Byla e2A-1362-661/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (atsakovių) L. P., V. C. ir D. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB Jontėja ieškinį atsakovams L. P., V. C., D. C., dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų V. C. ir L. P. 10174 EUR žalos atlyginimą, solidariai iš atsakovų V. C., D. C. ir L. P. 42711,55 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bankroto administratorius, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, jog: bendrovės direktorės (vienasmenio valdymo organo) pareigas laikotarpiu nuo 2016-01-12 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo L. P.; nuo 2014-08-07 iki 2016-01-12, bendrovės direktorės (vienasmenio valdymo organo) pareigas ėjo V. C. (nuo 2016-01-12 V. C. ėjo Bendrovės buhalterės pareigas); vienintele Bendrovės akcininke nuo 2013-11-12 yra D. C.. Administratorius, patikrinęs bendrovės jam perduotus finansinius dokumentus nustatė, jog atsakovai, būdami įmonės akcininku ar vadovu, neįgyvendino įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad įmonė neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Padarytos žalos dydis lygus neišieškotai skolai. Tai yra nuostoliai, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovų kaltės.

62.

7Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bendrovė buvo įsteigta 2013 m. lapkričio 12 d. Vienintele bendrovės akcininke nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė D. C., bendrovės direktore laikotarpiu nuo 2014-08-07 iki 2016-01-12 – atsakovė V. C., o laikotarpiu nuo 2016-01-12 iki bankroto bylos iškėlimo (2017-02-21) – atsakovė L. P.. Bendrovė vykdė mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą. Bendrovė savo veiklą nuo jos įsteigimo vykdė sėkmingai, tačiau 2015 metais susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Nepaisant to, bendrovės akcininkė/direktorės ir toliau siekė vystyti veiklą, atsiskaityti su visais kreditoriais ir stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį. 2016 metų pradžioje atsakovė L. P. buvo paskirta bendrovės direktore vietoje anksčiau pareigas ėjusios V. C.. L. P. paskyrimą vadove nulėmė tai, kad ji tikėjo bendrovės veiklos perspektyvomis, be to, turėjo tam tinkamą išsilavinimą, nes yra baigusi Vilniaus universiteto Maisto ir ne maisto prekių ir prekybos organizavimo studijų programą. Atsakovė L. P., siekdama investuoti į bendrovės tolimesnę veiklą, bendrovei paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio paskolą, kurią gavo kaip asmeninį kreditą iš Lietuvos kredito unijos 2013-09-30 sudariusi paskolos sutartį Nr. 13-00374. Šiai paskolai užtikrinti atsakovė L. P. įkeitė jai vienintelį priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tapusi direktore atsakovė L. P. pradėjo vykdyti aktyvias derybas su didžiausiais bendrovės kreditoriais (VMI ir Sodra) dėl susidariusių skolų išmokėjimo dalimis: (1) pateiktas 2016-02-19 prašymas Sodrai dėl skolos mokėjimo dalimis išdėstymo; (2) pateiktas 2017-02-08 prašymas VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Be to, esant pritaikytam bendrovės banko sąskaitų areštui, atsakovė L. P. susitarė su bendrovės partneriu UAB „Evilsa“, kad už bendrovės suteiktas prekes UAB „Evilsa“ mokės ne pačiai bendrovei, bet jos kreditoriams VMI ir Sodrai tiesiogiai. Per 2016 metus VMI buvo grąžinta net 20 888,88 Eur dydžio skola, Sodrai – 7 544,47 Eur. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, atsakovių bendrais aktyviais veiksmais per 2016 metus buvo beveik perpus sumažinti bendrovės įsipareigojimai, t. y. nuo 96 248 Eur iki 53 304,48 Eur. Nors susidariusi skola VMI buvo grąžinama kiekvieną 2016 metų mėnesį mokant atitinkamas įmokas, tačiau 2017 metų pradžioje VMI netenkino bendrovės pateikto prašymo likusią skolos dalį išmokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį ir pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašo ieškovo ieškinį atmesti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė ieškovo BUAB „Jontėja“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bankrutuojančios įmonės naudai solidariai iš atsakovų V. C. ir L. P. 10174 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10174 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

114.

12Teismas konstatavo, jog 2015 m. įmonė tapo nemoki, kai įmonė tapo nepajėgi padengti skolinių įsipareigojimų. Teismas taip pat pažymėjo, jog nurodyti bylos duomenys, vertinant juos kartu su teismų praktikoje vyraujančia pozicija, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę. Kita vertus, teismo nuomone, turimi įsiskolinimai kiekvienais metais negalėjo būti laiku grąžinami, o jų apimtis ženkliai nemažėjo (pavyzdžiui, nebuvo grąžinta iš esmės visa skola valstybei) todėl šioje byloje daroma prielaida, kad atsakovams buvo žinoma apie įmonės padėtį, todėl šie turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą.

135.

14Teismas sprendė, jog iš bylos medžiagos ir ištirtų įrodymų matyti, kad tokiais veiksmais, netinkamai valdydami įmonę (būdami jos akcininku ir (ar) vadovu ir turėdami realią galimybę veikti įmonės sudaromus sandorius ir jų vykdymą) atsakovai pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, veikti įmonės interesais, nesupainioti asmeninių ir įmonės interesų, dėl ko įmonei ir jos bankroto administratoriui padaryta žala. Tiek pirmoji vadovė (kurios vadovavimo laikotarpiu įmonė turėjo rimtų mokumo problemų), tiek ir naujoji vadovė L. P., pradėjusi įmonei vadovauti 2016 m. pradžioje, turėjo pareigą būti detaliai susipažinę su įmonės turtine padėtimi ir operatyviai spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant nepagrįstai didelei skolai, kurios įmonė jau antrus metus iš eilės neišgali sumokėti. Įmonės akcininkui taip pat buvo įstatyminė pareiga (2015 m.) aktyviai domėtis įmonės finansine padėtimi, todėl atsakovų nesutikimo argumentai atmestini kaip prieštaraujantys teismų praktikai bylose dėl žalos priteisimo bei juridinių asmens dalyvių kaltės preziumavimui.

156.

16Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad atsakovams kaip įmonės akcininkams (D. C.) ir L. P. bei V. C. (kaip įmonės vadovėms) buvo žinoma bendrovės finansinė padėtis, jie nesirūpindami savalaikiu bankroto bylos iškėlimu akivaizdžiai pažeidė bendrovės kreditorių interesus, todėl teismas sprendė, kad pagal sprendime išdėstytą teismų praktiką bei išanalizuotą bylos medžiagą yra pagrindas priteisti bankroto administratoriaus prašomą žalos atlyginimą solidariai.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

187.

19Apeliantės (atsakovės) L. P., V. C. ir D. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantės nurodė šiuos argumentus:

208.

21Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės privalo sumokėti UAB „Jontėja“ 52885,55 eurų. Teismas tokią išvadą padarė iš esmės remdamasis tik dviem faktinėmis aplinkybėmis: kad 2015 m. įmonė tapo nemoki (nepajėgi padengti skolinių įsipareigojimų), o atsakovės skirtingais laikotarpiais ėjo vadovių pareigas/buvo bendrovės vienintele akcininke.

229.

23Teismas nemotyvavo priimto Sprendimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 270 straipsnio 4 dalies nuostatas.

2410.

25Teismas nesigilino į bylos esmę, nenustatė faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumo momentu, nevertino 2016 m. vykusių UAB „Jontėja“ teigiamų finansinės padėties pokyčių, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovių neteisėtus veiksmus.

2611.

27Teismas ignoravo atsakovių paaiškinimus, kurie paneigia žalos padarymo faktą, nors šie argumentai yra esminiai sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovių atžvilgiu.

2812.

29Teismas, visiškai nepasisakė dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų dydžio kitimo ginčo laikotarpiu, nepaaiškino, kuo pasireiškia priežastinis ryšys tarp tariamos žalos ir neva padarytų neteisėtų veiksmų.

3013.

31Ieškovas BUAB „Jontėja“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė šiuos argumentus:

3214.

33Taip pat, pažymėtina, jog nors UAB „Evilsa“ 2016 metais iš tiesų atliko tam tikrus mokėjimus VMI ir VSDFV už UAB „Jontėja“, tačiau tuo metu UAB „Jontėja“ įsipareigojimai VMI ir VSDFV daugiau padidėjo negu sumažėjo ir tai yra esminė aplinkybė vertinant ar UAB „Evilsa“ mokėjimai už bendrovę gerino jos finansinę situaciją.

3415.

35Pažymėtina, jog Ieškovės nurodytu bendrovės UAB „Jontėja“ nemokumo momentu, t. y. 2015-12-31, bendrovės įsiskolinimas VMI sudarė 16 312,85 EUR, o bankroto bylos iškėlimo metu, įsiskolinimas VMI sudarė jau 66 277,16 EUR, taigi visiškai nepagrįsti Apeliančių argumentai, kad bendrovė sumažino įsiskolinimus VMI.

3616.

37Tuo atveju, jei Atsakovės būtų tinkamai ir laiku vykdžiusios pareigą iškelti nemokiai bendrovei bankroto bylą, ir jei UAB „Evilsa“ piniginės lėšos (kurias už bendrovę 2016 metais sumokėjo UAB „Evilsa“ ) būtų panaudotos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais po bankroto bylos iškėlimo, tai nebūtų susikaupę papildomi bendrovės įsiskolinimai VSDFV ir VMI ir bendrovė būtų galėjusi atsiskaityti su kitais kreditoriais didesne apimtimi.

3817.

39Byloje nustatyta ir to neneigia pačios Apeliantės, kad po 2015-12-31 Bendrovė grąžino 28 962,00 EUR paskolą direktorei L. P.. Ta aplinkybė, kad bendrovė sugebėjo grąžinti vienai iš atsakovių, t. y. L. P. 28 962, 00 EUR paskolą, rodo tai, kad bendrovė akivaizdžiai nuo 2016 metų pažeidinėjo atsiskaitymų eilę numatytą CK 6. 930 1 straipsnyje, kadangi buvo atsiskaitinėjama ne su pirmumą prieš kitus kreditorius turinčia VMI ir VSDFV (CK 6. 9301 str. 1 d. 3 p.), tačiau su bendrovės vadove L. P., suteikusia bendrovei paskolą.

4018.

41Taigi, 2016 metų laikotarpiu buvo vykdomi neteisėti mokėjimai (CK 6. 9301 str.). Neteisėtų mokėjimų vykdymas negali atleisti nuo civilinės atsakomybės prieš bendrovę ir jos kreditorius, nors šiais mokėjimais ir buvo padengta skola vienai iš Atsakovių – L. P.. Remiantis, tuo, kas pirmiau išdėstyta, galima netgi daryti tikėtiną prielaidą, jog bankroto byla bendrovei Apeliančių buvo nekeliama sąmoningai – t. y. siekiant užvilkinti bankroto bylos iškėlimą ir siekiant bendrovės lėšas panaudoti atsiskaitymui su bendrovės vadove L. P..

4219.

43Apeliantės teigia, kad per 2016 metus bendrovės finansiniai įsipareigojimai buvo sumažinti maždaug per pus – nuo 96 248 EUR (žr. 2015-12-31 bendrovės balansą) iki 53 304,48 EUR. Ieškovė pažymi, jog tokie argumentai nepagrįsti, nes bendrovės bankroto byloje buvo patvirtinta 69 930,92 EUR kreditorių finansinių reikalavimų (2017-07-18 Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr.eB2-1977-781/2017), kas akivaizdžiai rodo, kad įsipareigojimai negalėjo būti ir nebuvo sumažinti iki 53 304,48 EUR.

4420.

45Pagal atsakovės L. P. sudarytą ir pasirašytą 2017-03-04 bendrovės balansą, bendrovė turi 51 480, 00 EUR mokėtinų sumų, tačiau teismo patvirtintų bendrovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 69 930,92 EUR, kas akivaizdžiai rodo, jog 2017-03-04 bendrovės balansas galimai neteisingas. Pažymėtina, jog atsakovė L. P. iki šiol nėra perdavusi administratorei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, taigi tikėtina, jog Atsakovės siekia nuslėpti realią įmonės finansinę situaciją.

4621.

47Taip pat akcentuotina, jog nemokumo momentu (2015-12-31) bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai buvo tik 17 045,37 EUR, o bankroto bylos iškėlimo metu pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai jau sudarė 69 930,92 EUR, t. y., nuo nemokumo momento pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai išaugo apie 4 kartus. Ta aplinkybė, kad nuo nemokumo momento mokėjimus už bendrovę dalinai vykdė kitas juridinis asmuo, šiuo atveju, UAB „Evilsa“, negali pašalinti Apeliančių atsakomybės, kadangi net ir vykdant minėtus mokėjimus, pradelsti bendrovės įsipareigojimai nuo nemokumo momento iki bankroto buvos iškėlimo tapo net 4 kartus didesni, be to UAB „Evilsa“, nors ir nepareiškė finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje, tačiau įgijo reikalavimo teisę į UAB „Jontėja“ (į tas sumas, kurias sumokėjo už bendrovę). Taigi, vertinti, kad bendrovės finansinė padėtis 2016 metais pagerėjo nėra pagrindo.

4822.

49Ieškovės nuomone, itin svarbu akcentuoti, kad tuo atveju, jei Atsakovės būtų tinkamai ir laiku vykdžiusios pareigą iškelti nemokiai bendrovei bankroto bylą ir jeigu UAB „Evilsa“ piniginės lėšos (kurias už bendrovę 2016 metais sumokėjo UAB „Evilsa“) būtų panaudotos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais po bankroto bylos iškėlimo, tai būtų sustabdytas įsipareigojimų VMI didėjimas, be to, nebūtų atsiradęs VSDFV finansinis reikalavimas, taigi bendrovė būtų galėjusi pilnai sumokėti mokėtinus mokesčius VMI, taip pat dalinai atsiskaityti ir su kreditoriais. Be to, kaip matyti iš 2015-12-31 bendrovės balanso, tuo metu, bendrovė dar turėjo trumpalaikio turto už 29 735 EUR, kurį realizavus, taip pat būtu buvę galima padengti dalį kreditorių finansinių reikalavimų. Be to, laikantis ĮBĮ numatytos kreditorių finansinių reikalavimų dengimo tvarkos, mažesnė dalis bendrovės lėšų būtų tekę atsakovės L. P. paskolos (28 962 EUR) dengimui, taigi šiuo požiūriu su kreditoriais būtų atsiskaityta didesne apimtimi, be to, kaip minėta su VMI būtų atsiskaityta pilnai (VMI finansinis reikalavimas 2015-12-31 buvo 16 312,85 EUR) ir VMI finansinis reikalavimas nebūtų padidėjęs. Taip pat nebūtų atsiradęs VSDFV finansinis reikalavimas, taigi valstybei nebūtų patyrusi jokio žalos. Visos minėtos aplinkybės rodo, jog faktiškai, Atsakovių nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygojo žalą kreditoriams, kurios galima buvo išvengti.

50IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5123.

52Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

5324.

54Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą už įmonės vadovo laiku nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, aiškinimo ir taikymo.

55Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pripažinimo neteisėtu veiksmu

5625.

57Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

5826.

59Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

6027.

61Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

6228.

63Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

6429.

65Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sąlyga teisinei pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas. Byloje nustatyta, jog bendrovė buvo nemoki jau 2015 m. gruodžio 31 d., o tik 2017-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1377-781/2017 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą.

6630.

67Nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatyta jog bendrovės direktorės (vienasmenio valdymo organo) pareigas laikotarpiu nuo 2016-01-12 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo L. P.; nuo 2014-08-07 iki 2016-01-12, bendrovės direktorės (vienasmenio valdymo organo) pareigas ėjo V. C. (nuo 2016-01-12 V. C. ėjo Bendrovės buhalterės pareigas); vienintele Bendrovės akcininke nuo 2013-11-12 yra D. C..

6831.

69Bendrovės bankroto byloje iš viso yra patvirtinta 69 930,92 EUR kreditorių finansinių reikalavimų. VMI prie LR FM skola sudaro 66 277,16 EUR, skola pradėjo kauptis nuo: 2015-02-25, VSDFV Vilniaus skyrius skola sudaro 1311,54 EUR, skola pradėjo kauptis nuo: 2017-01-15; UAB „Jonavos paslaugos“ skola sudaro 103,19 EUR, skola susidarė nuo: 2014-12-26; UAB „AG Seafood Lithuania“, skola sudaro 629,33 EUR, skola susidarė nuo: 2014-06-03; L. P., skola sudaro 655,83 EUR, skola susidarė nuo: 2017-02-28; V. C., skola sudaro 953,87 EUR, skola susidarė nuo: 2017-02-28. Taigi skolos susidarė skirtingais laikotarpiais ir vadovaujant skirtingiems vadovams. Pagrindinis kreditorius VMI prie LR FM, kurio skola sudaro 66 277,16 EUR.

7032.

71Kaip matyti iš 2015-12-31 bendrovės balanso, bendrovė dar turėjo trumpalaikio turto už 29 735 EUR, kurį realizavus būtu buvę galima padengti dalį kreditorių finansinių reikalavimų. Be to, laikantis ĮBĮ numatytos kreditorių finansinių reikalavimų dengimo tvarkos, mažesnė dalis bendrovės lėšų būtų tekę atsakovės L. P. paskolos (28 962 EUR) dengimui, taigi šiuo požiūriu su kreditoriais būtų atsiskaityta didesne apimtimi, o taip pat atsiskaityta ir su VMI būtų pilnai (VMI finansinis reikalavimas 2015-12-31 buvo 16 312,85 EUR) ir VMI finansinis reikalavimas nebūtų padidėjęs. Taip pat nebūtų atsiradęs VSDFV finansinis reikalavimas, taigi valstybė nebūtų patyrusi jokio žalos. Visos minėtos aplinkybės rodo, jog faktiškai, Atsakovių nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygojo žalą kreditoriams, kurios galima buvo išvengti.

7233.

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatavus, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

7434.

75Bankroto administratorius, prašydamas atlyginti iš buvusio bendrovės vadovo žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi įrodinėjimo pareigą įrodinėti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

7635.

77Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.) Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

7836.

79Byloje pateikti bankroto administratoriaus rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nemokumo momentu (2015-12-31) bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai buvo tik 17 045,37 EUR, o bankroto bylos iškėlimo metu pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai jau sudarė 69 930,92 EUR, t. y., nuo nemokumo momento pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai išaugo apie 4 kartus. Kolegija sutinka su ieškovo pozicija ir laiko ją pagrįstą, jog ta aplinkybė, kad nuo nemokumo momento mokėjimus už bendrovę dalinai vykdė kitas juridinis asmuo, šiuo atveju, UAB „Evilsa“, negali pašalinti Apeliančių atsakomybės, kadangi net ir vykdant minėtus mokėjimus, pradelsti bendrovės įsipareigojimai nuo nemokumo momento iki bankroto buvos iškėlimo tapo net 4 kartus didesni, be to UAB „Evilsa“, nors ir nepareiškė finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje, tačiau įgijo reikalavimo teisę į UAB „Jontėja“. Taigi, vertinti, kad bendrovės finansinė padėtis 2016 metais pagerėjo nėra pagrindo.

8037.

81Taigi byloje iš esmės yra įrodyta, jog bendrovės akcininkė ir jai vadovavę įmonės vadovai iš esmės žinoję, ar turėję žinoti tikrąją įmonės finansinę būklę jau 2015 m. gruodžio 31 d., išvengdami dar didesnių įsiskolinimų turėjo kreipti dėl įmonės bankroto, tačiau šio sprendimo nepriėmė.

8238.

83Nors apeliantės teigia, kad per 2016 metus bendrovės finansiniai įsipareigojimai buvo sumažinti maždaug per pus – nuo 96 248 EUR (žr. 2015-12-31 bendrovės balansą) iki 53 304,48 EUR. Tačiau tokie argumentai nepagrįsti, nes LITEKO sistemos duomenimis bendrovės bankroto byloje buvo patvirtinta 69 930,92 EUR kreditorių finansinių reikalavimų (2017-07-18 Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr.eB2-1977-781/2017(c/b eB2-499-781/2018), kas akivaizdžiai rodo, kad įsipareigojimai negalėjo būti ir nebuvo sumažinti iki 53 304,48 EUR.

8439.

85Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad Atsakovės veikė nerūpestingai, aplaidžiai ar nesąžiningai, atliko veiksmus, kurie nulėmė ieškovės bankrotą, pažeidė ieškovės, jos kreditorių interesus, slėpė nuo ieškovės kreditorių bendrovės turtinę padėtį ir t.t. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokius argumentus pirmosios instancijos teismas ignoravo. Ieškovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai neatsižvelgė į minėtus Apeliančių argumentus. Pažymėtina, jog apeliančių nesąžiningumą rodo vien jau ta aplinkybė, kad po bendrovės nemokumo, pažeidžiant CK 6. 9301 str. reikalavimus, apeliantei L. P. buvo sumokėta 28 962, 00 EUR (paskolos grąžinamas), tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiant kreditorių interesus.

8640.

87Taip pat apeliantas teigia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. V. de H. v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, tai teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Sprendime nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kai jie įvertinti, pasisakant dėl jų viseto, išdėstyto atskiromis grupėmis.

8841.

89Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl skolos išlaikymo priteisimo.

9042.

91Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

92Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

93Apeliančių L. P., V. C. ir D. C. apeliacinį skundą atmesti.

94Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų V. C. ir L. P. 10174... 6. 2.... 7. Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bendrovė buvo įsteigta 2013 m.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 3.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį... 11. 4.... 12. Teismas konstatavo, jog 2015 m. įmonė tapo nemoki, kai įmonė tapo nepajėgi... 13. 5.... 14. Teismas sprendė, jog iš bylos medžiagos ir ištirtų įrodymų matyti, kad... 15. 6.... 16. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad atsakovams kaip... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 18. 7.... 19. Apeliantės (atsakovės) L. P., V. C. ir D. C. apeliaciniu skundu prašo... 20. 8.... 21. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės privalo sumokėti UAB... 22. 9.... 23. Teismas nemotyvavo priimto Sprendimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos... 24. 10.... 25. Teismas nesigilino į bylos esmę, nenustatė faktinių aplinkybių, susijusių... 26. 11.... 27. Teismas ignoravo atsakovių paaiškinimus, kurie paneigia žalos padarymo... 28. 12.... 29. Teismas, visiškai nepasisakė dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų... 30. 13.... 31. Ieškovas BUAB „Jontėja“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su... 32. 14.... 33. Taip pat, pažymėtina, jog nors UAB „Evilsa“ 2016 metais iš tiesų atliko... 34. 15.... 35. Pažymėtina, jog Ieškovės nurodytu bendrovės UAB „Jontėja“ nemokumo... 36. 16.... 37. Tuo atveju, jei Atsakovės būtų tinkamai ir laiku vykdžiusios pareigą... 38. 17.... 39. Byloje nustatyta ir to neneigia pačios Apeliantės, kad po 2015-12-31... 40. 18.... 41. Taigi, 2016 metų laikotarpiu buvo vykdomi neteisėti mokėjimai (CK 6. 9301... 42. 19.... 43. Apeliantės teigia, kad per 2016 metus bendrovės finansiniai įsipareigojimai... 44. 20.... 45. Pagal atsakovės L. P. sudarytą ir pasirašytą 2017-03-04 bendrovės... 46. 21.... 47. Taip pat akcentuotina, jog nemokumo momentu (2015-12-31) bendrovės pradelsti... 48. 22.... 49. Ieškovės nuomone, itin svarbu akcentuoti, kad tuo atveju, jei Atsakovės... 50. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 51. 23.... 52. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 53. 24.... 54. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl teisės normų,... 55. Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 56. 25.... 57. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr.... 58. 26.... 59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 60. 27.... 61. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės... 62. 28.... 63. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 64. 29.... 65. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas... 66. 30.... 67. Nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatyta jog... 68. 31.... 69. Bendrovės bankroto byloje iš viso yra patvirtinta 69 930,92 EUR kreditorių... 70. 32.... 71. Kaip matyti iš 2015-12-31 bendrovės balanso, bendrovė dar turėjo... 72. 33.... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje... 74. 34.... 75. Bankroto administratorius, prašydamas atlyginti iš buvusio bendrovės vadovo... 76. 35.... 77. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju... 78. 36.... 79. Byloje pateikti bankroto administratoriaus rašytiniai įrodymai patvirtina,... 80. 37.... 81. Taigi byloje iš esmės yra įrodyta, jog bendrovės akcininkė ir jai... 82. 38.... 83. Nors apeliantės teigia, kad per 2016 metus bendrovės finansiniai... 84. 39.... 85. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad byloje nėra... 86. 40.... 87. Taip pat apeliantas teigia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.... 88. 41.... 89. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 90. 42.... 91. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir... 92. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 93. Apeliančių L. P., V. C. ir D. C. apeliacinį skundą atmesti.... 94. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti...