Byla e2S-2022-773/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. D. ir trečiojo asmens BUAB „Žydra“, atstovaujamo bankroto administratoriaus B. D., atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ patikslintą ieškinį atsakovams B. D. ir „BTA Insurance Company“ SE veikiančiam per AAS „BTA Insurance Company“ filialą, trečiajam asmeniui bankrutavusiai UAB „Žydra“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ 2015 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo B. D. 13 602,76 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad atsakovas B. D., veikdamas kaip BUAB „Žydra“ bankroto administratorius, neperduodamas transporto priemonės Mercedes Benz E500, valst. Nr. ( - ) ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, jam padarė žalą. Pažymėjo, kad BUAB „Žydra“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi, kuria BUAB „Žydra“ valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir BUAB „Žydra“ direktorius 2009 m. vasario 24 d. BUAB „Žydra“ bankroto administratoriui B. D. perdavė automobilį Mercedes Benz E500, valst. Nr. ( - ). Nurodė, kad minėtą transporto priemonę BUAB „Žydra“ valdė 2007 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Swedbank lizingas“ ir BUAB „Žydra“ sudarytos veiklos nuomos sutarties pagrindu, sutartis nutraukta 2009 m. vasario 6 d., tačiau ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovo B. D. minėtą automobilį atsiėmė tik 2012 m. rugpjūčio 22 d. Pasak ieškovo, tuo laiku, kol jis negalėjo disponuoti jam priklausančia transporto priemone jos vertė sumažėjo: 2009 m. vasario 24 d. vertė buvo 20 360,29 Eur, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. tik 9123,03 Eur, 2013 m. gegužės 6 d., kai buvo panaikintos transporto priemonei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vertė buvo 8398,98 Eur, iš viso vertė sumažėjo 11 961,31 Eur, taip pat ieškovas patyrė išlaidas už antstolio R. S. paslaugas (210,26 Eur), už UAB „Turto rizikos valdymas“ paslaugas perimant automobilį (644,69 Eur) bei už UAB „Marleksa“ paslaugas pateikiant automobilio rinkos kainos įvertinimą (786,50 Eur), todėl dėl atsakovo B. D. neteisėtų veiksmų ieškovas iš viso patyrė 13 602,76 Eur nuostolių.

5Taip pat ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ieškinyje prašė savo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui B. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (kurio buvimo vieta nežinoma), o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, leidžiant atsakovui iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovas B. D. vengia prievolių įvykdymo, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias pasaugos priemones.

6Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. patikslinęs ieškinio reikalavimus, byloje atsakovu įtraukė „BTA Insurance Company“ SE veikiantį per AAS „BTA Insurance Company“ filialą, kuris yra apdraudęs atsakovo B. D. civilinę atsakomybę ir prašė žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai iš abiejų atsakovų.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo B. D. nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 13 602,76 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus ir įvertinęs pareikšto turtinio reikalavimo sumą – 13 602,76 Eur, kuri yra didelė fizinio asmens atžvilgiu, sprendė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tikėtinai pagrįstas.

9III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas B. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o nepanaikinus atsakovo B. D. atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įpareigoti ieškovą UAB „Swedbank lizingas“ įnešti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 23 069,60 Eur būsimiems atsakovo B. D. nuostoliams atlyginti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

111. Nors pirmosios instancijos teismas ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, tačiau areštuodamas visą atsakovo turtą leido iš jo atsiskaityti su ieškovu, o tai, pasak atsakovo, rodo teismo šališkumą bei pažeidžia CK 1.5 straipsnio 4 dalies ir CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų taikymo nagrinėjant civilinę bylą ir sudaro galimybę ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ naudoti ekonominį spaudimą prieš atsakovą B. D..

122. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, t.y. nevertino, ar preliminariai ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ 2015 m. liepos 8 d. prašyme aiškino, ką reiškia „tikėtinai pagrįsti“ ir nurodė, kad ieškovas yra įsitikinęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog reikalavimų pagrįstumą patvirtina kartu su ieškiniu pateikti priedai, taigi, pasak atsakovo B. D., pats ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažino, kad ne visus įrodymus surinko ir pateikė teismui, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo to momento, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pažymi, kad ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo autotransporto priemonei apeliacine tvarka neskundė ir su ja sutiko. Nurodo, kad ginčo automobilio vertė 2009 m. lapkričio 9 d. buvo 36 000 Lt, be to BUAB „Žydra“ atliko automobilio remontą ir jo vertę pagerino 3102,41 Eur, taigi ieškovo atsiimto automobilio vertė buvo 13 528,73 Eur. Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytomis automobilio vertėmis ir atliktu jų vertinimu, nes analogiški automobiliai kainuoja žymiai mažiau nei nurodo ieškovas. Pažymi, kad jau yra patenkintas ieškovo reikalavimas priteisiant jam galimus nuostolius.

133. Nurodo, kad ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nėra visos CPK 144 straipsnio 1 dalies dispozicijos sudėties, t.y. pagrįstų įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, atsakovas B. D. niekada neslėpė ir nesirengia slėpti jokio savo asmeninio turto ir ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai ir negalėjo pateikti, kadangi tokių atsakovo veiksmų nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė jokių duomenų apie atsakovo nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones.

144. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato bankroto byloje senaties terminą ieškiniams pareikšti teisme, išieškant įmonės debitorines skolas bei teikiant ieškinius žalos atlyginimui. Nurodo, kad bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pagrindu ieškovui taip pat taikytinas šešių mėnesių senaties terminas ieškiniui pareikšti, skaičiuotinas nuo turto perėmimo dienos 2012 m. rugpjūčio 22 d., kuris šiuo atveju yra praleistas. Atsakovas B. D. prašo taikyti senaties terminą siekiant teisinių santykių stabilumo ir atsižvelgti, jog ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ilgą laiką negynė savo interesų.

155. Neteisėta ir nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad atsakovas B. D. vengia atsiskaityti su ieškovu, kadangi atsakovas B. D. neturi neįvykdytos prievolės ieškovui. Nurodo, kad jis nėra tinkamas atsakovas, ieškovo ieškinio reikalavimas kilęs iš hipotetinių reikalavimų ir reikalavimas nekyla iš delikto, kuriuo dėl kalto asmens veikimo ieškovui galimai buvo padaryta žala. Atsakovas B. D. nėra sutartinių santykių ginčo subjektas ir ieškovas niekada nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų, tame tarpe ir reikalavimų ĮBĮ nustatyta tvarka bankrutavusiai UAB „Žydra“. Be to, ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ieškinyje nurodo, kad automobilį atsiėmė 2012 m. rugpjūčio 22 d., tuo tarpu ieškovo nustatytas šia transporto priemone naudojimosi terminas su šalimi, su kuria ir buvo sudaryta lizingo sutartis, trečiuoju asmeniu – UAB „Žydra“ baigėsi tik 2012 m. rugpjūčio 15 d., o nurodytas naudojimosi automobiliu MB F.500, valst. Nr. ( - ) terminas teisiškai buvo įregistruotas dokumente B Nr. ( - ). Pažymi, jog ieškovas atsiėmė automobilį tada, kada dar galiojo ir laikinosios apsaugos priemonės turtui, o areštas transporto priemonei buvo panaikintas tik 2013 m. gegužės 6 d., taigi, pasak apelianto, pats ieškovas pripažįsta, kad pažeidinėjo įstatymo normas.

166. Byloje būtina įvertinti, ar yra pagrindas atsakovui B. D. taikyti civilinę atsakomybę ir ar egzistuoja šios atsakomybės sąlygos bei nustatyti, kas ir kokią žalą sukėlė ieškovui. Atsakovas B. D. atkreipia dėmesį į paties ieškovo elgesį ir pažymi, kad jo pareiga rūpintis savo interesais ir siekti išvengti ar sumažinti žalą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) neišnyko bankroto proceso eigoje, tačiau ieškovas nesiėmė veiksmų, būtinų siekiant atlikti vykdymo veiksmus atgaunant autotransporto priemonę. Be to, ieškovo pozicija nagrinėjamuose santykiuose nenuosekli, prieštaringa, nes ieškovas BUAB „Žydra“ 2009 lapkričio 2 d. kreditorių susirinkime nedalyvavo, kadangi laikė save privilegijuotu kreditoriumi. Faktinių ir teisinių aplinkybių visuma, pasak atsakovo B. D., sudaro įspūdį, kad reikalavimu atlyginti žalą ieškovas jam priklausančią pareigą rodyti privačią iniciatyvą savo teisių gynimu, siekia perkelti bankroto administratoriui, kuris nėra šio kreditoriaus atstovas ir pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą veikia visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės interesais.

177. Pirmosios instancijos teismas pritaikė kelias laikinąsias apsaugos priemones: atsakovo nekilnojamojo daikto areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą areštą. Pažymi, kad atsakovas yra apdraudęs savo civilinę ir atsakovo draudikas - „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos filialas, turi būti įtrauktas trečiuoju asmeniu į šią civilinę bylą. Be to, administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 200 000 Lt vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 Lt visiems draudžiamiesiems įvykiams, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes hipotetinė ieškinio suma yra žymiai mažesnė nei draudimo suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-699/2014).

188. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui B. D., todėl nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos suformuotos 2010 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-96/2010. Pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

199. Teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui turėtų įvertinti jų taikymo ar netaikymo galimus padarinius, šiuo atveju atsakovas jau patiria hipotetinio ieškinio, kuriuo ieškovas siekia pasipelnyti, padarinius. Taip pat atsakovas B. D. prašo užtikrinti galimus jo nuostolius. Nurodo, kad skundžiama nutartis neužtikrina atsakovo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyros (CPK 145 straipsnio 2 dalis), todėl dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas per artimiausius du metus patirtų mažiausiai 23 069,60 Eur nuostolių, kaip negautų pajamų sumą, dėl to ieškovas įpareigotinas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 23 069,60 Eur pinigų sumą ar pateikti šios sumos banko garantiją (CPK 146 straipsnio 1 ir 2 dalys).

20Atskiruoju skundu trečiasis asmuo BUAB „Žydra“, atstovaujamas bankroto administratoriaus B. D., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o nepanaikinus atsakovo B. D. atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įpareigoti ieškovą UAB „Swedbank lizingas“ įnešti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 23 069,60 Eur būsimiems atsakovo B. D. nuostoliams atlyginti. Trečiasis asmuo BUAB „Žydra“ atskirajame skunde nurodo analogiškus argumentus išdėstytus atsakovo B. D. atskirajame skunde bei papildomai pažymi, kad:

211. Administratorių B. D. su trečiuoju asmeniu BUAB ,,Žydra“ sieja pavedimo teisiniai santykiai ir jis materialinės naudos gauna tik tiek, kiek uždirba atlikdamas savo kaip administratoriaus funkcijas ir visos lėšos, kurias administratorius išieško iš bankrutuojančios įmonės skolininkų ar lėšos priteisiamos pagal nuginčijamus sandorius, atitenka bankrutuojančiai įmonei ir ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos jos kreditoriams, todėl administratoriaus, kaip savarankiško subjekto, atsakomybė galima tik ĮBĮ nustatyta tvarka arba jeigu būtų konstatuotas jo, kaip atstovo, piktnaudžiavimas civilinėmis procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju, materialinė teisinė atsakomybė dėl nuostolių, kildinamų iš lizingo sutarties, gali būti taikoma sutarties šaliai – BUAB „Žydra“, o ne jos atstovui, todėl pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai turėtų įvertinti teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir konstatuoti, kad atsakovui B. D. nekyla pareiga atlyginti nuostolius. Pažymi, kad bankroto administratorius veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir administruojamos įmonės interesais, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus. Be to, nagrinėjama byla susijusiu su viešuoju interesu, nes byla susijusi su trečiojo asmens BUAB ,,Žydra“ bankroto byla.

222. Administratorius B. D. dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali tinkamai užbaigti bankroto procedūrų administruojamose bankroto bylose: BUAB „Tradicija“, BUAB „Žydra“, BUAB „Alkamenas“, BUAB „CORADO constructions“, BUAB „R&C man“ ir kitose, nes areštavus visas atsakovo kaip fizinio asmens bankroto administratoriaus banko sąskaitas, atsakovas pats kaip administratorius tapo dalinai nemokus, jam iš esmės trukdoma verstis savo profesine praktika, varžomi kitų asmenų turtiniai interesai ir teisės, dėl to atsirado bankroto bylų vilkinimas, atsakovui kyla grėsmė būti neigiamai įvertintam Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos. Dėl minėtų priežasčių trečiasis asmuo BUAB „Žydra“ pritaria atsakovo B. D. prašymui užtikrinti galimus jo nuostolius (23 169,60 Eur) ir prašo teismo įpareigoti ieškovą minėtą sumą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą.

23Atsiliepimu į atskiruosius skundu ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo juos atmesti. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ nurodo šiuos argumentus:

241. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo duomenų, kad atsakovo B. D. civilinė atsakomybė yra apdrausta, nes šie duomenys teismui nebuvo pateikti dėl paties atsakovo B. D. pasyvaus elgesio ir atsisakymo bendradarbiauti su ieškovu. Pažymi, kad ieškovas siuntė atsakovui pretenziją, kurioje prašė pateikti duomenis apie civilinę atsakomybę, tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė, todėl ieškovui neliko nieko kito, kaip manyti, jog atsakovo civilinė atsakomybė nėra apdrausta ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemonė.

252. Atskiruosiuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog reikalavimai dėl žalos atlyginimo turėtų būti teikiami trečiajam asmeniui BUAB „Žydra“ t. y. subjektui, kurio vardu veikdamas atsakovas B. D. teikė nepagrįstus ieškinius. Pažymi, kad žalą ieškovas patyrė būtent dėl to, kad atsakovas B. D. netinkamai vykdė savo, kaip trečiojo asmens BUAB „Žydra“ bankroto administratoriaus, pareigas, todėl reikalavimai ir yra reiškiami subjektui, kurio veiksmai sukėlė žalą. Be to, būtent dėl to, kad bankroto administratoriai, veikdami kaip bankrutuojančios bendrovės atstovai, gali padaryti žalą kitiems asmenims, ĮBĮ ir nustato įpareigojimą bankroto administratoriams apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Nurodo, kad nepagrįsti ir atskirųjų skundų teiginiai, jog ieškinio pateikimas negali būti laikomas neteisėtais veiksmais ar negali būti pagrindu reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Šiuo aspektu pažymi, kad teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas B. D., veikdamas kaip trečiojo asmens BUAB „Žydra“ atstovas, pateikė nepagrįstus ieškinius ieškovui bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti ieškovui disponuoti automobiliu Mercedes Benz E500, valstybinis Nr. ( - ), kadangi pareikštas ieškinys buvo atmestas, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas B. D. atlygintų nuostolius, kuriuos sukėlė nepagrįstų ieškinių pareiškimas bei juose išdėstytų reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo ir trečiojo asmens pozicija dėl nuostolių, galinčių kilti taikius laikinąsias apsaugos priemones, nėra nuosekli.

263. Atsakovo B. D. prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra nepagrįstas, nes ieškovas yra viena didžiausių finansų įstaigų Lietuvoje, jo veikla stabili, o turimo turto apimtis nesudaro jokio pagrindo abejoti, kad ieškovas negalėtų sumokėti 11 584,80 Eur sumos, jei tokia būtinybė atsirastų. Pažymi, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių argumentų, kurie leistų daryti bent prielaidą, jog atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas galėtų būti apsunkintas. Be to, nurodyta nuostolių suma yra nepagrįsta jokiais įrodymais, toks prašymas neatitinka ir formos reikalavimų, nes tokie prašymai teikiami pirmosios instancijos teismui.

274. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas pareikštų reikalavimų pagrįstumo nevertina, o yra vertinama tik tai, ar reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, t. y. ar pasitvirtinus ieškovo nurodomoms aplinkybėms pareikštas ieškinys galėtų būti patenkintas, taigi atskiruosiuose skunduose dėstomi teiginiai dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, ieškovo įsitikinimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo. Akcentuoja, kad CPK 146 straipsnis nenumato pareigos skųsti nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tam kad atsirastų teisė reikalauti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo, todėl atmestini atskirųjų skundų argumentai, kad ieškovas neskundė Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali reikalauti nuostolių atlyginimo, be to, tokia nutartis gali būti teisėta, nes galimybė reikalauti nuostolių atlyginimo yra siejama būtent su ieškinio nepagrįstumu. Pažymi, kad ieškinio senaties terminas nėra praleista, nes teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ieškovas įgijo nuo 2013 m. gegužės 6 d. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog automobilis buvo atsiimtas iš atsakovo pažeidžiant teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes nei viena teismo nutartimi nebuvo uždrausta ieškovui atsiimti nuosavą automobilį, be to, atsakovas trukdė atsiimti ginčo transporto priemonę. Ieškovas nesutinka su atsakovo pateikta UAB „Robinta“ atlikta turto vertinimo ataskaita, nes atsakovo užsakymu automobilio įvertinimą atliko su atsakovu glaudžiai susijusi bendrovė - atsakovas yra (buvo) UAB „Robinta“ darbuotojas ir bankroto administravimo paslaugas teikė kaip UAB „Robinta“ įgaliotas asmuo, be to, pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nėra nurodoma jokių skaičiavimų ir nėra aišku, kodėl turto vertintojas nusprendė, kad automobilio kaina yra būtent 10 426,23 Eur. Taip pat nesutinkama su atskirųjų skundų argumentais, kad ieškovas siekia gauti daugiau nei išleido įsigydamas ginčo automobilį. Atsakovas ir trečiasis asmuo teisingai nurodo, jog trečiojo asmens bankroto byloje yra patvirtinti ieškovo finansiniai reikalavimai, tačiau atsakovas ir trečiasis asmuo nepagrįstai finansinių reikalavimų patvirtinimą tapatina su šių reikalavimų patenkinimu.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Atskirasis skundas tenkintinas.

30CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

31Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo B. D. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

32CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1. ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2. nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015 ir kt.). Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-138-186/2015).

33Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo B. D., kaip BUAB „Žydra“ bankroto administratoriaus, 13 602,76 Eur žalos atlyginimo, kuri atsirado atsakovui neperduodant ieškovui transporto priemonės Mercedes Benz E500, valst. Nr. ( - ). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 13-18 dalyse numatyta pareiga drausti bankroto administratoriaus profesinę civilinę atsakomybę. Taigi, civilinė atsakomybė, kuri kyla bankroto administratoriui dėl profesinės veiklos yra draudžiama, todėl nors byloje reiškiamas reikalavimas priteisti žalą iš bankroto administratoriaus kaip fizinio asmens, tačiau turtinis reikalavimas kilęs iš atsakovo, kaip įmonės bankroto administratoriaus veiksmų (neperduodant ieškovui priklausančios transporto priemonės), kurie buvo atlikti BUAB „Žydra“ bankroto proceso metu, todėl ieškinio tenkinimo atveju žalą civilinės atsakomybės draudimo ribose atlygintų draudikas. Nors ieškovas ieškinyje nepateikė duomenų apie atsakovo draudiką, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo atsižvelgti į ieškinio specifiką ir įvertinti aplinkybę, kad atsakovo kaip bankroto administratoriaus veikla yra draudžiama profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ĮBĮ 11 straipsnio 13-18 dalys). Pažymėtina, jog ĮBĮ 11 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 57 900 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 144 800 Eur visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Atsakovas B. D. kartu su atskiruoju skundu pateikė administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą/polisą Nr. PCAD ( - ), kuriame nurodyta, jog bendra draudimo suma yra 144 800 Eur, o draudimo suma vienam draudžiamajam įvykiui - 57 900 Eur, vadinasi, ieškiniu pareikšto reikalavimo dydis 13 602,76 Eur ne tik neviršija vienam draudžiamajam įvykiui nustatytos minimalios draudimo sumos minimumo, bet yra keturis kartus mažesnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad patikslinęs ieškinį ieškovas byloje atsakovu įtraukė atsakovo B. D. draudiką „BTA Insurance Company“ SE veikiantį per AAS „BTA Insurance Company“ filialą, iki minimumo sumažina teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-699/2014). Be to byloje nėra duomenų, kad draudikas „BTA Insurance Company“ SE veikiantis per AAS „BTA Insurance Company“ filialą negalėtų sumokėti ieškinio sumos (13 602,76 Eur), jeigu ieškinys būtų patenkintas. Atkreiptinas dėmesys, kad draudikas „BTA Insurance Company“ SE veikiantis per AAS „BTA Insurance Company“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, tačiau iš esmės neginčijo, jog atsakovo B. D. galimai neteisėti veiksmai neperduodant ieškovui priklausančios transporto priemonės nėra draudžiamasis įvykis ir ieškinio tenkinimo atveju jis neprivalėtų atlyginti ieškovui žalą už atsakovą B. D..

34Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atskirųjų skundų argumentus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui kaip bankroto administratoriui tiesiogiai sukelia neigiamas pasekmes jo vykdomai ūkinei komercinei veiklai, nes sudaromos kliūtys vykdyti bankroto procedūras kitose jo administruojamose bylose, be to, nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali pakenkti jo dalykinei reputacijai. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai ne tik ginčija ieškinį, tačiau kartu nesutinka ir su prašomos priteisti žalos dydžiu. Atsakovas B. D. atsiliepime tiek į ieškinį, tiek į patikslintą ieškinį nurodo, kad jis perdavė ieškovui techniškai tvarkingą automobilį, kurio vertė tuo metu buvo 46 712 Lt, o ieškovas dirbtinai sumažino ginčo transporto priemonės vertę jo perdavimo metu ir nepagrįstai ieškinyje teigia, kad automobilio vertė 2012 m. rugpjūčio 22 d. (automobilio grąžinimo momentu) buvo tik 31 500 Lt. Taigi, šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra ir automobilio Mercedes Benz E500, valst. Nr. ( - ) vertės nustatymas 2009 m. vasario 24 d., kai buvęs BUAB „Žydra“ direktorius perdavė bankroto administratoriui B. D. minėtą automobilį bei jo vertės nustatymas 2012 m. rugpjūčio 22 d., kuomet ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovo B. D. ginčo automobilį atsiėmė, tuo tarpu areštavus atsakovo B. D. turtą ieškovo nurodytai ieškinio 13 602,76 Eur sumai ir ieškovui neįrodžius patirtų nuostolių dydžio, būtų nepagrįstai suvaržyta atsakovo teisė disponuoti jam priklausančiu turtu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo B. D. vykdoma bankroto administravimo paslauga yra reguliuojama teisės aktais, jos priežiūrą atlieka Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Remiantis viešais Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, atsakovui B. D. leidimas verstis administravimo paslaugų teikimo veikla buvo išduotas 2008 m. vasario 19 d., atsakovas yra pabaigęs 27 įmonių bankroto administravimo procedūras, o šiuo metu vykdo 6 įmonių bankroto administravimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų faktinių aplinkybių visumą patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali lemti neproporcingas neigiamas pasekmes atsakovo atžvilgiu.

35Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio tenkinimo atveju žalą ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ didelė tikimybė, kad atlygintų atsakovo B. D. draudikas, ieškovas nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad draudikui (atsakovui) „BTA Insurance Company“ SE veikiančiam per AAS „BTA Insurance Company“ pareikšto 13 602,76 Eur reikalavimo suma yra didelė, todėl nėra grėsmės, kad galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo B. D. atžvilgiu atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36Atskirąjį skundą tenkinus aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirųjų skundų argumentų nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.

37Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

38Atskirąjį skundą patenkinti.

39Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

40Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ 2015 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės... 5. Taip pat ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ieškinyje prašė savo... 6. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. patikslinęs... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo UAB... 9. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovas B. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 11. 1. Nors pirmosios instancijos teismas ieškovo UAB „Swedbank lizingas“... 12. 2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies... 13. 3. Nurodo, kad ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos... 14. 4. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato bankroto byloje senaties... 15. 5. Neteisėta ir nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutarties... 16. 6. Byloje būtina įvertinti, ar yra pagrindas atsakovui B. D. taikyti... 17. 7. Pirmosios instancijos teismas pritaikė kelias laikinąsias apsaugos... 18. 8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos... 19. 9. Teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui... 20. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo BUAB „Žydra“, atstovaujamas bankroto... 21. 1. Administratorių B. D. su trečiuoju asmeniu BUAB ,,Žydra“ sieja pavedimo... 22. 2. Administratorius B. D. dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos... 23. Atsiliepimu į atskiruosius skundu ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo... 24. 1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo... 25. 2. Atskiruosiuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog reikalavimai dėl žalos... 26. 3. Atsakovo B. D. prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra... 27. 4. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas pareikštų... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Atskirasis skundas tenkintinas.... 30. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 31. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo... 32. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB „Swedbank lizingas“... 34. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atskirųjų skundų... 35. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines... 36. Atskirąjį skundą tenkinus aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės... 37. Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas... 38. Atskirąjį skundą patenkinti.... 39. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą... 40. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....