Byla 2S-762-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Rasos Gudžiūnienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 26 d. nutarties Nr. 625V/2008, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus prašymą Nr. 1662 dėl priverstinio skolos išieškojimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3hipotekos lakštu Nr. ( - ), 2007-06-22 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant M. D. a.k. ( - ) gyv. ( - ) ir J. K. a.k. ( - ) gyv. ( - ), iki 2022-05-25 suteiktos paskolos grąžinimą, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui (į.k. 112025592, buveinė – Didžioji g. 18/2, Vilnius) buvo įkeistas nekilnojamasis daiktas – 48,91 kv.m. ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), nuosavybės teise priklausantis J. K., sandorio sudarymo metu įvertintas 220 000 Lt (b.l.1-3, 51-52).

4Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-11-19 nutartimi Nr. 625/2008 patenkino kreditoriaus 2008-11-18 prašymą (b.l. 18) ir minėtą įkeistą daiktą areštavo (b.l.38-39). Nutartis M. D. ir J. K. pasirašytinai įteikta 2008-11-28 (b.l. 49).

5Turto arešto aktų registre 2008-11-19 įkeistam daiktui įregistruotas areštas (Turto arešto akto Nr. 0108005378) (b.l. 42-43).

6Pareiškėjas (kreditorius) Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius 2009-02-25 kreipėsi su pakartotiniu prašymu, kuriame nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol nėra įvykdyta. Skolą sudaro: 106 755,20 Lt negrąžintos paskolos, 1 912,77 Lt nesumokėtų palūkanų, 5 715,71 Lt įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, 220 Lt nesumokėtų mokesčių, iš viso – 114 603,68 Lt bei 127,30 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Be to, kreditorius prašė išieškoti 16 % sutartinių metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos (b.l.50).

7Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-02-26 nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą patenkino ir Nutarė 1) išieškoti skolą – 106 755,20 Lt negrąžintos paskolos, 1 912,77 Lt nesumokėtų palūkanų, 5 715,71 Lt įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, 220 Lt nesumokėtų mokesčių, iš viso – 114 603,68 Lt, 127,30 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 16 % sutartinių metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą; 2) priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamąjį daiktą – 48,91 kv.m. ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), nuosavybės teise priklausantį J. K. a.k. ( - ) gyv. ( - ) (b.l. 54-55).

8Pareiškėja J. K. atskiruoju skundu (b.l.70-71) prašo: 1) panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-02-26 nutartį Nr. 625V/2008 ir perduoti klausimą Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriui nagrinėti iš naujo; 2) pranešti kreditoriaus Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriaus pasirinktam antstoliui apie vykdymo veiksmų pagal 2009-03-19 išduotą vykdomąjį raštą nutraukimą. Savo skundą grindžia tuo, kad minėta teismo nutartis yra priimta pažeidžiant procesinės teisės normas. Kreditorius su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių kreipėsi 2009-02-25, t.y. paėjus daugiau negu dviems mėnesiams nuo įspėjimo, kuris skolininkams pasirašytinai buvo įteiktas 2008-11-28, įteikimo dienos. Todėl hipotekos skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 str. 3 d., nesant kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, privalėjo panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoti įkeistą daiktą iš Turto arešto aktų registro. Tačiau šioje byloje areštas įkeistam daiktui, suėjus nustatytam terminui, nebuvo panaikintas, tuo pažeistos imperatyvios CPK 558 str. 3 d. nuostatos. Pažymi, jog suėjus naikinamajam dviejų mėnesių terminui, kreditoriaus pareiškimas turėjo būti laikomas pirminiu kreipimusi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Akcentuoja, kad kreditoriaus 2009-03-17 prašymu jam neteisėtai buvo išduotas ir 2009-03-19 išsiųstas vykdomasis raštas. Pagal CPK 646 str. 1 d. nustatytą taisyklę vykdomasis raštas gali būti išduotas išieškotojui tik vykdytinam sprendimui įsiteisėjus. Šiuo atveju skundžiama 2009-02-26 nutartis iki šiol neįsiteisėjo, kadangi jos nuorašas skolininkams buvo įteiktas tik 2009-03-20. Nurodo, kad niekinis vykdomojo rašto išdavimas sudaro pagrindą skolininkams prašyti teismo skubiai pranešti kreditoriaus pasirinktam antstoliui dėl vykdymo veiksmų nutraukimo CPK 629 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

9Skolininkas M. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 77) palaiko pareiškėjos J. K. argumentus ir pašo tenkinti jos atskirąjį skundą.

10Kreditorius Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 78-82) prašo skolininkų J. K. ir M. D. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-02-26 nutartį nepakeistą. Tvirtina, kad Hipotekos skyrius tik 2009-01-14 gavo AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto atsakymą, kad pašto siuntos skolininkams yra įteiktos 2008-11-28. Be to, skolininkai neskundė 2008-11-19 nutarties, todėl nebuvo galimybės sužinoti, kada nutartis buvo įteikta skolininkams. Daro išvadą, kad kreditorius nepraleido CPK 558 str. 3 d. numatyto dviejų mėnesių termino, nes 2009 m. sausio mėnesį sužinojęs apie nutarties įteikimą, kaip ir numatyta CPK 558 str. 2 d., pakartotinai kreipėsi į Hipotekos skyrių. Tokiu būdu ir pačiai skolininkei buvo suteiktas papildomas vieno mėnesio terminas grąžinti skolą, tačiau net pasibaigus šiam papildomam terminui skolininkė įsipareigojimo neįvykdė. Kredito sutartis kreditoriaus iniciatyva nuo 2008-08-19 buvo nutraukta dėl skolininkės esminio sutarties pažeidimo – kredito dalių negrąžinimo per nustatytus terminus, todėl skolininkė jau prieš tris mėnesius iki kreipimosi dėl priverstinio skolos išieškojimo (2008-11-14) žinojo, kad jai negrąžinus skolos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Skolininkė jokių veiksmų, kad grąžintų skolą, nesiėmė, todėl kreditorius teisėtai pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Pažymi, jog yra susiformavusi vieninga praktika, kad Hipotekos skyriai naikina nekilnojamojo daikto areštą praėjus dviem mėnesiams nuo skolininko ir įkeisto daikto savininko įspėjimo, jeigu pats skolininkas ir įkeisto daikto savininkas su tokiu prašymu kreipiasi į Hipotekos skyrių. Skolininkė ir daikto savininkė J. K. iki 2009-02-26 nutarties, kuria nutarta turtą parduoti iš varžytinių, įteikimo dienos, t.y. iki 2009-03-20 nesikreipė į Hipotekos skyrių dėl arešto panaikinimo, dėl to areštas ir nebuvo panaikintas. Tik pradėjus realius vykdymo veiksmus, skolininkė pateikė atskirąjį skundą, iki tol visiškai nesirūpindama vykstančiu procesu ir sąmoningai vengdama priimamų sprendimų vykdymo. Tai rodo, kad ji siekia išieškojimo procedūras pradėti iš naujo, tuo hipotekos kreditoriui apsunkinti išieškojimo galimybę. Tokiu atveju hipotekos kreditoriaus interesas būtų pažeistas, nes šiam, sąžiningai ir teisėtai įgyvendinant hipotekos kreditoriaus teises, hipotekos procedūros būtų nepagrįstai vilkinamos ir sudaroma grėsmė iš viso prarasti galimybę patenkinti savo reikalavimą. Teigia, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-17 vykdomajame rašte yra nurodyta, kad 2009-02-26 nutartis įsiteisėjo 2009-03-06. Todėl antstolis teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, jokių kliūčių jį priimti vykdymui nebuvo, be to, vykdomojo rašto išdavimo klausimas nėra susijęs su 2009-02-26 nutarties ginčijimo klausimu, todėl yra nenagrinėtinas.

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d.).

14CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Iš kreditoriaus pateiktos pažymos matyti, jog skolininkai Kreditavimo sutartyje (b.l. 23-33) numatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreipimosi į hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolingi 109 705,70 Lt (b.l. 20). Priešingų įrodymų, kad skolininkų įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, turėjo ir teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Kartu pažymėtina, kad tokią jo teisę pagal kreditavimo sutarties 13.1 p. apsprendžia ir tinkamas sutarties nutraukimo prieš terminą procedūrų įgyvendinimas. Šiuo atveju byloje nesama duomenų apie pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo įteikimą skolininkams. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą (2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Tai, be kita ko, reiškia, kad sutarties nutraukimo termino eiga negali būti skaičiuojama nuo pranešime nurodytos datos – 2008-10-21, jeigu jis buvo įteiktas kitai sutarties šaliai pasibaigus papildomam terminui skolai sumokėti.

15Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos yra nustatytos CPK 558 str.. Priverstinis skolos išieškojimas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. yra įtvirtinta pakartotinio hipotekos kreditoriaus kreipimosi su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti būtinybė. Byloje esantys įrodymai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad hipotekos teisėjas tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį – priėmęs kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priėmė nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. hipoteka apsunkintam daiktui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, kartu pranešė skolininkams, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo. Taip pat hipotekos teisėjas įspėjo skolininkus, kad, negrąžinus skolos per įstatymo nustatytą vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas nuo minėtos nutarties skolininkams įteikimo dienos, terminą, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b.l. 38-39).

16Kaip minėta, antrasis išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto etapas prasideda kreditoriui pateikus pakartotinį prašymą. Tuomet hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Tačiau šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.). 2009-01-14 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje buvo gautas 2009-01-12 Vilniaus apskrities centrinio pašto patvirtinimas Nr. (16.12-16) 3-152 apie J. K. ir M. D. registruotosios pašto korespondencijos siuntos įteikimą 2008-11-28 (b.l. 49). Šis pranešimas neabejotinai leidžia teigti, jog hipotekos skyrius jau 2009-01-14 buvo informuotas apie tikslią įspėjimo skolininkams įteikimo datą, t.y. jokių kliūčių užtikrinti tinkamą procedūrų taikymą per įstatyme numatytą dviejų mėnesių terminą nebuvo.

17Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Tačiau kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų, todėl apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nesudarytų papildomų sunkumų skolininkui.

18CPK 558 str. 2 d. nuostata reiškia, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti šioje normoje nustatyta teise, privalo hipotekos skyriuje pateikti pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, o hipotekos teisėjas dėl priverstinio įkeisto turto realizavimo priima nutartį, kuri yra pagrindas hipotekos kreditoriui gauti vykdomąjį dokumentą (CPK 558 str. 2 d., 587 str. 1 p.). CPK 558 str. 3 d. nurodytas terminas sudaro prielaidas hipotekos teisėjui taikyti šioje normoje įvardintas procesines pasekmes, jeigu veiksmai – kreipimasis dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo – neatliekami, t.y. įkeisto daikto areštą panaikinti. Po arešto įkeistam daiktui panaikinimo hipotekos kreditoriui pakartotinai kreipiantis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, iš naujo turi būti atliekami visi CPK 558 str. 1 d. numatyti veiksmai. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių objektyvių kliūčių kreditoriui per 2 mėn. kreiptis su pakartotiniu pareiškimu į hipotekos skyrių. Šios teisės kreditoriui tinkamai nerealizavo, nepaisant to, hipotekos teisėja 2008-11-19 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto nepanaikino, priešingai, nevertindama kreditoriaus pasyvaus elgesio priežasčių, nepagrįstai patenkino 2009-02-25 kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 558 str. 3 d. nustato sąlygas, kurioms egzistuojant panaikinamas įkeisto daikto areštas, tačiau nenustato kieno iniciatyva – paties hipotekos teisėjo, kreditoriaus ar skolininko toks veiksmas atliktinas. Tačiau įstatymų leidėjui nenustačius ir papildomos sąlygos, kad iniciatyvos teisė šiuo atveju priklauso skolininkui (arba kreditoriui), kad įkeisto daikto areštas panaikinamas jų prašymu, manytina, kad ir hipotekos teisėjo vaidmuo šioje situacijoje gali būti aktyvus.

19Aptariamas dviejų mėnesių terminas, priešingai negu nurodo savo skunde apeliantė, nėra naikinamasis, jį praleidęs kreditorius nepraranda galimybės iš naujo su pareiškimu kreiptis į teismą, todėl toks skundo argumentas nepagrįstas.

20Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais dėl nepagrįsto vykdomojo rašto išdavimo pagal neįsiteisėjusią teismo nutartį. Skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, todėl jos 7 dienų apskundimo terminas skaičiuotinas nuo nutarties nuorašo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos (CPK 335 str.). Nutartis apeliantei įteikta tik 2009-03-20 (b.l. 65), taigi hipotekos skyrius, neįsitikinęs dėl nutarties įsiteisėjimo momento ir tuo pažeisdamas CPK 646 str. 1 d. įtvirtintą imperatyvą, nepagrįstai 2009-03-17 kreditoriaus prašymo (b.l.61) pagrindu išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo ir priverstinio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių. Kreditoriaus atsiliepime išdėstyti argumentai apie skolininkės sąmoningą vengimą priimti nutartį, apie mėginimą šią nutartį jai įteikti 5 kartus, teisiškai nereikšmingi, nesant tinkamai, CPK 124 str. 2 d. nustatyta tvarka įforminto jos atsisakymo priimti siunčiamą korespondenciją. Be to, šie argumentai nesudaro prielaidų nutarties įsiteisėjimo momento susieti su kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta pačiame įstatyme – su apskundimo termino pasibaigimu po procesinio dokumento įteikimo.

21Teisėjų kolegija nepripažįsta teisingais skundo argumentų toje dalyje, kad vykdomoji byla nutrauktina CPK 629 str. 1 d. 9 p. pagrindu, t.y. antstoliui neteisėtai priėmus šį dokumentą vykdyti. Akivaizdžių kliūčių, išvardintų CPK 651 str., vykdomajam dokumentui priimti nebuvo, jų nenurodo ir apeliantė, o pačiam antstoliui vertinti teismo išduoto vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumą įstatymas nei pareigos, nei teisės nenumato.

22Byloje nėra duomenų apie vykdomojo rašto išdavimą ir jo išsiuntimą arba įteikimą pasirašytinai kreditoriui, tačiau pastarasis tokio fakto neginčija, įvardindamas ir vykdomojo rašto išdavimo datą – 2009-03-17. Byloje nesama įrodymų ir apie tai, kuriam konkrečiai antstoliui pateiktas vykdyti šis vykdomasis dokumentas, to neįvardijo nei pati apeliantė, nei kreditorius. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi informacijos nei apie vykdomosios bylos eigą, nei kokie vykdymo veiksmai joje jau buvo atlikti. Susiklosčius tokiai situacijai bei atsižvelgiant į teismo nutarties, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, panaikinimo faktą, išieškojimas vykdymo procese sustabdytinas, taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą (CPK 144 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. 10 p.), iki pirmosios instancijos teismas išspręs neteisėtai išduoto vykdomojo rašto atšaukimo (jo panaikinimo) klausimą bei atsiras CPK 629 str. 1 d. 5 d. įvardintos pareigos antstoliui. Vykdomosios bylos nutraukimas yra antstolio prerogatyva, tai numato CPK 630 str. Tačiau apeliacinio skundo reikalavimas pranešti neįvardintam antstoliui apie būtinybę nutraukti vykdomąją bylą, apie kurią duomenų iš viso nesama, yra abstraktus ir neįvykdomas, todėl atmestinas.

23Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja pirmumo teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, dėl to šiuo konkrečiu atveju grėsmė iš viso prarasti galimybę patenkinti savo reikalavimą, kaip atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo kreditorius, yra nepagrįsta. Įkaito davėjos įkeisto daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigs tik tada, kai prievolė bus įvykdyta. Šiuo atveju kreditoriui pagal CPK 558 str. iš naujo inicijuojant išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą, išieškojimo galimybė laiko aspektu apsunkinama, tačiau šie kreditoriaus patiriami nepatogumai yra jo paties, kaip kreditavimo veikla užsiimančio juridinio asmens, neapdairumo ir nerūpestingumo padarinys (CK 1.5 str.).

24Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 3 p., kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Sustabdyti išieškojimo pagal Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 26 d. nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdymą., iki bus išspręstas šio vykdomojo dokumento atšaukimo (panaikinimo) klausimas.

1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. hipotekos lakštu Nr. ( - ), 2007-06-22 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo... 4. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-11-19 nutartimi Nr.... 5. Turto arešto aktų registre 2008-11-19 įkeistam daiktui įregistruotas... 6. Pareiškėjas (kreditorius) Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius 2009-02-25... 7. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-02-26 nutartimi... 8. Pareiškėja J. K. atskiruoju skundu (b.l.70-71) prašo: 1) panaikinti Vilniaus... 9. Skolininkas M. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 77) palaiko... 10. Kreditorius Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius atsiliepimu į atskirąjį... 11. Atskirasis skundas tenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo... 14. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl... 15. Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo... 16. Kaip minėta, antrasis išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto etapas... 17. Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia... 18. CPK 558 str. 2 d. nuostata reiškia, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti... 19. Aptariamas dviejų mėnesių terminas, priešingai negu nurodo savo skunde... 20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais dėl nepagrįsto... 21. Teisėjų kolegija nepripažįsta teisingais skundo argumentų toje dalyje, kad... 22. Byloje nėra duomenų apie vykdomojo rašto išdavimą ir jo išsiuntimą arba... 23. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė... 24. Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 3 p., kolegija... 25. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 26 d.... 26. Sustabdyti išieškojimo pagal Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos...