Byla e2-8-1010/2018
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė, sekretoriaujant Rimai Jašinskienei, dalyvaujant ieškovams A. Š., A. Š., B. K., P. P., S. P., jų atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, atsakovei A. B., jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui. trečiajam asmeniui A. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. K., A. Š., A. Š., S. Š., P. P., S. P. ieškinį atsakovei A. B., tretieji asmenys Jonavos rajono 4-jo notaro biuro notarė V. P., A. V., Z. Z., Šilalės rajono notarų biuro notarės V. S. ir D. S., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teismas

Nustatė

4ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 1 d. Jonavos rajono 4-ajame notarų biure Z. P. sudarytą testamentą Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai B. K., A. Š., A. Š., S. Š., P. P. ir Stanislovas yra testatorės Z. P., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ) vaikai. Testatorė 2010 m. sausio 12 d. Šilalės rajono notarų biure sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju jai priklausantį turtą ir pinigines lėšas paskirstė dalimis tarp savo vaikų A. B., A. Š., A. Š., B. K. ir P. P.. Z. P. ( - ) mirus ir įpėdiniams kreipusi į notarą dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad Z. P. 2014 m. liepos 1 d. Jonavos rajono 4-jame notaro biure sudarė kitą testamentą, pagal kurį jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko vieninteliam paveldėtojui - savo dukrai A. B.. Ieškovų nuomone, Z. P. 2014 m. liepos mėn. negalėjo sudaryti testamento, nes tuo metu jau sunkiai sirgo, nebepažino pačių artimiausių žmonių, beveik nekalbėjo, o jeigu ir bandė ką nors pasakyti, kalba buvo visiškai neaiški ir nesuprantama, ji nebesiorientavo aplinkoje. Taip pat nurodė, kad 2010 m. sausio 13 d. Z. P. ištiko insultas, dėl ko ji buvo skubiai paguldyta į Šilalės rajono ligoninę, kur gydėsi iki 2010 m. sausio 22 d. Po patirto insulto Z. P. sutriko kalba, pažintinės funkcijos, ji tapo mieguista, apatiška. Pasveikimo prognozės buvo nepalankios. Po patirto insulto Z. P. pas save pasiėmė jos dukra A. V., gyvenanti ( - ), kuri ją slaugė ir prižiūrėjo iki pat Z. P. mirties. Gyvenant ( - ), testatorė buvo gydoma Žeimių ambulatorijoje ir prižiūrima šios ambulatorijos gydytojų. Ieškovai dažnai lankydavo savo mamą ir puikiai matė bei suprato jos būklę. Po patirto insulto, Z. P. sutriko pažintinė funkcija bei kalba, ji jau nebesuprato realybės, dažnai nesusivokdavo aplinkoje, neatpažindavo pačių artimiausių žmonių, vartojo psichiką veikiančius vaistus, todėl dėl savo psichologinės būsenos, vaistų poveikio bei patirto insulto pasekmių, ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat testatorė nei vienam iš ieškovų nebuvo užsiminusi, kad žada keisti jau sudarytą testamentą ir kad yra sudariusi kitą testamentą. Kad yra sudarytas kitas testamentas, neužsiminė nei atsakovė, nei A. V., dalyvavusi testatorei sudarant ginčijamą testamentą. Todėl 2014 m. liepos 1 d. sudarytas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat ginčijamas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu dar ir todėl, kad jis sudarytas pažeidžiant testamento sudarymo tvarką (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis, 5.29 straipsnis). Palikėja dėl savo sveikatos būklės negalėjo išreikšti tikrosios savo valios, todėl testamento turinys nesutampa su testamento forma, kas taip pat yra pagrindu ginčijamą testamentą pripažinti negaliojančiu. Testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, t. y. testatorė dėl savo sveikatos būklės (pažintinių ir kalbos funkcijų sutrikimas, nesusivokimas aplinkoje, psichiką veikiančių vaistų vartojimas) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Didelė tikimybė, kad pažintinių funkcijų sutrikimai galėjo turėti įtakos sudarant testamentą. Ieškovai nurodo, jog testamento turinys taip pat kelia pagrįstų abejonių, kadangi 2010 m. sausio 12 d. sudarytame testamente testatorė savo turtą buvo paskirsčiusi tarp savo vaikų, o ginčijamu testamentu visą savo turtą paliko vienintelei paveldėtojai - dukrai A. B. taip ginčijamu testamentu atimdama paveldėjimo teisę iš likusių gyvų savo vaikų. Toks testatorės elgesys yra visiškai nesuprantamas ir nepaaiškinamas, tuo labiau, kad ji nebuvo užsiminusi apie ketinimą keisti jau sudarytą testamentą.

5Taip pat nurodo, jog testatorės valia nebuvo tinkamai išreikšta, t. y. ginčijamo testamento turinys neatitiko tikrosios testatorės valios, kadangi testamentą pasirašė ne testatorė, o kitas asmuo. Šiuo atveju ginčijamame testamente už Z. P. pasirašė B. L.. Testamente nurodyta, kad Z. P. negali pasirašyti ginčijamo testamento dėl ligos, tačiau dėl kokių konkrečių priežasčių testatorė negali to padaryti, testamente nenurodyta. Todėl ieškovai mano, kad notarė, tvirtindama testamentą, neišsiaiškino, ar testatorė iš tikrųjų pati negali pasirašyti testamento, dėl kokių priežasčių negali to padaryti ir ar tas negalėjimas yra absoliutus. Tokiu būdu, tvirtinant ginčijamą testamentą, buvo pažeistos Civilinio kodekso 5.29 straipsnio bei Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos. Be to, testatorė dėl savo sveikatos būklės nesusivokdavo aplinkoje, neatpažindavo pačių artimiausių žmonių, tad visiškai neįtikėtina, kad, būdama tokios būklės, galėjo pati paprašyti, kad B. L., kurios testatorė beveik nepažinojo, už ją pasirašytų testamentą. Testatorė negalėjo pati sąmoningai suformuoti savo valios dėl asmenų, dalyvaujančių testamento sudarymo metu, taip pat negalėjo paprieštarauti dėl šių asmenų dalyvavimo testamento sudarymo metu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad testamento turinys neatitiko testatorės valios. Be to, testamento pasirašymo metu dalyvavo ir testamentą pasirašė liudytojai, galimai suinteresuoti testamento turiniu ir to kylančiomis pasekmėmis. Nurodo, jog žinant testatorės sveikatos būklę, tikėtina, kad aktyvių veiksmų sudarant ginčijamą testamentą ėmėsi atsakovė, tuo labiau, kad ir vienas iš liudytojų - Ž. B. - yra atsakovės sūnus ir testatorės anūkas. Notariato įstatymo 47 straipsnyje nurodyta, kad liudytojais negali būti asmenys, kurių naudai atliekami notariniai veiksmai. Šiuo atveju testamentą pasirašę liudytojai yra testatorės dukra A. V., kuri yra gavusi visas testatorės lėšas, bei atsakovės sūnus Ž. B., kuris po savo motinos mirties paveldėtų jos turtą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad testamentą pasirašę liudytojai yra suinteresuoti asmenys, nepaisant to, kad notarinis veiksmas ir nebuvo atliekamas tiesiogiai jų naudai.

6Atsakovė A. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai klaidina teismą, kaip vieną iš ieškinio faktinių aplinkybių nurodydami, kad 2010 m. sausio 13 d. Z. P. ištiko insultas, tačiau ieškovai remiasi VšĮ Šilalės rajono ligoninė išrašu iš medicininių dokumentų, kurį prideda kaip ieškinio priedą, tačiau vadovaujantis šiuo išrašu, Z. P. insultas (ūminis kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse, trunkantis ilgiau nei 3 savaites) nebuvo diagnozuotas. Nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. sausio 22 d. Z. P. buvo gydoma VšĮ Šilalės rajono ligoninė dėl to, kad sutrikus koordinacijai ji nuvirto nuo kėdės, buvo susižalojusi dešinės pusės klubą, dėl to buvo užtirpusios dešinės pusės galūnės ir ji paėjo tik prilaikoma, bet ne dėl to, kad būtų patyrusi insultą. Ji visuomet buvo sąmoninga, protinga ir bendravo adekvačiai. Ieškovų nurodomos aplinkybės, kad nuo 2010 m. sausio 13 d., po tariamai patirto insulto, buvo sutrikusi Z. P. kalba, pažintinės funkcijos, ji tapo mieguista, apatiška, nebesuprato realybės, dažnai nesusivokdavo aplinkoje, neatpažindavo pačių artimiausių žmonių, vartojo psichiką veikiančius vaistus, yra išgalvotos ir visiškai neatitinka tikrovės. Z. P. iki jai patenkant į Šilalės rajono ligoninę 2010 m. sausio 13 d. gyveno jai priklausančiame name ( - ), o ja rūpinosi atsakovė A. B.. Dėl to, kad Z. P. buvo susižalojusi dešinės kojos klubą, jai buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Z. P. dukra A. V. tam turėjo geresnes sąlygas, todėl Z. P., po to kai ją išleido j namus iš Šilalės rajono ligoninės, gyventi išvyko pas A. V., į Jonavą, kur gyveno iki savo mirties. Z. P. jokių vaistų, kurie veiktų psichiką, nevartojo, nes tam nebuvo jokio poreikio, ir gydytojai tokių vaistų jai nebuvo skyrę. Ji vartojo tik vaistus nuo padidėjusio kraujo spaudimo, taip pat prieš eidama miegoti vartojo vaistus, gerinančius miego kokybę. Ieškinyje pateikta ieškovų nuomonė negali būti laikoma faktais ir tikrais (teisingais) duomenimis, nes ji neįrodyta jokiomis įrodymų priemonėmis. Atsakovė neneigia, kad Z. P. su visais savo vaikais palaikė gerus santykius, tačiau nuo to laiko, kai Z. P. išvyko gyventi iš Šilalės į Jonavą, atsakovė skambindavo ir kalbėdavosi su ja telefonu po 2 kartus per dieną. Z. P. ne kartą primygtinai siūlė visą savo turtą palikti atsakovei, surašyti tuo tikslu naują testamentą. Z. P. susilaukė 11 vaikų. Sūnus Z. mirė prieš 3 metus, o sūnus S. - maždaug prieš 20 metų. Atsakovė buvo vyriausia iš vaikų. Z. P. vaikus užaugino viena, nes jos sutuoktinis, vaikų tėvas P. P., žuvo ( - ). Z. P. savo valią dėl naujo testamento sudarymo grindė tuo, kad atsakovė buvo vyriausia iš vaikų, gyvenant didelėje šeimoje nuo vaikystės dėl to atsakovei teko patirti daug sunkumų. Z. P. norėjo atsakovei surašyti testamentą, nes ji ilgą laiką velionę prižiūrėjo, slaugė, ja rūpinosi, o dukra A. Š., dirbdama ( - ), tik pasiimdavo mamos slaugai skirtus 210 Lt, nors mamos neprižiūrėjo. Mama buvo tuo nepatenkinta. Tokiu būdu Z. P. įkalbėta dėl naujo testamento sudarymo, 2014 m. liepos 1 d. atsakovė nuvyko su mama pas notarę Jonavoje. Pas notarę vyko ir atsakovės sūnus Ž. B., velionės dukra A. V. ir A. V. kaimynė B. L.. Z. P. sunkiai vaikščiojo, ji negalėjo nueiti iki notarės biuro. Todėl notarė pati atėjo iki automobilio, ir asmeniškai kruopščiai išsiaiškino testatorės valią sudaryti naują testamentą. Notarė net 4 kartus paklausė, ar Z. P. yra tikra dėl savo valios sudaryti naują testamentą. Notarė išaiškino testatorei ir tai, kad sudarant naują testamentą nustos galioti anksčiau sudarytas testamentas. Tačiau Z. P. patvirtino, kad yra tikra dėl savo valios ir savo veiksmus gerai supranta. Testatorė bendraudama su notare buvo sveiko proto, protingai šnekėjo, aiškiai dėstė savo mintis, suvokė savo valią, ir aiškiai išdėstė notarei kokio turinio testamentą nori sudaryti. Tuomet Ž. B., B. L. ir A. V., paprašyti Z. P., nuėjo pas notarę į biurą patvirtinti testatorės valią dėl testamento atsakovei sudarymo ir pasirašyti už ją tokį testamentą. Taip pat, kad atsakovė galėtų rūpintis velionės turtu ir jį tvarkyti, valdyti, 2014 m. liepos 1 d. Z. P. surašė atsakovei įgaliojimą, patvirtintą Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P., notarinio registro Nr. VP-3095. Juo įgaliojo atsakovę atstovauti jai VĮ Registrų centras, valdyti ir tvarkyti ( - ) ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su visais jame esančiais pastatais ir kiemo statiniais, adresu: ( - ), atstovauti jai tvarkant įvairius reikalus, susijusius su šiuo turtu. Tokiu būdu atsakovei veikiant Z. P. vardu VĮ Registrų centras Tauragės filiale buvo sudaryta žemės sklypo su statiniais adresu ( - ), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. ( - ), dėl to atsakovė patyrė išlaidas už atliktus turto kadastrinius matavimus. Z. P. aiškiai ir tinkamai išreiškė savo tikrąją valią dėl testamento sudarymo, o tas faktas, jog testamentą už testatorę pasirašė kiti asmenys, o ne ji pati, buvo sąlygotas fizinių veiksnių (ligos), trukdžiusių tai jai padaryti pačiai. Pačiame testamente taip pat yra nurodyta, kad testatorė negali pati pasirašyti dėl ligos. Tuo tarpu testamentą pasirašiusių liudytojų suinteresuotumas testamento turiniu ir iš to kylančiomis pasekmėmis byloje neįrodytas, notarinis veiksmas nėra atliktas jų naudai. Ieškiniu neįrodyta ir tai, kad surašant testamentą testatorę būčiau įtakojusi atsakovė ar kiti asmenys, arba kad testatorė testamentą būtų sudariusi dėl suklydimo. Šilalės rajono notarų biure po Z. P. mirties dėl paveldimo turto yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 191-d/2016m. Z. P. palikimą pagal testamentą yra priėmusi atsakovė ir tuo tikslu Šilalės rajono notarų biure 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovei išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. 2-4913.

7Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. V. nurodo, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka. Taip pat nurodo, kad mama Z. P. nuo to laiko, kai ją 2010 m. sausio 22 d. išleido iš Šilalės rajono ligoninės ir iki mirties, gyveno pas A. V.. Ji tikrai žino, kad Z. P. valia buvo visą jai priklausantį turtą po mirties testamentu palikti A. B.. A. B. rūpinosi ir Z. P., ir jos turtu, ir prieš Z. P. atvykstant gyventi pas A. V., ja rūpinosi, slaugė, prižiūrėjo. 2014 m. liepos 1 d. nuvykus pas notarę sudaryti testamento, Z. P. aiškiai ir konkrečiai išreiškė savo valią notarei, buvo protinga, suprato veiksmus ir tokių savo veiksmų pasekmes, notarė įsitikino jos valia ir veiksnumu. Z. P. paprašė Ž. B., A. V. kaimynės B. L. ir A. V. patvirtinti jos valią pasirašant už ją testamente, nes ji dėl ligos (skausmingų kojų, sunkaus vaikščiojimo) nueiti iki notarės biuro negalėjo. Vykdydami jos prašymą, pasirašydami jos sudarytame testamente, patvirtino jos valią dėl palikimo. Z. P. visuomet buvo blaivaus proto, veiksni, jokių psichikos sveikatos sutrikimų konstatuota jai nebuvo, ir ji nevartojo jokių psichotropinių vaistų.

8Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo notarė V. P. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. patvirtino Z. P. testamentą reg. Nr.VP-3093. Testatorė pati dėl ligos pasirašyti negalėjo, už ją, jai asmeniškai prašant, pasirašė B. L., dalyvaujant liudytojams A. V. ir Ž. B.. 2015 m. liepos 1 d. tvirtinant Z. P. testamentą, Z. P. buvo veiksni, testatorės būsena nekėlė jokių abejonių, Z. P. išreikšdama savo valią suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Dėl ligos pati negalėjo pasirašyti, tačiau tai netrukdė jai pasinaudoti įstatymo suteikta teise ir išreikšti pageidavimą, kad už ją pasirašytų kitas asmuo, t. y. B. L.. Testamentas buvo patvirtintas, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, įsitikinus Z. P. veiksnumu, gebėjimu suformuoti savo valią ir ją išreikšti, gebėjimu orientuotis laike, aplinkoje ir savyje, taip pat įsitikinus, kad testatorė negali pati pasirašyti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl ligos. Objektyvios priežastys nurodytos Civilinio kodekso 5.29 straipsnyje, taigi testamentas patvirtintas nepažeidžiant minėto įstatymo straipsnio. Testamento turinys atitiko Z. P. tikrąją valią. 2014 m. liepos 1 d. testamentą reg. Nr.VP-3093 patvirtino, testatorei testamento tekstą garsiai perskaitė, testamento sudarymo prasmę bei pasekmes išaiškino. Z. P. patvirtino, kad viską suprato.

9Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. nurodo, kad dėl pareikšto ieškinio savarankiškos pozicijos neturi ir negali turėti, kadangi 2014 m. liepos 1 d. testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas ne Šilalės rajono notarų biure. Su šia civiline byla ji susijusi tik tiek, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė ir patvirtino testamentinės įpėdinės A. B. pareiškimą apie palikimo priėmimą.

10Teismas

konstatuoja:

11Ieškinys tenkintinas

12Byloje kilo ginčas, ar ginčijamo oficialaus testamento sudarymo metu 2014 m. liepos 1 d. testatorė Z. P. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (Civilinio kodekso 1.89 straipsnis).

13Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Z. P., asmens kodas ( - ) mirė ( - ) (t. 1, b. l. 23).

14Ieškovai B. K., A. Š., A. Š., S. Š., P. P., S. P., atsakovė A. B., trečiasis asmuo A. V. yra testatorės Z. P., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ) vaikai (t. 1, b. l. 13-22, 63, 77, 89-90)

15Z. P. 2010 m. sausio 12 d. Šilalės rajono notarų biure sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju jai priklausantį turtą ir pinigines lėšas paskirstė dalimis tarp savo vaikų A. B., A. Š., A. Š., B. K. ir P. P. (t. 1, b. l. 24-25).

162010 m. sausio 13 d. išraše iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės nurodyta, kad per paskutinę parą sutriko kalba, koordinacija, užtirpo dešinės pusės galūnės.

17Z. P. 2014 m. liepos 1 d. Jonavos rajono 4-jame notaro biure sudarė kitą testamentą, pagal kurį jai nuosavybės teise priklausantį turtą - ( - ) ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su visais jame esančiais pastatais ir kiemo statiniais, ( - ) ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). ir ( - ) ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) - paliko savo dukrai A. B.. Testamentą pasirašė už testatorę pasirašė B. L. ir liudytojai – A. V. ir Ž. B. (t. 1, b. l. 26-27).

182014 m. liepos 1 d. Z. P. surašė atsakovei A. B. įgaliojimą, patvirtintą Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P., notarinio registro Nr. VP-3095. Šiuo įgaliojimu Z. P. įgaliojo A. B. atstovauti jai VĮ Registrų centras, valdyti ir tvarkyti ( - ) ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su visais jame esančiais pastatais ir kiemo statiniais, adresu: ( - ), atstovauti jai tvarkant įvairius reikalus, susijusius su šiuo turtu (t. 1, b. l. 64-65).

19A. B. veikiant Z. P. vardu VĮ Registrų centras Tauragės filiale buvo sudaryta žemės sklypo su statiniais adresu ( - ), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 66-76, 78-79, 82-85).

20Šilalės rajono notarų biuro notarė 2016 m. rugpjūčio 22 d. išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. 2-4913, jog A. B. yra Z. P. įpėdinė pagal testamentą ir yra priėmusi palikimą. Nurodyta, kad Šilalės rajono notarų biure dėl paveldimo turto yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 191-d/2016m. (t. 1, b. l. 80-81).

21Į bylą pateikti paciento slaugos namuose lapai nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2014 m. lapkričio 27 d. (t. 1, b. l. 172-177).

222010 m. sausio 12 d. Šilalės rajono notarų biure patvirtintas Z. P. įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo P. P. valdyti, tvarkyti ir disponuoti visomis jos sąskaitomis bankuose, disponuoti lėšomis ir t.t. (t. 2, b. l. 24).

23Į bylą pateikti Z. P. taupomosios knygelės išrašai ir banko pavedimai, jog P. P. pagal įgaliojimą nuimdavo nuo Z. P. taupomosios knygelės pinigus ir pervesdavo A. V. už Z. P. slaugą (t. 1, b. l. 178-183).

24Į bylą pateiktas 2007 metų Z. P. išrašas iš medicininių dokumentų (t. 2, b. l. 27).

25Teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismui pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-14/2018 teismo psichiatras ekspertas D. T., atlikęs tyrimą atsakė į teismo pateiktus klausimus bei nurodė, kad: 1) pirmą kartą medicininėje dokumentacijoje minima lengva demencija 2007 m., bet pažintinių funkcijų sutrikimo laipsnio, remiantis pateikta medicinine dokumentacija, įvardinti negaliu. Medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad kada nors būtų atlikti psichodiagnostiniai tyrimai, neaprašyti simptomai ir psichopatologija, iš ko būtų galima nustatyti psichikos sutrikimą ar jo laipsnį; 2) pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad Z. P. būtų atliekami psichodiagnostiniai tyrimai. Nebuvo nustatomas pažinimo funkcijų defektas; 3,4) pateiktoje asmens sveikatos istorijoje nėra aprašytų psichikos sutrikimų ar silpnaprotystės požymių, kurie būtų galėję trukdyti Z. P. suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu; 5) medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad dėl psichikos sutrikimo Z. P. būtų negalėjusi 2014-07-01 (testamento sudarymo metu) tiesiogiai pasirašyti. (t. 2, b. l. 70-75).

26Ieškovai pateikė 2018 m. vasario 27 d. specialisto išvadą Nr. S3/2017, kurią atliko dr. K. D., teismo psichiatras ekspertas, kurioje nurodyta, jog galima teigti, kad Z. P. dėl ilgalaikio lėtinio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo su dažnais paūmėjimo epizodais vystėsi organiniai galvos smegenų pažeidimai, kurie visada pasireiškia organiniais psichikos sutrikimų požymiais, t. y. mąstymo, pažinimo sutrikimu, kritinių funkcijų nusilpimu, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ir motyvacijos pablogėjimu. Z. P. organiniai psichikos sutrikimai (atminties, orientacijos, mąstymo emocijų sutrikimai), būdingi demencijos sindromui, itin išryškėjo 2012 m., kuomet jai ir buvo diagnozuota nepatikslintos kilmės demencija ir skirtas nuolatinis nepertraukiamas gydymas dvejais psichotropiniais medikamentais, o prieš ~2,5 mėn. iki testamento sudarymo neuroleptiko tiapridalio dozė buvo padvigubinta. Testamento sudarymo dieną, 2014-07-01, Z. P., būdama ( - ) m. amžiaus, turėjo stabiliai išreikštus negrįžtamus psichikos sutrikimus, būdingus kraujagyslinei demencijai, ir dėl kognityvinių prognostinių kritinių funkcijų defekto negalėjo logiškai ir visapusiškai įvertinti, įsisąmoninti teisinės situacijos ir savo vaidmens joje, įsiminti, atmintyje išlaikyti būtinos informacijos, adekvačiai įvertinti moralinių bei socialinių sandorio pasekmių, galimai formaliai suprasdama tik paties sandorio sudarymo faktą (t. 2, b. l. 111-119).

27Tauragės apylinkės teismo (Šilalės rūmų) 2018 m. kovo 26 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė pomirtinė ekspertizė, kurią atliko psichiatrai ekspertai V. M. ir S. S. bei į bylą pateiktame 2018 m. gegužės 23- birželio 19 d. teismo psichiatrijos akte Nr. 82TPK-3/2018 konstatuota, kad Z. P. 2014-07-01 testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - kraujagysline demencija (F01.3), dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nurodė, kad: 1) Z. P. sirgo kraujagysline demencija, lengvos demencijos diagnozė jai buvo nustatyta 2007 metais; 2) Z. P. psichodiagnostiniai tyrimai (MMSE) nebuvo atlikti; 3) Z. P. 2014 m. liepos 1 d. sirgo kraujagysline demencija; 4) Kitų (ne psichikos sutrikimus liečiančių) ligų vertinimas nėra teismo psichiatro eksperto kompetencijoje; 5) Z. P. sirgo kraujagysline demencija, dėl ko buvo sutrikęs jos veiksmų suvokimas ir valdymas; 6) Z. P. nuo 2009 m. buvo pastoviai skirti migdantys, o nuo 2012 m. kartu paskirti psichiką veikiantys vaistai (Tiapridas); 7,8) 2014 m. liepos 1 d. Z. P. dėl demencijos negalėjo suprasti veiksmų esmės ir jų valdyti; 9) Z. P. fizinės būklės įvertinimas nėra teismo psichiatro eksperto kompetencijoje (t. 2, b. l. 134-136, 154-155, t. 3, b. l. 3-17).

28Trečiasis asmuo A. V. pateikė teismui raštu paaiškinimą (t. 3, b. l. 58-63).

29Į bylą pateiktas 2014 m. lapkričio 3 d. Z. P. bendras ligonio tyrimo išrašas (t. 3, b. l. 64-65, 83-86).

30Į bylą pateikta Z. P. medicininė dokumentacija.

31Atsakovės atstovas pateikė raštą, jog nepageidauja prašyti pakartotinės pomirtinės psichiatrinės ekspertizės, nes ji netikslinga (t. 3, b. l. 127-128).

32Teismo posėdyje ieškovė B. K. paaiškino, jog yra Z. P. dukra. Z. P. po patirto insulto 2010 metais išsivežė Z. P. dukra A. V. ir ją slaugė. 2 kartus per metus nuvažiuodavau pas mamą, ji nusišnekėdavo, vaikų neatpažindavo. Ir kojos, ir atmintis šlubavo, sunkiai vaikščiojo, už pažastų prilaikant. Po insulto pati nevalgė, sesuo maitindavo, drebėjo rankos, nebesiorientuodavo. Mama vartojo vaistus nuo nemigos. Po insulto iki mirties vis blogėjo sveikata. Prieš mamos mirtį paskutinį kartą buvo pas mamą ( - )., kita naktį mirė. Kad ji kalbėjo, vaikščiojo, netiesa. Mama apie testamentą nekalbėjo. Apie kitą testamentą sužinojo, bet nepatikėjo, kad sesuo taip galėjo padaryti. Santykiai su V., B. buvo normalūs. Dalyvavo kai buvo sudarytas pirmas testamentas 2010 metais. P. P. mama pavedė tvarkyti jos pinigus ir jis siuntė A. V. pinigus už mamos slaugymą.

33Ieškovė B. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. mama po insulto 3 mėnesius buvo slaugos namuose, mama buvo sunkus ligonis. Po to A. V. išsivežė mamą pas save ir slaugė ją. Ginčo testamentas sudarytas neteisingai.

34Ieškovė A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki insulto 2010 metais mamą prižiūrėjo A. B., nes ji šalia buvo. Jai duodavo po 400 Lt per mėnesį, kad prižiūrėtų. A. Š. prieš insultą, iki 2010 metų pirkdavo vaistus, važiuodavo pas gydytojus. Jei kas būdavo blogai, A. B. skambindavo ir ji važiuodavo dieną ar naktį, visas felčeres veždavo. Po insulto 2010 metais, kai mama jau buvo pas A. V., mamos žemės geodezinius planus padarė su broliu P.. Mama po insulto buvo labai silpnos būklės, šnekėjo su mirusiais, bet kažkiek dar orientavosi, buvo pragulos, sunkiai vaikščiojo. Prieš insultą jau buvo sutrikusi kraujotaka, sukosi galva. Sesuo A. V. sutiko paimti mamą. A. Š. imdavo pensiją pagal įgaliojimą ir veždavo kas mėnesį mamai. Vieną mėnesį veždavo ji, kitą mėnesį - sesuo Š.. Kas mėnesį lankė mamą. Pradžioje pinigus mamai paduodavo, o 3 metus prieš mirtį pinigus atiduodavo A. V., nes mama nieko nebesuprato. Didelė sklerozė mamai buvo, nelabai begirdėjo. Kai gulėjo slaugoje, buvo pasakyta, kad mamai didelė demencija. Kartais atpažindavo, kartais ne, išvažiavus nieko nebežinodavo. Paskutiniais metais - 2016 m., nieko nebepažindavo, žiūrėjo į vieną tašką. Jos pajudinti nebebuvo įmanoma, nebent su neštuvais. Būklė blogėjo. Sesuo mamą prižiūrėjo, gerai slaugė, atidavė visas jėgas, bet jai pensijas visas atiduodavo, už slaugą. Turtas jau buvo padalytas ir mama niekam nežadėjo rašyti jokių testamentų. Geodezinius matavimus padarė, nupirko dar likutį žemės iš valstybės, su broliu P.. Viską darė mamos vardu. Apie 2014 m. testamentą sužinojo iš sesers S. Š., netikėjo, kad mama būtų darius testamentą.

35Ieškovė A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 metų testamentą mama pasirašė pati. Po insulto du metus būklė mamos buvo nebloga, o 2013 metais pradėjo silpti. Vaistai buvo nuo demencijos, buvo kraujotakos demencija, paskui buvo silpnaprotystė, jos nebepažinojo. 2014 metais mama nieko jau nebepažinojo, dainuodavo, reikėdavo šaukti, nebegirdėjo. Kai 2010 metais iki parsivežė mamą iš slaugos, tuo laikotarpiu iki insulto A. B. ją prižiūrėjo. Paskui kai pas A. V. išvežė, niekuo neprisidėjo A. B.. Jei būtų užrašiusi turtą A. V., dar būtų supratę, tačiau A. B. niekuo neprisidėjo. Nuvažiuodavo pas mamą, visi ją lankė. Po insulto mama pradėjo nusišnekėti, paveikė smegenis. Lorofenas yra migdantys vaistai, kitus išrašė nuo demencijos, silpnaprotystės. Kai mama gulėjo slaugoj 2009 metais, padėjo sutvarkyti dokumentus dėl visiškos negalios, kadangi jai reikėjo slaugos, pati nebeapsitvarkė.

36Ieškovas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad po insulto 2010 metais iki mirties gal 3 sykius buvo nuvažiavęs pas mamą, seserys važiuodavo. Gulėjo lovoj, pasodindavo į vežimuką, pasėdėdavo prie stalo. Mama kalbėdavo, bet kartais nepažindavo žmonių. Jis daug nebendravęs su mama, seserys papasakodavo apie mamos būklę. Visos seserys gražiai sutarė. Mama dar iki insulto buvo sakiusi, kad viską užrašys P., o jūs dalykitės, kadangi vienu P. pasitikėjo.

37Ieškovas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 metais per naujus metus visi susirinko, apsitarė ir mama sakė, kad nori surašyti testamentą. Jis klausęs mamos, gal A. B. nori užrašyti, nes ji arčiau gyvena, bet mama nesutiko, sakė, kad A. B. nesąžininga. Mama sakė, kad jam banko reikalus užrašys, žemę padalins visiems. Liepė sukviesti visus. Mama sakė, kad testamentą rašyti keturiems, kurie dirba žemę, kam netenka žemės – atsiskaityti su jais. Indėlius einamoje sąskaitoje P. P. leido naudoti pagal sąžinę, o 32 000 Lt terminuotus tik po mirties leido imti, paminklą, kapams sutvarkyti, metinėms. Jis A. V. pervedinėjo mamos pinigus. Kai po 2010 metų testamento mama susirgo, jis lankęs ją ligoninėje ir mama džiaugėsi, kad spėjo sudaryti testamentą. Iš pradžių su mama derindavo dėl pinigų A. V. išėmimo, o paskui nebederino, nes 2013 metais jos sveikata pablogėjo, buvo labai bloga, nebepažinodavo vaikų, nebeorientavusi.

38Ieškovė S. Š. teismo posėdyje nurodė, kad ji gyvena Kaune ir apie naujo testamento sudarymą sužinojo 2015 metų sausio mėnesį, nes tarp A. ir A. įvyko konfliktas. 2015 m. A. buvo išvykusi į Londoną ir S. Š. prižiūrėjo mamą tuo metu. A. kai grįžo iš Londono, atvažiavo pas S. Š., Kaune susirado kitą notarę, paprašė, kad visą žemę ir visą namą užrašytų ant S. Š.. S. Š. jau buvau padavusi asmens dokumentą, bet pasikonsultavo su vaikais ir sąžinė neleido užsirašyti sau. Buvo kalba, kad A. nori namą užsirašyti, bet kad visą žemę užsirašytų, netikėjo. Žemę mama buvo užrašiusi broliui 2010 metais. Jei A. mama norėjo viską užrašyti, tai kodėl neužrašė, kai rašė pirmą testamentą, būdama blaivaus proto. A. kartą per metus atvažiuodavo. Mama po ligos 2010 metų apie 3 metus pažindavo, pakalbėdavo, sunkiai girdėdavo. Vėliau silpnėjo sveikata. Kartą per mėnesį lankydavo mamą. Iš pradžių pakalbėdavo, po to pradėjo progresuoti liga, atmintis silpdavo, neprisimindavo, neatpažindavo žmonių. Brolis P. buvo mamos mylimiausias, todėl pirmuoju testamentu jam žemę užrašė, norėjo, kad P. išdalytų visą ūkį po mirties. A. pas mamą porą kartų per metus atvažiuodavo. 2014 metai mama pati jau nebevaikščiojo, pati nebevalgė, springdavo. Mamos klausė apie testamentą, ar ji užrašiusi A. viską, tačiau mama nieko nesusigaudė, nieko nesuprato ką užrašiusi. 2014 m. mamai pablogėjo sveikata, jeigu būtų protavusi, valgiusi pati, tai ir pati būtų pasirašiusi testamentą. Ji dažnai mamą lankydavusi, tačiau jau mama jos nepažinodavo.

39Notarė V. P. teismo posėdyje nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. tvirtino Z. P. testamentą, kuriuo ji žemės sklypus ir pastatus paliko A. B.. 14 val. laikas buvo paskirtas, 15.30 val. patvirtino testamentą. Z. P. atvažiavo automobiliu. Biuras yra 2 aukšte, todėl priėjusi prie automobilio, kuriame sėdėjo Z. P.. Ji buvo fiziškai silpna, neturėjo jėgos, rankos drebėjo. Neveiksnumą išsiaiškina bendraudami. Z. P. notarei paaiškino, kad šiuo metu gyvena pas dukrą A., o turtą nori palikti kitai dukrai A.. Jokių įtarimų nesukėlė. Tą valią smulkiai išsiklausinėjo, sugebėjo pasakyti, kad turi žemes, nekilo abejonių. Pagal įstatymą jei negali pasirašyti testamento, gali už jį kiti pasirašyti. Įvardino kaip ligą negalėjimą pasirašyti. Asmenys buvo atvykę kartu. Pasirašė B. L. - kaimynė. Davė pabandyti pasirašyti testatorei, bet nenulaikė rankose tušinuko, viso kūno silpnumas buvo. Ir testamentas, ir įgaliojimas tuo pat metu buvo sudarytas. Notarė pasiklausė vardą, pavardę, kur gyvena, kur atvyko, vaikų vardus, apie turtą. Sklandžiai senas žmogus nekalba, tačiau pasakė, išvardino žemes ir namus, kuriuos nori palikti. Pasitikrino informaciją ir surašė testamentą. Apie ankstesnį testamentą nebuvo kalbos. Paprastai biure surašo tekstą, perskaito tekstą, pasirašo, šiuo atveju nepamena kaip buvo. Testamentą kai perskaitė visi buvo prie automobilio, turėjo girdėti.

40Atsakovė A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai mama gyveno Šilalėje, nueidavo pas ją, valgyti padarydavo, tvarkydavo namus. 2010 metais sudarė mama namuose testamentą ir užrašė P. ir A., jei susirgtų ar numirtų. Sekančią dieną mama apvirto ir iškvietė greitąją. Po ligoninės mamą išsivežė A. ir ji ten buvo visą laiką. Mama sakė, kad yra gerai prižiūrėta, bet A. nenori, kad jai užrašytų turto ir paprašė jos atvažiuoti ir jai užrašys, nes ji mamai padėdavusi. Ji paskambinusi A. ir ji surado notarę. Mama pati sugalvojo pakviesti L.. 2014 m. liepos 14 d. nuvažiavo su sūnumi, L., V. pas notarę 14 val. Notarė atėjo prie mašinos, klausė kam mama nori užrašyti turtą ir mama pasakė, kad A. B.. Kelis kartus notarė tą patį klausė, ar nepersigalvojo. Nuėjo notarė, A. V., B. L., Ž. į kontorą. Parėjus notarė perskaitė viską mamai, paklausė ar suprato, mama pasakė, kad suprato. Apie senąjį testamentą su mama nešnekėjo. Telefonu ilgai su mama kalbėdavo, gal 10 minučių. Mama gerai girdėdavo, nulaikydavo telefoną, pasirašyti negalėjo, nes ranka drebėjo. Vaikščiojo mama po kambarį 2014 metais kai važiavo pas notarę, bet laiptais sunku buvo lipti. Mama visą laiką aiškiai šnekėdavo, skaitydavo. 2013-2014-2015 metais visą laiką vaikščiojo mama.

41Trečiasis asmuo A. V. teismo posėdyje nurodė, kad parsivežė mamą 2010 m. sausio 22 d. ir slaugė iki jos mirties. Buvo išrašyti vaistai, promestalis, trendalis plečiantis, nuo spaudimo visi, nuo miego. Duodavo tik ½ tabletės Lorafeno, kad ramiau miegotų. Mama siūlė užrašyti jai turtą, tačiau ji nesutikusi ir mama sakė, kad A. prašo kad užrašytų jai turtą. A. V. jai pasakiusi, kad kam nori tam tegul užrašo. Ž. B. ar A. užsiregistravo pas notarą, nuvažiavo. Sakė, kad reikia žmonių. Mama bendraudavo su kaimyne L., todėl A. V. paprašė B. nuvažiuoti pasirašyti ir ji sutikusi. Mama pati taip pat prašė B. L.. Nuvažiavo į Jonavą, atėjo notarė, pasikalbėjo su mama, paklausė, kas slaugo. Pasakė, kad pas V., paklausė, kur gyvena mama. Ji pasakė, kad Žeimiuose. Paklausė mamos gimimo metus, vardą pavardę, mama pasakė. Paskui paklausė kas čia, ant A.. Pasakė, kad A. B.. Visi išlipę buvo iš mašinos. Notarė pritūpusi prie mamos garsiai kalbėjo. Notarė nuėjo ruošti dokumentus, ji likusi prie mamos. Notarė grįžo, vėl mamos paklausė pavardę, vardą, ar sutinka visą turtą užrašyti B., perskaitė viską, pasirašė tada. Turbūt nuėjo pas notarę į kabinetą pasirašyti, neprisimena. Iki 2014 m. sveikatos būklė labai nepakito, paskaitydavo maldaknygę, žurnalus. 2014 m. jau blogai girdėjo. Visi žinojo, kad testamentas yra padarytas, ji seseriai sakė. 2014 m. lapkričio mėnesį mama susirgo akmenlige, tačiau mama pati atsisakė operuotis.

42Liudytoja B. L. teismo posėdyje nurodė, kad gyvena netoliese A. V.. Z. P. pažinojo B. L., nes ji dažnai ateidavo, kalbėdavosi su ja. Paprašė dalyvauti pasirašant testamentą, nes jos rankos drebėjo. Sakė nori A. užrašyti turtą, nes A. atsisako namo. Apie ankstesnį testamentą nesakė nieko. Atmintis jos gera buvo, nepablogėdavo atmintis. Z. P. jai atpasakodavo apie gyvenimą, televizorių žiūrėdavo. Kai nuvažiavo, atėjo notarė, pakalbėjo su Z. P., paklausė, kam palieka, kelis kartus paklausė. Namą ir žemę paminėjo pati Z. P.. Kai surašė dokumentus, nuėjo į kabinetą ir pasirašė.

43Liudytojas Ž. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis močiutę Z. P. labai gerai pažinojo, dažnai važiuodavo į Jonavą darbo reikalais, dažniau nei visos tetos aplankydavo. Nuo pat mažens pas močiutę augo. Mama paskambindavo, prašydavo, kad nuvežtų pas Z. P., taip pat A. B. telefonu su Z. P. bendraudavo. Z. P. vaikščiodavo su vaikštyne, šnekėdavo, į lauką išeidavo. Klausdavo, kaip jie gyvena, kaip sekasi, pažindavo. 2014 m. paskambino mama ir paprašė, ar galėtų nuvežti į Žeimius pas notarę. Močiutė sėdėjo mašinoje, notarė pritūpusi su močiute kalbėjosi. Negirdėjo apie ką, nesiklausė. Surašė popierius, sugrįžo, perskaitė, jie nuėjo į viršų ir pasirašė. Močiutė važiuodama pas notarę sakė, nori viską palikti A.. Tą dieną, kai buvo sudarytas testamentas, močiutė blaiviai bendravo, jis su ja kalbėjęs.

44Liudytojas G. M. teismo posėdyje nurodė, kad Z. P. atsimena, stacionare gydėsi 2007 m., 2010 m. sausio mėnesį, jis pats gydė dėl lėtinės išeminės smegenų ligos ir demencijos. Tai yra lėtinis smegenų kraujotakos sutrikimas. 2007 ir 2010 metais ta pati liga buvo. Demencija yra silpnaprotystė. Šitos ligos turi lėtinę eigą, jų paseka būna mąstymo, atminties, suvokimo sutrikimai, faktiškai nepagydoma. Galima tik stabilizuoti procesą, pagerinti savijautą, ambulatoriškai skirti gydymą, kad liga lėčiau progresuotų. Metams bėgant organizmas sensta ir liga progresuoja. 2007 metais Z. P. buvo lengva Demencija. Objektyvios būklės aprašyme yra tokie žodžiai – bloga orientacija ir atmintis. Ligonė nežino, su kieno pirštu taikyti į nosį, klausia atliekant piršto - nosies mėginį ir t. t. Paprastai ligonis neužduoda tokių klausimų. Tai 2007 metais buvo. 2010 m. kartojosi smegenų kraujotakos sutrikimas, bet su komplikacijomis, nurodo, kad užtirpsta dešinė kūno pusė, ligonis sunkiau paeina, prilaikoma, išsivysto, dalinė sensomotorinė afazija išsivystė. Sunkiau supranta paliepimus, savo mintis negali išreikšti tam tikrais garsais. Pačios esmės suvokimas ir išreiškimas motorine kalba buvo akivaizdžiai sutrikęs 2010 metais. Išrašant iš ligoninės išlieka dalinė sensomotorinė afazija, taip parašyta dokumentuose. Po 2010 metų ligonė buvo persikėlusi gyventi į Žeimių seniūniją. Šeimos gydytojas nurodė kodus F03 - nepatikslinta demencija, F01.9 – nepatikslinta kraujagyslinė demencija. Tai rodo, kad tam tikri sutrikimai tuo metu buvo. Sutrikimai nepasiduoda gydymui ar sunkiai pasiduoda, galima apstabdyti, taikant smegenų kraujotaką gerinantį gydymą, skiriami vaistai, kad neleistų procesui progresuoti. 2010 m. sausio 13-22 dienomis gydyta, preparatai skirti. Nesvarbu kokios kilmės silpnaprotystė vystosi, nerandama priežastis, amžius leistų tai teigti. Jei nerandama priežastis, gali būtį rašoma Alzheimerio liga. Demencija - tai mąstymo, kalbos, orientacijos, dėmesio sutrikimai. Mąstymas klampus, sunkiau suprantami ar nesuprantami paliepimai. 2010 metais GMP siuntimu atvežta, naujas ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas išsivystė. Tiesiai į ligoninę atvežta. Dėl pablogėjimo stacionarizuota. Būsena atitinka klinikinio mikroinsulto statusą. Dalinis sutrikimas Z. P. buvo 2010 m. 2007 metais kalbos sutrikimo neteigiama. Bloga orientacinė atmintis ligonę išrašant buvo. 2015 m. rugpjūčio 14 d. F03 kodas uždėta – nepatikslinta demencija. 2015 m. liepos 7 d. tas pats kodas. 2014 m. birželio 20 d. skiriamas teopridalis, psichotropinis preparatas, tas pats vaistas 2014 m. vasario 17 d. skirtas. Nuo orientacijos sutrikimo, susijaudinimo. Protinių galių nesustiprina, sumažina nerimastingumą, psichozės simptomus. Ligonis būna sujaudintas, sunkiai suvokia aplinką. Abejotų, ar ligonis galėjo išreikšti savo valią, kadangi atminties defektai stebimi nuo 2007 metų, išryškėjo psichozės simptomai vėliau.

45Liudytoja V. B. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai teko prižiūrėti mirusiąją Kaune, nes jos paprašė S. Š. 2014 metais rudenį dvi dienas prižiūrėjo. Z. P. gulėjo „ant patalo“, pirmą dieną bandė nutemti į tualetą už pažastų, o kitą dieną keitė sauskelnes. Z. P. mažai kalbėjo, pusiau negirdėjo, į ausį sakydavo. Pamaitindavo, vartydavo ant šono. Klausdavo, kur ji čia esanti, beveik nieko nekalbėdavo, neskaitydavo, televizoriaus nežiūrėdavo, snūduriuodavo. Dukra S. jai pasakojo, kad mama jos nepažįsta, klausia, kas tu čia per viena.

46Liudytoja E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad prosenelė Z. P. gyveno pas jos močiutę A. V.. Ji kiekvieną vasarą po mokyklos važiuodavo pas močiutę, padėdavo jai, susišnekėdavo su prosenele. Močiutė ją atsivežusi apgydė, pragulas išgydė. Jos promočiutę nuvesdavo į lauką, ji pati vaikščiodavo, 30-50 metrų vaikščiodavo lauke, atsisėsdavo ant suoliuko, šuns vardą žinojo, E. L. pasakodavo apie savo vaikystę. 2014 metais, po 14 dienų kai rašė testamentą, buvo E. L. gimtadienis, Z. P. prisiminė gimtadienį, sveikino su gimtadieniu, palinkėjo gražių linkėjimų, mokino maldas, žiūrėdavo pageidavimų koncertus, pažinojo laikrodį. Viską suprato, žinojo ką reikia valgyti, kada gerti vaistus, kada eiti į tualetą. Važiavo 2014 metais į ligoninę su močiute, prosenelė atsisakė operuotis. Po ligoninės puikiai mąstė, per šventes sėdėdavo prie stalo, nebuvo jokių problemų. Yra tekę būti, kai atvažiuodavo svečiai ir ji pasakydavo kas atvažiavo, atsimindavo. Pati promočiutė valgydavo, močiutė pagamindavo. 2014 m. rankos nedrebėjo, užsidėdavo akinius, skaitydavo maldaknygę, gal pamiršo savo parašą ir nepasirašė testamento pati, senas žmogus buvo. Kai atvažiuodavo A., S,, tai ji pažinojo jas, nes jos dažnai atvažiuodavo, nebūdavo taip, kad klausdavo, kas atvažiavo.

47Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. V. 2010 m. atsivežė savo mamą. Pagal ligas mama turėjo slaugą ir ją turėjo kas mėnesį vieną kartą lankyti, vaistus suleisti, padėdavo ką reikėdavo. Moteriškė buvo stabilios psichinės būsenos, nebuvo, kad neatpažintų. Kiek eidavo, viskas būdavo gerai, didelio pasikeitimo nepastebėjo. Klausdavo kaip jaučiasi, ar turi kokių nusiskundimų, apžiūrėdavo, ar nėra pragulų, spaudimą pamatuodavo, temperatūrą. Savijauta patenkinama, ji pagal savo amžių nesiskundė kad kas negerai. Ji visada sakydavo, kad jaučiasi gerai, neblogai, nekilo jokių minčių dėl psichinio nukrypimo, ji visada atsakydavo į visus klausimus, kaip normalus žmogus, buvo galima laisvai kontaktuoti su ja. Atsakymai būdavo trumpi. Tie parašymai slaugos lape neorientuota gali būti dėl to, jog ji buvusi ryte, o iš ryto žmogus dar nepabudęs, užsimiegojęs.

48Liudytoja V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad dirba bendruomenės slaugytoja Žeimių bendruomenėje. Z. P. neslaugė, tik vieną kartą lydėjo daktarę R. I. parodyti kur gyvena, datos nepamena, ji buvo silpnoka, gal tai buvo 2015 m., gal pusę metų prieš mirtį. Ji pažinojo tik A. V., kuri yra pacientė. Gal ir daugiau kartų yra buvusi, neatsimena. Kai viena ateina, ligonius apžiūri, ar nėra pragulų, paklausia kokia savijauta. Jei reikia, perduoda gydytojui. Klausinėja ir tų asmenų kas slaugo, artimųjų. Būna trumpi klausimai. Paaiškina pragulų profilaktiką, kaip valgo, kaip tuštinasi, kaip šlapinasi klausia. Psichinių nukrypimų nemačiusi, kad nusišnekėtų, draskytųsi, keiktųsi nematė. Nebūna agresyvūs psichiniai ligoniai, kiti gali būti ir tylūs, nusisuka, nebendrauja, jei depresija būna. Negali tvirtinti dėl psichinių nukrypimų.

49Ekspertė V. M. teismo posėdžio metu patvirtino duotą išvadą ir atsakymus į pateiktus klausimus. Nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. Z. P. testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, kraujagysline demencija, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Taip pat nurodė, kad neturi tiesės vertinti kitų ekspertų D. T. išvados, tačiau jie išsireikalavo papildomų dokumentų, ligos istoriją ir rado esminės informacijos, kurios nevertino D. T., taip pat buvo vertinti ir liudytojų parodymai, kurių D. T. nevertino. Galėjo tai turėti įtakos kitokios išvados padarymui. Vaizdas surinktas buvo iš visų parašymų, pasisakymų ir pažymėjimų, gydytojų. Užfiksuotas nesiorientavimas, nesusigaudo klausimuose, paliepimų nesugeba vykdyti. Vėliau pažymėti orientacijos, atminties sutrikimai. Gydymas buvo skirtas. 2009 m. buvo skiriamas migdomasis vaistas lorezepamas, kad neorientuota, nemiega ir kt. 2007 m. buvo nustatyta lengva demencija, toliau vis aprašoma P. būsena. Šeimos gydytojai rašė šifrą F03. Dementiška, pasakoja nesklandžiai, neorientuota. Duomenys yra iš ligos istorijų ir medicininių išrašų, dukters informacijos, nusišnekėdavo, nepažino žmonių. Skiriami psichikos sutrikimui esant vaistai. 2013 m. Jonavos ligoninėje įrašai gydytojų, liekamieji reiškiniai po smegenų infarkto, išeminio insulto. Nuo 2014 m. jau skiriama didesnė, dviguba dozė vaistų, nes pamatė kad blogėja būklė, būklė blogėjo palaipsniui. Būklė nuo 2007 m. dėsningai palaipsniui blogėjo, žmogus tapo neramus, nusikalbantis, nelabai susiorientuojantis, pasireiškė delyriniai sindromo reiškiniai, kai sutrinka suvokimas aplinkoje. Tokioms būklėms valdyti ir skiriamas diapridalis, neramumo sindromui gydyti.

50Ekspertas S. S. teismo posėdžio metu patvirtino savo atliktą ekspertizę. Z. P. negalėjo išreikšti savo valios. Yra retrospektyvinė visos ligos eiga, kaip vystėsi jos ligos eiga, nežiūri tik vienos detalės. Nekilo jokių abejonių, buvo nuo 1980 m. fiksuojami kraujotakos sutrikimai, galvos smegenų pažeidimai, 2010 m. išeminis galvos smegenų insultas, kurių pasekmės žmogui visą laiką atsiliepia. Po to fiksuojamas jos psichinės būsenos aprašymas. Yra fiksuojama, kad nuo 2007 m. fiksuota demencija, po to pasunkėjimas po 2010 m., 2012 metais yra. Ne amžius lemia būklę, bet liga. Notarė gavo teigiamus atsakymus į jos klausimus, kad pasakė vardą, pavardę, padarė išvadą, kad gali suprasti sudėtingus klausimus, jam atrodo, kad neteisingai pasielgė, notarė galėjo suklysti.

51Ekspertas D. T. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės aktą. Nurodė, kad turėdamas pateiktą medicininę dokumentaciją, iš esmės nerado aprašymų, simptomų, sindromų, iš kurių būtų galėjęs nustatyti pažintinių funkcijų sutrikimo laipsnį. Todėl atsakymai tokie, kad nėra duomenų, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti testamento surašymo dieną. Ryškūs sutrikimai, kai žmogus negali pats funkcionuoti buvo vertinimas 20 balų, tai judėjimo balai, čia vertinama somatinė žmogaus būsena, dėl deformuojančios artrozės, savarankiškas žmogaus judėjimas apsunkintas. Eksperizės akte padarė klaidą - lorozepamas, lorofenas, yra trankviliantas išrašomas miego korekcijai, bet ne demencijai gydyti. Kategoriškos išvados padaryti negalėjo.

52Įstatymu yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento ginčijimo atveju itin reikšmingas yra sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

53Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

54Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes; atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

55Siekiant išsiaiškinti testatorės gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje atlikta teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė. Teismui pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-14/2018 teismo psichiatras ekspertas D. T., atlikęs tyrimą atsakė į teismo pateiktus klausimus bei nurodė, kad: 1) pirmą kartą medicininėje dokumentacijoje minima lengva demencija 2007 m., bet pažintinių funkcijų sutrikimo laipsnio, remiantis pateikta medicinine dokumentacija, įvardinti negaliu. Medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad kada nors būtų atlikti psichodiagnostiniai tyrimai, neaprašyti simptomai ir psichopatologija, iš ko būtų galima nustatyti psichikos sutrikimą ar jo laipsnį; 2) pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad Z. P. būtų atliekami psichodiagnostiniai tyrimai. Nebuvo nustatomas pažinimo funkcijų defektas; 3,4) pateiktoje asmens sveikatos istorijoje nėra aprašytų psichikos sutrikimų ar silpnaprotystės požymių, kurie būtų galėję trukdyti Z. P. suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu; 5) medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad dėl psichikos sutrikimo Z. P. būtų negalėjusi 2014-07-01 (testamento sudarymo metu) tiesiogiai pasirašyti. (t. 2, b. l. 70-75).

56Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

57Byloje nustatyta, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę nevertino liudytojų parodymų, taip pat kai kurių medicininių dokumentų, esančių byloje, kai kurių medicininių dokumentų neturėjo galimybės įvertinti, nes jie buvo gauti po išvados pateikimo teismui. Nustatyta, kad atliekant ekspertizę nebuvo vertinami Z. P. stacionarinio gydymo ligos istorijų originalai, o buvo vertinami tik trumpo turinio išrašai, epikrizės iš ligos istorijų. Ligos istorijose informacija apie asmens fizinę ir psichikos sveikatą yra žymiai išsamesnė bei galėjo turėti reikšmingą įtaką ekspertinei išvadai. Taip pat akto tiriamojoje dalyje nenurodyti ir neanalizuoti kai kurie duomenys (2012-02-09; 2012-05-07; 2012-07-05; 2012-08-09; 2012-10-05; 2012- 12-07; 2013-03-11; 2013-05-06; 2013-08-13; 2014-03-17; 2014-05-20; 2014-09-23; 2015-05-28; 2015-06-11) iš Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro. Ekspertizės išvadoje taip pat nėra apibūdinta nuo 2006 m. Z. P. nustatyta encefalopatijos diagnozė; ekspertizės išvadoje netiksliai yra nurodyta, kad 2007 m. Šilalės ligoninėje diagnozuotas „kraujotakos nepakankamumas galvos smegenyse ir lengva demencija“, objektyviai išraše nurodytas galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo paūmėjimas su ataksiniu-vestibuliniu sindromu ir lengva demencija. Taip pat ekspertizės išvadoje nevertinti 2010-01-22 medicinos dokumentacijos duomenys apie tai, kad išrašant Z. P. iš Šilalės ligoninės išliko dalinė sensomotorinė afazija; ekspertizės išvadoje nėra aprašytas nuo 2010 m. nuolat vartojamų psichotropinių medikamentų lorazepamo ir tiapridalio terapinis ir galimas šalutinis nepageidaujamas poveikis psichikai. Taip pat pažymėtina, kad ekspertas taip pat nepadarė ir kategoriškos išvados, tik nurodė, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra aprašytų psichikos sutrikimų ar silpnaprotystės požymių, kurie būtų galėję trukdyti Z. P. suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei įrodymams teismas konstatuoja, kad teismui pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-14/2018 atmestinas kaip įrodymas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

58Ieškovai pateikė 2018 m. vasario 27 d. specialisto išvadą Nr. S3/2017, kurią atliko dr. K. D., teismo psichiatras ekspertas, kurioje nurodyta, jog galima teigti, kad Z. P. dėl ilgalaikio lėtinio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo su dažnais paūmėjimo epizodais vystėsi organiniai galvos smegenų pažeidimai, kurie visada pasireiškia organiniais psichikos sutrikimų požymiais, t. y. mąstymo, pažinimo sutrikimu, kritinių funkcijų nusilpimu, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ir motyvacijos pablogėjimu. Z. P. organiniai psichikos sutrikimai (atminties, orientacijos, mąstymo emocijų sutrikimai), būdingi demencijos sindromui, itin išryškėjo 2012 m., kuomet jai ir buvo diagnozuota nepatikslintos kilmės demencija ir skirtas nuolatinis nepertraukiamas gydymas dvejais psichotropiniais medikamentais, o prieš ~2,5 mėn. iki testamento sudarymo neuroleptiko tiapridalio dozė buvo padvigubinta. Testamento sudarymo dieną, 2014-07-01, Z. P., būdama 93 m. amžiaus, turėjo stabiliai išreikštus negrįžtamus psichikos sutrikimus, būdingus kraujagyslinei demencijai, ir dėl kognityvinių prognostinių kritinių funkcijų defekto negalėjo logiškai ir visapusiškai įvertinti, įsisąmoninti teisinės situacijos ir savo vaidmens joje, įsiminti, atmintyje išlaikyti būtinos informacijos, adekvačiai įvertinti moralinių bei socialinių sandorio pasekmių, galimai formaliai suprasdama tik paties sandorio sudarymo faktą (t. 2, b. l. 111-119).

59CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

60Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

61Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017, 45 punktas). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013).

62Tauragės apylinkės teismo (Šilalės rūmų) 2018 m. kovo 26 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė pomirtinė ekspertizė, kurią atliko psichiatrai ekspertai V. M. ir S. S.. Į bylą pateiktame 2018 m. gegužės 23- birželio 19 d. teismo psichiatrijos akte Nr. 82TPK-3/2018 konstatuota, kad Z. P. 2014-07-01 testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - kraujagysline demencija (F01.3), dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nurodė, kad: 1) Z. P. sirgo kraujagysline demencija, lengvos demencijos diagnozė jai buvo nustatyta 2007 metais; 2) Z. P. psichodiagnostiniai tyrimai (MMSE) nebuvo atlikti; 3) Z. P. 2014 m. liepos 1 d. sirgo kraujagysline demencija; 4) Kitų (ne psichikos sutrikimus liečiančių) ligų vertinimas nėra teismo psichiatro eksperto kompetencijoje; 5) Z. P. sirgo kraujagysline demencija, dėl ko buvo sutrikęs jos veiksmų suvokimas ir valdymas; 6) Z. P. nuo 2009 m. buvo pastoviai skirti migdantys, o nuo 2012 m. kartu paskirti psichiką veikiantys vaistai (Tiapridas); 7,8) 2014 m. liepos 1 d. Z. P. dėl demencijos negalėjo suprasti veiksmų esmės ir jų valdyti; 9) Z. P. fizinės būklės įvertinimas nėra teismo psichiatro eksperto kompetencijoje.

63Ekspertizės akte įvertinta visa civilinėje byloje esanti bylos medžiaga, Z. P. asmens sveikatos istorija (originalas) iš Jonavos PSPC; Z. P. gydymo stacionare istorija Nr. 13/2136 (originalas) iš VšĮ Jonavos ligoninės; Z. P. gydymo stacionare istorijos (originalai, 5 vnt., Nr. 3520, 3014, 1482- S-l. 6-P-9, 87-S-10) iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės; Z. P. gydymo stacionare istorija Nr.2728-S-7 (originalas) iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės (gauta 2018-05-07), ieškovų, atsakovės, trečiųjų asmenų A. V. ir notarės V. P. ir liudytojų B. L., Ž. B., G. M. parodymai.

64Ekspertizės akte apibendrinant turimus duomenis iš Z. P. medicininių dokumentų, konstatuota, kad jau 1980 m. Z. P. buvo diagnozuota galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, o 1989 m. patikslintų diagnozių grafoje įrašyta aterosklerotinė encefalopatija - t. y. nespecifiniai galvos smegenų funkcijų sutrikimai atsiradę dėl galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozės sąlygoto smegenų kraujotakos nepakankamumo. 1989 m. Z. P. Všl Šilalės rajono ligoninės nervų ligų skyriuje buvo diagnozuota discirkuliacinė — aterosklerotinė encefalopatija, I laipsnio - t. y. lengvi nespecifiniai galvos smegenų funkcijų pakitimai, sąlygoti sutrikusios galvos smegenų kraujotakos ir galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozės. Encefalopatija - tai palaipsniui progresuojantys galvos smegenų

65audinio pakitimai dėl lėtinio galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo, sukeliamo hipertoninės ligos, aterosklerozės ar kitų sisteminių vidaus ligų, pažeidžiančių kraujagysles. Pradiniame encefalopatijos vystymosi etape pasireiškia emocinis labilumas, galvos skausmai ir svaigimai, ūžimas ausyse, miego sutrikimai ir atminties nusilpimas. Šie simptomai ryškesni, jei sergama hipertonine liga. Būtent tokio pobūdžio skundai užfiksuoti Z. P. medicininiuose dokumentuose nuo 1987 m. iki 1996 m., kai medicininiuose įrašuose užfiksuota, kad Z. P. „serga daug metų, skundžiasi cypimu galvoje, blogu miegu, aukštas kraujo spaudimas", „ūžia galva“, „stiprus galvos svaigimas“, „Rombergo pozoje svyruoja“ (pusiausvyros sutrikimas). 2001 m. Z. P. skirtas Elenium (trankviliantas) ir Lorazepamas (miego sutrikimams gydyti skirtas vaistas). 2002 m., 2003 m. bei 2005 m. ir 2006 m. Z. P. fiksuoti skundai galvos skausmu, svaigimu, ūžimu, ir jau diagnozuota encefalopatija. 2005-08-17 šeimos gydytojas pažymėjo Z. P. blogą atmintį. 2005 m. Z. P. gydymo VšĮ Šilalės ligoninėje metu LOR (ausų-nosies-gerklės) specialistas rekomendavo klausos protezavimą (lig. ist. Nr. 302355). 2005 m. gruodžio mėnesį šeimos gydytojas Z. P. nustatė regos sutrikimą - kataraktą. Siuntime į GKK dėl specialiųjų poreikių nustatymo 2006-06-05 greta vidaus ligų įrašyta „aterosklerotinė encefalopatija“; 2006 m. rugsėjo mėnesį Z. P. diagnozuota encefalopatija, o 2007 m. sausio mėnesį - „smegenų kraujotakos sutrikimas“. Z. P. 2007 m. gruodžio mėn. gydyta dėl lėtinio smegenų kraujotakos sutrikimo ūminės komplikacijos - paūmėjimo su vestibulioataksiniu sindromu“ (lig. ist. Nr. 2728-S- 7). Šio gydymo metu pažymėta Z. P. „sutrikusi atmintis ir orientacija“, nesugebėjimas suvokti gydytojo nurodymų esmės („nesusigaudo klausimuose, paliepimų nesugeba vykdyti", „su kieno pirštu taikyti į nosį“). Z. P. buvo nustatyta „lengva demencija aterosklerozės ir hipertoninės ligos fone".

66Literatūroje aprašoma, kad toliau vystantis encefalopatijai pasireiškia antroji stadija, kuriai būdingi pastovūs ir sunkūs galvos skausmai, svaigimas, miego sutrikimai, nuovargio, silpnumo jausmas bei atsiranda komplikacijos - kraujagyslinės krizės, po kurių lieka organiniai galvos smegenų pažeidimo pėdsakai: paryškėja atminties sutrikimai, ypač dabarties įvykiams. Pagal turimus medicininių dokumentų įrašus Z. P. 2007 m. gruodžio mėnesį užfiksuotas lėtinio smegenų kraujotakos sutrikimo paūmėjimas su vestibulioataksiniu sindromu (ryškiu pusiausvyros sutrikimu) bei orientacijos ir atminties sutrikimai, kurie atitinka antrosios encefalopatijos stadijos simptomatiką: 2007 m. gruodžio mėnesį Z. P. buvo stebėti akivaizdūs atminties ir orientacijos sutrikimai ir diagnozuota lengva demencija. Po 1 metų - 2008-12-29 šeimos gydytoja Z. P. nustatė aterosklerotinę demenciją ir, aprašant Z. P. būklę pagal Bartelio lentelę, pažymėjo, kad Z. P. stebėtas pilnai sutrikęs gebėjimas savarankiškai apsitarnauti, sutrikusi šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolė (20 balų - visiškai priklausoma būklė). Nuo 2009-01-06 Z. P. chirurgijos skyriuje buvo nustatyta apatinių galūnių tieksi nė kontraktūra (sulenktoje pozicijoje sustingusios be galimybės ištiesti kojos) (lig. ist. Nr. 38-S-9). 2009-01-16 - 04-11 slaugos skyriuje buvo aprašyta Z. P. „sunkoka būklė“, negalėjimas vaikščioti, apsitarnauti, pavalgyti, beveik visą gydymo slaugos skyriuje laiką Z. P. buvo skiriamas migdomasis vaistas Diazepamas (lig. ist. Nr. 6-P-9). Šeimos gydytoja nuo 2009 m. gegužės mėnesio Z. P. rašė bendrinės aterosklerozės ir demencijos diagnozę bei pažymėjo ryškiai sutrikusį Z. P. savarankiškumą (dementiška, šlapinasi po savimi). 2010 m. sausio mėnesį Z. P. gydyta dėl pasikartojusio ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo lėtinės išeminės smegenų ligos fone su pasireiškusią komplikacija - dešine hemipareze ir sensomotorine afazija (kalbos suvokimo ir raiškos sutrikimu) (lig. ist. Nr. 87-S-10). Po gydymo išrašant pažymėta, kad Z. P. išliko dalinė sensomotorine afazija -1, y. jai pilnai neatsistatė kalbos suvokimas ir raiška.

67Literatūros duomenimis, progresuojant galvos smegenų kraujotakos nepakankamumui, pasireiškia įvairaus sunkumo ūmūs galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, po kurių pasilieka organinio smegenų pažeidimo požymiai - liekamieji reiškiniai ir vystosi demencija - smegenų aukštosios veiklos sutrikimai, pasireiškiantys dėmesio, atminties, suvokimo, mąstymo funkcijų (t. y. pažintinės veiklos) sutrikimais. Šiai stadijai būdingi neurologiniai sutrikimai - dubens organų funkcijų sutrikimas (tuštinimosi ir šlapinimosi kontrolės praradimas), dar toliau progresuojant smegenų organiniams pažeidimams pasireiškia rijimo sutrikimo požymiai (springimas). Esant lėtiniam galvos smegenų kraujotakos nepakankamumui (dėl aterosklerozės ir/ar hipertenzijos) persirgtų ūmių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų pasėkoje vystosi organiniai smegenų audinių pakitimai - baltosios smegenų medžiagos demielinizacija, dėl ko nutrūksta ryšiai tarp žievinių ir požievinių centrų ir dėl šių priežasčių sulėtėja mąstymo greitis, blogėja dėmesio koncentracija ir atmintis, neretai pasireiškia trumpalaikiai psichoziniai sąmonės sutrikimo epizodai - delyrinės būsenos, kuomet sutrinka asmens susivokimas, kyla vaizdinės haliucinacijos, atsiranda elgsenos pokyčiai - blaškymasis, nerimas, atkakli nemiga. Nuo 2010-04-08 Z. P. šeimos gydytojas kartotinai užfiksavo pažintinės veiklos ir elgsenos pokyčius („pradėjo blaškytis, neorientuota, sunkiai kalbanti, neužmiega, gulinti, nelaiko šlapimo ir išmatų“). Tokio pobūdžio Z. P. būklė fiksuota keletoje šeimos gydytojo ir slaugytojos įrašų 2010 m. ir 2011 metais. Žeimių ambulatorijos slaugytojų pildytame „Paciento slaugos lapo“ įrašuose taip pat pažymėti Z. P. orientacijos ir kalbos sutrikimai (2011-03-17. 2011-05-06 ir 2012-01-06). 2012-08- 09 šeimos gydytojo pažymėtas pablogėjimas („atmintis silpnėja"), o nuo 2012-12- 07 užfiksuota ryškus Z. P. psichikos pablogėjimas („pradeda nusišnekėti, neatpažįsta“, „būna, kad neatpažįsta žmonių“, „būna nerami“, „būna nerami, nusikalba") - šeimos gydytojas Z. P. diagnozavo F03 - nepatikslintą demenciją. Z. P. epizodiškai nuo 2007 metų, o nuo 2009 m. pastoviai buvo skiriami migdantys vaistai: slaugos skyriuje (diazepamas 5 mg nakčiai), ambulatoriškai - Lorazepamas po 1 mg. vėliau po 2,5 mg. Nuo 2012-12-07 Z. P. buvo skiriami dveji psichotropiniai vaistai: Lorazepamas 2,5 mg (2xd.) ir Tiapridas 100 mg (lxd.). nurodant diagnozę F03 (nepatikslinta demencija). 2013 m. šeimos gydytojo įrašuose kartotinai pažymėta, kad Z. P. psichikos būklė išliko bloga („būna nerami, nusikalba", „nerami, nesulaiko šlapimo"). Šeimos gydytojas kartotinai jai skyrė Lorazepamą (2.5 mg 2xd.) ir Tiapridą (100 mg lxd.). 2013-06-05 - 06-13 Z. P. buvo gydyta Jonavos ligoninėje (lig. ist. Nr. 13/2136). kur jai greta eilės vidaus ligų buvo diagnozuoti „liekamieji reiškiniai po smegenų infarkto (išeminio insulto)". Šioje ligos istorijoje 2013-06-06 aprašyta Z. P. psichikos būsena: „dementiška, pasakoja nesklandžiai'1. 2013-06-06 užfiksuoti duomenys „iš dukters: „nusišnekėdavo keli m(etai), nepažino dukros. Prieš 3 m. insultas“. Ligos istorijos Nr. 13/2136 įrašai atspindi objektyviai gydytojo stebėtą Z. P. psichikos sutrikimo būseną bei iš jos dukters gautą informaciją, kad Z. P. psichikos sutrikimai pasireiškė jau keli metai. Šeimos gydytojo įrašuose nuo 2013-09-09 iki 2014-06-20 kartotinai pažymėta Z. P. sutrikusi psichikos būsena (..praranda orientaciją, neprisimena“, „nemiega“, „atmintis bloga“, „nerami“, „nelaiko šlapimo, nusikalba, atmintis bloga"). Nuo 2014-04-18 šeimos gydytojas Z. P. jau paskyrė didesnę vaistų dozę: Lorafeno 2,5 mg (2xd.) ir Tiaprido 100 mg (2xd.), nurodant diagnozę F03 (nepatikslinta demencija). 2014-07-18 šeimos gydytojas įraše apie Z. P. būklę pažymėjo „nerami" ir papildomai paskyrė Diazepamo 5 mg injekcijomis į raumenis -1, y. turėjo sustiprinti iki tol buvusį gydymą injekcine raminančių vaistų forma dėl buvusios Z. P. psichikos būsenos.

68Apibendrinant turimus duomenis, ekspertai V. M. ir S. S. konstatavo, kad Z. P. nuo 1980 m. sirgo galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, 1989 m. jai nustatyta encefalopatija. kuri progresavo ir jau 2005-08-17 buvo užfiksuoti Z. P. pasireiškę atminties sutrikimai. Toliau progresuojant smegenų išemijai, 2007 m. Z. P. patyrė ūmų smegenų kraujotakos pablogėjimą — jai stebėta sutrikusi atmintis ir orientacija bei diagnozuota lengva demencija. Progresuojant smegenų kraujotakos nepakankamumui, Z. P. sutriko savitvarka ir šalinimo funkcijų kontrolė. Nuo 2009 m. Z. P. pastoviai diagnozuota nepatikslinta demencija, kuri dar pagilėjo po 2010 m. patirto pakartotinio ūmaus smegenų kraujotakos sutrikimo su liekamaisiais reiškiniai - dešinės pusės pareze ir daline sensomotorine afazija. Nuo 2011 m. užfiksuoti Z. P. elgsenos, orientacijos, atminties, miego sutrikimai, jai skirti psichotropiniai vaistai pagal diagnozę - nepatikslinta demencija. 2013 m. Z. P. stebėti demencijos reiškiniai Jonavos ligoninėje. 2013 - 2014 m. šeimos gydytojo įrašai patvirtina išlikusią blogą Z. P. būseną, atminties ir orientacijos sutrikimą.

69Kaip minėta, asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas vertina ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.

70Taigi, iš pateikto teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-3/2018, kuris šioje byloje yra tiesioginis įrodymas, matyti, jog Z. P., nors nebūdama pripažinta neveiksnia, testamento sudarymo metu 2014 m. liepos 1 d. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - kraujagysline demencija (F01.3), ji testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertai davė kategorišką išvadą, ekspertizės akto išvados padarytos įvertinus ligos istoriją, liudytojų parodymus, jos atitinka ligos istorijos eigą. Ekspertizės akte ekspertės išvados yra išsamiai motyvuotos, atspindėta sveikatos duomenų analizė, abejonių dėl pagrįstumo nekelia, todėl visumoje su Z. P. sveikatos ir ligos istorijoje esančiais duomenimis sudarė teisiškai pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamo testamento sudarymo metu Z. P. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Duomenų bei įrodymų, keliančių abejones dėl ekspertinių išvadų pagrįstumo, byloje nėra.

71Atsakovė A. B. laisvą testatorės apsisprendimą sudaryti testamentą jo naudai įrodinėjo liudytojų B. L., savo sūnaus Ž. B., kurie pasirašė ginčo testamentą, slaugytojų V. B. ir V. Š., E. L. (A. V. anūkės) parodymais, kurie nėra išsamūs vertinant testatorės psichinę būklę bei nesudarantys pagrindo atmesti bei paneigti ekspertų išvados, o iš dalies yra neobjektyvūs ir jai palankūs dėl artimų asmeninių santykių su atsakove bei trečiuoju asmeniu A. V.. Teismo posėdžio metu šie liudytojai patvirtino, kad Z. P. sirgo, tačiau buvo sunki tik jos fizinė būklė, o abejonių dėl aplinkos adekvataus suvokimo joms nekilę, tačiau liudytojai nėra profesionalai, kad galėtų nustatyti, jog testatorė gerai orientavosi, todėl teismas sprendžia, kad apklaustų byloje liudytojų parodymų visuma bei ieškovų, taip pat liudytojų gydytojo G. M., Valės B. S. paaiškinimai nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis, pagrįstomis objektyviai gautais duomenimis. Taip pat pastebėtina, kad atsakovė nors nesutiko su ekspertizės išvadomis, teismui paaiškinus dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, neprašė paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nesiėmė priemonių tolygiomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti ekspertės išvadų (t. 3, b. l. 127-128). Atsakovė nurodė, kad ne ji, o testatorė prašiusi pakeisti testamentą ir viską palikti atsakovei, tačiau trečiasis asmuo A. V., kuri prižiūrėjo mamą nurodė, kad pati A. B. prašydavo mamos viską jai palikti testamentu. A. B. nurodė, kad testatorė 2013-205 metais pati vaikščiojusi, kad taip pat paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Testamentą tvirtinusi notarė teismo posėdyje dalyvavo bei nurodė, kad Z. P. sugebėjo pasakyti, kas ji bei jai pakako tos jos valios, kurią ji išreiškė - palikti turtą - žemes ir namus, tačiau teismo vertinimu, atlikdama savo profesines pareigas, bet neturėdama specialių medicininių, psichiatrinių žinių, negalėjo objektyviai įvertinti Z. P. psichikos būklės testamento sudarymo metu, o tai, kad išoriškai Z. P. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialistų – teismo ekspertų V. M. ir S. S., turinčių atitinkamų specialių žinių, išvadų pagrįstumo. Taip pat būtina pastebėti, kad liudytojos slaugytojos V. B. ir V. Š. nurodė, kad Z. P. užduodavo tik paprastus klausimus kaip jaučiasi, kuri atsakydavo gerai, o apie kitą būklę klausdavo ją slaugančios A. V.. Trečiasis asmuo A. V., kuri slaugė Z. P., pati nurodė šeimos gydytojai, kad mama nusišneka, taip pat patvirtino, kad atsakovė Z. P. prašiusi palikti jai turtą. Taip pat pažymėtina, kad įrašas testamente „Testatorės veiksnumu įsitikinau“ rodo ne ką kitą, kaip tik tai, kad notarė patikrino duomenis dėl Z. P. asmens įtraukimo į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą ir neradusi žinių apie Z. P. nustatytą neveiksnumą (jai neveiksnumas niekada nebuvo nustatinėjamas), atliko notarinį veiksmą. Ekspertė V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad testatorei 2007 m. buvo nustatyta lengva demencija. Duomenys yra iš ligos istorijų ir medicininių išrašų, dukters A. V. informacijos, kuri nurodydavo, kad testatorė nusišnekėdavo, nepažino žmonių. Jei žmogus teoriškai veiksnus, žmogus gali duoti atsakymą, bet gali būti netikras, logiškai neapmastytas, tai nereiškia, kad žmogus buvo pilnai sveikas, pilnai racionaliai mąstantis, pilnai orientuotas. Visas procesas tęsėsi 7 m., jis buvo tęstinis, gilėjo, susirgimas sunkėjo, liga gilėjo. Neabejotinai per 7 metus, nebuvo nutrūkęs, negali turėti atgalinės eigos, nuo lengvos demencijos buvo vidutinė, jei net ir ne sunki demencija. Per 3 metus pažintiniai kognityviniai gebėjimai per 1 metus gali blogėja per 3 punktus. Teoriškai per 7 metus demencija galėjo būti ir sunki. Šiuo atveju esant vidutiniam kognityviniam sutrikimui asmuo nebegali pilnai suvokti sudėtingų sandorių esmės. Senyvo amžiaus žmonės kartais praranda turėtus kognityvinius gebėjimus, kiekvienas žmogus skirtingai. Apie šizofreniją, protinį atsilikimą kalbos nėra. Dėl aterosklerozės, senėjimo, hipertenzijos įvyko smegenyse negrįžtami pakitimai, kas blogino pažintines funkcijas, įvyko 2 kartotiniai ūmūs kraujotakos sutrikimai, kurie palieka randus smegenyse, dėl ko žmogus laipsniškai prarado gebėjimus racionaliai mąstyti, daryti toliaregiškas išvadas. Žmogus nepraradęs gebėjimo kalbėti, tačiau senyvo amžiaus žmonės įgyja šabloninius pasisakymus, nesugeba suformuluoti naujo sakinio, ir atsako tą patį. Mandagus atsakymas nereiškia, kad viską iki galo supranta. Sudarant sandorį būtina giliau paklausinėti, įsivardinti labai tiksliai turtą, jo dydį, vertę, tokia analizė reikalauja tikrai didelių mąstymo pastangų ir blaivaus aiškaus mąstymo.

72Pakartotinės pomirtinės ekspertizės išvados taip pat patvirtinamos ieškovų B. K., A. Š., S. P., P. P., S. Š. parodymais, kurie nurodė, kad Z. P. nuo 2013 m. jau nieko nesuprato, jų nebepažindavo, blogai girdėjo, nesiorientavo, po ligos 2010 metais 2-3 metus pašnekėdavo, paskui pradėjo silpti, susišnekėti su ja buvo nebeįmanoma, nebeatpažindavo jų. Liudytojas G. M. nurodė, kad Z. P. 2007 m. ir 2010 m. gydė dėl išeminės smegenų ligos ir demencijos, 2007 m. Z. P. buvo lengva demencija, 2010 m. prisidėjo komplikacijos — dešinės pusės parezė ir sensomotorinė afazija, išrašant išliko galūnių nusilpimas ir dalinė sensomotorinė afazija - tai atitinka mikroinsulto statusą. Taip pat nurodė, jog abejotų ar ji galėjo išreikšti savo valią, kadangi atminties defektai stebimi jau nuo 2007 metų. Liudytoja Valė B. S. nurodė, jog slaugė V. P. 2014 metais rudenį bei ji nepažindavo savo dukters, mažai kalbėjo, negirdėjo, nesiorientuodavo kur esanti. Liudytoja B. L., gyvenanti kaiminystėje nurodė, kad dažnai užeidavo į svečius ir nurodė, kad psichikos problemų, neadekvataus elgesio Z. P. nepastebėjusi, tačiau tokie liudytojos parodymai nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų. Orientuotis laike, aplinkoje bei bendrauti, išreikšti mintis yra skirtingi dalykai. Bendrauti, išreikšti mintis gali asmenys, turintys ir sunkių kognityvinių funkcijų sutrikimą, o liudytojai (ne gydytojai), nėra profesionalai, kad jie galėtų įvardyti, jog asmuo gerai orientavosi ar nesirgo, kaip šiuo atveju, demencija.

73Atsakovės parodymai, kad testatorės fizinė būklė buvo prasta, tačiau protinė būklė buvo gera, vertintina kaip asmens, suinteresuoto palankia jam bylos baigtimi, kas sudaro pagrindą kritiškai vertinti jos parodymus. Pagrįstų abejonių kelia ir Ž. B. parodymai, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, kaip galimai savo motinos – atsakovės A. B. turto paveldėtojas.

74Byloje buvo apklaustos liudytojos E. L., kurios parodymai neatspindi testatorės būklės ginčijamo testamento sudarymo metu, be to jai buvo 13 metų, todėl šios liudytojos parodymai negali būti laikomi pakankamais spręsti apie testatorės sveikatos būklę sandorio sudarymo metu. Be to, liudytojos parodymai neinformatyvūs, nepatvirtina būklės, aprašytos medicininiuose dokumentuose, o teismas neturi pagrindo abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu.

75Teismo ekspertizės išvadai esant kategoriškai, kad testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams šios išvados nepaneigiant, pašalinus visas pagrįstas abejones dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatorės Z. P. negebėjimą išreikšti savo valią ginčijamo testamento sudarymo metu. Darytina išvada, kad 2014 m. liepos 1d. Z. P. sudarytas ir Jonavos rajono 4-to notarų biuro notarės V. P. patvirtintas testamentas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.89 str., CPK 178, 185 straipsniai).

76Dėl bylinėjimosi išlaidų

77Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 31 Eur žyminį mokestį (sumokėjo ieškovė A. Š.), 1655 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (500 Eur sumokėjo ieškovė A. Š., 200 Eur + 955 Eur – ieškovas P. P.), 773 Eur išlaidas už dvi pomirtines teismo psichiatrijos ekspertizes (386,50 Eur sumokėjo ieškovė A. Š., 386,50 Eur – ieškovė A. Š.) bei 600 Eur išlaidas už teismo psichiatrijos specialisto išvadą (sumokėjo ieškovė A. Š.). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktas rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės A. B. ieškovei A. Š. priteistina 917,50 Eur jos sumokėtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovei A. Š. – 986,50 Eur, ieškovui P. P. – 1155 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1, 7 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai).

78Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įvykdžius sprendimą, panaikinti (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

79Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais

Nutarė

80Ieškinį tenkinti.

81Pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 1 d. testamentą, sudarytą Z. P., a. k. ( - ) mirusios ( - ), patvirtintą Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P., notarinio registro Nr. VP-3093

82Priteisti iš atsakovės A. B. ieškovei A. Š. - 917,50 Eur jos sumokėtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovei A. Š. – 986,50 Eur, ieškovui P. P. – 1155 Eur.

83Sprendimą įvykdžius panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą Šilalės rajono notarų biuro notarėms D. S. ir V. S. bei Jonavos 4-ojo notaro biuro notarei V. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei A. B., a. k. ( - ), gyv. ( - ), į ginčijamame testamente išvardintą turtą: ( - ) ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su visais jame esančiais pastatais ir kiemo statiniais, esantį adresu ( - ); ( - ) ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); ( - ) ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - )., iki procesinių sprendimų šioje byloje įsiteisėjimo; padarytą įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo atsakovei A. B. bet kokiu teisiniu pagrindu perleisti jai nuosavybės teise paveldėjimo pagrindu priklausantį nekilnojamąjį turtą - ( - ) ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su visais jame esančiais pastatais ir kiemo statiniais, esantį adresu ( - ) ( - ) ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); ( - ) ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ) tretiesiems asmenims iki procesinių sprendimų šioje byloje įsiteisėjimo.

84Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 1 d.... 5. Taip pat nurodo, jog testatorės valia nebuvo tinkamai išreikšta, t. y.... 6. Atsakovė A. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį... 7. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. V. nurodo, kad su ieškovų... 8. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo notarė V. P. nurodė, kad su... 9. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Šilalės rajono notarų biuro... 10. Teismas... 11. Ieškinys tenkintinas... 12. Byloje kilo ginčas, ar ginčijamo oficialaus testamento sudarymo metu 2014 m.... 13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Z. P., asmens kodas ( - ) mirė ( - ) (t.... 14. Ieškovai B. K., A. Š., A. Š., S. Š., P. P., S. P., atsakovė A. B.,... 15. Z. P. 2010 m. sausio 12 d. Šilalės rajono notarų biure sudarė testamentą,... 16. 2010 m. sausio 13 d. išraše iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės nurodyta,... 17. Z. P. 2014 m. liepos 1 d. Jonavos rajono 4-jame notaro biure sudarė kitą... 18. 2014 m. liepos 1 d. Z. P. surašė atsakovei A. B. įgaliojimą, patvirtintą... 19. A. B. veikiant Z. P. vardu VĮ Registrų centras Tauragės filiale buvo... 20. Šilalės rajono notarų biuro notarė 2016 m. rugpjūčio 22 d. išdavė... 21. Į bylą pateikti paciento slaugos namuose lapai nuo 2011 m. sausio mėn. iki... 22. 2010 m. sausio 12 d. Šilalės rajono notarų biure patvirtintas Z. P.... 23. Į bylą pateikti Z. P. taupomosios knygelės išrašai ir banko pavedimai, jog... 24. Į bylą pateiktas 2007 metų Z. P. išrašas iš medicininių dokumentų (t.... 25. Teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismui pateiktu... 26. Ieškovai pateikė 2018 m. vasario 27 d. specialisto išvadą Nr. S3/2017,... 27. Tauragės apylinkės teismo (Šilalės rūmų) 2018 m. kovo 26 d. nutartimi... 28. Trečiasis asmuo A. V. pateikė teismui raštu paaiškinimą (t. 3, b. l.... 29. Į bylą pateiktas 2014 m. lapkričio 3 d. Z. P. bendras ligonio tyrimo... 30. Į bylą pateikta Z. P. medicininė dokumentacija.... 31. Atsakovės atstovas pateikė raštą, jog nepageidauja prašyti pakartotinės... 32. Teismo posėdyje ieškovė B. K. paaiškino, jog yra Z. P. dukra. Z. P. po... 33. Ieškovė B. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. mama po insulto... 34. Ieškovė A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki insulto 2010 metais... 35. Ieškovė A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 metų testamentą... 36. Ieškovas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad po insulto 2010 metais iki... 37. Ieškovas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 metais per naujus... 38. Ieškovė S. Š. teismo posėdyje nurodė, kad ji gyvena Kaune ir apie naujo... 39. Notarė V. P. teismo posėdyje nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. tvirtino Z. P.... 40. Atsakovė A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai mama gyveno... 41. Trečiasis asmuo A. V. teismo posėdyje nurodė, kad parsivežė mamą 2010 m.... 42. Liudytoja B. L. teismo posėdyje nurodė, kad gyvena netoliese A. V.. Z. P.... 43. Liudytojas Ž. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis močiutę Z. P. labai... 44. Liudytojas G. M. teismo posėdyje nurodė, kad Z. P. atsimena, stacionare... 45. Liudytoja V. B. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai teko prižiūrėti... 46. Liudytoja E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad prosenelė Z. P. gyveno pas... 47. Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. V. 2010 m. atsivežė... 48. Liudytoja V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad dirba bendruomenės slaugytoja... 49. Ekspertė V. M. teismo posėdžio metu patvirtino duotą išvadą ir atsakymus... 50. Ekspertas S. S. teismo posėdžio metu patvirtino savo atliktą ekspertizę. Z.... 51. Ekspertas D. T. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės aktą. Nurodė,... 52. Įstatymu yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po... 53. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 54. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 55. Siekiant išsiaiškinti testatorės gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti... 56. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti... 57. Byloje nustatyta, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę nevertino liudytojų... 58. Ieškovai pateikė 2018 m. vasario 27 d. specialisto išvadą Nr. S3/2017,... 59. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą... 60. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad... 61. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo... 62. Tauragės apylinkės teismo (Šilalės rūmų) 2018 m. kovo 26 d. nutartimi... 63. Ekspertizės akte įvertinta visa civilinėje byloje esanti bylos medžiaga, Z.... 64. Ekspertizės akte apibendrinant turimus duomenis iš Z. P. medicininių... 65. audinio pakitimai dėl lėtinio galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo,... 66. Literatūroje aprašoma, kad toliau vystantis encefalopatijai pasireiškia... 67. Literatūros duomenimis, progresuojant galvos smegenų kraujotakos... 68. Apibendrinant turimus duomenis, ekspertai V. M. ir S. S. konstatavo, kad Z. P.... 69. Kaip minėta, asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo... 70. Taigi, iš pateikto teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-3/2018,... 71. Atsakovė A. B. laisvą testatorės apsisprendimą sudaryti testamentą jo... 72. Pakartotinės pomirtinės ekspertizės išvados taip pat patvirtinamos... 73. Atsakovės parodymai, kad testatorės fizinė būklė buvo prasta, tačiau... 74. Byloje buvo apklaustos liudytojos E. L., kurios parodymai neatspindi... 75. Teismo ekspertizės išvadai esant kategoriškai, kad testamento sudarymo metu... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 78. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikytas... 79. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 80. Ieškinį tenkinti.... 81. Pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 1 d. testamentą, sudarytą Z. P., a.... 82. Priteisti iš atsakovės A. B. ieškovei A. Š. - 917,50 Eur jos sumokėtų... 83. Sprendimą įvykdžius panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m.... 84. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...