Byla 2A-261/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Z., A. Z., A. Z. ir I. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4468-104/2012 pagal ieškovų I. Z., A. Z., V. Z. ir A. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl kredito sutarčių pakeitimo, kredito sutarčių ir ikisutartinių santykių nutraukimo pripažinimo neteisėtais, vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, M. P., N. Š., J. A.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai V. Z., I. Z., A. Z., A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB Medicinos bankui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės I. Z. atsakovui 2006 m. gruodžio 15 d. išduotą paprastąjį vekselį už 497 380,84 Lt sumą; pripažinti negaliojančiu ieškovo A. Z. atsakovui 2008 m. vasario 26 d. išduotą paprastąjį vekselį už 785 955,40 Lt sumą; pripažinti negaliojančiais 2007 m. gruodžio 28 d. Vilniaus rajono 7-o notarų biuro patvirtintus vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-7814 dėl 497 380,84 Lt išieškojimo dėl skolininkės I. Z. ir Nr. JŠ-7815 dėl 785 955,40 Lt solidaraus išieškojimo iš skolininkų V. Z., A. Z. ir A. Z. išieškotojui UAB Medicinos bankui; pripažinti negaliojančiu atsakovo 2010 m. gruodžio 26 d. vienašališką kredito sutarčių su ieškovais nutraukimą; pripažinti, kad atsakovas 2011 m. sausio 20 d. ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. neteisėtai nutraukė derybas su ieškovais dėl sutarčių sąlygų pakeitimo ir papildomų susitarimų Nr. 3 sudarymo.

5Ieškovai taip pat prašė pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančiomis tam tikras kredito sutarčių nuostatas, pakeisti atskiras kredito sutarčių sąlygas:

6a) pripažinti negaliojančiais 2006 m. gruodžio 19 d. ieškovės I. Z. bei atsakovo kredito sutarties Nr. LOAN_40160 ir ieškovo A. Z. bei atsakovo kredito sutarties Nr. LOAN_40173 šiuos punktus ir papunkčius:

72.8. Įsipareigojimo mokestis nuo nepanaudotos kredito dalies: 1 (vienas) procentas metinių palūkanų;

82.10. Mokestis už prieš terminą grąžintą kreditą ar jo dalį: 0,5 (penkios dešimtosios) procento nuo prieš terminą grąžinamos sumos. Šio mokesčio mokėjimo tvarka nustatyta Sutarties 5.4 punkte;

94.5. Jei Kredito gavėjas pažeidžia Sutartyje numatytą kredito ar jo dalies grąžinimo terminą, Bankas įgyja teisę nuo pažeidimo iki įsiskolinimo sumokėjimo dienos skaičiuoti, o Kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 1 (vienu) procentu didesnę metinę palūkanų normą už laiku nesumokėtą sumą;

104.6. Šalys, vadovaujantis CK 6.37 straipsniu susitaria, kad kredito gavėjui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir Bankui įstatymų tvarka kreipusis į teismą dėl skolos išieškojimo, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos sumokėjimo bankui dienos Bankas skaičiuoja, o kredito gavėjas moka bankui 2 (dviem) procentais padidintas metines palūkanas, nei skaičiuojamos pagal sutartį;

115.2. Jei kredito gavėjo banko sąskaitoje nebus pakankamai lėšų nurašymui pagal Sutarties 5.1 punktą atlikti ilgiau kaip 10 (dešimt) dienų, šia Sutartimi bankui suteikiama teisė pateikti mokėjimo nurodymus įvykdyti debeto pervedimus Kredito gavėjo mokėtinai sumai kitoms kredito įstaigoms, kuriose Kredito gavėjas turi sąskaitas. Kredito gavėjas šia Sutartimi besąlygiškai ir neatšaukiamai sutinka ir nurodo kitai kredito įstaigai, kurioje jis turi sąskaitą, pagal Banko pateiktą mokėjimo nurodymą įvykdyti debeto pervedimą nurašyti lėšas iš Kredito gavėjo sąskaitos, keisti lėšas į reikiamą valiutą, jeigu Kredito gavėjo sąskaitoje nėra ar nepakanka lėšų Bankui mokėtina valiuta, ir pervesti jas į Banko nurodytą sąskaitą. Kredito gavėjas šia sutartimi besąlygiškai ir neatšaukiamai suteikia Bankui teisę gauti visą reikiamą informaciją apie Kredito gavėjo turimas sąskaitas kitose kredito įstaigose ir apie jose esančias lėšas. Šalys susitaria, kad Sutarties atskleidimas įgyvendinant nurodytas teises nėra laikomas konfidencialumo pažeidimu;

125.3 kredito gavėjas besąlygiškai ir neatšaukiamai sutinka, kad Bankas gautą sumą, nepriklausomai nuo Kredito gavėjo nurodytos mokėjimo paskirties, paskirstytų lėšas šia eile: Banko išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, netesyboms, kitiems mokesčiams pagal Sutartį, palūkanoms, kreditui;

136.8. Pateikti per Banko nurodytą terminą bankui priimtiną papildomą kredito grąžinimo užtikrinimą, jei to pareikalauja Bankas Sutarties 7.3 punkte numatytais atvejais;

147.1. Be atskiro įspėjimo visiškai ar iš dalies atsisakyti išduoti kreditą, jeigu Kredito gavėjas Sutartyje numatytais terminais nepaima viso ar dalies kredito. Šiuo atveju Kredito gavėjo pagal Sutartį sumokėti Bankui mokesčiai Kredito gavėjui negrąžinami;

157.3. Pareikalauti papildomo kredito grąžinimo užtikrinimo, jeigu sumažėja bankui įkeisto turto rinkos vertė arba jeigu Kredito gavėjas ar tretysis asmuo pažeidžia Kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartį, arba jeigu pradedama juridinio asmens, užtikrinusio Kredito gavėjo prievolių įvykdymą, reorganizavimo, restruktūrizavimo, bankroto ar likvidavimo procedūra, arba jeigu mirė fizinis asmuo, užtikrinęs Kredito gavėjo prievolių įvykdymą, arba jeigu Kredito gavėjas pažeidžia Sutartį, arba jeigu atsiranda kitos aplinkybės, kurios Banko nuomone, pateisina tokį reikalavimą;

167.5. Vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, įspėjus Kredito gavėją raštu prieš 10 (dešimt) dienų (skaičiuojant nuo banko pranešimo išsiuntimo dienos), ir pareikalauti, kad Kredito gavėjas per 10 (dešimt) dienų nuo banko pranešimo apie Sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos grąžintų visą kreditą prieš terminą, sumokėtų priskaičiuotas palūkanas bei kitas mokėtinas sumas, esant bent vienai iš šių aplinkybių:

177.5.1. paaiškėja konkrečios aplinkybės, leidžiančios manyti, kad Kredito gavėjas Sutartyje numatytais terminais negrąžins viso ar dalies kredito;

187.5.2. Kredito gavėjas ilgiau kaip 60 (šešiasdešimt) dienų negrąžina kredito dalies ir (ar) nemoka palūkanų, ir (ar) nemoka kitų pagal sutartį mokėtinų sumų;

197.5.3. paaiškėja, kad kreditas naudojamas ar panaudotas ne pagal Sutartyje nustatytą paskirtį;

207.5.4. paaiškėja, kad bent vienas iš kredito gavėjo pareiškimų, pateiktų Sutarties 8.1 punkte, yra neteisingas;

217.5.5. Kredito gavėjas neįvykdo bet kurio iš Sutarties 3.1, 6.1, 6.5 ar 6.8 punkte numatyto įsipareigojimo;

227.5.6. kyla ginčai dėl Bankui įkeisto turto, o Kredito gavėjas nepateikia Bankui priimtino kito kredito grąžinimo užtikrinimo, arba yra kiti Sutartyje nepaminėti Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose aktuose numatyti pagrindai, kada Bankas turi teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą prieš prievolės įvykdymo terminą;

237.5.7. Kredito gavėjas ar asmuo, užtikrinęs Kredito gavėjo prievolių įvykdymą, pažeidžia ar ginčija Kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartį arba ji pasibaigia;

247.5.8. Kredito gavėjas neįvykdo Banko pagal Sutarties 7.4 punktą pateikto reikalavimo;

257.7. pateikti Banko turimą informaciją apie Kredito gavėją kitiems asmenims Lietuvos Respublikos įstatymuose ar Sutartyje numatytais atvejais arba kai kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo Sutartyje numatytus įsipareigojimus;

268.1.6. Sutarties sąlygos aptartos individualiai;

27b) pakeisti 2006 m. gruodžio 19 d. ieškovės I. Z. ir atsakovo Kredito sutarties Nr. LOAN_40160 bei ieškovo A. Z. ir atsakovo Kredito sutarties Nr. LOAN_40173 2.9 papunktį, jį išdėstant taip:

282.9. Delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos: 0,02 (dvi šimtosios) procento;

29c) Panaikinti 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN_40160 papildomo susitarimo Nr. 1 šiuos punktus ir papunkčius:

301. pakeisti Sutarties 2.1 punktą ir jį išdėstyti taip:

312.1. Kredito suma yra 158 568 (vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt aštuoni ) eurai. Ją sudaro 2009 m. kovo 16 d. negrąžintas kredito likutis ? 460 000 Lt, Lietuvos banko patvirtintu oficialiu kursu konvertuotas į 133 225 eurus ir papildomai išduota suma ? 25 343 (dvidešimt penki tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt trys ) eurai;

322.1.1. Papildoma kredito suma – 25 343 eurai išduodama ir paimama iki 2009 m. balandžio 30 d. šioje Sutartyje nustatyta tvarka”.

331.2. Pakeisti Sutarties 2.2 punktą ir jį išdėstyti taip:

342.2. Metinė palūkanų norma: 16 (šešiolika) proc.;

352.3. Kredito paskirtis: žemės sklypo įsigijimui ir vartojimo reikmėms, palūkanų pagal kredito sutartį Nr. LOAN_40160 dengimui.

361.6. Pakeisti ir papildyti Sutarties 2.7 punktą ir jį išdėstyti taip:

372.7.1. kredito gavėjo visų sąskaitų Banke, jose esančių ir būsimų piniginių lėšų bei turtinių teisių į jas įkeitimu Bankui pagal šios Sutarties 5.5 punktą;

382.7.2. 2 ha žemės sklypo, esančio ( - ), paskesnės eilės įkeitimu;

392.7.3. V. Z., A. Z. ir A. Z. laidavimais;

402.7.4. žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančių ( - ), įkeitimu;

412.7.5. I. Z. išrašytu 226 947 eurų paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurio apmokėjimo terminas – 5 dienos po pateikimo. Vekselyje įrašoma sąlyga; „Vekselio pateikimo vizuoti terminas pratęsiamas iki 2011 m. birželio 30 d.”. Vekselį laiduoja V. Z., A. Z., A. Z..

423. Kredito gavėjas įsipareigoja šio Susitarimo pasirašymo dieną sumokėti Bankui 30 (trisdešimties) eurų mokestį už Sutarties sąlygos pakeitimą. Kredito gavėjas įsipareigoja užtikrinti, kad jo banko sąskaitoje Banke būtų pakankama lėšų suma mokesčiui sumokėti ir šiuo Susitarimu sutinka ir nurodo Bankui nusirašyti nurodytą mokestį iš Kredito gavėjo banko sąskaitos Banke;

43d) Panaikinti 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN_40160 papildomo susitarimo Nr. 2 punktus ir papunkčius:

441.2. pakeisti Sutarties 4.4 punktą ir jį išdėstyti taip:

454.4. Iki papildomo susitarimo Nr. 2 prie Sutarties pasirašymo dienos sukauptos palūkanos 3 513,89 Lt ir 17 266,29 eurų sumokamos iki 2010 m. gruodžio 22 d. Nuo papildomo susitarimo Nr. 2 prie Sutarties pasirašymo dienos skaičiuojamų palūkanų mokėjimas atidedamas iki 2010 m. gruodžio 22 d. ir šios sukauptos palūkanos sumokamos 2010 m. gruodžio 22 d. Grąžinant visą panaudotą kreditą kartu sumokamos priskaičiuotos palūkanos ir įsipareigojimo mokestis. Palūkanos ir įsipareigojimo mokestis mokami ta valiuta, kuria išduotas kreditas. Palūkanų ir įsipareigojimo mokesčio mokėjimo Bankui tvarka numatyta Sutarties 5.1 punkte”.

462. Kredito gavėjas įsipareigoja iki papildomo susitarimo Nr. 2 prie Sutarties pasirašymo dienos priskaičiuotus delspinigius 249 051,98 Lt ir 2 156,52 eurus sumokėti iki 2010 m. gruodžio 22 d.

473. Kredito gavėjas įsipareigoja šio Susitarimo pasirašymo dieną sumokėti Bankui 30 (trisdešimties) eurų mokestį už Sutarties pakeitimą. Kredito gavėjas šiuo Susitarimu sutinka ir nurodo Bankui nusirašyti nurodytą mokestį iš Kredito gavėjo banko sąskaitos Banke“;

48e) Panaikinti 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN_40173 papildomo susitarimo Nr. 1 punktus ir papunkčius:

491.Pakeisti Sutarties 2.1 punktą ir jį išdėstyti taip:

502.1. Kredito suma yra 125 481 (vienas šimtas dvidešimt penki tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas) euras. Ją sudaro 2009 m. kovo 16 d. negrąžintas kredito likutis ? 369 500 Lt, Lietuvos banko patvirtintu oficialiu kursu konvertuotas į 107 015 eurus ir papildomai išduota kredito suma ? 18 466 (aštuoniolika tūkstančių keturi šimtai šešiasdešimt šeši) eurai;

512.1.1. Papildoma kredito suma ? 18 466 eurų išduodama ir paimama iki 2009 m. balandžio 30 d. šioje Sutartyje nustatyta tvarka;

521.2. Pakeisti Sutarties 2.2 punktą ir jį išdėstyti taip:

532.2. Metinė palūkanų norma: 16 (šešiolika) proc.;

541.3. Pakeisti Sutarties 2.3 punktą ir jį išdėstyti taip:

552.3. Kredito paskirtis: nekilnojamojo turto įsigijimui, palūkanų pagal kreditą sutartį Nr. LOAN_40173 dengimui;

561.6. Pakeisti ir papildyti Sutarties 2.7 punktą ir jį išdėstyti taip:

572.7. Kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas:

582.7.1. kredito gavėjo visų sąskaitų Banke, jose esančių ir būsimų piniginių lėšų bei turtinių teisių į jas įkeitimu Bankui pagal šios Sutarties 5.5 punktą;

592.7.2. 2 ha žemės sklypo, esančio ( - ), paskesnės eilės įkeitimu;

602.7.3. žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančių ( - ), paskesnės eilės įkeitimu;

612.7.4. I. Z. ir V. Z., A. Z. laidavimais;

622.7.5. A. Z. išrašytu 143 620 eurų paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurio apmokėjimo terminas ? 5 dienos po pateikimo. Vekselyje įrašoma sąlyga: „Vekselio pateikimo vizuoti terminas pratęstas iki 2011 m. birželio 30 d.“. Vekselį laiduoja V. Z., I. Z., A. Z.“

631.7. Pakeisti sutarties 6.4.2.punktą ir jį išdėstyti taip:

646.4.2. Delspinigius, nurodytus Sutarties 2.9 punkte, nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško skolos sumokėjimo Bankui dienos. Priskaičiuoti delspinigiai sumokami Sutarties 5.1 ir 5.3 punktuose nustatyta tvarka kiekvieną dieną. Iki šio papildomo susitarimo įsigaliojimo dienos priskaičiuoti delspinigiai sumokami iki 2010 m. gruodžio 22 d.;

653. Kredito gavėjas įsipareigoja šio Susitarimo pasirašymo dieną sumokėti Bankui 30 (trisdešimties) eurų mokestį už Sutarties sąlygos pakeitimą. Kredito gavėjas įsipareigoja užtikrinti, kad jo banko sąskaitoje Banke būtų pakankama lėšų suma mokesčiui sumokėti ir šiuo Susitarimu sutinka ir nurodo Bankui nusirašyti nurodytą mokestį iš Kredito gavėjo banko sąskaitos Banke;

66f) Panaikinti 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN_40173 papildomo susitarimo Nr.2 punktus ir papunkčius:

671.2. pakeisti Sutarties 4.4 punktą ir jį išdėstyti taip:

684.4. Iki papildomo susitarimo Nr. 2 prie Sutarties pasirašymo dienos sukauptos palūkanos 2 822,57 Lt ir 13 663,49 eurai sumokamos iki 2010 m. gruodžio 22 d. Nuo papildomo susitarimo Nr. 2 prie Sutarties pasirašymo dienos skaičiuojamų palūkanų mokėjimas atidedamas iki 2010 m. gruodžio 22 d. ir šios sukauptos palūkanos sumokamos 2010 m. gruodžio 22 d. Grąžinant visą panaudotą kreditą kartu sumokamos priskaičiuotos palūkanos ir įsipareigojimo mokestis. Palūkanos ir įsipareigojimo mokestis mokami ta valiuta, kuria išduotas kreditas. Palūkanų ir įsipareigojimo mokesčio mokėjimo Bankui tvarka numatyta Sutarties 5.1 punkte.

692. Kredito gavėjas įsipareigoja iki papildomo susitarimo Nr. 2 prie Sutarties pasirašymo dienos priskaičiuotus delspinigius 72 891,34 Lt ir 1 708,21 eurus sumokėti iki 2010 m. gruodžio 22 d.

703. Kredito gavėjas įsipareigoja šio Susitarimo pasirašymo dieną sumokėti Bankui 30 (trisdešimties) eurų mokestį už Sutarties pakeitimą. Kredito gavėjas šiuo Susitarimu sutinka ir nurodo Bankui nusirašyti nurodytą mokestį iš Kredito gavėjo banko sąskaitos Banke.

71Ieškovai nurodė, kad 2006 m. gruodžio 19 d. ieškovė I. Z. ir atsakovas sudarė kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteiktas 460 000 Lt kreditas. Analogišką kredito sutartį pasirašė ir ieškovas A. Z., skyrėsi tik jam suteiktas kredito dydis, t. y. jam buvo suteikta 369 500 Lt. Kredito sutartyse numatyta, kad kredito gavėjų prievolių įvykdymas yra užtikrinamas: kredito gavėjų sąskaitose esančių lėšų ir turtinių teisių į jas įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka, laidavimu. Ieškovai A. Z. ir A. Z. pasirašė laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai atsakyti atsakovui su kredito gavėja I. Z.. Analogišką laidavimo sutartį pasirašė ir I. Z. bei V. Z. užtikrindami prievolių pagal A. Z. pasirašytą kredito sutartį įvykdymą. Atsakovo suteikti kreditai buvo reikalingi žemės sklypui, esančiam ( - ) įsigyti, turint tikslą pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį, padalyti jį į kelias valdas ir naujai suformuotose namų valdose įsirengti naujus šeimos gyvenamuosius būstus. Ieškovai įsipareigojimų grąžinti kreditus nustatytais terminais negalėjo įvykdyti. Ieškovai su atsakovu aktyviai derėjosi, ėmėsi priemonių turtui realizuoti, tačiau dėl prasidėjusios ekonominės krizės jų veiksmai parduoti nekilnojamąjį turtą nebuvo rezultatyvūs. Nepaisant krizės, atsakovas savo reikalavimų nesumažino, bet priešingai – už prašymą atidėti, sumažinti kredito įmokų mokėjimus arba sumažinti palūkanas ar delspinigius, atsakovas reikalavo įkeisto turto vertės sumažėjimą kompensuoti papildomo turto įkeitimu. Taip pat atsakovas pareikalavo papildomų garantijų: kredito valiutos pakeitimo, palūkanų padidinimo, papildomų baudų taikymo už įmokų mokėjimo vėlavimus ateityje, vekselių pasirašymo, nes priešingu atveju atsakovas teigė kredito sutartis nutrauksiantis. Kaip ieškovų ir atsakovo derybų rezultatas prie kredito sutarčių buvo pasirašyti papildomi susitarimai Nr. 1, po kurių pasirašymo kredito gavėjai išdavė susitarimuose numatytus vekselius, o atsakovas suteikė ieškovams papildomas kredito sumas, reikalingas ieškovų įsiskolintoms atsakovui palūkanoms pagal kredito sutartis padengti. 2009 m. gruodžio 14 d. tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryti nauji papildomai susitarimai Nr. 2. Dėl krizės įtakos ir ieškovų kito kreditoriaus neteisėtų veiksmų ieškovams nepavyko nei užbaigti žemės sklypo detaliojo plano darbų ir tokiu būdu padidinti sklypo vertę bei parduoti žemės sklypą, nei grąžinti kreditą ir priskaičiuotas palūkanas. Tarp ieškovų ir atsakovų vyko derybos dėl galimo kredito sutarčių refinansavimo, kredito sutarčių sąlygų pakeitimo. Derybų metu atsakovas reikalavo papildomų kredito grąžinimo garantijų, o ieškovai prašė sumažinti palūkanų dydį, pakeisti sutartyse ir jos papildymuose įrašytas vartotojų teises pažeidžiančias sąlygas, numatant, jog ir atsakovas bent iš dalies prisiima krizės padarinius, sumažinant palūkanas, atsisakant neprotingai didelių delspinigių, sudarant ieškovams galimybes atlikti sklypo detaliojo planavimo ir kitus įkeistų nekilnojamųjų daiktų vertę didinančius darbus. Tačiau atsakovas iki 2010 m. gruodžio 15 d. vienašališkai nutraukė derybas ir pranešė apie kredito sutarčių nutraukimą. Nepaisant to, ieškovai toliau siūlė atsakovui derėtis. 2010 m. gruodžio 29 d. atsakovas atsiuntė galutinius pasiūlymus dėl sutarčių sąlygų pakeitimo ir nurodė, jog sutikti su sąlygomis ieškovai gali tik iki 2011 m. sausio 10 d. Pasiūlymų esmė buvo ta, jog atsakovas sutinka pratęsti kredito grąžinimo terminą tuo atveju, jei bus pateiktas UAB „Ošo verslas“ laidavimas. Gavę papildomų susitarimų Nr. 3 projektus ieškovai kreipėsi dėl kai kurių sutarčių punktų pataisymo, tačiau 2011 m. sausio 20 d. atsakovas atsisakė padaryti ieškovų siūlomus pakeitimus, nurodydamas, jog pakeitimai didina sutarties neįvykdymo riziką. Ieškovai prašė paaiškinti, kaip konkrečiai yra didinama sutarties neįvykdymo rizika, toliau tęsti derybas, tačiau 2011 m. vasario 22 d. atsakovas ieškovams atsiuntė pranešimus dėl vekselių neapmokėjimo ir nurodė, kad išieškojimas pagal vekselius bus vykdomas priverstinio vykdymo tvarka. Ieškovai sutiko pasirašyti nežymiai pakoreguotą papildomą susitarimą Nr. 3, prašydami atleisti nuo delspinigių mokėjimo, tačiau atsakovas jau nebenorėjo pasirašyti sutarčių pakeitimų pagal paties pasiūlytas sąlygas, vietoje UAB „Ošo verslas“ laidavimo reikalaudamas papildomo nekilnojamojo turto įkeitimo. Atsakovas, nesuteikdamas nuolaidų ir iškeldamas vis naujus ir iš esmės tik atsakovui naudingus reikalavimus, ėmėsi poveikio priemonių kredito gavėjų atžvilgiu, 2011 m. sausio 20 d. nutraukdamas derybas pagal savo paties pasiūlytas sąlygas. Dėl tokio atsakovo spaudimo ir siekdami atnaujinti derybas ieškovai sutiko papildomai įkeisti nekilnojamąjį turtą. 2011 m. balandžio 11 d. atsakovas priėmė sprendimus dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, kuriuose buvo tik atsakovui naudingi pakeitimai. Ieškovai siūlė atsakovui pakeisti sutarčių sąlygas atsižvelgiant į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos reikalavimus, tačiau atsakovas to nepadarė, o 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų pagal vekselius išdavimo, be to, kreipėsi ir dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

72Ieškiniu ginčijamų kredito sutarčių ir papildomų susitarimų sąlygų pripažinimą negaliojančiomis ieškovai grindė tuo, jog tos sąlygos prieštarauja vartotojų teisėms, t. y. ginčo sutarčių sąlygos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų kriterijų - pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojų teises ir interesus. Taip pat ieškovai teigė, jog kai kurios iš ginčo sutarčių sąlygų prieštarauja ir kitoms įstatymo normoms, įskaitant kitas vartotojų teises ginančias teisės normas. Esminės sutarties sąlygos, dėl kurių ieškovų padėtis yra pažeidžiama, yra sąlygos, kurios neproporcingai ieškovų, kaip vartotojų, padėčiai padidina atsakomybę tuo atveju, kai dėl objektyvių, nuo ieškovų valios nepriklausančių priežasčių laikinai negali būti vykdomos atskiros sutarčių sąlygos. Visos tokio pobūdžio sąlygos yra kredito davėjo ekonominės galios, o kai kurios – ir tiesioginio ekonominio spaudimo pasekmė (visų pirma, prie šios grupės sąlygų priskirtinos sąlygos dėl ieškovų, kaip kredito gavėjų, prievolių įvykdymo atsakovui užtikrinimo).

73Pasak ieškovų, vekseliai, kurie išduoti papildomų susitarimų Nr. 1 pagrindu, pripažintini negaliojančiais kaip sudaryti dėl suklydimo ir atsakovo daryto ieškovams ekonominio spaudimo. Vekselių pasirašymo metu ieškovai nesuvokė, jog įsipareigoja dvigubai sutarties su delspinigiais sumai. Ieškovus iš esmės klaidino sutarčių nuostatos, jog vekseliai laikomi reikalavimo užtikrinimo priemonėmis. Tokių nuostatų buvimas standartinėmis laikytinose sutartyse yra pakankamas suklydimui konstatuoti. Dėl išieškojimo iš ieškovų pagal hipotekos sutartis ir pagal vekselius, t. y. išieškant dvigubas, nei būtų galima sumas, ieškovai patiria nepagrįstus suvaržymus. Atsakovo veiksmai, reikalaujant išduoti vekselius ir pateikti papildomas prievolių atsakovui įvykdymo užtikrinimo garantijas, laikytini ekonominiu spaudimu. Be to, daryti tokį spaudimą galimybė buvo numatyta iš anksto, nes kredito sutartis parengta taip, kad kredito davėjas, be prievolės suteikti kreditą, daugiau jokių įsipareigojimų neturi. Net ir tuo atveju, jei kreditas nebūtų išduotas, atsakovui jokia atsakomybė nekyla, o vartotojams negalint vykdyti savo įsipareigojimų nustatoma nepagrįstai ir neproporcingai didelė atsakomybė - papildomas kredito grąžinimo užtikrinimas, šių nuostatų negalint įvykdyti - sutarties nutraukimas ir visų mokėjimų pagal kredito sutartį įvykdymas.

74Ieškovų teigimu, vartotojo ir atsakovo (kredito davėjo) teisių ir pareigų pusiausvyrą ypač pažeidžia sutarties punktai, įgalinantys kredito davėją nutraukti su vartotojais kredito sutartis dėl pareigų, primestų jiems neteisėtais sutarčių 2.7, 6.8, 7.3 punktais ir papildomų susitarimų pagrindu, nevykdymo, taip pat dėl bet kokių kitų neesminių sutarties pažeidimų. Sutarčių 6.10, 7.4 ir 7.5 punktų sąlygomis nustatyta ieškovų, kaip vartotojų, pareiga tam tikrais sutartyje numatytais atvejais per 10 dienų grąžinti kreditą, kitas mokėtinas sumas arba atlikti kitus veiksmus, susijusius su bet kuriuo sutarties pažeidimo pašalinimu. Toks terminas yra neprotingai trumpas. Atsakovo vienašališkas kredito sutarčių nutraukimas pripažintinas neteisėtu, nes atsakovo atsiųstame 2010 m. gruodžio 15 d. pranešime, kuriame numatyta, jog nuo 2010 m. gruodžio 26 d. atsakovas vienašališkai nutraukia su ieškovais sudarytas sutartis, sutartims nutraukti nurodytas pagrindas –kredito sutarčių 7.5.2 punktas – prieštarauja vartotojų teisėms.

75Ieškovai nurodė, kad vartotojo teises pažeidžiančia sąlyga pripažintini ir ieškovams atsakovo pasiūlyto papildomo susitarimo Nr. 3 2 ir 3 punktai, kurie nenumato atsakovui pareigos per protingą sutartyje ar CK nustatytą terminą informuoti vartotoją apie vienašalį sutarties nutraukimą. Dėl to yra pagrindas neteisėtais pripažinti ir atsakovo veiksmus, nutraukiant derybas dėl sutarčių modifikavimo, kategoriškai reikalaujant pasirašyti ieškovams primetamus vartotojų teisėms prieštaraujančius kredito sutarčių punktus.

76Ieškinyje akcentuota, kad kredito sutartyse ir papildomuose susitarimuose yra daug nuostatų, susijusių su palūkanomis ir delspinigiais, kurios iškreipia tiek palūkanų, tiek ir netesybų esmę bei prasmę, tam tikrais atvejais paverčiant jas netgi baudinėmis netesybomis. Tokios sutarčių punktų sąlygos įtvirtina vartotojo civilinę atsakomybę neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas turi didesnę ekonominę ir derybinę galią, todėl turi ir didesnę galimybę primesti savo valią, o kartu pažeisti varotojo interesus ir sutarties šalių teisių bei pareigų pusiausvyrą.

77Ieškovų aiškinimu, kai kreditorius pripažįstamas nesąžininga šalimi tiek ikisutartinių, tiek sutartinių santykių stadijose (šiuo atveju atsakovas po vienašališko pranešimo apie kredito sutarčių nutraukimą galėjo pradėti vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, nes prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo terminas numatytas 2010 m. gruodžio 22 d., tačiau ieškovams siekiant toliau derėtis, atsakovas derėjosi keldamas sąlygas dėl papildomų prievolių pagal kredito sutartis įvykdymo užtikrinimo pateikimo, jas priimdamas, tačiau neinformuodamas dėl kredito sutarčių galiojimo, be to, priėmęs papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą, pranešė, jog pradės priverstinį išieškojimą pagal vekselius), yra pagrindas mažinti netesybas. Atsakovas buvo ypač nesąžiningas ir naudojo ekonominį spaudimą tiek iki sutarčių sudarymo, tiek jas vykdant bei modifikuojant, tiek posutartiniame etape, jokia dalimi neprisiėmė ekonominės krizės padarinių, nors, būdamas patyręs verslininkas, turėjo žymiai didesnes galimybes prognozuoti įkeisto turto vertės sumažėjimą ir su tuo susijusią vartotojų riziką.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

78Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

79Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovai ginčo santykiams nepagrįstai taiko vartojimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tokią išvadą teismas darė remdamasis kredito sutartimis (sutarčių 2.3 punktai), iš kurių matyti, kad kredito paskirtis – žemės sklypui ir nekilnojamajam turtui įsigyti. Nors I. Z. sudarytos kredito sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad kredito lėšos išduodamos dar ir vartojimo reikmėms, tačiau visos kredito lėšos faktiškai buvo skirtos ir panaudotos tik 2 ha žemės sklypui įsigyti. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis (ieškovų adresuotus raštus atsakovui, iš kurių matyti, jog ieškovai užsiiminėjo verslu, susijusiu su nekilnojamojo turto sandoriais, trečiųjų asmenų N. Š. ir J. A. paaiškinimus, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą) ieškovai I. Z. ir A. Z. įsigijo žemės sklypą ne asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o su verslu susijusiam tikslui, t. y. vykdė detaliojo plano ruošimo darbus, o naujai suformuotus 18 sklypų ketino pelningai parduoti. Teismas pažymėjo, jog šalių teisiniai santykiai buvo nagrinėjami kitoje civilinėje byloje Nr. 2S-715-823/2012, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 30 d. nutartimi akcentavo, kad tokia ieškovės I. Z. sutartis, vadovaujantis CK 1.39 straipsnio 1 dalimi ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

80Teismas pažymėjo, kad reikšdami reikalavimus pripažinti negaliojančiomis ir pakeisti kreditų sutarčių ir papildomų susitarimų sąlygas, ieškovai save laikė vartotojais ir reikalavo apginti jų pažeistas teises vartojimo santykiams skirtomis įstatymo nuostatomis, teigdami, kad jų teisės pažeistos dėl to, jog atsakovas primetė kreditų sutarčių ir jų pakeitimų nesąžiningas sąlygas, vengė prisiimti bent dalį rizikos ir pan. Byloje konstatavęs, kad kredito sutartys negali būti vertinamos kaip vartojimo, o atitinkamai netaikomas ir vartojimo teisiniams santykiams įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti ieškovų argumentų, susijusių su vartotojų teisių pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nuo pat kredito sutarčių pasirašymo dienos aktyviai bendravo ir derėjosi dėl sutarties sąlygų, jos pakeitimų, todėl nepagrįstai teigia, kad atsakovas primesdavo jiems sutarties sąlygas. Ginčijamas kredito sutartis teismas laikė dvejų lygiaverčių šalių sudarytais sandoriais; sutartys buvo skirtos atsakovo verslo interesų tenkinimui, todėl dalintis rizika su ieškovais atsakovas neturi pagrindo. Patys ieškovai sandorių sudarymo metu veikė kaip nekilnojamojo turto verslą vystantys subjektai, todėl, teismo nuomone, privalėjo patys atlikti teisingus ir protingus savo vykdomos veiklos rizikos apskaičiavimus, numatyti kokį poveikį jų ūkinei-komercinei veiklai turės nekilnojamojo turto vertės ir paklausos mažėjimas, įvertinti galimus kreditavimo rizikos veiksnius.

81Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sutarčių pakeitimai, kurių pagrindu ieškovai išrašė vekselius, buvo padaryti būtent ieškovų prašymu, be to, banko pasiūlyti pakeitimai buvo pakankamai ilgai aptarinėjami derybų metu. Tuo atveju, jei ieškovai abejojo dėl vekselių teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš atlikdami tą veiksmą privalėjo būti pakankamai apdairūs, protingi ir sąžiningi. Ieškovai turėjo visas galimybes prieš pasirašant vekselius ir laidavimus vekselyje pasikonsultuoti su advokatu ar kitu kompetentingu asmeniu dėl atliekamo veiksmo teisinių padarinių. Teismas nustatė, kad ieškovai ne kartą yra pasirašinėję vekselius. Be to, anksčiau išrašytus vekselius kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškovai ginčijo CK 1.90, 1.91 straipsnio pagrindais dar iki išduodami vekselį atsakovui UAB Medicinos bankui, todėl šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad ieškovai negalėjo klysti dėl vekselių reikšmės, kad visi vekselių išrašymo ypatumai jiems buvo žinomi dar iki vekselių pasirašymo. Ieškovai I. Z., V. Z., A. Z. yra verslininkai, turi vadovavimo patirties, todėl preziumuojama, kad gerai išmano teisės aktų reikalavimus ir jiems taikomi padidinti rūpestingumo, atidumo reikalavimai, tokie asmenys turi gilesnes sutarčių sudarymo, informacijos analizavimo žinias, suvokia įsipareigojimų prisiėmimo pasekmes.

82Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai teigia, kad vekseliais jie įsipareigoja dvigubai sutarties su delspinigiais sumai. Iš bylos medžiagos matyti, kad išieškojimas vykdomas pagal dvi kredito sutartis: 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartį Nr. LOAN_40173, kurios kredito gavėjas yra A. Z., bei pagal 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartį Nr. LOAN_40160, kurios kredito gavėja – I. Z.. Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pagal 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartį Nr. LOAN_40173 iš ieškovų A. Z., I. Z. ir V. Z. išieškojimą vykdo tik pagal vykdomąjį įrašą (t. y. tik kaip iš laiduotojų), o iš ieškovo A. Z. – iš įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Pagal 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartį Nr. LOAN_40160 yra vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą tik iš laiduotojų A. Z., V. Z. ir A. Z., o išieškojimas iš I. Z. pagal 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartį Nr.LOAN_40160 - iš įkeisto turto vertės.

83Teismas taip pat sprendė, jog ieškovai neįrodė ir kito sandorio negaliojimo pagrindo, t. y. ekonominio spaudimo buvimo (CK 1.91 str.). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovas neteisėtai grasino ieškovams ekonominiais pagrindais. Atsakovo teikti įspėjimai ir reikalavimai vykdyti kredito sutartis bei veiksmai, susieti su kreditų priverstiniu išieškojimu, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas, juo labiau, kad iki išieškojimo papildomais sandoriais pusantrų metų buvo derinama abiejų šalių valia. Be to, atsakovas nevaržė ieškovų teisės kreiptis dėl jų kreditavimo į kitas kredito institucijas, o priešingai – teikdavo sutikimus dėl kreditų refinansavimo kitoms kredito institucijoms (banko Nordea filialui, AB bankui Snoras).

84Teismas sutiko su atsakovu, kad aplinkybė, jog ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu pareikštas tik daugiau kaip po trejų metų nuo vekselio išrašymo dienos ir tik po to, kai jau buvo pradėtas ieškojimas iš ieškovų, teismų praktikoje pripažįstama kaip vienas iš savarankiškų pagrindų ieškinį atmesti.

85Teismas nustatė, kad papildomais susitarimais Nr. 1 buvo nustatytas galutinis ginčo kreditų grąžinimo terminas - 2010 m. gruodžio 22 d. Sutartys nutrauktos 2010 m. gruodžio 26 d., t. y. ieškovams ilgą laiką nevykdant kredito sutarčių sąlygų, siunčiant pranešimus apie sutarčių sąlygų nevykdymą ir nepavykus susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovai po 2009 m. kovo 24 d. papildomo susitarimo Nr. 1 dėl kredito sutarties Nr. LOAN_40160 ir 2009 m. kovo 16 d. papildomo susitarimo Nr. 1 dėl kredito sutarties Nr. LOAN_40173 sudarymo beveik nedengė kredito (iki 2010 m. liepos 1 d. pagal sutartis ieškovė buvo sumokėjusi 252 eurus, o ieškovas 311 eurus). Buvo nesumokėta palūkanų dalis, nors remiantis kredito sutarčių 4.4 punktų pakeitimais, ieškovai turėjo jas mokėti kas mėnesį. Kredito sutarčių 7.5 punktas suteikė atsakovui teisę nutraukti sutartis, įspėjus paskolų gavėjus prieš 10 dienų, jeigu gavėjai ilgiau kaip šešiasdešimt dienų negrąžina kredito/jo dalies, ir/ar nemoka palūkanų, kitų mokėtinų sumų. Teismas konstatavo, kad, esant situacijai, kai ieškovai neginčija fakto, jog sutarčių tinkamai nevykdė ir negrąžino sutartimis nustatyta tvarka kredito dalių bei nemokėjo palūkanų, taip pat nustačius, kad ieškovai nėra vartotojai, yra pagrįstas atsakovo teiginys, jog dešimties dienų kalendorinis terminas prievolių pažeidimams pašalinti ir kredito sutarčiai nutraukti, laikytinas protingu ir adekvačiu terminu (CK 1.5 str.). Iki sutarties nutraukimo ieškovams buvo siunčiami pranešimai, su ieškovais buvo bendraujama banke ir bandoma surasti visoms šalims priimtiną sprendimą. Teismo nuomone, kredito sutarčių 7.5 punktas atitinka CK 6.217 straipsnį, nes kredito sumos negrąžinimas ir nesavalaikis palūkanų mokėjimas kreditavimo santykiuose yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad šios nuostatos pripažinimas neteisėta negalėtų daryti įtakos ieškovų teisėms, nes galutinis kredito grąžinimo terminas jau yra suėjęs 2010 m. gruodžio 22 d. Šią dieną turėjo būti visiškai įvykdyta ieškovų mokėjimo prievolė atsakovui ir atsakovas, nepriklausomai nuo to, ar sutartys nutrauktos, ar ne, turėjo teisę pradėti išieškojimą iš ieškovų (kredito sutartys buvo nutrauktos nuo 2010 m. gruodžio 26 d., t. y. jau pasibaigus kredito grąžinimo terminui).

86Po sutarčių nutraukimo ieškovai nemažino savo įsiskolinimo ieškovui, todėl teismas nematė pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus 2011 m. sausio 20 d. ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutraukus derybas su ieškovais.

87Teismas, vertindamas, ar delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, atsižvelgė į tai, kad ieškovams kreditas buvo išduotas verslo tikslais, ieškovai nėra grąžinę atsakovui kreditų, nemokėjo palūkanų. Be to, atsakovas išieškojimo procese prašė priteisti tik 0,02 proc. dydžio delspinigius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai nėra vartotojai, kad pažeista kreditoriaus teisė atgauti kreditus ir gauti palūkanas už naudojimąsi pinigais, kad kredito sutarties 4.5-4.6 punktuose įtvirtinta sąlyga dėl 1 ir 2 procentiniais punktais padidintų palūkanų yra sąžininga (juolab kad jos yra siejamos su ieškovų esminiais sutarties sąlygų ir kreditoriaus interesų pažeidimais bei paskolos kredito rizikos padidėjimu), sprendė, jog tokios kredito sutarties nuostatos atitinka tiek teisminę praktiką, tiek ir CK nustatytą reglamentavimą (CK 6.37 str. 1-3 d.), pagal kurią kreditorius ir skolininkas gali susitarti dėl didesnio palūkanų dydžio. Teismas pažymėjo, kad sutarčių teisėje prioritetinę reikšmę turi sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

88Teismas nurodė, kad kredito sutarčių 5.3 punkte numatyta įmokų paskirstymo eiliškumo sąlyga atitinka CK 6.54 straipsnyje numatytą įmokų paskirstymo eiliškumą, todėl ieškovų teisių nepažeidžia.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

89Ieškovai (apeliantai) A. Z. ir A. Z. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti visą ar iš dalies, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais argumentais ir paaiškinimais, neatsižvelgė į tai, kad ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo melagingą informaciją.
  2. Teismas padarė įrodymais neparemtą išvadą, kad A. ir A. Z. su atsakovu pasirašyta kredito sutartis yra verslo kreditas. Ieškovai pirko sklypą asmeninėms reikmėms, t.y. nusistatę atskiras dalis sklypo suskaidymo būdu, planavo statyti individualius gyvenamuosius namus sau ir savo vaikams bei kitiems šeimos nariams. Ieškovų paimtas kreditas turi būti vertinamas kaip vartojimo kreditas ir jam taikytinas atitinkamas specifinis teisinis reglamentavimas.
  3. Teismo išvados dėl pagrindo vekseliams pripažinti negaliojančiais neegzistavimo yra nepagrįstos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal išrašytus vekselius ieškovams būtų buvę pervestos lėšos. Tai, kad suklydo, ieškovai suprato tik gavę iš antstolės dokumentus apie pradėtą priverstinį skolų išieškojimą pagal vekselius. Tik tuo metu ieškovams tapo aišku, kad atsakovas vekselius traktuoja ne kaip prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimo priemonę, o kaip atskirus skolą patvirtinančius dokumentus, nors atsakovas, reikalaudamas vekselius pasirašyti, neatliko jokių papildomų mokėjimų, išskyrus tik 369 500 Lt apmokėjimą pagal 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartį, kuri buvo užtikrinta hipoteka. Tai, kad atsakovas pateikė antstolei vykdomuosius įrašus vykdymui, bet neinformavo apie įkeistą turtą, iš kurio turėjo būti išieškoma pirmiausiai, parodo esminį šio kreditoriaus nesąžiningumą. Kadangi gautas kreditas buvo užtikrintas hipoteka, tai dar ir papildomas vekselių pasirašymas buvo visiškai nereikalingas, o vykdomųjų įrašų pagal juos išdavimas bei pateikimas antstoliui yra nepagrįstas. Atsakovas, apgaulės būdų gavęs vekselius, sudarė sau išskirtines sąlygas nukreipti išieškojimą į visą ieškovams priklausantį turtą anksčiau, negu bus realizuotas įkeistas turtas ir bus žinoma, kokia skolos dalis liko nepadengta. Toks banko elgesys neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos (jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto) ir iš esmės pažeidžia ieškovų, kaip kredito gavėjų, teises.
  4. Kadangi teismas netinkamai kvalifikavo kredito sutartį, nevertino jos kaip vartojimo sutarties, nevertino sutarties nesąžiningų sąlygų, todėl liko neapgintos ieškovų, kaip vartotojų, pažeistos teisės.

90Ieškovai I. Z., V. Z. (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, tenkinti ieškinio reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad kreditas buvo skirtas ne asmeniniams šeimos, o verslo poreikiams tenkinti.
  2. Negalima sutikti su atsakovo teismui pateikta pozicija, kad tarp ieškovų ir atsakovo susiklostė ne partnerystės teisiniai santykiai. Ieškovai nebuvo ir nėra verslo subjektai, neturi savo finansinių rizikų vertinimo padalinio, nėra nekilnojamojo turto objektų vertės ekspertai, todėl atsakovas privalo kartu su ieškovais dalytis rizika. Esminės sutarties sąlygos, dėl kurių ieškovų padėtis, lyginant ją su vartotojų teisių standartais, yra pabloginama, yra sąlygos, neproporcingai padidinančios ieškovų, kaip vartotojų, atsakomybę tuo atveju, kai ieškovai dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, laikinai negali vykdyti arba tinkamai vykdyti atskirų sutarties sąlygų. Į šią sąlygų grupę įeina tokios sutarčių ir papildomų susitarimų sąlygos, išdėstytos sutarčių 2.7-2.10, 4.5, 4.6, 5.2, 5.3, 6.7, 6.8, 7.1, 7.3, 7.4, 7.5,7.6, 8.1.6, papildomų susitarimų Nr. 1 1.2, 1.6, papildomų susitarimų Nr. 2 1.2 ir 2 punktuose. Ne visos iš tų sąlygų yra standartinės, bet visos jos, įskaitant individualiai aptartas, yra kredito davėjo ekonominės galios, o kai kurios ir tiesioginio ekonominio spaudimo pasekmė.
  3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių vykusios derybos buvo nutrauktos teisėtai.
  4. Bankas gavo pakankamą ieškovų prievolių pagal sutartis užtikrinimą hipoteka. Papildomai išdavus atsakovui vekselius dėl visos sutarties su delspinigiais sumos, ieškovai tapo skolingi atsakovai dvigubas paskolų su palūkanomis ir delspinigiais sumas. Atsakovo veiksmai, kurių pagrindu ieškovai buvo priversti įsipareigoti atsakovui dvigubai daugiau nei priklausytų pagal sutartį, laikytini kaip ekonominis spaudimas ar net apgaulė ir sukčiavimas stambiu mastu. Esminis suklydimas iš ieškovų pusės pasireiškė tuo, kad vekselių pasirašymo metu ieškovai nesuvokė, jog įsipareigojo dvigubai sutarties su delspinigiais sumai. Ieškovus iš esmės klaidino ir sutarčių nuostatos, kuriose vekseliai laikomi reikalavimo užtikrinimo priemonėmis. Tokių nuostatų buvimas standartinėmis laikytinose sutartyse yra pakankamas pagrindas pripažinti suklydimą.
  5. Atsakovo veiksmai reikalaujant išduoti vekselius ir pateikti papildomas prievolių jam užtikrinimo priemones, laikytini ekonominiu spaudimu, kuris pasireiškė ne tik iš atsakovo veiksmų jau po sutarties sudarymo (kaip reakcija į finansinę krizę, siekiant visus jos padarinius perkelti vartotojui). Daryti tokį spaudimą galimybė buvo numatyta iš anksto, dar rengiant standartinių sutarties sąlygų paketą. Standartinė sutartis iš esmės yra parengta taip, kad kredito davėjas neturi jokių įsipareigojimų, išskyrus išmokėti kredito sumą, ir jam nekyla jokia atsakomybė, jei jis, net ir pasirašęs kredito sutartį, kredito nesuteiktų. Tokia situacija laikytina ir 2010 m. gruodžio 29 d. atsakovo pasiūlymas ieškovams pratęsti kredito sutartis, pateikiant papildomą UAB „Ošo verslas“ laidavimą. Nepaisant to, kad su šia sąlyga ieškovai sutiko, 2011 m. sausio 20 d. atsakovas šio pasiūlymo atsisakė, neaiškiai ir nesuprantamai pareikšdamas, kad paties atsakovo pasiūlyti kredito sutarčių pakeitimai „nepagrįstai padidina sutarties įvykdymo riziką“. Iš karto po to atsakovas ieškovams pranešė apie vekselių neapmokėjimą ir pateikė juos vizuoti. Vėliau atsakovas išreiškė sutikimą modifikuoti sutartį tik tokiu atveju, jei būtų papildomai įkeistas dar koks nors turtas. Dėl vekselių išdavimo buvo deramasi ilgai, atsakovas patikino tiek ieškovus, tiek jų atstovą, jog toks vekselių „pririšimas“ prie sutarties negalės turėti jokių neigiamų pasekmių ieškovams, nes negalės būti naudojamas kaip atskiras dokumentas. Ieškovai, būdami sąžiningi žmonės, negalėjo įtarti atsakovo, t. y. kad šis pradės išieškojimą pagal vekselius, pagal kuriuos nesuteikė jokių pinigų, ir tik po to pradės išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto.
  6. Sutartyse ir papildomuose susitarimuose nustatytos palūkanos ir delspinigiai iškreipia tiek palūkanų, tiek ir netesybų (delspinigių) esmę bei prasmę, tam tikrais atvejais tapdami netgi baudinėmis netesybomis.

91Atsakovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visos kredito sutarties pagrindu išduotos lėšos buvo panaudotos ne vartojimo tikslams, o žemės sklypui įsigyti. Vartojimo poreikiams kreditas naudojamas nebuvo. Ieškovų teiginiai dėl ekonominio spaudimo nepagrįsti įrodymais (CPK 12, 178 str.), prieštarauja į bylą pateiktiems dokumentams. Ieškinio prieduose ieškovai pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog pasirašant su atsakovu susitarimus, vyko intensyvios derybos. Be to, patys ieškovai teikė prašymus dėl papildomų susitarimų pasirašymo, siūlė atsakovui įvairius galimus skolos grąžinimo variantus (AB Nordea banko refinansavimas, pirkėjo paieškos, papildomo buto įkeitimas). Apeliantų argumentai, kad atsakovas privalėjo iš pradžių parduoti įkeistą turtą ir tik po to reikalauti prievolių įvykdymo iš solidariųjų bendraskolių, yra nepagrįsti. Hipoteka buvo užtikrintas konkretaus skolininko pagal konkrečią kredito sutartį įsipareigojimų vykdymas, tačiau kitų bendraskolių įsipareigojimų vykdymas pagal vekselius nėra užtikrintas, todėl į laiduotojus pagal vekselius išieškojimas gali būti nukreipiamas nelaukiant hipoteka įkeisto turto realizavimo. Ieškovai V. Z. ir I. Z. negalėjo klysti dėl vekselių reikšmės, kadangi visi atitinkami niuansai jiems buvo žinomi dar iki vekselių pasirašymo. Ieškovai V. Z. ir I. Z. kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1223-431/2010 vekselius ginčijo dėl suklydimo ir apgaulės, prašė išrašytus vekselius pripažinti negaliojančiais pagal CPK 1.90-1.91 straipsnių nuostatas tais pačiais pagrindais, kaip ir ginčo vekselius šioje byloje, todėl ginčyti vekselių CK 1.90 straipsnių pagrindu ieškovai V. Z. ir I. Z. neturi galimybės. Be to, ieškovai nurodytoje byloje jau rėmėsi kasacinio teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 suformuota praktika. Šios vekselio pasirašymo pasekmės taip pat privalėjo būti žinomos atsakovams A. Z. ir A. Z. dėl tarp ieškovų egzistuojančių giminystės ryšių ir vieningo verslo intereso. Atsakovas palaiko visus skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, susijusius su derybų nutraukimu, įmokų paskirstymo eiliškumu, informacijos apie klientus rinkimu, kitomis kredito sutarčių nuostatomis, netesybų dydžiu, taip pat su kredito sutarčių nutraukimu. Atsakovas pažymėjo, kad netesybos atsakovui (kiek tai susiję su I. Z. atžvilgiu taikytinomis netesybomis) yra priteistos įsiteisėjusia ir vykdytina bei prejudicinę galią turinčia teismo nutartimi (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 5085V/2011).

92Trečiasis asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad palaiko savo išvadoje, kurią pateikė šioje civilinėje byloje, išdėstytą poziciją.

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

93Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.). Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

94Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės.

952006 m. gruodžio 19 d. ieškovė I. Z. ir atsakovas sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 460 000 Lt kreditas. Analogišką kredito sutartį pasirašė ir ieškovas A. Z., skyrėsi tik jam suteiktas kredito dydis, t. y. buvo suteikta 369 500 Lt. Kredito sutartyse numatyta, kad kredito gavėjų prievolių įvykdymas užtikrinamas: kredito gavėjų sąskaitose esančių lėšų ir turtinių teisių į jas įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka, laidavimu (sutarčių 2.7 p.) (1 t., 66-75 b. l.). Ieškovai A. Z., A. Z. ir V. Z. pasirašė laidavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai atsakyti atsakovui su kredito gavėja I. Z.; analogišką laidavimo sutartį pasirašė ir I. Z., V. Z., A. Z., užtikrindami prievolių pagal A. Z. pasirašytą kredito sutartį įvykdymą (1 t., 76-81 b. l., 3 t., 43-48 b. l.). Tarp ieškovų (kredito gavėjų) ir atsakovo buvo pasirašyti papildomi susitarimai Nr. 1 prie kredito sutarčių, pagal kuriuos kredito valiuta pakeista į eurus, suteikta papildoma kredito suma (I. Z. – 25 343 eurai, A. Z. ? 18 466 eurai) iki 2009 m. balandžio 30 d., padidinta metinė palūkanų norma, prie kredito paskirties papildomai įrašyta, jog kreditas skirtas ir palūkanoms pagal kredito sutartis dengti, galutinis kredito grąžinimo terminas numatytas 2010 m. gruodžio 22 d., pakeistas ir papildytas kredito sutarties punktas dėl kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo. I. Z. su atsakovu sudarytos kredito sutarties 2.7 punkte po papildomo sutarimo Nr. 1 pasirašymo nurodyti tokie kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimai: kredito gavėjų lėšų bei turtinių teisių į jas įkeitimas, 2 ha žemės sklypo, esančio ( - ), įkeitimas, V. Z., A. Z. ir A. Z. laidavimai, žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančių ( - ), įkeitimas, I. Z. išrašytas 226 947 eurų paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio apmokėjimo terminas ? 5 dienos po pateikimo. Vekselyje įrašoma sąlyga: „Vekselio pateikimo vizuoti terminas pratęstas iki 2011 m. birželio 30 d“. Vekselį laiduoja V. Z., A. Z., A. Z. Ieškovo A. Z. su atsakovu sudarytame papildomame susitarime Nr. 1 numatytos analogiškos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, išskyrus tai, kad laiduotojais pagal kredito sutartį yra I. Z., V. Z., A. Z., taip pat tai, kad A. Z. išduoda 143 620 eurų paprastąjį vekselį ir kad laiduotojais pagal vekselį yra V. Z., I. Z., A. Z. Papildomame susitarime Nr. 1 šalys taip pat numatė, jog iki papildomo susitarimo įsigaliojimo dienos priskaičiuoti delspinigiai sumokami iki 2010 m. gruodžio 22 d., o palūkanos pradedamos mokėti nuo 2009 m. birželio 22 d. ir mokamos už kiekvieną mėnesį. Grąžinant visą panaudotą kreditą kartu sumokamos ir priskaičiuotos palūkanos bei įsipareigojimo mokestis (1 t., 86-89 b. l.). 2009 m. kovo 24 d. ieškovė I. Z. atsakovui išdavė 226 947 eurų paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį laidavo V. Z., A. Z., A. Z.; ieškovas A. Z. išdavė atsakovui vekselį už 143 620 eurų sumą, kurį laidavo A. Z., I. Z., V. Z. (1 t., 90-91 b. l.). Taip pat kredito gavėjai ir atsakovas sudarė papildomą susitarimą Nr. 2, pagal kurį pakeistas ir papildytas kredito grąžinimo dalimis grafikas, numatyta, kad iki papildomo susitarimo Nr. 2 prie sutarties pasirašymo dienos sukauptos palūkanos sumokamos iki 2010 m. gruodžio 22 d., nuo papildomo susitarimo Nr. 2 prie sutarties pasirašymo dienos skaičiuojamų palūkanų mokėjimas atidedamas iki 2010 m. gruodžio 22 d. ir šios sukauptos palūkanos sumokamos 2010 m. gruodžio 22 d.; kredito gavėjai įsipareigojo iki papildomo susitarimo Nr. 2 prie sutarties pasirašymo dienos priskaičiuotus delspinigius sumokėti iki 2010 m. gruodžio 22 d. Vėliau šalys derėjosi dėl susitarimo Nr. 3 pasirašymo, tačiau derybos nutrūko, atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartis.

96Dėl kredito sutarčių kvalifikavimo vartojimo sutartimi ir pagrindo jų sąlygas vertinti sąžiningumo aspektu egzistavimo

97Apeliantų teigimu, ginčijamos kredito sutartys, kurių sąlygas ir vienašalį nutraukimą ginčija apeliantai, yra vartojimo sutartys, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šių kredito sutarčių nuostatas, įskaitant ir nuostatą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, įvertinti sąžiningumo aspektu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai esminėmis aplinkybėmis, identifikuojančiomis ginčo atveju buvus vartojimo teisinius santykius, įvardijo tai, jog I. Z. su atsakovu sudarytos kredito sutarties 2.3 punkte buvo apibrėžta kredito paskirtis – žemės sklypui įsigyti ir vartojimo reikmėms, jog ieškovai yra fiziniai asmenys, sudarę sutartį su juridiniu asmeniu – banku, be to, sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal atsakovo parengtas standartines sąlygas. Apeliantai nurodė, jog kreditą ėmė žemės sklypui pirkti, siekiant jame pastatyti gyvenamuosius namus sau ir savo artimiesiems. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytą faktinę aplinkybę, jog ieškovams suteiktas kreditas buvo panaudotas išimtinai žemės sklypui pirkti, be to, su verslu susijusiam tikslui, kredito sutarties nekvalifikavo vartojimo sutartimi bei tuo pagrindu atsisakė atlikti ginčijamų sutarties sąlygų kontrolę sąžiningumo aspektu pagal CK 6.188 straipsnyje išdėstytus kriterijus. Apeliaciniuose skunduose apeliantai detaliau neargumentuoja savo pozicijos dėl kredito sutarčių kvalifikavimo vartojimo sutartimis, savo teiginius grindžia motyvais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, aiškina, jog ieškovai pirko sklypą asmeninėms reikmėms, t. y. nusistatę dalis sklypo suskaidymo būdu, planavo statyti individualius gyvenamuosius namus sau, o ateityje – savo vaikams bei kitiems šeimos nariams. Įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos nei padarė pirmosios instancijos teismas išvados dėl kredito sutarčių kvalifikavimo.

98Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, kt.). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Kaip minėta, ieškovų apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškinyje prašomos pripažinti negaliojančiomis kredito sutarčių sąlygos, įskaitant ir sąlygą, kurios pagrindu buvo nutrauktos kredito sutartys, ir kurių vienašalį nutraukimą prašoma pripažinti neteisėtu, esančios nesąžiningos. Pažymėtina, jog CK 6.188 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartotojo teisė teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paminėtas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą išvadai, jog ši teisės norma skirta tik specialaus subjekto – vartotojo – teisių apsaugai specifinėje srityje, t. y. vartojimo teisiniuose santykiuose. Taigi apeliantų keliamam klausimui (atitinkamų sutarties sąlygų nesąžiningumo vertinimui) esminę reikšmę turi sutarties kvalifikavimas (ar ji yra vartojimo ar ne vartojimo sutartis), kadangi teismui pareiga atlikti ginčo sutarčių sąlygų kontrolę CK 6.188 straipsnyje išdėstytų nuostatų pagrindu kiltų tik tuo atveju, jeigu ginčijama sutartis būtų kvalifikuota kaip vartojimo sutartis. CK 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis – prekių ir paslaugų įsigijimo sutartis su pardavėju ar paslaugų teikėju, sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Teismas turi kvalifikuoti ginčo sutartį pagal visus įstatyme išvardytus kriterijus, nes nuo to priklauso, kokie materialiniai įstatymai taikytini sprendžiant šitoje byloje kilusį ginčą. Sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės - komercinės ar profesinės veiklos, o dėl asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimo; trečia, prekes parduoda (tiekia) ar paslaugas teikia verslininkas. Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybė, jog atsakovo su I. Z. sudarytoje sutartyje nurodyta kredito suteikimo paskirtis ne tik žemės sklypui įsigyti, bet ir vartojimo reikmėms (kredito sutarties 2.3 p.) (1 t., 66-70 b. l.), nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, kadangi vien kredito rūšies pavadinimo nurodymas (ypač kai be vartojimo reikmių nurodoma ir kita kredito paskirties rūšis - žemės sklypo įsigijimas) nesudaro pagrindo ginčo sutartį vertinti kaip vartojimo sutartį pirmiau paminėtų teisės normų prasme. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kitoje atsakovo su A. Z. sudarytoje kredito sutartyje kredito paskirtimi apibrėžtas tik nekilnojamojo turto įsigijimas (sutarties 2.3 p.) (1 t. 71-75 b. l.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kredito sutartys, sudarytos su fiziniais asmenimis, paprastai kvalifikuojamos kaip vartojimo sutartys, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar be tos aplinkybės, jog kredito sutartys buvo sudarytos tarp komercinio banko (verslininko) ir fizinių asmenų, šioji iš tikrųjų atitiko kitus būtinus (pirmiau išvardytus) vartojimo sutarties apibrėžimo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai neįrodė, jog ginčijamomis sutartimis suteikti kreditai buvo skirti ir realiai panaudoti ieškovų asmeniniams, jų šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jog kredito sutarčių pagrindu ieškovams perduotos lėšos buvo panaudotos 2 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui įsigyti ir, pakeitus šio žemės sklypo tikslinę paskirtį, atskiriems (mažesniems) žemės sklypams suformuoti, turint ketinimą juos parduoti, patvirtina esantį šių kredito sutarčių komercinį pobūdį. Byloje esantys duomenys liudija, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2006 m. lapkričio 27 d., o jau 2007 m. sausio 9 d. ieškovė I. Z. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog 2 ha žemės sklypo formavimo tikslas yra sklypo padalijimas į 18 atskirų sklypų. Prašymą pasirašė visi žemės sklypo savininkai (2 t., 159 b. l.). Toks leidimas buvo gautas 2007 m. gegužės 10 d. (2 t., 160 b. l.). 2010 m. sausio 13 d. ieškovė I. Z. pateikė prašymą leisti rengti detalųjį planą žemės sklypo dalims, kurios priklauso I. Z. ir A. Z., planavimo tikslą įvardijant kaip žemės sklypo paskirties keitimą (2 t. 163 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kad ieškovai atitinkamų veiksmų žemės sklypą padalyti į atskirus turtinius vienetus ėmėsi iš karto po žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir kredito sutarčių sudarymo, kad žemės sklypą buvo siekiama padalyti net į 18 atskirų sklypų, akivaizdžiai liudija komercinį kredito ėmimo tikslą. Be to, kad žemės sklypas buvo perkamas turint tikslą tokiu būdu uždirbti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu patvirtinto žemės sklypo bendrasavininkės J. A. (Vasiliauskienė) (ji teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai buvo verslo projektas, kad visą laiką buvo kalbama apie tai, kad sklypas bus parduotas, o pelnas pasidalytas), N. Š. (teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu žemės sklypų kainos buvo aukštos, dėl to manė, kad bus galima užsidirbti) (3 t., 257, 258 b. l.). Kredito pagal sutartis gavėjai ieškovai I. Z. ir A. Z. 2011 m. kovo 8 d. teikė atsakovui prašymą „Dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, dėl papildomų garantijų, dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo“, kuriame nurodė, kad „...Banką prašytume atsižvelgti į tai, kad esame jaunos šeimos, auginančios mažamečius ar (ir) nepilnamečius vaikus, be to, iki krizės užsiėmusios verslu, susijusiu su nekilnojamojo turto sandoriais ir dėl to patyrusios didelių, nenumatytų nuostolių...“ (3 t., 34 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamam klausimui svarbu ir tai, jog apeliantai iš esmės neginčijo teismo nustatytų aplinkybių, patvirtinančių faktinį paskolos panaudojimą (skolintų lėšų panaudojimo sritį). Tai, kad visos tiek I. Z., tiek A. Z. suteikto kredito dalys (atitinkamai 460 000 Lt ir 369 500 Lt) buvo panaudotos žemės sklypui (jo dalims), esančiam ( - ), įsigyti, patvirtina žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties 2.1.3 ir 2.1.4.2 punktai, pagal kuriuos šias kreditų sumas už I. Z. ir A. Z. įsipareigojo tiesiogiai į sklypo pardavėjo sąskaitą sumokėti ir sumokėjo atsakovas UAB Medicinos bankas (1 t., 92-95 b. l., 3 t., 32, 33 b. l.). Be to, ieškovus ir atsakovą siejusių kreditavimo santykių komercinį pobūdį patvirtina ta aplinkybė, jog ieškovė I. Z. paskolos grąžinimo perspektyvą siejo ne su asmeninėmis ar šeimos pajamomis, o su žemės sklypo, kuriam įsigyti buvo panaudoti atsakovo suteikti kreditai, pardavimu, prieš tai jį padalijus į atskirus nekilnojamųjų daiktų vienetus. Nenustačius aplinkybių, jog kreditas ar bent jo dalis būtų panaudota ieškovų asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, teisėjų kolegija neturi pagrindo ginčijamas kredito sutartis kvalifikuoti vartojimo sutartimis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog kredito sutarčių sudarymo ir vykdymo faktinės aplinkybės paneigia apeliantų teiginį, esą ginčijamomis sutartimis buvo sukurti vartojimo teisiniai santykiai. Pažymėtina ir tai, jog tarp atsakovo ir ieškovės I. Z. sudarytos kredito sutarties, kurios atskiros sąlygos ir sutarties nutraukimas ginčijami šioje byloje, kvalifikavimo vartojimo sutartimi klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, priimtu kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-715-823/2012). Tame procesiniame dokumente, kuriame buvo nagrinėjamas suinteresuotų asmenų A. Z., A. Z., V. Z. ir I. Z. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB Medicinos banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir kuriuo suinteresuoti asmenys kėlė klausimą dėl kredito sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi, bylą nagrinėjęs teismas nenustatė požymių, kurie leistų identifikuoti sutartinių vartojimo santykių sukūrimą. Priešingai, – teismas nustatė, jog faktiškai kreditas buvo panaudotas pirkti nekilnojamajam daiktui, kurį skolininkė ketino perparduoti verslo tikslais (2 t., 156-158 b. l.). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sudarytos paskolos (kredito) sutarties nekvalifikavo vartojimo sutartimi. Nenustačius, jog ginčijamos sutartys yra vartojimo sutartys, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti apeliantų nurodytų ginčijamų sutarties sąlygų (įskaitant ir 7.5.2 punkto sąlygą, kurios pagrindu buvo nutrauktos kredito sutartys ir kurią apeliantai vertinto kaip nesąžiningą bei prieštaraujančią vartotojo teisėms) CK 6.188 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste.

99Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais

100Apeliantų nuomone, atsakovas vekselius vertina ne kaip prievolių pagal kredito sutartis užtikrinimo priemonę, o kaip atskirus skolines prievoles patvirtinančius dokumentus, nors jokie papildomi mokėjimai, išskyrus atliktus kredito sutarčių pagrindu, nebuvo vykdomi. Tai apeliantai (ieškovai) įvardija kaip esminį jų suklydimą, apie ką sužinojo tik gavę iš antstolio dokumentus dėl pradėto išieškojimo pagal vekselius.

101Kaip jau buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, iš papildomų susitarimų Nr. 1, sudarytų prie 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarčių, matyti, jog buvo pakeistas ir papildytas šių sutarčių 2.7 punktas, papildomai į sutartis įtraukiant (kaip kredito gavėjo prievolių įvykdymą užtikrinančią priemonę) I. Z. ir A. Z. atsakovui išduodamus vekselius atitinkamai dėl 226 947 ir 143 620 eurų sumos, kurių apmokėjimo terminas – 5 dienos po pateikimo, už kuriuos (vekselius) laidavo tie patys asmenys, kurie laidavimo sutartimis jau buvo įsipareigoję atsakyti pagal kredito sutartis kaip solidarūs bendraskoliai. 2009 m. kovo 24 d. buvo išduoti nurodyti vekseliai. Laiduotojais pagal I. Z. išduotą vekselį yra V. Z., A. Z., A. Z., pagal A. Z. atsakovui išduotą vekselį ? A. Z., I. Z., V. Z. (1 t., 86-91 b. l.). Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliantais, jog vekselį atsakovas vertina kaip atskirą skolos faktą (kitokį nei pagal kredito sutartį atsiradusią ieškovų prievolę atsakovui) patvirtinantį dokumentą, o ne kaip prievolių pagal kredito sutartis vykdymą užtikrinančią priemonę. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu fakto, jog vekseliai patvirtina kitas nei kredito sutartyse nurodytas skolas, netvirtino ir jo neįrodinėjo. Be to, pačiuose papildomuose susitarimuose prie kredito sutarčių aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad vekseliai išrašomi kaip prievolių pagal kredito sutartis įvykdymui užtikrinti skirta priemonė. Kadangi egzistuoja akivaizdus prievolės pagal kredito sutartis ir vekselius teisinis ryšys, patvirtinantis, jog vekseliai yra papildoma prievolių pagal kredito sutartis užtikrinimo priemonė, apeliantų argumentai dėl jų suklydimo pasirašant vekselius laikytini nepagrįstais.

102Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013, kt.). Analogiškos taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai skolininkas kreditoriui pateikia kelis prievolės užtikrinimo būdus, o vekselis – vienas iš jų. Tokiose situacijose kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu prievolės užtikrinimo būdu ar būdais naudotis siekiant patenkinti savo reikalavimus, o jo reikalavimai turi būti tenkinami tiek, kiek jais siekiama apginti pažeistas teises, nesudarant sąlygų kreditoriui neteisėtai praturtėti.

103Pagrindiniais skolininkais pagal kredito sutartis yra I. Z. ir A. Z., solidariais bendraskoliais pagal laidavimo sutartis ir vekselius su I. Z. ir A. Z. yra V. Z. ir A. Z.. Esant solidariajai skolininkų pareigai kreditorius turi teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Kaip jau minėta, šiuo atveju pagrindinių skolininkų prievolės atsakovui, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas yra užtikrintas lėšų areštu, nekilnojamųjų daiktų įkeitimu, laidavimo sutartimis ir vekseliais, kuriuos, be kita ko, laidavo tie patys asmenys, kurie įsipareigojo atsakyti atsakovui ir pagal laidavimo sutartis. Laiduotojai pagal vekselį įsipareigojo atsakyti solidariai, t. y. lygiai taip pat, kaip ir asmuo, už kurį jie laidavo. Laidavimo sutartimi tie patys asmenys, kurie laidavo pagal vekselį, taip pat įsipareigojo atsakyti atsakovui už kredito gavėjus kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu kredito gavėjai neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal kredito sutartis. Laidavimo sutarčių 4.3 punktuose numatyta, kad laiduotojai atsisako teisės reikalauti, kad atsakovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų kredito gavėjų turtą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas turėjo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojai. Ši išvada sudaro pagrindą nesutikti su apeliantų argumentu, jog atsakovas pirmiausia turėjo nukreipti išieškojimą pagal kredito sutartis į hipoteka įkeistą turtą ir tik žinodamas, kokia konkrečiai kredito dalis liko nesumokėta, nukreipti išieškojimą į visą ieškovų turtą pirmiau nei bus realizuotas hipoteka įkeistas turtas.

104Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas išieškojimą vykdo pagal I. Z. ir A. Z. su atsakovu sudarytas kredito sutartis. Atsakovas pagal ieškovo A. Z. kredito sutartį išieškojimą vykdo pagal vykdomąjį įrašą tik iš laiduotojų pagal vekselį, o iš A. Z. – iš įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Pagal atsakovo su ieškove I. Z. sudarytą kredito sutartį atsakovas vykdo išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą taip pat tik iš laiduotojų A. Z., V. Z. ir A. Z., o išieškojimas iš I. Z. pagal kredito sutartį vykdomos iš įkeisto turto vertės. To, kad ieškojimas pagal vekselius vykdomas tik iš laiduotojų, o iš pagrindinių skolininkų (kredito gavėjų) pagal kredito sutartis vykdomas iš hipoteka įkeisto turto, apeliantai neginčija. Kaip jau minėta, kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys, o byloje nėra duomenų, kad vykdant išieškojimus iš kredito gavėjų iš hipoteka įkeisto turto ir iš laiduotojų pagal vekselius, būtų išieškoma daugiau, nei reikia prievolei pagal kredito sutartis įvykdyti.

105Vekseliai buvo išrašyti šalių abipusio susitarimo pagrindu papildomai išduodant kreditą tam, kad būtų padengtos priskaičiuotos palūkanos pagal kredito sutartis, galutinį kreditų grąžinimo terminą nukeliant 2010 m. gruodžio 22 d. (1 t. 86-89 b. l.). Laiduotojai pagal vekselius jau anksčiau (laidavimo sutartimis) buvo įsipareigoję atsakyti atsakovui pagal kredito sutartis su kredito gavėjais. Tai reiškia, kad vekselių išdavimas, kaip papildoma prievolių pagal kredito sutartis užtikrinimo priemonė, suteikė galimybę papildomai paimti kreditą ir juo padengti tuo metu jau priskaičiuotas palūkanas bei nukelti prievolės įvykdymą vėlesniam terminui, taip išvengiant kredito sutarčių nutraukimo. Be to, pasirašant papildomą susitarimą, kurio viena iš sąlygų buvo vekselių išdavimas, ieškovai dalyvavo derybose ir atsakovui patys siūlė galimus kredito sutarčių modifikavimo variantus, t. y. veikė aktyviai. Po papildomų susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2 pasirašymo ieškovė I. Z. šalių sulygtą valią dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo vertino kaip ieškovams padarytas nuolaidas (1 t. 122-123 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus apeliantų teiginius dėl vekselių išrašymo atsakovo ekonominio spaudimo įtakoje.

106Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl ieškovų apeliaciniuose skunduose nurodytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas. Papildomai pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

107Dėl bylinėjimosi išlaidų

108Ieškovai, paduodami apeliacinius skundus, prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi atidėjo žyminio mokesčio – 17 983 Lt mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (4 t., 28-29 b. l.). Kadangi ieškovų apeliaciniai skundai netenkinami, ši mokesčio suma priteisinta valstybei lygiomis dalimis iš visų ieškovų.

109Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

110Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

111Priteisti valstybei iš ieškovų A. Z. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) A. Z. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) V. Z. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) I. Z. (asmens kodas: ( - ) po 4 495,75 Lt iš kiekvieno žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai V. Z., I. Z., A. Z., A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Ieškovai taip pat prašė pripažinti visiškai ar iš dalies... 6. a) pripažinti negaliojančiais 2006 m. gruodžio 19 d. ieškovės I. Z. bei... 7. 2.8. Įsipareigojimo mokestis nuo nepanaudotos kredito dalies: 1 (vienas)... 8. 2.10. Mokestis už prieš terminą grąžintą kreditą ar jo dalį: 0,5... 9. 4.5. Jei Kredito gavėjas pažeidžia Sutartyje numatytą kredito ar jo dalies... 10. 4.6. Šalys, vadovaujantis CK 6.37 straipsniu susitaria, kad kredito gavėjui... 11. 5.2. Jei kredito gavėjo banko sąskaitoje nebus pakankamai lėšų nurašymui... 12. 5.3 kredito gavėjas besąlygiškai ir neatšaukiamai sutinka, kad Bankas... 13. 6.8. Pateikti per Banko nurodytą terminą bankui priimtiną papildomą kredito... 14. 7.1. Be atskiro įspėjimo visiškai ar iš dalies atsisakyti išduoti... 15. 7.3. Pareikalauti papildomo kredito grąžinimo užtikrinimo, jeigu sumažėja... 16. 7.5. Vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, įspėjus Kredito... 17. 7.5.1. paaiškėja konkrečios aplinkybės, leidžiančios manyti, kad Kredito... 18. 7.5.2. Kredito gavėjas ilgiau kaip 60 (šešiasdešimt) dienų negrąžina... 19. 7.5.3. paaiškėja, kad kreditas naudojamas ar panaudotas ne pagal Sutartyje... 20. 7.5.4. paaiškėja, kad bent vienas iš kredito gavėjo pareiškimų, pateiktų... 21. 7.5.5. Kredito gavėjas neįvykdo bet kurio iš Sutarties 3.1, 6.1, 6.5 ar 6.8... 22. 7.5.6. kyla ginčai dėl Bankui įkeisto turto, o Kredito gavėjas nepateikia... 23. 7.5.7. Kredito gavėjas ar asmuo, užtikrinęs Kredito gavėjo prievolių... 24. 7.5.8. Kredito gavėjas neįvykdo Banko pagal Sutarties 7.4 punktą pateikto... 25. 7.7. pateikti Banko turimą informaciją apie Kredito gavėją kitiems asmenims... 26. 8.1.6. Sutarties sąlygos aptartos individualiai;... 27. b) pakeisti 2006 m. gruodžio 19 d. ieškovės I. Z. ir atsakovo Kredito... 28. 2.9. Delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos: 0,02 (dvi šimtosios) procento;... 29. c) Panaikinti 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN_40160... 30. 1. pakeisti Sutarties 2.1 punktą ir jį išdėstyti taip:... 31. 2.1. Kredito suma yra 158 568 (vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni... 32. 2.1.1. Papildoma kredito suma – 25 343 eurai išduodama ir paimama iki 2009... 33. 1.2. Pakeisti Sutarties 2.2 punktą ir jį išdėstyti taip:... 34. 2.2. Metinė palūkanų norma: 16 (šešiolika) proc.;... 35. 2.3. Kredito paskirtis: žemės sklypo įsigijimui ir vartojimo reikmėms,... 36. 1.6. Pakeisti ir papildyti Sutarties 2.7 punktą ir jį išdėstyti taip:... 37. 2.7.1. kredito gavėjo visų sąskaitų Banke, jose esančių ir būsimų... 38. 2.7.2. 2 ha žemės sklypo, esančio ( - ), paskesnės eilės įkeitimu;... 39. 2.7.3. V. Z., A. Z. ir A. Z. laidavimais;... 40. 2.7.4. žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančių ( - ),... 41. 2.7.5. I. Z. išrašytu 226 947 eurų paprastuoju neprotestuotinu vekseliu,... 42. 3. Kredito gavėjas įsipareigoja šio Susitarimo pasirašymo dieną sumokėti... 43. d) Panaikinti 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN_40160... 44. 1.2. pakeisti Sutarties 4.4 punktą ir jį išdėstyti taip:... 45. 4.4. Iki papildomo susitarimo Nr. 2 prie Sutarties pasirašymo dienos sukauptos... 46. 2. Kredito gavėjas įsipareigoja iki papildomo susitarimo Nr. 2 prie Sutarties... 47. 3. Kredito gavėjas įsipareigoja šio Susitarimo pasirašymo dieną sumokėti... 48. e) Panaikinti 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN_40173... 49. 1.Pakeisti Sutarties 2.1 punktą ir jį išdėstyti taip:... 50. 2.1. Kredito suma yra 125 481 (vienas šimtas dvidešimt penki tūkstančiai... 51. 2.1.1. Papildoma kredito suma ? 18 466 eurų išduodama ir paimama iki 2009 m.... 52. 1.2. Pakeisti Sutarties 2.2 punktą ir jį išdėstyti taip:... 53. 2.2. Metinė palūkanų norma: 16 (šešiolika) proc.;... 54. 1.3. Pakeisti Sutarties 2.3 punktą ir jį išdėstyti taip:... 55. 2.3. Kredito paskirtis: nekilnojamojo turto įsigijimui, palūkanų pagal... 56. 1.6. Pakeisti ir papildyti Sutarties 2.7 punktą ir jį išdėstyti taip:... 57. 2.7. Kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas:... 58. 2.7.1. kredito gavėjo visų sąskaitų Banke, jose esančių ir būsimų... 59. 2.7.2. 2 ha žemės sklypo, esančio ( - ), paskesnės eilės įkeitimu;... 60. 2.7.3. žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančių ( - ),... 61. 2.7.4. I. Z. ir V. Z., A. Z. laidavimais;... 62. 2.7.5. A. Z. išrašytu 143 620 eurų paprastuoju neprotestuotinu vekseliu,... 63. 1.7. Pakeisti sutarties 6.4.2.punktą ir jį išdėstyti taip:... 64. 6.4.2. Delspinigius, nurodytus Sutarties 2.9 punkte, nuo laiku nesumokėtos... 65. 3. Kredito gavėjas įsipareigoja šio Susitarimo pasirašymo dieną sumokėti... 66. f) Panaikinti 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN_40173... 67. 1.2. pakeisti Sutarties 4.4 punktą ir jį išdėstyti taip:... 68. 4.4. Iki papildomo susitarimo Nr. 2 prie Sutarties pasirašymo dienos sukauptos... 69. 2. Kredito gavėjas įsipareigoja iki papildomo susitarimo Nr. 2 prie Sutarties... 70. 3. Kredito gavėjas įsipareigoja šio Susitarimo pasirašymo dieną sumokėti... 71. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. gruodžio 19 d. ieškovė I. Z. ir atsakovas... 72. Ieškiniu ginčijamų kredito sutarčių ir papildomų susitarimų sąlygų... 73. Pasak ieškovų, vekseliai, kurie išduoti papildomų susitarimų Nr. 1... 74. Ieškovų teigimu, vartotojo ir atsakovo (kredito davėjo) teisių ir pareigų... 75. Ieškovai nurodė, kad vartotojo teises pažeidžiančia sąlyga pripažintini... 76. Ieškinyje akcentuota, kad kredito sutartyse ir papildomuose susitarimuose yra... 77. Ieškovų aiškinimu, kai kreditorius pripažįstamas nesąžininga šalimi... 78. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 79. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovai ginčo santykiams... 80. Teismas pažymėjo, kad reikšdami reikalavimus pripažinti negaliojančiomis... 81. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sutarčių pakeitimai, kurių... 82. Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai teigia, kad vekseliais jie... 83. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovai neįrodė ir kito sandorio negaliojimo... 84. Teismas sutiko su atsakovu, kad aplinkybė, jog ieškinys dėl vekselio... 85. Teismas nustatė, kad papildomais susitarimais Nr. 1 buvo nustatytas galutinis... 86. Po sutarčių nutraukimo ieškovai nemažino savo įsiskolinimo ieškovui,... 87. Teismas, vertindamas, ar delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo,... 88. Teismas nurodė, kad kredito sutarčių 5.3 punkte numatyta įmokų paskirstymo... 89. Ieškovai (apeliantai) A. Z. ir A. Z. apeliaciniu skundu prašo teismo... 90. Ieškovai I. Z., V. Z. (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą... 91. Atsakovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo... 92. Trečiasis asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į... 93. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 94. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės.... 95. 2006 m. gruodžio 19 d. ieškovė I. Z. ir atsakovas sudarė kredito sutartį,... 96. Dėl kredito sutarčių kvalifikavimo vartojimo sutartimi ir pagrindo jų... 97. Apeliantų teigimu, ginčijamos kredito sutartys, kurių sąlygas ir... 98. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vartotojų teisių gynimas... 99. Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais... 100. Apeliantų nuomone, atsakovas vekselius vertina ne kaip prievolių pagal... 101. Kaip jau buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, iš papildomų susitarimų Nr.... 102. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia... 103. Pagrindiniais skolininkais pagal kredito sutartis yra I. Z. ir A. Z.,... 104. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas... 105. Vekseliai buvo išrašyti šalių abipusio susitarimo pagrindu papildomai... 106. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl... 107. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 108. Ieškovai, paduodami apeliacinius skundus, prašė atidėti žyminio mokesčio... 109. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 110. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti... 111. Priteisti valstybei iš ieškovų A. Z. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)...