Byla 2K-297/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Benedikto Stakausko, sekretoriaujant E. Jasionienei, dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui, gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

2išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

3V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams vienam mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, skiriant laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

4Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria V. S. apeliacinis skundas atmestas.

5Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas V. V., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nėra paduotas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

7V. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 25 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su V. V., per langą įsibrovė į R. U. gyvenamąjį namą, esantį ( - ), ir pagrobė nukentėjusiajai priklausančio turto, kurio bendra vertė 2235 Lt, netikrą mokėjimo instrumentą – mokėjimo kortelę „Visa electron“ ir O. U. pasą.

8Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 18 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. nutartį, jį išteisinti. Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo jo veikas, neatkreipęs dėmesio, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kasatorius nebuvo įgijęs galimybės disponuoti pagrobtais daiktais savo nuožiūra, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl jam turėjo būti taikyti BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnis. Be to, V. S. teigia, esąs nekaltas, nuteistas šališko teismo, remiantis suinteresuotų asmenų – policijos pareigūnų – parodymais, nemotyvuotai atmetant kasatoriaus ir jo bendrininko V. V. parodymus. V. S. abejoja pirštų ir avalynės antspaudų tikrumu, nurodo, kad surašant protokolus nesilaikyta įstatymo nustatytų reikalavimų, procesiniai veiksmai atlikti, nedalyvaujant kviestiniams. Skunde taip pat nurodyta, kad kasatorių ir jo bendrininką siekta apkaltinti, pasitelkiant neleistinus metodus: nesankcionavus atitinkamoms žinyboms, policijos pareigūnams buvo parodytos jo bei kitų asmenų fotonuotraukos ir liepta sekti jų automobilį. Tai, nuteistojo manymu, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimas.

9Kasacinis skundas atmestinas.

10Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies taikymo

11V. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnį už tai, kad įsibrovęs į gyvenamąją patalpą pagrobė svetimą turtą, asmens pasą ir mokėjimo instrumentą. Kasatoriaus teiginys, kad teismas, jo nusikaltimus vertindamas kaip baigtines veikas, o ne kaip pasikėsinimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstas. Vagystės objektyviosios pusės požymiams būdingi du momentai: slaptas arba atviras svetimo turto paėmimas ir neatlygintinas turto pasisavinimas. Turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas paimto daikto užvaldymas, siekiant jį valdyti kaip nuosavą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 yra išaiškinęs, kad vagystė baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, taip įgydamas galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Valdymo teisė suprantama, kaip turto buvimas savininko žinioje, naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Nuteistasis V. S. su kitu asmeniu pagrobtus daiktus, mokėjimo kortelę ir nukentėjusiojo pasą išsinešė iš R. U. namo ir gabeno į jų laukiantį automobilį, tai reiškia, kad minėtu turtu buvo įgiję galimybę naudotis savo nuožiūra, o tai būtina turto pagrobimo pasekmė. Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti. Kasatorius ir jo bendrininkas tokią galimybę turėjo (dalį pagrobtų daiktų spėjo paslėpti). Darytina išvada, kad teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, V. S. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip baigtinius nusikaltimus.

12Dėl teismo nešališkumo, įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

13Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. BPK 58 straipsnyje išdėstytos aplinkybes, dėl kurių bylą nagrinėjantis teisėjas negali dalyvauti procese. Tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos. Vien deklaratyvus kasatoriaus teiginys apie teismo, priėmusio apkaltinamąjį nuosprendį, šališkumą, negali būti pagrindas teigti, jog tokį nuosprendį surašęs teismas buvo šališkas.

14Teisiamojo posėdžio protokolų turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad teismas nuodugniai ištyrė byloje surinktus faktinius duomenis. Buvo išanalizuoti ne tik kasatorių kaltinantys nukentėjusiosios R. U., liudytojų R. G., T. K., R. V., A. P., specialisto J. V. parodymai, taip pat specialisto išvada dėl V. S. pirštų ir avalynės pėdsakų identifikavimo, bet ir teisinantys įrodymai – kaltinamųjų V. S. ir V. V. parodymai, dėl kurių nuosprendyje motyvuotai pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. S. ir jo bendrininko skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė, įrodymus teisėjas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuosprendyje pateikė išsamų įrodymų vertinimą, nurodė veikų kvalifikavimo ir bausmių paskyrimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas argumentavo savo išvadą, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, laikydamasis BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

15Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkinamas.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.