Byla 2-699/2014
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties, kuria teismas, gavęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovita“ atskirąjį skundą, panaikino skundžiamą Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas D. S. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Bankrovita“ ieškovui D. S. (laiduotojui pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. IK-2005-025-03), 186 900 Lt sumą žalos ir nuostolių, padarytų parduodant AB Šiaulių bankui hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, bei procesines palūkanas.

5Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovo D. S. ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovui UAB „Bankrovita“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo nesant – pinigines lėšas, leidžiant aprašytais daiktais naudotis, tačiau uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims, bei leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį bei privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą. Teismas, įvertinęs ieškiniu pareikštų reikalavimų dydį, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

6Kauno apygardos teisme buvo gautas atsakovo UAB „Bankrovita“ atskirasis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi, sutikdamas su atskiruoju skundu, panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, kuria ieškovo D. S. ieškinio reikalavimui užtikrinti buvo areštuotas atsakovui UAB „Bankrovita“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ir atmetė ieškovo D. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Bankrovita“ . Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Juridinių asmenų registre esantys duomenys pagrindžia, jog UAB „Bankrovita“ 2012 m. balanso duomenimis turėjo turto už 94 158 Lt. Pelno nuostolių ataskaita patvirtina, jog atsakovas veikia pelningai, per 2012 m. jo pelnas sudarė 18 368 Lt. Atsakovas yra apsidraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę 500 000 Lt sumai, dėl ko atsakovo ieškovui galimai padaryta žala būtų padengta draudimo įmonės garantuota suma. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą nesant grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos viešai skelbiamų duomenų (www.bankrotodep.lt) nustatė, kad atsakovas UAB „Bankrovita“ šiuo metu administruoja 17 įmonių. Todėl atsakovo turto ir piniginių lėšų areštas galėtų paralyžiuoti atsakovo administruojamų įmonių procedūras ir taip pažeisti viešąjį interesą - kuo greičiau iš rinkos pašalinti nemokius dalyvius.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10Ieškovas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo UAB „Bankrovita“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, taikyti kilnojamojo ar kito UAB „Bankrovita“ priklausančio turto, įskaitant pinigines lėšas, areštą, neviršijant 186 900 Lt. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškiniu atsakovui UAB „Bankrovita“ pareikštų reikalavimų suma yra itin didelė – 186 900 Lt. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškinio sumos dydis yra svarbus kriterijus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
  2. Byloje pateikti įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad bankroto administratorius UAB „Bankrovita“, vykdydamas bankroto administratoriaus funkcijas UAB NBG grupė bankroto byloje, elgėsi aplaidžiai, netinkamai naudojo pinigines lėšas, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, tinkamai nesirūpino UAB NBG grupė kreditorių turto valdymu, nevykdė teismo nutarties dėl UAB NBG grupė turto saugojimo ir padarė UAB NBG grupė kreditoriams ir laiduotojams, tarp jų ir ieškovui D. S., didelę turtinę žalą. Esamus padarytus nuostolius UAB „Bankrovita“ bandė nuslėpti nuo UAB NBG grupė kreditorių ir laiduotojų, ilgą laiką neteikė UAB NBG grupė kreditoriams tikslios informacijos apie administruojamos įmonės ūkinę veiklą, elgėsi nesąžiningai, nesistengė geruoju bent iš dalies atlyginti UAB NBG grupė kreditoriams ir laiduotojams padarytą žalą. Todėl faktiniai UAB „Bankrovita“ veiksmai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas gali vengti ir ateityje atlyginti teismo priteistą žalos atlyginimą ieškovui D. S..
  3. UAB „Bankrovita“ administruoja labai daug bankrutuojančių įmonių ir yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybė minimaliu draudimo limitu (500 000 Lt). Todėl tuo atveju, jei atsakovui būtų pareikšta daugiau reikalavimų, jo turimo turto ir minimalaus draudimo nepakaktų nuostoliams padengti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vien tik atsakovo turimo turto nepakaktų šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymui.
  4. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO paieškos duomenimis matyti, jog Kauno apygardos teisme atsakovui UAB „Bankrovita“ yra pareikšti ir kiti ieškiniai dėl žalos atlyginimo ir tai, jog UAB „Bankrovita“ dalyvauja ir kituose teisminiuose procesuose, kuriuose ginčo objektas yra šiai įmonei pareikšt turtiniai reikalavimai.
  5. Aplinkybė, kad šiuo metu UAB „Bankrovita“ atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto iššvaistymo stambiu mastu, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, sukčiavimo ir pan., galėtų lemti, jog atsakovo UAB „Bankrovita“ nusikaltimu padaryta žala būtų pripažinta nedraudiminiu įvykiu. Be to, atsakovas į bylą nėra pateikęs draudimo poliso, draudimo sąlygų bei nedraudiminių įvykių sąrašo.
  6. Teismo argumentai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tiesiogiai pakenktų atsakovo UAB „Bankrovita“ veiklai yra teisiškai nepagrįsti, nes laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos jam nuosavybės teise priklausančio, o ne jo administruojamo turto atžvilgiu.
  7. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2108-343/2013, tikrindamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, buvimą bei šių priemonių taikymo pagrindą. Ši teismo nutartis buvo priimta Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-14-359/2014 pagal ieškovo D. S. ieškinį UAB „Bankrovita“ dėl 101 670,46 Lt žalos atlyginimo BUAB NBG grupė kreditoriams.
  8. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje egzistuojantį viešąjį interesą, privalėjo ex officio išsiaiškinti UAB „Bankrovita“ turtinę padėtį, šiuos duomenis gaudamas iš oficialių registrų ir duomenų bazių (CPK 179 str.).
  9. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėjo vertinti ieškinio pagrįstumo. Iš ieškinio ir jį pagrindžiančių įrodymų akivaizdu, kad buvo pažeisti D. S. turtiniai interesai ir jis turi teisę kreiptis į teismą.

11Atsakovas UAB „Bankrovita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo D. S. atskirąjį skundą; skirti ieškovui D. S. iki 1000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant BUAB NBG grupė naudai; teismui patenkinus D. S. atskirąjį skundą, įpareigoti ieškovą į bylą nagrinėjančio teismo depozitinę sąskaitą sumokėti pusę reikalaujamos priteisti sumos, t.y. 98 450 Lt galimiems UAB „Bankrovita“ nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kompensuoti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas atskirajame skunde nepateikė nei vienos naujos faktinės aplinkybės, dėl kurios turėtų būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat nenurodė nei vieno teisinio argumento, kuris būtų skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindas.
  2. Ieškovas nepateikė jokių grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ieškinio tenkinimo atveju patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovui ieškiniu pareikštų reikalavimų suma nėra didelė. Be to, atsakovas savo profesinę civilinę atsakomybę yra apdraudęs bendra 500 000 Lt suma bei 200 000 Lt suma vienam draudžiamajam įvykiui. Civilinės atsakomybės draudimo teikiama apsauga iš esmės atlieka ir apsauginę funkciją, užtikrinant galimai patenkinto ieškinio reikalavimo įvykdymą.
  3. Nagrinėjama byla, priešingai nei teigia ieškovas, nėra susijusi su viešuoju interesu, nes nėra susijusi su pačios bankroto bylos nagrinėjimu. Todėl ieškovas nelaikytinas silpnesniąja šalimi. Priešingai, viešasis interesas yra tame, jog atsakovas administruoja 15 įmonių, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimai padarytų žalos tiek bankrutuojančioms įmonėms, tiek jų kreditoriams.
  4. Ieškovas D. S. yra vienintelis asmuo atsakovui UAB „Bankrovita“ teisme pareiškęs turtinius reikalavimus. Ieškovo teiginys, jog bankroto administratoriui yra pareikšta ieškinių, viršijančių jo draudimo sumą, neatitinka tikrovės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo D. S. atsakovui UAB „Bankrovita“ pareikšti reikalavimai yra vieninteliai šiuo metu teismuose pareikšti reikalavimai. Kitose D. S. inicijuotose civilinėse bylose įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu jo atsakovui UAB „Bankrovita“ pareikšti ieškiniai dėl 101 670,46 Lt žalos BUAB NBG grupė kreditoriams atlyginimo buvo palikti nenagrinėti.
  5. Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Bankroto administratorius, organizuodamas turto pardavimą ir atlikdamas kitus administravimo veiksmus, iš esmės veikė kreditorių interesais, vykdydamas kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, kurie nebuvo skundžiami. Be to, ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka sprendžiama dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kuria teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir/ar piniginių lėšų areštas), ir atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14Ieškovas D. S. iškeltoje civilinėje byloje procesinėmis apsaugos priemonėmis siekė ieškiniu atsakovui UAB „Bankrovita“ pareikšto 186 900 Lt reikalavimo įvykdymo užtikrinimo.

15Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryt nebeįmanomas.

16Remiantis minėtu reglamentavimu, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškiniu pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.

17Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir/ar yra neįsiteisėjęs (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-601/2014, 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2233/2013, 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-974/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-868/2013, 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-285/2013).

18Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Kauno apygardos teismas išnagrinėjo iš esmės civilinę bylą Nr. 2-1010-259/2014 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui UAB „Bankrovita“ dėl 186 900 Lt žalos ir nuostolių atlyginimo (tretieji asmenys – BTA akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje, AB Šiaulių bankas, R. K.) ir 2014 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė ieškovo D. S. ieškinį kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes dėl jo peržiūrėjimo apeliacine tvarka buvo paduotas ir teismo priimtas ieškovo D. S. apeliacinis skundas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką ir civilinėje byloje, išnagrinėjus ją iš esmės, priimtą teismo sprendimą, darytina išvada, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, o kartu ir to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, nesant pirminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį, kuri savo esme lėmė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą. Tai sudaro savarankišką ieškovo D. S. atskirojo skundo atmetimo teisinį pagrindą.

19Kita įstatyme įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – egzistuojanti grėsmė, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra suformuoti tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

20Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismų praktikoje yra suformuluotas didelės ieškinio sumos kriterijus kaip savarankiškas pagrindas, galintis lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013 ir kt.). Šio kriterijaus taikymas yra grindžiamas įsitikinimu, jog didelė ieškinio suma didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kartu teismų praktikoje pažymima, jog didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, galintis savaime lemti laikinų apsaugos priemonių taikymą. Ieškinio sumos dydis turi būti įvertintas konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į atsakovo, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, realią turtinę padėtį tokio procesinio sprendimo priėmimo metu.

21Šioje byloje, sprendžiant procesinių ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, buvo kilęs klausimas, ar atsakovo UAB „Bankrovita“ profesinės civilinės atsakomybės draudimas paneigia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Pažymėtina, jog pareiga drausti bankroto administratoriaus profesinę civilinę atsakomybę numatyta Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 13-18 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškiniu pareikštas turtinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra kilęs dėl atsakovo, kaip įmonės bankroto administratoriaus, veiksmų (bankrutavusios įmonės turto pardavimo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p., 31 str. 1 p., 2 p.)), kurie buvo atlikti BUAB NGB grupė bankroto proceso metu, daro išvadą, jog formaliai administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas apima šių veiksmų draudimą (ĮBĮ 11 str. 14 d., 15 d.). Pažymėtina, jog ĮBĮ 11 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog aplinkybė, kad atsakovas UAB „Bankrovita“ yra apsidraudęs administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kurio objektas apima ir nagrinėjamu ieškiniu prašomos priteisti žalos atlyginimą, o pats ieškiniu pareikšto reikalavimo dydis neviršija vienam draudžiamajam įvykiui nustatytos minimalios draudimo sumos, iki minimumo sumažina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, tuo sudarydama ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimo teisinį pagrindą.

22Apelianto argumentai, jog nagrinėjamo ieškinio pagrindą sudarantys atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant administravimo procedūras, galėtų būti pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu, yra grindžiami tik prielaidomis. Be to, net ir pripažinus tokios tikimybės egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas nemano, jog nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, areštuojant atsakovui priklausantį turtą, būtų sudarytos sąlygos, būtinos teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovui priklausančio turto areštas, nesant duomenų, jog jis gali sąmoningai vengti teismo sprendimo įvykdymo, negali būti savitikslis, nes šių procesinių priemonių taikymas tiesiogiai sukelia neigiamas pasekmes juridinio asmens vykdomai ūkinei komercinei veiklai. Nagrinėjamu atveju tokios grėsmės egzistavimą mažina tai, jog atsakovo vykdoma bankroto administravimo paslaugų teikimo veikla yra reguliuojama teisės aktais, jog priežiūrą atlieka Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Atsakovas UAB „Bankrovita“ ūkinę komercinę veiklą vykdo nuo 2002 m. Leidimas verstis administravimo paslaugų teikimo veikla atsakovui buvo išduotas 2002 m. birželio 24 d. Įmonė yra pabaigusi 55 įmonių bankroto administravimo procedūras, o šiuo metu vykdo 15 įmonių bankroto administravimo procedūrų. Remiantis 2012 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, įmonė veikė pelningai ir finansinių metų pabaigoje neturėjo pradelstų įsipareigojimų.

23Kiti atskirojo skundo argumentai negali turėti reikšmės šioje byloje sprendžiamo procesinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo teisiniam rezultatui, dėl ko apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas D. S. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovo D. S. ieškinio... 6. Kauno apygardos teisme buvo gautas atsakovo UAB „Bankrovita“ atskirasis... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi, sutikdamas su... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 10. Ieškovas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013... 11. Atsakovas UAB „Bankrovita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka sprendžiama dėl teismo nutarties... 14. Ieškovas D. S. iškeltoje civilinėje byloje procesinėmis apsaugos... 15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 16. Remiantis minėtu reglamentavimu, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra... 17. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus... 18. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta,... 19. Kita įstatyme įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga –... 20. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismų praktikoje... 21. Šioje byloje, sprendžiant procesinių ieškiniu pareikštų reikalavimų... 22. Apelianto argumentai, jog nagrinėjamo ieškinio pagrindą sudarantys atsakovo... 23. Kiti atskirojo skundo argumentai negali turėti reikšmės šioje byloje... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 26. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą....