Byla e2-180-328/2020

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui A. G. (A. G.), jo atstovei advokatei S. B., atsakovei D. G., jos atstovei J. M. – G., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei V. S., vertėjai Vidai Rimkienei,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. (A. G.) ieškinį (patikslintą) atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, sutuoktinių turto padalijimo bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ,,Swedbank“, akcinė bendrovė, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės D. G. priešieškinį (patikslintą) ieškovui A. G. (A. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) santuoką, ( - ) įregistruotą ( - ) miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašas Nr. ( - )), sudarytą ( - ) ( - ), ( - ), tarp D. G. ir A. G. nutraukti dėl atsakovės D. G. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; 4) nepilnamečio vaiko M. G., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 5) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; 6) nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters M. G. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; 7) padalinti santuokos metu įgytą turtą natūra: nustatyti 3 kambarių buto, esančio ( - ), naudojimosi tvarką, nustatyti lygiomis dalimis bendra naudojimosi tvarka žemės sklypo 5/69 dalims, priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį BMW, valst. Nr. ( - ) registruotą jo vardu; 8) šalis pripažinti solidariai atsakingas už prisiimtus įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. ( - ) kreditoriaus ,,Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) atžvilgiu; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog ( - ) ( - ), ( - ), ieškovas su atsakove sudarė santuoką, kuri ( - ) įregistruota ( - ) miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje. Santuokoje šalims gimė dukra. Nurodė, jog iki santuokos sudarymo ir po jos šalys nusprendė gyventi ( - ), ( - ), nes tuo metu jiems pasirodė, kad tai tinkamiausia vieta kurti ateitį. Atsakovė nedirbo, studijavo. Po dukros gimimo šeima grįžo į ( - ). Po grįžimo į ( - ) šeimoje, atsakovės iniciatyva, prasidėjo barniai, nes po ( - ) ( - ) jai viskas buvo negerai. Nurodė, jog atsakovė jam priekaištavo, dažniausiai be jokios priežasties. Ieškovui susidūrus su sunkumais darbe, atsakovė pradėjo tyčiotis iš jo dėl sumažėjusio darbo užmokesčio, žemino jį kaip vyrą, kai ieškovo darbdavys jį informavo apie darbo sutarties nutraukimą, atsakovė pareiškė, kad jis jai nereikalingas ir pasiūlė išeiti iš namų, Manydamas, kad dar yra galimybių šeimą išsaugoti, ieškovas pareiškė, kad sutikimo nutraukti santuoką neduos. Keršto motyvais 2018 m. gegužės mėn. atsakovė parašė šmeižikišką pareiškimą į Vaikų teisių tarnybą, tai ieškovui buvo paskutinis smūgis. Ieškovas, neištvėręs pažeminimų ir nenorėdamas atviro konflikto vaiko akyse, buvo priverstas 2016 m. liepos mėn. išeiti iš buto, adresu ( - ), į kitą butą, kuriame gyvena ir jo tėvai. Ieškovas tikėjosi santuoką išsaugoti, tačiau pamatė sutuoktinę su kitu vyru bei suprato, jog tai buvo tikrasis šeimos iširimo pagrindas. Kadangi atsakovė nuolat demonstravo nepagarbą ieškovui, buvo neištikima ir atnaujinti šeimyninių santykių neketina, todėl santuoka yra faktiškai iširusi dėl atsakovės kaltės, jos išsaugoti nebėra galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl kito sutuoktinio kaltės. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovės D. G. kaltės, ko pasėkoje ieškovas patyrė moralinę skriaudą bei pažeminimus, o pats dėjo pastangas šeimą išsaugoti ir išlaikyti, bet jo teisėti lūkesčiai dėl darnios šeimos žlugo, todėl prašo teismo priteisti ieškovui iš atsakovės padarytos jam neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą – 3 000 Eur. Nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė. Nurodė, jog neprieštarauja, kad nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, kadangi šalių dukra faktiškai gyvena su motina. Tam, kad išlaikyti pusiausvyrą bendravime, ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovo pateiktą siūlymą, įsipareigojo kas mėnesį iki vaiko pilnametystės prisidėti prie įprastinio kasdienio vaiko poreikių tenkinimo ir mokėti po 250 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Papildomai paaiškino, jog iki santuokos su atsakove sudarymo nuosavybės teise įgijo ½ dalį buto, esančio ( - ), todėl šis turtas nedalintinas, taip pat santuokos metu (( - ).) ieškovo motina jam padovanojo 70 000 Lt (20 273,40 Eur).

6Ieškovas nurodė, jog santuokoje su atsakove bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį ( - ), bei 5/69 dalis žemės sklypo, adresu ( - ). Būstui įsigyti sutuoktiniai 2015 m. vasario 25 d. paėmė paskolą ,,Swedbank“, AB. Kadangi paskola buvo panaudota šeimos turto įgijimui, tai sutuoktiniai toliau privalo prievolę kreditoriui vykdyti solidariai. Ieškovas siekdamas išlaikyti nuosavybės socialinį ir ekonominį vertingumą bei užkirsti kelią naujiems tarpusavio konfliktams, bei atsižvelgiant į vaiko pageidauja nustatyti 3 kambarių buto esančio adresu ( - ), naudojimosi tvarką - ieškovui priteisti asmeninės nuosavybės teise 14,62 kv. m. kambarį, pažymėtu indeksu 3-5, atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teise 18,78kv.m kambarį, pažymėtų indeksu 3-4, o kitas patalpas, pažymėtas indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-6 nustatyti naudotis bendrai lygiomis dalimis. Tokiu būdu, ieškovui atitektų 42,46 kv. m buto ploto, kurio rinkos vertė sudaro 27 318,19 eurų, o atsakovei atitektų 46,60 kv. m buto ploto, kurio vertė sudaro 29 981,97 eurų. Šalims nustačius buto naudojimosi tvarką, nustatytina bendra naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarka. Papildomai nurodė, jog santuokoje įgytas automobilis BMV, valst. Nr. ( - ) kuris registruotas ieškovo vardu – ieškovas pageidauja, kad automobilis būtų priteistas jam asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, jog santuokos metu įgyto turto vertė sudaro 71 603,33 Eur, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklausytų turto po 35 801,67 Eur. Nurodė, jog po santuokos nutraukimo ieškovui priklausytų turto 34 954,86 Eur sumai, o atsakovei – 36 648,64 Eur, todėl atsakovė privalo ieškovui kompensuoti 846,81 Eur.

7Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, jog nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovės kaltės. Paaiškino, jog santuokos pradžioje sutuoktiniai santykiai buvo geri, nurodė, jog stengėsi, kad šeima būtų darni ir laiminga, savo pareigas kaip sutuoktinė atlikdavo tinkamai, tačiau nuo 2015 m. atsakovo elgesys smarkai pasikeitė, jis tapo šiurkštus, pradėjo žeminti, įžeidinėti, nuolat žaisti kompiuterinius žaidimus, naudoti psichologinį smurtą prieš atsakovę, priekaištauti jai dėl biudžeto formavimo, bei pinigų paskirstymo. 2015 m. sužinojo, kad ieškovas buvo jai neištikimas. Nuo 2015 m. sausio mėn. atsakovas griežtai atsisakė remti šeimą materialiai, atsakovės algos neužtekdavo net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Nuo 2015 m. daug kartų bandė išsiskirti taikiai. Pažymėjo, kad ieškovas pastoviai vartoja prieš atsakovę psichologinę prievartą, nuolat grasina atimti butą arba įkelti į savo dalį žmones be nuolatinės gyvenamosios vietos, grasina išvežti vaiką gyventi į užsienį. Nurodė, jog atsakovei ir šalių dukrai nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. birželio 26 d. buvo teikiama psichologinė pagalba. 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovė kreipėsi pagalbos pakartotinai. Pažymėjo, kad psichologai rekomendavo ieškovui lankyti pozityvios tėvystės kursus, kurie būtų naudingi suvokiant, kaip svarbu dukros labui abiem tėvams išlaikyti vieningą auklėjimo sistemą, palaikyti įprastą vaikui dienos režimą. Atsižvelgiant į psichologų rekomendacijas, bei padedant Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams šalys susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurios ieškovas praktiškai nesilaikė. Net būdamas Lietuvoje ieškovas labai retai surasdavo laiką susitikti su dukra. Dabartiniu metu su ieškovu jokių ryšių nepalaiko, nes kiekvienas atsakovės bandymas bendrauti su ieškovu virsta barniu, kurį išprovokuoja pats. Pažymėjo, jog ieškovas iki šiol gyvena su savo sugyventine. Nurodė, jog viena iš pagrindinių santuokos iširimo priežasčių yra tai, kad ieškovas nuolat vartojo prieš atsakovę psichologinę prievartą, buvo neištikimas, nesislėpdamas gyveno dvigubą gyvenimą, nuolat grasina, kad išveš vaiką į užsienį. Tokiu elgesiu ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesutinka su reikalavimu priteisti neturtinę žalą, mano, jog dėl aukščiau nurodytų santuokos iširimo priežasčių kompensacija iš atsakovės negali būti priteista. Nurodė, jog su ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka sutinka tik iš dalies, nes pasiūlydamas tokią bendravimo tvarką ieškovas visiškai nepaiso vaiko interesų, bei neatsižvelgia į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro psichologų rekomendacijas. Mano, jog ieškovas gali vaiko išlaikymui skirti daugiau, nurodė, jog vaiko išlaikymui reikalinga 700 Eur/mėn. Atsakovei žinoma, kad ieškovo pajamos yra pakankami didelės, todėl jis gali skirti dukros išlaikymui po 350 Eur/mėn. Be to, nesutinka su ieškovo pasiūlytais nekilnojamojo turto padalinimo būdais bei paskaičiuotomis kompensacijomis.

8Atsakovė priešieškiniu (patikslintu) prašo teismo: 1) santuoką, sudarytą ( - ) ( - ) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), tarp ieškovės D. G. ir atsakovo A. G. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamąją vietą su motina (atsakove); 3) nustatyti atsakovei nepilnametės M. G. motinai uzufrukto teisę gyventi ieškovui A. G. nuosavybės teise priklausančioje ½ buto, esančio ( - ), ir naudotis šia buto dalimi kaip šeimos turtu iki M. G. pilnametystės; 4) priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; 5) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; 6) po santuokos nutraukimo ieškovui A. G. priteisti: ½ dalį buto, esančio ( - ), 5/138 žemės sklypo, esančias ( - ), transporto priemonę – automobilį BMW M3, vals.t Nr. ( - ) registruotą ieškovo vardu; 7) po santuokos nutraukimo atsakovei D. G. priteisti ½ dalį buto, esančio ( - ), ir 5/138 žemės sklypo, esančio ( - ); 8) priteisti atsakovei D. G. iš ieškovo 4 500 Eur kompensaciją už parduotą transporto priemonę BMW 535, valst. Nr. ( - ) 9) priteisti ieškovei 5 000 Eur kompensaciją už lėšas buvusias iki 2016 m. birželio 1 d. ieškovo banko sąskaitoje Nr. ( - ) banko AB ,,Swedbank“; 10) nustatyti, kad prievolę AB ,,Swedbank“ bankui pagal kredito sutartį Nr. ( - ) ieškovė ir atsakovas grąžins solidariai; 11) nutraukus santuoką palikti šalims santuokines pavardes; 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Priešieškinyje nurodė, jog santuokos pradžioje sutuoktinių santykiai buvo geri. 2012 m. pabaigoje ieškovas pareiškė, kad Lietuvoje gyventi nenori ir pasiūlė kraustytis į ( - ). Bendru sutarimu buvo nutarta pakeisti gyvenamąją vietą. Santuokoje šalims ( - ) gimė dukra. Nurodė, jog per dvejus metus ( - ) ieškovas visiškai nepritapo pasirinktoje šalyje. Po kurio laiko ieškovas nusprendė, kad pasilikti ( - ) nebenori. Norėdama išsaugoti santuoką atsakovė vėl sutiko pakeisti gyvenamąją vietą. Po grįžimo į Lietuvą ieškovo elgesys smarkiai pasikeitė, jis tapo šiurkštus, nuolat žaidė kompiuterinius žaidimus, pradėjo atsakovę žeminti, įžeidinėti, naudoti psichologinį smurtą, priekaištauti dėl biudžeto formavimo bei pinigų paskirstymo. Atsakovė stengėsi išsaugoti šeimą, todėl ieškovui atleisdavo, toliau kentėjo psichologinį smurtą. Kadangi vis dažniau sulaukdavo priekaištų iš ieškovo, kad nedirba ir tik rūpinasi vaiku, atsakovė ( - ) įsidarbino, dukros, kuriai tuo metu buvo 1,5 metų, priežiūrą patikėjo savo motinai, nes ieškovas, kai būdavo namie, nenorėjo prižiūrėti dukros. Nurodė, jog visais įmanomais būdais stengėsi išlaikyti šeimą, tačiau ieškovas buvo šiurkštus, nuolat keldavo barnius, žaidė kompiuterinius žaidimus, įžeidinėjo, vis dažniau nenakvojo namuose. 2016 m. sužinojo, jog ieškovas buvo jai neištikimas. 2016 m. gegužės 11 d., eilinio konflikto metu atsakovė nusprendė, jog toliau taip tęsti nebegali ir pasiūlė gyventi atskirai. 2016 m. gegužės pabaigoje ieškovas susikrovė daiktus ir išėjo iš namų. Nurodė, jog dėl patiriamo psichologinio smurto atsakovė kreipėsi į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro bei Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus.

10Atsakovė nurodė, jog nuo 2016 m. daug kartų siūlė ieškovui santuoką nutraukti taikiai. Derybų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu ieškovas pradėjo slėpti turtą, be atsakovės žinios 2016 m. liepos 26 d. pardavė santuokos metu įgytą automobilį BMW 535 D, valst. Nr. ( - ) už 9 000 Eur, kas tuo metu buvo ženkliai mažiau automobilio vertės, o 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovas iš savo motinos įsigijo automobilį BMW M3 už 970 Eur. Nurodė, jog ieškovas pardavęs automobilį už 9 000 Eur be atsakovės žinios, t. y. neteisėtai pasisavinęs, bei dalį pinigų išleidęs kartu su savo sugyventine, tuo sumažino dalintino santuokinio turto vertę. Kadangi automobilis buvo pirktas iš santuokinių lėšų, atsakovė prašo iš ieškovo priteisti jai pusę šios transporto priemonės vertės, t. y. 4 500 Eur. Papildomai nurodė, jog daug kartų ragino ieškovą santuoką nutraukti taikiai, tačiau jis domėjosi tik vakarėliais, buriavimu ir net neslėpdavo savo santykių su kitomis moterimis. Kadangi nuo 2016 m. gegužės mėn. kartu nebegyvena, yra svetimi, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su atsakove. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina atitinkamai spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš ieškovo. Palaikė atsiliepime į ieškinį pateiktą poziciją, jog ieškovas vaiko išlaikymui gali skirti po 350 Eur/mėn. Be to, prašo nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką pagal atsakovės siūlymą. Santuokoje įgytą turtą –butą, esantį ( - ), bei 5/69 dalis žemės sklypo, adresu ( - ), prašo padalinti lygiomis dalimis (po ½ dalį). Nurodė, jog siekiant apsaugoti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kitos gyvenamosios vietos neturi, jos gaunamas atlyginimas yra per mažas įsigyti visą arba kitą butą, atsakovė prašo nustatyti jai nepilnametės dukros motinai uzufrukto teisę gyventi ieškovui A. G. nuosavybės teise priklausančioje ½ dalyje buto, esančio ( - ). Be to, iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2016 m. birželio 1 d. sąskaitoje buvo 10 000 Eur, sąskaitoje buvę pinigai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl prašo iš ieškovo priteisti 5 000 Eur kompensaciją už šias lėšas. Sutiko, jog prievolę ,,Swedbank“, AB sutuoktiniai turi vykdyti solidariai.

11Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovas nurodė, jog su priešieškinyje nurodytais reikalavimais nesutinka, palaiko ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, jog atsakovė siekdama materialinės naudos sau santuokos nutraukimo byloje bando aiškinti duomenis tik savo naudai. Nurodė, jog sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2016 m. gegužės 11 d. Banko sąskaitoje buvusio lėšos gautos 2016 m. gegužės 24 d. – atlyginimas bei atostoginiai, todėl šie pinigai nebuvo šeimos santaupomis. Atsakovas lėšas išnaudojo pagal paskirtį, t. y. atstatyti savo darbingumą bei savo ir vaiko poreikiams tenkinti, todėl reikalavimas priteisti 5 000 Eur kompensaciją už lėšas, buvusias sąskaitoje iki 2016 m. birželio 1 d. turi būti atmestas kaip neatitinkantis nei teisei, nei bylos faktinėms aplinkybėms.

12Teismo posėdyje ieškovas palaikė reikalavimus ir atsikirtimus į priešieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

13Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, atsikirtimus į atsakovės priešieškinį atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais. Mano, jog ieškovo pateiktas bendravimo su vaiku tvarkos variantas pranašesnis. Nurodė, jog įkeistam turtui negali būti nustatytas uzufruktas. Papildomai paaiškino, jog ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė įsigyta faktiškai nutrūkus santuokiniams ryšiams, todėl prašo šį automobilį pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe. Nurodė, jog su reikalavimu dėl kompensacijos už parduotą transporto priemonę priteisimu nesutinka, paaiškino, jog parduotas automobilis buvo nusidėvėjęs, parduotas siekiant išvengti automobilio remonto išlaidų. Paaiškino, jog banko sąskaitoje buvusias lėšas (darbo užmokestį ir kompensaciją) ieškovas panaudojo savo poreikių tenkinimui ir jų netaupė. Mano, jog klausimas dėl šių lėšų dalijimo, kai jų jau nėra, neatitinka teismų praktikos. Dalinamas turtas, išlikęs santuokos nutraukimo dieną. Tvirtino, jog byloje nėra įrodymų, jog lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

14Teismo posėdyje atsakovė palaikė priešieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiškino priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašo priešieškinį tenkinti.

15Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė reikalavimus ir atsikirtimus procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog sutuoktinių nesutarimai prasidėjo 2016 m. gegužės mėn., atsakovė siekdama išsaugoti šeimą kreipėsi pagalbos į specialistus, jai buvo teikiama psichologinė pagalba. Nurodė, jog sutuoktinių santuoka iširo 2016 m. birželio mėn. pabaigoje. Teigė, jog ieškovas nusprendė išeiti iš bendrų namų, paliko šeimą.

16Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ,,Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau –AB) atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 10 dalis).

17Teismas konstatuoja:

18bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. G. ir atsakovės D. G. ( - ) ( - ), ( - ) sudarė santuoką, kuri ( - ) apskaityta ( - ) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ) (el. b. l. 10, t. I). Šalims ( - ) gimė dukra M. G. (el. b. l. 12, t. I).

19Ieškovas prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Atsakovė pateikė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

20Dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo

21Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis).

22Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

23Sutuoktinio pareigos yra įtvirtintos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

24Nagrinėjamu atveju, ieškovas reikšdamas reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, santuokos iširimo priežastimis įvardijo aplinkybes, jog atsakovė nuolat demonstravo nepagarbą ieškovui, buvo neištikima ir atnaujinti šeimyninių santykių neketina. Tačiau vien nurodytos aplinkybės, byloje nesant kitų įrodymų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl santuokos iširimo vienas iš sutuoktinių (šiuo atveju atsakovė) yra labiau kalta. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus pagrindus atsakovės kaltei dėl santuokos iširimo preziumuoti nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog sutuoktiniams faktiškai nustojus gyventi kartu, vienas sutuoktinis siekė santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių susitarimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tik šio sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

25Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovas naudojo psichologinį smurtą, dėl ko kreipėsi pagalbos, buvo neištikimas atsakovei, pašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2016 m. gegužės 12 d. kreipėsi į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras dėl patiriamo psichologinio smurto; nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. birželio 26 d. jai buvo teikiama psichologinė pagalba, apimanti ir psichologinį konsultavimą (el. b. l. 147, t. I). Iš byloje pateiktos BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras 2018 m. spalio 31 d. pažymos matyti, jog atsakovė 2018 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi pagalbos pakartotinai; nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovei ir nepilnamečiui šalių vaikui teikiama psichosocialinė pagalba (el. b. l. 147, t. I). Tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys dėl galimai netinkamo ieškovo elgesio su sutuoktine yra apibendrinamojo pobūdžio. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog specialistų išvados padarytos išklausius atsakovės paaiškinimus ir situacijos vertinimą. Kita vertus, pateikti duomenys apie atsakovei teiktą psichologinę (psichosocialinę) pagalbą sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė taip pat dėjo pastangas išsaugoti šeimą (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

26Minėta, jog esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, nepriimtas teisės ir moralės požiūriu. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis).

27Esant byloje nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovo ir atsakovės santuoka yra faktiškai iširusi, ieškovas ir atsakovė daugiau nei dvejus metus negyvena kartu ir netvarko bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, galimybių išsaugoti šalių santuoką nėra, todėl ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 6 dalis).

28Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis numato, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Įvertinus aplinkybes, jog šalys turi nepilnametį vaiką, šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat atsižvelgiant į šalių reikalavimus, po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliktinos santuokinės pavardės.

29Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

30Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinę žalą dėl santuokos iširimo, kurią įvertino 300 Eur suma. Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybę, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

31Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

32Ieškovas prašo nepilnamečio šalių vaiko M. G., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Atsakovė priešieškiniu prašo šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog iki šiol atsakovė užtikrino vaiko teises ir teisėtus interesus, vaikas faktiškai gyvena su atsakove, mergaitė yra prisirišusi prie motinos.

33Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalis).

34Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su atsakove (motina), byloje nenustačius aplinkybių, jog vaiko gyvenimas su motina prieštarautų vaiko interesams, taip pat atsižvelgiant į teismo vyr. specialistės teismo psichologės raštu pateiktą nuomonę, darytina išvada, jog tikslinga nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove D. G. (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis).

35Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

36Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

37Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovui asmeninės nuosavybės teise iki 2019 m. gegužės 13 d. priklausė ½ dalis buto, esančio ( - ) (el. b. l. 14-15, 108-t. I). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklauso butas, esantis ( - ) (el. b. l. 16-17, 104-107, t. I), ir 5/69 dalys žemės sklypo, esančio ( - ) (el. b. l. 18-44, 112-131, t. I). VĮ Registrų centras duomenimis, mokestinė nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ), vertė sudaro 57 300 Eur (el. b. l. 64, t. I), o žemės sklypo 13 333,33 Eur (184 000 Eur/69*5) (el. b. l. 65, t. I). Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis, ieškovo A. G. vardu registruota transporto priemonės BMW, M3 (valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ) (el. b. l. 66-67, t. I). Atsakovės vardu kelių transporto priemonės nėra registruotos (el. b. l. 71, t. II).

38Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis numato, jog turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis). Vienas iš pagrindų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisei pasibaigti – santuokos nutraukimas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas).

39Bendro turto padalijimo tvarka yra įtvirtinta Civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito sutuoktinio asmenimis turtas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-207/2009; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; kt.). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

40Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo priteisti A. G. asmeninės nuosavybės teise automobilį BMW M3, valst. Nr. ( - ) registruotą jo vardu. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise šalių įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti natūra: nustatyti 3 kambarių buto (unikalus Nr. ( - )), esančio adresu ( - ), naudojimosi tvarką: ieškovui priteisti asmeninės nuosavybės teise kambarį 14,62 kv. m, pažymėtu indeksu 3- 5, atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teise kambarį 18,78 kv. m , pažymėtų indeksu 3-4, o kitas patalpas, pažymėtas indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-6 nustatyti naudotis bendrai lygiomis dalimis; nustatyti lygiomis dalinis bendra naudojimosi tvarka žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), 5/69 dalims.

41Atsakovė priešieškiniu prašo po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį buto, esančio ( - ) (vertė 28 650 Eur), 5/138 dalį žemės sklypo, esančio ( - ) (vertė 6 666,67 Eur), transporto priemonę BMW M3, valst. Nr. ( - ) registruotą ieškovo vardu. Po santuokos nutraukimo atsakovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio ( - ) (vertė 28 650 Eur), 5/138 dalį žemės sklypo, esančio ( - ) (vertė 6 666,67 Eur).

42Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys, jog ieškovas transporto priemonę įsigijo už 970 Eur sumą (el. b. l. 72-74, t. II). Ieškovas nurodė, jog tokia yra transporto priemonės vertė. Atsakovė su tokia verte nesutinka, tačiau objektyvių įrodymų ir/ar duomenų, sudarančių pagrindą abejoti transporto priemones verte nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, bylos medžiaga (2016 m. lapkričio 8 d. deklaracija, techninės ekspertizės pažyma (el. b. l. 110-111, 112-113, t. II), liudytojos S. G. paaiškinimais nustatyta, jog transporto priemonė buvo su defektais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais automobilio vertė 500 Eur, statistinė vertė 1 288,84 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vadovaujasi ieškovo pateikta transporto priemonės verte (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje tarp šalių ginčo, dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertės, nėra (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis), todėl teismas vadovaujasi ralių nurodyta ir byloje nustatyta nekilnojamojo turto verte.

43Tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonės BMW M3, registruotos ieškovo vardu, padalinimo tvarkos ir būdo. Ieškovas prašo jam priteisti transporto priemonę BMW M3, valst. Nr. ( - ) Atsakovė su tokiu reikalavimu sutinka, priešieškiniu prašo ieškovui priteisti transporto priemonę asmeninės nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

44Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl transporto priemonės padalinimo tvarkos ir būdo nėra, po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. ( - ) kurio vertė 970 Eur.

45Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo; atsakovė prašo turtą padalinti natūra lygiomis dalimis po ½ dalį, ieškovas – padalinti turtą jam priteisiant asmeninės nuosavybės teise konkrečias buto patalpas.

46Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011 ir kt.). Pažymėtina, jog teismui pasirenkant santuokoje įgyto turto padalinimo būdą, sutuoktinių pageidavimai teismui nėra griežtai privalomi. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

47Byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalinimas natūra nėra galimas dėl objektyvių ir/ar subjektyvinių priežasčių (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.). Tokiu būdu įvertinus bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, jog santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra, ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ), ir 5/69 dalys žemės sklypo, esančio ( - ), po santuokos nutraukimo dalintinas natūra lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam (Civilinio kodekso 3.123 straipsnis). Ieškovo reikalavimas jam asmeninės nuosavybės teise priteisti konkrečias nekilnojamojo turto dalis – patalpas, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog toks atidalijimo būdas yra galimas be neproporcingos žalos daiktui, netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

48Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo turto dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą natūra, prašė nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką.

49Iš byloje pateikto patalpų padalijimo projekto (el. b. l. 45-47, t. I) matyti, šalims priklausantis butas (bendras plotas 89,06 kv. m.) yra padalintas į šešias patalpas. Ieškovas prašo nustatyti jam teisę naudotis kambariu, 2014 m. balandžio 18 d. plane pažymėtu indeksu 3-5, o atsakovei nustatyti teisę naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-4, kitas patalpas nustatyti naudotis bendrai lygiomis dalimis. Atsakovė alternatyvaus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos varianto nepateikė, duomenų ir/ar įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal ieškovo siūlymą negalima, neteikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovo pateiktas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos variantas iš esmės atitinka bendraturčiams tenkančią idealiąją dalį nekilnojamame daikte, sudarytų prielaidas kiekvienam bendraturčių realiai įgyvendinti nuosavybės teisę į bendrą daiktą, sumažintų prielaidas šalių nesutarimams kilti. Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, labiau atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), leistų užtikrinti naudojimosi daiktu efektyvumą, nuosavybės teisės įgyvendinimą (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis).

50Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina naudojimosi nekilnojamuoju turtu – butu, esančių ( - ), tvarka, numatant, jog ieškovui suteikiama teisė naudotis buto patalpa, 2014 m. balandžio 18 d. plane pažymėta indeksu 3-4, o atsakovei suteikiama teisė naudotis buto patalpa, 2014 m. balandžio 18 d. plane pažymėta indeksu 3-5, kitas patalpas, 2014 m. balandžio 18 d. plane pažymėtas indeksais 3-1, 3-2, 3-3 ir 3-6, ieškovas ir atsakovė naudoja bendrai lygiomis dalimis (Civilinio kodekso 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnio 1 dalis).

51Įvertinus aplinkybę, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso 5/69 dalys žemės sklypo, esančio ( - ), kuris reikalingas nekilnojamajam daiktui – butui naudoti pagal paskirtį, nustatyti, jog ieškovas ir atsakovė žemės sklypo dalimi naudojasi bendrai (Civilinio kodekso 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

52Pastebėtina, jog bendraturčiai bendru susitarimu gali pakeisti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o nesant šalių susitarimo – kreiptis į teismą dėl naudojimosi daiktu tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnis).

53Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė nustatyti atsakovei uzufrukto teisę gyventi ieškovui A. G. nuosavybės teise priklausančioje ½ dalyje buto, esančio ( - ), ir naudotis šia buto dalimi kaip šeimos turtu iki nepilnamečio vaiko M. G. pilnametystės. Reikalavimą grindžia aplinkybe, kad būtina užtikrini vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, taip pat aplinkybe, jog atsakovė neturi galimybės įsigyti kito gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto.

54Civilinio kodekso 3.71 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės (Civilinio kodekso 3.71 straipsnio 2 dalis).

55Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog po santuokos nutraukimo atsakovei nuosavybės teise priklausys ½ dalis santuokos metu įgytos gyvenamosios paskirties patalpos, byloje nesant duomenų, sudarančių pagrindo išvadai, jog šiuo atveju vaiko teisė į būstą bus pažeista, be to, įvertinus byloje esančius duomenis, jog šalims priklausanti būstas yra suvaržytas hipoteka ir byloje nėra pateikti įrodymai apie hipotekos kreditoriaus sutikimą dėl pakartino nekilnojamojo turto suvaržymo nustatant kitą daiktinę teisę, siekiant dalyvaujančių byloje asmenų interesų proporcingumo principo, darytina išvada, jog reikalavimas nepagrįstas, todėl netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

56Dėl kompensacijų

57Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 4 500 Eur kompensaciją už transporto priemonės pardavimą, taip pat priteisti 5 000 Eur už lėšas, buvusias iki 2016 m. birželio 1 d. ieškovo banko sąskaitoje.

58Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje pateikti duomenys, jog 2016 m. liepos 26 d. ieškovas Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė transporto priemonę BMW 535D (valst. Nr. ( - ) už 9 000 Eur (el. b. l. 75, 76-77, t. II). iš byloje pateiktos VĮ Regitra pažymos matyti, jog transporto priemonė išregistruota 2016 m. rugpjūčio 18 d. (el. b l. 76, t. II). Ieškovas įrodymų ir/ ar duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog parduota transporto priemonė yra asmeninė ieškovo nuosavybė, t. y. paneigiančių įstatyme įtvirtintą bendro turto prezumpciją, nepateikė, tokių aplinkybių neįrodinėjo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovo atstovė teismo posėdyje tvirtino, jog pardavimo sandoris sudarytas atsižvelgiant į šeimos interesus, siekiant išvengti automobilio remonto išlaidų, kadangi transporto priemonė buvo nusidėvėjusi. Atsakovė nurodė, jog transporto priemonę ieškovas pardavė atsakovei nežinant bei jos neinformavus. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

59Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalis numato, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo šio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalis). Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra sudaręs santuoką, tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareiškė, kad kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį yra (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 6 dalis).

60Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą nustatyti, jog transporto priemonė BMW 535D, sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovas šį turtą 2016 m. liepos 26 d. pardavė už 9 000 Eur sumą, neturėdamas atsakovės sutikimo sandoriui sudaryti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovas įrodymų, patvirtinančių, jog iš šio turto pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti neteikė, civilinio proceso įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis reikalavimo neginčijo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, pripažintina, jog ieškovas, pardavęs turtą be atsakovės žinios sumažino santuokos metu įgyto ir santuokos nutraukimo metu dalintino turto masę, todėl atsakovė įgijo teisę į kompensaciją (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybės, atsakovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovei iš ieškovo priteistina 4 500 Eur kompensacija (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

61Ieškovas, atsikirsdamas į priešieškinio reikalavimą dėl 5 000 Eur kompensacijos už pinigines lėšas sąskaitoje priteisimo, nurodė, jog lėšos panaudotos pagal paskirtį, santuokos nutraukimo metu turto nėra išlikusio. Ieškovas taip pat nurodė, jog lėšos įgytos sutuoktiniams faktiškai gyvenant atskirai, santuokai iširus, todėl nedalintinos.

62Byloje pateikti įrodymai (šalių susirašinėjimai, Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras pažymos ir kt.), liudytojos S. G. paaiškinimai, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2016 m. gegužės mėn. (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

63Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 5 000 Eur kompensaciją už iki 2016 m. birželio 1 d. ieškovo banko sąskaitoje Nr. ( - ) buvusias lėšas, tačiau iš byloje pateikto ieškovo banko sąskaitos Nr. ( - ) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. išrašo matyti, jog iki 2016 m. birželio 1 d. ieškovui į banko sąskaitą nebuvo pervestos tokio dydžio piniginės lėšos (el. b. l. 114-130, t. II), ieškovas sąskaitoje esančias pinigines lėšas naudojo skoliniams įsipareigojimas dengti, šeimos turtui įrengti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, jog ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2016 m. gegužės mėn. bei kompensacija už atostogas. Byloje pateikti duomenys patvirtina ieškovui 2016 m. gegužės 15 d. buvo apskaičiuota išmokėti 42 438,07 Norvegijos kronų darbo užmokesčio dalis (el. b. l. 157-160, t. II). Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog lėšos ieškovui išmokėtos sutuoktiniams gyvenant skyriui (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog iki 2016 m. birželio 1 d. gautas lėšas ieškovo naudojo šeimos poreikiams tenkinti, o piniginės lėšos, įgytos sutuoktiniams gyvenant skyrium, remiantis Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 2 dalimi, esant šalies prašymui, nedalintinas (Civilinio kodekso 3.119 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas priteisti 5 000 Eur kompensaciją netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

64Dėl sutuoktinių prievolių

65Civilinio kodekso 3.109 straipsnis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis).

66Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog sutuoktiniai turi įsipareigojimų Swedbank, AB bankui – ieškovas ir atsakovė (kredito gavėjai) 2015 m. vasario 25 d. bei ,,Swedbank“, AB (kredito gavėjas) sudarė kredito sutartį Nr. ( - ), kuria šalims suteiktas 111 685 Eur kreditas būstui įsigyti (el. b. l. 69-89). Ieškovas prašo šalis pripažinti solidariai atsakingomis kreditoriui už prisiimtus įsipareigojimus pagal nurodytą sutartį. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti, jog prievolę kreditoriui ieškovas ir atsakovė grąžins solidariai. Taigi šalys neginčija, kad prievolė bankui pagal kredito sutartį yra solidari šalių prievolė.

67Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-229/2009). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kreditorius byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį/priešieškinį, o šalys neprašo modifikuoti santuokos metu prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, prievolė kreditoriui pagal 2015 m. vasario 25 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo paliktina solidariąja šalių prievole.

68Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

69Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą nepilnamečio vaiko išlaikymui iš ieškovo priteisti 250 Eur/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

70Atsakovė priešieškiniu prašo iš priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atsakovę paskirti piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teises.

71Iškėlus bylą teisme ieškovas nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui sutinka mokėti 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

72Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

73Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

74Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), ir 5/69 dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. ( - ) Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog jos pajamos nedidelės. iš byloje pateiktų duomenų apie atsakovės pajamas matyti, jog UAB ,,( - )“ atsakovė uždirba 855 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių) (el. b. l. 69, t. II), o UAB ,,( - )“ nustatyta bazinė mėnesinė alga 826,45 Eur (el. b. l. 70, t. II). Ieškovė taip pat nurodė, jog išlaikyti vaikai jai padeda motina, tačiau byloje įrodymų ir/ar duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes nėra pateikta, kaip ir nepateikti duomenys, kokia apimtimi atsakovės motina prisideda prie vaiko išlaikymo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas ir jo atsakovė teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovas vaiko išlaikymui gali mokėti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, nurodė, jog tokio dydžio išlaikymą mokėti gali dėl pakitusių pajamų iš darbo santykių. Atsakovė byloje teikė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, kuriame nurodoma, jog vaiko išlaikymui reikalinga apie 707 Eur suma mėnesiui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą (darželį), lankė anglų kalbos pamokėles, šokių būrelį (el. b. l. 81-82, 83, 84, t. II) Ieškovė paaiškino, jog ir šiuo metu vaikas šiuos būrelius lanko. Ieškovė byloje taip pat pateikė kvitus, kuriais grindžia reikalavimą dėl vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų (el. b. l. 3-10, t. IV), taip pat duomenis apie patiriamas turto išlaikymo (komunalines) išlaidas (el. b. l. 10-13, t. IV). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šalių nepilnamečiui vaikui 2016 m. buvo nustatytas maisto netoleravimas, 2018 m. vaikui diagnozuotas suvalgyto maisto dermatitas (el. b. l. 93, t. II). Byloje duomenų, patvirtinančių, jog šalių nepilnametis vaikas turi specialių poreikių ir/ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikalingas didesnis išlaikymas, nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

75Minėta, jog išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, aplinkybę, jog ieškovas prie vaiko išlaikymo prisideda dengdamas dalį papildomai patirtų išlaidų (atsakovė šios aplinkybės neginčija), taip pat nepilnamečio vaiko amžių, aplinkybę, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių vaiko išlaikymui reikalingos didesnės lėšos, pripažintina, jog ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui gali ir turi galimybes skirti 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl atsakovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo šalių nepilnamečio vaiko M. G. išlaikymui priteistina 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. gegužės 20 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

76Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė D. G. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).

77Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

78Remiantis Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatomis, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.

79Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

80Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

81Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

82Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (Civilinio kodekso 3.170 straipsnis). Civilinio kodekso 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

83Civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

84Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovo pateiktą siūlymą, atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, byloje pateikė alternatyvų siūlymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

85Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra penkeri metai. Iš byloje esančios psichologo nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo matyti, jog vaikas jaučia stiprų emocinį ryšį su abiem tėvais, tačiau išreiškia norą visada grįžti pas motiną, vaikas nori gyventi su motina ir kuo dažniau praleistą laiką su tėvu. Specialistės nuomone, toks vaiko požiūris atitinka jos interesus ir užtikrina maksimaliai vienodas ir pastovias bendravimo su abiem tėvais, nepriklausomai nuo vieno iš tėvų gyvenamosios vietos.

86Įvertinus nustatytas aplinkybes, specialistės nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą byloje pateiktą išvadą, atsižvelgiant į vaiko nuomonę bei interesus, darytina išvada, jog bendravimo tvarkos nustatytas pagal ieškovo ir/ ar atsakovės pateiktus siūlymus neatitiktų vaiko interesų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovo teiginiai, kad vaikas galės gyventi su juo sukelia vaikui nerimą ir nesaugumo jausmą, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką suteikiant jam galimybę 30 dienų išvykti su vaiku atostogų, šiuo metu neatitiktų geriausių vaiko interesų. Be to, ieškovo pateiktas bendravimo su vaiku tvarkos variantas sudarytų prielaidas nepagrįstai varžyti šalių nepilnamečio vaiko, o taip pat ir atsakovės, su kuria gyvena vaikas, dienos režimą, laiko planavimą (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis), kas iš esmės neatitiktų proporcingumo principų bei geriausių vaiko interesų.

87Nors tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

88Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

89Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ir atsakovės pateiktus bendravimo su vaiku tvarkos siūlymus, šalių reikalavimai tenkintini iš dalies ir nustatyta sekanti ieškovo A. G. bendravimo su vaiku tvarka:

90I.

91Iki dukrai M. G. sueis 7 (septyni) metai:

921.

93G. esant Lietuvoje bendrauja su dukra M., kiekvieną antradienį pasiimdamas vaiką 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą; Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje arba vizitai pas gydytojus, A. G. privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos;

942.

952. A. G. esant Lietuvoje visą mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrą sekmadienį, pasiimdamas vaiką sekmadienį 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

963.

97G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iš eilės, pasiimdamas vaiką sekmadienį 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 vai. į jos gyvenamąją vietą;

984.

99G .esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaiką 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 20 val.;

1005.

101Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiką, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai vaiko motiną; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandą; jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra;

1026.

103Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. G. bendravimo su vaiku dienomis, A. G. bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

1047.

105Vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų - kitas turi teisę pasveikinti dukrą su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

1068.

107Šalys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sąlygas dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose;

1089.

109Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti sąlygas D. G. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jai informaciją apie vaikų sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;

11010.

111Be rašytinio vieno iš tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, nei vienas iš tėvų neturi teisės išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę;

11211.

113šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;

11412.

115ieškovas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš D. G. bei iš visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku;

11613.

117D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A. G. apie jos bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. pašto ir kt.) pasikeitimą;

11814.

119Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.);

120II.

121Kai dukrai M., sueis 7 metai nustatyti bendravimo su dukra tvarką sekančiai:

1221)

123A. G. esant Lietuvoje visą mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką šeštadienį 12 val. iš ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

1242)

125G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iš eilės, pasiimdamas vaiką sekmadienį 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

1263)

127G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., kiekvieną antradienį pasiimdamas vaiką 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

1284)

129G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėn. pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaiką 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 20 val.;

1305)

131Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiką, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai vaiko motiną; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandą, jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra;

1326)

133Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. G. bendravimo su vaiku dienomis, ieškovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

1347)

135Vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų - kitas turi teisę pasveikinti dukrą su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

1368)

137Šalys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sąlygas dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose

1389)

139Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti sąlygas D. G. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jai informaciją apie vaikų sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;

14010)

141Be rašytinio vieno iš tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, nei vienas iš tėvų neturi teisės išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę.

14211)

143šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;

14412)

145Ieškovas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš D. G. bei iš visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku;

14613)

147D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A. G. apie jos bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. pašto ir kt.) pasikeitimą;

14814)

149Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.)

150Teismo vertinimu, ieškovui ir atsakovei nesusitarus, teismo parinkta ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, užtikrina vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, bei padės vaiko tėvams išvengti tarpusavio konfliktų dėl kurių galėtų nukentėti vaikas, labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

151Pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam neigiamą įtaką ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).

152Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

153Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

154Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 882 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 815 Eur išlaidas advokato pabaigai apmokėti.

155Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 413 Eur žyminį mokestį. Teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

156Įvertinus aplinkybes, jog byloje šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys yra lygios, įvertinus šalių procesinį elgesį, remiantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais, ieškovas ir atsakovė paliktinos prie patirtų bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, 8 straipsnis, 93 straipsnis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

157Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Nutarė

158ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

159Nutraukti ieškovo A. G. (A. G.), asmens kodas ( - ) ir atsakovės D. G., asmens kodas ( - ) santuoką, sudarytą ( - ) ( - ), ( - ), ir ( - ) apskaitytą (įregistruotą) ( - ) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

160Po santuokos nutraukimo atsakovei D. G. palikti santuokinę pavardę ,,G.“, ieškovui A. G. (A. G.) - ,,G.“.

161Nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina atsakove D. G., asmens kodas ( - ) atsakovės gyvenamojoje vietoje.

162Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.), asmens kodas ( - ) nepilnamečio vaiko M. G., gim. ( - ), išlaikymui po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. gegužės 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

163Paskirti atsakovę D. G. nepilnamečio vaiko M. G., gim. ( - ), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

164Nustatyti ieškovo A. G. (A. G.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. G., gim. ( - ), tvarką:

165I. Iki dukrai M. G. sueis 7 (septyni) metai:

1661. A. G. esant Lietuvoje bendrauja su dukra M., kiekvieną antradienį pasiimdamas vaiką 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą; Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje arba vizitai pas gydytojus, A. G. privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos;

1672. A. G. esant Lietuvoje visą mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrą sekmadienį, pasiimdamas vaiką sekmadienį 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

1683. A. G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iš eilės, pasiimdamas vaiką sekmadienį 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 vai. į jos gyvenamąją vietą;

1694. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaiką 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 20 val.;

1705. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiką, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai vaiko motiną; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandą; jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra;

1716.Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. G. bendravimo su vaiku dienomis, A. G. bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

1727. Vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų - kitas turi teisę pasveikinti dukrą su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

1738. Šalys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sąlygas dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose;

1749. Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti sąlygas D. G. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jai informaciją apie vaikų sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;

17510. Be rašytinio vieno iš tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, nei vienas iš tėvų neturi teisės išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę;

17611. Šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;

17712. Ieškovas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš D. G. bei iš visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku;

17813. D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A. G. apie jos bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. pašto ir kt.) pasikeitimą;

17914. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.);

180II.

181Kai dukrai M., sueis 7 metai nustatyti bendravimo su dukra tvarką sekančiai:

1821. A. G. esant Lietuvoje visą mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką šeštadienį 12 val. iš ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

1832. A. G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iš eilės, pasiimdamas vaiką sekmadienį 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

1843. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., kiekvieną antradienį pasiimdamas vaiką 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

1854. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėn. pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaiką 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 20 val.;

1865. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiką, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai vaiko motiną; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandą, jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra;

1876. Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. G. bendravimo su vaiku dienomis, ieškovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

1887. Vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų - kitas turi teisę pasveikinti dukrą su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

1898.Šalys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sąlygas dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose

1909. Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti sąlygas D. G. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jai informaciją apie vaikų sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;

19110. Be rašytinio vieno iš tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, nei vienas iš tėvų neturi teisės išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę.

19211. šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;

19312. Ieškovas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš D. G. bei iš visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku;

19413. D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A. G. apie jos bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. pašto ir kt.) pasikeitimą;

19514. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.)

196Padalinti santuokos metu įgytą turtą:

197-

198po santuokos nutraukimo ieškovui A. G. (A. G.) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę BMW M3, valst. Nr. ( - ) registruotą ieškovo vardu, ir ½ dalį buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), bei 1/2 dalį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 5/69 dalies žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - ));

199-

200po santuokos nutraukimo atsakovei D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), bei 1/2 dalį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 5/69 dalies žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )).

201Nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu ( - ), ir 5/69 dalių žemės sklypo, adresu ( - ), tvarką:

202ieškovas A. G. (A. G.) naudojasi 14,62 kv. m kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-5, o atsakovė D. G. naudojasi 18,78 kv. m kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-4, kitomis buto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-6, ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai;

203ieškovas A. G. (A. G.) ir atsakovė D. G. lygiomis dalimis bendrai naudojami šalims nuosavybe teise priklausančia 5/69 dalimi žemės sklypo.

204Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui Swedbank, akcinė bendrovė pagal 2015 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. ( - ) palikti solidariomis ieškovo A. G. (A. G.) ir atsakovės D. G. prievolėmis.

205Priteisti atsakovei D. G. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

206Kitų ieškinio, priešieškinio reikalavimų netenkinti.

207Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

208Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

209Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) santuoką, (... 5. Ieškinyje nurodė, jog ( - ) ( - ), ( - ), ieškovas su atsakove sudarė... 6. Ieškovas nurodė, jog santuokoje su atsakove bendrosios jungtinės... 7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais... 8. Atsakovė priešieškiniu (patikslintu) prašo teismo: 1) santuoką, sudarytą... 9. Priešieškinyje nurodė, jog santuokos pradžioje sutuoktinių santykiai buvo... 10. Atsakovė nurodė, jog nuo 2016 m. daug kartų siūlė ieškovui santuoką... 11. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovas nurodė, jog su... 12. Teismo posėdyje ieškovas palaikė reikalavimus ir atsikirtimus į... 13. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus,... 14. Teismo posėdyje atsakovė palaikė priešieškinio reikalavimus procesiniuose... 15. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė reikalavimus ir atsikirtimus... 16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ,,Swedbank“,... 17. Teismas konstatuoja:... 18. bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. G. ir atsakovės D. G. ( - ) ( -... 19. Ieškovas prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Atsakovė... 20. Dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo... 21. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis... 22. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių... 23. Sutuoktinio pareigos yra įtvirtintos Civilinio kodekso 3.26–3.30,... 24. Nagrinėjamu atveju, ieškovas reikšdamas reikalavimą nutraukti santuoką... 25. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovas naudojo... 26. Minėta, jog esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas... 27. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovo ir... 28. Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis numato, jog sutuoktinis po santuokos... 29. Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo... 30. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinę žalą... 31. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 32. Ieškovas prašo nepilnamečio šalių vaiko M. G., gim. ( - ), gyvenamąją... 33. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog kai tėvas ir motina... 34. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su atsakove... 35. Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo... 36. Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo... 37. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovui asmeninės nuosavybės teise... 38. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis numato, jog turtas, įgytas... 39. Bendro turto padalijimo tvarka yra įtvirtinta Civilinio kodekso 3.118... 40. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo priteisti A. G. asmeninės nuosavybės... 41. Atsakovė priešieškiniu prašo po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės... 42. Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo turto vertė... 43. Tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonės BMW M3, registruotos... 44. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl... 45. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo;... 46. Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas... 47. Byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto... 48. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės... 49. Iš byloje pateikto patalpų padalijimo projekto (el. b. l. 45-47, t. I)... 50. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina naudojimosi nekilnojamuoju turtu –... 51. Įvertinus aplinkybę, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise... 52. Pastebėtina, jog bendraturčiai bendru susitarimu gali pakeisti tvarką, pagal... 53. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė nustatyti atsakovei uzufrukto teisę... 54. Civilinio kodekso 3.71 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu gyvenamoji patalpa... 55. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog po santuokos... 56. Dėl kompensacijų ... 57. Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 4 500 Eur kompensaciją už transporto... 58. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog turtas,... 59. Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalis numato, jog turtu, kuris yra bendroji... 60. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą nustatyti, jog transporto priemonė... 61. Ieškovas, atsikirsdamas į priešieškinio reikalavimą dėl 5 000 Eur... 62. Byloje pateikti įrodymai (šalių susirašinėjimai, Klaipėdos miesto šeimos... 63. Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 5 000 Eur kompensaciją už iki 2016 m.... 64. Dėl sutuoktinių prievolių ... 65. Civilinio kodekso 3.109 straipsnis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės... 66. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog sutuoktiniai turi įsipareigojimų... 67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka... 68. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ... 69. Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą nepilnamečio vaiko išlaikymui iš... 70. Atsakovė priešieškiniu prašo iš priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai... 71. Iškėlus bylą teisme ieškovas nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui... 72. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą... 73. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant... 74. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise... 75. Minėta, jog išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų... 76. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto... 77. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina... 78. Remiantis Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatomis, šalims išlieka... 79. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo... 80. Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę... 81. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai... 82. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio... 83. Civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium... 84. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl... 85. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra... 86. Įvertinus nustatytas aplinkybes, specialistės nuomonę, institucijos,... 87. Nors tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau teisių ir pareigų... 88. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi... 89. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ir... 90. I.... 91. Iki dukrai M. G. sueis 7 (septyni) metai:... 92. 1.... 93. G. esant Lietuvoje bendrauja su dukra M., kiekvieną antradienį pasiimdamas... 94. 2.... 95. 2. A. G. esant Lietuvoje visą mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrą... 96. 3.... 97. G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iš... 98. 4.... 99. G .esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėnesio pirmąjį... 100. 5.... 101. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu... 102. 6.... 103. Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto... 104. 7.... 105. Vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų - kitas turi teisę... 106. 8.... 107. Šalys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sąlygas dalyvauti vaikui svarbiuose... 108. 9.... 109. Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti... 110. 10.... 111. Be rašytinio vieno iš tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos... 112. 11.... 113. šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas... 114. 12.... 115. ieškovas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš D. G. bei iš... 116. 13.... 117. D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A.... 118. 14.... 119. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę... 120. II.... 121. Kai dukrai M., sueis 7 metai nustatyti bendravimo su dukra tvarką sekančiai:... 122. 1)... 123. A. G. esant Lietuvoje visą mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrą... 124. 2)... 125. G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iš... 126. 3)... 127. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., kiekvieną antradienį... 128. 4)... 129. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėn. pirmąjį... 130. 5)... 131. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu... 132. 6)... 133. Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto... 134. 7)... 135. Vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų - kitas turi teisę... 136. 8)... 137. Šalys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sąlygas dalyvauti vaikui svarbiuose... 138. 9)... 139. Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti... 140. 10)... 141. Be rašytinio vieno iš tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos... 142. 11)... 143. šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas... 144. 12)... 145. Ieškovas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš D. G. bei iš... 146. 13)... 147. D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A.... 148. 14)... 149. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę... 150. Teismo vertinimu, ieškovui ir atsakovei nesusitarus, teismo parinkta ir... 151. Pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos... 152. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 153. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 154. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 882 Eur... 155. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 413 Eur žyminį mokestį. Teismo 2019... 156. Įvertinus aplinkybes, jog byloje šalių reikalavimai tenkinti iš dalies,... 157. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 158. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 159. Nutraukti ieškovo A. G. (A. G.), asmens kodas ( - ) ir atsakovės D. G.,... 160. Po santuokos nutraukimo atsakovei D. G. palikti santuokinę pavardę ,,G.“,... 161. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina... 162. Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.), asmens kodas ( - ) nepilnamečio vaiko M.... 163. Paskirti atsakovę D. G. nepilnamečio vaiko M. G., gim. ( - ), išlaikymui... 164. Nustatyti ieškovo A. G. (A. G.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. G., gim.... 165. I. Iki dukrai M. G. sueis 7 (septyni) metai:... 166. 1. A. G. esant Lietuvoje bendrauja su dukra M., kiekvieną antradienį... 167. 2. A. G. esant Lietuvoje visą mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrą... 168. 3. A. G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du... 169. 4. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėnesio... 170. 5. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali... 171. 6.Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto... 172. 7. Vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų - kitas turi... 173. 8. Šalys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sąlygas dalyvauti vaikui... 174. 9. Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti... 175. 10. Be rašytinio vieno iš tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos... 176. 11. Šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu... 177. 12. Ieškovas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš D. G. bei... 178. 13. D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas,... 179. 14. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę... 180. II.... 181. Kai dukrai M., sueis 7 metai nustatyti bendravimo su dukra tvarką sekančiai:... 182. 1. A. G. esant Lietuvoje visą mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrą... 183. 2. A. G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du... 184. 3. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., kiekvieną antradienį... 185. 4. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėn. pirmąjį... 186. 5. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali... 187. 6. Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto... 188. 7. Vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų - kitas turi... 189. 8.Šalys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sąlygas dalyvauti vaikui... 190. 9. Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti... 191. 10. Be rašytinio vieno iš tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos... 192. 11. šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu... 193. 12. Ieškovas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš D. G. bei... 194. 13. D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas,... 195. 14. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę... 196. Padalinti santuokos metu įgytą turtą:... 197. -... 198. po santuokos nutraukimo ieškovui A. G. (A. G.) asmeninės nuosavybės teise... 199. -... 200. po santuokos nutraukimo atsakovei D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti... 201. Nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu ( - ), ir 5/69... 202. ieškovas A. G. (A. G.) naudojasi 14,62 kv. m kambariu, plane pažymėtu... 203. ieškovas A. G. (A. G.) ir atsakovė D. G. lygiomis dalimis bendrai naudojami... 204. Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui Swedbank, akcinė bendrovė pagal... 205. Priteisti atsakovei D. G. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų... 206. Kitų ieškinio, priešieškinio reikalavimų netenkinti.... 207. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos... 208. Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.... 209. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...