Byla 1A-32-116-2010

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono, kolegijos teisėjų Klavdijos Kruminienės, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei, nukentėjusiesiems G. B., A. K., gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį 1 metams 6 mėnesiams A. U. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d., 4 p., 71 str., V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (1040 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista jam iš civilinio atsakovo – UAB „G4S Lietuva“ likusi neatlygintos neturtinės žalos dalis – 70 000 Lt, šią sumą sumokant lygiomis dalimis per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista jai iš civilinio atsakovo – UAB „G4S Lietuva“ likusi neatlygintos neturtinės žalos dalis – 7000 Lt.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Nustatė

7V. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 21 d. apie 8 val., nelygiareikšmių ( - ) gatvių Šiauliuose sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) priklausantį UAB „G4S Lietuva“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-20 nutarimo Nr. 275 redakcija) 51, 53, 196 punktų ir kelio ženklo Nr. 204 reikalavimus, t. y. privalėdamas mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui: važiuodamas šalutine Sodo gatve nesustojo prieš kelio ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“ ir nedavė kelio pagrindine Panevėžio gatve važiavusiai transporto priemonei – automobiliui „Ford Transit“, valst. Nr. ( - ) vairuojamam P. R., dėl ko automobiliai „VW Golf“ bei „Ford Transit“ susidūrė, įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „VW Golf“ keleiviui R. N. buvo padaryti sužalojimai – galvos smegenų sukrėtimas ir odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sužaloti automobilio „Ford Transit“ keleiviai: G. B., kuriam padaryti sužalojimai - galvos muštinė žaizda, galvos smegenų sumušimas, nežymus kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, išsivystė 10 valandų smegeninė koma – sunkus sveikatos sutrikdymas; A. K., kuriai padaryti sužalojimai – sprando raiščių ir raumenų patempimas, galvos smegenų sukrėtimas, kairės blauzdos sumušimas – nesunkus sveikatos sutrikdymas; A. K., kuriai padaryti sužalojimai – galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos lūpose, kairiajame antakyje, kraujosruvos kaktoje, nugaros dešinėje pusėje, kairės čiurnos sąnario srityje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 2 danties vainiko lūžis – nesunkus sveikatos sutrikdymas; V. M., kuriam padaryti sužalojimai – galvos ir juosmens sumušimas bei nubrozdinimas veide – nežymus sveikatos sutrikdymas; V. K., kuriai padarytas sužalojimas – sprando raiščių patempimas – nežymus sveikatos sutrikdymas.

8Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „G4S Lietuva“ atstovas prašo:

9Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš UAB „G4S Lietuva“ A. K. priteista 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš civilinio atsakovo UAB „G4S Lietuva“ 3200 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

10Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš UAB „G4S Lietuva“ G. B., priteista 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – G. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš civilinio atsakovo UAB „G4S Lietuva“ 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šią sumą išmokant lygiomis dalimis per dvyliką mėnesių.

11Apeliantas skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo bei procesinių teisės normų pažeidimo, turėjusio esminės reikšmės neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Be to, apelianto teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

12Civilinio atsakovo atstovas skunde pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje“ yra pažymėjęs, kad BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį. Taigi, teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turėtų vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245-254 str.), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263-291 str.) ir kt. Apeliantas taip pat pažymi, jog spręsdamas civilinių ieškinių klausimą, teismas byloje turėjo nustatyti, kad ieškovai patyrė šią žalą, kad patyrė būtent tokio dydžio žalą, kad ši žala buvo patirta būtent dėl kaltų ir neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Teigia, kad apylinkės teismas, priteisdamas ieškovams neturtinės žalos atlyginimą, ne visiškai laikėsi neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo kriterijų, numatytų CK 6.250 straipsnyje.

13Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad CK 6.250 straipsnyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo, jie turi būti išnagrinėti įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Nors teismų praktikoje nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-470/2006), tačiau tai nėra vienintelis kriterijus, todėl, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina vertinti ir kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes. Teismai, vertindami fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju turi būti įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-470/2006).

14Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad, nors civilinė ieškovė A. K. byloje pateikė išrašus iš asmens sveikatos kortelės, tačiau šie išrašai nepatvirtina, kad juose nurodyti sveikatos sutrikimai yra susiję su nuosprendyje nurodytu eismo įvykiu. Mano, kad apylinkės teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, turėjo į tai atsižvelgti.

15Civilinio ieškovo atstovas skundu prašo atsižvelgti ir į tai, jog civilinis ieškovas G. B. pradžioje buvo pateikęs byloje dokumentus, pagal kuriuos dėl eismo įvykio jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, o 2009 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio metu ieškovo pateikti į bylą papildomi dokumentai jau rodo, kad 2009 m. kovo 16 d. G. B. darbingumas yra 80 procentų. Apelianto manymu, šios aplinkybės liudija, kad eismo įvykio metu minėto civilinio ieškovo patirtų sužalojimų padariniai nėra ilgalaikiai ir G. B. sveikatos būklė bei darbingumas atsistato. Civilinio ieškovo atstovas taip pat pažymi, kad taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Pasak apelianto, apylinkės teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad eismo įvykio metu G. B. prarado sąmonę, todėl sužalojimo metu nuo fizinio skausmo nekentėjo, be to, be jokios intervencijos pastarasis atgavo beveik visą darbingumą (pagal bylos medžiagą 2009 m. kovo 16 d. darbingumas siekė 80 %) ir tikėtina, kad G. B. darbingumas atsistatys visiškai, eismo įvykis bei jo metu patirti sužalojimai neturės neigiamos įtakos tolimesniam G. B. gyvenimui, tačiau nepagrįstai to nepadarė.

16Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, yra žalą padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas). Kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2007). Kadangi nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti eismo įvykio, teismo posėdžio metu jis nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusio eismo įvykio, mano, jog šios aplinkybės turėjo būti įvertintos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą.

17Be to, kaip pažymi civilinio ieškovo atstovas, vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. CK 6.282 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę sumažinti atlyginamos žalos dydį, atsižvelgus į sunkią žalą padariusio asmens padėtį, pvz.. kai nustatytas žalos dydis sukeltų atsakovui ir jo šeimos nariams labai sunkių padarinių: šeima, kurioje yra nepilnamečių vaikų, prarastų būstą pritrūktų būtiniausių maisto produktų ir pan. Nors civiliniai ieškovai byloje reikalavo neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „G4S Lietuva“, kaip kaltinamojo darbdavio, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog galiausiai žalą atlyginti privalės ją sukėlęs asmuo, kadangi sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnio 3 punktu, CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, 6.111 straipsniu, 6.114 straipsnio 3 punktu civilinis atsakovas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgis į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Todėl, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, būtina atsižvelgti ir į bendrovės, ir į kaltinamojo turtinę padėtį, ką nuosprendyje paminėjo ir teismas. Tačiau, apelianto teigimu, akivaizdu, kad iš viso iš civilinio atsakovo priteisiant 77 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, teismas visiškai neatsižvelgė nei į kaltinamojo turtinę padėtį, kuriam nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis turtas yra tik garažas, todėl tokio dydžio galimai priteistas regresinis reikalavimas būtų didžiulė našta dvidešimt keturių metų jaunuoliui, praktiškai neturinčiam vertingo turto, nei į apelianto, kurio gaunamas pelnas pagal su 2009 m. rugpjūčio 6 d. prašymu pateiktas finansines ir pelno-nuostolių ataskaitas per finansinius metus sumažėjo beveik septynis kartus ir toliau mažėja. Esant minėtoms aplinkybėms, mano, kad civiliniams ieškovams priteistos sumos turi būti mažinamos. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad jį sužlugdytų finansiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008). Be to, teismų praktikoje taip pat yra naudojamasi tokiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, turintys įtakos teisingos kompensacijos parinkimui. Apelianto manymu, civiliniams ieškovams priteista suma aiškiai neatitinka Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.

18Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi sukurtų precedentų tų kategorijų bylose. Pažymi, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose, sukeliančiose analogiškus padarinius, neturtinei žalai atlyginti yra priteisiamos žymiai mažesnės sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2008, Nr. 2K-182/2006, Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-171/2008, Nr. 2K-492/2008, Nr. 2K-492/2006). Apelianto nuomone, apylinkės teismas, ieškovei A. K., kuriai dėl eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisdamas net 7000 Lt dydžio neturtinės žalos, o ieškovui G. B. priteisdamas net 70 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo, į teismų praktikoje formuojamus neturtinės žalos dydžius visiškai neatsižvelgė. Be to, apelianto manymu, civiliniams ieškovams priteista 77 000 Lt dydžio neturtinė žala, kuri yra nepagrįstai didelė, neatitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

19Civilinio ieškovo atstovas pažymi ir tai, kad G. B. pradiniu civiliniu ieškiniu reikalavo ir turtinės žalos atlyginimo, kuri, anot ieškovo, buvo lygi 4206, 91 Lt, o CK 250 straipsnio 2 dalyje turtinės žalos dydis yra įvardytas kaip vienas svarbiausių kriterijų, į kurį turi atsižvelgti teismai nustatinėdami neturtinės žalos dydį. Kadangi tiek ieškovo G. B. reikalauta, tiek teismo priteista neturtinė žala yra neproporcingai didesnė už ieškovo faktiškai patirtą turtinę žalą, mano, kad G. B. priteistos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Apelianto teigimu, teismas, vertindamas prašomo priteisti civilinio ieškinio dydį, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad visa civilinio ieškovo G. B. reikalauta turtinė žala siekiant kuo labiau sumažinti šio ieškovo patiriamus nepatogumus bei emocinius išgyvenimus, civilinio atsakovo UAB „G4S Lietuva“ ir pastarojo draudiko UADB „SEESAM Lietuva“ pastangomis buvo atlyginta savanoriškai, ką skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir teismas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad UAB „G4S Lietuva“ draudikas UADB „SEESAM Lietuva“ atlygino ir civilinės ieškovės A. K. patirtą turtinę žalą – 430 Lt už odontologijos kabineto paslaugas, o ši suma labai skiriasi nuo minėtai ieškovei priteistos 7000 Lt neturtinės žalos, todėl, atsižvelgiant į nedidelę A. K. nurodytos turtinės žalos sumą, pastarajai priteistos neturtinės žalos suma turėtų būti mažinama.

20Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad apylinkės teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikęs aukščiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą ir pažymėjęs, kad: „sprendžiant ieškinio klausimą turi būti įvertinta teismų praktika baudžiamosiose bylose, kuriose eismo įvykio metu asmenims buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai (2009-03-10 LAT byloje Nr. 2K-103/2009 <...>), ieškovės sužalojimai ir skausmas, jos gydymo eiga, išgyvenimai, kiti svarbūs Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyti kriterijai, reikšmingi neturtinės žalos dydžio nustatymui“, toliau nuosprendyje tik nurodė, kad neturtinę žalą įvertina pinigine išraiška atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, tačiau nepateikė jokio minėtų kriterijų vertinimo, dėl ko liko neaišku, kaip teismas apskaičiavo neturtinės žalos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokia neturtinė žala buvo padaryta civilinei ieškovei A. K.. Teismas tik konstatavo, kad ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau toks konstatavimas netolygus neturtinės žalos įvardijimui kaip ji suprantama CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teigia, jog dėl šių priežasčių iš teismo nuosprendžio teksto neįmanoma nustatyti nei ką teismas laiko ieškovės patirta neturtine žala, nei kokie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai turėjo įtakos priteistos neturtinės žalos dydžio nustatymui, kas reiškia, jog teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

21Be to, apelianto teigimu, teismas, priteisdamas civilinei ieškovei A. K. 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad dalis neturtinės žalos jai jau kompensuota – civilinis atsakovas UADB „SEESAM Lietuva“, kaip UAB „G4S Lietuva“ transporto priemonės, kuri pateko į ginčo byloje minimą eismo įvykį, draudikas, ieškovei atlygino 862,50 Lt (250 EUR), o kaltinamasis 400 Lt neturtinės žalos. Nors teismas tai nurodė ir skundžiamame nuosprendyje, tačiau iš nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių akivaizdu, kad nustatant priteistiną neturtinės žalos sumą, civilinei ieškovei draudiko ir kaltinamojo kompensuotos neturtinės žalos sumos nebuvo įvertintos. Anot civilinio atsakovo atstovo, teismas, priteisdamas A. K. neturtinę žalą, tinkamai neįvertino eismo įvykio pasekmių ieškovės sveikatai; neatsižvelgė į kaltinamojo tyčios nebuvimą; neatsižvelgė į kaltinamojo ir civilinio atsakovo turtinę padėtį; neatsižvelgė į padarytos turtinės žalos dydį ir jos savanorišką atlyginimą; neatsižvelgė į tai, kad dalį neturtinės žalos padengė civilinio atsakovo draudikas ir kaltinamasis; peržengė aukštesnių Lietuvos teismų formuojamą praktiką priteisiant neturtinę žalą už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, mano, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 3200 Lt.

22Pasak civilinio atsakovo atstovo, teismas, nuosprendyje išdėstęs, kad „eismo įvykio metu kilusios pasekmės yra susijusios su nukentėjusiajam G. B. padarytais dideliais sveikatos pakenkimais, sukėlusiais fizinį skausmą, apribojusiais jo galimybę judėti, buvimą komoje, dalies darbingumo netekimu bei jo atsistatymo galimybėmis, kurios matomos iš pateiktų medicininių dokumentų bei paties nukentėjusiojo paaiškinimų“, taip pat nepateikė jokio neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų vertinimo, todėl liko neaišku, kiek kiekvienas kriterijus turėjo reikšmės nustatant priteistos neturtinės žalos dydį. Tuo teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, kad teismo sprendime neturtinės žalos dydžio kriterijai turi būti išnagrinėti įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

23Apeliantas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendyje visiškai neatsižvelgė į tai, jog dalis ieškovo G. B. darbingumo jau atsistatė: 2008 m. rugsėjo 17 d. ieškovo darbingumas buvo 40 procentų, 2009 m. kovo 16 d. darbingumas siekė 80 procentų, todėl netekto darbingumo kriterijus negali būti laikomas lemiamu kriterijumi nustatinėjant neturtinės žalos dydį. Be to, teismas, priteisdamas minėtam ieškovui 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad dalis neturtinės žalos jam jau kompensuota - civilinis atsakovas UADB „SEESAM Lietuva“ ieškovui atlygino 1726, 40 Lt (500 EUR), o kaltinamasis 400 Lt neturtinės žalos. Nors teismas tai nurodė ir nuosprendyje, tačiau iš nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių akivaizdu, kad nustatant priteistiną neturtinės žalos sumą, ieškovui A. B. draudiko ir kaltinamojo kompensuotos neturtinės žalos sumos nebuvo įvertintos. Apelianto teigimu, teismas, priteisdamas G. B. neturtinę žalą, neatsižvelgė į ieškovo akivaizdžiai ir sparčiai mažėjančią ilgalaikių padarinių buvimo riziką; neatsižvelgė į kaltinamojo tyčios nebuvimą; neatsižvelgė į kaltinamojo ir apelianto turtinę padėtį; neatsižvelgė į padarytos turtinės žalos dydį ir jos savanorišką atlyginimą; neatsižvelgė į tai, kad dalį neturtinės žalos padengė apelianto draudikas ir kaltinamasis; peržengė aukštesnių Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką priteisiant neturtinę žalą už sunkų sveikatos sutrikdymą. Mano, kad G. B. priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 20 000 Lt, o neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti išdėstomas dvylikos mėnesių laikotarpiui.

24Nukentėjusysis G. B. atsikirtimuose į pateiktą atsakovo UAB „ G4S Lietuva“ nurodė, kad pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijoms ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo ( operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nukentėjusysis G. B. nurodė, kad skausmą juto ne tik autoįvykio metu, bet ir gydymo ligoninės reanimacijoje, stacionare metu, taip pat gulėdamas reabilitacijos ligoninėje. Net ir praėjus po autoįvykio daugiau kaip 18 mėnesių dažnai skauda galvą, skausmas vis dar vargina, priklausomai nuo orų permainų, nuovargio, ar streso. Mano, kad atmestinas atsakovo argumentas, kad „ ieškovas atgavo beveik visą darbingumą, tikėtina, kad jis atsistatys visiškai, todėl eismo įvykis ir jo metu patirti sužalojimai neturės įtakos tolimesniam jo gyvenimui“. Medikų teigimu, tokio pobūdžio sužalojimai, kokius patyrė, galimos komplikacijos ateityje: amnezija, epilepsija, judėjimo sutrikimai, kalbos sutrikimai, smegenų atrofija, depresija. Parėjus 18 mėnesių nuo įvykio jam diagnozuota viena iš vėlyvųjų, tokioms traumoms, kaip jam, būdingų komplikacijų – pokomocinis sindromas ( ambulatorinės kortelės 2009-09-28 išrašas). Neturtinė žala gali būti tiek fizinio pobūdžio, tiek dvasinio pobūdžio. Nukentėjusysis G. B. atkreipia dėmesį į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ateitis požiūriu, t.y. kokią jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. ( LAT nutartys 2K-68/2008 ir 2 K-470/2006).

25Mano, kad patyrė didelius emocinius išgyvenimus, medikai pradžioje neprognozavo ateities. Daug nepatogumų sukėlė turtinės žalos įrodinėjimas draudimo bendrovei, turtinės žalos atlyginimas sukėlė daugiau neigiamus nei teigiamus išgyvenimus. Nurodė, kad būdamas 24 m. jaunas vyras, negalėjo pasirūpinti savimi, buvo reikalinga nuolatinė tėvų pagalba. 2008-06-11 vis dar vidutiniškai priklausomas ( Bartex index 75 balai, epikrizė Nr. 1151). Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų tapo labai jautrus, sulėtėjo reakcija, judesiai, vargina greitas nuovargis. Nurodė, kad prieš autoįvykį mėgo aktyvų gyvenimo būdą, o dabar nebegali sportuoti, šokti tautinius šokius. Dirbo „ Swedbank“, tačiau po autoįvykio ypač suprastėjo darbo rezultatai teko palikti prestižiniu laikomą banko verslo klientų skyrių. Kadangi, tiek jo profesinė kvalifikacija, tiek darbo specifika, susijusi su atidumu, kruopštumu, darbo patirtimi, stresiniu situacijų valdymu- patirta trauma, jos pasekmės, jam kelia daug nepatogumų. Pagal profesiją ir pasirinktą gyvenimo būdą labai priklausomas nuo savo protinės veiklos, o patirta trauma pažeidė būtent jautriausią jo gyvenimui detalę – galvą ( smegenis). Nukentėjusysis G. B. atsikirtimuose nurodė, kad iš pateiktų atsakovų finansinių ataskaitų matyti, kad UASB „ G4Lietuva“ per 2007 m. gavo net 18 mln. litų gryno pelno, 2008 m. 13 mln. litų gryno pelno, per 2009 m. per 2 ketv. 3,9 mln. litų gryno pelno. Mano, kad apeliantas nuosekliai dirba pelningai ir priteista ieškinio suma nebūtų jam sunki finansinė našta. Nukentėjusysis pažymi, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinio. Kaltinamojo V. J. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nors ir buvo neatsargus, tačiau toks visiems vairuotojams, net ir pradedantiesiems, žinomų taisyklių punktų nepaisymas, rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, nes važiuodamas šalutiniu keliu, buvo ypač neatidus, dėl ko tik atsitiktinumo dėka nebuvo sunkiausių pasekmių – nežuvo žmonės. Asmuo, darbo poreikiais vairuojantis automobilį, turi būti tikras savo srities profesionalas, jam keliami didesni reikalavimai. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad apelianto paminėtoje LAT praktikoje yra sukelti analogiški padariniai – patirta sunki trauma, tačiau nėra įvertintos kitos svarbios reikšmės: patirtos traumas pobūdis, netektas darbingumas. Mano, kad patyrė nepalyginamai gyvybei pavojingesnį sužalojimą, kraujo išsiliejimą į smegenis, koma 10 balų. Galvos traumų liekamieji reiškiniai ir tikėtinos komplikacijos yra kur kas sudėtingesnio pobūdžio. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo jau sumažino prašytos neturtinės žalos dydį nuo 100000 litų iki 70000 litų, mano, kad jau buvo atsižvelgta į visas aplinkybes leidžiančias sumažinti prašomos neturtinės žalos dydį, todėl prašo atmesti UAB „ G4 Lietuva“ apeliacinį skundą ir palikti galioti priimtą 2009-10-29 nuosprendį.

26Teismo posėdyje atliestas nuo baudžiamosios atsakomybės V. J., jo gynėjas prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusieji G. B., A. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

29Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

30Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

31Kolegijos nuomone, nors apylinkės teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą dėl civilinių ieškinių priteisimo, tačiau šį klausimą išsprendė tinkamai – neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistinus nukentėjusiesiems G. B. ir A. K., nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

32Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam G. B. autoįvykio metu dėl galvos smegenų sumušimo su nežymiu kraujo susikaupimu po kietuoju dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir išsivysčiusios 10 valandų smegeninės komos buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 81-82), iki įvykio nukentėjusysis buvo sveikas (t. 2, b. l. 14), o dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis tapo neįgalus (t. 1, b. l. 90), G. B. 2009 m. rugsėjo 28 d. ambulatorinės kortelės išrašas liudija, kad pastarasis po 2008 m. gegužės 21 d. autoavarijoje patirtų daugybinių traumų skundžiasi greitu nuovargiu, dažnais galvos skausmais, nuo 2008 m. gegužės 21 d. jis pas šeimos gydytoją lankėsi 14 kartų (t. 4, b. l. 135-136), 2008 m. rugsėjo 17 d. G. B. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (t. 4, b. l. 38), 2009 m. kovo 16 d. jam nustatytas 80 procentų darbingumo lygis (t. 4, b. l. 114). Bylos duomenys taip pat rodo, kad G. B. dėl patirtų traumų ilgą laiką gydėsi – nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2008 m. birželio 13 d. jis buvo gydomas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje, po to jam buvo skirtas reabilitacinis gydymas sanatorijoje (t. 4, b. l. 88). Dėl padarytos jo atžvilgiu veikos, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą: dėl sumažėjusio darbo efektyvumo prarado užtarnautą reputaciją, kas įtakoja jo tolesnį karjeros siekimą, dėl patirtos traumos nukentėjusiajam G. B. buvo atidėtas baigiamojo magistro darbo gynimas bei mokslinio laipsnio suteikimas, jis nebegali sportuoti, šokti, baimindamiesi dėl pastarojo sveikatos, su juo mažiau bendrauja draugai.

33Bylos duomenimis, nukentėjusiajai A. K. 2008 m. gegužės 21 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos lūpose, antakyje, kraujosruvos kaktoje, nugaros dešinėje pusėje, kairės čiurnos sąnario srityje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 2 danties vainiko lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 66-67), nukentėjusioji ilgai - nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2008 m. birželio 20 d. gydėsi VšĮ „Šiaulių apskrities ligoninėje“ (t. 3, 86). A. K. epikrizėse iš ligos istorijos pažymėta, kad po įvykio jai yra sutrikusi koordinacija, statinė ir dinaminė pusiausvyra, svaigsta ir skauda galvą, susiūta kairiojo lūpos kampo žaizda, pereinanti į viršutinę ir apatinę lūpas po 3 cm (t. 3, b. l. 90, 91). Bylos duomenys taip pat liudija, kad dėl po autoįvykio atsiradusių sveikatos sutrikimų ir likusios neestetiškos veido išvaizdos nukentėjusioji A. K. jai pačiai prašant buvo atleista iš darbo – S. B. įmonės, kur ji dirbo pardavėja (t. 4, b. l. 80, 81), po įvykio ji jaučia galvos svaigimą, skausmą, sutriko jos atmintis, sunku susikoncentruoti, reikšti mintis (t. 3, b. l. 125).

34Kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, aplinkybę, jog nukentėjusiosios A. K. sveikatos sutrikimai yra susiję su 2008 m. gegužės 21 d. įvykusiu eismo įvykiu, patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai (t. 3, b. l. 90, 91; t. 4, b. l. 75, 77, 78), apelianto skundo argumentas, jog išrašai iš A. K. asmens sveikatos kortelės nepatvirtina, kad juose nurodyti sveikatos sutrikimai susiję su nuosprendyje nurodytu eismo įvykiu, atmetamas kaip nepagrįstas.

35Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis G. B. sužalojimo metu prarado sąmonę, jis fizinio skausmo nekentėjo, kadangi šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad bylos duomenys rodo, jog minėtas nukentėjusysis dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dėl to atsiradusios nepatogumus jis jaučia iki šiol – dėl kaklo skausmo, galvos svaigimo jis negali sportuoti, šokti, kitaip dalyvauti savo bendraamžių veikloje, t. y. jo gyvenimo aktyvumus yra pastebimai sumažėjęs. Tai, kad G. B. darbingumas atsistatė nuo 40 procentų iki 80 procentų, nėra pagrindas neginčijamai teigti, kad pastarojo darbingumas atsistatys visiškai ir eismo įvykio patirti sužalojimai neturės neigiamos įtakos jo tolimesniam gyvenimui.

36Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžius pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, t. y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, atsižvelgė į turtinės padėties kriterijų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

37Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kaip teisingai savo skunde nurodo civilinio atsakovo atstovas, yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip sveikata, gyvybė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006). Tai, jog UAB „G4S Lietuva“ draudikas UADB „SEESAM Lietuva“ atlygino nukentėjusiesiems kaltinamojo veiksmais padarytą turtinę žalą, bei dalį neturtinės žalos, taip pat nėra pagrindas mažinti pastariesiems priteistos neturtinės žalos dydžius. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog civilinis atsakovas UAB „G4S Lietuva“ negalėtų atlyginti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos.

38Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems A. K. ir G. B. priteistinų neturtinių žalų atlyginimo dydžius, nesivadovavo aukštesnių Lietuvos teismų formuojama praktika, pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą nurodė, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Kadangi neturtinės žalos dydį teismas nustato pagal konkrečioje byloje esančių teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, konkrečioje byloje jis gali nukrypti nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

39Kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir nukentėjusiųjų A. K. bei G. B. civilinius ieškinius tenkindamas iš dalies, įstatymų reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Dar daugiau mažinti ieškinius apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 3 p., 332 str.,

Nutarė

41Atmesti civilinio atsakovo UAB „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d., 4 p., 71 str., V. J.... 4. Nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 5. Nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,... 7. V. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 21 d. apie 8 val.,... 8. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „G4S Lietuva“ atstovas prašo:... 9. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį,... 10. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį,... 11. Apeliantas skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 12. Civilinio atsakovo atstovas skunde pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 13. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad CK 6.250 straipsnyje nurodytas... 14. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad, nors civilinė ieškovė A.... 15. Civilinio ieškovo atstovas skundu prašo atsižvelgti ir į tai, jog civilinis... 16. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienas iš CK 6.250 straipsnio 2... 17. Be to, kaip pažymi civilinio ieškovo atstovas, vienas iš CK 6.250 straipsnio... 18. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, jog Lietuvos Respublikos... 19. Civilinio ieškovo atstovas pažymi ir tai, kad G. B. pradiniu civiliniu... 20. Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad apylinkės teismas, skundžiamo... 21. Be to, apelianto teigimu, teismas, priteisdamas civilinei ieškovei A. K. 7000... 22. Pasak civilinio atsakovo atstovo, teismas, nuosprendyje išdėstęs, kad... 23. Apeliantas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendyje visiškai... 24. Nukentėjusysis G. B. atsikirtimuose į pateiktą atsakovo UAB „ G4S... 25. Mano, kad patyrė didelius emocinius išgyvenimus, medikai pradžioje... 26. Teismo posėdyje atliestas nuo baudžiamosios atsakomybės V. J., jo gynėjas... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatomis, asmuo, dėl... 29. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 30. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo... 31. Kolegijos nuomone, nors apylinkės teismas nepakankamai motyvavo savo... 32. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam G. B.... 33. Bylos duomenimis, nukentėjusiajai A. K. 2008 m. gegužės 21 d. įvykusio... 34. Kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, aplinkybę, jog nukentėjusiosios A.... 35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog... 36. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo... 37. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kaip teisingai savo skunde... 38. Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad apylinkės teismas, nustatydamas... 39. Kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 41. Atmesti civilinio atsakovo UAB „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą....