Byla 2K-103/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, rašytinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. (A. R.) kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atlyginti nukentėjusiosioms nusikaltimu padarytą turtinę žalą: R. G. – 6500 Lt, V. M. – 5000 Lt. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. R. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Iš A. R. priteista: nukentėjusiajai R. G. 6500 Lt turtinei žalai atlyginti, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1475 Lt išlaidų už advokato dalyvavimą procese; nukentėjusiajai V. M. 5000 Lt turtinei žalai atlyginti, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1475 Lt išlaidų už advokato dalyvavimą procese.

2Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria: 1) nuteistojo A. R. ir nukentėjusiosios R. G. apeliaciniai skundai atmesti; 2) iš A. R. priteista nukentėjusiajai R. G. 2300 Lt turėtoms proceso išlaidoms apmokėti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

Nustatė

4A. R. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. sausio 13 d., apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šalčininkų m., Vilniaus – Vytauto gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstyb. Nr. ( - ) pažeisdamas KET 53, 68, 170, 171, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. nesaugiu greičiu, sankryžoje, kur prieš sankryžą yra pėsčiųjų perėja, bandydamas iš dešinės pusės apvažiuoti automobilį „Honda CR-V“, valstyb. Nr. ( - ) vairuojamą J. O., kuris tuo metu pradėjo posūkio į dešinę manevrą, kai likęs apvažiavimo tarpas buvo per mažas, atsitrenkė į automobilio „Honda CR-V“ dešinę pusę, nuo ko pasikeitė automobilio „VW Golf“ judėjimo trajektorija, vairuojamo automobilio nestabdė, užvažiavo ant dešiniojo šaligatvio, kur patrenkė pėsčiąsias R. G. ir V. M., dėl to joms buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, sukėlę R. G. sunkų sveikatos sutrikdymą, o V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

5Kasaciniame skunde nuteistasis A. R. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasatoriaus nuomone, teismai nesilaikė BK 2 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3. 1. 8 punkto nuostatų. Nuteistasis teigia, kad teismų išvada, jog jis pažeidė KET 53, 68, 170, 171, 172 punktų reikalavimus yra iš dalies neteisinga. Nuteistasis pripažįsta pažeidęs KET 68 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, tačiau tvirtina esąs įsitikinęs, kad tas pažeidimas nėra tiesiogiai susijęs su atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiųjų sužalojimais. Toliau kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad KET 53 punkte nustatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, o KET 170 punkte nustatytas draudimas apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės, išskyrus atitinkamas išimtis, tuo tarpu byloje nėra duomenų, paneigiančių jo parodymus, kad prieš susidūrimą jis Šalčininkų mieste Vilniaus gatve važiavo tiesiai, pirma eismo juosta, arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Todėl, kasatoriaus nuomone, teismo išvada, kad jis bandė apvažiuoti automobilį „Honda CR-V“, yra nepagrįsta. Skunde nuteistasis nurodo, jog KET 171 punkto nuostatos reikalauja, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Nuteistasis skunde nurodo, kad iš 2008 m. sausio 21 d. ekspertizės akto Nr. 11-140(08) matyti, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko automobilio „Honda CR-V“ vairuotojui sukant į dešinę, todėl akivaizdu, kad jis KET 171 punkto nuostatų nepažeidė. Kasatoriaus nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis pažeidė KET 172 punkto reikalavimus, nes šio punkto nuostatos įpareigoja neviršyti leistino greičio ir pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, tuo tarpu, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis viršijo leistiną greitį ar pasirinko nesaugų greitį. Be to, kasatorius teigia, kad teismas visiškai neanalizavo automobilio „Honda CR-V“ vairuotojo J. O. veiksmų, tinkamai neįvertino ekspertizės išvados apie tai, kad J. O. veiksmai – sukdamas sankryžoje į dešinę ne nuo Vilniaus gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, sudarė kliūtį tiesiai važiuojančiam automobiliui „VW Golf“, buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Kasatoriaus nuomone, J. O. pažeidė KET 53, 145, 164, 150 punktų reikalavimus, o teismui neįvertinus šių pažeidimų, liko abejonės dėl kasatoriaus kaltės. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosioms padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad atsiradusias pasekmes lėmė ir J. O. neteisėti veiksmai, žalos dydis, kasatoriaus nuomone, turėjo būti sumažintas proporcingai jo kaltės laipsniui.

6Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Bekiš prašo nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras mano, kad nuteistasis nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo, jog buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes byloje surinktus įrodymus teismas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad įrodymai buvo įvertinti ne atsietai vieni nuo kitų, o bendra jų visuma, išsamiai argumentuojant, kokie įrodymai pagrindžia nuteistojo kaltę. Prokuroras atsiliepime teigia, kad, priešingai nei nurodoma nuteistojo kasaciniame skunde, teismai pakankamai išsamiai išanalizavo ir kito eismo dalyvio – automobilio „Honda CR-V“ vairuotojo J. O. veiksmus. Prokuroras pažymi, jog teismai nurodė, kad, nors specialisto išvadose bei ekspertizės akte nustatyta, kad automobilio „Honda CR-V“ vairuotojas J. O. turėjo techninę galimybę atlikti posūkio į dešinę manevrą pasitraukęs arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, todėl šioje eismo situacijoje šio vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, tačiau, jeigu J. O. vairuojamas automobilis ir sudarė kliūtį automobiliui, vairuojamam A. R., tai pastarasis nepriklausomai nuo to, ar rodė automobilis „Honda CR-V“ posūkį į dešinę, ar nerodė, privalėjo lėtinti vairuojamo automobilio greitį, kad nesukeltų grėsmės eismo saugumui, o važiuodamas 40 km/h greičiu jis turėtų techninę galimybę išvengti pėsčiųjų partrenkimo. Todėl, prokuroro nuomone, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad būtent kasatoriaus veiksmai bei padaryti KET pažeidimai ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Prokuroras atsiliepime teigia, kad tarp nuteistojo padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

7Nukentėjusioji R. G. ir jos atstovas advokatas V. Ž. atsiliepime prašo nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis kasaciniame skunde ginčija faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumą ir teigiama, kad tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Anot nukentėjusiosios ir jos atstovo, nuorodos kasaciniame skunde į neva netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą yra tik formalios. Be to, atsiliepime nurodoma, kad teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydį, neįvertino visų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Atsiliepime pabrėžiama, kad nustatydamas žalos dydį teismas nepagrįstai rėmėsi vien tuo, jog padarytas neatsargus nusikaltimas, tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, aplinkybės, kad nusikaltimas padarytas nuteistajam esant neblaiviam. Atsiliepime pažymima, kad teismas nepagrįstai nenustatė sunkinančios nuteistojo atsakomybę aplinkybės – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas), nepaisant to, kad nuosprendyje konstatuota, jog nukentėjusioji R. G. dėl nuteistojo padarytos veikos tapo neįgali. Nukentėjusioji mano, kad nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į nuteistojo turtinę padėtį, tinkamai neįvertino nukentėjusiajai sukeltų padarinių, t. y. neįvertino to, jog jai padaryti kūno sužalojimai gali sukelti neigiamų pasekmių ateityje tikintis susilaukti vaikų. Atsiliepime teigiama, kad nuteistojo argumentai apie būtinumą įtraukti į bylą J. O. yra tik siekimas, jog byla būtų grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tokiu būdu sulaukiant BK 95 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto senaties termino pabaigos ir taip išvengiant baudžiamosios atsakomybės.

8Kasacinis skundas atmestinas.

9Nuteistasis A. R. kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, tačiau šio teiginio neargumentuoja. Kasatorius skunde tik pamini, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, tačiau nenurodo, kuo tie pažeidimai pasireiškė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kasatoriaus teiginys apie pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų neva padarytus esminius BPK reikalavimų pažeidimus yra ne tik deklaratyvus, bet ir prieštaraujantis bylos medžiagai. Teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje apklausė kaltinamąjį, liudytojus, ištyrė kitus byloje surinktus įrodymus, neapsiribojo ikiteisminio tyrimo metu atliktais specialistų tyrimais, pats paskyrė kompleksinę teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizę ir tik po to padarė savo išvadas apie autoįvykio mechanizmą, apie kaltinamojo A. R. kaltę. Iš byloje esančio A. R. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis apeliacine tvarka ginčijo jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą. Šis apeliantas savo skunde tvirtino, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. A. R. apeliaciniame skunde teigė, kad autoįvykis įvyko ne dėl jo, o dėl kito vairuotojo (J. O.) padarytų KET reikalavimų pažeidimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtino, kad: prieš autoįvykį Šalčininkų mieste Vilniaus gatve jis važiavo neviršydamas leistino greičio, ta pačia kryptimi kaip ir automobilį „Honda CR-V“ vairavęs J. O.; abu automobiliai važiavo ta pačia eismo juosta, tačiau nuteistojo vairuojamas automobilis važiavo arčiau kelkraščio, o J. O. vairuojamas automobilis – arčiau priešpriešinio eismo juostas skiriančios linijos; neparodęs posūkio signalo J. O. vairuojamas automobilis ėmė sukti į dešinę, dėl to ir įvyko susidūrimas, po kurio nuteistojo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas ir partrenkė dvi šaligatviu ėjusias merginas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad visi esminiai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas juos įvertino teisingai ir padarė juos atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent nuteistojo padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, yra pagrįsta. Byloje nustatyta, kad susidūrimas įvyko Vilniaus gatvėje prieš pėsčiųjų perėją, kai tarpas tarp automobilio „Honda CR-V“ ir dešiniojo šaligatvio buvo per mažas, kad pro jį galėtų saugiai pravažiuoti nuteistojo vairuojamas automobilis „VW Golf“. Todėl šioje eismo situacijoje nepriklausomai nuo to, ar sukdamas į dešinę J. O. rodė posūkio signalą ar jo nerodė, nuteistasis privalėjo lėtinti vairuojamo automobilio greitį, kad nesukeltų grėsmės eismo saugumui. Be to, iš teismo nustatytų aplinkybių ir ekspertizės išvadų seka, kad nuo automobilių susidūrimo vietos iki pėsčiųjų buvo pakankamas atstumas sustabdyti automobilį „VW Golf“, jeigu nebūtų viršytas toje vietoje leistinas 40 km/h greitis ir po susidūrimo būtų efektyviai stabdoma. Byloje nustatyta, kad būdamas neblaivus A. R. pažeidė KET 53, 170, 171,172 punktų reikalavimus (nesilaikė saugaus greičio ir saugaus atstumo, netinkami manevravo, nestabdė), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajai R. G., o kitai nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 4 dalį baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Todėl kasacinio skundo teiginys, kad šioje byloje teismai baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, yra nepagrįstas. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas įstatymo neįgaliotas tikrinti pačių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Todėl kasatoriaus argumentai, skirti pagrįsti teiginiams, kad kai kurių jam inkriminuotų KET punktų reikalavimų jis nepažeidė, paliekami nenagrinėti.

10Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame kito eismo įvykio dalyvio J. O. veiksmai aptarti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat yra nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo įvertinti ir kito eismo įvykio dalyvio – automobilio „Honda CR-V“ vairuotojo J. O. veiksmai ir padaryta bylos duomenis atitinkanti išvada, kad ne jie turėjo lemiamos įtakos autoįvykio pasekmėms (nukentėjusiųjų sužalojimams) atsirasti. Todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai J. O. veiksmų neanalizavo.

11Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo A. R. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtas pinigų priėmimo kvitas Nr. 344578 patvirtina, kad už teisinę konsultaciją ir atsiliepimo surašymą nukentėjusioji R. G. 2009 m. vasario 24 d. sumokėjo jos atstovui advokatui V. Ž. 450 Lt. Šios išlaidos išieškotinos iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

13Nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti.

14Priteisti iš nuteistojo A. R. nukentėjusiajai R. G. 450 Lt išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ryšiai