Byla 2-337-494/2014

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,

2sekretoriaujant E.Drungilaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovams R. V., advokatei R.Narbutienei, atsakovo atstovams E. S., advokatui A.Baranskiui, vertėjai L.Jasnauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ŽŪB „Nemėžis“ ieškinį atsakovams UAB „Seldra“ UAB „Ajasta“, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo ir atsakovo UAB „Seldra“ priešieškinį ŽŪB „Nemėžis“, UAB „Ajasta“, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Nustatė

4Ieškovas ŽŪB „Nemėžis“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad aikštelė, unikal. Nr. ( - ), plane pažymėta indeksu a2, kurioje yra degalinė, degalų kolonėlės ir 2 kanalizacijos šuliniai, esantys ( - ), yra pagrindinio daikto – degalinės, unikal. Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančios pareiškėjui ŽŪB „Nemėžis“, esančios ( - ), priklausinys (degalinės inžinerinis statinys) ir nuosavybės teise priklauso ieškovui ŽŪB „Nemėžis“, į.k. ( - ).

5Nurodė, kad 1988-11-21 tuometinės Lietuvos TSR Ministrų tarybos potvarkiu Nr. ( - ), Vilniaus rajono ( - ) kaime buvusio kolūkio „( - )“ pavadinimas buvo pakeistas iš „( - )“ į „( - )“, o pastarasis vėliau buvo reorganizuotas į ŽŪB „Nemėžis“. ŽŪB „Nemėžis“ 1992 m. buvo privatizuota pasirašant pajus ir tapo Vilniaus rajono ŽŪB „Nemėžis“. Šiai bendrovei nuosavybės teise atiteko žemės ūkio produkcijos gamybos techninis kompleksas, įskaitant ir 75 traktorių technikos kiemą, esantį ( - ). Šį 75 traktorių kiemą sudarė sekantys pastatai, įrenginiai ir konstrukcijos: 75 traktorių mechaninės dirbtuvės; požeminiai tepalų rezervuarai; atsarginių detalių sandėlis; 60 vietų automašinų garažas; 20 vietų kombainų garažas; 60 vietų traktorių garažas; degalinė; mašinų plovimo aikštelė su estakada; technikos pakrovimo-iškrovimo rampa; 2x100 kub. m talpos priešgaisriniai rezervuarai; katilinė; 5 1/s apytakinė sistema; naftos gaudytuvas; 0,4 kw elektros transformatorinė; inžineriniai tinklai. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtas technikos kiemas ir jame esantys pastatai bei statiniai buvo pastatyti pagal statybos komplekso projektą Nr. ( - ) pavadinimu „( - ) „( - )“ ( - ) traktorių technikos kiemas“, kurį parengė buvusio Respublikinio tarpkolūkinių organizacijų susivienijimo kolūkių projektavimo institutas, ieškovas iki šiol saugo šį projektą.

61992-08-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. ( - ) pagrindu, ŽŪB „Nemėžis“ įregistravo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – degalinę, unikal. Nr. ( - ), ( - ). Į 1992-08-01 priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - ) nebuvo įtraukti visi 75 traktorių technikos kiemo statiniai, o tik pagrindiniai pastatai, įskaitant degalinės pastatą. Kiti statiniai – degalų kolonėlės, kuro rezervuarai, aikštelė, kurioje yra degalinė, nebuvo įtraukti į parduodamų objektų sąrašą. Prie aukščiau paminėto degalinės pastato yra aikštelė, kurioje yra degalinės pastatas ir degalų kolonėlės. Šiuo metu 4 vnt. degalų kolonėlių yra laikinai demontuotos ir sandėliuojamos ieškovui priklausančiame sandėlyje. Aikštelė, kurioje yra degalinės pastatas ir degalų kolonėlės, skirta degalinės eksploatacijos užtikrinimui (kad išsiliejęs kuras nepatektų ant dirvožemio, o būtų nuvedamas į naftos gaudytuvą ir jame išvalomas) bei technikos privažiavimui prie degalų kolonėlių. Šią aplinkybę patvirtina aukščiau minėtos projektinės dokumentacijos VIII tome „Degalinė“ esantis aiškinamasis raštas.

7Analogiški aplinkosauginiai reikalavimai yra išlikę iki šiol, t.y. jie yra reglamentuojami LR Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. ( - ) patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente (13-15 p. p.). LR Aplinkos apsaugos ministro 2004-01-20 įsakymu Nr. ( - ) patvirtintuose Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimuose (14 p.). Be to, minėto įsakymo 5.4 papunktyje yra apibrėžiama degalinės sąvoka, t.y. degalinė – tai ne tik statiniai, įrenginiai bei specialiai įrengta teritorija, skirta skystiems naftos produktams priimti, laikyti, perpilti į transporto priemonės ar kito mechanizmo kuro bakus ir (ar) į kilnojamąsias talpyklas (kanistrus). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo (reg. Nr. ( - )), matyti, kad pastatas – degalinė, unikal. Nr. ( - ), degalų kolonėlės ir kuro rezervuarai, unikal. Nr. ( - ), ( - ), priklauso ŽŪB „Nemėžis“. Darytina išvada, kad aikštelė, kurioje yra degalinės pastatas ir degalų kolonėlės, yra skirta tarnauti tik pagrindiniams daiktui – degalinei. Pažymėtina, jog jokių kitų statinių aikštelėje, kuri yra pažymėta indeksu a2, išskyrus degalinę, jos sudedamąsias dalis (degalų kolonėles), inžinerinius tinklus – 2 kanalizacijos šulinius, nėra. Aikštelė yra skirta degalinės tinkamam naudojimui, t.y. transporto priemonėms patekti prie degalinės ir degalų kolonėlių bei užtikrinti aplinkosauginius reikalavimus. Todėl, remiantis CK 4.12 - 4.13, 4.19 str. 1 d., darytina išvada, kad degalinės, esančios ( - ), priklausiniu yra minėta aikštelė, kurioje yra tiek degalinės pastatas, tiek degalų kolonėlės, tiek du kanalizacijos šuliniai. Tarp šio statinio ir degalinės pastato yra nuolatinis funkcinis ryšys, t.y. statiniai yra susiję su ieškovui priklausančio turto – degalinės, veikla.

8Ieškovui nuosavybės teise įgijus pagrindinį daiktą – pastatą – degalinę, ( - ), priklausinį – aikštelę, kurioje yra tiek degalinė, tiek degalų kolonėlės ištinka pagrindinio daikto likimas, t.y. šie objektai nuosavybės teise turėjo atitekti pagrindinį daiktą įsigijusiam asmeniui – ieškovui ŽŪB „Nemėžis“ (CK 4.14 str.). 2013-01-18 VĮ Registrų centras Vilniaus filialas sprendimu Nr. ( - ) įregistravo nekilnojamąjį daiktą aikštelę, ( - ), atsisakydamas įregistruoti ieškovo ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybės teise į ją, motyvuodamas tuo, kad kadastro ir registro byloje esantys dokumentai nepatvirtina ieškovo nuosavybės teisių į šią aikštelę atsiradimo, nes šias teises patvirtinantys dokumentai nekilnojamojo turto tvarkytojui nepateikti. Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisija 2013-02-22 sprendimu Nr. ( - ) dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo paliko galioti Vilniaus filialo 2013-01-18 sprendimą. Todėl ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą.

9Ieškovas ŽŪB „Nemėžis“ atsiliepime į atsakovo UAB „Seldra“ priešieškinį nurodė, kad prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, jog nesutinka su atsakovo UAB „Seldra“ teiginiu, kad atsakovas, 1992 m. privatizavus žemės ūkio įmonę „Nemėžis“, 2000-04-07 įgijo katilinę, o šalia jos buvo įrengtas ir 13 metų nuolat veikia gatvių apšvietimo stulpų betoninių pagrindų gamybos cechas. Iš atsakovo pateiktų priešieškinio priedų matyti, kad UAB „Seldra“ gamybą adresu ( - ), galėjo pradėti tik po betono formų ir medžiagų betonui lieti įsigijimo, t.y. nuo 2001 m. gegužės mėn. Be to, perkamų medžiagų kiekis nebuvo didelis (ką patvirtina atsakovo pateiktos sąskaitos – faktūros), kadangi betonas buvo liejamas rankiniu būdu, o medžiagos sandėliuojamos prie katilinės pastato, nesinaudojant ginčo aikštele, plane pažymėta indeksu a2. Sandėliuoti medžiagas nuo 2001 m. netoliese esančioje aikštelėje atsakovas neturėjo poreikio. 2007 m. nekilnojamojo daikto (katilinės) kadastro duomenų bylos turinys (statinio nuotraukos) tik patvirtina faktą, kad medžiagos buvo sandėliuojamos šalia katilinės pastato. Aikštelė, plane pažymėta indeksu a2, nesiriboja su atsakovui UAB „Seldra“ priklausančiu katilinės pastatu. Be tono mazgas buvo pastatytas tik 2008 m. Kadangi šis statinys buvo neteisėtas, todėl prasidėjo ilgus metus trunkantis procesas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Tik nuo šio momento (2008 m. pastačius betono mazgą) ir pakeitus nekilnojamojo pastato – katilinės paskirtį (anksčiau pagrindinė pastato paskirtis buvo kita/ katilinė, o vėliau buvo pakeista į gamybos, pramonės), UAB „Seldra“ padidino gamybos mastus, dėl ko padaugėjo perkamų medžiagų kiekiai bei sandėliavimui reikalinga teritorija. Iš pateiktų VĮ Registrų centras įvairių laikotarpių kadastro žemėlapių ištraukų (ortofoto nuotraukų) matyti, kad betono mazgas bei cisterna buvo užfiksuoti stovintys tik 2009 m. darytoje nuotraukoje. Joje taip pat užfiksuota, kad 2009 m. betonui lieti medžiagos buvo sandėliuojamos aikštelės, plane pažymėtos indeksu a2, dalyje, tačiau anksčiau (1997 m., 2005 – 2006 m.) tokios aplinkybės nuotraukose nebuvo užfiksuotos. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad tik nuo 2008 m. atsakovas UAB „Seldra“ neturėdamas vietos medžiagų sandėliavimui, šias medžiagas pradėjo sandėliuoti aikštelės, pažymėtos plane indeksu a2, dalyje.

101992-08-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. ( - ) pagrindu ŽŪB „Nemėžis“ įregistravo nuosavybės teises į ieškinyje nurodytą degalinę, ( - ). Į aukščiau nurodytą priėmimo-perdavimo aktą (privatizuojat turtą) nebuvo įtraukti visi 75 traktorių technikos kiemo statiniai, o tik pagrindiniai pastatai, įskaitant degalinės pastatą. Kiti statiniai – degalų kolonėlės, kuro rezervuarai, aikštelė, kurioje yra degalinė, nebuvo įtraukti į perduodamų objektų sąrašą, nors faktiškai įėjo į aukščiau minimą privatizuojamų objektų kompleksą. ŽŪB „Nemėžis“ laikosi pozicijos, kad aikštelė, kurioje yra degalinė, yra degalinės priklausinys, todėl ją turi ištikti toks pats likimas kaip ir pagrindinio daikto. Ieškovo įmonė dar 2005 m. užsakė ginčo objekto kadastrinius matavimus, siekdama šį turtą įregistruoti nuosavybės teise, atsakovas UAB „Seldra“, priešingai, neatliko jokių aktyvių veiksmų, susijusių su aikštelės, pažymėtos plane a2, įregistravimu viešame registre. Ginčo aikštelė nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat viešame registre nėra įregistruotas šio objekto savininkas, taip pat atsakovas UAB „Seldra“ nebuvo įregistravusi viešame registre savo valdymo šio ginčo objekto atžvilgiu, t. y. neišviešino valdymo fakto kitų asmenų atžvilgiu bei nesiėmė priemonių įregistruoti patį nekilnojamąjį turtą viešame registre. Atsakovas įrodinėdamas savo sąžiningą aikštelės valdymą, teigia, kad niekas nereiškė pretenzijų į ginčo objektą, todėl yra įsitikinęs, kad šį turtą valdė sąžiningai. Atsakovas „Seldra“ jau 2008-04-11 buvo informuotas, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija parengė žemėtvarkos projektą, kuriuo prie atsakovui priklausančio katilinės pastato buvo suformuotas 0,09 ha ploto žemės sklypas. Į šį plotą aikštelė, plane pažymėta indeksu a2, nepateko, ji buvo priskirta prie suformuoto 0,31 ha ploto žemės sklypo prie degalinės pastato. Atsakovui ne kartą buvo reiškiamos pretenzijos žodžiu, tačiau kai į šias pretenzijas nebuvo atsakovo kreipiamas dėmesys, buvo teikiami keli prašymai dėl neteisėto aikštelės teritorijos užstatymo atitinkamai institucijai - Nacionalinei žemės tarnybai. Šią aplinkybę patvirtina 2013-10-14 Nacionalinės žemės tarnybos raštas – atsakymas į ŽŪB „Nemėžis“ 2011-12-20 prašymą ir 2012-09-24 Nacionalinės žemės tarnybos raštas. Taigi, atsakovui buvo žinoma, kad į ginčo aikštelę yra reiškiamos pretenzijos, todėl atsakovas puikiai žinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jam aikštelės dalį nuosavybėn. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 261 kv. m dalies aikštelės valdymą, t.y., kad buvo valdoma ne mažesnė ir ne didesnė aikštelės dalis. Atsakovas UAB „Seldra“ nesirūpino paminėtos aikštelės priežiūra, jos išsaugojimu tiek šiltuoju, tiek šaltuoju sezonu. Ieškovas, būdamas degalinės pastato savininku, rūpinosi nuosavybės išsaugojimu, taip pat ir aikštelės, kurioje yra degalinė, priežiūra. Šiltojo sezono metu yra samdomi asmenys sutvarkyti teritoriją, tame tarpe ir ginčo aikštelę, pažymėtą plane a2, o šaltuoju sezono metu – yra išnuomojama technika, skirta sniego valymui.

11Atsakovas teigia, kad ginčo aikštelės dalį valdė atvirai. Kaip jau buvo paminėta, atsakovas UAB „Seldra“ pradėjo naudotis maža aikštelės dalimi tik tuomet, kai buvo pastatytas betono mazgas ir padidėjo gaminamos produkcijos apimtis, t.y. nuo 2008 m., o ne nuo 2000 m. – nuo katilinės įsigijimo, tai patvirtina pateiktos ortofoto nuotraukos: iš 2009 m. ortofoto nuotraukos matyti, kad aikštelė naudojama medžiagų sandėliavimui, o ankstesnės ortofoto nuotraukos patvirtina, jog aikštelėje nebuvo sandėliuojamos medžiagos. Dėl nepertraukiamo ginčo aikštelės dalies valdymo, tai atsakovas UAB „Seldra“ betono liejimo darbus atlieka tik šiltojo sezono metu, todėl dalį aikštelės naudojo su pertraukomis, nesinaudojo aikštelės dalimi šaltojo sezono metu. Atkreiptinas dėmesys, jog betono mazgas buvo pastatytas tik 2008 m. kadangi šis statinys buvo neteisėtas, todėl prasidėjo ilgus metus trunkantis procesas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Tik pastačius betono mazgą ir pakeitus katilinės paskirtį į gamybos/pramonės, atsakovas UAB „Seldra“ padidino gamybos mastus, dėl ko padidėjo perkamų medžiagų kiekiai bei sandėliavimui reikalinga teritorija. Teiginys, kad atsakovas 13 metų rūpinosi aikštele, niekuo nepagrįstas. Juridiniam asmeniui pradedant valdyti nekilnojamąjį daiktą ir juo rūpinantis kaip savu, yra keliami tam tikri reikalavimai tokių objektų atžvilgiu – žemės mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimas. Ieškovas, naudodamasis ir rūpindamasis aikštele, pažymėta plane a2, mokėjo ir iki šiol moka žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, taip pat ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl mokestinės vertės nustatymo neįregistruotiems nekilnojamiesiems daiktams (aikštelėms ir kitoms statiniams), ( - ), siekiant nustatyti mokėtino mokesčio dydį. Tai patvirtina 2001-02-23 ir 2007-01-25 VĮ Registrų centras raštai ir ieškovo buhalteriniai duomenys (2011-2012 m.), iš kurių metyti, kad ieškovas moka mokestį už aikštelę, pažymėtą plane a2.

12Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti jo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pagrindu, visus argumentus, kuriais rėmėsi išdėstė rašytinėje baigiamojoje kalboje (b.l. 141-147, t.3). Papildomai nurodė, kad aikštelė su atsakovo katiline nesiriboja, prie katilinės privažiuoti nėra būtina važiuoti per aikštelę. Atsakovas nesinaudojo aikštele iki 2009 metų, smėlis, žvyras buvo vežamas prie atsakovo katilinės, maišomas rankiniu būdu, o po to, kadangi aikštelė niekam nepriklausė, atsakovas pradėjo krauti joje žvyrą, smėlį. Degalinė negali funkcionuoti be aikštelės. Yra užasfaltuota tik ginčo aikštelės dalis, kita dalis aikštelės, nėra užasfaltuota. Degalinė nėra veikianti, nes nėra suformuotas žemės sklypas, degalinė veikė iki 1999 metų. Anksčiau 2005 metais į teismą su ieškiniu nesikreipė, nes dalis ieškovo turto buvo neregistruota VĮ Registrų centras, be to, buvo lėšų stoka.

13Atsakovas UAB „Seldra“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Ieškovas ne kartą keitė procesiniuose dokumentuose savo poziciją dėl aikštelės statybos pradžios ir pabaigos termino ir ją grindė skirtingais dokumentais. Iš pradžių teigė, kad aikštelė pastatyta 1989 m., vėliau nurodė, kad 1985 m., o galiausiai nurodė, kad aikštelės statyba pasibaigė 1984 m. Visais atvejais ieškovas pateikinėjo su tuo susijusius dokumentus, kurie, neva turėjo patvirtinti ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Byloje esančių dokumentų analizė leidžia teigti, kad „Naujojo gyvenimo“ kolūkio 75 traktorių technikos kiemo teritorijoje aikštelės ir kiti statiniai buvo statomi įvairiais kolūkio egzistavimo laikotarpiais ir tai buvo daroma ne konkretaus šio kolūkio technikos kiemo objekto eksploatavimui ir funkcionavimui užtikrinti. Ne viename iš dokumentų nėra nurodyti aikštelių duomenys, paskirtis, jos nėra identifikuotos ir tai parodo, jog dokumentuose apibūdintos aikštelės yra akivaizdžiai viso komplekso – žemės ūkio produkcijos gamybos techninio komplekso (į kurį įėjo ir šiuo metu atsakovui priklausanti katilinė) veiklai ir funkcionavimui. Manytina, kad, jei kažkuri iš aikštelių būtų skirta tik degalinės veiklai, tokie duomenys statybų dokumentuose būtų nurodyti. Nagrinėjamu atveju aikštelės yra įvardijamos tik kaip technikos kiemo dalis, todėl nei vienos iš jų negalima laikyti išimtinai degalinės funkcionavimui skirtu objektu.

14Ieškovas nurodo, kad aikštelėje nėra jokių kitų statinių, išskyrus degalinę ir jos sudedamąsias dalis – degalų kolonėles, inžinerinius tinklus (2 kanalizacijos šulinius). Tokia pozicija bandoma įrodyti, jog aikštelė yra skirta naudoti išimtinai degalinės funkcionavimui, nes joje yra tik degalinės eksploatavimui skirti elementai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, kokios paskirties, kokią funkciją atlieka bei ar nėra kokios nors vandentiekio sistemos sudedamoji dalis aikštelėje esantys kanalizacijos šuliniai. Išskirdamas kanalizacijos šulinius, kaip neva degalinės elementus, ieškovas nurodo tik paviršutinę informaciją, kuria bandoma įrodyti ieškovui palankias aplinkybes. Yra svarbu atskirti inžinerinių tinklų ir vietinės kanalizacijos sąvokas. Nors iš abiejų sąvokų turinio aiškinimo matyti, jog sąvokomis apibūdinamos sistemos apima ir kanalizacijos šulinius, skiriasi šių sąvokų bei jomis apibūdinamų sistemų esmė ir paskirtis. Vietinė kanalizacija yra pastato vidaus įranga, liudijanti apie pastato vidaus įrangos charakteristiką, kuri yra susijusi praktiškai tik su pačiu pastatu, tuo tarpu inžineriniai tinklai (nuotekų tinklai) yra statinys, apibrėžtas LT Statybos įstatyme, o jų paskirtis ir funkcinis panaudojimas yra žymiai platesnis nei vietinės kanalizacijos. Paprastai inžineriniai tinklai yra sudėtinga sistema, neturinti aiškios funkcinės priklausomybės, todėl jie negali būti pripažįstami antraeiliu daiktu ar pagrindinio daikto priklausiniu, tarnaujančiu ir skirtu tik vienam daiktui; inžinerinių tinklų panaudojimas ir funkcijos yra gerokai universalesnės. Ieškovas nenurodė aikštelėje esančių kanalizacijos eksploatavimo galimybių, paskirties ir funkcijos neaptarė, jos liko neįvertintos. Teismų praktikoje pagrindinis daiktas ir jo priklausinys siejamas ne su jų fizinėmis savybėmis (buvimu greta vienas kito ir pan.), o su jų bendra ūkine paskirtimi, tarnavimu vienas kitam, t.y. teisine reikšme, sprendžiant, ar vienas daiktas vertintinas kaip kito priklausinys, turintis funkcinį ryšį. Tai, kad kanalizacijos šuliniai yra šalia degalinės pastato, dar nereiškia, jog jie yra išimtinai degalinės funkcionavimui skirtas elementas, juolab, jog pats ieškovas kanalizacijos šulinius įvardija kaip inžinerinius tinklus, kurių panaudojimo ir funkcijų galimybės, kaip aptarta, įprastai yra daug platesnės ir įvairesnės. Aikštelė buvo įrengta buvusios ŽŪB „Nemėžis“ žemės ūkio produkcijos gamybos techniniame komplekse ir skirta aptarnauti žemės ūkio technikai bei užtikrinti kitų gamybinių – ūkinių objektų veiklą. Tokiu būdu, tiek aikštelė, tiek galimai ir kanalizacijos šuliniai buvo naudojami ir degalinės ir šalia esančių pastatų (pvz.: katilinės) ir kitai buvusios žemės ūkio įmonės veiklai užtikrinti.

15Atsakovas UAB „Seldra“ priešieškiniu prašė pripažinti UAB „Seldra“, j.a.k. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į 998,15 kv. m ploto aikštelės, plane pažymėtos indeksu a2, unikal. Nr. ( - ), ( - ), 261/998 dalį, kuri projekte pažymėta indeksu 2 (b.l.26-31, 166-168, t.2).

16Nurodė, kad 1992 m. privatizavus žemės ūkio įmonę „( - )“, ieškovui be kitų nekilnojamojo turto objektų, atiteko 199,41 kv. m bendro ploto katilinė (toliau – katilinė), plane pažymėta ( - ), ( - ). Šią katilinę 2000-04-17 iš ieškovo įsigijo atsakovas UAB „Seldra“. Katilinės teritorijoje buvo įrengtas ir iki šios dienos, t.y. jau 13 metų, nuolat veikia gatvių apšvietimo stulpų betoninių pagrindų gamybos cechas. Tarp katilinės ir ieškovui priklausančios degalinės pastato įrengta 998,15 kv. m bendro ploto aikštelė, kuri ribojasi su paminėtais pastatais. Aikštelė yra įregistruota VĮ Registrų centras kaip kiemo įrenginys, tačiau nuosavybės į ją nėra įregistruotos nei ieškovo, nei atsakovų, nei kokio nors kito asmens vardu. Nuo pat katilinės įsigijimo iki šiol atsakovas UAB „Seldra“ naudojasi dalimi aikštelės bendrovės gamybinei veiklai vykdyti. Privažiavimo ir gamybos procesui reikalingų žaliavų sandėliavimui visą šį laikotarpį yra naudojama 261 kv. m ploto aikštelės dalis, projekte pažymėta indeksu 2. Tai akivaizdžiai matyti iš pateikto antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukų Nr. ( - ).

17Akivaizdu, kad egzistuoja visos sąlygos, numatytos CK , nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą. Nei atsakovas nei joks kitas asmuo nėra įgijęs nuosavybės teisės į aikštelę ar jos dalį. Minėta aikštelė nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, ji nėra įregistruota viešame registre kito asmens vardu. Atsakovas UAB „Seldra“ sąžiningai įgijo aikštelės dalį ir sąžiningai visą laikotarpį valdė bei buvo įsitikinęs, kad nieks neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą. Nuo pat 1992 m. niekas į nurodytą aikštelės dalį jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovas atvirai valdė aikštelės dalį visą laikotarpį nuo 2000-04-17 privažiavimo prie katilinės ir gamybos cecho aprūpinimo žaliavomis tikslais. 261 kv. m aikštelės yra nuolat naudojama atsakovo įmonės veiklai būtinam žvyrui ir kitoms medžiagoms išpilti ir laikyti. Aplinkybės, kad atsakovas UAB „Seldra“ valdo ir naudoja dalį aikštelės gamybos procese, yra ir buvo žinomos buvusio kolūkio teritorijoje veiklą vykdančioms bendrovės ir fiziniams asmenims.

18Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, atsakovo procesiniuose dokumentuose bei rašytinėje baigiamojoje kalboje (b.l.149-155, b.l.13-21, t.4) nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, jog ieškovas pats patvirtino, kad atsakovas savo veiklą vykdo. Ieškovo degalinė yra neveikianti, todėl ji negali būti aikštelės priklausiniu, be to degalinei viso aikštelės ploto nereikia. Aikštelė yra įregistruota VĮ Registrų centras kaip atskiras objektas. Ieškovui buvo siūloma pasidalinti aikštele, bet ieškovas nesutiko.

19Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

20Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad tiek ieškovas ŽŪB „Nemėžis“, tiek atsakovas UAB „Seldra“ neginčija fakto, kad nuosavybės teisės į ginčo aikštelę nėra registruotos jų vardu, taip pat kito asmens vardu. Remiantis CK 4.40 str. 1 d., darytina išvada, kad ginčo aikštelė yra valstybės nuosavybė. Be to, ieškovas nurodė, kad „aukščiau paminėtas technikos kiemas ir jame esantys pastatai bei statiniai buvo pastatyti pagal statybos komplekso projektą Nr. ( - ) pavadinimu „( - ) „( - )“ ( - ) d.c 75 traktorių technikos kiemas“. Tikėtina, jog ginčo aikštelė buvo šio projekto dalimi, 1992 m. privatizavus žemės ūkio įmonę „( - )“, ji privatizuota nebuvo ir liko valstybės nuosavybė. Todėl nei ieškovo ieškinys, nei atsakovo priešieškinys, negali būti tenkinami.

21Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

22Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo teismui sprendimą priimti savo nuožiūra, įvertinus pateiktus į bylą įrodymus. Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

23Liudytoja S. L. parodė, kad ji bendrovėje „( - )“ dirbo kuro ir tepalų sandėlininke 1978-2001 metų laikotarpiu. Bendrovės teritorijoje buvo degalinė, į jos teritoriją įėjo siurbliai, tai buvo teritorija aikštelėse. Aikštelė buvo betonuota. Autovežiai su kuru atvažiuodavo su priekabom, privažiuodavo prie siurblių ir buvo siurbiamas benzinas. Ji aptarnaudavo ir katilinę, į katilinės rezervuarus pildavo kurą autovežiai. Traktoriai ir kombainai stovėdavo aikštelėje ir laukdavo savo eilės kurui įsipilti.

24Liudytojas R. K. parodė, kad jis dirbo bendrovėje „( - )“ nuo 1980 iki 1995 metų ( - ), o kai buvo ( - ) kolūkis, jame jis dirbo ( - ), tvarkė techniką. Bendrovėje buvo pastatytas mechaninis kiemas, į kurio sudėtį įėjo sandėlis, dirbtuvės, naftos bazė, garažai, šitų pastatų savininkas buvo ( - ) kolūkis, o po to bendrovė. Teritorijoje buvo betonuota aikštelė prie degalinės, stovėjo kolonėlė, kuro sandėlis, traktoriai pildavosi kurą, per dieną gal apie 100 automobilių atvažiuodavo. Degalinė jau dirbo kai jis išėjo iš darbo 1995 metais.

25Liudytojas E. K. parodė, kad jis nuomojasi ieškovo teritorijoje pastatą nuo 2007 metų, 2007 – 2008 metais aikštelė, esanti įvažiavus pro vartus į teritoriją, buvo tuščia, jis nematė, kad toje aikštelė būtų vykdoma kokia veikla. Atsakovas savo veiklą vykdė statiny, o į lauką išnešdavo ir dėdavo betoninius gaminius. 2009 – 2010 metais matė aikštelėje supiltas smėlio krūvas.

26Liudytojas A. D. parodė, kad jis turi savo vardo personalinę įmonę. 2001 metais automobiliu ( - ) atsakovui į ( - ) veždavo skaldą iš ( - ), veža ir dabar. Atsakovui tai reikalinga betono gaminiams gaminti. Tas medžiagas jis išpildavo aikštelėje prie benzino kolonėlės. Atsakovas vykdė veiklą katilinės patalpoje.

27Liudytojas D. D. parodė, kad jis dirbo nuo 2002 metų pas atsakovą ( - ), darbininku, ruošdavo betoną. Atsakovas dirbo sezoniškai – vasarą, daugiau ir iki lapkričio mėn., kai išliedavo gaminius iš betono, sandėliavo juos kieme prie atsakovo pastato, o , kai atvažiuodavo automobiliai ir atveždavo smėlį, akmenis, tai išpildavo juos aikštelėje prie degalinės. Atsakovas aikštelėje sandėliuoja medžiagas nuo 2000 metų.

28Liudytoja S. K. parodė, kad 1978 – 1993 metais dirbo ( - ) kolūkyje „( - )“, po to ŽŪB „Nemėžis“. Keitėsi įmonių pavadinimai, nes vyko privatizacija. ŽŪB „Nemėžis“ 1992 metais privatizavo visą turtą 100 procentų, ji tvarkė privatizavimo dokumentus, bendrovė visą turtą išpirko. Į įmonės balansą buvo įtraukti visi objektai, kurie priklausė tuometiniam 75 traktorių kiemui. Visų objektų sudėtyje buvo ir degalinė.

29Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

301984 m. rugpjūčio mėn. „( - )“ kolūkio 75 traktorių technikos kiemas priėmimo naudoti valstybinės komisijos Akte (b.l.140-143, t.2) bei Akte Nr. ( - ) apie atliktų statybos ir montažinių darbų priėmimą (b.l.144, t.2), nurodyta, kad buvo priimtas eksploatacijon 75 traktorių kiemas, ( - ) gyvenvietėje, į kurio sudėtį įėjo, tame tarpe, degalinė, keliai ir aikštelės.

311989-02-07 tarp Vilniaus rajono „( - )“ kolūkio – užsakovo ir Vilniaus kelių statybos valdybos Nr. ( - ) – rangovo, buvo pasirašyta Kapitalinės statybos tipinė sutartis, kurios pagrindu rangovas įsipareigojo atlikti Technikos kiemo kelių ir aikštelių, kurie sudaro 5050 kv. m, statybą (b.l.62-62,63 t.2);

32Byloje taip pat nustatyta, jog 1988-11-21 Lietuvos TSR Ministrų tarybos potvarkiu Nr. ( - ) (b.l.23-24, t.1), Vilniaus rajono kolūkio „Naujas gyvenimas“ pavadinimas buvo pakeistas į kolūkį „( - )“, o pastarasis vėliau buvo reorganizuotas į ŽŪB „Nemėžis“; ŽŪB „Nemėžis“ 1992 m. buvo privatizuota pasirašant pajus ir tapo Vilniaus rajono ŽŪB „Nemėžis“, dėl to ginčo byloje nekilo.

331992-05-18 Nuosavybės teisių liudijimo – laikino Nr. ( - ) pagrindu Vilniaus rajono ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybės teise atiteko žemės ūkio produkcijos gamybos techninis kompleksas, įskaitant ir 75 traktorių technikos kiemą, esantį ( - ), o pastarąjį sudarė sekantys pastatai, įrenginiai ir konstrukcijos: 75 traktorių mechaninės dirbtuvės ir požeminiai tepalų rezervuarai; atsarginių detalių sandėlis; 60 v. automašinų garažas; 20 v. kombainų garažas; 60 v. traktorių garažas; degalinė; mašinų plovimo aikštelė su estakada; technikos pakrovimo-iškrovimo rampa; 2x100 kub. m talpos priešgaisriniai rezervuarai; katilinė; 5 1/s apytakinė sistema; naftos gaudytuvas; 0,4 kw elektros transformatorinė; inžineriniai tinklai; aukščiau paminėtas technikos kiemas ir jame esantys pastatai bei statiniai buvo pastatyti pagal Statybos komplekso projektą Nr. ( - ) pavadinimu „( - ) „( - )“ kolūkio ( - ) g.c 75 traktorių technikos kiemas“, kurį parengė buvusio Respublikinio tarpkolūkinių organizacijų susivienijimo kolūkių projektavimo institutas (b.l. 25-29, t.1; VĮ Registrų centras Vilniaus filialas Kadastro ir registro dokumentų byla Nr. ( - ), toliau – Priedas Nr, ( - ) b.l. 81-89).

34Kaip matyti iš bylos medžiagos (Priedo Nr. ( - ) b.l. 26-80; b.l. 6-11, 44-50, t.1), Nekilnojamojo turto registre 1992-08-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. ( - ) pagrindu įregistruota ieškovo ŽŪB „Nemėžis“ nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ): mechanines dirbtuves, unikal. Nr. ( - ), pažymėjimas plane 1P1/p; pastatą – mechanines dirbtuves, unikal. Nr. ( - ), pažymėjimas plane 2P1/b; pastatą – buitinį pastatą, unikal. Nr. ( - ), pažymėjimas plane3L2/p; pastatą –sandėlį, unikal. Nr. ( - ), pažymėjimas plane ( - ); pastatą –garažą, unikal. Nr. ( - ), pažymėjimas plane ( - ); pastatą –garažą, unikal. Nr. ( - ), pažymėjimas plane ( - ); pastatą –garažą, unikal. Nr. ( - ), pažymėjimas plane ( - ); pastatą – degalinę, unikal. Nr. ( - ), pažymėjimas plane ( - ); kiti statiniai (inžineriniai) - degalų kolonėlę ir kuro rezervuarus, unikal. Nr. ( - ), pažymėjimas plane k, P.

35VĮ „Registro centras“ nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą - kiti statiniai (inžineriniai) - aikštelę, pažymėjimas plane a2 (toliau – aikštelė), 1091,22 kv. m ploto, unikal. Nr. ( - ), ( - ), nėra įregistruotos, 2010-01-11 įregistruoti aikštelės kadastriniai duomenys (b.l. 6-11,18 -22, t.1;Priedo Nr. ( - ) b.l. 10-12). 2013-12-10 patikslinus aikštelės kadastrinius duomenis, nustatytas aikštelės plotas – 998,15 kv. m, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1989 m. (b.l. 64-70, t.2).

362000-04-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu (b.l.6-11,105, t.1), UAB „Seldra“ nuosavybės teise įregistruota į nekilnojamąmąjį daiktą – pastatą – katilinę, pažymėjimas plane ( - ), esantį ( - ) (Priedo Nr. ( - ) prie civ.bylos Nr.2-337-494/2014 b.l. 13-23).

37Kaip matyti iš 2014-10-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus rašto „Dėl duomenų pateikimo“ teismui bei Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 Įsakymo Nr. ( - ) ir ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (b.l.170-173, t.3), jog valstybinėje žemėje, kurioje yra ginčo statinys – aikštelė, žemės sklypas nėra suformuotas, todėl nėra jokių šio valstybinės žemės ploto duomenų; žemės sklypas minėtame valstybinės žemės plote buvo formuojamas rengiant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, tačiau pastatų savininkams nesutarus dėl žemės sklypo formavimo, šis žemės sklypas (Nr. 1421, 2,21 ha ploto) nebuvo patvirtintas.

38Dėl ieškinio.

39Pagal CK ketvirtosios knygos normas daiktai, be kita ko, gali būti pagrindiniai bei antraeiliai (CK 4.12, 4.13 straipsniai). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Iš esmės analogiškas reglamentavimas dėl pagrindinio daikto bei priklausinio buvo įtvirtintas ir 1964 m. CK 153 straipsnyje. Jeigu pagal sandorį perleidžiamas pagrindinis daiktas, turintis priklausinių, ir šį sandorį įforminančiuose dokumentuose arba įstatyme nėra nustatyta, kad priklausinius ištinka kitoks likimas (t. y. kad jie neperleidžiami, pasilieka perleidėjo nuosavybėje), tai priklausiniai taip pat perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pavyzdžiui, perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Tokio aptarimo nereikėtų tik tuo atveju, jeigu specialiojoje įstatymo normoje konkrečiu atveju dėl daiktų specifiškumo būtų padaryta bendrosios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „ Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Voluktė“ v. UAB ,, Elkara“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2010). Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „ Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008). Priklausinį, nenurodytą pagrindinio daikto perleidimo sutartyje, ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis taip pat yra nenurodytas ir perdavimo-priėmimo akte, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kilus ginčui dėl nuosavybės teisės į pagrindinio daikto priklausinį, asmuo, įgijęs nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą ir taip tapęs nuosavybės teisės į priklausinį subjektu (priklausinio savininku), gali ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip apginti savo teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5433/2010 ir kt.).

40Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys - ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, tai yra fakto klausimas. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinėje teisenoje taisykles kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

41Pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateiktą degalinės apibrėžimą degalinės paskirtis yra laikyti degalus ir juos pateikti.

421992-08-01 priėmimo-perdavimo akte Nr. ( - ) duomenų apie tai, kad ieškovui kartu su aukščiau nurodytais pastatais, dabartinis adresas – ( - ), buvo perduota ginčo aikštelė, kurioje yra degalinė, degalų kolonėlės, nėra. Vienok, kaip nustatyta byloje, degalinė, ieškovui buvo perduota 1992-08-01 priėmimo-perdavimo aktu Nr. ( - ) (toliau – aktas) ir šio akto pagrindu yra įregistruota ieškovo nuosavybės teise, taip pat šio akto pagrindu ieškovo nuosavybės teise yra įregistruoti degalų kolonėlės ir kuro rezervuarai. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centras duomenimis, 2013-12-10 patikslinus aikštelės kadastrinius duomenis, nustatytas aikštelės plotas – 998,15 kv. m, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1989 m., aikštelė įregistruota kaip atskiras statinys, nurodyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai); tuo tarpu ieškovo nuosavybės teise įregistruotos degalinės (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita) ir kitų statinių – degalų kolonėlių ir kuro rezervuarų (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (degalinių)) statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti – 1985 metai. Byloje taip pat nustatyta, kad aikštelė yra valstybei priklausančiame sklype, kuriame yra ir kitiems subjektams (tame tarpe ir atsakovui) priklausantys pastatai. Kad aikštelė buvo naudojama, tuometiniam kolūkio mechaniniam kiemui, jame esančios technikos aptarnavimui patvirtino ir liudytojai S. L. ir R. K., o liudytoja S. K. patvirtino tik tai, kad ieškovui privatizavimo metu buvo perduota į balansą degalinė, aikštelė. Tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, tuometiniam 75 traktorių kiemui, jo priėmimo eksploatacijn metu priklausė ne viena aikštelė o kelios. Jokių įrodymų, kad ieškovui nuosavybės teise priklausanti degalinė, degalų kolonėlės ir kuro rezervuarai funkcionuoja, yra veikiantys, jog ieškovas turi teisę užsiimti degalinės veikla ir/ar ją vykdo, ar/ir ketina ją vykdyti, į bylą nepateikta. Priešingai, kaip nustatyta byloje, degalų kolonėlės yra demontuotos, pats degalinės pastatas nefunkcionuoja, tai nurodė, pats ieškovas. Aikštelė yra apleista, nėra prižiūrima, tai patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovo į bylą pateikti antstolių faktinių aplinkybių protokolai (kartu su foto nuotraukomis) (b.l. 80-96, t.1, b.l.132-138, t.2). Todėl, remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovo nurodytos aplinkybės ir argumentai (kad aikštelė, kurioje yra degalinės pastatas ir degalų kolonėlės, skirta degalinės eksploatacijos užtikrinimui) sietini su LR Aplinkos apsaugos ministro 2007-04-02 Įsakymu Nr. ( - ) patvirtintu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento normomis, nagrinėjamu atveju, neturi reikšmės. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo rūpinimąsi aikštele patvirtina tai, jog ieškovas moka žemės mokestį valstybei, nelaikytinos įrodymu, patvirtinančiu funkcinį ryšį tarp degalinės (degalų kolonėlių, rezervuarų) ir aikštelės. Akivaizdu, kadangi ieškovui priklausantys nuosavybės teise pastatai yra valstybei priklausančiame žemės sklype, tai ieškovas privalo mokėti žemės mokesčius už nuomojamą žemę (b.l.107-108, t.2). Ieškovo pateikti 2013-10-10 „Vladkasta“ raštas (b.l.180, t.1) PVM sąskaitos - faktūros: 2008-06-30 PVM sąskaita – faktūra ( - ) Nr. ( - ) – pirkėjas ŽŪB „( - )“ – mechanizuotas šlavimas, atvykimas; 2008-12-15, PVM sąskaita – faktūra serija ( - ) Nr. ( - )– pirkėjas ŽŪB „Nemėžis“ – statybinio transporto nuoma (( - )); 2012-01-27 PVM sąskaita – faktūra serija ( - ) Nr. ( - )– pirkėjas ŽŪB „Nemėžis“ – ekskavatorinio krautuvo nuoma; 2012-02-28 PVM sąskaita – faktūra serija ( - ) Nr. ( - )– pirkėjas ŽŪB „Nemėžis“ – ekskavatorinio krautuvo nuoma; 2012-03-05 PVM sąskaita – faktūra serija ( - ) Nr. ( - )– pirkėjas ŽŪB „Nemėžis“ – ekskavatorinio krautuvo nuoma (b.l.164-168, t.1), neįrodo, ieškovo rūpesčio bei priežiūros būtent ginčo aikštele.

43Ieškovo į bylą pateikta V.B. E. 2012-12-27 Specialisto išvada (b.l.63-73, t.3) nelaikytina oficialiu įrodymu, pagrindžiančiu ieškinyje nurodytus argumentus apie aikštelės ir degalinės fukcinį ryšį, tai nėra prilyginama eksperto išvadai, be to, atkreiptinas dėmesys, jog V.B. E. Kvalifikacijos atestate Nr. ( - ) (b.l.73, t.3) nurodyta, kad šiam asmeniui suteikta teisė eiti statinio (gyvenamieji ir negyvenamieji) projekto ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (CPK 117, 197, 212 str. str.).

44Ieškovas ieškinio kitu pagrindu ar dalyku nereiškė, taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad ieškinys neįrodytas ir todėl atmestinas (CPK 178, 185 str. str.).

45Dėl priešieškinio.

46Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės įdaiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB„Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.,bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylosNr. 3K-3-514/2008; kt.).

47Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ginčo aikštele, kuri nėra valstybės ar savivaldybės ar fizinio ir/ar juridinio asmens nuosavybė, atsakovas nuo pat katilinės įsigijimo 2000-04-17 (b.l. 6-11, 105, t.1), daugiau negu 10 metų visą laiką ja naudojasi kaip savu daiktu, sąžiningai ir teisėtai, kad atsakovui nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl netinkamo naudojimo, paneigia bylos medžiaga. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas šalia jam nuosavybės teise priklausančios katilinės (unikalus Nr. ( - )), ( - ), esančioje valstybinėje žemėje sandėliuoja produkciją (betono gaminius) ir tokiu būdu naudojasi savavališkai užimta 50 kv. m valstybinės žemės plotu, už ką atsakovo įmonės vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (b.l.179, t.1), Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas reiškė reikalavimą tik dėl dalies, o ne visos ginčo aikštelės, tuo pačiu patvirtindamas, kad visa aikštele niekada nesinaudojo. Atsakovas nepateikė jokių oficialių įrodymų, kad nuo pat katilinės įsigijimo naudojosi būtent 261/998 dalimis ginčo aikštelės, kurios viso plotas sudaro 998/15 kv. m (b.l.106, 129-131, t.1) ir būtent jo gamybinei veiklai vykdyti. Be to, ieškovo į bylą pateiktos foto nuotraukos, kuriose užfiksuota ginčo aikštelė ir atsakovui priklausantis katilinės pastatas (to atsakovas neginčijo) 2006-06-02, 2008-06-05 foto nuotraukos Nr. 1, Nr.2 ir– fotonuotraukos Nr. 3, Nr.4 (b.l.145, 148-153, 184, 188-193, t.1),patvirtina, kad foto nuotraukų darymo metu, aikštelėje ar jos dalyje, arčiau atsakovo priklausančio katilinės pastato, nėra nei atsakovui priklausančios produkcijos gaminių, nei naudojamų statybinių medžiagų, priešingai statybinės medžiagos randasi prie pat katilinės pastato. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateiktos foto nuotraukos Nr. 24-27 prie 2013-07-25 anstolės B. Č. faktinių aplinkybių protokolo (b.l. 80-81, 93-95, t.1), kurios, anot atsakovo, patvirtina atsakovo naudojimąsi dalimi ginčo aikštelės, padarytos 2013-07-25. Be to, atsakovas, teigdamas, apie savo atvirą, sąžiningą valdymą ginčo aikštelės dalimi bei nurodydamas, kad ieškovas niekad nesinaudojo ginčo aikštele, jos neprižiūrėjo, aikštelė apleista, apaugusi augalais, ką patvirtina ir prie 2013-07-25 anstolės B. Č. faktinių aplinkybių protokolo esančios fotonuotraukos Nr. 1-17 (b.l.82-90, t.1), dalyje prieštarauja sau pačiam, teigdamas būtent apie jo – atsakovo naudojimąsi ginčo aikštelės dalimi. Teismas sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad į bylą pateikta 2009 metų ortofoto nuotrauka (b.l.139, t.1) patvirtina, kad būtent 2009 metais, o ne nuo 2000 metų, ginčo aikštelės dalyje buvo sandėliuojamos atsakovo statybinės medžiagos, tuo tarpu ankstesnėse 1997, 2005-2006 metų ortofoto nuotraukose (b.l.140-141, t.1), tokių duomenų neužfiksuota.

48Atsakovo į bylą pateiktos 2000-12-27, 2001-05-08, 2001-06-15, 2001-07-05, 2001-07-25, 2001-08-17 PVM sąskaitos faktūros apie atsakovo įsigytas statybines medžiagas, transporto panaudojimą bei Kėlimo įrenginio - krano techninis pasas ir jo 2003-05-30 techninio patikrinimo aktas (b.l. 107-115, 116-119, t.1), 2004-01-01 – 2007-012-31 laikotarpio PVM Sąskaitos faktūros, žiniaraščiai (b.l.110-122, t.3), patvirtina tik statybinių medžiagų, smėlio, žvirgždo įsigijimą bei atsakovo žinioje buvusio kėlimo įrenginio buvimą atsakovo žinioje, tačiau šie duomenys neįrodo atsakovo naudojimosi ginčo aikštele ar jos dalimi. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad, atsakovas, visą ginčo aikštelės dalies valdymo laikotarpį, kai įsigijo katilinę, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas įteisinti ginčo aikštelės dalį savo nuosavybės teise (būtų organizavęs ginčo objekto kadastrinius matavimus, kreiptųsi į atitinkamas valstybės institucijas su prašymais, inicijavęs ginčo aikštelės įteisinimą ir pan.) ar išviešinti jos valdymą naudojimą, kas, vėl gi, paneigia atsakovo argumentus, kad egzistuoja visų įstatymo nustatytų sąlygų – CK 4.68 – 4.71 str. str., nurodytų aukščiau, visuma. Todėl, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, nėra pagrindo remtis liudytojų D. D., A. D., E. K. parodymais dalyje apie atsakovo statybinių medžiagų laikymą ginčo aikštelėje.

49Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

50Kadangi ieškinys ir priešieškinys netenkintini, iš ieškovo ŽŪB „Nemėžis“ ir atsakovo UAB „Seldra“ lygiomis dalimis priteistinos pašto išlaidos valstybei, viso – 110,93 Lt (t.y. iš ieškovų ir atsakovų po 55,46 Lt), o šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys, atmestini), nepriteistinos (CPK 79, 88, 93, 96 98 str. str.).

51Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-268, 270 str.,

Nutarė

52

53Patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

54Priteisti iš ieškovo ŽŪB „Nemėžis“, j.a.k. ( - ), ir iš atsakovo UAB „Seldra“, j.a.k. ( - ), lygiomis dalimis valstybei (gavėjas VMI, bankas AB Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) viso 110,93 Lt (vieną šimtą dešimt litų 93 ct.) pašto išlaidų, t.y. iš ieškovo ŽŪB „Nemėžis“, j.a.k. ( - ), 55,46 Lt (penkiasdešimt penkis litus 46 ct.) pašto išlaidų ir iš atsakovo UAB „Seldra“, j.a.k. ( - ), 55,46 Lt (penkiasdešimt penkis litus 46 ct.) pašto išlaidų.

55Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,... 2. sekretoriaujant E.Drungilaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovams R. V., advokatei R.Narbutienei, atsakovo... 4. Ieškovas ŽŪB „Nemėžis“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad... 5. Nurodė, kad 1988-11-21 tuometinės Lietuvos TSR Ministrų tarybos potvarkiu... 6. 1992-08-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. ( - ) pagrindu, ŽŪB „Nemėžis“... 7. Analogiški aplinkosauginiai reikalavimai yra išlikę iki šiol, t.y. jie yra... 8. Ieškovui nuosavybės teise įgijus pagrindinį daiktą – pastatą –... 9. Ieškovas ŽŪB „Nemėžis“ atsiliepime į atsakovo UAB „Seldra“... 10. 1992-08-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. ( - ) pagrindu ŽŪB „Nemėžis“... 11. Atsakovas teigia, kad ginčo aikštelės dalį valdė atvirai. Kaip jau buvo... 12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti, o... 13. Atsakovas UAB „Seldra“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 14. Ieškovas nurodo, kad aikštelėje nėra jokių kitų statinių, išskyrus... 15. Atsakovas UAB „Seldra“ priešieškiniu prašė pripažinti UAB... 16. Nurodė, kad 1992 m. privatizavus žemės ūkio įmonę „( - )“, ieškovui... 17. Akivaizdu, kad egzistuoja visos sąlygos, numatytos CK , nustatyti nuosavybės... 18. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti,... 19. Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimuose į ieškinį ir... 20. Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 21. Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas į... 22. Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos... 23. Liudytoja S. L. parodė, kad ji bendrovėje „( - )“ dirbo kuro ir tepalų... 24. Liudytojas R. K. parodė, kad jis dirbo bendrovėje „( - )“ nuo 1980 iki... 25. Liudytojas E. K. parodė, kad jis nuomojasi ieškovo teritorijoje pastatą nuo... 26. Liudytojas A. D. parodė, kad jis turi savo vardo personalinę įmonę. 2001... 27. Liudytojas D. D. parodė, kad jis dirbo nuo 2002 metų pas atsakovą ( - ),... 28. Liudytoja S. K. parodė, kad 1978 – 1993 metais dirbo ( - ) kolūkyje „( -... 29. Ieškinys ir priešieškinys atmestini.... 30. 1984 m. rugpjūčio mėn. „( - )“ kolūkio 75 traktorių technikos kiemas... 31. 1989-02-07 tarp Vilniaus rajono „( - )“ kolūkio – užsakovo ir Vilniaus... 32. Byloje taip pat nustatyta, jog 1988-11-21 Lietuvos TSR Ministrų tarybos... 33. 1992-05-18 Nuosavybės teisių liudijimo – laikino Nr. ( - ) pagrindu... 34. Kaip matyti iš bylos medžiagos (Priedo Nr. ( - ) b.l. 26-80; b.l. 6-11,... 35. VĮ „Registro centras“ nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą -... 36. 2000-04-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu (b.l.6-11,105, t.1),... 37. Kaip matyti iš 2014-10-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus... 38. Dėl ieškinio.... 39. Pagal CK ketvirtosios knygos normas daiktai, be kita ko, gali būti... 40. Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys - ar... 41. Pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateiktą degalinės apibrėžimą... 42. 1992-08-01 priėmimo-perdavimo akte Nr. ( - ) duomenų apie tai, kad ieškovui... 43. Ieškovo į bylą pateikta V.B. E. 2012-12-27 Specialisto išvada (b.l.63-73,... 44. Ieškovas ieškinio kitu pagrindu ar dalyku nereiškė, taigi, byloje... 45. Dėl priešieškinio.... 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog nuosavybės... 47. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ginčo aikštele, kuri nėra valstybės ar... 48. Atsakovo į bylą pateiktos 2000-12-27, 2001-05-08, 2001-06-15, 2001-07-05,... 49. Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, priešieškinys atmestinas kaip... 50. Kadangi ieškinys ir priešieškinys netenkintini, iš ieškovo ŽŪB... 51. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-268, 270 str.,... 52. ... 53. Patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 54. Priteisti iš ieškovo ŽŪB „Nemėžis“, j.a.k. ( - ), ir iš atsakovo UAB... 55. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...