Byla 2A-496-357/2017
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės N. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei R. R., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 3-iojo Notarų biuro notarei N. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė N. K. prašė pripažinti negaliojančiu jos tėvo P. B. 2011-02-25 sudarytą ir notarės N. V. patvirtintą testamentą, bei taikyti restituciją, t.y. grąžinti šalis į teisinę padėtį, buvusią iki testamento sudarymo, pripažįstant šalims teisę į P. B. palikimo priėmimą pagal įstatymą. Nurodė, jog ( - )mirė jos tėvas ir atsakovės senelis P. B., po kurio mirties jai, kaip pirmos eilės paveldėtojai atsirado teisė į palikimą, notarė paveldėjimo teisės liudijimą atsisakė jai išduoti nurodydama, jog savo turtą testamentu P. B. paliko kitam asmeniui, t.y. anūkei R. R.. Ieškovės nuomone testatorius dėl savo sveikatos būklės testamento sudarymo metu negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, ieškovė trejus metus iki tėvo mirties gyveno kartu su juo, t.y. jam priklausiusioje namų valdoje, tuo metu kai buvo surašytas testamentas, ji negyveno kartu su tėvu, tačiau rūpinosi juo, vedė pas gydytojus. Tėvas buvo ūmaus charakterio, nieko neįsileisdavo į savo namus, buvo pažadėjęs, kad pusę jam priklausančio nekilnojamojo turto paliks jai, o kitą pusę anūkėms. Tėvui mirus, ji kartu su atsakove palaidojo, tačiau pašalpą pasiėmė atsakovė R. R.. Praėjus keturioms savaitėms po tėvo mirties, ji sužinojusi, kad yra surašytas testamentas ir visas turtas paliktas atsakovei. Ieškovės manymu, tėvo valia buvo visai kitokia nei ji buvo surašyta testamente, nes jis visada sakė, jog pusę turto paliks jai, todėl kyla abejonių dėl P. B. psichinės sveikatos testamento surašymo momentu.

52.

6Atsakovė R. R. ( K. ) prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog P. B. ir jo sutuoktinė J.B. Š. miesto valdybos 1994-09-19 potvarkiu Nr. 462 buvo paskirti anūkių R., R. ir R. R. globėjais, kadangi mergaičių tėvai D. R. ir S. R. buvo išsituokę ir nesirūpino jų auklėjimu, priežiūra ir išlaikymu. Tėvams Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-01-22 sprendimu buvo apribota tėvų valdžia bei priteistas išlaikymas vaikams globėjų naudai. Tokiu būdu P. B. atsakovei ir jos seserims buvo ne tik senelis, bet ir globėjas, kuris su savo sutuoktine užaugino mergaites, leido į mokyklą, visapusiškai rūpinosi jomis. Atsakovės ir jos senelio P. B. artimi ryšiai nenutrūko ir atsakovei 2005-09-11 išvykus į Airiją. Jie bendravo telefonu, atsakovė grįždavo per atostogas namo. Kiekvieną kartą grįžusi namo, atsakovė senelį rėmė pinigais, mirus močiutei J. B., padėjo pastatyti paminklą. Šiuo metu Airijoje gyvena ir jos dvi seserys, ji ir seserys į Lietuvą pas senelį grįždavo po 5-6 kartus per metus, be to atsakovė 2009 m. rugsėjo mėn. įstojo mokytis Lietuvoje neakivaizdiniu būdu, ir pas senelį grįždavo kiekvieną mėnesį po tris dienas, o vasarą praleisdavo po tris savaites. Ieškove, t.y. savo dukra P. B. dėl jos gyvenimo būdo ir elgesio nepasitikėjo, bijojo, kad ji neišvaistytų turto. 2013 m. birželio mėnesį atsakovei baigus mokslus, senelis dalyvavo diplomų įteikime, o 2015-06-06 dalyvavo ir jos vestuvėse. ( - )mirus P. B., ji iš karto su sesėmis parskrido į Lietuvą, rūpinosi senelio laidotuvėmis, sutvarkė kapą. Visos šios aplinkybės liudija, kad P. B., surašydamas 2011-02-25 testamentą, išreiškė savo pagrįstą valią ir pasinaudojo įstatymu jam suteikta teise palikti po mirties savo turtą tam, kam jis norėjo.

73.

8Trečiasis asmuo Šiaulių miesto 3-jo notaro biuro notarė N. V. parodė, jog ji tvirtino P. B. 2011-02-25 sudarytą testamentą. P. B. į notarę kreipėsi dėl palikimo priėmimo po savo žmonos mirties, ir tuo pačiu išreiškė norą surašyti testamentą. Ji paprašiusi pristatyti medicininę pažymą, kurią P. B. pristatė. Jai nekilo jokių abejonių dėl testatoriaus psichinės būsenos, jis aiškiai išreiškė jai savo valią, nurodydamas, jog nori visą savo turtą palikti anūkei R., kuri vėliau jį galės pasidalinti su savo seserimis. Taip pat P. B. pasakęs, jog reikia testamentą paslėpti, kad jo nerastų duktė N.. Notarė buvo ir yra visiškai įsitikinusi, jog testatorius, testamentu palikdamas savo turtą vaikaitei, išreiškė savo norą ir valią. Be to, ji asmeniškai pažinojo testatoriaus šeimą ir jai žinoma, jog jis su žmona augino anūkes, rūpinosi jomis, visą laiką artimai bendravo, todėl P. B. valia ir noras visą turtą palikti anūkei, jai nekėlė jokių abejonių.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 3d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės N. K. 700 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei R. R. (K.). Panaikino 2016-03-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. valstybės įmonės Registrų centre įregistruotą žymą – draudimą perleisti nuosavybės teisę, P. B., a.k. ( - ) vardu nuosavybės teise įregistruotiems nekilnojamiesiems daiktams, esantiems adresu ( - ).

125.

13Nurodė, kad vertindamas liudytojų V. S., Z. K., D. V., J. Š. parodymus apie joms kilusias abejones dėl jo sveikatos būklės 2010-2012 metais, teismas atsižvelgia į tai, jog minėtos liudytojos yra ieškovės draugės ir kaimynės, tai nėra specialistės, kurios galėtų tinkamai įvertinti kito asmens psichinę būseną. Teismas sprendė, jog tai, kad P. B., būdamas beveik 90 metų amžiaus kažko galėjo nepažinti ar neprisiminti, yra natūrali tokio amžiaus žmogaus būsena, tačiau tai nelaikytina psichikos sutrikimu, dėl kurio žmogus galėtų būti pripažintas neveiksniu. Atvirkščiai, kaip matyti iš 2016 12-08-29 T. P., teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. ( - )2016 aprašomosios dalies 2011-02-25 (testamento surašymo dieną), P. B. prasmingai atsako į klausimus, laike, savyje, situacijoje orientuojasi teisingai, mąstymas nuoseklus, dėmesį sukaupia pakankamai, atminties pablogėjimo nėra, todėl išduota pažyma notarui su išvada, kad tiriamasis šiuo metu yra psichiškai sveikas. Akte nurodyta, kad konsultacijos metu, P. B. nurodęs, jog savo turimą turtą nori palikti anūkėms, kurias jis su žmona užauginęs, nes jo sūnus ir dukros yra girtaujantys asmenys. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog testatorius turėjo norą savo turtą palikti ne savo vaikams, tame tarpe ir ieškovei, bet anūkėms, kurias užauginęs. Teismas rėmėsi liudytojų E. K., K. M. parodymais ir sprendė, kad byloje surikti įrodymai tik patvirtina faktą, jog P. B., testamento, kuriuo visą savo turtą paliko anūkei R. R., surašymo metu 2011-02-25 buvo veiksnus, suprato savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti, bei sąmoningai išreiškė savo valią dėl jam priklausiusio turto palikimo, o testamentas neprieštarauja nei viešajai tvarkai nei gerai moraliai. Įstatymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, P. B. sudarydamas ieškovės ginčijamą testamentą jokios imperatyvios normos nepažeidė, o pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise, todėl ieškovės ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu laikė nepagrįstu, neįrodytu ir atmestinu.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

156.

16Ieškovė N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės R. K. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

176.1.

18Kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai. Sandoris šiuo teisiniu pagrindu gali būti pripažįstamas negaliojančiu tokiu atveju, kai jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios ir tokį neatitikimą lemia fizinio asmens būsena (liga, didelis susijaudinimas ir pan.). Asmens būsena pagal medicininius kriterijus gali būti konstatuota atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios, šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Teismas nesivadovavo pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, ekspertizės akto išvadų nevertino kartu su kitais įrodymais, medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais, liudytojų parodymais, nesivadovavo bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teismas netyrė ir nevertino ekspertizės akte pateiktų prieštaringų išvadų.

196.2.

20E. S. B. 2016 m. gruodžio 29 d. atliktos ekspertizės akto aprašomojoje (tiriamoje) dalyje pateiktas P. B. nustatytų diagnozių vertinimas yra prieštaringas ir moksliškai nepagrįstas. Ekspertė ekspertizės išvadose (akto 4 lapas) nurodė, jog dviejų tyrimų duomenys yra prieštaringi, nes nebuvo tiksliai įvertinti. Iš tokio apibendrinimo seka, kad ekspertė pati suabejojo abiejų tyrimų duomenimis, kaip iš esmės prieštaringais, tačiau visgi atsakymuose i klausimus davė kategoriška išvada dėl antrojo tyrimo rezultatų. Ekspertizės akto turinys yra nenuoseklus ir prieštaringas, padarytos išvados nėra tyrimo eigos rezultatas ir pateiktos ne dėl to, dėl ko tyrimas padarytas.

216.3.

22Teismas, vertindamas ekspertizės aktą turėjo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą testatoriaus būseną ginčo sandorio sudarymo metu. 2010-08-12 konsultuotas psichiatro po atliktų tyrimų, nustatyta diagnozė: kraujagyslinė demensija. Šios diagnozės pagrindu gydytoja psichiatrė P. B., kurį lydėjo duktė (ieškovė), neišdavė pažymos notarui, nors P. B. jau 2010-08-12 buvo išreiškęs valią ir ketino turtą palikti dukteriai (ieškovei), kadangi medicininiuose dokumentuose, kaip jau minėta, yra įrašas, kad P. B. lankėsi dėl pažymos notarui. Tačiau jau 2011-02-25 kitas gydytojas psichiatras nurodo kitus protinės veiklos tyrimo rezultatus, kraujagyslinės demensijos diagnozės jau nebelieka ir P. B. išduodama pažyma, kad jis yra psichiškai sveikas. Tą pačią dieną P. B. pakeičia savo valią kurią buvo išreiškęs 2010-08-12, kai su ieškove vyko pažymos notarui, ir testamentu padaro patvarkymą palikdamas turtą atsakovei. Tuo paneigiama teismo pateikta tikėtina aplinkybė, jog P. B., konsultacijos metu nurodydamas, jog savo turimą turtą nori palikti anūkėms, tuo patvirtino, jog testatorius turėjo norą savo turtą palikti ne savo vaikams, tame tarpe ir ieškovei, bet anūkėms, kurias užauginęs.

236.4.

24Teismas atmetė liudytojų V. S., Z. K., D. V., J. Š. parodymus vien dėl to, kad minėtos liudytojos yra ieškovės draugės ir kaimynės, iš tokios išvados sektų, kad asmenys, kurie yra bylos šalių draugai ir kaimynai, negali dalyvauti procese ir prisiekę teismui, duoti teisingus parodymus. Teismas be pagrindo parodymus laikė mažiau patikimais nei prieštaringos ekspertizės akto išvados ir visiškai kitos nuomonės dėl liudytojos E. K., kuri yra atsakovės draugė ir nėra specialistė. L. V. S., Z. K., D. V., J. Š. teisme nuosekliai nurodė svarbias bylai aplinkybes apie P. B. sveikatos būseną buvusią laikotarpiu iki testamento sudarymo, tuo patvirtindamos ir gydytojos psichiatrės nustatytą P. B. diagnozę kraujagyslinę demensiją kuri medicinos literatūroje reiškia, jog yra pažeisti galvos smegenys (sergama smegenų liga), pablogėjusi atmintis, orientacija, suvokimas ir žmogui senstant padėtis tik gali blogėti, o ne pagerėti.

256.5.

26Nurodo, kad liudytoja V. S. parodė, jog P. B. dažnai nieko neprisimindavo, reikėdavo įsodinti į autobusą, pradėjo nebepažinti, yra paklausęs, „kas tu tokia“ 2010 metų pabaigoje, Z. K. nurodė, kad 2010 metais, grįžus iš Anglijos, P. B. jos neatpažino, D. V. nurodė, kad pirmą kartą pastebėjo, kad P. B. pasikeitęs, J. Š. parodė, kad P. B., nuvažiavęs uogauti, visiškai nebesiorientavo, ravėdamas daržą išraudavo gerus augalus, vieną kartą pasiklydo ir jos neatpažino. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto 3-jo notaro biuro notarė N. V. parodė, jog ji tvirtino P. B. 2011-02-25 sudarytą testamentą, nes P. B. į notarę kreipėsi dėl palikimo priėmimo po savo žmonos mirties ir tuo pačiu išreiškė norą surašyti testamentą. Toks notarės teiginys yra klaidinantis, kadangi P. B. į notarę 2011-02-25 negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, kadangi tik 2011-02-28 teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl faktinio palikimo priėmimo. Notarė taip pat nurodė, kad daug konfliktavo su P. B., kas leidžia daryti išvadą, jog notarė P. B. būseną galėjo vertinti subjektyviai ir labai formaliai, prieš sudarant sandorį (testamentą) nepasiteiravo gydytojų (psichologų, psichiatrų) apie testatoriaus dar 2010-08-12 nustatytus psichikos sutrikimus (dėl to nebuvo išduota pažyma notarui), nors pagal Notariato įstatymo 31 straipsnį tai turėjo būti padaryta.

277.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės N. K. atsakovei 726 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą apmokėti.

297.1.

30Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų su įrodinėjimo dalyku susijusių įrodymų bei šalių argumentų, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas. Nepagrįstai ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes, liudytojų parodymus ir nustatydamas jų įrodomąją reikšmę, šalių įrodinėjimo pareigas ir prioritetus, iš esmės susikoncentravo į ekspertizės aktą o ne įrodymų visumą taip pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias eksperto išvados įrodomąją reikšmę ir vertinimą. Ieškovė testatoriaus P. B. 2011-02-25 sudaryto testamento galimo negaliojimo vienu iš pagrindų nurodė CK 1.89 straipsnį. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai. Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Teismas įvertino į bylą surinktų įrodymų visumą bei pagrįstai sprendė, kad testatoriaus P. B. 2011-02-25 sudaryto testamento nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu, teismo sprendimo motyvų prieštaravimo byloje esantiems įrodymams nėra.

317.2.

32Ieškovė testatoriaus P. B. 2011-11-25 sudarytą testamentą ginčijo ne tik CK 1.89 straipsnio pagrindu, bet ir CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindais, galima spręsti, jog ieškovės nuomone, testatorius P. B. imperatyvia teisės norma buvo įpareigotas testamentu palikti turtą tik ieškovei, o to nepadaręs, pažeidė tiek CK 1.80 straipsnio, tiek CK 1.81 straipsnio nuostatas. Ieškovės prieštaringas elgesys (bylą nagrinėjant teisme ji paaiškino, kad laikytų teisinga, kad testatorius turtą būtų palikęs po lygiai jai ir atsakovei) rodo, kad ieškinio reikalavimų pareiškimą iš tikrųjų lėmė ne ieškovės abejonės testatoriaus P. B. išreikšta tikrąja valia, bet, kad toji jo tikroji valia nesutapo su ieškovės norais. Jau apeliaciniame skunde ieškovė supratusi savo pozicijos dvilypumą nebekėlė klausimo dėl CK 1.80, 1.81 straipsnių netinkamo taikymo. Reikšminga tai, kad testatoriaus P. B. 2011-11-25 sudarytą testamentą patvirtino notarė, patvirtinusi, jei būtų buvusi nors menkiausia abejonė dėl testatoriaus, ji testamento būtų netvirtinusi. Testatoriaus P. B. valia buvo aiški, motyvuota, adekvati toms faktinėms aplinkybėms, kurios buvo aprašytos tiek atsiliepime į ieškinį, tiek matosi iš kitų byloje surinktų duomenų. Teismo ekspertizės išvada yra kategoriška, jog testatorius P. B. dėl savo sveikatos būklės 2011-02-25 galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti, kad dėl sveikatos būklės galėjo 2011-02-25 išreikšti valią sudaryti testamentą, jį suprasti ir pasirašyti. 2011-02-24 atlikus P. B. protinės būklės tyrimą nurodyta, kad P. B. prasmingai atsako į klausimus, laike, savyje, situacijoje orientuotas teisingai, mąstymas nuoseklus, atminties žymesnio pablogėjimo nėra, psichiškai sveikas, surinkti 26 balai (diapazone nuo 21 iki 24 balų - lengvas pažinimo sutrikimas). 2010-08-12 atlikus P. B. protinės būklės tyrimą surinkta 19 balų (diapazone nuo 11 balų iki 20 balų - vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas), nurodyta, kad dėmesį sukaupia, mąstymas lėtesnio tempo, atmintis kiek pasilpusi, situacijoje orientuotas. Ekspertė ekspertizės akte įvertino bei aptarė, pateikė išsamius paaiškinimus dėl 2010-08-12 atlikto protinės būklės tyrimo trūkumų. Abejoti ekspertės išvadomis ieškovės apeliaciniame skunde pagrįstų aplinkybių nenurodyta. Ieškovės priekaištai, kad ekspertizės akte trūksta ekspertinio tyrimo išsamumo ir šiuolaikinio mokslo laimėjimų panaudojimo, yra deklaratyvūs, niekaip nesudarantys pagrindo abejoti ekspertės išvadomis.

337.3.

34Ieškovės teiginys, kad atsakovė jai sakiusi, jog pažyma brangiai kainavo, yra išsigalvota, ir naudojama kaip versija nesąžiningu būdu pasiekti, kad tikroji testatoriaus P. B. valia, jam mirus ir negalint apsiginti, nebūtų įvykdyta. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų V. S., Z. K., D. V., J. Š. parodymus. Teismas vertindamas liudytojų parodymus paaiškino, jog mano, kad testatorius P. B. būdamas atitinkamo amžiaus kažko galėjo kažko nepažinti ir neprisiminti, tai yra natūrali tokio amžiaus žmogaus būsena, nurodytų liudytojų paaiškinimai dėl galimų testatoriaus neprisiminimų, neatpažinimų yra labai fragmentiniai, vienetiniai, be to, jų spėjamas nurodomas laikotarpis 2010-2012 m., tačiau testamentas sudarytas jau 2011 m. pradžioje. Teismas šių liudytojų parodymus vertino, gretino, lygino ir su kitais byloje surinktais įrodymais ir tik iš įrodymų visumos padarė išvadas. Pavyzdžiui, ieškovės kviesta liudytoja D. V. parodė, kad jai atrodo neteisinga, jog testatorius turtą paliko ne ieškovei, o anūkei, nurodė, kad čia yra „gydytojų ir notarės afera“, taigi aiškus šios liudytojos suinteresuotumas palankių ieškovei parodymų davimu. Tas pats matyti ir iš kitų ieškovės pakviestų liudyti asmenų parodymų teisme. Ieškovė 2016-07-05 parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad testamento sudarymo metu ji dar negyveno pas tėvą P. B., kad tėvui nešdavo pensiją, jis ją asmeniškai pasiimdavo, gavęs pensiją pasirašydavo, kaip ją gavęs. Nėra ginčo dėl to, kad testamento sudarymo metu testatorius P. B. gyveno vienas, buvo savarankiškas, socialiai orientuotas, asmeniškai gaudavo pensiją ją leisdavo, eidavo apsipirkti bei asmeniškai mokėjo pinigus už pirkinius. Dėl sveikatos būklės ieškovė 2016-07-05 parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad jam „širdelė buvo“. Paaiškino, kad tėvas visada sakė, jog palikimą per pusę paliks - jai ir atsakovei - todėl dabar ji ir yra nepatenkinta, kad viską paliko atsakovei. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad testatorius P. B. būtų kada tai pasiklydęs ir apie tai būtų informuotos oficialios įstaigos, kad jis pasiklydęs būtų rastas policijos ir/ar pristatytas į gydymo įstaigas kaip išsekęs pasiklydus, taigi ieškovės pakviestų liudytojų subjektyvūs parodymai nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, o iš tikrųjų prieštarauja byloje surinktiems kitiems įrodymams, įskaitant pačios ieškovės paaiškinimus. Liudytojos E. K. parodymai buvo, kad atsakovę ir jos dvi seseris užaugino testatorius su sutuoktine, kitos nurodytos aplinkybės dėl testatoriaus dalyvavimo atitinkamuose renginiuose atitinka kitus byloje esančius įrodymus (įskaitant nuotraukas), todėl tokiais duomenimis nesiremti teismui nebuvo pagrindo. Kitos šios liudytojos nurodytos aplinkybės atitinka ir notarės parodymus, taigi juos gretinant bei lyginant taip pat nesiremti nėra jokio pagrindo. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad ji prisidėjo prie testatoriaus laidotuvių, kada ji pati 2016-07-26 teismo posėdyje pripažino, kad prie tėvo laidotuvių ji neprisidėjo. Byloje taip pat yra duomenys, kad testatoriaus kapu irgi rūpinasi atsakovė, testatoriaus P. B. ir ieškovės santykius iliustruoja ir byloje esantys duomenys, kada ieškovė apsigyveno pas testatorių, tai jis jai neleido gyventi gyvenamajame name, ieškovė pripažino, kad tėvas jai neduodavo pinigų. Ji paaiškino, kad jos vienas brolis keldavo prieš tėvą ranką. Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas netenkinamas.

37Dėl bylos nagrinėjimo ribų

388.

39Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

40 Dėl faktinių aplinkybių

419.

42Byloje nustatyta, kad ( - )mirė ieškovės tėvas P. B., kuris 2011-02-25 patvirtintu testamentu (registro Nr. ( - )) turtą paliko atsakovei, vaikaitei R. R.. Iš paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad P. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo ( - ), atsakovės išraše apie asmenį nurodoma, kad 2015-06-29 išvyko į Airiją, ieškovės išraše nurodoma deklaruota gyvenamoji vieta ( - ). Ieškovė pretenduoja į palikimą, kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, ginčija testamentą tuo pagrindu, kad 2010-2011 metais prižiūrėjo, rūpinosi tėvu, gyveno kurį laiką kartu, todėl mano, kad testatorius dėl savo sveikatos būklės testamento sudarymo metu 2011-02-25 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti, negalėjo savimi pasirūpinti ir sudaryti bei pasirašyti testamento.

4310.

44Byloje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo paskirta P. B. pomirtinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios 2016-12-29 Akte duota išvada, kad P. B. dėl savo sveikatos būklės 2011-02-25 galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti, turėjo galimybę savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisines pasekmes sukeliančius veiksmus, galėjo dėl savo sveikatos būklės 2011-02-25 išreikšti valią sudaryti testamentą, jį suprasti ir pasirašyti.

4511.

46Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 19 d. nutartimi paskirta pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. 2017 m. spalio 2-19 d. ekspertų komisija ekspertizės Akte davė išvadą, kad pagal turimus medicininius duomenis nėra galimybės duoti kategorišką išvadą, tačiau galima daryti prielaidinę išvadą apie tai, kad 2010-08-12 P. B. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, o 2011-02-25 P. B., tikėtinai, galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti, išreikšti savo valią, sudaryti testamentą, jį suprasti ir pasirašyti.

4712.

48Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje ir išvadose nurodoma, kad P. B. psichikos būsena ir pažintinių funkcijų lygis pirmą kartą įvertintas tik 2010-08-11, psichiatro įrašyta, kad nori palikti sodybą savo vaikams, kas ne visiškai atitinka faktines aplinkybes, nes tiriamasis gyveno ne sodyboje. Pažymėta sutrikusi tiriamojo atmintis dabarties įvykiams, nepilna orientacija, lėtesnis mąstymas ir apsunkintas kontaktas dėl blogos klausos. Antroji psichiatro konsultacija P. B. buvo atlikta 2011-02-25, pažymėta, kad tuo metu P. B. buvo teisingai orientuotas, nuoseklaus mąstymo ir atminties sutrikimų jam nestebėta. Atliktame MMSE tyrime užfiksuoti geresni orientacijos, mintinio skaičiavimo, atgaminimo rodikliai bei grafiniai gebėjimai ir ilgesnio loginio sakinio parašymas. Antrojo MMSE tyrimo metu buvo gautas 26 balų rezultatas ir gydytojas psichiatras konstatavo, kad P. B. tuo metu neturėjo pažintinės veiklos sutrikimo.

4913.

50Nurodoma, kad tokie senyvo amžiaus žmonių pažintinės veiklos svyravimai yra galimi ir siejami su pagerėjusia asmens somatine būkle, geresne smegenų kraujotaka ir psichiatrinėje literatūroje yra vadinami „liucidiniais langais“. Tokie tiriamojo P. B. pažintinės veiklos lygio svyravimai paliudija, kad 2010-08-12 pirmojo MMSE tyrimo atlikimo laiku stebėtas jo pažintinės veiklos sutrikimas nebuvo labai gilus ir negrįžtamo pobūdžio, ir jis, galimai, gali būti siejamas su blogesne somatine būkle, laikinai pablogėjusia galvos smegenų kraujotaka ar kitais laikinais papildomais išoriniais veiksniai. Tik 2014-11-17 P. B. jau užfiksuotas žymus pažintinės veiklos ir savitvarkos gebėjimų pablogėjimas, MMSE gauta 16 balų – vidutinis kognityvinis sutrikimas ir nustatyta nepatikslintos demencijos diagnozė. Psichiatro įraše 2014 m. pažymėta, kad atmintis blogėjo pamažu, tuo metu stebėta jau ryškiai sutrikusi atmintis ir užfiksuotos konfabuliacijos (atminties apgaulės), nustatyta demencija. 2014 m. MMSE gautas rezultatas 16 balų, teoriškai reiškia, kad retrogradiškai vertinant 2013 m. MMSE galėjo būti 19, 2012 m. - 21, o 2011 m. - 23 balai (MMSE teoriškai per vienus metus vidutiniškai kinta per 3 balus).

5114.

52Ekspertizės akte nurodoma, kad vertinant P. B. atlikto 2010-08-12 MMSE testo duomenis, matoma, kad tuo metu jis laike, vietoje orientavosi pakankamai gerai (nežinojo tik savaitės dienos), nesugebėjo paraidžiui pasakyti žodžio ir nesugebėjo pakartoti 3 žodžių po kurio laiko, tačiau sugebėjo parašyti elementarų logišką sakinį. Vėlesniame MMSE teste, atliktame 2011-02-24 (po 6 mėnesių) P. B. rezultatai nurodytose pagrindinėse MMSE testo užduotyse buvo pagerėję: orientacija pilna, žodžių atkartojimas ir mintinis skaičiavimas pagerėjęs, nors ir nepilnas, spontaniškai parašytas logiškas sakinys žymiai ilgesnis. Tokie asmens kognityvinės būklės svyravimai yra būdingi lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo sąlygotam kognityviniam sutrikimui, kai, priklausomai nuo smegenų kraujotakos ir bendros organizmo būklės, svyruoja kognityvinio sutrikimo gilumas. Tuo pačiu tokio svyravimo buvimas ir geresni vėlesnių testų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad P. B. pirmojo MMSE tyrimo metu dar nebuvo išsivystę gilūs ir negrįžtami psichikos sutrikimai, būdingi demencijai. Nurodoma, kad apibendrinant turimus duomenis iš P. B. medicininių dokumentų, konstatuojama, kad juose užfiksuoti duomenys yra gana prieštaringi. P. B. medicininiuose dokumentuose yra įrašų apie blogą orientaciją, pablogėjusią atmintį ir sunkesnį bendravimą su gydytojais jau 2007 - 2008 metais, tačiau tuo metu nebuvo įvertintos jo pažintinės funkcijos, todėl nėra galimybės kategoriškai teigti, kad tuo metu stebėti pažintinės veiklos sunkumai buvo nuolatiniai ir negrįžtami.

53 Dėl įrodymų vertinimo

5415.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydamas tikrąją testatoriaus valią ir galimybes ją išreikšti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

5616.

57Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011). Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.

5817.

59Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

6018.

61Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

6219.

63Ieškovė testatoriaus P. B. 2011-02-25 sudaryto testamento galimo negaliojimo vienu iš pagrindų nurodė CK 1.89 straipsnį. Kaip minėta, teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai, mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumu, tai sandoris turėtu būti išsaugomas. Nepagrįstai ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes, liudytojų parodymus ir nustatydamas jų įrodomąją reikšmę, šalių įrodinėjimo pareigas ir prioritetus, iš esmės susikoncentravo į ekspertizės aktą o ne įrodymų visumą taip pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias eksperto išvados įrodomąją reikšmę ir vertinimą pažeisdamas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles.

6420.

65Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, priimdamas 2017m. kovo 3d. sprendimą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, vadovavosi kasacinio teismo praktika bei tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą surinktų įrodymų visumą bei pagrįstai sprendė, kad testatoriaus P. B. 2011-02-25 sudaryto testamento nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad ieškovė turi kitą nuomonę dėl įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu.

6621.

67Atsakovė atsiliepime dėl apeliacinio skundo pagrįstai akcentuoja, kad ieškovė testatoriaus P. B. 2011-11-25 sudarytą testamentą ginčijo ne tik CK 1.89 straipsnio pagrindu, bet ir CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindais, nes ieškovės nuomone, testatorius P. B. imperatyvia teisės norma buvo įpareigotas testamentu palikti turtą tik ieškovei, o to nepadaręs, pažeidė tiek CK 1.80 straipsnio, tiek CK 1.81 straipsnio nuostatas. Ieškinio reikalavimų pareiškimą lėmė ne ieškovės abejonės testatoriaus P. B. išreikšta tikrąja valia, bet tai, kad tikroji valia nesutapo su ieškovės norais.

6822.

69Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl neobjektyvaus liudytojų parodymų vertinimo ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino visų apklaustų liudytojų parodymus, tačiau kolegijos nuomone atsižvelgė, kad psichiatrijos požiūriu jie nėra informatyvūs, todėl negalima jais remtis darant išvadą, ar mirusysis suprato savo veiksmų prasmę. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad teismas, vertindamas liudytojų V. S., Z. K., D. V., J. Š. parodymus atsižvelgė, jog minėtos liudytojos nėra kito asmens psichinės būsenos įvertinimo specialistės, testatorius P. B. būdamas tokio garbaus amžiaus galėjo kažko nepažinti ir neprisiminti, tai yra natūrali tokio amžiaus žmogaus būsena, tačiau tai nelaikytina psichikos sutrikimu. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad liudytojos paaiškino dėl testatoriaus elgsenos ne testamento sudarymo metu 2011 metais, liudytoja D. V. išreiškė nuomonę, kad testatorius neteisingai turtą paliko ne ieškovei, o anūkei. Minėtų liudytojų parodymai yra subjektyvūs, vertinamojo pobūdžio, prieštaraujantys ieškovės paaiškinimams. Ieškovė 2016 m. liepos 5 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, jog testamento sudarymo metu ji dar negyveno pas tėvą P. B., kad tėvui nešdavo pensiją, jis ją asmeniškai pasiimdavo, gavęs pensiją pasirašydavo, testamento sudarymo metu testatorius P. B. gyveno vienas, buvo savarankiškas, socialiai orientuotas. Liudytoja E. K. nurodė, jog atsakovę ir jos dvi seseris užaugino testatorius su sutuoktine, kitos nurodytos aplinkybės dėl testatoriaus dalyvavimo atitinkamuose renginiuose atitinka kitus byloje esančius įrodymus (įskaitant nuotraukas), todėl tokiais duomenimis nesiremti teismui nebuvo pagrindo. Kaip teigia atsakovė, ieškovė neprisidėjo prie testatoriaus laidotuvių, o atsakovei duoti 150 Eur buvo iš tėvo pensijos, kuriuos ji gavo 2015 m. lapkričio mėn. Ieškovė pripažino, kad jos tėvą testatorių P. B. palaidojo atsakovė, ji užsakė gedulingus pietus, rūpinosi kapu.

7023.

71Byloje apklausta testatoriaus P. B. 2011-11-25 sudarytą testamentą patvirtinusi notarė teismo posėdyje kategoriškai patvirtino, kad nekilo jokių abejonių dėl testatoriaus P. B. valios, nes testatoriaus valia buvo aiški, jis pats pasirašė testamentą, o jei būtų buvusi nors menkiausia abejonė dėl testatoriaus būsenos, ji testamento būtų netvirtinusi. Byloje nėra duomenų paneigiančių faktą, kad testatoriaus valia buvo aiški, adekvati, apeliantės argumentai, kad notarė testatoriaus būseną galėjo vertinti selektyviai, vertintini kaip prielaida, prieštaraujanti kitiems įrodymams, ekspertų išvadoms, notarės parodymams dėl P. B. būklės, dėl galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu. Notarė patvirtino, kad ji įsitikino testatoriaus veiksnumu, valia, be to, buvo pateikta pažyma, kad testatorius psichiškai sveikas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl Notariato įstatymo 31 straipsnio nuostatų pažeidimo.

7224.

73Dėl ekspertizės įrodomosios reikšmės pažymėtina, kad ekspertizės Akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra besąlyginė ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009, 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertino byloje esantį ekspertizės aktą, šį aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Taigi, ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

7425.

75Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirminės ekspertizės aktas turi trūkumų, yra prieštaringas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirminės ir pakartotinės teismo ekspertizės išvados yra neprieštaringos, jose duota išvada, kad testatorius P. B. dėl savo sveikatos būklės 2011-02-25 galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti, kad dėl sveikatos būklės galėjo 2011-02-25 išreikšti valią sudaryti testamentą, jį suprasti ir pasirašyti.

7626.

77Teismui akivaizdu, kad pakartotinės ekspertizės akto hipotetinės išvados nekelia abejonių, jų nepaneigia byloje esantys medicininiai dokumentai ir apklaustų liudytojų parodymai, patvirtinantys, kad bendravimo su testatoriumi metu neiškilo jokių abejonių dėl jo gebėjimo suprasti ir vertinti savo veiksmus.

7827.

79CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme nustatytą išimtį (oficialiuosius įrodymus - CPK 197 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010; 2016-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016). Nagrinėjamos bylos atveju ekspertizės aktų išvados paremtos medicininiais įrašais apie testatoriaus būklę, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindu nesutikti su teismo psichiatrijos ekspertizės aktais, be to, gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę. Teisėjų kolegija pasisako, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų įvertinus liudytojų parodymus nustatyta, kad nei vienas iš liudytojų, kurių parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi atmesdamas ieškinį, nepatvirtino, jog testamento sudarymo metu testatorius buvo praradęs kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į įrodymų visumą bei liudytojų parodymus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vienareikšmiška išvada, kad P. B. iki testamento sudarymo ir po jo sudarymo aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išreiškęs norą testamentu savo turtą palikti vaikaitei.

80Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

8128.

82Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8329.

84Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams medicininiams dokumentams, yra nuoseklūs. Priešingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas visumą įrodymų vertino tinkamai.

8530.

86Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino tiek testatoriaus asmens būseną, jo sveikatą, psichikos būklę, tiek sudaryto testamento turinį jo pagrįstumo ir protingumo aspektais bei padarė išvadą, kad testatoriaus valia palikti visą savo turtą vaikaitei, kurią velionis augino, atitiko žmogiškumo vertybes, todėl remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais padarė pagrįstą išvadą, kad testamento sudarymo metu testatoriaus valia buvo išreikšta tinkamai ir objektyviai. Teisėjų kolegijos minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi kasatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio priemone. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis nustatė, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorius P. B. suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji palikėjo valia, todėl proceso ir materialinės teisės normų teismas nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.

8731.

88Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

89Dėl apeliantės prašymų papildomai apklausti liudytojas

9032.

91Apeliantė prašė apklausti papildomai liudytojas – ekspertę S. B. ir gydytoją psichiatrę V. F., tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atmetė šį prašymą, kadangi medicininiuose dokumentuose yra šių medikių įrašai, išvados, todėl mažai tikėtina, kad įrašus dariusios medikės juos teisme paneigtų ar aiškintų aplinkybes kitaip.

92Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

9333.

94Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

95Dėl bylos procesinės baigties

9634.

97Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98Bylinėjimosi išlaidos

9935.

100Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteistinos atsakovei 726 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

101Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

102Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

103Priteisti iš ieškovės N. K. (asmens kodas ( - ) atsakovei R. R. (K.) (asmens kodas ( - ) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

104Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovė N. K. prašė pripažinti negaliojančiu jos tėvo P. B. 2011-02-25... 5. 2.... 6. Atsakovė R. R. ( K. ) prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog P. B. ir jo... 7. 3.... 8. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto 3-jo notaro biuro notarė N. V. parodė, jog... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 4.... 11. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 3d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 12. 5.... 13. Nurodė, kad vertindamas liudytojų V. S., Z. K., D. V., J. Š. parodymus apie... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. 6.... 16. Ieškovė N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 17. 6.1.... 18. Kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo... 19. 6.2.... 20. E. S. B. 2016 m. gruodžio 29 d. atliktos ekspertizės akto aprašomojoje... 21. 6.3.... 22. Teismas, vertindamas ekspertizės aktą turėjo vertinti ir kitus įrodymus,... 23. 6.4.... 24. Teismas atmetė liudytojų V. S., Z. K., D. V., J. Š. parodymus vien dėl to,... 25. 6.5.... 26. Nurodo, kad liudytoja V. S. parodė, jog P. B. dažnai nieko neprisimindavo,... 27. 7.... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. K. prašo Šiaulių apylinkės... 29. 7.1.... 30. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų su... 31. 7.2.... 32. Ieškovė testatoriaus P. B. 2011-11-25 sudarytą testamentą ginčijo ne tik... 33. 7.3.... 34. Ieškovės teiginys, kad atsakovė jai sakiusi, jog pažyma brangiai kainavo,... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 37. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 38. 8.... 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 40. Dėl faktinių aplinkybių... 41. 9.... 42. Byloje nustatyta, kad ( - )mirė ieškovės tėvas P. B., kuris 2011-02-25... 43. 10.... 44. Byloje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo... 45. 11.... 46. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 19 d.... 47. 12.... 48. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje ir išvadose nurodoma, kad P. B.... 49. 13.... 50. Nurodoma, kad tokie senyvo amžiaus žmonių pažintinės veiklos svyravimai... 51. 14.... 52. Ekspertizės akte nurodoma, kad vertinant P. B. atlikto 2010-08-12 MMSE testo... 53. Dėl įrodymų vertinimo... 54. 15.... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos... 56. 16.... 57. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio... 58. 17.... 59. Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami... 60. 18.... 61. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos... 62. 19.... 63. Ieškovė testatoriaus P. B. 2011-02-25 sudaryto testamento galimo negaliojimo... 64. 20.... 65. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, priimdamas 2017m. kovo 3d.... 66. 21.... 67. Atsakovė atsiliepime dėl apeliacinio skundo pagrįstai akcentuoja, kad... 68. 22.... 69. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl neobjektyvaus... 70. 23.... 71. Byloje apklausta testatoriaus P. B. 2011-11-25 sudarytą testamentą... 72. 24.... 73. Dėl ekspertizės įrodomosios reikšmės pažymėtina, kad ekspertizės Akte... 74. 25.... 75. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirminės ekspertizės aktas turi... 76. 26.... 77. Teismui akivaizdu, kad pakartotinės ekspertizės akto hipotetinės išvados... 78. 27.... 79. CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš... 80. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 81. 28.... 82. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185... 83. 29.... 84. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių... 85. 30.... 86. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 87. 31.... 88. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės... 89. Dėl apeliantės prašymų papildomai apklausti liudytojas... 90. 32.... 91. Apeliantė prašė apklausti papildomai liudytojas – ekspertę S. B. ir... 92. Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ... 93. 33.... 94. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso... 95. Dėl bylos procesinės baigties... 96. 34.... 97. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad... 98. Bylinėjimosi išlaidos... 99. 35.... 100. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas... 101. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 102. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 103. Priteisti iš ieškovės N. K. (asmens kodas ( - ) atsakovei R. R. (K.) (asmens... 104. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....