Byla 2A-625-590/2013
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

2teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. S..

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo naudai 12 525,03 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad Naugarduko – Švitrigailos gatvių sankryžoje 2009-11-12 apie 17.19 val. V. S., vairuodamas automobilį, partrenkė A. Š., ėjusią per važiuojamąją kelio dalį degant leidžiamam šviesoforo signalui. Dėl šio įvykio pastarasis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal Socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., kai nelaimingas įvykis įvyko pakeliui į darbą ar iš darbo dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtų sumų iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumos, įskaitytinos į atlygintinos žalos dydį, mokamos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį kompensuoja draudimo kompanijos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 117 ir 118 punktuose. Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės 19 str. 10 p. asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jeigu tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Nukentėjusiajai ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius 5 sprendimais paskyrė 12 525,03 Lt ligos pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 2011-05-13 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas 2011-06-17 raštu atsisakė atlyginti žalą, nurodė, kad vadovaujantis LAT apžvalga tarp šalių susiklostė ne deliktiniai, o draudimo santykiai. Pretenzija gauta 2011-05-19, todėl yra praleistas 1 metų senaties terminas. Pagal LAT formuojamą praktiką ir CK 6.988 str. 3 d. nuostatas ši draudimo forma yra specifinė, dėl ko socialinio draudimo santykiai yra reglamentuojami ne CK 6 knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo normų (LAT 2006 04 07 nutartis c.b. Nr. 3K-7-166/2006). LAT yra pabrėžęs, jog tokiais atvejais tarp šalių susidaro ne draudimo, o žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas remiasi CK 6.290str, LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str.

6Atsakovas UAB DK „PZU LIetuva” atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad praleistas ieškinio senaties terminas, nes ieškovo pretenzija dėl žalos atlyginimo dėl 2009-11-12 nelaimingo atsitikimo buvo 2011-05-19, atsakovas priėmė sprendimą netenkinti reikalavimo, nes praleistas ieškinio senaties terminas. Terminas yra 1 metai (CK 1.125 str. 7 d.). Socialinio aprūpinimo įstatymai nenumato kitokių ieškinio senaties terminų. Naujausia kasacinio teismo praktika nurodo, kad tokiu atveju susiklosto ne deliktiniai, o draudimo teisiniai santykiai. Atsakovas nesutiko su ieškovo nuomone, kad neturėtų būti taikoma LAT praktika. Nurodyta apžvalga dėl ieškinio senaties privaloma vadovautis. Taip pat nesutiko, kad turi būti taikoma 3 metų ieškinio senatis. Teisė į ieškinį turi būti skaičiuojama nuo 2010-02-04, t. y. kai buvo priimtas sprendimas pripažinti atsitikimą draudžiamuoju. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kliūčių reikalavimui laiku pateikti nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovas savo subrogacinį reikalavimą atsakovui gali reikšti tik tokia apimtimi ir tvarka, kaip nukentėjęs asmuo. Įstatymo 16 str. 4 d. nurodyta, kad atsakingas draudikas arba biuras moka išmoką, jei pretenzija dėl žalos pareikšta per 1 metus nuo žalos atsiradimo dienos arba 1 metus, kurią nukentėjęs trečias asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovas apie žalą turėjo sužinoti gavęs nukentėjusios A. Š. prašymą dėl ligos pašalpos išmokėjimo, nors byloje nėra duomenų, kada buvo gautas prašymas, akivaizdu, kad jis turėjo būti gautas ne vėliau kaip Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktas 2009-12-03. Tačiau į draudiką ieškovas kreipėsi tik 2011-05-13, t. y. praleidęs 1 metų terminą. Terminas yra naikinamasis, todėl jam pasibaigus išnyksta draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas terminą praleido dėl savo kaltės, todėl draudikas neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką, prašė ieškinį atmesti

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-25 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovą ir atsakovą sieja draudiminiai santykiai, todėl laikytina, kad ieškovas, reikšdamas pretenziją atsakovui turėjo atsižvelgti į Transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numatytą vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti, skaičiuojamą nuo žalos atsiradimo dienos arba dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Ieškovas paskutinį sprendimą dėl ligos išmokėjimo priėmė 2010-03-22. Teismas nustatė, kad ieškovas pirmąją pretenziją atsakovui pareiškė atitinkamai 2011-05-13, t. y. praleidęs 1 metų terminą, nes jam jau paskutinio sprendimo priėmimo metu t. y. 2010-03-22, buvo žinoma apie padarytą žalą bei jos dydį. Teismas sprendė, kad esant pasibaigusiai atsakovo prievolei (CK 6.124str. ), nėra pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamą žalos atlyginimo sumą ir yra pagrindas ieškinį atmesti.

8Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovą VSDFV Vilniaus skyrių ir atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“ sieja draudiminiai teisiniai santykiai, todėl be pagrindo pritaikęs Civilinės atsakomybės įstatymo 16 str. 4 d., nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas atsakovui buvo pareikštas pasibaigus minėto įstatymo 16 str. 4 d. nustatytam vienerių metų terminui pretenzijai pareikšti, todėl atsakovo prievolė atlyginti žalą yra pasibaigusi ir yra pagrindas ieškinį atmesti. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė ne draudimo, tačiau deliktiniai teisiniai santykiai. VSDFV Vilniaus skyrius prašo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtą žalą, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka buvo paskirta kaip valstybinio socialinio draudimo išmoka, mokama asmens nedarbingumo atveju dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui iš darbo ar į darbą, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas yra kilęs ne iš sutartinių draudimo teisinių santykių, o iš deliktinių teisnių santykių – žalos Fondo biudžetui atsiradimo fakto įstatymo pagrindu paskyrus eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui ligos pašalpą. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių yra susiklostę ne draudimo teisiniai santykiai, o žalos atlyginimo teisiniai santykiai, VSDFV Vilniaus skyriui turi būti taikomas ne Civilinės atsakomybės įstatymo 16 str. 4 d. nustatytas vienerių metų pretenzinis terminas, kaip 2012-04-25 sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, tačiau CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimo teisė į atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“ atsirado subrogacijos (CK 6.1015 str.) pagrindu. Šiuo atveju nėra asmenų pasikeitimo prievolėje, todėl negali būti taikomas CK 6.1015 str., reglamentuojantis subrogaciją ir draudikui perėjusios reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarką.

9Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-25 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, jog tarp ginčo šalių susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl teikiamas reikalavimas yra regresinis, o ne subrogacinis. UAB DK „PZU Lietuva“ atkreipia dėmesį į tai, kad ligos pašalpa nukentėjusiajai A. Š. buvo mokama ir ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingą draudiką įstatymų pagrindu. Vadinasi, tuo atveju, kai dalį žalos nukentėjusiajam kompensuoja socialinio draudimo fondas, susidaro subrogacijos situacija, t. y. reikalavimo teisės perėjimas įstatymo pagrindu – įstatyminė cesija. Pažymėtina, kad subrogacijos situacija yra reglamentuojama ne tik CK 6.1015 straipsnyje, bet ir CK 6.101 straipsnio 4 dalyje, todėl atsakovui nesuprantamas ieškovo siekis ignoruoti šias aiškias ir vienareikšmes teisės normas. Nurodo, kad tarp VSDFV Vilniaus skyriaus ir UAB DK „PZU Lietuva“ susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos tos taisyklės, kurios nustato nukentėjusiojo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad ieškovas savo subrogacinį reikalavimą atsakovui kaip kaltininko atsakomybę pagal Įstatymą apdraudusiam asmeniui (atsakingam draudikui) gali realizuoti Įstatyme nustatyta tvarka ir tik tokia apimtimi, kaip nukentėjęs asmuo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nustatęs, jog pretenzijos pareiškimo terminas yra praleistas dėl paties ieškovo kaltės, teisingai ieškinį atmetė, kadangi atsakingo asmens draudiko prievolė gali būti pasibaigusi, jeigu draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, dėl savo kaltės pažeidė terminus pretenzijoms ir ieškiniams pareikšti, jeigu dėl jo kaltės pavėluotai nustatomas žalos dydis, įvykio kaltininkai, neišmokama laiku draudimo išmoka ir kita.

10Apeliacinis skundas tenkinamas.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį visiškai (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

12Byloje nustatyta, kad 2009-11-12 Vilniuje Naugarduko-Švitrigailos gatvių sankryžoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sužalota A. Š.. Kaltas vairuotojas V. S. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jo kaip vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta pas atsakovą. Pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str., 9str. 1d., 14str. 2 ir 3 d. ieškovas A. Š. dėl sveikatos sužalojimo išmokėjo 12525,03 Lt ligos pašalpą. Ieškovas paskutinį sprendimą dėl pašalpos išmokėjimo priėmė 2010-03-22. Pretenzija atsakovui buvo pareikšta 2011-05-13. Atsakovas pretenziją atmetė, motyvuojant praleistu 1 metų senaties terminu. 2011-09-29 ieškovas pareiškė ieškinį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-25 sprendimu ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas praleido TPVAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytą vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, kurioje analogiškai buvo sprendžiamas klausimas, ar, įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininkas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, ir socialinio draudimo įstaigai išmokėjus nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką (ligos pašalpą), socialinio draudimo įstaigos reikalavimui regreso tvarka atlyginti žalą iš eismo įvykio kaltininko atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės taikytini Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje ar CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyti terminai.

13Išplėstinė teisėjų kolegija paminėtoje nutartyje išaiškino, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

14Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – socialinio draudimo įstaiga, nukentėjusiajai A. Š. išmokėjo 12525,03 Lt ligos pašalpą. Eismo įvykio, kurio metu sužalota A. Š. kaltininku pripažintas V. S., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajai A. Š. socialinio draudimo išmokas (ligos pašalpą), įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką, o šio nesant – į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). Kadangi V. S. eismo įvykio metu buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, tai ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovą reikalaudamas sumokėti išmokėtos ligos pašalpos dydžio sumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovą ir atsakovą sieja draudiminiai santykiai ir kad ieškovo teisė į atsakovą atsirado subrogacijos pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.

15Kaip išaiškino kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles.

16Nagrinėjamu atveju sprendimą dėl pašalpos išmokėjimo ieškovas priėmė 2010-03-22, ieškinį pareiškė 2011-09-29. Ieškovas nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą. Ginčo dėl nukentėjusiajai A. Š. skirtos socialinio draudimo išmokos dydžio nėra, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 12525,03 Lt (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalis).

17Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 376 Lt žyminio mokesčio ir 19 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms padengti (CPK 96 str. ).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

Nutarė

19Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20Ieškinį patenkinti visiškai.

21Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 12 525,03 Lt žalos atlyginimą.

22Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ valstybės naudai 376 Lt žyminio mokesčio ir 19 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms padengti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 6. Atsakovas UAB DK „PZU LIetuva” atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė,... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-25 sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo Vilniaus miesto 1... 9. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 10. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų... 12. Byloje nustatyta, kad 2009-11-12 Vilniuje Naugarduko-Švitrigailos gatvių... 13. Išplėstinė teisėjų kolegija paminėtoje nutartyje išaiškino, kad kai... 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – socialinio draudimo... 15. Kaip išaiškino kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, TPVCAPDĮ... 16. Nagrinėjamu atveju sprendimą dėl pašalpos išmokėjimo ieškovas priėmė... 17. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 376... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,... 19. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d.... 20. Ieškinį patenkinti visiškai.... 21. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo Valstybinio socialinio... 22. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ valstybės naudai 376 Lt...