Byla 2-15-633/2014
Dėl skolos ir netesybų priteisimo

1Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės „Gesolita“ atstovui advokatui R. M., atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Balmepa ir ko“ atstovams advokatui A. J. ir E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės „Gesolita“ ieškinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Balmepa ir ko“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau, - BUAB) „Gesolita“ šioje byloje teismą prašė priteisti jai iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės (toliau, - UAB) „Balmepa ir ko“ 3741,74 Lt skolos už prekes, 856,37 Lt palūkanų, 6 proc. metines kompensacines palūkanas už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

3Ieškovė BUAB „Gesolita“ ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje per atstovą paaiškino, kad 2011-02-10 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1470-264/2011 jai, ieškovei, iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau, - bankroto administratorius). Ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai buvo išsaugoti ir perduoti bankroto administratoriui ne visi. Pagal perduotą apskaitos dalį bankroto administratorius nustatė, jog 2008-2009 m. laikotarpyje ieškovė turėjo abipusių prekybinių santykių su atsakove, šiuo laikotarpiu ieškovė pardavė ir perdavė atsakovei prekių už 5798,99 Lt bendrą sumą (4 PVM sąskaitos faktūros), už šias prekes atsakovė 2008-06-10 sumokėjo 1000 Lt, be to 2010-12-09 trišaliu abiejų ginčo šalių ir E. B. firmos „Balmepa“ susitarimu atsakovei buvo užskaityta 857,25 Lt dalis skolos ieškovei, dėl pastarosios buvusio įsiskolinimo E. B. firmai „Balmepa“, todėl ieškovė laiko, jog atsakovės neapmokėtas ir kitaip teisėtai nepanaikintas įsiskolinimas ieškovei sudaro reikalaujamą 3941,74 Lt sumą (5798,99-1000-857,25). Ieškovė taip pat laikosi nuomonės, kad atsakovės vienašališkai surašyti 2008-06-27 ir 2009-09-10 „Tarpusavio skolų užskaitymo aktai“ (skolų įsikaitymo aktai, toliau, - ginčo įskaitymai) dėl jų vienašališkumo neatitinka Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 6.131 str. reikalavimų formai ir turiniui, yra negaliojantys, todėl reikalaujamos įvykdyti natūra atsakovo piniginės prievolės atsakovei negali panaikinti. Be to, ieškovės vertinimu, ginčo įskaitymų išviso nebuvę, nes tai įrodantis 2013-02-25 atsakovės atstovo ir vadovo E. B. vardu ieškovei atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame atsakovė nieko nepasisako dėl to kad būtų įvykdęs ginčo įskaitymus, ir atvirkščiai, siūlo atlikti abiejų ginčo šalių bei E. B. firmos „Balmepa“ tarpusavio skolų suderinimus, nurodydama, jog pati ieškovė yra skolinga tiek atsakovei, nei paminėtam trečiajam asmeniui, nors 2010-12-09 vienašališkai pasirašytame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte atsakovė pažymėjusi, kad ieškovė jai nesanti skolinga (kaip ir ji pastarajai). Pretenzijas dėl skolos ir jos sumokėjimo atsakovei jos, ieškovės, atstovė sutarties pagrindu MB „Finansų valdymo biuras“ pareiškė 2013-02-19, į pastarąją ir buvo atsakyta aptartu atsakovės elektroniniu laišku. Su buvusiu ieškovės vadovu ir savininku A. R. nei bankroto administratorė, nei jos atstovė pagal sutartį nesiaiškinę, ar įmonei buvo atsiųsti ar kitaip pateikti ginčo įskaitymų aktai, ar aplamai buvo žinoma apie ginčo įskaitymus, ar tokie buvo atvaizduoti neišlikusiuose įmonės apskaitos dokumentuose, jų registruose, - joms ir taip buvę aišku, jog ginčo įskaitymai esą fiktyvūs.

4Atsakovė UAB „Balmepa ir ko“ atsiliepime į ieškinį nurodė ir per atstovus teisme paaiškino, jog su ieškiniu visiškai nesutinkanti ir prašanti jį atmesti, nes reikalaujama priteisti piniginė prievolė yra pasibaigusi jos šalių bendru žodiniu susitarimu atliktais ir atsakovės aktais įformintais ginčo įskaitymais. Atsakovė mananti, jog ginčo įskaitymai buvo įforminti (aktais) tinkamai, formos ir turinio trūkumų nesą, - CK 6.131 straipsnyje nustatytas privalomas sąlygas jie atitiko, todėl nuo jų, kaip vienašalių sandorių, sudarymo momentų yra galiojantys, sukelia teisines pasekmes ne tik atsakovei, bet ir ieškovei, jos bankroto administratoriui. Atlikus paskutinįjį, jau trišalį, 2010-12-09 skolų įskaitymą, tarp ginčo šalių priešinių įsiskolinimų nelikę jokių, tai fiksuota atsakovės surašytais ir ieškovei derinimui iš karto išsiųstais 2008-06-27, 2009-09-11 ir 2010-12-09 Tarpusavio atsiskaitymų (skolų likučių) suderinimo aktais, prieštaravimų kuriems ieškovė iki šio ginčo teisme pradėjimo nepareiškė, jokių ginčų nebuvo. Ginčo įskaitymų pagal išankstinį prievolės šalių žodinį susitarimą faktus, taip pat tinkamą pranešimą abiem atvejais ieškovei apie tokius, tarpusavio įsiskolinimų (skolų likučių) suderinimo aktų jai pateikimą derinimui patvirtina ieškovės buvusio vadovo ir savininko A. R. 2013-04-11 rašytinį patvirtinimas (pranešimas), taip pat jo paliudijimas teisme. Atsakovės nuomone, ginčo įskaitymų atlikimas, jų ir tarpusavio skolų likučių suderinimo aktų surašymas kartą metuose, tris metus iš eilės, abipusių prekybinių verslo santykių vykdymo eigoje ( ne po jų pasibaigimo) visiškai atitiko ir gerą verslo praktiką, kas tik patvirtina, jog ginčo įskaitymai ne fiktyvūs, o realiai padaryti. Kai tik bankroto administratoriaus sutartinė atstovė pareiškė jai, atsakovei, pretenziją dėl tariamos skolos (2013-02-19), ji, ieškovė, iš karto atsikirto ginčo įskaitymais, apie juos pranešė ir teikė jų aktus pirmiausiai atstovei (2013-02-25, 2013-02-26 ir 2013-03-16), po to ir pačiam bankroto administratoriui (2013-05-02). Elektroninį 2013-02-25 laišką ieškovei rašiusi atsakovės buhalterė, direktoriaus vardas ir pavardė siunčiamame laiške užrašomi programiškai, buhalterė turėjo teisę vykdyti tokius susirašinėjimus ir pasirašyti skolų suderinimo ar jų įskaitymo aktus, šiuo atveju buhalterė pasiūlė atlikti tarpusavio buvusių atsiskaitymų suderinimus, o ne pakartotinį skolų įskaitymą, kaip nepagrįstai laiško tekstą interpretuoja ieškovė. 2010-12-09 trišaliu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu Nr. 2010-12-09 (trečiasis įskaitymas) atsakovės skolos ieškovei buvo įskaityta daugiau nei faktiškai jos buvę dėl sąskaitybos klaidos ir apskaitos programinės įrangos trūkumų, - faktinė atsakovės skola ieškovei 2010-12-09 buvusi 486,73 Lt, o kadangi dėl klaidos atsakovės sąskaityboje (nepagrįsto dvigubo tos pačios prekės užpajamavimo) ji čia nepagrįstai buvo atvaizduota 370,52 Lt didesne, trišaliame įskaitymo akte ir buvo per klaidą nurodyta 857,25 Lt suma (486,73+370,52).

5Liudytojas A. R. teismo posėdyje patvirtino, jog būdamas ieškovės vadovu ir savininku nuo pat įmonės įkūrimo iki 2011.02 mėn. turėjo abipusius prekybinius santykius su atsakove. Per šį laiką tarpusavio skolos buvo derinamos ir atlikti priešinių skolų įskaitymai ne vieną kartą, tame tarpe ir 2008, 2009 bei 2010 metais (trišalis). Liudytojas patvirtino, kad visi šie trys pastarieji įskaitymai atsakovės buvo atlikti prieš tai abiem pusėms žodžiu dėl to sutarus, atsakovė po to atsiuntė atsakovei įskaitymų ir skolų likučių suderinimo aktus, jis tikrai juos buvo gavęs, ar atvaizdavo savo įmonės apskaitoje, negalintis prisiminti. Jis taip pat negalintis pasakyti, kur šie aktai galėjo pasidėti, - bankroto administratoriui jie nebuvo perduoti, nes jis jų, kaip ir dalies kitų dokumentų, nerado, jie matyt pasimetė, nes jis dėl susidėjusių aplinkybių buvo praradęs ir daugiau įmonės apskaitos dokumentų ir jų registrų, dėl ko buvo nuteistas teismo (už aplaidų apskaitos tvarkymo organizavimą). Su aktais susipažino, jie turėjo būti teisingi, nes kitaip būtų atsakovei pareiškęs pretenzijas, o šiuo atveju tokių nebuvę. 2013-04-11 pranešimą apie ginčo įskaitymų aplinkybes parašė jis, viskas kas jame pasakyta yra tiesa, ką patvirtinantis ir teisme. Jam tuo laiku ieškovės vadovas E. B. pasakęs apie bankroto administratoriaus pareikštas nepagrįstas pretenzijas dėl jau įskaitytos skolos, o jo paties, A. R., kaip įskaitymų laiku buvusio įmonės savininko ir vadovo, apie tai bankroto administratorius ar jo atstovai neklausę, - būtų patvirtinęs.

6Teismas, posėdyje išklausęs abiejų ginčo šalių atstovų paaiškinimus, apklausęs liudytoją, ištyręs šalių dispozityviai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus savo reikalavimams (atsikirtimams) pagrįsti, - prekių pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų kvitą, ginčo ir trišalio įskaitymų ir skolų suderinimo aktus, šalių (jų atstovų) susirašinėjimo reguliuojant ginčą medžiagą (pretenzijos, elektroninis laiškas, prašymas, siųstų ir neįteiktų laiškų vokai), rašytinį atsakovės paaiškinimą dėl sąskaitybos klaidos ir prekių pajamavimo aktą, sprendžia nustatęs tokias juridiškai reikšmingas faktines ginčo bylos aplinkybes :

72008-2009 m. m. laikotarpiu ieškovė pardavė prekių atsakovei už 5798,99 Lt (PVM sąskaitos faktūros GES Nr. Nr. 2008120, 2008157, 2008178 ir 2008187, - b. l. 7-10), atsakovė už jas sumokėjo 1000 Lt 2008-06-10 (b. l. 11), todėl neapmokėta dalis liko, - 4798,99 Lt.

8Tuo pačiu laikotarpiu atsakovė pardavė prekių ieškovei už 4312,26 Lt (PVM sąskaitos faktūros BI Nr. Nr. 00315, 00305, 00270, 00259, 00194, - b. l. 41-45), ieškovė už šias prekes nė kiek nesumokėjo, todėl įsiskolino, - 4312,26 Lt.

9Šias aplinkybes abi ginčo šalys tiek parengiamuosiuose, tiek teismo posėdžiuose visiškai pripažino, ginčo dėl jų nėra, todėl teismo laikomos patikimai nustatytomis (Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 187 str. 1 ir 2 d. d.

102010-12-09 Trišaliu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu Nr. 2010-12-09 buvo įformintas atsakovės skolos, suma - 857,25 Lt, ieškovei užskaitymas (įskaitymas) už tokią dalį pastarosios skolos trečiajam asmeniui, - E. B. firmai „Balmepa (b. l. 16). Ginčo dėl šio įskaitymo fakto ir sandorio teisėtumo byloje nėra.

11Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (2013-11-22) teismo įpareigojimu atlikto papildomo patikrinimo atsakovės apskaitoje metu paaiškėjo, jog 2008-10-07 pajamuodama iš ieškovės nupirktą metalinį tinklą 150x150 (nom. Nr. 186, 100 kv. m.), atsakovė per apsirikimą, nepagrįstai užpajamavo jo dvigubą kiekį, t.y. 200 kv. m., dėl ko atsakovės apskaitoje buvo nepagrįstai atvaizduota jos 370,52 Lt (628+113,04):2) skola ieškovei (2008-10-07 PVM sąskaita faktūra GES Nr. 2008178, 2008-10-07 pajamavimo aktas Nr. 2008178, - b. l. 114 ir 115). Šios sąskaitybos klaidos fakto ieškovė neginčijo, abejoti tokia aplinkybe teismui nėra pagrindo. Tokiu būdu dėl aptartos klaidos atsakovės apskaitoje jos skola ieškovei buvo atvaizduota ne 4798,99 Lt, kaip turėtų būti, o 5169,51 Lt (4798,99+370,52). Dėl to 2010-12-09 Trišaliame tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akte Nr. 2010-12-09, kurio ieškovė neginčija, faktiškai įskaitoma suma, kaip atsakovės skolos likutis ieškovei, turėtų būti ne 857,25 Lt, kaip užrašyta, o 486,73 Lt (857,25-370,52).

12Tokiu būdu, įvertinus sąskaitybos klaidą atsakovės apskaitoje ir atitinkamai pakoregavus jos faktinę skolą ieškovei, pastaroji be ginčo įskaitymų nustatoma taip : 4798,99-486,73=4312,26 Lt.

132013-02-19 bankroto administratoriaus sutartimi įgaliota MB „Finansų valdymo biuras“ pateikė atsakovei pretenziją B-30219-03 sumokėti ieškovei 4798,99 Lt skolą (b. l. 13). 2013-02-25 elektroniniu laišku atsakovė pareiškė, kad pati ieškovė yra skolinga (skolos pagrindas ir suma nenurodyta) ir išreiškė nuomonę, kad reikėtų atlikti skolų suderinimus (b. l. 15). Be to, atsakovė 2013-02-25, 2013-02-26 ir 2013-03-16, - ieškovės vardu pretenziją pareiškusiai MB „Finansų valdymo biuras“, 2013-05-02, - bankroto administratoriui, bei 2013-06-26 – bylą nagrinėjančiam teismui, pateikė jos vadovo E. B. pasirašytus ir patvirtintus įmonės antspaudu 2008-06-27 ir 2009-09-10 ginčo įskaitymų aktus, taip pat 2008-06-27, 2009-09-11 ir 2010-12-09 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus (b. l. 35-40, 46 ir 47, 49, 71-73, 76-78). Ginčo įskaitymais 2008-06-27 įskaityta 740 Lt skolos ir 2009-09-10, - 3572,26 Lt, kas bendroje sumoje sudaro : 740+3572,26=4312,26 Lt, - tai tiksliai atitinka teismo aukščiau pakoreguotą dėl sąskaitybos atsakovės apskaitoje klaidos faktinę šios skolą ieškovei (žr. aukščiau). Atitinkamai atsiskaitymų suderinimo aktuose po pirmojo įskaitymo fiksuota 299,98 Lt atsakovės skolos ieškovei likutis, po antrojo, - 857,25 Lt (neįvertinus vėliau paaiškėjusios sąskaitybos klaidos), po trečiojo (kai buvo atliktas trišalis užskaitymas), - 0,00 Lt (įmonės viena kitai skolų neturi).

14Ieškovė laiko ginčo įskaitymų aktus negaliojančiais, pačius įskaitymus fiktyviais, dėl to byloje tarp šalių kilęs ginčas, todėl toliau teismas pasisakys dėl to, ar byloje įrodyti patys įskaitymų atlikimo faktai, ar ginčo įskaitymai atlikti teisėtai ir yra galiojantys bei ar atitinkamai yra galiojanti ieškovės reikalavimo teisė.

15Teismo išvados dėl faktų, ginčui spręsti taikytina teisė ir sprendimo teisniai argumentai.

16CPK 178 straipsnyje (įrodinėjimo pareiga) yra imperatyviai nustatyta kiekvienai ginčo šaliai procesinė pareiga įrodinėti ir įrodyti leistinomis procese įrodinėjimo priemonėmis aplinkybes, kaip faktus, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal tokį teisinį reguliavimą pareiga įrodyti tenka tam, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia ar bent jau nepripažįsta.

17Kaip teismo jau pasisakyta aukščiau, aplinkybes, kuriomis byloje remiasi ieškovė, tai yra, kad : ginčo laikotarpiu (2008-2009 m. m.) ji pardavė ir perdavė atsakovei prekių už 5798,99 Lt, kad atsakovė už jas sumokėjo 1000 Lt bei 486,73 Lt suma (po patikslinimo dėl klaidos atsakovės sąskaityboje) buvo užskaityta (2010-12-09) už ieškovės skolą E. B. firmai „Balmepa“, todėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei likutis iki ginčo įskaitymų buvo 4312,26 Lt, - atsakovė teisme leistinai pripažino, teismas įvertino šalių pripažįstamais faktais, todėl papildomo įrodinėjimo jos nereikalauja (CPK 182 str. 5 p.). Tuo pačiu juridiniu pagrindu nereikalauja papildomo įrodinėjimo ir aplinkybės, kuriomis remiasi atsakovė, tai yra, kad ginčo laikotarpiu ji pardavė ir perdavė ieškovei prekių už 4312,26 Lt, už kurias ieškovė nesumokėjo, todėl jos pačios įsiskolinimas atsakovei iki ginčo įskaitymų buvo 4312,26 Lt.

18Ginčo įskaitymų faktų ir jų teisėtumo bei pagrįstumo įrodinėjimo našta byloje tenka atsakovei, nes būtent ji remiasi ginčų įskaitymų aplinkybėmis. Atsakovė jas byloje įrodinėjo savo paaiškinimais (per atstovus), liudytojo A. R. parodymais teismui, šio asmens rašytiniais paaiškinimais (2013-04-11 pranešimas), ginčo įskaitymų ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais.

19Byloje kilo ginčas dėl pastarųjų atsakovės įrodymų vertinimo, jų leistinumo, patikimumo ir pakankamumo. Įrodymų vertinimo taisyklės įstatymų leidėjo yra reglamentuotos CPK 185 str. 1 dalyje, o jų vykdymo (įrodinėjimo) tikslai įtvirtinti CPK 176 str. 1 dalyje. Teismas sprendžia, jog aukščiau išvardintos įrodinėjimo priemonės, kurias byloje panaudojo atsakovė (šalies paaiškinimai, liudytojo parodymai, jo rašytiniai paaiškinimai atsakovei iki bylos pradėjimo teisme, ginčo įskaitymų ir skolų suderinimo aktai), atitinka įrodymams civiliniame procese keliamus sąsajumo ir leistinumo kriterijus, įtvirtintus CPK 177 str. 1, 2 ir 3 dalyse, taip pat 197 str. 1 d., teismo vertinimu, minėti pranešimas ir aktai, kaip privatūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 str. 1 d.), neturi nei turinio, nei valios trūkumų, tai, kad aktai pasirašyti tik vienos atsakovės, savaime nedaro jų neatitinkančiais CPK 197 str. 1 d. kriterijų ir dėl to negaliojančiais, kadangi įstatymas (CK 6.130 ir 6.131 str. str., LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas) šiuo atveju nekelia reikalavimų, kad tokie aktai turi būti būtinai pasirašyti abiejų prievolės šalių (ir kreditoriaus, ir skolininko). Taigi, aptartus rašytinius įrodymus pripažinti negaliojančiais ir atmesti ieškovės nurodytais motyvais (leistinumo ir patikimumo kriterijai) nėra pagrindo. Teismas pažymi, jog negali sutikti su ieškovės argumentu, kad atsakovės iniciatyva teismo byloje apklausto liudytojo A. R. parodymai yra nepatikimi dėl blogų jo santykių su bankroto administratoriumi, ir atvirkščiai, pakankamai gerų su atsakovės vadovu E. B.. Tiesos dėlei reikalinga pabrėžti, jog liudytojas ne tik buvo ieškovės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau iki šiol tebėra vienintelis jos savininkas, taigi jo materialaus turinio interesas yra ne didinti įmonės (tam tikra apimtimi, dėl ribotos civilinės atsakomybės, tolygu ir savo) skolų, tame tarpe atsakovei, dydį ir (ar) mažinti įmonės turimų galiojančių reikalavimo teisių apimtį, o atvirkščiai. Kitaip tariant, liudytojo materialaus turinio suinteresuotumas bylos baigtimi yra ieškovės, o ne atsakovės pusėje ir to nenuneigia faktinė jo pažintis su atsakovės vadovu, juolab, kad nėra duomenų, jog ši pažintis būtų artima, pagrįsta tarkime giminyste, svainyste ar pan. Taigi, šiuo požiūriu teismas liudytojo parodymus vertina pakankamai patikimais, patikrintais teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, patvirtintais kt. aukščiau jau aptartais faktiniais duomenimis, todėl teisingais, juos, kaip įrodymų rūšį, atmesti ieškovo nurodytais motyvais pagrindo nėra.

20Dėl ieškovės ginčijamų atsakovės įrodymų ir jų pakankamumo vertinimo. CPK 185 straipsnyje įstatymo leidėjo numatyta, kad teismas įvertina nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo šalių, trečiųjų asmenų šiuo atveju dispozityviai (savo nuožiūra) įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Civiliniame procese įrodinėjimo specifika yra tame, kad bylą nagrinėjantis teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esamų įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei atvirkščiai jo nebuvus, - taikomas tikimybių pusiausvyros principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-19 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2009-04-28 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009 ir kt.). CPK 176 straipsnio nuostatos dėl įrodymų pakankamumo teismų praktikoje aiškinamos tokiu būdu, kad šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis tuo pačiu minėtu tikimybių balansu, o tai reiškia, jog įstatymu nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, - išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu bylos duomenys leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, ypač bylose, kur nesama viešojo intereso ir šalys, kiti proceso dalyviai savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teikti įrodymus savo argumentams pagrįsti, naudojasi dispozityviai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 1999-03-17 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999 ir kt.). Teismas šios bylos faktinėje situacijoje sprendžia, jog byloje esamų faktinių duomenų, nustatytų atsakovės rašytinių (atsiliepime į ieškinį) ir žodinių (teisme per atstovus) paaiškinimų, liudytojo A. R. parodymų, jo rašytinių paaiškinimų ikiteisminiame ginčo reguliavime, dokumentų (ginčo įskaitymų ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų) visuma, pakanka tam, kad padaryti teisiškai pagrįstą išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad atsakovė tikrovėje (faktiškai) atliko ginčo įskaitymus ir tai padarė būtent dokumentuose (aktuose) nurodytu laiku. Tai patvirtina ne tik aukščiau paminėti bylos faktiniai duomenys, tačiau tiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad, žinodama apie bankroto bylos ieškovei iškėlimą, kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai ieškovei pareiškė E. B. firma „Balmepa“, tačiau nepareiškė atsakovė, kurios vadovu yra tas pats E. B. (b. l. 83), - tai akivaizdžiai patvirtina faktą, jog atsakovės sąskaityboje jokių ieškovės skolų atsakovei bankroto bylos jai iškėlimo dieną nebuvo, tolygu, kad jos buvo panaikintos (įskaitytos) ginčo įskaitymais, nes kitokių pagrindų ieškovės prievolėms pasibaigti pagal ginčo šalių pripažintas aplinkybes tiesiog nebuvę. Aplinkybė, kad 2013-02-25 elektroniniame laiške atsakovės buhalterė ieškovės sutartimi įgaliotam atstovui parašė, jog ieškovė vis dar skolinga ir atsakovei, laikytina klaida, juolab, kad kartu minima neginčijama ieškovės kreditorė E. B. firma „Balmepa“, tai nereiškia, kad nebuvę ginčo įskaitymų, be to, nemažiau svarbu ir aplinkybė, kad nuo ginčo įskaitymų iki aptariamo laiško buvo praėję atitinkamai daugiau nei 3 ir 4 metai, todėl suklydimas teismo vertinimu labai tikėtinas ir dėl to, be to, vadovo pareiškimu, kuris nėra paneigtas byloje, laiško rašymo metu dar nebuvo atlikta patikrinimo sąskaityboje, - atsakymas atstovui parašytas labai trumpai iš atminties. Ieškovo versiją dėl ginčo įskaitymų aktų fiktyvumo remiantis aptariamu laišku, teismo vertinimu, paneigia šalių neginčijama ir dokumentu (b. l. 77) byloje nustatyta aplinkybė, jog tą pačią laiško surašymo dieną, - 2013-02-25, atsakovė siunčia atsakymą ieškovės atstovui ir paštu, pridėdama tuos pačius ginčo įskaitymų aktus, taigi, pastarieji egzistavo.

21Toliau belieka nuspręsti, ar ginčo įskaitymai yra teisėti, pagrįsti ir galiojantys, - turėjo įstatyme numatytą pagrindą, buvo atlikti pagal įstatymo nustatytas taisykles ir nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Tiek civilinės teisės doktrinoje, tiek šalies kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.130 ir 6.131 str. str. normas, nuosekliai laikomasi praktikos, kad įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo (panaikinimo) pagrindas, turi atitikti tokias sąlygas : a) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. būti vienu metu viena kitos kreditoriumi ir skolininku, b) šalių reikalavimai turi būti priešiniai, tai yra jos turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne kokiam tai trečiajam asmeniui, c) priešiniai šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai (šiuo atveju priešinės piniginės skolos už parduotas ir perduotas prekes), d) abu priešiniai reikalavimai turi galioti (nebūti pasibaigę), e) jie abu turi būti vykdytini, f) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010, 2010-02-01 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010 ir kt.). Akivaizdu, jog šias sąlygas ginčo įskaitymai visiškai atitiko, tai teisme pripažino ir pati ieškovė, todėl toks faktas teismo sprendžiamas nustatytu (CPK 187 str. 2 d.), o patys ginčo įskaitymai atlikti teisėtu įstatyme nustatytu pagrindu. Įskaitymo atlikimo tvarka (procedūra) yra sureguliuota CK 6.131 straipsnyje, aiškindamas jame įtvirtintas normas ir formuodamas vienodą praktiką, šalies kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl to, kad įstatymo leidėjas nėra imperatyviai įvardinęs, nurodęs visų vienašalio pareiškimo ar abiejų prievolės šalių susitarimo dėl įskaitymo, pranešimo kitai prievolės šaliai įskaitymo vienašaliu pareiškimu atveju būdų ar formų ir detalesnės to tvarkos, prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka bent vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuota kita prievolės šalis. Tokiu atveju teismas turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą dėl prievolės įskaitymo ir ar ji apie tai kitą prievolės šalį informavo. Abipusis (bendras) prievolės šalių susitarimas (dvišalis sandoris), ar vienos iš šalių vienašališkas pareiškimas dėl įskaitymo (vienašalis sandoris) gali būti sudaroma (valia išreiškiama) tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais ar kitokia įstatymui neprieštaraujančia valios išreiškimo forma, taip pat ir pranešama antrai prievolės šaliai vienašalio sandorio atveju be tokia įskaitančios šalies laisvai pasirenkama forma (žodžiu, raštu, tiesiogiai, įgaliotam atstovui, per atstovą ir pan.), - šiuo atveju svarbu tik tai, kad kita šalis sužinotų apie įskaitymą ir todėl galėtų pasitikrinti įskaitymo pagrįstumą pagal savo apskaitą bei jį užginčyti tuo atveju, jeigu pagrįstai manytų, kad jis neteisėtas ar nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-21 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010, 2005-11-14 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005 ir kt.). Tai, kad šios bylos atveju ginčo įskaitymai buvo sudaryti abipusiais žodiniais prievolės šalių susitarimais, o po to, kad tinkamai tai atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje ir atskaitomybėje, papildomai sudubliuoti vienašališkai vienos atsakovės surašytais aktais, kurie buvo iš karto išsiųsti ieškovei ir jos gauti (jai žinomi), įstatymo keliamų reikalavimų procedūroms nepažeidžia. Kita vertus aplinkybė, kad buvusiam ieškovės vadovui ir savininkui dėl nusikalstamo aplaidumo neišsaugojus visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir bankroto administratoriui jų perdavus tik dalį, tarp pastarųjų nebuvo ginčo įskaitymų aktų, nenuneigia patvirtinimų apie jų faktinį gavimą pas ieškovę A. R. 2013-04-11 raštu bei jo parodymais teisme, kadangi pastarieji du dokumentai galėjo būti tarp tos dalies ieškovės dokumentų, kurie buvo prarasti, bankroto administratoriui neperduoti ir nėra išlikę, - taip panašioje savo esme situacijoje buvo spręsta ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-05 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-282/2003). Žodinis ieškovės ir atsakovo susitarimas dėl ginčo įskaitymų atlikimo ir ginčo įskaitymų aktai, kaip sandoriai, nėra pripažinti negaliojančiais, teismas taip pat nenustatė faktinio pagrindo juos pripažinti tokiais savo iniciatyva ex officio, todėl jie pripažįstami galiojančiais ir sukeliančiais teisines pasekmes tiek ieškovei, tiek atsakovei. Apibendrindamas padarytas aukščiau išvadas, teismas sprendžia, jog atsakovo piniginės prievolės ieškovei yra visiškai pasibaigusios nuo ginčo įskaitymų momento, atitinkamai 2008-06-27 ir 2009-09-10, panaikinant atsakovės prievoles kartu buvo panaikinta ir ieškovės reikalavimo teisė, kurią buvo siekta įgyvendinti šioje byloje. Pripažinus, kad ieškovė nagrinėjamame teisiniame santykyje neturi galiojančios reikalavimo teisės, nagrinėjamas jos ieškinys turi būti atmestas.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

23Šalys byloje pareiškė reikalavimus viena kitai atlyginti patirtas bylos procese bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, netenkintinas ir išvestinis jos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Atsakovė bylos duomenimis patyrė 600 Lt bylinėjimosi išlaidas, sumokėdama advokatui už atstovavimą teisme (2014-02-10 atstovavimo sutartis, 2014-02-17 sąskaita faktūra Nr. AJ 0096 ir 2014-02-18 pinigų priėmimo kvitas serija LAT, Nr. 605863). Atstovavimo teisme trukmė buvo beveik 4 val., advokatas turėjo atvykti ir grįžti į savo nuolatinę darbo vietą Vilniuje, t.y. patirti išlaidas kelionėms, ginčas byloje yra iš sudėtingesnių, todėl teismo vertinimu patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir teisingos, neviršija Teisingumo ministro ir advokatų tarybos pirmininko įsakymais patvirtintų rekomendacijų, todėl jų atlyginimo suma nemažintina ir priteistina iš ieškovės, išieškant iš bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 str. 1 d.).

24Bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : 23,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 143,94 Lt žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys visiškai atmetamas, o ieškovė nuo šių išlaidų mokėjimo (atlyginimo) valstybei yra atleista įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 8 p., šios bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 2 ir 4 d. d.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270, 301 ir 307 str. str., teismas

Nutarė

26Ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės „Gesolita“, kodas – 300046997, buveinės adresas – J. Brundzos g. 1, Prienų m., administruojamos bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, įmonės kodas – 235238440, buveinės adresas – Jonavos g. 16a, Kauno m., sąskaita Nr. ( - ) banke AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, šešis šimtus litų (600 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Balmepa ir ko“, kodas – 300145059, buveinės adresas – Pilviškių g. 21, Vilkaviškio m., sąskaita Nr. ( - ) banke AB DnB, banko kodas – 40100, jas išieškant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B.,... 2. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau, - BUAB)... 3. Ieškovė BUAB „Gesolita“ ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje per... 4. Atsakovė UAB „Balmepa ir ko“ atsiliepime į ieškinį nurodė ir per... 5. Liudytojas A. R. teismo posėdyje patvirtino, jog būdamas ieškovės vadovu ir... 6. Teismas, posėdyje išklausęs abiejų ginčo šalių atstovų paaiškinimus,... 7. 2008-2009 m. m. laikotarpiu ieškovė pardavė prekių atsakovei už 5798,99 Lt... 8. Tuo pačiu laikotarpiu atsakovė pardavė prekių ieškovei už 4312,26 Lt (PVM... 9. Šias aplinkybes abi ginčo šalys tiek parengiamuosiuose, tiek teismo... 10. 2010-12-09 Trišaliu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu Nr. 2010-12-09... 11. Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (2013-11-22) teismo įpareigojimu... 12. Tokiu būdu, įvertinus sąskaitybos klaidą atsakovės apskaitoje ir... 13. 2013-02-19 bankroto administratoriaus sutartimi įgaliota MB „Finansų... 14. Ieškovė laiko ginčo įskaitymų aktus negaliojančiais, pačius įskaitymus... 15. Teismo išvados dėl faktų, ginčui spręsti taikytina teisė ir sprendimo... 16. CPK 178 straipsnyje (įrodinėjimo pareiga) yra imperatyviai nustatyta... 17. Kaip teismo jau pasisakyta aukščiau, aplinkybes, kuriomis byloje remiasi... 18. Ginčo įskaitymų faktų ir jų teisėtumo bei pagrįstumo įrodinėjimo... 19. Byloje kilo ginčas dėl pastarųjų atsakovės įrodymų vertinimo, jų... 20. Dėl ieškovės ginčijamų atsakovės įrodymų ir jų pakankamumo vertinimo.... 21. Toliau belieka nuspręsti, ar ginčo įskaitymai yra teisėti, pagrįsti ir... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 23. Šalys byloje pareiškė reikalavimus viena kitai atlyginti patirtas bylos... 24. Bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : 23,17 Lt išlaidų,... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270, 301 ir 307... 26. Ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas...