Byla 2A-2186-553/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų R. G., P. G. ir UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. G., P. G. bei D. G. ieškinį atsakovui P. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo UAB „Stomatologijos implantacijos centras“, atsakovo P. G. priešieškinį pareikštą ieškovei R. G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir trečiojo asmens UAB „Stomatologijos implantacijos centras“ ieškinį atsakovams P. G. ir R. G. dėl įsiskolinimo priteisimo iš solidarių skolininkų.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė R. G. ieškiniu teismo prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės R. G. ir atsakovo P. G., sudarytą 1994 m. spalio 15 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr.2651) dėl P. G. kaltės, neskiriant termino susitaikymui, paliekant ieškovei po santuokos nutraukimo ikisantuokinę pavardę – A.; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų – dukters D. G., sūnaus P. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo P. G. išlaikymą sūnui P. G. - 2 500 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, dukrai D. G. - 1500 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, paskiriant nepilnamečių D. G. ir P. G. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise R. G.; santuokoje įgyta sutuoktinių turtą padalinti ieškovės pateiktu būdu.

5Atsakovas P. G. patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės R. G. ir atsakovo P. G., sudarytą 1994 m. spalio 15 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr.2651) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskiriant termino susitaikymui, paliekant ieškovei ikisantuokinę pavardę – A.; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų – dukters D. G. ir sūnaus P. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. G.; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui P. G. – 850 Lt į mėnesį iki jo pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai D. G. - 850 Lt į mėnesį iki jos pilnametystės, nepilnamečių D. G. ir P. G. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. G.; padalinti santuokinį turtą atsakovo pateiktu būdu; priteisti atsakovui iš ieškovės 85 655 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; priteisti atsakovui iš ieškovės 207 912 Lt piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; priteisti atsakovui iš ieškovės 12 000 Lt nuostolių, turėtų išlaikant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) ir ( - ); priteisti kreditoriui UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ solidariai iš ieškovės ir atsakovo 2 078 186,46 Lt negrąžintų paskolų ir nesumokėtų palūkanų bei procesines palūkanas.

6Trečiasis asmuo UAB „Stomatologijos implantacijos centras“ ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš R. G. ir P. G. 2 078 186,46 Lt (du milijonai septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai šimtas aštuoniasdešimt šeši litai ir 46 cnt) negrąžintų paskolų ir nesumokėtų palūkanų, solidariai priteisti iš atsakovų R. G. ir P. G. penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-19 sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies:

  • santuoką, įregistruotą 1994 m. spalio 15 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 2651, tarp ieškovės R. G. ir P. G. nutraukė dėl atsakovo P. G. kaltės;
  • po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. grąžino iki santuokos buvusią pavardę „A.“, P. G. paliko pavardę – „G.“;
  • nustatė nepilnametės D. G. gyvenamąją vietą su ieškove R. G.;
  • nustatė ieškovę R. G. nepilnametės dukros D. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
  • priteisė iš atsakovo P. G. išlaikymą nepilnametei dukrai D. G. po 1000,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-09-17 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
  • priteisė ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise:

8- turtinį kompleksą, susidedantį iš žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); kitų statinių (inžinierių) - kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); kurio vertė - 471 000 Lt;

9- kompleksą, susidedantį iš negyvenamosios patalpos - odontologijos kabineto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); 1/21 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ), vertė - 23 095 Lt; kurio vertė - 309 000 Lt;

10- 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos centras" akcijų, kurių vertė 5000,00 Lt;

11- 17 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON“ akcijų, kurių vertė 1700,00 Lt.

  • Priteisė atsakovui P. G. asmeninės nuosavybės teise:

12- turtinį kompleksą, susidedantį iš pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pastato - garažo, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); bendros vertės 435 800 Lt;

13- žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). adresas: ( - ); vertė - 1500 Lt;

14- transporto priemonę - KAWASAKI VN 900, VIN kodas ( - ); vertė - 9800 Lt;

15- transporto priemonę - SAVOS GAMYBOS. VIN kodas ( - ); vertė 290 Lt;

16- transporto priemonę - PORSCHE CAYENNE, VIN kodas ( - ); vertė - 88 000 Lt;

17- katerį „Bayliner Capri 1952CN", identifikavimo kodas ( - ), įsigijimo kaina 5000,00 Lt;

18- 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ akcijų, kurių vertė 5000,00 Lt;

19- 18 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON“ akcijų, kurių vertė l 800 Lt.

20Priteisė iš ieškovės R. G. atsakovui P. G. 5 216,31 Lt išlaidų susijusių su nekilnojamojo turto išlaikymu.

21Priteisė iš ieškovės R. G. atsakovui P. G. 8 500,00 Lt kompensaciją.

22Trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai solidariai iš R. G. ir P. G. 150 000,00 Lt skolos bei asmeniškai iš P. G. 1 928 186,46 Lt (vieną milijoną devynis šimtus dvidešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis Lt 46 ct); priteisė iš ieškovės 1 151,35 Lt iš atsakovo 30 830,51 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai.

23Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys nuo 2011 metų rudens negyvena šeimyninio gyvenimo bei neveda bendro ūkio. CK 3.26 – 3.30 str., 3.35 – 3.36 str. numatytos sutuoktinio pareigos. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė tvirtino, kad atsakovas jai yra neištikimas, kad turi kitą šeimą, kurioje netrukus jam gims vaikas. Tačiau šių aplinkybių nepatvirtino byloje esantys įrodymai, todėl teismas atsakovo neištikimybės fakto nenustatė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę bei, kad jis be ieškovės žinios, sutikimo bei pritarimo kūrė verslą, t.y. įsigijo akcijas UAB „SIC agoron“, taip pat turi akcijų UAB „P. G. subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“. Šios aplinkybės patvirtino, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu yra visiškai nelojalus. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad ir ieškovė savo netinkamais kaip sutuoktinei veiksmais prisidėjo prie santuokos iširimo, todėl konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d., kas sudarė pagrindą nutraukti santuoką pagal CK 3.60 str. dėl atsakovo P. G. kaltės.

24Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuokoje buvo įgytas šis turtas: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); kiti statiniai (inžinieriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); negyvenamoji patalpa - odontologijos kabinetas, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); 1/21 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); transporto priemonė - KAWASAKI VN 900, VIN kodas ( - ); transporto priemonė - SAVOS GAMYBOS, VIN kodas ( - ); transporto priemonė - PORSCHE CAYENNE, VIN kodas ( - ); Kateris „Bayliner Capri 1952CN", 100 vnt. akcijų UAB “Stomatologinės implantacijos centras“, 35 vnt. akcijų UAB „SIC ARGON“.

25Ginčas tarp šalių dėl turto padalinimo iš esmės kilo tik dėl turtinių kompleksų, esančių ( - ) ir ( - ), nes ieškovė ir atsakovas abu norėjo, kad turtinis kompleksas ( - ) atitektų jiems. Ieškovė nurodė, kad pageidauja turtinio komplekso Kaune dėl to, kad galimai jų vaikai studijuos Kauno medicinos universitete, o Vilniuje jie jau turi senelės namą, taip pat nurodė, kad negalėtų gyventi Trakų rajono komplekse dėl to, kad šalia gyvena sutuoktinio giminės ir per šalių sklypą eina servitutinis giminėms priklausantis kelias. Atsakovas nurodė, kad Kaune esančiuose namuose ir sandėliuose jis yra įrengęs signalizaciją ir ten laiko įmonės „Sic argon“ prekes, todėl Kaune esantis turtinis kompleksas jam reikalingas verslui. Teismas turtinį kompleksą, esantį Kaune, priteisė ieškovei, o turtinį kompleksą, esantį Trakų rajone, atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė santuokos pradžioje turėjo didelės vertės turto, t. y. namą su žemės sklypu Riešės k., kurį pardavė, o gautas lėšas investavo į sutuoktinių bendro turto įsigijimą, todėl teismas konstatavo esant pagrindui nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui nepriteisti kompensacijos dėl ieškovei tenkančios didesnės turto dalies.

26Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nurodė, kad bylą nagrinėjant teisme P. G. tapo pilnametis, todėl dėl jo išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo teismas nepasisako, nes tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl nepilnametės D. G. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, konstatavo, kad gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. G.. Ieškovė dukros išlaikymui prašė priteisti 1 500 Lt, atsakovas prašė priteisti 850 Lt. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas dukros išlaikymui iki santuokos nutraukimo pervesdavo po 1 000,00 Lt, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, sumažinti išlaikymo dydį nėra jokio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad didesnio išlaikymo dydžio teismas taip pat neturi pagrindo priteisti, kadangi atsakovas turi skolinių įsipareigojimų.

27Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad trečiasis asmuo atsakovui P. G. 2009-04-01 suteikė 43 443 Eur paskolą; 2009-12-21 suteikė 347 544 Eur paskolą; 2011-09-30 suteikė 289 260 Eur paskolą. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad 2009-04-01 suteikta 43 443 Eur paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į kredito grąžinimo laikotarpį ir paskolos gavimo laiką – 2009-04-23 ir 2009-06-25 Nordea bankui atsakovas P. G. iš viso grąžino 157 000 Lt litų kredito. Atitinkamai teismas nustatė solidariąją prievolę dėl 43 443 Eur paskolos. Nors ši paskola trečiajam asmeniui buvo grąžinta 2011-12-30, t. y. tuo metu kai sutuoktiniai jau bendro ūkio nevedė, teismas sprendė, kad atleisti ieškovę nuo solidarios prievolės nėra pagrindo. Byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai nepatvirtino, kad yra pagrindas 2009-12-21 ir 2011-09-30 paskolos sutarčių pagrindu gautas lėšas pripažinti sutuoktinių solidaria prievole. Byloje nustatyta, kad 2010 metais atsakovas be ieškovės žinios kūrė įmonę „Sic argon“ bei vėliau įmonę „P. G. subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“. Nuo 2011 m. spalio mėn. sutuoktinių santykiai visiškai pašlijo, todėl laikyti paskolą paimtą 2011-09-30 jų bendriems šeimos poreikiams tenkinti nėra jokio pagrindo. Teismas pripažinęs ieškovei prievolę sumokėti solidariai su atsakovu 150 000,00 Lt paskolos trečiajam asmeniui, konstatavo, kad likusi paskolos dalis bei palūkanos pripažintinos atsakovo asmenine prievole – 1 928 186,46 Lt.

28Atsakovas iš ieškovės prašė priteisti 207 912,00 Lt piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti 199 412,00 Lt dydžio kompensaciją, nes ieškovė įrodė, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti – ieškovės tėvui perleistos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos reikmėms, t. y. ieškovės tėvas šias lėšas panaudojo sutuoktinių turto įsigijimui, t.y. rūpinosi statybomis ( - ) Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas priteisti iš ieškovės 8 500,00 Lt kompensaciją dėl piniginių lėšų, išimtų iš „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. LT 677300010001914600, nes ieškovė neįrodė, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti – lėšos taip pat išimtos laikotarpiu, kai šalių santykiai jau buvo pašliję ir jie nevedė bendro ūkio. Ieškovė nurodė, kad dalį pinigų ji panaudojo žyminiam mokesčiui sumokėti nagrinėjamoje byloje, tačiau tai nėra išlaidos šeimos poreikiams.

29LR CK 3.92 str. 1 d. numato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru susitarimu. Taigi, įstatymas numato, kad sutuoktiniai ne tik privalo bendrai disponuoti turtu, bet jį bendromis lėšomis ir išlaikyti. Atsakovui su ieškove nepavyko susitarti dėl bendro turto išlaikymo, ieškovė vengė mokėti už bendrai sutuoktiniams priklausantį turtą mokesčius, būtinus šio turto išlaikymui. Todėl atsakovas P. G. iš savo asmeninių lėšų vienas privalėjo nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio išlaikyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį ( - ) ir ( - ). Iš viso šio nekilnojamojo turto išlaikymui atsakovas P. G. teigė, kad patyrė 24 000 Lt. išlaidų. Dalies išlaidų teismas nepripažino pagrįstomis, todėl jų nepriteisė. Nurodė, kad ieškovė nei Trakų raj., nei Kauno m. esančiuose namuose negyveno, todėl priteisti išlaidas dėl elektros energijos naudojimo nėra pagrindo. Atsakovas įrodė, kad dėl taikytinos draudimo apsaugos sutuoktinių turtui esančiam Trakų r., ir Kaune, bei dėl namo, esančio Kaune šildymo, jis patyrė išlaidų, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir pusė patirtų išlaidų priteisiama iš ieškovės, t.y. 5.216,31 Lt (10432,62 : 2).

  1. Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

30Ieškovė R. G. apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo pakeisti sprendimą dalyje, kurioje priteista iš ieškovės solidariai su atsakovu 150 000 Lt trečiojo asmens naudai; panaikinti sprendimą dalyje, kurioje priteista iš ieškovės atsakovo naudai 5 216,31 Lt išlaidų, susijusių su turto išlaikymu; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukros D. G. naudai periodinėmis išmokomis po 1 500 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui P. G. periodinėmis išmokomis po 2 500 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės, t.y. 2014 m. spalio 29 d.; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 9500 Lt už ekspertizę. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakovo skolinius įsipareigojimus, nepagrįstai sumažino priteistiną išlaikymo dydį dukrai D. G.. Byloje nustatyta, kad atsakovas skolinosi pinigus iš savo bendrovės, tai reiškia, kad paimdamas net 2 mln. Lt kreditą, atsakovas įvertino arba turėjo įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą, bet ne nepilnamečių vaikų sąskaita. Tokio dydžio kredito paėmimas patvirtina atsakovo labai gerą turtinę padėtį, o atitinkamai ir galimybę teikti savo vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris tenkintų visus, o ne tik būtiniausius vaikų poreikius. Teismas, sumažindamas priteistiną išlaikymo dydį, nenurodė kokia teisės norma remdamasis tai daro. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad dalis gautos paskolos iš trečiojo asmens buvo panaudota šeimos poreikiams. Teismo išvada, kad atsakovas, paimdamas paskolą iš trečiojo asmens, dalinai ją panaudojo šeimos poreikiams tenkinti pagrįsta tik prielaidomis, nes kredito dalis buvo grąžinta ne iš bendrovės suteiktos paskolos, o iš Nordea Bank Finland Plc banko kreditinės kortelės. Pats faktas, kad paskolos buvo paimtos bendro gyvenimo metu, yra nepakankamas išvadai, jog už paskolos grąžinimą sutuoktiniai atsako solidariai. Be to teismas sprendime konstatuoja, jog 150 000 Lt paskola yra grąžinta, taigi du kartus grąžinti tą pačią paskolą nėra pagrindo. Ieškovė apie paimtas paskolas nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti solidarią sutuoktinių prievolę. CK 3.109 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Byloje pateikta kredito sutartis su Nordea Bank Finland Plc banku patvirtina, jog paskola buvo suteikta iki 2036 m., o tai reiškia, kad 2009 m. nebuvo būtina paimti paskolą iš bendrovės banko paskolai grąžinti. Ieškovė, pasisakydama dėl teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui priteista 5 216,31 Lt išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto išlaikymu, nurodo, kad teismas konstatuoja, jog ieškovė turtu nesinaudojo, bet vis tiek iš jos priteisia išlaidas, susijusias su turto išlaikymu. Ieškovė nuo 2011 m. rugsėjo neturėjo galimybės patekti ar naudotis nei vienu sutuoktinių nekilnojamuoju turtu, negalėjo pasiimti ten esančių savo asmeninių daiktų, todėl teismo išvada, kad ji turi atlyginti šio turto išlaikymo išlaidas yra nepagrįsta. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria lygiomis dalimis padalintos išlaidos už ekspertizę. Kadangi teismo išvados turto padalijimo dalyje pilnai pagrįstos būtent ieškovės pateiktu įrodymu, visos išlaidos, susijusios su įrodymu turi būti jai atlygintos pilna apimtimi. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą sūnui P. G.. Kadangi pagal CPK 265 str. 2 d. reikalavimus teismas privalo priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, o ieškiniu prašyta priteisti išlaikymą sūnui P. G., kuris ieškinio padavimo metu buvo nepilnametis ir tapo pilnamečiu tik bylos nagrinėjimo metu,, teismo sprendimas iš dalies yra visiškai be motyvų, todėl pagal CPK 329 str. 2 d. 7 p. nuostatas tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

31Atsakovas P. G. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir toje dalyje priimti naują sprendimą: nutraukti ieškovės R. G. ir atsakovo P. G. santuoką, įregistruotą 1994-10-15 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2651; nekilnojamąjį turtą esantį ( - ), susidedantį iš žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) bei ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )) ir kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 471 000 Lt, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui P. G.; nekilnojamąjį turtą esantį ( - ), susidedantį iš: gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), garažo (unikalus Nr. ( - )), žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), bendros 435 800 Lt vertės ir žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu ( - ), 1 500 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei R. G.; priteisti atsakovui P. G. iš ieškovės R. G. 85 655 Lt (24 807,40 EUR) piniginę kompensaciją už ieškovei R. G. priteistą natūra didesnės vertės turtą; priteisti atsakovui P. G. iš ieškovės R. G. 199 412 Lt (57 753,71 EUR) piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, susidariusį ieškovei pervedus savo tėvui santuokines lėšas ir pastarajam negrąžinus 398 824 Lt sumos. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo P. G. kaltės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad P. G. smurtavo prieš sutuoktinę ir kūrė verslą jai nežinant, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Smurtą atsakovas panaudojo ieškovės atžvilgiu jau jiems gyvenant skyriumi ir derinant santuokinio turto pasidalinimo klausimus. Tokie netinkami atsakovo veiksmai negali būti traktuojami kaip atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo, nes šeima jau buvo iširusi, sutuoktiniai gyveno atskirai ir derino ginčytinus turtinius klausimus. Aplinkybės, kad ieškovei nebuvo žinoma apie verslo kūrimą yra neįrodytos. Ieškovei buvo žinomos visos šeimos verslo kūrimo aplinkybės ir tai patvirtina ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma dalinti santuokoje įkurtų UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ir UAB „SIC ARGON“ akcijas, kas įrodo, kad šios įmonės buvo įkurtos su ieškovės žinia ir ieškovė laiko šį verslą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl turtinių kompleksų, esančių Kaune ir Trakų raj., nesudaro teisinio pagrindo turtinį kompleksą esantį Kaune paskirti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu vaikams nėra reikalingas namas Kaune, nes abu vaikai gyvena ir mokosi Vokietijoje. Iki išvykimo mokytis į Vokietiją, abu vaikai gyveno su motina Vilniuje. Ieškovei R. G. nekilnojamasis turtas Kaune nereikalingas, nes ieškovė dirba ir gyvena Vilniuje. Paskirti nekilnojamąjį turtą Kaune ieškovei, vadovaujantis argumentu, kad galbūt ateityje vaikai studijuos Kaune mediciną ir jiems reikės namo Kaune, yra neprotingas ir teisiškai nereikšmingas, sprendžiant santuokinio turto padalijimo klausimą. Apeliantas P. G. gyvena name Šakių g. 17, Kaune, šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, atsakovas taip pat dirba Kaune, todėl nekilnojamasis turtas ( - ), yra reikalingas pačiam atsakovui ir turi būti priteistas būtent atsakovui. Atsakovas P. G. jam priteistu turtu Trakų rajone naudotis negalės, nes važinėti kiekvieną dieną į Kauną ir atgal užima daug laiko, taip pat yra didelės kuro sąnaudos. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir nepriteisė atsakovui P. G. kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį. Teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo vadovavosi tuo, kad ieškovei senelis 1998 m. padovanojo 50 000 vokietijos markių, kurios panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės padidinimui – Trakų raj. esančio namo statybai, santuokinio turto įsigijimui buvo gaunama ieškovės tėvų materialinė parama bei ieškovė santuokos sudarymo pradžioje turėjo didelės vertės turtą – namą su žemės sklypu Riešės k., kurį pardavė ir gautas lėšas naudojo bendrosios jungtinės nuosavybės didinimui. Ieškovė R. G. nepateikė 50 000 Vokietijos markių dovanojimo sutarties originalo. Ieškovė nurodė, kad sutarties originalą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau iš šios institucijos yra gautas atsakymas byloje, kad originalo Valstybinė mokesčių inspekcija neturi. Todėl ieškovė nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, kurie patikimai patvirtintų 50 000 Vokietijos markių dovanojimą ieškovei. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės tėvų materialinę paramą, nes R. G. banko sąskaitų išrašai patvirtina didelių pinigų sumų pervedimą V. A.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė R. G. savo tėvui V. A. nuo 1998-05-06 iki 2002-05-16 pervedė iš savo sąskaitų, esančių AB SEB banke, 898 824 Lt. Dalį šių pinigų V. A. R. G. grąžino, tačiau 398 824 Lt iš pervestų bendrų santuokinių lėšų liko negrąžinta ir tai siejasi su atsakovo P. G. priešieškinio reikalavimu priteisti iš ieškovės R. G. 199 412 Lt piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (LR CK 3.98 str. 3 d.). Ieškovė, pervesdama santuokines lėšas savo tėvui, atsakovo P. G. sutikimo neturėjo, tiek faktiškai, tiek ir pagal įstatyme įtvirtintą prezumpciją, ieškovė R. G. įnešė 1998-05-06 į savo vardu atidarytą banko sąskaitą 115 000 USD (460 000 Lt) santuokinių lėšų, kurios priklausė ir atsakovui P. G.. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 115 000 USD priklauso R. G. asmeninės nuosavybės teise. Todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovo P. G. 2014-08-05 patikslinto priešieškinio reikalavimą ir nepriteisė atsakovui 199 412 Lt piniginės kompensacijos. Gyvenamasis namas Riešės kaime buvo baigtas statyti 1996-12-17, o žemės sklypas įsigytas iš valstybės 1995-11-07. Ieškovės R. G. ir atsakovo P. G. santuoka įregistruota 1994-10-15. Tokiu būdu, nekilnojamasis turtas Riešės kaime buvo įsigytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 1998-05-06 pirkimo - pardavimo sutartimi šis santuokinis turtas buvo perleistas, o už jį gautos lėšos abiems sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismas neturėjo pagrindo, dalinant turtą natūra, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Paliekant 2014-12-19 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo nepakeistą, t.y. P. G. paliekant gyvenamąjį namą Trakų r., atsakovui priklauso didesnė piniginė kompensacija - 120 155 Lt sumoje.

32Trečiasis asmuo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų nustatant, kad R. G. ir P. G. yra solidarūs skolininkai vykdant ieškinyje nurodytas prievoles dėl 2 078 186,46 Lt (601 884,40 EUR) grąžinimo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ir priteisti iš R. G. ir P. G. UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ P. G. gyvenant santuokoje su R. G. suteikė paskolas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad santuokoje įgyto ir dalintino turto vertė yra lygi beveik 1 400 000,00 Lt (vienas milijonas keturi šimtai tūkstančių litų). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nurodytas turto vertinimas yra atliktas 2013 metais, t.y. jo vertė vertinimo atlikimo metu dėl buvusios ekonominės krizės ir dėl iki krizės buvusio nekilnojamojo turto kainų šuolio yra kur kas mažesnė negu ji buvo turto įsigijimo metu. Teismas, spręsdamas klausimą, ar gautos paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nurodė, kad visas turtas buvo sukurtas tik iš R. G. turėtų asmeninių lėšų – 400 000,00 Lt (keturi šimtai tūkstančių litų). Atsižvelgiant į tai, kad gyvendami santuokoje atsakovai gaudavo tik nedidelį darbo užmokestį, už kurį turėjo pragyventi, išlaikyti nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių eilę metų mokėsi Vokietijos Respublikoje ir kurio išlaikymui buvo skiriama 1 000,00 EUR kiekvieną mėnesį (šią aplinkybę patvirtino abu atsakovai), kas praktiškai sudaro visas R. G. ir P. G. gautas mėnesio pajamas, negalėjo sukaupti vieno milijono litų. Už paskolų sutarčių pagrindu gautas pinigines lėšas atsakovai įsigijo gyvenamąjį namą ( - ), nupirktą turtą suremontavo ir įrengė, taip pat atsakovai įsigijo odontologijos kabinetą su žemės sklypo dalimi ( - ), gyvenamąjį namą ( - ), kuris taip pat buvo suremontuotas ir parengtas šeimos gyvenimui, pirko transporto priemones, kurių tik vienos vertė 88 000,00 Lt (25 486,56 EUR), grąžino paskolas bankui bei fiziniams asmenims, iš kurių buvo skolinta perkant nekilnojamąjį turtą Sėlių gatvėje Vilniuje bei statant gyvenamąjį namą ( - ). Skundžiamu teismo sprendimu yra akivaizdžiai pažeidžiami kreditoriaus interesai, kadangi atsakovams lygiomis dalimis dalinamas turtas, kuris buvo sukurtas pasinaudojus kreditoriaus lėšomis, gautomis paskolų sutarčių pagrindu, tačiau kreditorius savo reikalavimus galės tenkinti tik iš vieno skolininko turto. Akivaizdu, kad skundžiamu sprendimu pažeidžiamos ne tik kreditoriaus, bet ir vieno iš atsakovų – P. G., turtinės teisės, kadangi jam vienam tenka prievolė grąžinti paskolas, už kurias buvo sukurtas turtas šeimos poreikiams tenkinti ir kuris yra dalinamas lygiomis dalimis. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė R. G. – apie paskolos sutartis ji sužinojo 2011 metų pabaigoje. LR CK 3.96 str. 1 d. nuostatos numato, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Šiuo metu, t.y. praėjus daugiau negu trejiems metams nuo sužinojimo apie sandorių sudarymo faktą dienos, R. G. tokio pobūdžio ieškinio teismui nepateikė, todėl vadovaujantis LR CK 1.71 str. nuostatomis turi būti konstatuojama, kad R. G. konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą paskolų sutarčių sudarymui. Sutinkamai su LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nuostatomis iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų. Konstatavus, kad R. G. apie sutuoktinio sudarytas paskolos sutartis žinojo ir jas patvirtino, yra akivaizdu, kad jeigu jos manymu gautos iš kreditoriaus lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ji turėjo teisę ir galimybes pirmosios instancijos teisme kelti reikalavimą dėl kompensacijos už P. G. asmeninėms reikmėms panaudotas abiems sutuoktiniams priklausančias pinigines lėšas. Kadangi R. G. nurodyta įstatymo suteikta teise nepasinaudojo, darytina visiškai pagrįsta išvada, kad ji sutinka su tuo, kad gautos lėšos buvo panaudotos išimtinai šeimos poreikiams tenkinti ir ji jokių pretenzijų buvusiam sutuoktiniui dėl to neturi, o jos bylos nagrinėjimo metu išsakyti teiginiai apie jos naivumą ir nežinojimą vertintini tik kai gynybinė pozicija siekiant išvengti turtinės atsakomybės.

33Ieškovė į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atsiliepimų nepateikė.

34Atsakovas P. G. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

35Trečiasis asmuo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus, susijusius su UAB „Stomatologinės implantacijos centras“, atmesti. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo nurodo tapačius argumentus kaip ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde.

36Atsakovas P. G. pateikė prisidėjimą prie trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ apeliacinio skundo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

38Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

39Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

40Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

41Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

42Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą, santuokoje įgyto turto padalijimą, išlaikymo priteisimą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktinių prievoles tretiesiems asmenims.

43Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

44Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik atsakovas. Paaiškina, kad smurtą atsakovas panaudojo ieškovės atžvilgiu jau jiems gyvenant skyriumi, todėl tokie atsakovo veiksmai negali būti traktuojami kaip atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo, nes šeima jau buvo iširusi. Atsakovas nesutinka, kad teismas santuokos iširimo priežastimi laikė aplinkybę, jog atsakovas kūrė verslą be ieškovės žinios, kadangi ieškovei buvo žinomos visos šeimos verslo kūrimo aplinkybės. Byloje nėra įrodyta, kad ji to nežinojo. Atsakovo nuomone abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, nes ne visais atvejais buvo lojalūs vienas kitam ir netinkamai vykdė savo pareigas.

45Byloje neginčijamai nustatyta, kad 1994-10-15 šalių sudaryta santuoka, kurios metu gimė sūnus P. G. ir dukra D. G., yra iširusi. Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 5, b. l. 125-134) santuoką prašė nutraukti dėl atsakovo P. G. kaltės, o atsakovas patikslintu priešieškiniu (t. 6, b. l. 85-94) prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan. Nagrinėdamas R. G. ir P. G. santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, kadangi prieš ieškovę naudojo smurtą ir be ieškovės žinios, sutikimo bei pritarimo kuria verslą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovės netinkamus kaip sutuoktinės veiksmus, kurie prisidėjo prie santuokos iširimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad smurtą ieškovė patyrė jau po jos išėjimo gyventi atskirai, todėl tai negali būti vertinama kaip priežastis dėl santuokos iširimo. Vilniaus apygardos teismo 2013-04-11 nuosprendyje nustatyta, kad R. G. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo pirmosios apklausos nuosekliai ir aiškiai nurodė visas įvykio aplinkybes, taip pat parodė, kad pas P. G. važiavo įteikti pasiūlymą dėl turto pasidalijimo. Šią aplinkybę patvirtino ir teismas, jog R. G. pirmųjų dviejų apklausų metu nurodė, kad vyko tikslu P. G. pristatyti turto pasidalijimo projektą, o akistatos metu ir teisme papildomai nurodė, kad vyko pasiimti ir dukros daiktų (t. 4, b. l. 136-142). Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių, esminę reikšmę turi aplinkybės apie sutuoktinių elgesį iki jų apsisprendimo gyventi atskirai, o ne po to, kai sutuoktiniai faktiškai jau buvo nutraukę santuokinius ryšius. Kadangi byloje nustatyta, kad smurto faktas įvyko jau po ieškovės sprendimo gyventi atskirai, o aplinkybių, kad smurtas buvo naudojamas anksčiau nenustatyta, nėra pagrindo teigti, kad tai įtakojo santuokos iširimą. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė fiziniu ir psichologiniu smurtu šeimoje, nepagarbu elgesiu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių nepakankamos pagarbos vienas kitam. Ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ji išėjo gyventi pas savo tėvus, palikusi sutuoktinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant pagrįstų įrodymų, kad ieškovės veiksmus sąlygojo išskirtinai tik atsakovo elgesys, nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, todėl darytina išvada, jog santuokos iširimą sąlygojo abiejų sutuoktinių veiksmai. Vertintina, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, lojalumo, pakantumo bei pagarbos vienas kitam, abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl to atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas skundžiamą sprendimą šioje dalyje pakeisti, konstatuojant, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkinamas.

46Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

47Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl turto padalijimo dalyje, kurioje teismas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė turtinį kompleksą, esantį ( - ), o atsakovui priteisė turtinį kompleksą, esantį ( - ). Atsakovas nesutinka, kad teismas rėmėsi argumentu, jog turtas, esantis ( - ) gali būti reikalingas vaikams, jiems galimai ateityje studijuojant mediciną ( - ). Atsakovo įsitikinimu teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovas gyvena ( - ), dirba ( - ) ir važinėjimas iš ( - ) į darbą ( - ) kainuos daug laiko ir kuro sąnaudų, tuo tarpu ieškovė gyvena ( - ).

48Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė svarių argumentų ir priežasčių, kodėl turtinis kompleksas, esantis Kaune, turėtų būti priteistas jam, o turtinis kompleksas esantis, Lentvaryje, turėtų būti priteistas ieškovei. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad priežastis priteisti jam turtinį kompleksą, esantį Kaune, yra aplinkybė, jog jis deklaravęs gyvenamąją vietą Kaune ir čia dirba. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų. Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. G. dirba Vilniuje (t. 3, b. l. 199). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pats atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo adresą korespondencijai ( - ). Vilniaus apygardos teismo 2013-04-11 nuosprendyje nustatyta, kad konfliktas tarp sutuoktinių įvyko ( - ). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas faktiškai gyvena Vilniuje. Todėl atmetami atsakovo argumentai ir dėl didelių laiko ir kurų sąnaudų važinėjant į darbą. Teismas vertina, kad aplinkybė, jog šalių vaikai ateityje gali studijuoti Kaune yra logiška. Įvertinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai padalijo šalių santuokoje įgytą turtą, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo priteisti turtinį kompleksą, esantį Kaune, jo asmeninėn nuosavybėn.

49Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis principo.

50Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas priešieškiniu prašė ieškovei priteisti turto už 752 200,00 Lt, atsakovui priteisti turto už 580 890,00 Lt. Taip pat atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 85 655,00 Lt piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas, net ir priteisęs ieškovei turto už 786 700,00 Lt ir atsakovui už 546 390,00 Lt, nepriteisė atsakovui 120 155,00 Lt piniginės kompensacijos. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo ieškovės prašymu nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į ieškovės indėlį santuokinio turto sukūrime. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl indėlio santuokinio turto sukūrime, be to ieškovės nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos leistinais įrodymais. Teismas neturėjo pagrindo, dalinant turtą natūra, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

51Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

52Teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota bei išplėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutarčių; ši praktika, viena vertus, tinkamai atskleidžiama kasaciniame skunde – kad, nustatant sutuoktinių nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikia išsiaiškinti, kiek toks nukrypimas yra būtinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-1180/2002; 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-165/2004). Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylosNr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Tai reiškia, kad būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas ir įvertindamas kiekvienos nagrinėjamos civilinės bylos konkrečias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į atitinkamas įstatyme įtvirtintas bei teismų praktikoje nurodomas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių masto ir turto padalijimo būdo.

53Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, įvertino aplinkybes, kad ieškovė santuokos pradžioje turėjo didelės vertės turto, kurį vėliau pardavė, o gautas lėšas investavo į sutuoktinių bendro turto įsigijimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei senelis 1992 m. padovanojo 50 000,00 Vokietijos markių; ieškovė 1997 m. deklaravo apie brangaus daikto įsigijimą 1992 m. – 1997 m. (gyvenamasis namas, esantis ( - )); šį namą ieškovė 1998-05-06 pardavė už 460 000,00 Lt (t. 6, b. l. 140-143). Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nėra informacijos apie Vokietijos piliečio A. K. deklaruotas grynųjų pinigų sumas, vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 1992-01-01 iki 1992-12-31, taip pat nėra ir dovanojimo sutarties originalo, todėl ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus laiko nepagrįstais. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2014-09-18 rašte Nr. (20.2/16)3B-10173 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos muitinės duomenų bazėse nėra informacijos apie Vokietijos piliečio A. K. deklaruotas grynųjų pinigų sumas, vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 1992-01-01 iki 1992-12-31. Tačiau informavo, kad Keleivių deklaracijų duomenys kaupiami nuo 2003 m., o grynųjų pinigų deklaravimo formų duomenys nuo 2007-06-15. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-11-27 įsakymu Nr. 1B-885 patvirtinta Lietuvos Respublikos muitinės kompetencijos srityje susidarančių dokumentų saugojimo terminų rodykle muitinio įforminimo bylų dokumentai saugomi 6 metus (t. 6, b. l. 179). Taigi, negalima teigti, kad grynųjų pinigų deklaracijos nebuvo, kadangi tokie duomenys dėl objektyvių aplinkybių nėra išlikę ir negali būti patikrinti. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-17 rašte Nr. (21) 19-107 nurodė, kad duomenų apie A. K. vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 1992-01-01 iki 1992-12-31 neturi, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 potvarkiu Nr. 493p Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktuose Transporto priemonių, praleistų per valstybės sieną, knygų, kuriose buvo registruojamos tik transporto priemonės ir jų vartotojai, vykstantys per valstybės sieną, saugojimo laikas 5 m. Suėjus nustatytam terminui, teisės aktų nustatyta tvarka šios knygos buvo sunaikintos (t. 6, b. l. 181). Taigi, faktą dėl A. K. atvykimo į Lietuvą nustatyti taip pat nėra galimybės dėl objektyvių aplinkybių, todėl teigti, jog jo nebuvo Lietuvoje, taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių faktą dėl 50 000,00 markių dovanojimo ieškovei. Atmetami atsakovo argumentai, jog teismas negalėjo remtis aplinkybe dėl ieškovės tėvų materialinės pagalbos, kadangi jie nėra bylos šalimis, jokių reikalavimų neteikė. Tai, kad šalys nebuvo įtrauktos į bylos nagrinėjimą, neužkerta kelio teismui vertinti įrodymus, susijusius su neįtrauktais byloje asmenimis, teismas nepasisakė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir priimtas sprendimas neturi įtakos neįtrauktiems asmenims. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Stomaloginės implantacijos centras“, kurioje nuo 2003-01-27 nurodyta ir atsakovo darbovietė, įrengtas V. A. nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių patalpų būtų sudaryta nuomos sutartis ar mokamas nuomos mokestis, todėl darytina išvada, kad ieškovės tėvas prisidėjo prie šalių bendrai sukurto ir vykdyto verslo. Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, jog gyvenamąjį namą, ( - ) baigus statyti tik 1996-12-17, žemės sklypą įsigijus iš valstybės 1995-11-17 ir pardavus visą nekilnojamąjį turtą 1998-05-06, reiškia, kad pajamos gautos iš turto pardavimo yra bendras jungtinis turtas, kadangi atsakovas nepatvirtino aplinkybės, jog turtas yra įsigytas ir pastatytas iš bendrų sutuoktinių pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, jog šalių bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui buvo panaudota ieškovės asmeninių lėšų, yra svarbi aplinkybė, leidusi pirmosios instancijos teismui dalijant turtą nustatyti nelygias sutuoktinių turto dalis, todėl atmestinas atsakovo reikalavimas priteisti jam piniginę kompensaciją.

54Dėl išlaikymo priteisimo sutuoktinių vaikams.

55Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių nepilnametei dukrai buvo priteista tik 1 000,00 Lt dydžio išlaikymas iš atsakovo. Tokiu savo sprendimu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, suteikė pirmenybę atsakovo kreditoriams ir sumažino atsakovo prievolę prisidėti prie dukros išlaikymo. Pasak ieškovės atsakovo turtinė padėtis yra gera. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas, kadangi jame visiškai nepasisakyta dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą šalių sūnui išmokomis po 2 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

56Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. G. išlaikymą sūnui P. G. – 2 500,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, konkrečiai nenurodydama, nuo kada prašo priteisti išlaikymą. Iš ieškinio turinio šios aplinkybės taip pat nėra aiškios, nes ieškovė nesirėmė tuo, kad atsakovas vengia išlaikyti vaikus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, nėra pagrįsti, nes tokio prašymo ji nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui. Byloje nustatyta, kad P. G. bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2014-10-29 suėjo 18 metų. Pirmosios instancijos teismas remdamasis civilinio kodekso nuostata, kurioje nurodyta, kad priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jeigu vaikas sulaukė pilnametystės (CK 3.194 str. 4 d. 2 p.), nepriteisė P. G. išlaikymo iš atsakovo. Apeliacinė instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo padaryta išvada. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai, patvirtinta, kad atsakovas sūnui P. G. teikė išlaikymą, be to nuo 2012-09-17 iš atsakovo P. G. priteistas išlaikymas po 850,00 Lt.

57Teisėjų kolegija pažymi, jog abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

58Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai D. G. – 1 500,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nurodė, kad dukros išlaidos per mėnesį sudaro 3 020,00 Lt, be to nuo 2014 m. rugsėjo mėn. dukra pradėjo mokytis Vokietijoje todėl jos išlaidos padidėjo. Teismas nustatė, kad ieškovė gauna apie 1 200,00 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, o atsakovas apie 3 478,00 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ( t. 8, b. l. 40-47), be to kiekvienas turi vertingo nekilnojamojo turto ir skolinių įsipareigojimų. Teismas taip pat nustatė, kad mokslas ( - ) kainuoja 150,00 EUR/mėn., gyvenimas bendrabutyje su pilnu aprūpinimu kainuoja 410 EUR/mėn., iš viso 560 EUR. Šalių dukra ( - ) gyvena kartu su ieškovės motina. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad įvertinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, skolinius įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dukros poreikius patenkintų ir mažesnė nei ieškovės prašoma išlaikymo suma ir priteisė iš atsakovo 1 000,00 Lt dydžio išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis įmokomis.

59Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės piniginių lėšų kompensaciją už savo reikmėms panaudotas abiem sutuoktiniams priklausančias pinigines lėšas.

60Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą ir nepriteisė 199 412,00 Lt piniginės kompensacijos. Atsakovas teigia, kad ieškovė be jo sutikimo pervedė sutuoktiniams bendrai priklausančių pinigų sumą savo tėvui, kurios dalies negrąžino. Atsakovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai vertino, kad šie pinigai yra ieškovės asmeninė nuosavybė, kadangi ieškovė pinigus į savo vardu atidarytą banko sąskaitą įnešė jau santuokos metu.

61Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą argumentuojant tuo, kad ieškovė savo sąskaitoje 1998 m. turėjo 460 000,00 Lt (115 000,00 USD) asmeninių lėšų, taip pat tai, kad pervestos lėšos ieškovės tėvui buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

62Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės banko sąskaitoje 1998-05-06 buvo įnešta 460 000,00 Lt suma. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad V. A. 1998-05-07 pervedė 220 000,00 Lt, 1998-08-18 – 80 000,00 Lt, 1998-12-15 – 200 000,00 Lt, 1999-04-30 – 120 000,00 Lt, 1999-07-30 – 30 000,00 Lt, 1999-11-09 – 16 824,00 Lt, 2002-03-25 – 20 000,00 Lt, 2002-05-16 – 212 000,00 Lt, iš viso: 898 824,00 Lt. Iš banko išrašo matyti, kad 1999-04-06 V. A. ieškovei grąžino 200 000,00 Lt. Atsakovas nurodo, kad negrąžintą pinigų dalis yra 398 824,00 Lt. Ieškovė 2014-09-03 teismo posėdžio metu paaiškino, kad lėšos tėvui buvo pervedamos dėl statybų, vykdomų ( - ), iš kurių buvo perkamos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės paaiškinimus laiko logiškais, kadangi iki 2005 metų vyko gyvenamojo namo, esančio ( - ). statybos. Atsakovas fakto, kad ieškovės tėvas padėjo statyti gyvenamąjį namą neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės pervestos lėšos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti ir atsisakė priteisti atsakovui kompensaciją.

63Dėl atsakovo reikalavimo iš ieškovės priteisti nuostolių, susijusių su nekilnojamojo turto išlaikymu.

64Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista atsakovui išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto išlaikymu. Ieškovė nurodo, kad ji neturėjo galimybės naudotis nei vienu gyvenamuoju namu, todėl neturi pareigos mokėti išlaidų, susijusių su turto naudojimu.

65Pagal CK 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. už namo ( - ) ir namo ( - ) namus sumokėjo iš viso 4 446,00 Lt draudimo įmokų. Taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. už name, esančiame ( - ), suvartotas gamtines dujas atsakovas sumokėjo 5 986,62 Lt. Kadangi byloje nenustatyta, kad šalys būtų susitariusios dėl atitinkamos išlaidų apmokėjimo tvarkos, esant bendrai jungtinei nuosavybei, ieškovė turi pareigą sumokėti mokesčius už jai tenkančią turto dalį, Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui dalį jo sumokėtų mokesčių už turto draudimą ir gamtines dujas. Atmetami ieškovės argumentai, jog ji neturi pareigos mokėti šių mokesčių, kadangi negyveno nei viename name, kadangi turto draudimo ir namo šildymo (gamtinių dujų) išlaidos nepriklauso nuo gyvenimo fakto.

66Dėl trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ieškinio reikalavimų.

67Trečiasis asmuo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas tik iš dalies tenkino jų ieškinį ir tik dalį prašomos priteisti skolos priteisė solidariai iš ieškovės ir atsakovo. Trečiasis asmuo nesutinka su išvadomis, kad tik dalis suteiktos atsakovui paskolos buvo panaudota šeimos poreikiams. Pasak trečiojo asmens byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad visa atsakovui suteikta paskola buvo panaudota išimtinai šeimos poreikiams, todėl turi būti priteista visa prašoma suma solidariai iš ieškovės ir atsakovo. Atsakovas taip pat palaiko trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus, prisidėdamas prie apeliacinio skundo.

68Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovas, paimdamas paskolą, veikė šeimos interesais. Pats faktas, kad paskolos buvo paimtos bendro gyvenimo metu, nepakankamas išvadai, jog už paskolos grąžinimą sutuoktiniai atsako solidariai. Ieškovė nurodo, kad apie paskolas nežinojo.

69Byloje kilo ginčas, ar ieškovė turi solidarią prievolę su atsakovu grąžinti paskolą trečiajam asmeniui pagal pastarojo ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas P. G., būdamas santuokoje su ieškove R. G., su trečiuoju asmeniu sudarė paskolos sutartis. Trečiasis asmuo 2009-04-01 paskolos sutartimi Nr. SIC-09-01 suteikė atsakovui P. G. 43 443,00 EUR (150 000,00Lt) paskolą (t. 4, b. l. 70-71); 2009-12-21 paskolos sutartimi Nr. SIC-09-02 trečiasis asmuo atsakovui suteikė 347 544,00 EUR (1 200 000,00Lt) paskolą (t. 4, b. l. 76-77), o 2011-09-30 paskolos sutartimi Nr. SIC-11-03 trečiasis asmuo atsakovui P. G. suteikė 289 260,00 EUR (1 000 000,00 Lt) paskolą (t. 4, b. l. 82-83). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

70Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.

71Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, jo išimtis nustatant tik vedybų sutartimi. Nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Toks teisinis reguliavimas ex ante yra žinomas ir kreditoriui, todėl iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 str.) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

72Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutuoktinio sutikimo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 3 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. CK 3.92 straipsnio 3 dalis sistemiškai susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas – apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta dėl kreditoriaus interesų, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas, taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

73Kaip matyti iš bylos duomenų, trečiasis asmuo ir atsakovas ieškovės prievolės solidarumą su atsakovu grindė tuo, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams. Atsakovas nurodė, kad iš šių pinigų šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą ( - ), Odontologijos kabinetą su žemės sklypo dalimi ( - ) bei nekilnojamąjį turtą ( - ), taip pat pirko transporto priemones, grąžino paskolas bankui – 299 114,20 Lt Nordea bankui bei fiziniams asmenims, iš kurių buvo skolinta perkant nekilnojamąjį turtą ( - ) bei statant gyvenamąjį namą ( - ). Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad šalių darbo užmokesčiai buvo maži, todėl visos paskolos sumos buvo panaudotos kasdieniams šeimos poreikiams.

74Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas P. G. 2009-04-23 grąžino Nordea Bankui 100 000,00 Lt kredito dalį pagal sutartį BK 0510101K (t. 4, b. l. 119), o 2009-06-25 grąžino Nordea Bankui 57 000,00 Lt (t. 5, b. l. 119) kredito dalį pagal sutartį BK 0510101K. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskola pagal atsakovo ir trečiojo asmens 2009-04-01 sutartį Nr. SIC-09-01 buvo panaudota šeimos poreikiams, todėl turi būti pripažinta ieškovės ir atsakovo solidaria prievole (CK 3.1009 str.). Procesinė pareiga įrodyti šiose normose nurodytas aplinkybes, kaip minėta anksčiau, kyla asmeniui, siekiančiam sutuoktinių prievolę pripažinti solidaria. Byloje nustatyta, kad 2010 metais atsakovas be ieškovės žinios kūrė įmonę „Sic argon“ bei vėliau įmonę „P. G. subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“, kurių įstatiniai kapitalai sudaro po 10 000,00 Lt, teismas taip pat nustatė, kad atsakovas motinos vardu rengė žemės detalųjį planą, kurio vertė pagal ieškovės žodžius buvo 50 000,00 Lt ir už projektą sumokėjo atsakovas, paneigiančių šį faktą duomenų byloje nėra. Aplinkybės, kad ieškovei kaip vienturtei dukrai padėjo tėvai finansiškai yra logiška, o byloje esančios ieškovės tėvo metinės turto deklaracijos patvirtina apie gerą ir stabilią finansinę padėtį. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė su atsakovu nėra solidariai atsakinga trečiajam asmeniui dėl paskolos suteiktos 2011-09-30 sutartimi, kadangi sutuoktiniai negyvena nuo 2011 m. spalio mėn., darytina išvada, kad santykiai buvo įtempti jau kurį laiką, todėl nėra pagrindo vertinti, kad bendru sutikimu šalys galėjo nuspręsti paimti 289 620,00 EUR (1 000 000,00 Lt) dydžio paskolą. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo ir atsakovas neįrodė įstatyme numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti ieškovės ir atsakovo prievoles prieš trečiąjį asmenį solidaria pagal paskolos sutartis 2009-12-21 Nr. SIC-09-02 ir 2011-09-30 Nr. SIC-11-03.

75Dėl bylinėjimosi išlaidų.

76Ieškovė mano, kad teismas visiškai nepagrįstai lygiomis dalimis padalino išlaidas už ekspertizę. Tenkindamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas vadovavosi ieškovės apmokėtos ekspertizės išvadomis ir jomis grindė turto padalijimo išvadas, todėl visos išlaidos turi būti atlygintos ieškovei.

77Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais. Kaip ir pirmosios instancijos teismas nustatė, ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, ekspertizės aktas buvo naudingas abiem šalims, todėl išlaidos turi būti padalintos lygiomis dalimis.

78Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės – 2 084,00 EUR žyminio mokesčio ir 560,00 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde reiškė penkis reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo pagrindo, dėl turto padalijimo, dėl piniginės kompensacijos už turto sumažinimą, dėl piniginės kompensacijos už priteistą mažesnę turto dalį ir dėl trečiojo asmens ieškinio), sprendžia, kad yra pagrindas priteisti 20 % atsakovo patirtų visų išlaidų, t. y. 528,80 EUR (2 084,00 EUR + 560,00 EUR)*0.20 %) iš ieškovės. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš jos priteisiamas atidėta žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 1 416 EUR (turtiniai reikalavimai: dėl dukros išlaikymo 18 000,00 Lt; dėl sūnaus išlaikymo – 30 000,00 Lt; dėl trečiojo asmens reikalavimo – 150 000,00 Lt; dėl išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto išlaikymo – 5 216,31 Lt; iš viso turtinis reikalavimas sudaro 203 216,31 Lt (58 855 EUR)).

79Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, išskyrus dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

80Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

81Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir išdėstyti jį sekančiai:

82„Ieškovės R. G. ieškinį ir atsakovo P. G. priešieškinį tenkinti iš dalies.

83Santuoką, įregistruotą 1994 m. spalio 15 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 2651, tarp ieškovės R. G., a.k. ( - ) ir P. G., a.k. ( - ) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

84Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. grąžinti iki santuokos buvusią pavardę „A.“, P. G. palikti pavardę – „G.“.

85Nustatyti nepilnametės D. G., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su ieškove R. G., a.k. ( - )

86Nustatyti ieškovę R. G. nepilnametės dukros D. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

87Priteisti iš atsakovo P. G., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnametei dukrai D. G., a.k. ( - ) po 1 000,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-09-17 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

88Priteisti ieškovei R. G., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise :

89- turtinį kompleksą, susidedantį iš žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); kitų statinių (inžinierių) - kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); kurio vertė - 471 000 Lt;

90- turtinį kompleksą, susidedantį iš negyvenamosios patalpos - odontologijos kabineto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); 1/21 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ), vertė - 23 095 Lt; kurio vertė - 309 000 Lt;

91- 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos centras" akcijų, kurių vertė 5000,00 Lt;

92- 17 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON“ akcijų, kurių vertė 1700,00 Lt.

93Priteisti atsakovui P. G. asmeninės nuosavybės teise :

94-turtinį kompleksą, susidedantį iš pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pastato - garažo, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - ); bendros vertės 435 800 Lt;

95- žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). adresas: ( - ); vertė - 1500 Lt;

96- transporto priemonę - KAWASAKI VN 900, VIN kodas ( - ); vertė

97- 9800 Lt;

98- transporto priemonę - SAVOS GAMYBOS. VIN kodas ( - ); vertė

99290 Lt;

100- transporto priemonę - PORSCHE CAYENNE, VIN kodas ( - );

101vertė - 88 000 Lt;

102- katerį „Bayliner Capri 1952CN", identifikavimo kodas ( - ), įsigijimo kaina 5000,00 Lt;

103- 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos centras" akcijų, kurių vertė 5000,00 Lt;

104- 18 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON" akcijų, kurių vertė l 800 Lt.

105Trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ieškinį tenkinti iš dalies.

106Priteisti trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai solidariai iš R. G. ir P. G. 150 000,00 Lt skolos bei 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

107Priteisti trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai iš P. G. 1 928 186,46 Lt (vieną milijoną devynis šimtus dvidešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis Lt 46 ct) paskolos su palūkanomis bei 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

108Priteisti iš ieškovės R. G. atsakovui P. G. 5.216,31 Lt išlaidų susijusių su nekilnojamojo turto išlaikymu.

109Priteisti iš ieškovės R. G. atsakovui P. G. 8 500,00 Lt kompensaciją.

110Priteisti iš atsakovo P. G. 1000,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

111Priteisti iš ieškovės R. G. 500,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

112Priteisti iš atsakovo P. G. ieškovės R. G. naudai 4 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už turto ekspertizę.

113Priteisti iš ieškovės R. G. ir atsakovo P. G. po 178,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

114Kitoje dalyje ieškovės R. G. ieškinį ir atsakovo P. G. priešieškinį atmesti.

115Priteisti iš ieškovės R. G. trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai 1 151,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

116Priteisti iš atsakovo P. G. trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai 30 830,51 Lt bylinėjimosi išlaidų.

117Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.“

118Priteisi iš ieškovės R. G. atsakovo P. G. naudai 528,80 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos procese.

119Priteisti iš ieškovės R. G. į valstybės biudžetą 1 416 EUR atidėto žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė R. G. ieškiniu teismo prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės R.... 5. Atsakovas P. G. patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp... 6. Trečiasis asmuo UAB „Stomatologijos implantacijos centras“ ieškiniu... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-19 sprendimu ieškovės ieškinį ir... 8. - turtinį kompleksą, susidedantį iš žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ),... 9. - kompleksą, susidedantį iš negyvenamosios patalpos - odontologijos... 10. - 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos centras"... 11. - 17 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON“ akcijų, kurių vertė... 12. - turtinį kompleksą, susidedantį iš pastato – gyvenamojo namo, unikalus... 13. - žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). adresas: ( - ); vertė - 1500 Lt;... 14. - transporto priemonę - KAWASAKI VN 900, VIN kodas ( - ); vertė - 9800 Lt;... 15. - transporto priemonę - SAVOS GAMYBOS. VIN kodas ( - ); vertė 290 Lt;... 16. - transporto priemonę - PORSCHE CAYENNE, VIN kodas ( - ); vertė - 88 000 Lt;... 17. - katerį „Bayliner Capri 1952CN", identifikavimo kodas ( - ), įsigijimo... 18. - 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos... 19. - 18 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON“ akcijų, kurių vertė l... 20. Priteisė iš ieškovės R. G. atsakovui P. G. 5 216,31 Lt išlaidų susijusių... 21. Priteisė iš ieškovės R. G. atsakovui P. G. 8 500,00 Lt kompensaciją.... 22. Trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ieškinį... 23. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai... 24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuokoje buvo įgytas... 25. Ginčas tarp šalių dėl turto padalinimo iš esmės kilo tik dėl turtinių... 26. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų... 27. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad trečiasis asmuo atsakovui... 28. Atsakovas iš ieškovės prašė priteisti 207 912,00 Lt piniginę... 29. LR CK 3.92 str. 1 d. numato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė... 30. Ieškovė R. G. apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su pirmosios... 31. Atsakovas P. G. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo... 32. Trečiasis asmuo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ apeliaciniu... 33. Ieškovė į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atsiliepimų... 34. Atsakovas P. G. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė... 35. Trečiasis asmuo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ atsiliepimu... 36. Atsakovas P. G. pateikė prisidėjimą prie trečiojo asmens UAB... 37. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 38. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 39. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo... 40. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 41. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 42. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 43. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.... 44. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog dėl... 45. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 1994-10-15 šalių sudaryta santuoka,... 46. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.... 47. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl turto padalijimo dalyje, kurioje... 48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė svarių argumentų ir... 49. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis principo.... 50. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas priešieškiniu prašė... 51. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto... 52. Teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė... 53. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo,... 54. Dėl išlaikymo priteisimo sutuoktinių vaikams.... 55. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 56. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. G.... 57. Teisėjų kolegija pažymi, jog abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo... 58. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą... 59. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės piniginių lėšų... 60. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė... 61. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą argumentuojant tuo,... 62. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės banko sąskaitoje... 63. Dėl atsakovo reikalavimo iš ieškovės priteisti nuostolių, susijusių su... 64. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo... 65. Pagal CK 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro... 66. Dėl trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ieškinio... 67. Trečiasis asmuo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ nesutinka su... 68. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kad... 69. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė turi solidarią prievolę su atsakovu... 70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių... 71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos teisiniame... 72. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK... 73. Kaip matyti iš bylos duomenų, trečiasis asmuo ir atsakovas ieškovės... 74. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas P. G. 2009-04-23... 75. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 76. Ieškovė mano, kad teismas visiškai nepagrįstai lygiomis dalimis padalino... 77. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais.... 78. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės... 79. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 80. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 81. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti... 82. „Ieškovės R. G. ieškinį ir atsakovo P. G. priešieškinį tenkinti iš... 83. Santuoką, įregistruotą 1994 m. spalio 15 d. Kauno miesto civilinės... 84. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. grąžinti iki santuokos buvusią... 85. Nustatyti nepilnametės D. G., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su ieškove R.... 86. Nustatyti ieškovę R. G. nepilnametės dukros D. G. lėšų tvarkytoja... 87. Priteisti iš atsakovo P. G., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnametei dukrai D. G.,... 88. Priteisti ieškovei R. G., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise :... 89. - turtinį kompleksą, susidedantį iš žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ),... 90. - turtinį kompleksą, susidedantį iš negyvenamosios patalpos - odontologijos... 91. - 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos centras"... 92. - 17 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON“ akcijų, kurių vertė... 93. Priteisti atsakovui P. G. asmeninės nuosavybės teise :... 94. -turtinį kompleksą, susidedantį iš pastato – gyvenamojo namo, unikalus... 95. - žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). adresas: ( - ); vertė - 1500 Lt;... 96. - transporto priemonę - KAWASAKI VN 900, VIN kodas ( - ); vertė... 97. - 9800 Lt;... 98. - transporto priemonę - SAVOS GAMYBOS. VIN kodas ( - ); vertė... 99. 290 Lt;... 100. - transporto priemonę - PORSCHE CAYENNE, VIN kodas ( - );... 101. vertė - 88 000 Lt;... 102. - katerį „Bayliner Capri 1952CN", identifikavimo kodas ( - ), įsigijimo... 103. - 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos centras"... 104. - 18 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON" akcijų, kurių vertė l 800... 105. Trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ieškinį... 106. Priteisti trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“... 107. Priteisti trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“... 108. Priteisti iš ieškovės R. G. atsakovui P. G. 5.216,31 Lt išlaidų susijusių... 109. Priteisti iš ieškovės R. G. atsakovui P. G. 8 500,00 Lt kompensaciją.... 110. Priteisti iš atsakovo P. G. 1000,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.... 111. Priteisti iš ieškovės R. G. 500,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.... 112. Priteisti iš atsakovo P. G. ieškovės R. G. naudai 4 750,00 Lt bylinėjimosi... 113. Priteisti iš ieškovės R. G. ir atsakovo P. G. po 178,50 Lt išlaidų,... 114. Kitoje dalyje ieškovės R. G. ieškinį ir atsakovo P. G. priešieškinį... 115. Priteisti iš ieškovės R. G. trečiojo asmens UAB „Stomatologinės... 116. Priteisti iš atsakovo P. G. trečiojo asmens UAB „Stomatologinės... 117. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas... 118. Priteisi iš ieškovės R. G. atsakovo P. G. naudai 528,80 EUR bylinėjimosi... 119. Priteisti iš ieškovės R. G. į valstybės biudžetą 1 416 EUR atidėto...