Byla e2A-314-773/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo priimto už akių civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Gelvora“ ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. S. 296,04 Eur skolos, 347,54 Eur palūkanų, 54,41 Eur delspinigių. 62,57 Eur palūkanų delspinigių, 125,40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 296,04 Eur dydžio kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2008 m. spalio 10 d. EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. ( - ) Swedbank, AB atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas įmokas. Pažymėjo, kad pagal 2009 m. sausio 26 d. priėmimo-perdavimo aktą prie 2008 m. birželio 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ( - ), kreditorius Swedbank, AB perleido ieškovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises atsakovo V. S. atžvilgiu pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį. Ieškovo teigimu, jis pranešė atsakovui V. S. apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas V. S. jų neįvykdė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo V. S. ieškovui UAB „Gelvora“ 296,04 Eur skolos, 173,77 Eur palūkanų, 58,49 Eur delspinigių, 18 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 296,04 Eur kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (528,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad atsakovui V. S. nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovui įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti. Teismas nustatė, kad atsakovas V. S. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus laiku grąžinti paskolą, neatsiskaitė su ieškovu ir liko jam skolingas 296,04 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas V. S. prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Teismas nustatė, kad pagal sutartį paskaičiuotos 347,54 Eur sutartinės palūkanos už pradelstą atsiskaityti laikotarpį yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą. Teismas nustatė ir tai, kad reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo kreditorius ieškovui UAB „Gelvora“ perleido 2008 m. birželio 18 d. ir tuo metu palūkanos sudarė 3,99 Eur sumą, o ieškinį ieškovas pareiškė tik 2015 m. liepos 7 d., kai palūkanos jau sudarė 347,54 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovas UAB „Gelvora“ nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad nors atsakovas V. S. tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nelaikytina objektyviai svarbia ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl nerūpestingo ieškovo elgesio ir palūkanų dydžio, todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad šalys sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių mokėjimo nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėjo, kad nors nurodytas įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Teismo vertinimu, šioje situacijoje atsakovas V. S. yra vartotojas, kuris sudarė ieškovo parengtą standartinę sutartį ir neturėjo galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas. Dėl minėtų priežasčių teismas sumažino ieškovo prašomus priteisti delspinigius nuo 0,1 proc. iki 0,05 proc.

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 173,77 Eur palūkanų. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 173,77 Eur palūkanų. Apelianto manymu, kredito sutartyje numatytos 18 procentų dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Pažymėjo, kad šioje byloje metinė kredito norma sudaro 19,86 procentų per metus ir tai yra daug mažesnis dydis nei numatytas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas V. S. byloje pozicijos neišreiškė, t.y. byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl sudarytos kredito sutarties sąlygų modifikavimo. Apelianto teigimu, nors atsakovas V. S. yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau privalo vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas UAB „Gelvora“ nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas išsiieškoti skolą. Nurodė, kad kartu su ieškiniu pateiktoje ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje yra nurodyti apelianto atlikti skolos išieškojimo veiksmai, t. y. telefoniniai skambučiai, neregistruotu paštu siųsti pranešimai dėl įsiskolinimo sumokėjimo. Be to, teismo sprendimas skundžiamoje dalyje prieštarauja teismų praktikai.

9Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

12CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sumažino ieškovo UAB „Gelvora“ prašomų priteisti pelno (mokėjimo) palūkanų sumą nuo 347,54 Eur iki 173,77 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

14Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Swedbank, AB (buvęs pavadinimas AB „Hansabankas“) ir atsakovas V. S. 2008 m. spalio 10 d. sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. ( - ), kuria atsakovui buvo suteiktas 1465,22 Lt dydžio kreditas. Nustatyta ir tai, kad pagal 2009 m. sausio 26 d. priėmimo-perdavimo aktą prie 2008 m. birželio 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ( - ), kreditorius Swedbank, AB perleido ieškovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises atsakovo V. S. atžvilgiu pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį. Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti negrąžintą kredito dalį, delspinigius ir palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomą priteisti palūkanų sumą sumažino per pusę.

15Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutartyje nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Vadovaujantis CK 6.228 straipsnio 1 dalimi, sutarties šalis gali atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis teisiniu reglamentavimu teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

16Apeliacinės instancijos teismas iš 2008 m. spalio 10 d. EGO kortelės su kredito limitu sutarties nustatė, kad atsakovas V. S. įsipareigojo mokėti 18 procentų metines palūkanas už suteiktą kreditą. Bylos duomenys patvirtina, kad viso kredito atsakovas V. S. ieškovui negrąžino, todėl nuo šios negrąžintos sumos privalėjo mokėti palūkanas. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl sutarties sąlygų modifikavimo, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas

17V. S. būtų atsisakęs sutarties ar kai kurių jos sąlygų. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas V. S. privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tame tarpe, mokėti sutartyje sutartą palūkanų dydį, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti palūkanas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties 10.1. punkte numatyta, jog palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui. Nors pirmosios instancijos teismas sumažino šalių sutartų palūkanų sumą, tačiau susidarė situacija, jog ateityje atsakovui V. S. vis tiek bus skaičiuojamos 18 procentų dydžio palūkanos, kol jis grąžins suteiktą kreditą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje akivaizdžiai prieštaringas. Iš vienos pusės, teismas skundžiamu sprendimu sumažino ieškovo prašomas priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą, kaip neprotingai dideles, iš kitos pusės, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė sutartyje numatyto dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas.

18Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas V. S. yra vartotojas savaime nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutartys turi būti vykdomos (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, jog vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

19Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad kredito sutartyje šalių sutarta metinė kredito grąžinimo norma 19,86 procentų neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytos vartojimo kredito kainos metinės normos (200 procentų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutartyje numatyta tiek metinė kredito grąžinimo norma, tiek metinė palūkanų norma nėra per didelė ir nėra pagrindo prašomas priteisti palūkanas pripažinti neprotingai didelėmis. Taip pat nurodytos sutarties nuostatos nesukuria esminės šalių nelygybės ir nesuteikia pernelyg didelio pranašumo ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant kitų argumentų, patvirtinančių palūkanų nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo sumažinti šalių sutartyje nustatytas palūkanas, motyvuojant tuo, kad ieškovas ilgą laiką delsė kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo. Aplinkybė, kad ieškovas UAB „Gelvora“ savo teises gynė neoperatyviai, nesudaro pagrindo atsakovui nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, nes palūkanų dydį nulėmė tai, kad būtent atsakovas V. S. netinkamai vykdė savo prievolę ieškovui, todėl paties atsakovo V. S. neteisėti veiksmai negali būti pagrindas iš esmės pagerinti jo padėtį (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-229-436/2015, 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-293-254/2015, 2016 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-109-260/2016, 2016 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-88-264/2016, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015 ir kt.).

20Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias palūkanų mokėjimą ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas priimtas už akių pakeistinas, papildomai priteisiant ieškovui UAB „Gelvora“ iš atsakovo V. S. 173,77 Eur palūkanų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

22CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovo UAB „Gelvora“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo V. S.. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas UAB „Gelvora“ už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo V. S. (b. l. 35, CPK 93 straipsnio 1, 5 dalis).

23Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 1,28 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, todėl teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

24Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1, 5 dalimis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

25Apeliacinį skundą tenkinti.

26Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą už akių pakeisti.

27Priteistą ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (kodas ( - ), buveinės adresas: ( - )) iš atsakovo V. S. (a. k. ( - ) adresas: ( - )) 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 77 ct) palūkanų sumą padidinti iki 347,54 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 54 ct).

28Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

29Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (kodas ( - ), buveinės adresas: ( - )) iš atsakovo V. S. (a. k. ( - ) adresas: ( - )) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

30Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Gelvora“ ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. III. Apeliacinio skundo argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau – apeliantas) prašo... 9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria... 14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Swedbank, AB (buvęs pavadinimas... 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palūkanų už naudojimąsi... 16. Apeliacinės instancijos teismas iš 2008 m. spalio 10 d. EGO kortelės su... 17. V. S. būtų atsisakęs sutarties ar kai kurių jos sąlygų. Dėl nurodytų... 18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas V. S.... 19. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad kredito sutartyje šalių sutarta... 20. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 22. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 23. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 24. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1, 5 dalimis, 326 straipsnio 1 dalies 3... 25. Apeliacinį skundą tenkinti.... 26. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą už akių pakeisti.... 27. Priteistą ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (kodas ( - ),... 28. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 29. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (kodas ( - ),... 30. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....