Byla e2A-687-267/2018
Dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau– UAB) „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3261-496/2018 pagal ieškovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams I. B. ir M. S. ir trečiajam asmeniui I. G. dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė UAB „Tomadas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama solidariai iš atsakovų M. S. ir I. B. priteisti 1 694,55 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, kurios 1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaudamasi Sutarties nuostatomis ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodymais 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovė perėmė iš buvusio paslaugų tiekėjo transporto priemonę „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), ir nugabeno ją toliau saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Ieškovė gavo iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenis, kad transporto priemonės savininkas – I. B., o paskutinis žinomas automobilio naudotojas – M. S.. Atsakovai 2017 m. lapkričio 30 d. siųstais pranešimais buvo informuoti apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei paraginti atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti, tačiau atsakovai su ieškove neatsiskaitė ir liko skolingi 1 694,55 Eur.

62. Atsakovas I. B. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad 2013 m. žiemą jis nusipirko automobilį „Citroen Xantia“, kurį praėjus trumpam laikui pardavė už nedidelę pinigų sumą nepažįstamam asmeniui. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties jis neišsaugojo. Jis neįsiregistravo automobilio savininku, nes automobilį greitai pardavė. Jis yra įregistruotas automobilio valdytoju. Parduodamas automobilį jis kartu perdavė ir automobilio dokumentus. Po kurio laiko su juo susisiekė policijos pareigūnai dėl minėtu automobiliu padaryto eismo įvykio. Jis buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad nenurodė, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį. Nei M. S., nei I. G. jis nepažįsta. Neseniai jis gavo pranešimą iš ieškovės apie saugomą automobilį.

73. Atsakovas M. S. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad eismo įvykio dieną jis buvo ligoninėje ir negalėjo dalyvauti eismo įvykyje. 2013 m. žiemą jis buvo nusipirkęs automobilį „Citroen Xantia“, kurį tų pačių metų vasarą pardavė. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties jis neišsaugojo. Įsiregistruoti automobilio savininku jis negalėjo. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kas padarė administracinį teisės pažeidimą, kokiu būdu ir kam automobilis grąžintinas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

94. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš UAB „Tomadas“ I. B. 500 Eur ir valstybei 9,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

105. Teismas nustatė, kad automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), I. B. pardavė M. S., kuris 2013 m. vasarą jį pardavė kitam asmeniui. M. S. paaiškino, jog automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ) pardavė nepažįstamam asmeniui ir nurodė šio asmens telefono numerį. Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2013 m. spalio 12 d. automobilio įprastinėje privalomojo draudimo sutartyje draudėja nurodyta I. G., kuri nurodė, kad automobilis „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), jai nuosavybės teise niekada nepriklausė, o draudimo sutartį sudarė paprašyta pažįstamo asmens. Eismo įvykis, kurį sukėlė automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas, įvyko 2013 m. rugsėjo 5 d., apie 6:00 val. ryto, o atsakovo M. S. pateiktas medicinos dokumento išrašas patvirtina, kad M. S. buvo gydomas klinikoje laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d., todėl eismo įvykio metu jis negalėjo būti transporto priemonės „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), valdytoju. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad nei atsakovas I. B., nei atsakovas M. S. 2013 m. rugsėjo 5 d. eismo įvykio metu nebuvo automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), savininkas ar valdytojas. Atskirai teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nėra aiškus paties automobilio likimas. Nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų nutarta automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), kam nors grąžinti, būtų nurodyti jo grąžinimo pagrindai, nėra aišku, kokiu pagrindu automobilis buvo saugomas iki 2016 m. rugsėjo 5 d., todėl teismas ieškinį atmetė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

126. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tomadas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 15 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

136.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai vadovavosi tik asmenų parodymais. Teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi I. B. ir L. M. paaiškinimais bei visiškai nevertino Telšių apskrities VPK 2014-06-10 nutarimo Nr. 86-67-A79- 278. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir kaip esminius įrodymus vertino atsakovų ir vieno jų mamos L. M. parodymus, kadangi šie asmenys neginčijamai yra suinteresuoti bylos baigtimi. I. B. nepateikė jokių įrodymų neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, jog jis automobilį pardavė, gavo už jį užmokestį bei perdavė nuosavybės teisę kitam asmeniui, be to, jis yra nubaustas Telšių apskrities VPK už tai, jog nenurodė asmens kuriam transporto priemonė buvo perduota. Nors I. B. nurodo, kad automobilio savininku (valdytoju) nebuvo, tačiau nėra aišku, kodėl nenurodė neva tikrojo automobilio savininko, jokių jo duomenų, o pirkimo-pardavimo sutarties nepateikė VĮ „Regitra“. Byloje nėra ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilį atsakovas M. S. pardavė – šią aplinkybę patvirtina tik jo paties parodymai, o jokių kitų įrodymų į bylą nėra pateikta. Trečiasis asmuo I. G. nurodė, kad transporto priemonę apdrausti prašė pažįstamas D., tačiau ji nežino, koks buvo šio asmens santykis su automobiliu. Atsakovo M. S. 2013-09-05 rašytinis paaiškinimas Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK patvirtina, kad jis 2013-09-05 (eismo įvykio dieną) jau nebuvo gydymo įstaigoje. Apeliantei abejonių kelia ir A. J. parodymai, kuriais teismas rėmėsi.

146.2. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės perleidimą, todėl teismas privalėjo vadovautis rašytiniais įrodymais. Nors atsakovai nurodo aplinkybes, jog automobilį pardavė, tačiau į bylą nėra pateiktas nė vienas rašytinis įrodymas, patvirtinantis šias aplinkybes. VPK 2014-06-10 nutarimas neabejotinai atitinka oficialaus rašytinio įrodymo sąlygas teismas ignoravo šį dokumentą, rėmėsi asmenų parodymais pasirinkdamas nevertinti rašytinių įrodymų bei kliautis siekiančių išsisukti nuo atsakomybės asmenų parodymais.

156.3. Teismas priėmė sprendimą neišnagrinėjęs bylos medžiagos. Be to, apeliantė nėra atsakinga už susidariusias bylinėjimosi išlaidas, kai transporto priemonės perleidimo sandorių jų savininkai neišviešina.

167. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. B. prašo apeliacinio skundo dalį dėl atsakovui I. B. keliamų reikalavimų atmesti, o apeliacinio skundo dalį dėl atsakovui M. S. keliamų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

177.1. Teismas atsakovo I. B. ir atsakovo M. S. mamos L. M. paaiškinimus, taip pat atsakovų atstovių paaiškinimus teismo posėdžio metu vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir nelaikė šių įrodymų esminiais ar pagrindiniais. Atsakovas I. B. paaiškino, kad automobilį nusipirko parduoti, jam jo nereikėjo, todėl maždaug už savaitės pardavė nepažįstamam jaunuoliui, sutartį su jaunuoliu buvo pasirašęs, bet jos VĮ „Regitra“ neįregistravo, nes pametė. Atsakovas M. S. įsigijęs automobilį jį pardavė liepos mėnesį, todėl atsakovas I. B. nėra paskutinis žinomas automobilio savininkas, nes automobilio nuosavybės teisės priklausė atsakovui M. S., kuris pats jį pardavė. Eismo įvykio, kuris įvyko 2013 m. rugsėjo 5 d., metu bei automobilio priverstinio nutempimo ir saugojimo metu atsakovas I. B. negalėjo būti automobilio savininku, nes jis kaip automobilio savininkas buvo registruotas nuo 2013 m. sausio 18 d., atsakovas M. S. nurodė buvęs automobilio savininku iki 2013 m. liepos mėnesio, t. y. jis buvo paskutinis žinomas automobilio savininkas. Tuo metu, kai atsakovas I. B. pardavė automobilį, galiojusioje CK 1.73 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta privaloma transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties rašytinė forma (tokia nuostata įsigaliojo tik nuo 2015 m. lapkričio 11 d.), todėl sudaryta žodinė pirkimo-pardavimo sutartis nebūdavo privalomai registruojama VĮ „Regitra“.

187.2. Administracinės nuobaudos skundimas būtų neprotingas ir neekonomiškas žingsnis, todėl manymas, kad atsakovas I. B. pripažino esantis automobilio savininkas, nes sumokėjo baudą, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pareigūno surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ar nutarimas dėl atsisakymo pradėti administracinės teisenos procedūrą neturi prejudicinės galios, tačiau gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas byloje. Telšių apskrities policijos komisariato 2014 m. birželio 10 d. nutarime nebuvo analizuota ir tirta, ar atsakovas I. B. yra automobilio savininkas, o šie duomenys formaliai nustatyti pagal VĮ „Regitra“ esančius duomenis. Atsakovas sutinka su teismo pastebėjimu, kad iš bylos medžiagos nėra aiškus paties automobilio likimas. Automobilis priverstinai nuvežtas, nes asmenys padarę eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, pranešimas, kad atsakovas gali atsiimti automobilį, nebuvo išsiųstas ar kitu būdu įteiktas.

19Teismas

konstatuoja:

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

217. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinio transporto priemonės saugojimo išlaidas.

228. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), dėl 2013 m. rugsėjo 5 d. eismo įvykio, valdytojas nenustatytas. Ieškovė solidariai iš atsakovų, kaip transporto priemonės savininkų, M. S. ir I. B. prašo priteisti 1 694,55 Eur priverstinio transporto priemonės saugojimo išlaidas.

239. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad eismo įvykio metu atsakovai nebuvo automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), savininkai ir valdytojai, ieškinį atmetė.

2410. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė teismo sprendimą skundžia iš esmės dėl procesinės teisės normų pažeidimo – netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Apeliantė tvirtina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik asmenų parodymais, nes byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės perleidimą, todėl teismas paviršutiniškai tyrė bylos medžiagą. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria, pažymėdamas tai, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

2511. Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali būti įgyjamas pagal įvairias sutartis, tarp jų ir pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Minėta, kad pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostatą įstatyme nustatoma ne visų, bet tik tam tikrų sandorių privaloma registracija. Kasacinio teismo praktikoje nustatant automobilio savininku esantį asmenį laikomasi taisyklės, jog daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, kad tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Autometra“ v. G. M., bylos Nr. 3K-7-309/2010).

2612. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą. Pagal 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. CK 1.73 straipsnyje, išvardyti sandoriai, kuriems įstatymų leidėjas numatė privalomą rašytinę formą. Tuo metu, kai atsakovas I. B. pardavė automobilį, galiojusioje šio straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta privaloma transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties rašytinė forma (tokia nuostata įsigaliojo tik nuo 2015 m. lapkričio 11 d.), todėl vien tai, kad atsakovas I. B. neišsaugojo rašytinės automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, neįrodo, kad automobilio jis nepardavė.

2713. Byloje nustatyta, kad I. B. automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), nusipirko 2013 m. sausio 18 d. ir po kelių dienų pardavė. Atsakovas M. S. nusipirko automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), 2013 m. žiemą. Taigi, bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), I. B. pardavė M. S.. Apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad atsakovas I. B. nėra paskutinis žinomas transporto priemonės „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ) savininkas, nes jį pardavus nuosavybės teisės priklausė atsakovui M. S., kuris pats pripažįsta, kad šį automobilį vėliau pardavė. Teismo vertinimu, transporto priemonės perleidimo faktas įrodytas atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, todėl eismo įvykio, kuris įvyko 2013 m. rugsėjo 5 d., metu bei transporto priemonės priverstinio nutempimo ir saugojimo metu atsakovas I. B. negalėjo būti ir nebuvo transporto priemonės „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ) savininkas.

2814. Pažymėtina tai, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės Vyresnysis specialistas R. S., priėmęs nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, pažymėjo, kad tyrimo metu taip pat nustatyta, kad paskutinis automobilio „Citroen Xantia“ savininkas buvo M. S.. g. ( - ), gyv. ( - ), kuris automobilį 2013 m. liepos mėnesį surašant pirkimo-pardavimo sutartį pardavė nepažįstamam asmeniui iš Šiaulių, tačiau sutarties neišsaugojo.

2915. Atsakovo M. S. pateiktame tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad M. S. automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ) pardavė nepažįstamam asmeniui, paaiškinime M. S. nurodė šio asmens telefono numerį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis įprastinėse privalomojo draudimo sutartyje laikotarpiu nuo 2013-02-12 iki 2013-07-12 draudėju nurodytas A. J., o laikotarpiu nuo 2013-07-13 iki 2013-10-12 automobilio įprastinėje privalomojo draudimo sutartyje draudėja nurodyta I. G., kuriai transporto priemonė „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise niekada nepriklausė, o draudimo sutartį sudarė paprašyta pažįstamo asmens, kurio vardas D.. M. S. paaiškinimas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, atsakovo M. S. mamos paaiškinimas apeliantei, teismo posėdžio metu šalių duoti paaiškinimai, trečiojo asmens I. G. atsiliepimas, teismo vertinimu, leidžia pripažinti transporto priemonės perleidimo faktą (31, 62–65, 75, 95–98, 100 b. l., 30, 66-69, 84, 125–126, 130 e. b. l.). Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad eismo įvykis, kurį sukėlė automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas, įvyko 2013 m. rugsėjo 5 d. apie 6:00 val. ryto, o atsakovo M. S. pateiktas medicinos dokumento išrašas patvirtina, kad M. S. buvo gydomas Centrinėje konsultacinėje poliklinikoje ANG ligų klinikoje laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovo M. S. 2013-09-05 rašytinis paaiškinimas Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK patvirtina, kad M. S. gydėsi ir 2013-09-05 (eismo įvykio dienos imtinai), namo grįžo apie 16 val. (63 b. l., 67–69 e. b. l.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kad eismo įvykio metu atsakovas M. S. buvo transporto priemonės „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ) savininkas ar valdytojas.

3016. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

3117. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad nei atsakovas I. B., nei atsakovas M. S. 2013 m. rugsėjo 5 d. eismo įvykio metu nebuvo nei automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), savininkas, nei valdytojas, todėl ieškovės ieškinys atmestas pagrįstai.

3218. Atmetus ieškovės ieškinį apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų priteisimą bando susieti su atsakovo I. B. procesiniu elgesiu, todėl atmestini argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįsto priteisimo. Kiti apeliacinio skundo argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

3319. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

3420. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas I. B. pateikė įrodymus, kad patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės jo naudai priteistina 400 Eur.

35Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš UAB „Tomadas“, įmonės kodas 302308932, I. B., a. k. ( - ) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė UAB „Tomadas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama... 6. 2. Atsakovas I. B. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad 2013 m. žiemą jis... 7. 3. Atsakovas M. S. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad eismo įvykio dieną... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. birželio 15 d. sprendimu... 10. 5. Teismas nustatė, kad automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), I.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. 6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tomadas“ prašo panaikinti Šiaulių... 13. 6.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 14. 6.2. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės... 15. 6.3. Teismas priėmė sprendimą neišnagrinėjęs bylos medžiagos. Be to,... 16. 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. B. prašo apeliacinio skundo... 17. 7.1. Teismas atsakovo I. B. ir atsakovo M. S. mamos L. M. paaiškinimus, taip... 18. 7.2. Administracinės nuobaudos skundimas būtų neprotingas ir neekonomiškas... 19. Teismas... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. 7. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti... 22. 8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems... 23. 9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad eismo... 24. 10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė teismo sprendimą... 25. 11. Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47... 26. 12. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą... 27. 13. Byloje nustatyta, kad I. B. automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. (... 28. 14. Pažymėtina tai, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 29. 15. Atsakovo M. S. pateiktame tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio... 30. 16. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas,... 31. 17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 32. 18. Atmetus ieškovės ieškinį apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai... 33. 19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 34. 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 35. Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 36. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą... 37. Priteisti iš UAB „Tomadas“, įmonės kodas 302308932, I. B., a. k. ( - )...