Byla 2A-1470-603/2012
Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus J. L. ir A. B. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. atstatyti teritoriją į pirminę buvusią padėtį (pašalinti užpiltus smėlio ir skaldos sluoksnius, atkurti viršutinį žemės sluoksnį, užsėti žole). Nurodė, kad atsakovai J. L. ir A. B., neturėdami normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, valstybinėje žemėje stato automobilių stovėjimo aikštelę (19 m ilgio, 4 m pločio) šalia gyvenamojo namo, esančio ( - ), nukasė viršutinį žemės sluoksnį, užpylė smėlio sluoksnį, ant kurio užpylė skaldos sluoksnį. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsakovai prieš statydami statinį turėjo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, o vadovaujantis 3 punktu turėti išduotą statybos leidimą. Analogiška teisinė reglamentacija nurodoma ir 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Statybos reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V dalies 18 punkte nurodyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas nustatyta tvarka gavo statybos leidimą bei patvirtintą statinio projektą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktu ir statybos techniniu reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D 1-243 (Žin. 2007, 53-2055), 7.1 papunkčiu, atsakovo veiksmai laikomi savavališka statyba. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas 2009-10-19 savavališkos statybos aktais Nr. (101) 11.11-192 ir Nr. (101) 11.11-194 nustatė, kad atsakovai savavališkai stato automobilių stovėjimo aikštelę šalia gyvenamojo namo ( - ) neturėdami projekto ir statybos leidimo. Nustačius pažeidimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-11-17 reikalavimuose Nr. (101) 11.11-215 ir Nr. (101) 11.11-216 Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. nuostatomis buvo nustatytas atsakovams terminas iki 2010-02-18 likviduoti savavališkos statybos padarinius. Šio reikalavimo atsakovai neįvykdė. 2010-02-23 Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrinęs reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius surašė aktą, kuriuo nustatė, kad atsakovai neįvykdė reikalavimo ir neatstatė savavališkai įrengtos mašinų stovėjimo aikštelės teritoriją į padėtį, buvusią iki statybos pradžios. Dėl šių priežasčių ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius.

4Atsakovai J. L. ir A. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad darbus atliko teisėtai. Gauti leidimą stovėjimo aikštelės statybai namo gyventojams, kurių dauguma yra pensininkai, būtų tiesiog neįmanoma dėl tam keliamų reikalavimų bei reikalingų lėšų, todėl namo gyventojai nutarė išplėsti esamą aikštelę tik iki 10 proc. paprastojo remonto būdu, kaip tai numatyta Statybos įst. 2 str. 21 p. ir STR 1.01.08:2002, VIII skyriuje. Tuo tikslu namo gyventojai kreipėsi į Naujininkų seniūną ir gavo jo sutikimą, suderino būsimus darbus su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nes gyventojai ar bendrija, kurie pageidauja išplėsti aikštelę ne daugiau kaip 10 proc., turi gauti daugiau kaip 50 proc. gyventojų sutikimą, parengti remonto darbų schemą, suderinti su seniūnija bei su toje aikštelėje esančių požeminių komunikacijų savininkais ir ūkio būdu (ar samdant) perkelti kelio bortus ir įrengti skaldos pagrindą. Įvykdę šiuos reikalavimus namo gyventojai 2009 m. rugsėjo mėnesį surinko reikiamą pinigų sumą, savo jėgomis bei lėšomis išlygino žemę ir užpylė ją skalda. Nurodo, kad jiems neaišku, kodėl atsakovais patraukti būtent J. L. ir A. B., kadangi prie aikštelės išplėtimo prisidėjo didžioji dalis namo gyventojų. Atkreipia dėmesį į tai, kad abiem atsakovams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl to, kad jie, neturėdami statybos leidimo savavališkai vykdo automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbus. Abiejų atsakovų atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teismo nutarimais nutrauktos.

5Trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti namo gyventojai, prisidėję prie automobilių stovėjimo aikštelės išplėtimo. Atsiliepime į ieškinį tretieji asmenys M. K., I. K., A. S., H. B., E. T., J. J., V. K., A. M., V. G., V. G., T. T., J. S., N. K., J. K. nurodė, kad prie automobilių stovėjimo aikštelės praplatinimo prisidėjo beveik visi namo gyventojai, kadangi buvo gautas Naujininkų seniūno bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimas šiems darbams atlikti.

6Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį aiškios nuomonės dėl jo pagrįstumo neišreiškė. Į teismo posėdį atvykęs jų atstovas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, jog automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių gyvenamųjų namų praplatinimas iki 10 proc. laikytinas paprastuoju remontu, o tokiems darbams, vadovaujantis Statybos įst. 23 str. 1 d. 2 p., statybos leidimas nėra reikalingas. Prašo atsižvelgti į tai, kad prieš pradėdami aikštelės paprastojo remonto darbus gyventojai atliko tam būtinus veiksmus, taip pat į tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylos dėl galimai savavališkos aikštelės statybos atsakovų atžvilgiu yra nutrauktos.

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo mėn. dauguma namo, esančio ( - ), gyventojų atliko automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbus. Byloje kilo ginčas dėl atliktų statybos darbų vertinimo. Ieškovo nuomone, tokie atsakovų veiksmai kvalifikuotini kaip nauja statyba, todėl darbus pradėti jie galėjo tik nustatyta tvarka gavę statybos leidimą bei patvirtintą statinio projektą. Atsakovų bei trečiųjų asmenų nuomone atlikti darbai kvalifikuotini kaip paprastasis automobilių stovėjimo aikštelės remontas.

8Byloje nekilo ginčo dėl to, ar atlikti darbai atitinka planą, todėl teismas laikė, kad faktiškas aikštelės praplatinimas atitinka nubraižytąjį schemoje.

9Liudytoju apklaustas Naujininkų seniūnijos seniūnas B. C. paaiškino, kad namo, esančio ( - ), gyventojai kreipėsi į jį dėl aikštelės praplatinimo. Analogiška tvarka taikoma platinant visas automobilių stovėjimo aikšteles, prieš daug metų įrengtas namų kiemuose ir visiškai neatitinkančias gyventojų poreikių, kadangi aiškiai šis klausimas nėra reglamentuotas.

10Liudytoju apklaustas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento detaliojo planavimo skyriaus miesto rytinės teritorijos poskyrio vedėjas V. K. patvirtino ant pateikto būsimos aikštelės plano nurodęs, kad aikštelės praplatinimui plane nurodytoje vietoje neprieštarauja. Paaiškino, kad dėl aikštelių senų namų kiemuose kyla daug problemų, pasistatyti mašinas, privažiuoti specialiajam transportui neįmanoma, todėl savivaldybė leisdavo aikštelių plėtimą.

11Vilniaus miesto savivaldybės administracijos susirašinėjimo su namo gyventojais medžiaga patvirtina atsakovų bei trečiojo asmens M. K. teiginius apie tai, kad kilus problemai dėl automobilių statymo bei galimybės specialiajam transportui privažiuoti prie jų namo, gyventojai ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnus su prašymais ir užklausimais, kaip šią problemą išspręsti. Išsiaiškinę, kad įrengti automobilių stovėjimo aikštelę yra sudėtinga ir brangu, namo gyventojai nusprendė pasirinkti kitą, nors ir ne tokį patogų, tačiau paprastesnį ir pigesnį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jiems pasiūlytą variantą – išplėsti esamą automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau tik ne daugiau kaip 10 proc., paprastojo remonto būdu.

122009-11-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte paaiškinta, kad paprastojo remonto būdu galima išplėsti automobilių stovėjimo aikštelę iki 10 proc. nuo jos ploto. Gyventojai ar bendrija, kurie pageidauja išplėsti aikšteles ne daugiau kaip 10 proc., turi gauti daugiau kaip 50 proc. butų savininkų sutikimą, parengti remonto darbų schemą, suderinti su seniūnija bei su toje aikštelėje esančių požeminių komunikacijų savininkais ir ūkio būdu (ar samdant) perkelti kelio bortus ir įrengti skaldos pagrindą. Atlikus tai, reikėtų kreiptis į Naujininkų seniūniją su prašymu, kad kiemo tvarkymas būtų įtrauktas į seniūnijos teritorijų tvarkymo planą. Tokiu atveju Savivaldybė galėtų pakloti asfaltbetonio dangos sluoksnį.

132010-08-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte trečiajam asmeniui M. K. buvo išaiškinta, kad paprastojo remonto būdu galima iki 10 proc. padidinti stovėjimo aikštelės konstrukcijas – žemės sankasą, pagrindą ir dangą.

14Byloje nustatyta, kad atsakovai bei tretieji asmenys, namo gyventojai, darbus atliko tiksliai laikydamiesi jiems Vilniaus miesto savivaldybės nurodytų reikalavimų: surinko daugiau nei 50 proc. namo gyventojų sutikimus, parengė remonto darbų planą, suderino jį su Naujininkų seniūnijos seniūnu bei aikštelėje esančių požeminių komunikacijų savininku, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir tik tuomet atliko realius darbus – perkėlė kelio bortus bei įrengė skaldos pagrindą.

15Teismas sutiko su ieškovo teiginiais apie tai, kad nors administracinių teisės pažeidimų bylos (pagal ( - ) str. 1 d. – savavališka statinio statyba) atsakovų atžvilgiu buvo nutrauktos, tai netrukdo kilti jų civilinei atsakomybei pagal CK 4.103 str. dėl savavališkos statybos. Tačiau teismas prejudicinės reikšmės turinčiais laikė faktus, konstatuotus teismo įsiteisėjusiais nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose, apie tai, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas nustatyta, kad statinio – automobilių stovėjimo aikštelės, matmenys buvo išplėsti ne daugiau kaip 10 proc., ir padaryta išvada, kad buvo atliktas statinio (aikštelės) paprastasis remontas.

16Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Statybos darbų, kurie laikytini paprastuoju statinio remontu, sąrašas nurodomas Statybos įstatymo 2 str. 21 d. bei STR „Statinio statybos rūšys“ 12–14 punktuose, o šių darbų tikslas – iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Tai yra alternatyvi norma. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju automobilių stovėjimo aikštelė buvo pagerinta išplečiant ją ne daugiau kaip 10 proc., t. y. atliktas paprastasis aikštelės remontas. Taip pat nustatė, kad atlikti darbai atitinka Statybos įst. 2 str. 21 d. ir Statybos techninio reglamento „Statinio statybos rūšys“ STR 1.01.08:2002 VIII dalies reikalavimus, todėl jų nelaikė savavališka statyba.

17Priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje teismas pažymėjo, kad vadovaujasi ir bendraisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laikydamas, kad gyvenamojo namo bendratučių teisė turėti tinkamą privažiavimą prie namo tiek jų pačių automobiliams, tiek specialiajam transportui (gaisrinei, greitajai pagalbai, avarinėms tarnyboms ir pan.) yra didesnė ir labiau saugotina vertybė, negu tikslus formalių teisės aktų reikalavimų laikymasis. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad daugiabučių namų kiemų tvarkymas Vilniaus mieste nėra tinkamai reglamentuotas, dėl ko gyventojams praktiškai neįmanoma kiemų sutvarkyti taip, kad šie atitiktų esamus poreikius.

18Konstatavus, kad atsakovai savavališkos statybos darbų neatliko, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo jų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d. nurodytų neteisėtos (savavališkos) statybos pasekmių.

19Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas sprendime netinkamai taikė materialines teisės normas. Teismas nepagrįstai laikė prejudicinės reikšmės turinčius faktus, kurie buvo konstatuoti įsiteisėjusiais nutarimais administracinių pažeidimų bylose, kadangi atsakovų veiksmai administracinio pažeidimo byloje tiriami ir vertinami ATPK taikymo aspektu, o atsakovų veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo sprendimai administracinių pažeidimų bylose, kuriais nustatyti faktai, civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai ir turėtų būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo atveju teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą nusakančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Taip pat pastebėtina, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą dar ir kitu aspektu. Vadovaujantis CKP 197 str. 2 dalimi dokumentai, išduoti valstybės (...) institucijų (...) turi didesnę įrodomąją reikšmę. Šioje byloje yra surašyti 2009-10-19 savavališkos statybos aktai Nr. (101)11.11-192 ir Nr. (101)11.11-194, kurie vadovaujantis minėta teisė norma turėjo turėti didesnę įrodomąją reikšmę, tačiau teismas ne tik, kad į tai neatsižvelgė, bet ir teigia, kad savavališkos statybos darbai neatlikti. Darytina prielaida, kad teismas netinkami taikydamas procesines teisės normas padarė klaidingas išvadas ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

20Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovai J. L. ir A. B., neturėdami normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų valstybinėje žemėje stato automobilių stovėjimo aikštelę (19 m ilgio, 4 m pločio) šalia gyvenamojo namo, esančio ( - ). Šiuo atveju byloje liko neišnagrinėta svarbi aplinkybė dėl valstybinės žemės naudojimo, vykdant statybas, teisėtumo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas būtų išreikštas arba kaip kitaip išspręsta ši problema. Taip pat teismas nenagrinėjo aplinkybių, ar toje vietoje pagal teritorijų planavimo dokumentus galima tokia statyba, ar bus išlaikyta pusiausvyra tarp visos visuomenės ir dviejų privačių asmenų interesų. Teismas visiškai nesigilino, kad žemės sklypai automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti prie esamų statinių gali būti formuojami tik nustatyta tvarka parengus teritorijos detalųjį planą, kadangi įrengiant ar išplečiant automobilių stovėjimo aikšteles keistųsi daugiabučių namų teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimas.

21Laikosi pozicijos, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai leidžia pažeisti teisės aktus, nustatančius statybos veiksmų reikalavimus. Priešingai, tinkamai suplanavus, suprojektavus, gavus statybos leidimus ginčo objektui būtų išsamiai ir teisėtai išnagrinėta ir pagrįsta statybos galimybė, įvertinant ne tik atsakovų interesus, bet ir visos visuomenės. Teismui nesuteikta teisė paneigti vienos žmonių grupės interesus, paminant kitos, siekiančios gyventi teisėtoje valstybėje ir tikintis, kad visiems taikomi vienodi standartai.

22Teismas vertindamas liudytojų parodymus netinkamai juos traktavo, kadangi teismas sprendime trumpai nurodė, jog liudininkai patvirtino, kad statybos darbai atlikti. Nesutinka, kad visi liudininkai vienareikšmiškai paliudijo, kad buvo atlikti tik statybos darbai prilygstantys paprastajam remontui. Liudytojas V. K. patvirtino, kad nuo 2003 m. aikštelės įrengimui oficialiai reikia žemės nuosavybę patvirtinančio dokumento, projekto ir leidimo. Šis liudytojas išsamiai paaiškino visas procedūras, kokias turėjo atlikti atsakovai, vykdydami statybos darbus. Todėl teismas tendencingai vertindamas parodymus padarė netinkamas išvadas, o tai sudarė pagrindą priimti neteisėtą sprendimą

23Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101- 3597) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsakovai prieš statydami statinį turėjo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą o vadovaujantis 3 punktu turėti išduotą statybos leidimą. Analogiška teisinė reglamentacija nurodoma ir 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Statybos reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V dalies 18 punkte nurodyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas nustatyta tvarka gavo statybos leidimą bei patvirtintą statinio projektą. Atsakovai, pažeisdami nurodytas teisės aktų nuostatas, stato ginčo automobilių stovėjimo aikštelę (19 m ilgio, 4 m pločio) neturėdami projekto ir leidimo.

24Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas pateikia savavališkos statybos sąvoką „Savavališka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios ( ..)." Vadovaujantis statybos techniniu reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.D 1-243 (Žin.2007, 53-2055) 7.1 papunkčiu, jeigu statomi statiniai neturint galiojančio statybos leidimo, tai laikoma savavališka statyba. Šiuo atveju atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovai neturėdami projekto ir statybos leidimo savavališkai įrengė automobilių stovėjimo aikštelę (19 m ilgio, 4 m pločio), nukasė viršutinį žemės sluoksnį, užpylė smėlio sluoksnį, ant kurio užpylė skaldos sluoksnį.

25Atsakovai J. L. ir A. B., trečiasis asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovai nepateikė įrodymų dėl valstybinės žemės naudojimo, vykdant esamos automobilių stovėjimo aikštelės praplatinimą, teisėtumo yra nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybė, kuri leido praplatinti esamą automobilių stovėjimo aikštelę 10 procentų, yra valstybinės žemės valdytoja, kuri sudaro detaliuosius teritorinius statybų planus ir teritorijų panaudojimą. Vilniaus miesto savivaldybė nepaneigė ( - ) namo gyventojų prašymo dėl aikštelės praplatinimo.

26Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

27Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-10-19 buvo surašyti savavališkos statybos aktai Nr. (101)11.11-194 ir Nr. (101)11.11-192, kuriais buvo nustatyta, kad atitinkamai statytojai J. L. ir A. B. savavališkai vykdo statybos darbus – automobilių stovėjimo aikštelės šalia gyvenamojo namo ( - ) naują statybą; statinio statybos rūšis – nauja statyba; statinio kategorija – neypatingas (b. l. 6 – 7, 9 – 10, 1 t.); 2009-11-17 atsakovams buvo pateikti reikalavimai likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis iki 2010-02-18 atstatyti savavališkai įrengtos mašinų stovėjimo aikštelės teritoriją į padėtį buvusią iki statybos darbų pradžios (b. l. 11 – 11A, 1 t.); 2010-02-23 surašytas Reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo buvo nustatyta, kad J. L. ir A. B. neįvykdė reikalavimų, kuriame buvo nurodyta iki 2010-02-18 savo lėšomis likviduoti savališkos statybos – atstatyti savavališkai įrengtos mašinų stovėjimo aikštelės teritorijoje į padėtį buvusią iki statybos darbų pradžios (b. l. 12, 1 t.); atsakovams J. L. ir A. B. 2009-10-19 buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už tai, kad jie savavališkai, neturėdami nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto ir leidimo statyti, vykdo automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ( - ) str. 1 d. (b. l. 27 – 28, 1 t.), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-11-11 nutarimu administracinė byla, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ( - ) str. 1 d. surašytas J. L., nutraukta, neįrodžius, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ( - ) str. 1 d., įvykis, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ( - ) str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 25 – 26, 1 t.).

28Taigi sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija turi įvertinti, ar yra atskleista nagrinėjamos civilinės bylos esmė. Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovai nepažeidė sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimų ir savavališkai neatliko naujos statybos darbų valstybinėje žemėje, esančioje prie daugiabučio gyvenamojo namo ( - ).

29Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija) 1 dalies 1 ir 2 punktus be leidimo, pagal paruoštą techninį projektą, galima tik nesudėtingų statinių statyba ar paprastas remontas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, neįtraukė į bylos nagrinėjimą visų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms galutinis sprendimas šioje byloje turės neabejotiną įtaką. Nustatyta, jog žemės sklypas, kuriame buvo vykdomi savavališkos statybos aktuose nurodyti statybos darbai, nuosavybės teise priklauso valstybei (pagal bylos duomenis sklypas nėra suformuotas), kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Žemės įstatymo 22 str.). Teisėjų kolegija, spręsdama, ar nagrinėjamu atveju iš tikrųjų buvo teisėti statybos darbai, reikalinga spręsti esant ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomonei, todėl svarstytinas klausimas dėl šios institucijos įtraukimo į bylos nagrinėjimo procesą.

30Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai, pažeisdami Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 ir 3 p., taip pat 12 str. 1 dalį ir 23 str. 1 d., Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V skyriaus reikalavimus, neturėdamas nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, savavališkai vykdė naujos statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį, ne tik neišsiaiškino valstybinės žemės savininko pozicijos šiuo klausimu, bet ir nepakankamai išsamiai ištyrė aplinkybes, susijusias su automobilių stovėjimo aikštelės ribų padidinimu, kai nėra suformuotas žemės sklypas, t. y. nėra nustatytos žemės sklypo ribos, kas sąlygotų tinkamą atsakovų atliktų statybos darbų įvertinimą pagal galiojančius teisės aktus, taip pat neišsiaiškinta, ar išplėtus automobilių stovėjimo aikštelės ribas, keistųsi daugiabučių namų teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimas, ir tokiu būdu reikalingas nustatyta tvarka parengtas teritorijos detalusis planas. Neišsiaiškinęs aukščiau nurodytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos bylos išsprendimui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi iš esmės vien atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose išdėstytų aplinkybių pagrindu ir be pakankamų motyvų ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo išvada negali būti teisėta ir pagrįsta, nes ji akivaizdžiai prieštarauja CPK 185 straipsnio nuostatoms. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju nustačius savavališkos statybos faktą, spręstinas klausimas dėl Statybos įstatymo 28 str. 7 d. numatytų galimybių įpareigoti statytoją atlikti atitinkamus veiksmus dėl savavališkos statybos.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę) ir atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme negali būti įtraukti į bylos nagrinėjimą kiti asmenys bei į tai, jog nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikšmės priimant teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, apskųstąjį teismo sprendimą panaikina (CPK 329 str. 1 d.). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas ne tik ieškinio įrodytumo klausimas, bet ir aplinkybės, susijusios su galiojančio LR Statybos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatų aiškinimais.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 4. Atsakovai J. L. ir A. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad darbus atliko... 5. Trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti namo gyventojai, prisidėję prie... 6. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 sprendimu ieškinys... 8. Byloje nekilo ginčo dėl to, ar atlikti darbai atitinka planą, todėl teismas... 9. Liudytoju apklaustas Naujininkų seniūnijos seniūnas B. C. paaiškino, kad... 10. Liudytoju apklaustas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto... 11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos susirašinėjimo su namo... 12. 2009-11-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte paaiškinta,... 13. 2010-08-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte trečiajam... 14. Byloje nustatyta, kad atsakovai bei tretieji asmenys, namo gyventojai, darbus... 15. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais apie tai, kad nors administracinių... 16. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 17. Priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje teismas pažymėjo, kad vadovaujasi... 18. Konstatavus, kad atsakovai savavališkos statybos darbų neatliko, teismas... 19. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 20. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovai J. L.... 21. Laikosi pozicijos, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog bendrieji... 22. Teismas vertindamas liudytojų parodymus netinkamai juos traktavo, kadangi... 23. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001,... 24. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas pateikia savavališkos statybos... 25. Atsakovai J. L. ir A. B., trečiasis asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į... 26. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-10-19 buvo surašyti... 28. Taigi sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo... 29. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio (2006 m. spalio 17... 30. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai, pažeisdami Statybos įstatymo 3... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 33. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą...