J., susitikę jie kalbėdavosi ir apie kanapių auginimą. Kai jis R. J. paprašė, kad pastarasis „kontaktus, telefono numerius duotų“, R. J. atsiuntė jam kontaktus ir parsiuntė iš užsienio įrangą kanapių auginimui, taip pat sėklas ir trąšas. Siuntas parveždavo mikroautobusų vairuotojai. Galėjo būti, kad viskas prasidėjo 2014 m., kaip nurodyta kaltinamajame akte, o R. J. iš Airijos grįžo 2015 m. Parsiųstą įrangą kanapėms auginti jis pasiėmė du kartus – 2014 m. ir 2015 m. Pasiimti mikroautobuso vairuotojo parvežtą siuntą jam padėjo K. G.. Kas sumokėjo už iš užsienio gautą krovinį (įrangą) jis nežino, jis pats už įrangą nemokėdavo. Jis įrangos kanapėms auginti pats neužsakinėjo ir už ją nemokėjo, R. J. užsienyje turėjo pažinčių, jis ir suorganizavo įrangos parsiuntimą. Savo namuose jis (K. R.) buvo pasodinęs apie 40 kanapių, policijos pareigūnai kratos metu rado 41 stiebą. Tuomet, kai jis vasario ar kovo mėn. važiavo pasiimti įrangos į aikštelę prie bažnyčios, kartu su juo važiavo ir K. G., tąkart jis iš R. J. pasiėmė 50 Eur sumokėti už parvežimą. Kokio nors kito asmens, išskyrus R. J., užsakyti kanapių auginimo įrangą jis neprašė, pats šios įrangos neužsakinėjo ir už ją pinigų nemokėjo (4 t., b. l. 20–24). Apklausiamas kaip įtariamasis 2015 m. rugsėjo 16 d. K. R. nurodė, kad kanapių auginimą jo namuose organizavo R. J., t. y. jis nupirko įrangą kanapėms auginti, nupirko kanapių sėklas ir trąšas, o išaugintas pažadėjo realizuoti. Visos lėšos buvo R. J., jis (K. R.) turėjo kanapes tik auginti. 2015 m. vasario mėn. pabaigoje – kovo mėn. pradžioje R. J. jam pasakė, kad iš Airijos turi grįžti siuntinys, kuriame bus jo žmonos daiktai ir įranga kanapėms auginti. Siuntinį reikėjo atsiimti ( - ) prie bažnyčios, R. J. jam davė pinigų sumokėti už siuntinio parvežimą (2 t., b. l. 99–100, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Šiuos parodymus perskaičius teisiamajame posėdyje, K. R. jų nepaneigė, tik nurodė nematęs, kad R. J. už kanapių auginimo įrangą būtų mokėjęs pinigus. Apklausiamas 2015 m. kovo 27 d. K. R. nurodė, kad R. J. jam sakė, jog viską apie kanapių auginimą galima sužinoti internete, jam užauginus kanapes, R. J. telefonu atsiuntė žinutę su adresu, kur reikia kanapes nusiųsti ir jis (K. R.) kanapes, paslėptas automobilio greičių dėžėje, išsiuntė į Airiją. Kam parduoti kanapes 2015 m., jam žadėjo pasakyti R. J. (2 t., b. l. 97–98, šie parodymai ištirti teisiamajame posėdyje). Atsakydamas į jam pateiktus klausimus, K. R. dar kartą pažymėjo, kad jis pats įrangos kanapėms auginti nepirko, už ją nemokėjo, kieno nors kito, išskyrus R. J., įrangos neprašė. Nors iš K. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie nėra visiškai nuoseklūs, apklausiamas 2015 m. kovo 27 d. pastarasis be kita ko teigė, kad R. J. jam nepadėjo auginti kanapių ir įsigyti jų auginimo įrangos, tačiau nesiremti šiais parodymais nėra pagrindo – nuteistojo K. R. parodymus dėl esminių veikos aplinkybių patvirtina kiti bylos įrodymai.

34Nuteistasis K. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis matė, jog K. R. augina kanapes, padėjo pastarajam įrengti elektros prietaisus kanapių auginimui, padėjo sustatyti jų auginimui reikalingas palapines, taip pat matė, kaip K. R. ardė automobilio greičių dėžę, (prieš tai buvo minėjęs, kad džiovintas kanapes siųs į Airiją greičių dėžėje) ir ši dėžė „išvažiavo į Airiją“. 2015 m. vasario mėn. pabaigoje ar kovo mėn. pradžioje K. R. jo paprašė padėti pasiimti iš Airijos atgabentą siuntinį ir jis sutiko. Prieš tai K. R. susitiko su R. J., iš pastarojo pasiskolino 100 Eur ir paprašė jo (K. G.) sumokėti už krovinio atvežimą. Jis sumokėjo 60 Eur, o likusius 40 Eur atidavė K. R., kuriuos K. R. atidavė R. J.. R. J. tąkart buvo atvažiavęs prie bažnyčios pasiimti savo draugės daiktų, kuriuos atvežė tas pats kurjeris. Iš Airijos atvežti daiktai buvo loviai, kuriuose auginamos kanapės, į juos dar buvo įdėti transformatoriai, taip pat buvo vamzdeliai, palapinės, vandens siurbliai su žarnomis. Kadangi jis tokią įrangą buvo matęs K. R. namo pirmame aukšte, suprato, kad ta įranga yra skirta auginti kanapėms (4 t., b. l. 24–29). Iš esmės analogiškas aplinkybes K. G. nurodė ir apklausos, vykusios 2015 m. spalio 16 d., metu. Be to, jis parodė, kad 2015 m. kovo mėn. R. J. pasiūlė jam vykti auginti kanapių į Airiją, R. J. jam paaiškino ir parodė, kaip reikia auginti kanapes, nupirko jam bilietą, jie susitarė, kad 10 proc. savo uždirbtų pinigų, gautų už kanapių auginimą, jis turės duoti pastarajam (R. J.) už tai, kad jis surado darbą. Kai būdamas Airijoje jis sužinojo, kad K. R. ir R. J. sulaikyti, grįžo į Lietuvą. Jis suprato, kad R. J. žino apie kanapių auginimą pas K. R. (2 t., b. l. 79–81, šie parodymai ištirti teisiamajame posėdyje). Nors minėtų parodymų pirmosios instancijos teisme K. G. nepatvirtino, motyvuodamas tuo, kad kriminalistas R. B. vertė jį duoti tokius parodymus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. spalio 16 d. K. G. apklausė tyrėjas M. B., apklausoje dalyvavo ir K. G. gynėjas advokatas G. L., kuris patvirtino, kad apklausa buvo atlikta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (4 t., b. l. 27–28), minėtas K. G. teiginys, kad jis buvo verčiamas duoti neteisingus parodymus, atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad po minėtu apklausos protokolu K. G. pasirašė, patvirtindamas, kad protokolą perskaitė, jo parodymai surašyti teisingai. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog K. G. būtų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Be to, teisiamajame posėdyje apklaustas tyrėjas M. B. patvirtino, kad K. G. buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui advokatui G. L., K. G. parodymus davė laisva valia, apklausa vyko laikantis įstatymo reikalavimų (4 t., b. l. 59–61).

35Nuteistasis R. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis 2014 m. vasario mėn. iš Airijos grįžo gyventi į Lietuvą, grįžęs pradėjo bendrauti su K. R., yra su juo kalbėję apie kanapes, K. R. sakė, kad nori auginti kanapes ir jis pastarajam patarė visos informacijos ieškoti internete. Taip pat paaiškino, kad lyg ir nurodė K. R., kur į užsienį siųsti išdžiovintas kanapes, lygtai davė pastarajam „kokį telefono numerį“. Patvirtino, kad pažįsta ir K. G., matydavo jį ateinantį pas K. R., be to, K. G. jo namuose yra atlikęs darbus – dėjęs grindis, padėjęs sustatyti spintą (4 t., b. l. 18–20). 2015 m. balandžio 3 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos R. J. parodė, kad K. R. jis pažįsta nuo paauglystės, jie yra draugai, tačiau 10 metų, kol gyveno Airijoje, su K. R. nebendravo. Kai jam grįžus į Lietuvą, K. R. pasakė, kad nori auginti kanapes, jis pastarajam atsakė, kad gali padėti tarpininkaudamas realizuojant kanapes užsienyje. Kiek žino, K. R. kanapes buvo sudėjęs į greičių dėžę ir įdavęs kurjeriui. Pamena, kad žmogus, slapyvardžiu P., gyvenantis Airijoje, su K. R. už kanapes atsiskaitė per jį (R. J.). K. G. turėjo skristi į Airiją, nes P., Airijoje realizuodavęs kanapes, norėjo pastarąjį įdarbinti, kad jis surinktų kanapių auginimo įrangą. Jis žinojo, kad K. R. pirmame namo aukšte augina kanapes (2 t., b. l. 153–155). Iš bylos matyti, kad R. J. ikiteisminio tyrimo teisėjos buvo apklausiamas dalyvaujant jo gynėjui advokatui P. Simėnui, jis po apklausos protokolu pasirašė patvirtindamas, kad protokolas surašytas teisingai. Duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad jis buvo verčiamas save apkalbėti, priverstas atsisakyti advokatės I. Blaževičienės paslaugų, taip pat, kad jo parodymus įtakojo sveikatos būklė, byloje nėra. Iš R. J. 2015 m. balandžio 2 d. prašymo, adresuoto ( - ) rajono policijos komisariato viršininkui matyti, kad pastarasis nurodė atsisakantis advokatės I. Blaževičienės paslaugų, argumentuodamas tuo, kad nesutampa jų gynybos interesai, ir pats prašė skirti jam advokatą P. Simėną (3 t., b. l. 16). R. J. 2015 m. balandžio 15 d. pranešime nurodžius, kad jį baudžiamojoje byloje gins advokatė I. Blaževičienė (3 t., b. l. 17), iš jo tokia teisė, t. y. teisė pačiam pasirinkti advokatą, nebuvo atimta, ir R. J. byloje toliau gynė advokatė I. Blaževičienė. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir 2015 m. kovo 27 d. vykusios apklausos, kurioje dalyvavo advokatė I. Blaževičienė, metu R. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad jis tarpininkavo, t. y. K. R. surado žmogų, kuriam pastarasis pardavė narkotines medžiagas – kanapes. Taip pat patvirtino, kad jis žinojo, jog K. R. augino kanapes, žinojo, kad kanapes pastarasis augina savo namo pirmame aukšte (2 t., b. l. 150). Pastebėtina, kad teisiamajame posėdyje į jam pateiktą klausimą R. J. atsakė, kad jis negali nurodyti, kas jam darė įtaką, kas vertė samdytis advokatą P. Simėną, nes to pareigūno neprisimena (4 t., b. l. 63). Iš byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad kalbėdamas su asmeniu, vardu Laimis, R. J. nurodė, kad jis padėjo K. R. realizuoti kanapes ir dabar „nebus gerai“ (1 t., b. l. 70–83).

36Nors byloje esantys medicininiai dokumentai ir patvirtina, kad R. J. diagnozuota išeminė širdies liga, kad jis dėl skausmo krūtinėje konvojaus pareigūnų buvo atvežtas į VšĮ ( - ) ligoninę (3 t., b. l. 147, 148), taip pat, kad jis yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre (3 t., b. l. 1, 2), tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad R. J. dėl sveikatos būklės galėjo save apkalbėti. Juo labiau, kad remiantis R. J. medicinine dokumentacija nustatyta, kad skirti pastarajam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, R. J. apie jam inkriminuotą veiką pasakoja aiškiai ir nuosekliai, logiškai dėsto įvykio eigą ir savo motyvus (3 t., b. l. 7). Kadangi nuteistojo skundo argumento, jog dėl to, kad policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios jo (R. J.) auksinės grandinėlės, jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, dėl minėto įvykio buvo apklausinėjami policijos pareigūnai, ir todėl pastarieji ant jo pyko bei vertė jį save apkalbėti, nepatvirtina jokie bylos duomenys, šis argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

37Kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog R. J., duodamas patarimus ir nurodymus K. R. kur ieškoti informacijos internete apie kanapių auginimą, teikdamas priemones ir užsienyje iš nenustatytų asmenų nupirkdamas būtiną kanapių auginimo įrangą, organizuodamas jos pargabenimą K. R. ir iš anksto pažadėdamas K. R. realizuoti neteisėtai pastarojo užaugintas kanapes, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad darant nusikalstamą veiką, R. J., kaip padėjėjo, veiksmai buvo reikšmingi – be pastarojo pagalbos realizuoti nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių būtų buvę neįmanoma arba nusikaltimo padarymas jo vykdytojui būtų pasunkėjęs. Kaip jau minėta, nuteistasis K. R. nurodė, kad būtent R. J. paaiškino jam, kur ieškoti informacijos apie kanapių auginimą, parsiuntė iš užsienio įrangą kanapių auginimui, taip pat sėklas ir trąšas, už visa tai sumokėjo, davė pinigų sumokėti ir už siuntinio (įrangos kanapėms auginti) parvežimą, pažadėjo padėti realizuoti užaugintas kanapes.

38Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų.

39Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, R. J. skundo argumentai, kad su V. K. apie kanapių auginimą jis nekalbėjo, o su K. R. kalbėjo apie pinigus, kurių pastarajam reikėjo atsiskaitymui už įsigytą namą, be to, liudytojas L. Z. nurodė, kad R. J. K. R. namo pirmame aukšte nebūdavo, jo (R. J.) kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą nepaneigia.

40Dėl BK 72 straipsnio taikymo

41Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

42Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė kratos, atliktos pas R. J., metu rastus ir paimtus pinigus, kaip kaltininkui priklausantį turtą, konfiskuoti. Teismas nurodė, kad kratos metu rasti ir paimti pinigai „laikytini R. J. gautais iš uždraustos nusikalstamos veikos, o ne R. J. sugyventinės A. S. asmeniniais pinigais“.

43Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. kovo 26 d. atliekant kratą R. J. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, be kita ko buvo rasti pinigai – 6 800 Eur, kurie perduoti saugoti ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (1 t., b. l. 143–144, 148, 149–150, 151, 152, 153, 154). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad minėtos kratos metu dalyvavusi R. J. sugyventinė A. S. pareiškė, kad rasti pinigai priklauso jai ir prašė juos grąžinti. 2016 m. sausio 25 d. Kelmės rajono apylinkės teisme buvo gautas A. S. prašymas grąžinti pinigus, kuriame ji nurodė, kad kratos metu rasti ir paimti 6 800 Eur priklauso jai, tai yra jos asmeniai pinigai, kuriuos ji gyvendama Airijoje uždirbo, taip pat gavo išmokas. Pažymėjo, kad ji 2010 m. gavo 13 915,82 svarus, 2011 m. – 10 328,69 svarus, 2014 m. – 7 316,85 svarus, 3 567, 34 svarus ir 3 299 svarus, taip pat gavo 10 038,55 litų, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (3 t. b. l. 122, 123–142). Nuteistasis R. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 6 000 Eur, kuriuos jis buvo pasiskolinęs ir žadėjo paskolinti K. R., nes pastarajam reikėjo sumokėti įnašą namo savininkei, nėra tie patys pas jį kratos metu rasti 6 800 Eur. Teigė, kad tai – jo sugyventinės A. S. pinigai (4 t., b. l. 18–20). Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kratos metu pas R. J. rasti pinigai yra jo gauti iš nusikalstamos veikos, sprendžiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti atliekant kratą R. J. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose rastus 6 800 Eur. Dėl to R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

45Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti.

46Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria konfiskuoti kratos metu pas R. J. rasti ir paimti 6 800 Eur, ir šiuos pinigus, saugomus ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, grąžinti teisėtai jų savininkei A. S., asmens kodas ( - ) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

47Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kratos metu pas R. J. rastus ir paimtus 6 800 Eur... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti K. R. ir 5. Teisėjų kolegija... 6. R. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų... 7. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo: panaikinti... 8. Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas neteisėtai,... 9. Apeliantas pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai,... 10. Dėl įrodymų vertinimo ... 11. Apelianto teigimu, jam grįžus gyventi iš Airijos į Lietuvą ir pradėjus... 12. Pasak apelianto, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai, o... 13. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas prie baudžiamosios bylos... 14. Skunde taip pat nurodoma, kad prie baudžiamosios bylos yra prijungtas... 15. R. J. nurodo, kad K. R. parodymai... 16. Taigi, anot apelianto, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų teismo... 17. Dėl teismo nuosprendyje analizuotų pokalbių nuteistasis pažymi, kad 18. Dėl bendrininkavimo... 19. Apelianto teigimu, nuosprendyje visiškai neaptarta, kokie įrodymai... 20. Nuteistasis pažymi, kad bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir... 21. Kartu R. J. atkreipia dėmesį, kad apkaltinamasis... 22. Dėl turto konfiskavimo... 23. Pasak apelianto, byloje nėra nė vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad kratos... 24. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį... 25. Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš... 26. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo... 27. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal BK 260 straipsnio 1... 28. Dėl R. J. kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje,... 29. BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 30. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 31. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti... 32. Nors nuteistasis R. J. neigia padaręs jam inkriminuotą... 33. Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų nuteistojo 34. Nuteistasis K. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis... 35. Nuteistasis R. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad... 36. Nors byloje esantys medicininiai dokumentai ir patvirtina, kad 37. Kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, konstatuoja, kad... 38. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, R. J. skundo... 40. Dėl BK 72 straipsnio taikymo ... 41. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso... 42. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė kratos,... 43. Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. kovo 26 d. atliekant kratą... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti.... 46. Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio... 47. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....